Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau –
Komisija) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atlieka veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas ir užtikrina reguliuojamos veiklos vykdymo bei gamtinių dujų sektoriaus dalyvių ir vartotojų teisių bei pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Komisijos Tarybos funkcijos, uždaviniai veiklos tikslai, teisės ir pareigos gamtinių dujų sektoriuje ir finansavimo šaltiniai nustatomi Energetikos įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose, taip pat Komisijos Tarybos nuostatuose.“
Pakeisti 5 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) pagal Komisijos Tarybos atliktą ilgalaikės trukmės
išlaidų ir naudos rinkai ekonominį vertinimą sprendžia dėl pažangių matavimo sistemų, kuriomis būtų padedama vartotojams aktyviai dalyvauti gamtinių dujų tiekimo rinkoje, įdiegimo darbotvarkės;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Komisijos Tarybos tikslai gamtinių dujų sektoriuje Komisija Taryba savo veikloje, prireikus bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir kitomis institucijomis bei įstaigomis, atlikdama savo funkcijas ir pareigas, siekia, kad būtų:
1) sukurta ir plėtojama konkurencinga, saugi ir aplinką tausojanti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos gamtinių dujų rinka;
2) užtikrinta, kad Lietuvos Respublikos rinka būtų veiksmingai atverta visiems Europos Sąjungos gamtinių dujų vartotojams ir tiekėjams ir būtų panaikinti prekybos gamtinėmis dujomis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių apribojimai;
3) užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos;
4) skatinama į vartotojus orientuotų, saugių, patikimų ir veiksmingų nediskriminacinių sistemų plėtra;
5) skatinamas sistemos pakankamumas, energijos vartojimo efektyvumas ir gamtinių dujų gavybos bei gavybos iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimas;
6) sudarytos palankesnės sąlygos naujų gamtinių dujų gavybos pajėgumų prieigai prie sistemos;
7) skatinami aukšti viešųjų paslaugų teikimo gamtinių dujų sektoriuje standartai ir prisidedama prie pažeidžiamų vartotojų apsaugos.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Komisijos Tarybos funkcijos ir pareigos
gamtinių dujų sektoriuje 1.
Komisija Taryba gamtinių dujų sektoriuje, be kitų šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų funkcijų, prižiūri:
1) kaip laikomasi gamtinių dujų įmonių licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) gamtinių dujų įmonių reguliuojamos veiklos sąnaudas;
3) kad sistemų operatorių skelbiama informacija apie sąlygas, suteikiančias teisę suinteresuotosioms šalims naudotis sistemomis, jungiamaisiais vamzdynais ir gamtinių dujų saugyklomis, būtų išsami ir tinkamai pateikta;
4) kaip suteikiamos teisės naudotis sistemomis;
5) apskaitų atskyrimą, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo;
6) kaip laikomasi jungiamųjų vamzdynų valdymo ir jų pajėgumų skirstymo taisyklių;
7) kaip laikomasi gamtinių dujų tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų;
8) gamtinių dujų įmonių veiklos skaidrumą ir konkurenciją;
9) kaip įgyvendinamos nacionalinės gamtinių dujų perdavimo tinklų perkrovos valdymo taisyklės;
10) kaip laikomasi gamtinių dujų sistemų saugumo ir patikimumo taisyklių;
11) kaip dujų įmonės užtikrina prieigą vartotojams prie duomenų apie jų suvartojamą gamtinių dujų kiekį ir kaip sukuria lengvai suprantamos formos duomenų sistemą;
12) kaip įgyvendinamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos laikinosios priemonės, taikomos staiga įvykus gamtinių dujų ar visos energetikos rinkos krizei ar iškilus grėsmei asmenų, gamtinių dujų įrenginių arba gamtinių dujų sistemos vientisumo saugumui;
13) kad nebūtų perdavimo, skirstymo, laikymo, SGD pakartotinio dujinimo ir tiekimo veiklos kryžminio subsidijavimo. 2.
2Komisija Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas,
turi pareigą:
1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;
2) nustatyti prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros tvarką;
3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra);
4) laikytis visų teisiškai privalomų Europos Komisijos ir Agentūros sprendimų;
5) kiekvienais metais teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą, informaciją apie nustatytas laikinąsias priemones įvykus energetikos krizei Europos Komisijai, Agentūrai ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms;
6) nustatyti metodikas, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD sistemos, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių;
7) nustatyti gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
8) nustatyti gamtinių dujų įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
9) prižiūrėti buitiniams vartotojams taikomas kainas, išankstinio mokėjimo sistemas, tiekimo įmonę pakeitusių vartotojų ar nuo tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokėjimus už priežiūros paslaugas ir jų vykdymą;
10) užtikrinti sutarties laisvės principo įgyvendinimą nutraukiamoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę atitinkančioms tiekimo sutartims;
11) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia vamzdynus ir atlieka remonto darbus, kaip suteikiama teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose ir kitomis papildomomis paslaugomis;
12) imtis veiksmingų vartotojų apsaugos priemonių, prižiūrėti, kaip jos vykdomos;
13) reguliariai atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimus ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo didele įtaka gamtinių dujų rinkoje atvejų, skelbti išvadas dėl gamtinių dujų kainų ir jas pateikti konkurencijos priežiūros institucijoms;
14) nustatyti gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo standartines taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus;
15) patvirtinti balansavimo taisykles, jeigu sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2017 11 07 įstatymu Nr.
Komisija Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi pareigą:
1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;
2) nustatyti prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros tvarką;
3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra);
4) laikytis visų teisiškai privalomų Europos Komisijos ir Agentūros sprendimų;
5) kiekvienais metais teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą, informaciją apie nustatytas laikinąsias priemones įvykus energetikos krizei Europos Komisijai, Agentūrai ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms;
6) nustatyti metodikas, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD sistemos, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių;
7) nustatyti gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
8) nustatyti gamtinių dujų įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
9) prižiūrėti buitiniams vartotojams taikomas kainas, išankstinio mokėjimo sistemas, tiekimo įmonę pakeitusių vartotojų ar nuo tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokėjimus už priežiūros paslaugas ir jų vykdymą;
10) užtikrinti sutarties laisvės principo įgyvendinimą nutraukiamoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę atitinkančioms tiekimo sutartims;
11) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia vamzdynus ir atlieka remonto darbus, kaip suteikiama teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose ir kitomis papildomomis paslaugomis;
12) imtis veiksmingų vartotojų apsaugos priemonių, prižiūrėti, kaip jos vykdomos;
13) reguliariai atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimus ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo didele įtaka gamtinių dujų rinkoje atvejų, skelbti išvadas dėl gamtinių dujų kainų ir jas pateikti konkurencijos priežiūros institucijoms;
14) nustatyti gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo standartines taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus;
15) patvirtinti balansavimo taisykles, jeigu sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;
(TAR, 2017, Nr.
2017-18141) 1716) patvirtinti standartinius reikalavimus skirstymo sistemos operatoriaus ir laikymo sistemos operatoriaus atitikties programoms parengti; 1817) stebėti gamtinių dujų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją srautus ir teikti metines ataskaitas Vyriausybei; 1918) įvykdyti Europos Komisijos įpareigojimą panaikinti Komisijos Tarybos sprendimą, prieštaraujantį Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtoms gairėms gamtinių dujų sektoriuje per du mėnesius nuo atitinkamo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos; 2019) šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir Komisijos Tarybos ar kompetentingos Europos Sąjungos institucijos nurodymų nevykdančioms gamtinių dujų įmonėms skirti šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir inicijuoti atsakingų asmenų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Komisijos Tarybos teisės ir
įgaliojimai gamtinių dujų sektoriuje Komisija Taryba, siekdama šio įstatymo tikslų ir atlikdama šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) priimti gamtinių dujų įmonėms privalomus vykdyti sprendimus;
2) susipažinti su gamtinių dujų įmonių sudaromomis sutartimis, susijusiomis su reguliuojamomis veiklomis, ir pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės patikslintų tokias sutartis, kad šios atitiktų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Jeigu gamtinių dujų įmonė neįvykdo šio reikalavimo, Komisija Taryba, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo;
3) reikalauti iš gamtinių dujų įmonių informacijos, kuri reikalinga šiame įstatyme nustatytoms Komisijos Tarybos funkcijoms atlikti, ir nustatyti gamtinių dujų įmonių jai teikiamos informacijos ir teikiamų derinti dokumentų pateikimo protingus terminus;
4) prašyti Agentūros pateikti nuomonę dėl Komisijos Tarybos priimto sprendimo atitikties Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtoms gairėms gamtinių dujų sektoriuje ir pranešti Europos Komisijai apie šioms gairėms prieštaraujantį kitos valstybės narės gamtinių dujų sektoriaus reguliavimo institucijos sprendimą.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Kainų reguliavimas
ribas, Komisija Taryba reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainas. 2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias paslaugų kainas, Komisija Taryba reguliuoja tikslines gamtinių dujų kainas, gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji). 3. Komisija Taryba rengia ir tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas. 4.
dalyse nurodytas reguliuojamas kainas:
1) nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimą sąnaudomis. Komisija Taryba turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą šioms sąnaudoms pagrįsti. Jeigu per šį terminą asmuo neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad asmens sąnaudos yra nepagrįstos;
2) nustato reikalavimus sąnaudų apskaitos sistemoms, metodams ir (arba) modeliams, skirtiems konkrečioms paslaugų rūšims teikti. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Komisija Taryba privalo paskelbti viešai savo interneto svetainėje;
3) nustato sąnaudų padengimo mechanizmą, kuris turi skatinti efektyvumą ir, kiek įmanoma, padidinti ilgalaikę naudą vartotojams. Tuo tikslu Komisija Taryba turi atsižvelgti į kainų rodiklius, taikomus palyginamose rinkose. 5. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines paslaugų kainų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą. 6. Gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai Komisijos Tarybos pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliekamo rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. 7. Komisija Taryba, pagal šio straipsnio 6 dalį reguliuodama gamtinių dujų tiekimo kainas, turi teisę dujų įmonei taikyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones. 8.
terminą įgyvendina šio straipsnio
nustatyti laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą, Komisija Taryba lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Komisija Taryba, nustatydama tiekimo kainos viršutinę ribą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį. 9. Komisija Taryba, motyvuotai nusprendusi, kad, net ir įgyvendinus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, veiksminga konkurencija gamtinių dujų tiekimo rinkoje nebus užtikrinta, didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui gali nustatyti pagrįstus ir proporcingus įpareigojimus, įskaitant įpareigojimą nesudaryti kliūčių kitiems rinkos dalyviams patekti į rinką ar neriboti konkurencijos nustatant nepagrįstas kainas, nedaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neteikti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Komisijos Tarybos nustatytą paslaugų kokybę. Komisija Taryba, siekdama apsaugoti vartotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, turi teisę didelę įtaką dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui taikyti individualias kainų kontrolės priemones ir įpareigojimus kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. 10. Gamtinių dujų įmonės, vykdydamos Komisijos Tarybos joms nustatytą šio straipsnio
patvirtintomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Komisijai Tarybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos.
Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Komisijos Tarybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. 11. Asmenys privalo atlikti auditą dėl tvarkomos apskaitos atitikties jų parengtai ir (ar) Komisijos Tarybos patvirtintai sąnaudų apskaitos sistemai ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir sąnaudų apskaitos taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Komisijos Tarybos nustatytas taisykles. 12. Asmenų, kuriems taikomi šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai, Komisijai Tarybai teikiami duomenys šių asmenų lėšomis turi būti patikrinti nepriklausomo audito. 13. Gamtinių dujų įmonės viešai savo interneto svetainėse skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Komisijos Tarybos patikrintas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Komisijos Tarybos nustatytas kainas. 14. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos neatsižvelgiant į gamtinių dujų transportavimo atstumą. Vartotojams (sistemos naudotojams) gamtinių dujų skirstymo kainos nustatomos atsižvelgiant į tai, koks gamtinių dujų kiekis yra tiekiamas į gamtinių dujų pristatymo vietą per vienų metų laikotarpį. Buitiniams vartotojams perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo paslauga teikiama gamtinių dujų įmonės lėšomis. Nebuitiniams vartotojams gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos ir diferencijuojamos pagal gamtinių dujų kiekį ir sistemos pajėgumus. Buitiniams vartotojams gamtinių dujų skirstymo kainos diferencijuojamos pagal suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Gamtinių dujų kiekio ir sistemos pajėgumų diferencijavimo principai nustatomi kainų nustatymo metodikose.
Siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo tarp vartotojų grupių, reguliuojamos kainos ir jų diferencijavimo taisyklės skelbiamos viešai gamtinių dujų įmonių interneto svetainėse, o jų nustatymo principai privalo būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 15. Reguliuojamų kainų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų viršutinės ribos Komisijos Tarybos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui, gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija Taryba suderintas investicijas, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos Tarybos patvirtintose kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas gali būti keičiamas motyvuotu Komisijos Tarybos sprendimu. Apie sprendimą dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo Komisija Taryba privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Komisijos Tarybos sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. 16. Konkrečias perdavimo, laikymo, skirstymo, SGD pakartotinio dujinimo kainas, neviršijančias nustatytų kainų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Komisija Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo.
Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų nuo Komisijos Tarybos nurodymų gavimo. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Komisijos Tarybos reikalavimo, Komisija Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus. 17. Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), įskaitant SGD pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, papildomos dedamosios kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma. Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Komisijai Tarybai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komisija Taryba prižiūri, kad būtų sudarytos sąlygos
veiksmingai konkurencijai energetinių išteklių rinkoje ir sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka gamtinių dujų rinkoje.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Energetinių išteklių rinkos tyrimas
užtikrinti veiksmingą konkurenciją gamtinių dujų sektoriuje ir užkirsti kelią didelę įtaką turintiems asmenims ja piktnaudžiauti. 2.
2Komisija Taryba nustato rinkos tyrimo taisykles. 3. Komisija Taryba atlieka rinkos tyrimą:
1) valstybės ar savivaldybės institucijų motyvuotu prašymu;
2) suinteresuotų asmenų motyvuotu prašymu;
3) savo iniciatyva. 4. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) rinkos apibrėžimas (produkto ar paslaugos ir geografinės teritorijos apibrėžimas);
2) konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas;
3) asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas;
4) šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims. 5. Rinkos tyrimas atliekamas Komisijos Tarybos patvirtintose rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Rinkos tyrimas pradedamas Komisijos Tarybos sprendimu. Komisija Taryba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad nepasikeitus ankstesnių tyrimų duomenims kitas dalis atlikti nėra tikslinga. 6. Komisija Taryba, tirdama rinką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos nuorodas ir rekomendacijas. 7. Komisija Taryba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą priėmimo, neįskaitant šio įstatymo
Tarybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Komisija Taryba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Komisijos Tarybos sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai. 8.
būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka arba nustatyti ar nenustatyti asmenys, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai, privalo atlikti viešąją konsultaciją pagal šio įstatymo 17 straipsnį. 9. Komisija Taryba, prieš priimdama galutinį sprendimą, įvertina viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas ir nuomones ir savo interneto svetainėje paskelbia jų suvestinę. Priimtą galutinį sprendimą Komisija Taryba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. 10. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys asmenys, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių asmenų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Komisija Taryba skelbia savo interneto svetainėje. 11. Atlikdama rinkos tyrimą, spręsdama, ar asmuo turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims, Komisija Taryba atsižvelgia į tarptautinių sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina, kad šių sutarčių ir (ar) susitarimų būtų laikomasi ir jie būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikoje. 12. Komisija Taryba, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba.“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, veikiantis gamtinių dujų sektoriuje, laikomas turinčiu
didelę įtaką atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai nustatoma Komisijos Tarybos sprendimu. Toks sprendimas galioja tol, kol kito gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu Komisijos Tarybos sprendimu nustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje neturi.“
13²straipsnio pakeitimas Pakeisti 13²straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) jeigu mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių
įrengimo darbai atliekami pažeidžiant mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektą, nedelsdamas informuoti užsakovą, o tais atvejais, kai nustatoma avarijos grėsmė, – užsakovą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos Tarybą.“
pakeitimas
1Pakeisti 13³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovu turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą;
2) valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą.“
13³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio
kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas, išskyrus mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas ypatinguosiuose statiniuose, turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys ir Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fiziniai asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Viešasis konsultavimasis
teisės aktų pagrindu priimdama gamtinių dujų rinkoje veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, kuriais sprendžiamas ginčas, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato protingumo kriterijų atitinkantį terminą suinteresuotiems asmenims pateikti pastabas. 2. Komisija Taryba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis Komisijos Tarybos interneto svetainėje paskelbia Komisijos Tarybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis gamtinių dujų sektoriaus dalyvių teisėmis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį gamtinių dujų rinkai, projektus ir suteikia gamtinių dujų sektoriaus dalyviams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti. 3. Komisija Taryba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Komisijos Tarybos interneto svetainėje. Komisija Taryba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis. 4.
teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis konsultuojasi su sistemų operatoriais, nepažeisdama jų nepriklausomumo ir nedarydama įtakos jų kompetencijai, taip pat su kitomis kompetentingomis institucijomis, įstaigomis ir (ar) sistemų naudotojais.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija Taryba, priimdama šį įstatymą
įgyvendinančias taisykles, kriterijus ar metodikas, vadovaujasi šiais kriterijais:
1) sistemų naudotojų ir vartotojų nediskriminavimo;
2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo ir sąnaudų pagrįstumo;
3) naujiems vartotojams skirtų investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir šių investicijų pagrįstumo įvertinimo;
4) sistemos naudotojų ir vartotojų diferencijavimo;
įstatymu Nr. XIII-707 (nuo 2018 01 01) (TAR, 2017, Nr. 2017-18141)
prijungti įvertinimo;
įvertinimo;
įstatymu Nr. XIII-707 (nuo 2018 01 01) (TAR, 2017, Nr. 2017-18141)
naudotojų prijungimui, įvertinimo.“
taip:
„4. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, SGD
pakartotinio dujinimo, rinkos operatoriaus licencijavimo ir tiekimo leidimų išdavimo taisykles (toliau – Licencijavimo taisyklės) tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, prireikus išduoda licencijų dublikatus ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija Taryba.“
2Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo
licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui arba kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Licencijos išduodamos asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas.
Asmenų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato Komisija Taryba, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise, kaip nurodyta šiame įstatyme, ar kitais teisėtais pagrindais valdyti perdavimo ar skirstymo sistemas;
2) asmenys, siekiantys įgyti rinkos operatoriaus licenciją ir vykdantys rinkos operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti;
3) asmenys, siekiantys įgyti skirstymo operatoriaus licenciją ir vykdantys skirstymo operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą skirstymo sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo ar skirstymo sistema, leidžiančią užtikrinti gamtinių dujų pristatymą vartotojams;
4) asmenys, siekiantys įgyti laikymo licenciją ir vykdantys laikymo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą gamtinių dujų saugyklą, kurios įrenginiai turi būti sujungti su veikiančia perdavimo sistema;
pakartotinio dujinimo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą SGD sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo sistema;
6) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją, finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
7) pareiškėjas, siekiantis įgyti licenciją, privalo turėti darbuotojų licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti bei skundams dėl licencijuojamos veiklos nagrinėti.“ 3.
Asmenų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato Komisija Taryba, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise, kaip nurodyta šiame įstatyme, ar kitais teisėtais pagrindais valdyti perdavimo ar skirstymo sistemas;
2) asmenys, siekiantys įgyti rinkos operatoriaus licenciją ir vykdantys rinkos operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti;
3) asmenys, siekiantys įgyti skirstymo operatoriaus licenciją ir vykdantys skirstymo operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą skirstymo sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo ar skirstymo sistema, leidžiančią užtikrinti gamtinių dujų pristatymą vartotojams;
4) asmenys, siekiantys įgyti laikymo licenciją ir vykdantys laikymo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą gamtinių dujų saugyklą, kurios įrenginiai turi būti sujungti su veikiančia perdavimo sistema;
pakartotinio dujinimo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą SGD sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo sistema;
6) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją, finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
7) pareiškėjas, siekiantis įgyti licenciją, privalo turėti darbuotojų licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti bei skundams dėl licencijuojamos veiklos nagrinėti.“
3Pakeisti 20 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją, finansinis pajėgumas
vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos Tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;“.
4Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Komisija Taryba teikia informaciją Europos Komisijai
apie atsisakymo išduoti licencijas priežastis.“
5Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kalendoriniams metams pasibaigus, per keturis mėnesius atlikti
nepriklausomą licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos sąnaudų auditą ir apie rezultatus informuoti Komisiją Tarybą;“. 6. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti Komisijai Tarybai
ir Energetikos ministerijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;“. 7. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Perdavimo ar skirstymo licencija išduodama teritorijoje,
apibrėžtoje pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą. Perdavimo licencijoje mažiausia teritorija yra apskritis, skirstymo licencijoje – savivaldybė. Išduotose perdavimo ir skirstymo licencijose nurodytų teritorijų ribas išimtiniais atvejais gamtinių dujų įmonės prašymu gali pakeisti Komisija Taryba, suderinusi jas su atitinkamomis gamtinių dujų įmonėmis.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Veiklos gamtinių dujų sektoriuje
licencijų ir leidimų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir keitimas 1.
Asmuo, siekiantis įgyti veiklos gamtinių dujų sektoriuje licenciją, Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Komisijai Tarybai prašymą ir šiose taisyklėse nustatytus dokumentus. Asmuo, siekiantis įgyti tiekimo leidimą, Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Komisijai Tarybai atitikties šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaraciją (toliau – deklaracija). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisės verstis gamtinių dujų tiekimo veikla įgijimo dienos Komisija Taryba privalo patikrinti deklaracijoje pateiktą informaciją. 2. Licencija išduodama arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos išdavimo. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas netaikomas, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti perdavimo, skirstymo licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota perdavimo, skirstymo licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais ar nustatytų kituose įstatymuose, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija išduodama arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimas. 4.
ir reikalavimų pažeidimus asmenys, turintys atitinkamos veiklos licencijas, įspėjami apie galimą licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 5. Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą ir
(ar) leidimais reguliuojamą veiklą, privalo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją Tarybą. Tuo atveju, kai pranešime nurodomas asmuo, kuris ketina pasibaigus pranešime nurodytam terminui vykdyti licencijuojamą rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo veiklą ir atitinka šiai veiklai keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir pranešime nurodomas asmuo Komisijai Tarybai pateikia įvertinti tokią atitiktį pagrindžiančius dokumentus, pranešimo apie veiklos nutraukimą terminas derinamas Komisijos Tarybos, pranešimą teikiančio asmens ir licencijuojamą veiklą ketinančio vykdyti asmens sutarimu. 6. Jeigu sprendimas dėl licencijos ir (ar) leidimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo turi įtakos saugiam vartotojų aprūpinimui gamtinėms dujomis, jis gali įsigalioti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Apie tai, kad numatoma priimti tokį sprendimą, Komisija Taryba privalo informuoti Vyriausybę ir Energetikos ministeriją. 7.
aprūpinimo gamtinėmis dujomis patikimumą ir viešųjų interesų gamtinių dujų sektoriuje apsaugą, licencijuojamą ir (ar) leidimais reguliuojamą veiklą vykdančio asmens veiklos patikrinimai gali būti atliekami ir įstatymų nustatytos poveikio priemonės už licencijuojamos ir (ar) leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus gali būti taikomos jau pirmaisiais atitinkamos veiklos gamtinių dujų sektoriuje vykdymo metais. Komisija Taryba ir (ar) kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina nuolatinę licencijuojamos ir (ar) leidimais reguliuojamos veiklos gamtinių dujų sektoriuje priežiūrą ir kontrolę, vadovaudamosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principais.“
1Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekimo įmonės, vykdydamos informacijos sklaidą, privalo:
1) pateikti informaciją Komisijai Tarybai apie pagrindines sudarytų gamtinių dujų tiekimo sutarčių sąlygas gamtinių dujų tiekimo patikimumo stebėsenai atlikti;
2) parengti metines savo veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas ir pateikti jas Komisijai Tarybai. Tiekimo įmonių metinių veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitų turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) pateikti savo vartotojams Europos Komisijos parengto energijos vartotojams skirto klausimų ir atsakymų sąrašo kopiją ir šį sąrašą paskelbti viešai įmonių interneto svetainėse.“
2Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Perdavimo sistemos naudotojai yra atsakingi perdavimo sistemos
operatoriui už pristatomų į perdavimo sistemą ir paimamų iš perdavimo sistemos gamtinių dujų kiekių subalansavimą pagal perdavimo sistemos operatoriaus parengtas ir su Komisija Taryba suderintas balansavimo taisykles.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Duomenų saugojimas 1.
visų su didmeniniais vartotojais, perdavimo sistemos, skirstymo sistemos, laikymo ir SGD sistemų operatoriais sudarytų sandorių duomenis apie šių sandorių trukmę, pristatymo ir apmokėjimo taisykles, kiekį, vykdymo datas ir terminus, sandorių vertę, didmeninių vartotojų nustatymo priemones. Papildomai tiekimo įmonės saugo ir Komisijos Tarybos reikalavimu jai pateikia visą informaciją apie neįvykdytas gamtinių dujų tiekimo sutartis ir gamtinių dujų rinkos finansines priemones. 2. Komisija Taryba, neatskleisdama informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius, nuolat viešai Komisijos Tarybos interneto svetainėje skelbia informaciją, užtikrinančią rinkos konkurencingumą ir kontrolę.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje yra paskiriami perdavimo, skirstymo, laikymo,
SGD sistemų ir rinkos operatoriai. Šiuos operatorius šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria ir vėliau kontroliuoja, ir prižiūri Komisija Taryba.“
1Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perdavimo sistemos operatorius pagal Komisijos Tarybos
patvirtintą tvarką kaupia, sistemina ir reguliariai teikia informaciją Komisijai Tarybai apie gamtinių dujų tranzitą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
2Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Perdavimo sistemos operatorių priimtos taisyklės, kuriomis siekiama
subalansuoti gamtinių dujų perdavimo sistemą, turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sąlygos, kuriomis perdavimo sistemos operatoriai teikia tokias paslaugas, nustatomos nediskriminaciniu išlaidas atspindinčiu būdu ir skatinant sistemos naudotojus subalansuoti dujų srautus pagal Komisijos Tarybos paskelbtą metodiką.
Tokios sąlygos yra skelbiamos viešai perdavimo sistemos operatorių svetainėse.“
3Pakeisti 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komisija Taryba prižiūri, kad perdavimo sistemos
operatoriai laikytųsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų būtiniausių perdavimo sistemos plėtros standartų.“
4Pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 6 dalį. 6. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
prižiūri, kad perdavimo sistemos operatoriai laikytųsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų būtiniausių perdavimo sistemos priežiūros standartų. 20 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija Taryba informuoja Europos Komisiją apie
sprendimą paskirti perdavimo sistemos operatorių arba numanomą sprendimą nedelsdama, bet ne vėliau negu per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo arba projekto patvirtinimo.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas
ketvirtojo ir aštuntojo skirsnių reikalavimus, išduodant perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, ta gamtinių dujų įmonė yra paskiriama perdavimo sistemos operatoriumi. 2. Numanomas sprendimas dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo yra priimamas per keturių mėnesių laikotarpį nuo visų pareiškėjo pateiktų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Numanomas sprendimas notifikuojamas Europos Komisijai. Komisijos Tarybos galutinis sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), 3 straipsnio 1 dalyje Europos Komisijos nuomonei pateikti nustatyto laiko pabaigos. Komisijos Tarybos galutinis sprendimas ir Europos Komisijos nuomonė, jeigu ji pateikta, skelbiami kartu. Jeigu Komisija Taryba nepriima jokio sprendimo iki šio laikotarpio pabaigos, laikoma, kad licencija yra išduota ir gamtinių dujų įmonė paskiriama perdavimo sistemos operatoriumi. Siekiant užtikrinti gamtinių dujų perdavimo veiklos tęstinumą ir nenutrūkstamumą, kol bus paskirtas šio įstatymo ketvirtojo ir aštuntojo skirsnių reikalavimus atitinkantis perdavimo sistemos operatorius ir jam išduota licencija, Komisija Taryba turi teisę išduoti terminuotą gamtinių dujų perdavimo licenciją, netaikydama šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų. Terminuota gamtinių dujų perdavimo veiklos licencija galioja tol, kol energetikos įmonės, neatitinkančios šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, įvykdys Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (Žin., 2011, Nr. 87-4187) nustatytas procedūras ir bus paskirtas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atitinkantis šio įstatymo ketvirtajame ir aštuntajame skirsniuose nustatytus reikalavimus. 3. Priimdama sprendimą, Komisija Taryba atsižvelgia į Europos Komisijos poziciją, jeigu Europos Komisija ją pateikia. Jeigu Europos Komisija nepateikia nuomonės perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo klausimu, laikoma, kad ji neprieštarauja Komisijos Tarybos sprendimui. 4. Komisija Taryba ir Europos Komisija bet kuriuo procedūros metu gali prašyti, kad asmuo, siekiantis tapti perdavimo sistemos operatoriumi, pateiktų visą informaciją, svarbią sprendimui dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo priimti. 5.
praneša apie visus planuojamus sandorius, kuriuos Komisijai Tarybai gali reikėti įvertinti, siekiant nustatyti, ar perdavimo sistemos operatorius atitinka šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimus. 6. Komisija Taryba prižiūri, kad perdavimo sistemos operatorius visada atitiktų šio įstatymo ketvirtojo ir aštuntojo skirsnių reikalavimus. Komisija Taryba iš naujo įvertina perdavimo sistemos operatoriaus atitiktį šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimams, kai:
1) gaunamas perdavimo sistemos operatoriaus pranešimas pagal šio straipsnio 5 dalį;
2) sužino, kad dėl numatomo arba įvykusio teisių pasikeitimo arba poveikio perdavimo sistemos savininkams ar operatoriams gali arba galėjo būti pažeisti šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimai;
3) Europos Komisija kreipiasi į Komisiją Tarybą prašydama įvertinti perdavimo sistemos operatoriaus atitiktį Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams. 7. Nustačiusi, kad perdavimo sistemos operatorius nebeatitinka šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, Komisija Taryba skiria baudas, sudarančias iki 10 procentų šios gamtinių dujų įmonės metinių pajamų, laikinai apriboja tas asmens ar asmens dalyvių teises, kurių įgyvendinimas pažeidžia šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimus, ir įpareigoja šią gamtinių dujų įmonę per Komisijos Tarybos nurodytą protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pašalinti atsiradusius trūkumus. Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu perdavimo sistemos operatorius per nurodytą protingą laikotarpį trūkumų nepašalina, Komisija Taryba pradeda naujo operatoriaus licencijavimo ir paskyrimo procedūrą.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Su trečiosiomis valstybėmis susijęs
perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas 1.
Jeigu perdavimo sistemos operatorius, kurį kontroliuoja asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių, prašo išduoti licenciją, Komisija Taryba apie tai praneša Europos Komisijai. Komisija Taryba informuoja Europos Komisiją ir apie visas kitas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę. 2. Perdavimo sistemos operatorius praneša Komisijai Tarybai apie visas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę. 3. Numanomas sprendimas dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo yra priimamas per keturių mėnesių laikotarpį (šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimties atveju perdavimo licencija išduodama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį) nuo visų pareiškėjo pateiktų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Numanomas sprendimas notifikuojamas Europos Komisijai. Komisija Taryba, prieš priimdama galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo, kreipiasi į Europos Komisiją dėl nuomonės, patvirtinančios, kad:
1) tenkinami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai dėl veiklų atskyrimo;
2) išdavus licenciją, nekils pavojus Europos Sąjungoje vykstančiam energijos tiekimui. 4. Komisija Taryba per du mėnesius nuo dienos, kai buvo gauta ar turėjo būti gauta, tačiau nebuvo pateikta, Europos Komisijos nuomonė, atsižvelgdama į Europos Komisijos poziciją, jeigu tokia buvo pateikta, priima galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo.
Komisija Taryba paskiria operatorių, jeigu operatorius įrodo, kad:
1) jis atitinka šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimus;
2) jo paskyrimas nesukelia pavojaus Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos energijos tiekimui ir šio tiekimo saugumui. Komisija Taryba numanomo sprendimo dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo priėmimo metu vertindama, ar perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas nesukelia pavojaus Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos energijos tiekimui ir šio tiekimo saugumui, atsižvelgia į Europos Sąjungos teises ir pareigas, numatytas pagal tarptautinę teisę, tos trečiosios valstybės atžvilgiu, įskaitant visus susitarimus, sudarytus su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurių viena susitariančioji šalis yra Europos Sąjunga ir kuriuose nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai, taip pat į Lietuvos Respublikos teises ir pareigas, numatytas pagal su ja sudarytus susitarimus, jeigu jie atitinka Europos Sąjungos teisę, tos trečiosios valstybės atžvilgiu, ir kitus konkrečius faktus bei aplinkybes, dėl kurių perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas sukeltų pavojų Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos energijos tiekimui ir šio tiekimo saugumui ir į atitinkamą trečiąją valstybę;
3) nepažeidžiami teisėti visuomenės saugumo interesai. 5. Kartu su priimtu Komisijos Tarybos sprendimu paskelbiama Europos Komisijos nuomonė, jeigu ji buvo pateikta. Jeigu Komisijos Tarybos sprendimas skiriasi nuo Europos Komisijos nuomonės, Komisijos Tarybos sprendime turi būti nurodomi tokio skirtumo motyvai.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus vykdoma tinklo plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo
su suinteresuotaisiais subjektais, Komisijai Tarybai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris yra grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa. Tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. 2. Dešimties metų tinklo plėtros plane:
1) rinkos dalyviams nurodoma svarbiausia perdavimo infrastruktūra, kurią reikia sukurti ar atnaujinti per artimiausius dešimt metų;
2) nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės atlikti per artimiausius trejus metus;
3) nustatomas visų investicinių projektų terminas. 3. Rengdamas dešimties metų tinklo plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius daro pagrįstas prielaidas apie gamtinių dujų gavybos, tiekimo, vartojimo ir mainų su kitomis šalimis raidą, atsižvelgdamas į regioniniams kelių valstybių narių ir visos Europos Sąjungos tinklams skirtus investicijų planus, taip pat laikymo ir SGD sistemai skirtus investicijų planus. 4. Komisija Taryba dėl dešimties metų tinklo plėtros plano viešai konsultuojasi su visais esamais ar potencialiais sistemos naudotojais ir paskelbia konsultavimosi rezultatus. 5. Komisija Taryba išnagrinėja, ar dešimties metų tinklo plėtros plane atsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi metu, ir ar šis planas suderinamas su Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu. Jeigu iškyla abejonių dėl suderinamumo su Europos Sąjungos tinklo plėtros planu, Komisija Taryba konsultuojasi su Agentūra.
Komisijos Tarybos prašymu perdavimo sistemos operatorius privalo iš dalies pakeisti savo dešimties metų tinklo plėtros planą, jeigu jame neatsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi metu, arba jeigu dešimties metų tinklo plėtros planas nesuderintas su Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu, arba jeigu plėtros planas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų dešimties metų tinklo plėtros plano turinio reikalavimų. 6. Komisija Taryba atlieka dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną, jos vertinimą ir paskelbia gautus rezultatus. Dešimties metų tinklo plėtros plano nevykdantį perdavimo sistemos operatorių Komisija Taryba įpareigoja vykdyti dešimties metų tinklo plėtros planą ir gali skirti sankcijas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 7. Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius dėl kitų ne nuo jo priklausančių svarbių priežasčių neatlieka investicijos, kuri pagal dešimties metų tinklo plėtros planą turėjo būti atlikta per artimiausius trejus metus, Komisija Taryba privalo imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad tokia investicija būtų atlikta, jeigu tokia investicija vis dar yra svarbi, atsižvelgdama į naujausią dešimties metų tinklo plėtros planą:
1) reikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius atliktų investiciją;
2) dėl investicijos organizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti bet kurie investuotojai;
3) įpareigoti perdavimo sistemos operatorių priimti sprendimą padidinti turimą kapitalą siekiant finansuoti reikiamas investicijas ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems investuotojams dalyvauti kapitale.“
Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatoriai viešai savo interneto svetainėje skelbia informaciją, būtiną veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti. Skelbtinos informacijos sąrašą nustato Komisija Taryba, atsižvelgdama į informacijos, laikomos komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, konfidencialumo apsaugą.“
Pakeisti 33 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) reikalauti iš sistemos naudotojų pateikti pakankamą prievolių
įvykdymo užtikrinimą, kuriuo būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos sistemos naudotojo prievolės pagal perdavimo sistemos operatoriaus parengtas ir su Komisija Taryba suderintas balansavimo taisykles už paimtų iš perdavimo sistemos, tačiau į perdavimo sistemą nepristatytų gamtinių dujų nupirkimą iš perdavimo sistemos operatoriaus ir dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą;“. 26 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už skirstymo
sistemos subalansavimą ir šiuo tikslu priima taisykles, šios taisyklės turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sąlygos, kuriomis skirstymo sistemos operatoriai teikia tokias paslaugas, įskaitant taisykles ir tarifus, nustatomos nediskriminaciniu išlaidas atspindinčiu būdu pagal Komisijos Tarybos priimtą metodiką. Šios sąlygos paskelbiamos viešai skirstymo sistemos operatorių interneto svetainėse.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai nustato ir, gavę Komisijos Tarybos patvirtinimą, viešai savo interneto svetainėse paskelbia saugyklų, SGD sistemos, skirstymo sistemos operatoriui nuosavybes teise nepriklausančių mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių ir vartotojų nediskriminacinio prijungimo prie perdavimo ir skirstymo sistemų skaidrias ir veiksmingas procedūras bei įkainius.“
2Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Naujas perdavimo ar skirstymo sistemas nedujofikuotoje teritorijoje
turi teisę įrengti asmenys, įgiję šią teisę konkurso būdu. Konkurso metu asmenys Komisijai Tarybai pateikia rinkos tyrimų, įvertinančių dujų naudojimo dešimties metų laikotarpiu prognozes nedujofikuotoje teritorijoje, rezultatus ir naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje investicijų projektus. Konkurso metu geriausias pasiūlymas išrenkamas vadovaujantis šiais kriterijais: gamtinių dujų transportavimo kainos viršutinė riba nedujofikuotos teritorijos vartotojams; numatytu paskirstyti dujų kiekiu; investicijų mastu pagal numatomų pastatyti dujotiekio tinklų ilgį bei atsižvelgus į tiekimo patikimumo, reguliarumo, kokybės, vartotojų apsaugos reikalavimus. Sprendimą leisti įrengti naujas sistemas priima Komisija Taryba, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis naujų sistemų nedujofikuotoje (naujai dujofikuojamoje) teritorijoje įrengimo tvarkos taisyklėmis. Komisijos Tarybos sprendimas leisti įrengti naujas perdavimo ar skirstymo sistemas yra privaloma sąlyga išduodant leidimą statyti šiuos objektus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komisija Taryba parengia ir patvirtina prijungimo
įkainių nustatymo metodiką. Komisija Taryba tvirtina naujų buitinių vartotojų sistemų prijungimo įkainius.“
1.
1Pakeisti 37¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komisija Taryba turi teisę kreiptis į skirstymo sistemos operatorių su prašymu pateikti papildomą informaciją apie investicijų planą, informaciją apie praėjusiais metais padarytas investicijas ir (arba) paaiškinimus dėl neatliktų investicijų pagal investicijų planą.“
2Pakeisti 37¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai skirstymo sistemos operatorius neatlieka
investicijų plane numatytų investicijų, kurios taip pat yra numatytos Vyriausybės nutarimuose, Komisija Taryba įpareigoja skirstymo sistemos operatorių atlikti atitinkamas investicijas. Kai Komisija Taryba pasinaudoja šioje dalyje nurodytais įgaliojimais, teisės aktų nustatyta tvarka skirstymo sistemos operatoriaus paslaugos ir susijusių paslaugų kainodaros tikslais įvertinamos atitinkamų investicijų sąnaudos.“
1Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkos operatoriaus veikloje patiriamoms gamtinių dujų rinkos
administravimo ir susijusioms sąnaudoms padengti rinkos operatorius, suderinęs su Komisija Taryba, nustato prekybos gamtinių dujų biržoje įmokas.“
2Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rinkos operatorius pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2
punkte nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką bendradarbiauja su Komisija Taryba ir nedelsdamas Komisijai Tarybai pateikia su įtartinais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų biržos priežiūrai vykdyti, ypač apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Kai tiekimo įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines dujas su vartotojais sutartomis sąlygomis arba kai tiekimo įmonei leidimo verstis tiekimo veikla galiojimas yra sustabdomas ar panaikinamas, tokios tiekimo įmonės garantinis gamtinių dujų tiekimas vartotojams užtikrinamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo pradžia laikoma Komisijos Tarybos sprendimo dėl leidimo verstis tiekimo veikla galiojimo sustabdymo ar panaikinimo paskelbimo Licencijų informacinėje sistemoje diena arba sprendime nurodyta diena, jeigu ši diena yra vėlesnė negu sprendimo paskelbimo Licencijų informacinėje sistemoje diena.“
2Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą
sudaro Komisijos Tarybos patvirtintos tikslinės ateinančių metų gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma. Tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos Tarybos nustatyta tvarka ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. Komisijai Tarybai paskelbus skirtingas tikslines gamtinių dujų kainas atskirose teritorijose, apibrėžtose Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, esančioms gamtinių dujų sistemoms, nesujungtoms su perdavimo sistema, vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro tikslinės gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 0,25, tikslinės gamtinių dujų kainos toje teritorijoje ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma.
Faktinių ataskaitinio laikotarpio pajamų ir skirstymo sistemos operatoriaus patirtų garantinio tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant gamtinių dujų įsigijimo sąnaudas, skirtumas priskiriamas skirstymo sistemos operatoriaus sąnaudoms ar pajamoms pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką.“
1Pakeisti 43 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) skirstymo sistemos operatorius, vadovaudamasis Komisijos Tarybos
patvirtintais standartiniais reikalavimais, turi parengti atitikties programą, kurioje nurodomos taikytinos priemonės siekiant išvengti diskriminacinio elgesio, ir užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimo stebėseną. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos šiems tikslams pasiekti.“
2Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisija Taryba stebi ir kontroliuoja, kad skirstymo
sistemos operatorius, esantis vertikaliai integruotos įmonės dalis (padalinys), negalėtų pasinaudoti vertikalios integracijos pranašumu konkurencijai iškraipyti. Vertikaliai integruoti skirstymo sistemos operatoriai, teikdami informaciją ir kurdami prekės ženklą, turi atskleisti, kad tiekimo veiklą vykdo vertikaliai integruotos įmonės dalis (padalinys).“
43¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 43¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) laikymo sistemos operatorius, vadovaudamasis Komisijos Tarybos
patvirtintais standartiniais reikalavimais, turi parengti atitikties programą, kurioje nurodomos taikytinos priemonės siekiant išvengti diskriminacinio elgesio, ir užtikrinti tinkamą jos priežiūrą. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos šiems tikslams pasiekti. Už atitikties programos priežiūrą atsakingas asmuo ar organas reguliavimo institucijai pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones. Laikymo sistemos operatorius šią ataskaitą paskelbia savo interneto svetainėje.“
1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija Taryba nustato standartines gamtinių dujų
įmonių apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, įskaitant reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.“
2Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gamtinių dujų įmonių metinės finansinės ataskaitos turi būti
patikrintos nepriklausomo audito. Auditoriai išvadas teikia Komisijai Tarybai. Gamtinių dujų įmonės metinėse finansinėse ataskaitose turi pateikti informaciją apie dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų ir didesnės vertės sandorius, sudarytus su susijusiomis įmonėmis.“
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo
kompetenciją bendrai atsako gamtinių dujų įmonės, nebuitiniai vartotojai, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Komisija Taryba, atlikdami užduotis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu.“ 2.
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė nustato konkrečias saugumą užtikrinančias priemones,
kurių įgyvendinimas Komisijai Tarybai, gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Priemonės turi apimti minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą, dujų tiekimo prioritetus dujų tiekimo sutrikimo atveju, dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarką, jos turi būti nediskriminuojančios, aiškios ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka. Su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu susijusių dalyvių funkcijas ir atsakomybę Vyriausybė nustato taip, kad visų pirma veiksmų turėtų imtis gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai dujų vartotojai, o po to – valstybės ir Europos Sąjungos institucijos.“
3Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komisija Taryba gamtinių dujų tiekimo saugumo
užtikrinimo srityje prižiūri:
1) tiekimo įmonių gamtinių dujų atsargų kaupimą ir laikymą;
2) pagrindines gamtinių dujų tiekimo sutarčių sąlygas dėl gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp gamtinių dujų tiekimo įmonių ir vartotojų ir gamtinių dujų įmonių veiksmus dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp gamtinių dujų įmonių ir galutinių vartotojų, naudojančių gamtines dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti;
3) kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų užduočių, susijusių su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu, atlikimą.“
Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Energetikos ministerija rengia ir viešai ministerijos interneto svetainėje paskelbia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną. Apie parengtus prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir jų atnaujinimus Energetikos ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai. Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, gamtinių dujų įmonės, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Komisija Taryba imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdamos apie tai pranešama Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, Vyriausybė su prašymu kreipiasi į Europos Komisiją ir Europos Komisijai atlikus patikrinimus gali būti paskelbta regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalioji situacija gamtinių dujų sektoriuje.“
Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gamtinių dujų atsargų kaupimo išlaidų įtraukimo į gamtinių dujų
tiekimo sąnaudas metodiką patvirtina Komisija Taryba.“
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Gamtinių dujų perdavimo sistemos
sujungimas su Europos Sąjungos gamtinių dujų perdavimo sistemomis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę priimti sprendimus dėl dujotiekio, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų saugumui užtikrinti, įrengimo, išplėtimo ir finansavimo. Dujų įmonės tokius sprendimus privalo įgyvendinti, o Komisija Taryba prižiūri tokių sprendimų įgyvendinimą.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Teisė naudotis sistema 1.
galimybę asmenims naudotis perdavimo, skirstymo ir SGD sistemomis paskelbtomis ir taikomomis visiems vartotojams kainomis, įskaitant tiekimo įmones, ir objektyvų šios sistemos taikymą nediskriminuojant sistemos naudotojų. Sistemų operatoriai užtikrina, kad šios kainos ir jų apskaičiavimo metodai būtų paremti Komisijos Tarybos metodika. Ši metodika teisės aktų nustatyta tvarka paskelbiama iki jos įsigaliojimo. 2. Sistemų operatoriai vartotojams, gamtinių dujų įmonėms ir asmenims, transportuojantiems gamtines dujas tranzitu, suteikia teisę pagal sutartis naudotis sistema. 3. Sistemų operatoriai, vadovaudamiesi Komisijos Tarybos paskelbtais reikalavimais, patvirtina naudojimosi sistema taisykles. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki naudojimosi sistema taisyklių įsigaliojimo momento šias taisykles ir jų pakeitimus savo interneto svetainėje paskelbia Komisija Taryba ir sistemų operatoriai. Teisė naudotis sistemomis turi būti suteikiama objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų. 4. Komisija Taryba turi teisę reikalauti, kad sistemos operatorius pakeistų patvirtintas naudojimosi sistema taisykles taip, kad jos atitiktų Komisijos Tarybos paskelbtus reikalavimus. 5. Šio įstatymo nuostatos nedraudžia sistemų valdytojams (operatoriams) ir jų naudotojams sudaryti ilgalaikių sutarčių dėl prieigos prie sistemos, jeigu jos neprieštarauja Europos Sąjungos konkurencijos taisyklėms.“
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Teisė naudotis saugyklomis
1.
ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis, kai tai yra būtina dėl techninių ir (arba) ekonominių priežasčių, norint užtikrinti teisę veiksmingai naudotis tiekimo vartotojams sistema, ir suteikiant teisę naudotis papildomomis paslaugomis, Komisija Taryba gali nuspręsti taikyti kurį nors vieną arba abu šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus būdus. Šios procedūros įgyvendinamos laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų. 2. Komisija Taryba apibrėžia ir paskelbia kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, kuris teisės naudotis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis būdas taikomas. Komisija Taryba paskelbia, kokios saugyklos ar tų saugyklų dalys ir atitinkamos gamtinių dujų laikymo vamzdyne paslaugos yra siūlomos pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus būdus. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos papildomoms ir laikinojo laikymo paslaugoms, kurios susijusios su SGD sistema ir būtinos SGD pakartotinio dujinimo procesui ir paskesniam pristatymui į perdavimo sistemą. 4. Kai teisė naudotis saugykla, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis įgyvendinama derybų būdu, vartotojai ir sistemos naudotojai dėl sutarčių derasi su atitinkamu laikymo sistemos operatoriumi arba gamtinių dujų įmonėmis. Laikymo sistemos operatoriai ir gamtinių dujų įmonės kiekvienais metais paskelbia naudojimosi savo saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis pagrindines komercines sąlygas. Laikymo sistemos operatoriai ir gamtinių dujų įmonės šias sąlygas nustato pasikonsultavę su sistemos naudotojais. Šalys dėl teisės naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis privalo derėtis sąžiningai. 5.
dujų įmonėms ir vartotojams būtų suteikta teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ar kitomis papildomomis paslaugomis taikant iš anksto paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis sąlygas ir pareigas. Komisija Taryba šiuos tarifus ir jų apskaičiavimo metodikas nustato, pasikonsultavusi su sistemos naudotojais.“
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Teisė naudotis gavybos tinklais
dujų įmonės ir vartotojai, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, šiame straipsnyje nustatyta tvarka galėtų naudotis gavybos tinklais, įskaitant įrenginius, kuriais teikiamos tokiam naudojimuisi būtinos techninės paslaugos, išskyrus tokias tinklų ir įrenginių dalis, kurios naudojamos vietinei gavybos veiklai gamtinių dujų gavybos telkinio vietoje. Apie tokias taikomas priemones Komisija Taryba praneša Europos Komisijai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta naudojimosi teisė suteikiama pagal Komisijos Tarybos patvirtintą naudojimosi gavybos tinklais tvarkos aprašą. Naudojimosi gavybos tinklais tvarkos apraše nustatomi kriterijai, pagal kuriuos naudojimosi teisė suteikiama sąžiningai ir viešai, skatinant konkurencingą gamtinių dujų rinką ir išvengiant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, atsižvelgiant į tiekimo saugumą ir reguliarumą, turimus arba pagrįstai prieinamus pajėgumus ir aplinkos apsaugos reikalavimus. 3. Komisija Taryba ginčus dėl naudojimosi gavybos tinklais sprendžia operatyviai ir vadovaudamasi Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kilus tarptautiniam ginčui, jo sprendimui taikoma valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso gavybos tinklas, kuriuo atsisakoma leisti naudotis, arba tarptautiniuose susitarimuose numatyta teisė.
Jei, kilus tarptautiniam ginčui, ginčijamas gavybos tinklas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės narės teritorijoje, turi būti konsultuojamasi su atitinkama valstybe nare siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai būtų taikomi nuosekliai.“
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Atsisakymas suteikti teisę naudotis sistema
atsisakyti suteikti teisę naudotis sistema, jeigu:
1) trūksta pajėgumų arba teisė naudotis sistema trukdytų joms vykdyti šiame įstatyme nurodytus viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus;
2) atsirado esminių ekonominių ir finansinių sunkumų, susijusių su sudarytų įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutarčių („imk arba mokėk“ sutarčių) vykdymu. 2. Atsisakymas, grindžiamas įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutarčių („imk arba mokėk“ sutarčių) vykdymu, gali būti pripažintas tinkamu tik gavus Komisijos Tarybos pritarimą. 3. Gamtinių dujų įmonė, atsisakiusi patenkinti kitos gamtinių dujų įmonės ar vartotojo raštu pateiktą prašymą naudotis sistema gamtinėms dujoms transportuoti, apie šį savo sprendimą ir jo priežastis per 10 darbo dienų praneša Komisijai Tarybai. 4. Komisija Taryba turi teisę įpareigoti gamtinių dujų įmonę suteikti teisę pasinaudoti sistema, jeigu nustato, kad gamtinių dujų įmonės atsisakymas yra nepagrįstas. 5. Komisija Taryba turi teisę įpareigoti gamtinių dujų įmonę, atsisakiusią suteikti teisę naudotis sistema dėl pajėgumų ar jungčių trūkumo, atlikti būtinus ekonomiškai pagrįstus arba potencialaus vartotojo apmokamus patobulinimus.“
Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Komisija Taryba nedelsdama perduoda Europos Komisijai kiekvieno Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pateikto prašymo suteikti išimtį kopiją ir nedelsdama praneša apie sprendimą, kartu pateikdama visą svarbią su sprendimu susijusią informaciją. Komisija Taryba turi teisę šią informaciją pateikti apibendrintos formos, kad Europos Komisija galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Visų pirma pateikiama tokia informacija:
1) išsamios priežastys, dėl kurių išimtis buvo suteikta arba buvo atsisakyta ją suteikti;
2) išimties, jei ji būtų suteikta, poveikio konkurencijai ir veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui analizė;
3) priežastys, į kurias atsižvelgiant buvo nustatyta išimties galiojimo trukmė ir visų gamtinių dujų sistemos pajėgumų dalis, kuriai suteikiama išimtis;
4) kai išimtis susijusi su jungiamuoju vamzdynu, – konsultacijų su valstybių narių reguliavimo institucijomis rezultatai;
5) informacija apie tai, kaip infrastruktūra pasitarnaus įvairinant gamtinių dujų tiekimo šaltinius.“
Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas ar valdytojas turi
teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pats vykdyti skirstymo veiklą arba privalo sudaryti skirstymo paslaugų teikimo sutartį su skirstymo licenciją turinčia gamtinių dujų įmone, prie kurios sistemos yra prijungta vietinė bendrojo naudojimo sistema. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos, per kurią gamtinės dujos neskirstomos kitoms skirstymo sistemoms, savininkams ar valdytojams netaikomi šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos naudotojas turi teisę pateikti Komisijai Tarybai prašymą dėl skirstymo paslaugų vietinėje bendrojo naudojimo sistemoje kainos peržiūrėjimo ir tvirtinimo pagal šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu gamtinių dujų įmonė atsisako suteikti teisę naudotis gamtinių
dujų sistema šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytais atvejais arba jeigu kyla ginčas dėl tokio atsisakymo suteikti teisę naudotis gamtinių dujų sistema, sprendimą dėl tiesioginio vamzdyno įrengimo ir sąlygų priima Komisija Taryba. Komisijos Tarybos priimti sprendimai dėl tiesioginių vamzdynų įrengimo yra privalomi vykdyti abiem šalims, jie turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys kitų vartotojų. Komisija Taryba, priimdama sprendimą dėl tiesioginio vamzdyno įrengimo, turi užtikrinti, kad būtų išnaudojami visi esami pajėgumai.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Pareigos suteikti tretiesiems asmenims prieigą
prie sistemos išimtys
finansiniais sunkumais, atsirandančiais iš „imk arba mokėk“ įsipareigojimų, prisiimtų pagal vieną ar kelias gamtinių dujų pirkimo sutartis, arba jeigu kyla tokių sunkumų grėsmė, gamtinių dujų įmonė gali pateikti prašymą Komisijai Tarybai laikinai netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos. Prašymai pateikiami kiekvienu konkrečiu atveju prieš atsisakant suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos. 2. Prie prašymo pridedama visa svarbi informacija apie problemos pobūdį ir mastą bei gamtinių dujų įmonės įdėtas pastangas siekiant išspręsti problemą. 3. Jeigu nėra pagrįstų alternatyvių sprendimų ir atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalį, Komisija Taryba gali leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos.
Toks Komisijos Tarybos sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas. 4. Komisija Taryba nedelsdama praneša Europos Komisijai apie sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, pateikdama ir visą svarbią informaciją apie šį sprendimą. Jeigu per aštuonias savaites nuo pranešimo gavimo dienos Europos Komisija paprašo, kad Komisija Taryba iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, Komisija Taryba Europos Komisijos prašymą įvykdo per keturias savaites ir apie tai praneša Komisijai Tarybai. 5. Priimdama sprendimus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taikymo, Komisija Taryba visų pirma atsižvelgia į šiuos kriterijus:
1) tikslą sukurti konkurencinę gamtinių dujų rinką;
2) būtinybę užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimų vykdymą ir garantuoti tiekimo saugumą;
3) gamtinių dujų įmonės padėtį gamtinių dujų rinkoje ir faktinę konkurencijos padėtį toje rinkoje;
4) ekonominių ir finansinių sunkumų, su kuriais susiduria gamtinių dujų įmonės ir perdavimo įmonės arba vartotojai, mastą;
5) sutarties ar sutarčių pasirašymo datą ir sąlygas, įskaitant tai, kiek jos palankios pokyčiams rinkoje;
6) pastangas rasti problemos sprendimo būdą;
7) įmonės sugebėjimą „imk arba mokėk“ įsipareigojimų prisiėmimo metu numatyti šių didelių sunkumų atsiradimo tikimybę;
8) sistemos sujungimą su kitomis sistemomis ir tų sistemų sąveiką;
9) poveikį, kurį sprendimas leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos galėtų turėti šio įstatymo teisingam taikymui, kad gamtinių dujų vidaus rinka veiktų sklandžiai. 6.
nesumažėja iki lygio, mažesnio už minimalias realizavimo garantijas, numatytas
„imk arba mokėk“ gamtinių dujų pirkimo sutartyse, arba jei „imk arba mokėk“
gamtinių dujų pirkimo sutartį galima patikslinti, arba gamtinių dujų įmonė gali rasti alternatyvių realizavimo rinkų. 7. Gamtinių dujų įmonė, kuriai nebuvo leista netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, negali atsisakyti suteikti prieigos prie sistemos dėl gamtinių dujų tiekimo sutartyje prisiimtų „imk arba mokėk“ įsipareigojimų.“
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamtinių dujų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos
valstybinę priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją atlieka Komisija Taryba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.“
2Pakeisti 57 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) iš Komisijos Tarybos ir Valstybinės vartotojų teisių
apsaugos tarnybos gauti visą reikiamą informaciją apie savo teises, ginčų sprendimo būdus ir galiojančius gamtinių dujų sektorių reglamentuojančius teisės aktus;“. 3. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) naudotis vartotojų skundų nagrinėjimo procedūromis. Visi vartotojai
turi teisę reikalauti, kad gamtinių dujų įmonė teiktų geros kokybės paslaugas ir tinkamai, sąžiningai bei operatyviai nagrinėtų skundus pagal patvirtintą tokių skundų nagrinėjimo tvarką, o prireikus kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar Komisiją Tarybą;“. 4. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) gauti savo suvartojimo duomenis, o sudarius aiškų susitarimą nemokamai
leisti bet kokiai registruotai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių rodmenimis. Už duomenų tvarkymą atsakinga šalis privalo įmonei pateikti tuos duomenis. Komisija Taryba nustato duomenų formą ir tvarką, pagal kurią tiekėjams ir vartotojams suteikiama galimybė naudotis duomenimis.
Už šią paslaugą papildomas mokestis vartotojui nenustatomas;“. 5. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal Komisijos Tarybos
atliktą ilgalaikės trukmės išlaidų ir naudos rinkai ekonominį vertinimą parengia pažangių matavimo sistemų, kuriomis būtų padedama aktyviam vartotojų dalyvavimui gamtinių dujų tiekimo rinkoje, įdiegimo terminus. Komisija Taryba užtikrina šių sistemų įdiegimą, matavimo sistemų sąveikos įgyvendinimą ir tinkamų standartų bei geriausios praktikos panaudojimą.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Vartotojų teisių apsauga
Taryba:
1) prižiūri, kad būtų tinkamai įgyvendintos vartotojų apsaugos priemonės, taip užtikrinant vartotojų apsaugą. Svarbiausia Komisijos Tarybos funkcija vartotojų teisių gynimo srityje – užtikrinti, kad būtų taikomos adekvačios pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemonės;
2) imasi tinkamų priemonių prie gamtinių dujų sistemos prisijungusiems vartotojams atokiose vietovėse apsaugoti;
3) užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač susijusį su sutarties sąlygų, bendros informacijos ir ginčų sprendimo būdų skaidrumu;
(Žin., 2012, Nr.
68-3467)
dujų sistemos prisijungę vartotojai turėtų teisę gauti gamtines dujas iš bet kurioje valstybėje registruoto šio įstatymo reikalavimus atitinkančio tiekėjo, kuris laikosi patvirtintų Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių, balansavimo taisyklių ir tiekimo saugumo reikalavimų;
vartotojai turėtų teisę gauti savo suvartojimo duomenis ir laikydamiesi sutarties sąlygų galėtų pakeisti gamtinių dujų tiekėją trijų savaičių laikotarpiu;
gamtinių dujų tiekėjai ar skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su Komisija, imtųsi reikiamų veiksmų viešai įmonių interneto svetainėse paskelbti Europos Komisijos parengtą aiškų ir glaustą klausimų ir atsakymų sąrašą, kuriame teikiama praktinė informacija apie energijos vartotojų teises. 2. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prie Komisijos Tarybos įsteigiamas bendrasis informacijos centras, skirtas teikti gamtinių dujų vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus. Bendrasis informacijos centras yra Komisijos Tarybos administracijos struktūrinis padalinys. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka gamtinių dujų buitinių vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, vertina gamtinių dujų buitinių vartotojų sutarčių su gamtinių dujų įmonėmis standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas šių sutarčių nuostatas.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Tarptautinio bendradarbiavimo pareiga
Komisija Taryba ir perdavimo sistemos operatorius privalo bendradarbiauti su kompetentingomis Europos Sąjungos institucijomis ar organizacijomis, valstybių narių reguliavimo institucijomis ir šių valstybių perdavimo sistemos operatoriais.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Komisijos Tarybos tarptautinis
bendradarbiavimas Vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą, Komisija Taryba:
1) rengia Europos Komisijai reikalingas gamtinių dujų rinkos ataskaitas;
2) tarptautiniais klausimais bendradarbiauja su Agentūra ir valstybių narių reguliavimo institucijomis ir teikia joms visą užduotims vykdyti būtiną informaciją;
3) užtikrina tokį iš Agentūros ir valstybių narių reguliavimo institucijų gaunamos informacijos konfidencialumo lygį, kokio reikalauja informaciją perduodanti institucija;
4) keičiasi duomenimis regioniniu lygmeniu, siekdama prisidėti prie svarbiausių rinkos procesų suderinimo;
5) bendradarbiauja su valstybių narių reguliavimo institucijomis bent regioniniu lygmeniu, siekdama skatinti rengti eksploatacines priemones, bendras gamtinių dujų biržas ir tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir sudaryti sąlygas tinkamam sujungimo pajėgumų lygiui užtikrinti regione ir tarp regionų, sudarant galimybes plėtoti veiksmingą konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą. Komisija Taryba siekia koordinuoti visų perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams skirtų tinklo nuostatų ir perkrovos valdymo taisyklių rengimą.
Visi šiame punkte išvardyti veiksmai yra atliekami konsultuojantis su kitomis nacionalinėmis institucijomis ir nedarant įtakos jų specialiajai kompetencijai;
6) turi teisę tarpusavyje sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis;
7) teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai informaciją apie tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, tiesioginiai susijusius su Vyriausybės vykdoma užsienio politika.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Regioninis solidarumas
rinkoje ir integruoti nacionalinę Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinką, Lietuvos Respublika ir Komisija Taryba bendradarbiauja regioniniu lygmeniu su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, skatindama regioninį ir dvišalį solidarumą. 2. Bendradarbiavimas, vykdomas susidarius aplinkybėms, kurios sukelia ar per trumpą laiką gali sukelti didelį tiekimo sutrikimą, darantį poveikį bet kuriai bendradarbiaujančiai valstybei narei, apima:
1) ekstremaliosios padėties nacionalinių priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, koordinavimą;
2) jungiamųjų gamtinių dujų vamzdynų nustatymą, plėtojimą ir atnaujinimą;
3) tarpusavio pagalbos teikimo sąlygas ir praktines priemones. 3. Komisija Taryba skatina perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą vieno ar kelių regionų lygmeniu, įskaitant bendradarbiavimą tarpvalstybiniais klausimais, siekiant sukurti konkurencingą gamtinių dujų vidaus rinką. 4. Komisija Taryba nuolat informuoja Europos Komisiją ir kitas valstybes nares apie tokį regioninį bendradarbiavimą.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2.
kompetenciją iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIIP-2924(2)
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau –
Komisija) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atlieka veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas ir užtikrina reguliuojamos veiklos vykdymo bei gamtinių dujų sektoriaus dalyvių ir vartotojų teisių bei pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Komisijos Tarybos funkcijos, uždaviniai veiklos tikslai, teisės ir pareigos gamtinių dujų sektoriuje ir finansavimo šaltiniai nustatomi Energetikos įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose, taip pat Komisijos Tarybos nuostatuose.“
Pakeisti 5 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) pagal Komisijos Tarybos atliktą ilgalaikės trukmės
išlaidų ir naudos rinkai ekonominį vertinimą sprendžia dėl pažangių matavimo sistemų, kuriomis būtų padedama vartotojams aktyviai dalyvauti gamtinių dujų tiekimo rinkoje, įdiegimo darbotvarkės;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Komisijos Tarybos tikslai gamtinių dujų sektoriuje Komisija Taryba savo veikloje, prireikus bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir kitomis institucijomis bei įstaigomis, atlikdama savo funkcijas ir pareigas, siekia, kad būtų:
1) sukurta ir plėtojama konkurencinga, saugi ir aplinką tausojanti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos gamtinių dujų rinka;
2) užtikrinta, kad Lietuvos Respublikos rinka būtų veiksmingai atverta visiems Europos Sąjungos gamtinių dujų vartotojams ir tiekėjams ir būtų panaikinti prekybos gamtinėmis dujomis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių apribojimai;
3) užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos;
4) skatinama į vartotojus orientuotų, saugių, patikimų ir veiksmingų nediskriminacinių sistemų plėtra;
5) skatinamas sistemos pakankamumas, energijos vartojimo efektyvumas ir gamtinių dujų gavybos bei gavybos iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimas;
6) sudarytos palankesnės sąlygos naujų gamtinių dujų gavybos pajėgumų prieigai prie sistemos;
7) skatinami aukšti viešųjų paslaugų teikimo gamtinių dujų sektoriuje standartai ir prisidedama prie pažeidžiamų vartotojų apsaugos.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Komisijos Tarybos funkcijos ir pareigos
gamtinių dujų sektoriuje 1.
Komisija Taryba gamtinių dujų sektoriuje, be kitų šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų funkcijų, prižiūri:
1) kaip laikomasi gamtinių dujų įmonių licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) gamtinių dujų įmonių reguliuojamos veiklos sąnaudas;
3) kad sistemų operatorių skelbiama informacija apie sąlygas, suteikiančias teisę suinteresuotosioms šalims naudotis sistemomis, jungiamaisiais vamzdynais ir gamtinių dujų saugyklomis, būtų išsami ir tinkamai pateikta;
4) kaip suteikiamos teisės naudotis sistemomis;
5) apskaitų atskyrimą, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo;
6) kaip laikomasi jungiamųjų vamzdynų valdymo ir jų pajėgumų skirstymo taisyklių;
7) kaip laikomasi gamtinių dujų tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų;
8) gamtinių dujų įmonių veiklos skaidrumą ir konkurenciją;
9) kaip įgyvendinamos nacionalinės gamtinių dujų perdavimo tinklų perkrovos valdymo taisyklės;
10) kaip laikomasi gamtinių dujų sistemų saugumo ir patikimumo taisyklių;
11) kaip dujų įmonės užtikrina prieigą vartotojams prie duomenų apie jų suvartojamą gamtinių dujų kiekį ir kaip sukuria lengvai suprantamos formos duomenų sistemą;
12) kaip įgyvendinamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos laikinosios priemonės, taikomos staiga įvykus gamtinių dujų ar visos energetikos rinkos krizei ar iškilus grėsmei asmenų, gamtinių dujų įrenginių arba gamtinių dujų sistemos vientisumo saugumui;
13) kad nebūtų perdavimo, skirstymo, laikymo, SGD pakartotinio dujinimo ir tiekimo veiklos kryžminio subsidijavimo. 2.
2Komisija Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas,
turi pareigą:
1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;
2) nustatyti prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros tvarką;
3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra);
4) laikytis visų teisiškai privalomų Europos Komisijos ir Agentūros sprendimų;
5) kiekvienais metais teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą, informaciją apie nustatytas laikinąsias priemones įvykus energetikos krizei Europos Komisijai, Agentūrai ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms;
6) nustatyti metodikas, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD sistemos, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių;
7) nustatyti gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
8) nustatyti gamtinių dujų įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
9) prižiūrėti buitiniams vartotojams taikomas kainas, išankstinio mokėjimo sistemas, tiekimo įmonę pakeitusių vartotojų ar nuo tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokėjimus už priežiūros paslaugas ir jų vykdymą;
10) užtikrinti sutarties laisvės principo įgyvendinimą nutraukiamoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę atitinkančioms tiekimo sutartims;
11) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia vamzdynus ir atlieka remonto darbus, kaip suteikiama teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose ir kitomis papildomomis paslaugomis;
12) imtis veiksmingų vartotojų apsaugos priemonių, prižiūrėti, kaip jos vykdomos;
13) reguliariai atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimus ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo didele įtaka gamtinių dujų rinkoje atvejų, skelbti išvadas dėl gamtinių dujų kainų ir jas pateikti konkurencijos priežiūros institucijoms;
14) nustatyti gamtinių dujų įmonių reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;
15) patvirtinti balansavimo taisykles, jeigu sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2017 11 07 įstatymu Nr.
Komisija Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi pareigą:
1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;
2) nustatyti prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros tvarką;
3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra);
4) laikytis visų teisiškai privalomų Europos Komisijos ir Agentūros sprendimų;
5) kiekvienais metais teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą, informaciją apie nustatytas laikinąsias priemones įvykus energetikos krizei Europos Komisijai, Agentūrai ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms;
6) nustatyti metodikas, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD sistemos, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių;
7) nustatyti gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
8) nustatyti gamtinių dujų įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;
9) prižiūrėti buitiniams vartotojams taikomas kainas, išankstinio mokėjimo sistemas, tiekimo įmonę pakeitusių vartotojų ar nuo tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokėjimus už priežiūros paslaugas ir jų vykdymą;
10) užtikrinti sutarties laisvės principo įgyvendinimą nutraukiamoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę atitinkančioms tiekimo sutartims;
11) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia vamzdynus ir atlieka remonto darbus, kaip suteikiama teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose ir kitomis papildomomis paslaugomis;
12) imtis veiksmingų vartotojų apsaugos priemonių, prižiūrėti, kaip jos vykdomos;
13) reguliariai atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimus ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo didele įtaka gamtinių dujų rinkoje atvejų, skelbti išvadas dėl gamtinių dujų kainų ir jas pateikti konkurencijos priežiūros institucijoms;
14) nustatyti gamtinių dujų įmonių reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;
15) patvirtinti balansavimo taisykles, jeigu sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;
(TAR, 2017, Nr.
2017-18141) 1716) patvirtinti standartinius reikalavimus skirstymo sistemos operatoriaus ir laikymo sistemos operatoriaus atitikties programoms parengti; 1817) stebėti gamtinių dujų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją srautus ir teikti metines ataskaitas Vyriausybei; 1918) įvykdyti Europos Komisijos įpareigojimą panaikinti Komisijos Tarybos sprendimą, prieštaraujantį Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtoms gairėms gamtinių dujų sektoriuje per du mėnesius nuo atitinkamo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos; 2019) šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir Komisijos Tarybos ar kompetentingos Europos Sąjungos institucijos nurodymų nevykdančioms gamtinių dujų įmonėms skirti šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir inicijuoti atsakingų asmenų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Komisijos Tarybos teisės ir
įgaliojimai gamtinių dujų sektoriuje Komisija Taryba, siekdama šio įstatymo tikslų ir atlikdama šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) priimti gamtinių dujų įmonėms privalomus vykdyti sprendimus;
2) susipažinti su gamtinių dujų įmonių sudaromomis sutartimis, susijusiomis su reguliuojamomis veiklomis, ir pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės patikslintų tokias sutartis, kad šios atitiktų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Jeigu gamtinių dujų įmonė neįvykdo šio reikalavimo, Komisija Taryba, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo;
3) reikalauti iš gamtinių dujų įmonių informacijos, kuri reikalinga šiame įstatyme nustatytoms Komisijos Tarybos funkcijoms atlikti, ir nustatyti gamtinių dujų įmonių jai teikiamos informacijos ir teikiamų derinti dokumentų pateikimo protingus terminus;
4) prašyti Agentūros pateikti nuomonę dėl Komisijos Tarybos priimto sprendimo atitikties Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtoms gairėms gamtinių dujų sektoriuje ir pranešti Europos Komisijai apie šioms gairėms prieštaraujantį kitos valstybės narės gamtinių dujų sektoriaus reguliavimo institucijos sprendimą.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Kainų reguliavimas
(ar) pajamų ribas, Komisija Taryba reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainas. 2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias paslaugų kainas, Komisija Taryba reguliuoja gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji). 3. Komisija Taryba rengia ir tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas. 4.
dalyse nurodytas reguliuojamas kainas:
1) nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimą sąnaudomis. Komisija Taryba turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą šioms sąnaudoms pagrįsti. Jeigu per šį terminą asmuo neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad asmens sąnaudos yra nepagrįstos;
2) nustato reikalavimus sąnaudų apskaitos sistemoms, metodams ir (arba) modeliams, skirtiems konkrečioms paslaugų rūšims teikti. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Komisija Taryba privalo paskelbti viešai savo interneto svetainėje;
3) nustato sąnaudų padengimo mechanizmą, kuris turi skatinti efektyvumą ir, kiek įmanoma, padidinti ilgalaikę naudą vartotojams. Tuo tikslu Komisija Taryba turi atsižvelgti į kainų rodiklius, taikomus palyginamose rinkose. 5. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą. 6. Gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai Komisijos Tarybos pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliekamo rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. 7. Komisija Taryba, pagal šio straipsnio 6 dalį reguliuodama gamtinių dujų tiekimo kainas, turi teisę dujų įmonei taikyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones. 8.
terminą įgyvendina šio straipsnio
nustatyti laikiną tiekimo kainą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikiną tiekimo kainą, Komisija Taryba lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Komisija Taryba, nustatydama tiekimo kainą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį. 9. Komisija Taryba, motyvuotai nusprendusi, kad, net ir įgyvendinus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, veiksminga konkurencija gamtinių dujų tiekimo rinkoje nebus užtikrinta, didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui gali nustatyti pagrįstus ir proporcingus įpareigojimus, įskaitant įpareigojimą nesudaryti kliūčių kitiems rinkos dalyviams patekti į rinką ar neriboti konkurencijos nustatant nepagrįstas kainas, nedaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neteikti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Komisijos Tarybos nustatytą paslaugų kokybę. Komisija Taryba, siekdama apsaugoti vartotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, turi teisę didelę įtaką dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui taikyti individualias kainų kontrolės priemones ir įpareigojimus kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. 10. Gamtinių dujų įmonės, vykdydamos Komisijos Tarybos joms nustatytą šio straipsnio
patvirtintomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Komisijai Tarybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Komisijos Tarybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. 11.
reguliuojamos ir (ar) kurioms šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pagrindu nustatyti Komisijos Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra vadovaujantis Energetikos įstatymo 16¹ straipsnio nuostatomis. 12. NETEKO GALIOS:
(TAR, 2018, Nr. 2018-18859)
dujų įmonės viešai savo interneto svetainėse skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Komisijos Tarybos patikrintas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Komisijos Tarybos nustatytas kainas. 14.13. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos neatsižvelgiant į gamtinių dujų transportavimo atstumą. Vartotojams (sistemos naudotojams) gamtinių dujų skirstymo kainos nustatomos atsižvelgiant į tai, koks gamtinių dujų kiekis yra tiekiamas į gamtinių dujų pristatymo vietą per vienų metų laikotarpį. Buitiniams vartotojams perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo paslauga teikiama gamtinių dujų įmonės lėšomis. Nebuitiniams vartotojams gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos ir diferencijuojamos pagal gamtinių dujų kiekį ir sistemos pajėgumus. Buitiniams vartotojams gamtinių dujų skirstymo kainos diferencijuojamos pagal suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Gamtinių dujų kiekio ir sistemos pajėgumų diferencijavimo principai nustatomi kainų nustatymo metodikose. Siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo tarp vartotojų grupių, reguliuojamos kainos ir jų diferencijavimo taisyklės skelbiamos viešai gamtinių dujų įmonių interneto svetainėse, o jų nustatymo principai privalo būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 15.14. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui.
Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos Komisijos Tarybos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui (išskyrus atvejus, kai nustatoma pajamų viršutinė riba), gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija Taryba suderintas investicijas, nepasiekus nustatytos pajamų viršutinės ribos arba ją viršijus, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos Tarybos patvirtintose kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinės ribos nustatomos įvertinus gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų paskirstymą, atliktą pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas gali būti keičiamas motyvuotu Komisijos Tarybos sprendimu. Apie sprendimą dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo Komisija Taryba privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Komisijos Tarybos sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. 16.15. Konkrečias perdavimo, laikymo, skirstymo, SGD pakartotinio dujinimo kainas, neviršijančias nustatytų kainų ir
(ar) pajamų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Konkrečios perdavimo, SGD pakartotinio dujinimo, laikymo, skirstymo kainos gali būti nustatomos du kartus per metus.
Komisija Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų nuo Komisijos Tarybos nurodymų gavimo. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Komisijos Tarybos reikalavimo, Komisija Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus. 17. 16. Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), įskaitant SGD pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, papildomos dedamosios kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma. Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Komisijai Tarybai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 18. 17. Komisija Taryba suderina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką, parengtą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje nurodytas gaires.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komisija Taryba prižiūri, kad būtų sudarytos sąlygos
veiksmingai konkurencijai energetinių išteklių rinkoje ir sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka gamtinių dujų rinkoje.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Energetinių išteklių rinkos tyrimas
užtikrinti veiksmingą konkurenciją gamtinių dujų sektoriuje ir užkirsti kelią didelę įtaką turintiems asmenims ja piktnaudžiauti. 2. Komisija Taryba nustato rinkos tyrimo taisykles. 3. Komisija Taryba atlieka rinkos tyrimą:
1) valstybės ar savivaldybės institucijų motyvuotu prašymu;
2) suinteresuotų asmenų motyvuotu prašymu;
3) savo iniciatyva. 4. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) rinkos apibrėžimas (produkto ar paslaugos ir geografinės teritorijos apibrėžimas);
2) konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas;
3) asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas;
4) šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims. 5. Rinkos tyrimas atliekamas Komisijos Tarybos patvirtintose rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Rinkos tyrimas pradedamas Komisijos Tarybos sprendimu. Komisija Taryba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad nepasikeitus ankstesnių tyrimų duomenims kitas dalis atlikti nėra tikslinga. 6. Komisija Taryba, tirdama rinką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos nuorodas ir rekomendacijas. 7. Komisija Taryba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą priėmimo, neįskaitant šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų konsultacijų dėl rinkos tyrimo trukmės.
Motyvuotu Komisijos Tarybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Komisija Taryba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Komisijos Tarybos sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai. 8. Komisija Taryba, prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka arba nustatyti ar nenustatyti asmenys, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai, privalo atlikti viešąją konsultaciją pagal šio įstatymo 17 straipsnį. 9. Komisija Taryba, prieš priimdama galutinį sprendimą, įvertina viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas ir nuomones ir savo interneto svetainėje paskelbia jų suvestinę. Priimtą galutinį sprendimą Komisija Taryba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. 10. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys asmenys, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių asmenų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Komisija Taryba skelbia savo interneto svetainėje. 11. Atlikdama rinkos tyrimą, spręsdama, ar asmuo turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims, Komisija Taryba atsižvelgia į tarptautinių sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina, kad šių sutarčių ir (ar) susitarimų būtų laikomasi ir jie būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikoje. 12. Komisija Taryba, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba.“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, veikiantis gamtinių dujų sektoriuje, laikomas turinčiu
didelę įtaką atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai nustatoma Komisijos Tarybos sprendimu. Toks sprendimas galioja tol, kol kito gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu Komisijos Tarybos sprendimu nustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje neturi.“
pakeitimas Pakeisti 13²straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) jeigu mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių
įrengimo darbai atliekami pažeidžiant mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektą, nedelsdamas informuoti užsakovą, o tais atvejais, kai nustatoma avarijos grėsmė, – užsakovą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos Tarybą.“
pakeitimas
1Pakeisti 13³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovu turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą;
2) valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą.“
13³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas, išskyrus mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas ypatinguosiuose statiniuose, turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys ir Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fiziniai asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka Tarybos išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Viešasis konsultavimasis
teisės aktų pagrindu priimdama gamtinių dujų rinkoje veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, kuriais sprendžiamas ginčas, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato protingumo kriterijų atitinkantį terminą suinteresuotiems asmenims pateikti pastabas. 2. Komisija Taryba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis Komisijos Tarybos interneto svetainėje paskelbia Komisijos Tarybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis gamtinių dujų sektoriaus dalyvių teisėmis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį gamtinių dujų rinkai, projektus ir suteikia gamtinių dujų sektoriaus dalyviams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti. 3. Komisija Taryba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Komisijos Tarybos interneto svetainėje. Komisija Taryba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis. 4.
teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis konsultuojasi su sistemų operatoriais, nepažeisdama jų nepriklausomumo ir nedarydama įtakos jų kompetencijai, taip pat su kitomis kompetentingomis institucijomis, įstaigomis ir (ar) sistemų naudotojais.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija Taryba, priimdama šį įstatymą
įgyvendinančias taisykles, kriterijus ar metodikas, vadovaujasi šiais kriterijais:
1) sistemų naudotojų ir vartotojų nediskriminavimo;
2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo ir sąnaudų pagrįstumo;
3) naujiems vartotojams skirtų investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir šių investicijų pagrįstumo įvertinimo;
4) sistemos naudotojų ir vartotojų diferencijavimo;
įstatymu Nr. XIII-707 (nuo 2018 01 01) (TAR, 2017, Nr. 2017-18141)
prijungti įvertinimo;
įvertinimo;
įstatymu Nr. XIII-707 (nuo 2018 01 01) (TAR, 2017, Nr. 2017-18141)
naudotojų prijungimui, įvertinimo.“
1Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, SGD
pakartotinio dujinimo, biržos operatoriaus licencijavimo ir tiekimo leidimų išdavimo taisykles (toliau – Licencijavimo taisyklės) tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, prireikus išduoda licencijų dublikatus ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija Taryba.“
2Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo
licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui arba kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Licencijos išduodamos asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas.
Asmenų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato Komisija Taryba, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise, kaip nurodyta šiame įstatyme, ar kitais teisėtais pagrindais valdyti perdavimo ar skirstymo sistemas;
2) asmenys, siekiantys įgyti biržos operatoriaus licenciją ir vykdantys biržos operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti;
3) asmenys, siekiantys įgyti skirstymo operatoriaus licenciją ir vykdantys skirstymo operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą skirstymo sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo ar skirstymo sistema, leidžiančią užtikrinti gamtinių dujų pristatymą vartotojams;
4) asmenys, siekiantys įgyti laikymo licenciją ir vykdantys laikymo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą gamtinių dujų saugyklą, kurios įrenginiai turi būti sujungti su veikiančia perdavimo sistema;
pakartotinio dujinimo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą SGD sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo sistema;
6) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją, finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos Tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
7) pareiškėjas, siekiantis įgyti licenciją, privalo turėti darbuotojų licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti bei skundams dėl licencijuojamos veiklos nagrinėti.“ 3.
Asmenų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato Komisija Taryba, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise, kaip nurodyta šiame įstatyme, ar kitais teisėtais pagrindais valdyti perdavimo ar skirstymo sistemas;
2) asmenys, siekiantys įgyti biržos operatoriaus licenciją ir vykdantys biržos operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti;
3) asmenys, siekiantys įgyti skirstymo operatoriaus licenciją ir vykdantys skirstymo operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą skirstymo sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo ar skirstymo sistema, leidžiančią užtikrinti gamtinių dujų pristatymą vartotojams;
4) asmenys, siekiantys įgyti laikymo licenciją ir vykdantys laikymo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą gamtinių dujų saugyklą, kurios įrenginiai turi būti sujungti su veikiančia perdavimo sistema;
pakartotinio dujinimo veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą SGD sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo sistema;
6) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją, finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos Tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
7) pareiškėjas, siekiantis įgyti licenciją, privalo turėti darbuotojų licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti bei skundams dėl licencijuojamos veiklos nagrinėti.“
3Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Komisija Taryba teikia informaciją Europos Komisijai apie atsisakymo išduoti perdavimo licencijas priežastis.“
4Pakeisti 20 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti Komisijai Tarybai
ir Energetikos ministerijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;“. 5. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Perdavimo ar skirstymo licencija išduodama teritorijoje,
apibrėžtoje pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą. Perdavimo licencijoje mažiausia teritorija yra apskritis, skirstymo licencijoje – savivaldybė. Išduotose perdavimo ir skirstymo licencijose nurodytų teritorijų ribas išimtiniais atvejais gamtinių dujų įmonės prašymu gali pakeisti Komisija Taryba, suderinusi jas su atitinkamomis gamtinių dujų įmonėmis.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Veiklos gamtinių dujų sektoriuje
licencijų ir leidimų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir keitimas
1Asmuo, siekiantis įgyti veiklos gamtinių dujų sektoriuje licenciją,
Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Komisijai Tarybai prašymą ir šiose taisyklėse nustatytus dokumentus. Asmuo, siekiantis įgyti tiekimo leidimą, Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Komisijai Tarybai atitikties šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaraciją (toliau – deklaracija). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisės verstis gamtinių dujų tiekimo veikla įgijimo dienos Komisija Taryba privalo patikrinti deklaracijoje pateiktą informaciją. 2.
licenciją pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos išdavimo. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas netaikomas, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti perdavimo, skirstymo licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota perdavimo, skirstymo licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais ar nustatytų kituose įstatymuose, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija išduodama arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimas. 4. Už licencijuojamos veiklos, leidimus turinčių asmenų veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus asmenys, turintys atitinkamos veiklos licencijas, įspėjami apie galimą licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 5. Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą ir
(ar) leidimais reguliuojamą veiklą, privalo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją Tarybą.
Tuo atveju, kai pranešime nurodomas asmuo, kuris ketina pasibaigus pranešime nurodytam terminui vykdyti licencijuojamą biržos operatoriaus, perdavimo, skirstymo veiklą ir atitinka šiai veiklai keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir pranešime nurodomas asmuo Komisijai Tarybai pateikia įvertinti tokią atitiktį pagrindžiančius dokumentus, pranešimo apie veiklos nutraukimą terminas derinamas Komisijos Tarybos, pranešimą teikiančio asmens ir licencijuojamą veiklą ketinančio vykdyti asmens sutarimu. 6. Jeigu sprendimas dėl licencijos ir (ar) leidimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo turi įtakos saugiam vartotojų aprūpinimui gamtinėms dujomis, jis gali įsigalioti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Apie tai, kad numatoma priimti tokį sprendimą, Komisija Taryba privalo informuoti Vyriausybę ir Energetikos ministeriją. 7. Siekiant užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą, vartotojų aprūpinimo gamtinėmis dujomis patikimumą ir viešųjų interesų gamtinių dujų sektoriuje apsaugą, licencijuojamą ir (ar) leidimais reguliuojamą veiklą vykdančio asmens veiklos patikrinimai gali būti atliekami ir įstatymų nustatytos poveikio priemonės už licencijuojamos ir (ar) leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus gali būti taikomos jau pirmaisiais atitinkamos veiklos gamtinių dujų sektoriuje vykdymo metais. Komisija Taryba ir (ar) kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina nuolatinę licencijuojamos ir (ar) leidimais reguliuojamos veiklos gamtinių dujų sektoriuje priežiūrą ir kontrolę, vadovaudamosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principais.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekimo įmonės, vykdydamos informacijos sklaidą, privalo:
1) pateikti informaciją Komisijai Tarybai apie pagrindines sudarytų gamtinių dujų tiekimo sutarčių sąlygas gamtinių dujų tiekimo patikimumo stebėsenai atlikti;
2) parengti metines savo veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas ir pateikti jas Komisijai Tarybai. Tiekimo įmonių metinių veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitų turinį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) pateikti savo vartotojams Europos Komisijos parengto energijos vartotojams skirto klausimų ir atsakymų sąrašo kopiją ir šį sąrašą paskelbti viešai įmonių interneto svetainėse.“
2Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Perdavimo sistemos naudotojai yra atsakingi perdavimo sistemos
operatoriui už pristatomų į perdavimo sistemą ir paimamų iš perdavimo sistemos gamtinių dujų kiekių subalansavimą pagal perdavimo sistemos operatoriaus parengtas ir su Komisija Taryba suderintas balansavimo taisykles.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Duomenų saugojimas
visų su didmeniniais vartotojais, perdavimo sistemos, skirstymo sistemos, laikymo ir SGD sistemų operatoriais sudarytų sandorių duomenis apie šių sandorių trukmę, pristatymo ir apmokėjimo taisykles, kiekį, vykdymo datas ir terminus, sandorių vertę, didmeninių vartotojų nustatymo priemones. Papildomai tiekimo įmonės saugo ir Komisijos Tarybos reikalavimu jai pateikia visą informaciją apie neįvykdytas gamtinių dujų tiekimo sutartis ir gamtinių dujų rinkos finansines priemones. 2.
laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius, nuolat viešai Komisijos Tarybos interneto svetainėje skelbia informaciją, užtikrinančią rinkos konkurencingumą ir kontrolę.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje yra paskiriami perdavimo, skirstymo, laikymo,
SGD sistemų ir biržos operatoriai. Šiuos operatorius šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria ir vėliau kontroliuoja, ir prižiūri Komisija Taryba.“
1Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perdavimo sistemos operatorius pagal Komisijos Tarybos
patvirtintą tvarką kaupia, sistemina ir reguliariai teikia informaciją Komisijai Tarybai apie gamtinių dujų tranzitą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
2Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Perdavimo sistemos operatorių priimtos taisyklės, kuriomis siekiama
subalansuoti gamtinių dujų perdavimo sistemą, turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sąlygos, kuriomis perdavimo sistemos operatoriai teikia tokias paslaugas, nustatomos nediskriminaciniu išlaidas atspindinčiu būdu ir skatinant sistemos naudotojus subalansuoti dujų srautus pagal Komisijos Tarybos paskelbtą metodiką. Tokios sąlygos yra skelbiamos viešai perdavimo sistemos operatorių svetainėse.“
3Pakeisti 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komisija Taryba prižiūri, kad perdavimo sistemos
operatoriai laikytųsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų būtiniausių perdavimo sistemos plėtros standartų.“
4Pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 6 dalį. 6. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
prižiūri, kad perdavimo sistemos operatoriai laikytųsi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų būtiniausių perdavimo sistemos priežiūros standartų. 20 straipsnis.
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisija Taryba informuoja Europos Komisiją apie
sprendimą paskirti perdavimo sistemos operatorių arba numanomą sprendimą nedelsdama, bet ne vėliau negu per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo arba projekto patvirtinimo.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas
ketvirtojo ir aštuntojo skirsnių reikalavimus, išduodant perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, ta gamtinių dujų įmonė yra paskiriama perdavimo sistemos operatoriumi. 2. Numanomas sprendimas dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo yra priimamas per keturių mėnesių laikotarpį nuo visų pareiškėjo pateiktų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Numanomas sprendimas notifikuojamas Europos Komisijai. Komisijos Tarybos galutinis sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), 3 straipsnio 1 dalyje Europos Komisijos nuomonei pateikti nustatyto laiko pabaigos. Komisijos Tarybos galutinis sprendimas ir Europos Komisijos nuomonė, jeigu ji pateikta, skelbiami kartu. Jeigu Komisija Taryba nepriima jokio sprendimo iki šio laikotarpio pabaigos, laikoma, kad licencija yra išduota ir gamtinių dujų įmonė paskiriama perdavimo sistemos operatoriumi.
Siekiant užtikrinti gamtinių dujų perdavimo veiklos tęstinumą ir nenutrūkstamumą, kol bus paskirtas šio įstatymo ketvirtojo ir aštuntojo skirsnių reikalavimus atitinkantis perdavimo sistemos operatorius ir jam išduota licencija, Komisija Taryba turi teisę išduoti terminuotą gamtinių dujų perdavimo licenciją, netaikydama šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų. Terminuota gamtinių dujų perdavimo veiklos licencija galioja tol, kol energetikos įmonės, neatitinkančios šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, įvykdys Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (Žin., 2011, Nr. 87-4187) nustatytas procedūras ir bus paskirtas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atitinkantis šio įstatymo ketvirtajame ir aštuntajame skirsniuose nustatytus reikalavimus. 3. Priimdama sprendimą, Komisija Taryba atsižvelgia į Europos Komisijos poziciją, jeigu Europos Komisija ją pateikia. Jeigu Europos Komisija nepateikia nuomonės perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo klausimu, laikoma, kad ji neprieštarauja Komisijos Tarybos sprendimui. 4. Komisija Taryba ir Europos Komisija bet kuriuo procedūros metu gali prašyti, kad asmuo, siekiantis tapti perdavimo sistemos operatoriumi, pateiktų visą informaciją, svarbią sprendimui dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo priimti. 5. Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius Komisijai Tarybai praneša apie visus planuojamus sandorius, kuriuos Komisijai Tarybai gali reikėti įvertinti, siekiant nustatyti, ar perdavimo sistemos operatorius atitinka šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimus. 6. Komisija Taryba prižiūri, kad perdavimo sistemos operatorius visada atitiktų šio įstatymo ketvirtojo ir aštuntojo skirsnių reikalavimus.
Komisija Taryba iš naujo įvertina perdavimo sistemos operatoriaus atitiktį šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimams, kai:
1) gaunamas perdavimo sistemos operatoriaus pranešimas pagal šio straipsnio 5 dalį;
2) sužino, kad dėl numatomo arba įvykusio teisių pasikeitimo arba poveikio perdavimo sistemos savininkams ar operatoriams gali arba galėjo būti pažeisti šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimai;
3) Europos Komisija kreipiasi į Komisiją Tarybą prašydama įvertinti perdavimo sistemos operatoriaus atitiktį Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams. 7. Nustačiusi, kad perdavimo sistemos operatorius nebeatitinka šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, Komisija Taryba skiria baudas, sudarančias iki 10 procentų šios gamtinių dujų įmonės metinių pajamų, laikinai apriboja tas asmens ar asmens dalyvių teises, kurių įgyvendinimas pažeidžia šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimus, ir įpareigoja šią gamtinių dujų įmonę per Komisijos Tarybos nurodytą protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pašalinti atsiradusius trūkumus. Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu perdavimo sistemos operatorius per nurodytą protingą laikotarpį trūkumų nepašalina, Komisija Taryba pradeda naujo operatoriaus licencijavimo ir paskyrimo procedūrą.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Su trečiosiomis valstybėmis susijęs
perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas
asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių, prašo išduoti licenciją, Komisija Taryba apie tai praneša Europos Komisijai.
Komisija Taryba informuoja Europos Komisiją ir apie visas kitas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę. 2. Perdavimo sistemos operatorius praneša Komisijai Tarybai apie visas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę. 3. Numanomas sprendimas dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo yra priimamas per keturių mėnesių laikotarpį (šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimties atveju perdavimo licencija išduodama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį) nuo visų pareiškėjo pateiktų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Numanomas sprendimas notifikuojamas Europos Komisijai. Komisija Taryba, prieš priimdama galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo, kreipiasi į Europos Komisiją dėl nuomonės, patvirtinančios, kad:
1) tenkinami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai dėl veiklų atskyrimo;
2) išdavus licenciją, nekils pavojus Europos Sąjungoje vykstančiam energijos tiekimui. 4. Komisija Taryba per du mėnesius nuo dienos, kai buvo gauta ar turėjo būti gauta, tačiau nebuvo pateikta, Europos Komisijos nuomonė, atsižvelgdama į Europos Komisijos poziciją, jeigu tokia buvo pateikta, priima galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo. Komisija Taryba paskiria operatorių, jeigu operatorius įrodo, kad:
1) jis atitinka šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimus;
2) jo paskyrimas nesukelia pavojaus Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos energijos tiekimui ir šio tiekimo saugumui.
Komisija Taryba numanomo sprendimo dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir licencijos išdavimo priėmimo metu vertindama, ar perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas nesukelia pavojaus Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos energijos tiekimui ir šio tiekimo saugumui, atsižvelgia į Europos Sąjungos teises ir pareigas, numatytas pagal tarptautinę teisę, tos trečiosios valstybės atžvilgiu, įskaitant visus susitarimus, sudarytus su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurių viena susitariančioji šalis yra Europos Sąjunga ir kuriuose nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai, taip pat į Lietuvos Respublikos teises ir pareigas, numatytas pagal su ja sudarytus susitarimus, jeigu jie atitinka Europos Sąjungos teisę, tos trečiosios valstybės atžvilgiu, ir kitus konkrečius faktus bei aplinkybes, dėl kurių perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas sukeltų pavojų Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos energijos tiekimui ir šio tiekimo saugumui ir į atitinkamą trečiąją valstybę;
3) nepažeidžiami teisėti visuomenės saugumo interesai. 5. Kartu su priimtu Komisijos Tarybos sprendimu paskelbiama Europos Komisijos nuomonė, jeigu ji buvo pateikta. Jeigu Komisijos Tarybos sprendimas skiriasi nuo Europos Komisijos nuomonės, Komisijos Tarybos sprendime turi būti nurodomi tokio skirtumo motyvai.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus vykdoma tinklo plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo 1.
Perdavimo sistemos operatorius kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos 1 dienos, pasikonsultavęs su suinteresuotaisiais subjektais, Komisijos Tarybos nustatyta tvarka parengia ir Komisijai Tarybai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris yra grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa. Tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. 2. Dešimties metų tinklo plėtros plane:
1) rinkos dalyviams nurodoma svarbiausia perdavimo infrastruktūra, kurią reikia sukurti ar atnaujinti per artimiausius dešimt metų;
2) nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės atlikti per artimiausius trejus metus;
3) nustatomas visų investicinių projektų terminas. 3. Rengdamas dešimties metų tinklo plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius daro pagrįstas prielaidas apie gamtinių dujų gavybos, tiekimo, vartojimo ir mainų su kitomis šalimis raidą, atsižvelgdamas į regioniniams kelių valstybių narių ir visos Europos Sąjungos tinklams skirtus investicijų planus, taip pat laikymo ir SGD sistemai skirtus investicijų planus. 4. Komisija Taryba dėl dešimties metų tinklo plėtros plano viešai konsultuojasi su visais esamais ar potencialiais sistemos naudotojais ir paskelbia konsultavimosi rezultatus. 5. Komisija Taryba išnagrinėja, ar dešimties metų tinklo plėtros plane atsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi metu, ir ar šis planas suderinamas su Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu. Jeigu iškyla abejonių dėl suderinamumo su Europos Sąjungos tinklo plėtros planu, Komisija Taryba konsultuojasi su Agentūra.
Komisijos Tarybos prašymu perdavimo sistemos operatorius privalo iš dalies pakeisti savo dešimties metų tinklo plėtros planą, jeigu jame neatsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi metu, arba jeigu dešimties metų tinklo plėtros planas nesuderintas su Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu, arba jeigu plėtros planas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų dešimties metų tinklo plėtros plano turinio reikalavimų. 6. Komisija Taryba atlieka dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną, jos vertinimą ir paskelbia gautus rezultatus. Dešimties metų tinklo plėtros plano nevykdantį perdavimo sistemos operatorių Komisija Taryba įpareigoja vykdyti dešimties metų tinklo plėtros planą ir gali skirti sankcijas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 7. Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius dėl kitų ne nuo jo priklausančių svarbių priežasčių neatlieka investicijos, kuri pagal dešimties metų tinklo plėtros planą turėjo būti atlikta per artimiausius trejus metus, Komisija Taryba privalo imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad tokia investicija būtų atlikta, jeigu tokia investicija vis dar yra svarbi, atsižvelgdama į naujausią dešimties metų tinklo plėtros planą:
1) reikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius atliktų investiciją;
2) dėl investicijos organizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti bet kurie investuotojai;
3) įpareigoti perdavimo sistemos operatorių priimti sprendimą padidinti turimą kapitalą siekiant finansuoti reikiamas investicijas ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems investuotojams dalyvauti kapitale.“
Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatoriai viešai savo interneto svetainėje skelbia informaciją, būtiną veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti. Skelbtinos informacijos sąrašą nustato Komisija Taryba, atsižvelgdama į informacijos, laikomos komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, konfidencialumo apsaugą.“
Pakeisti 33 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) reikalauti iš sistemos naudotojų pateikti pakankamą prievolių
įvykdymo užtikrinimą, kuriuo būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos sistemos naudotojo prievolės pagal perdavimo sistemos operatoriaus parengtas ir su Komisija Taryba suderintas balansavimo taisykles už paimtų iš perdavimo sistemos, tačiau į perdavimo sistemą nepristatytų gamtinių dujų nupirkimą iš perdavimo sistemos operatoriaus ir dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą;“. 26 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už skirstymo
sistemos subalansavimą ir šiuo tikslu priima taisykles, šios taisyklės turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sąlygos, kuriomis skirstymo sistemos operatoriai teikia tokias paslaugas, įskaitant taisykles ir tarifus, nustatomos nediskriminaciniu išlaidas atspindinčiu būdu pagal Komisijos Tarybos priimtą metodiką. Šios sąlygos paskelbiamos viešai skirstymo sistemos operatorių interneto svetainėse.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai nustato ir, gavę Komisijos Tarybos patvirtinimą, viešai savo interneto svetainėse paskelbia saugyklų, SGD sistemos, skirstymo sistemos operatoriui nuosavybes teise nepriklausančių mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių ir vartotojų nediskriminacinio prijungimo prie perdavimo ir skirstymo sistemų skaidrias ir veiksmingas procedūras bei įkainius.“
2Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Naujas perdavimo ar skirstymo sistemas nedujofikuotoje teritorijoje
turi teisę įrengti asmenys, įgiję šią teisę konkurso būdu. Konkurso metu asmenys Komisijai Tarybai pateikia rinkos tyrimų, įvertinančių dujų naudojimo dešimties metų laikotarpiu prognozes nedujofikuotoje teritorijoje, rezultatus ir naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje investicijų projektus. Konkurso metu geriausias pasiūlymas išrenkamas vadovaujantis šiais kriterijais: gamtinių dujų transportavimo kainos viršutinė riba nedujofikuotos teritorijos vartotojams; numatytu paskirstyti dujų kiekiu; investicijų mastu pagal numatomų pastatyti dujotiekio tinklų ilgį bei atsižvelgus į tiekimo patikimumo, reguliarumo, kokybės, vartotojų apsaugos reikalavimus. Sprendimą leisti įrengti naujas sistemas priima Komisija Taryba, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis naujų sistemų nedujofikuotoje (naujai dujofikuojamoje) teritorijoje įrengimo tvarkos taisyklėmis. Komisijos Tarybos sprendimas leisti įrengti naujas perdavimo ar skirstymo sistemas yra privaloma sąlyga išduodant leidimą statyti šiuos objektus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komisija Taryba parengia ir patvirtina prijungimo
įkainių nustatymo metodiką. Komisija Taryba tvirtina naujų buitinių vartotojų sistemų prijungimo įkainius.“
37¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 37¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37¹ straipsnis. Skirstymo sistemos operatoriaus vykdoma
tinklo plėtra
vartotojų, kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos 1 dienos Komisijos Tarybos nustatyta tvarka parengia ir savo interneto svetainėje paskelbia dešimties metų tinklo plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą (toliau – investicijų planas). Prieš investicijų plano paskelbimą skirstymo sistemos operatorius viešai konsultuojasi su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Investicijų plane, be kita ko, nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos tiekimo saugumui, patikimumui ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame investicijų plane, grindžiamame sistemos patikimumu, esama ir numatoma gamtinių dujų pasiūla ir paklausa gamtinių dujų sektoriuje, šio įstatymo reikalavimais, gamtinių dujų patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi bei išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros gairėmis ir reikalavimais, nurodoma:
1) skirstymo sistemų infrastruktūra, kurią planuojama įrengti ar atnaujinti per planuojamą dešimties metų laikotarpį;
2) metinė investicijų į skirstymo sistemų infrastruktūrą apimtis per planuojamą dešimties metų laikotarpį;
3) numatomi lėšų investicijoms per planuojamą dešimties metų laikotarpį finansuoti šaltiniai. 3. Rengdamas investicijų planą, skirstymo sistemos operatorius įvertina gamtinių dujų gavybos, tiekimo ir vartojimo tendencijas, atsižvelgdamas į valstybės politikos kryptis, pagrįstas gamtinių dujų sektoriaus veiklos valstybinio valdymo bendraisiais principais. 4.
sistemos operatorių su prašymu pateikti papildomą informaciją apie investicijų planą, informaciją apie praėjusiais metais padarytas investicijas ir (arba) paaiškinimus dėl neatliktų investicijų pagal investicijų planą. 5. Kai skirstymo sistemos operatorius neatlieka investicijų plane numatytų investicijų, kurios taip pat yra numatytos Vyriausybės nutarimuose, Komisija Taryba įpareigoja skirstymo sistemos operatorių atlikti atitinkamas investicijas. Kai Komisija Taryba pasinaudoja šioje dalyje nurodytais įgaliojimais, teisės aktų nustatyta tvarka skirstymo sistemos operatoriaus paslaugos ir susijusių paslaugų kainodaros tikslais įvertinamos atitinkamų investicijų sąnaudos.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Biržos operatoriaus užduotys ir veikla
Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamentą, suderintą su Komisija Taryba ir atitinkantį Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių reikalavimus. 2. Biržos operatoriaus veikloje patiriamoms gamtinių dujų biržos administravimo ir susijusioms sąnaudoms padengti biržos operatorius, suderinęs su Komisija Taryba, nustato prekybos gamtinių dujų biržoje įmokas. 3. Biržos operatorius pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką bendradarbiauja su Komisija Taryba ir nedelsdamas Komisijai Tarybai pateikia su įtartinais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų biržos priežiūrai vykdyti, ypač apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus. 4.
sudarytų sandorių pagrindu parduotas ir įsigytas gamtinių dujų kiekis sutaptų, o už gamtinių dujų biržoje parduotų gamtinių dujų kiekių patiekimą į perdavimo sistemą ir nupirktų gamtinių dujų kiekių paėmimą iš perdavimo sistemos yra atsakingas gamtinių dujų biržos dalyvis.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai tiekimo įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines
dujas su vartotojais sutartomis sąlygomis arba kai tiekimo įmonei leidimo verstis tiekimo veikla galiojimas yra sustabdomas ar panaikinamas, tokios tiekimo įmonės garantinis gamtinių dujų tiekimas vartotojams užtikrinamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo pradžia laikoma Komisijos Tarybos sprendimo dėl leidimo verstis tiekimo veikla galiojimo sustabdymo ar panaikinimo paskelbimo Licencijų informacinėje sistemoje diena arba sprendime nurodyta diena, jeigu ši diena yra vėlesnė negu sprendimo paskelbimo Licencijų informacinėje sistemoje diena.“
1Pakeisti 39¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie regioninės rinkos zonos
priima Vyriausybė, įvertinusi Energetikos ministerijos ir Komisijos Tarybos pateiktas išvadas dėl tokio sprendimo ekonominės naudos šalies vartotojams. Komisija Taryba teikdama išvadą vadovaujasi šio įstatymo 39²straipsnio 1 dalimi.“
2Pakeisti 39¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Regioninėje rinkos zonoje taikomas vienodas perdavimo sistemos
balansavimo režimas, vadovaujantis regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisyklėmis. Perdavimo sistemos operatorius Komisijos Tarybos nustatyta tvarka derina su Komisija Taryba ir tvirtina regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisykles.“
Pakeisti 39² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39² straipsnis.
perdavimo sistemos operatoriaus (operatorių) pajamos įleidimo ir išleidimo taškams, ir perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka turi:
1) teikti ekonominę naudą šalies vartotojams skatinant didesnį gamtinių dujų rinkos likvidumą ir konkurencingumą, efektyvesnį gamtinių dujų sistemos panaudojimą, mažinant gamtinių dujų sistemos išlaikymo kaštus šalies gamtinių dujų vartotojams ir (ar) gamtinių dujų sistemos naudotojams;
2) užtikrinti kiekvienam iš perdavimo sistemos operatorių nacionalinių reguliavimo institucijų nustatytas pajamų viršutines ribas;
3) užtikrinti, kad tarp įleidimo ir išleidimo taškų sistemos naudotojų nebūtų diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo, ir atitikti kitus Reglamentu (ES) Nr. 2017/460 nustatytus suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodekso principus;
4) būti suderinti su Komisija Taryba. 2. Komisija Taryba, nustatydama gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutines ribas, atsižvelgia į gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškų sistemoje esančių perdavimo sistemų operatorių reguliuojamos veiklos būtinąsias sąnaudas ir mokamas ar gaunamas sumas pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką.“
Pakeisti 39³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39³ straipsnis. Regioninės rinkos zonos priežiūra
1Regioninės rinkos zonos priežiūrą ir stebėseną pagal kompetenciją,
bendradarbiaudama su atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, vykdo Komisija Taryba. 2. Perdavimo sistemos operatorius ir (ar) regioninės rinkos zonos operatorius pagal kompetenciją informuoja Komisiją Tarybą apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.“
1.
1Pakeisti 43 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) skirstymo sistemos operatorius, vadovaudamasis Komisijos Tarybos
patvirtintais standartiniais reikalavimais, turi parengti atitikties programą, kurioje nurodomos taikytinos priemonės siekiant išvengti diskriminacinio elgesio, ir užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimo stebėseną. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos šiems tikslams pasiekti.“
2Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisija Taryba stebi ir kontroliuoja, kad skirstymo
sistemos operatorius, esantis vertikaliai integruotos įmonės dalis (padalinys), negalėtų pasinaudoti vertikalios integracijos pranašumu konkurencijai iškraipyti. Vertikaliai integruoti skirstymo sistemos operatoriai, teikdami informaciją ir kurdami prekės ženklą, turi atskleisti, kad tiekimo veiklą vykdo vertikaliai integruotos įmonės dalis (padalinys).“
pakeitimas Pakeisti 43¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) laikymo sistemos operatorius, vadovaudamasis Komisijos Tarybos
patvirtintais standartiniais reikalavimais, turi parengti atitikties programą, kurioje nurodomos taikytinos priemonės siekiant išvengti diskriminacinio elgesio, ir užtikrinti tinkamą jos priežiūrą. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos šiems tikslams pasiekti. Už atitikties programos priežiūrą atsakingas asmuo ar organas reguliavimo institucijai pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones. Laikymo sistemos operatorius šią ataskaitą paskelbia savo interneto svetainėje.“
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamtinių dujų įmonės kiekvienos gamtinių dujų veiklos (perdavimo,
skirstymo, laikymo, tiekimo nebuitiniams ir buitiniams vartotojams, SGD pakartotinio dujinimo) apskaitą tvarko atskirai. Atskirai tvarkoma ir su gamtinių dujų veikla nesusijusios veiklos rūšių apskaita.
Gamtinių dujų įmonės, kurios, vadovaudamosi Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalimi, nėra įpareigotos skelbti metinių finansinių ataskaitų interneto svetainėse, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius praėjusių finansinių metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadas, kai jos privalomos pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu šios gamtinių dujų įmonės dėl techninių priežasčių negali paskelbti praėjusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų savo interneto svetainėse ar jų neturi, tuomet jos apie tai raštu informuoja Komisiją Tarybą ir praėjusių finansinių metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadas, kai jos privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, teikia Komisijai Tarybai, kuri paskelbia jas savo interneto svetainėje.“
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo
kompetenciją bendrai atsako gamtinių dujų įmonės, nebuitiniai vartotojai, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Komisija Taryba, atlikdami užduotis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu.“
2Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė nustato konkrečias saugumą užtikrinančias priemones,
kurių įgyvendinimas Komisijai Tarybai, gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Priemonės turi apimti minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, pažeidžiamų vartotojų ir solidariai saugomų pažeidžiamų vartotojų apibrėžimus, dujų tiekimo prioritetus dujų tiekimo sutrikimo atveju, dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarką, jos turi būti nediskriminuojančios, aiškios ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka.
Su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu susijusių dalyvių funkcijas ir atsakomybę Vyriausybė nustato taip, kad visų pirma veiksmų turėtų imtis gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai dujų vartotojai, o po to – valstybės ir Europos Sąjungos institucijos.“
3Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komisija Taryba gamtinių dujų tiekimo saugumo
užtikrinimo srityje prižiūri:
1) tiekimo įmonių gamtinių dujų atsargų kaupimą ir laikymą;
2) pagrindines gamtinių dujų tiekimo sutarčių sąlygas dėl gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp gamtinių dujų tiekimo įmonių ir vartotojų ir gamtinių dujų įmonių veiksmus dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp gamtinių dujų įmonių ir galutinių vartotojų, naudojančių gamtines dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti;
3) kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų užduočių, susijusių su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu, atlikimą.“
Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Energetikos ministerija rengia ir viešai ministerijos interneto
svetainėje paskelbia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną. Apie parengtus prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir jų atnaujinimus Energetikos ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, gamtinių dujų įmonės, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Komisija Taryba imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdamos apie tai pranešama Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, Vyriausybė su prašymu kreipiasi į Europos Komisiją ir Europos Komisijai atlikus patikrinimus gali būti paskelbta regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalioji situacija gamtinių dujų sektoriuje.“
Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gamtinių dujų atsargų kaupimo išlaidų įtraukimo į gamtinių dujų
tiekimo sąnaudas metodiką patvirtina Komisija Taryba.“
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Gamtinių dujų perdavimo sistemos
sujungimas su Europos Sąjungos gamtinių dujų perdavimo sistemomis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę priimti sprendimus dėl dujotiekio, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų saugumui užtikrinti, įrengimo, išplėtimo ir finansavimo. Dujų įmonės tokius sprendimus privalo įgyvendinti, o Komisija Taryba prižiūri tokių sprendimų įgyvendinimą.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Teisė naudotis sistema
galimybę asmenims naudotis perdavimo, skirstymo ir SGD sistemomis paskelbtomis ir taikomomis visiems vartotojams kainomis, įskaitant tiekimo įmones, ir objektyvų šios sistemos taikymą nediskriminuojant sistemos naudotojų. Sistemų operatoriai užtikrina, kad šios kainos ir jų apskaičiavimo metodai būtų paremti Komisijos Tarybos metodika.
Ši metodika teisės aktų nustatyta tvarka paskelbiama iki jos įsigaliojimo. 2. Sistemų operatoriai vartotojams, gamtinių dujų įmonėms ir asmenims, transportuojantiems gamtines dujas tranzitu, suteikia teisę pagal sutartis naudotis sistema. 3. Sistemų operatoriai, vadovaudamiesi Komisijos Tarybos paskelbtais reikalavimais, patvirtina naudojimosi sistema taisykles. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki naudojimosi sistema taisyklių įsigaliojimo momento šias taisykles ir jų pakeitimus savo interneto svetainėje paskelbia Komisija Taryba ir sistemų operatoriai. Teisė naudotis sistemomis turi būti suteikiama objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų. 4. Komisija Taryba turi teisę reikalauti, kad sistemos operatorius pakeistų patvirtintas naudojimosi sistema taisykles taip, kad jos atitiktų Komisijos Tarybos paskelbtus reikalavimus. 5. Šio įstatymo nuostatos nedraudžia sistemų valdytojams (operatoriams) ir jų naudotojams sudaryti ilgalaikių sutarčių dėl prieigos prie sistemos, jeigu jos neprieštarauja Europos Sąjungos konkurencijos taisyklėms.“
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Teisė naudotis saugyklomis
ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis, kai tai yra būtina dėl techninių ir (arba) ekonominių priežasčių, norint užtikrinti teisę veiksmingai naudotis tiekimo vartotojams sistema, ir suteikiant teisę naudotis papildomomis paslaugomis, Komisija Taryba gali nuspręsti taikyti kurį nors vieną arba abu šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus būdus. Šios procedūros įgyvendinamos laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų. 2.
2Komisija Taryba apibrėžia ir paskelbia kriterijus,
pagal kuriuos galima nustatyti, kuris teisės naudotis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis būdas taikomas. Komisija Taryba paskelbia, kokios saugyklos ar tų saugyklų dalys ir atitinkamos gamtinių dujų laikymo vamzdyne paslaugos yra siūlomos pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus būdus. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos papildomoms ir laikinojo laikymo paslaugoms, kurios susijusios su SGD sistema ir būtinos SGD pakartotinio dujinimo procesui ir paskesniam pristatymui į perdavimo sistemą. 4. Kai teisė naudotis saugykla, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis įgyvendinama derybų būdu, vartotojai ir sistemos naudotojai dėl sutarčių derasi su atitinkamu laikymo sistemos operatoriumi arba gamtinių dujų įmonėmis. Laikymo sistemos operatoriai ir gamtinių dujų įmonės kiekvienais metais paskelbia naudojimosi savo saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis pagrindines komercines sąlygas. Laikymo sistemos operatoriai ir gamtinių dujų įmonės šias sąlygas nustato pasikonsultavę su sistemos naudotojais. Šalys dėl teisės naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis privalo derėtis sąžiningai. 5. Komisija Taryba imasi būtinų priemonių, kad gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams būtų suteikta teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ar kitomis papildomomis paslaugomis taikant iš anksto paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis sąlygas ir pareigas. Komisija Taryba šiuos tarifus ir jų apskaičiavimo metodikas nustato, pasikonsultavusi su sistemos naudotojais.“
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Teisė naudotis gavybos tinklais
1.
Komisija Taryba imasi būtinų priemonių, kad gamtinių dujų įmonės ir vartotojai, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, šiame straipsnyje nustatyta tvarka galėtų naudotis gavybos tinklais, įskaitant įrenginius, kuriais teikiamos tokiam naudojimuisi būtinos techninės paslaugos, išskyrus tokias tinklų ir įrenginių dalis, kurios naudojamos vietinei gavybos veiklai gamtinių dujų gavybos telkinio vietoje. Apie tokias taikomas priemones Komisija Taryba praneša Europos Komisijai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta naudojimosi teisė suteikiama pagal Komisijos Tarybos patvirtintą naudojimosi gavybos tinklais tvarkos aprašą. Naudojimosi gavybos tinklais tvarkos apraše nustatomi kriterijai, pagal kuriuos naudojimosi teisė suteikiama sąžiningai ir viešai, skatinant konkurencingą gamtinių dujų rinką ir išvengiant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, atsižvelgiant į tiekimo saugumą ir reguliarumą, turimus arba pagrįstai prieinamus pajėgumus ir aplinkos apsaugos reikalavimus. 3. Komisija Taryba ginčus dėl naudojimosi gavybos tinklais sprendžia operatyviai ir vadovaudamasi Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kilus tarptautiniam ginčui, jo sprendimui taikoma valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso gavybos tinklas, kuriuo atsisakoma leisti naudotis, arba tarptautiniuose susitarimuose numatyta teisė. Jei, kilus tarptautiniam ginčui, ginčijamas gavybos tinklas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės narės teritorijoje, turi būti konsultuojamasi su atitinkama valstybe nare siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai būtų taikomi nuosekliai.“
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Atsisakymas suteikti teisę naudotis sistema
1.
Gamtinių dujų įmonės, pateikdamos argumentuotus motyvus, gali atsisakyti suteikti teisę naudotis sistema, jeigu:
1) trūksta pajėgumų arba teisė naudotis sistema trukdytų joms vykdyti šiame įstatyme nurodytus viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus;
2) atsirado esminių ekonominių ir finansinių sunkumų, susijusių su sudarytų įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutarčių („imk arba mokėk“ sutarčių) vykdymu. 2. Atsisakymas, grindžiamas įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutarčių („imk arba mokėk“ sutarčių) vykdymu, gali būti pripažintas tinkamu tik gavus Komisijos Tarybos pritarimą. 3. Gamtinių dujų įmonė, atsisakiusi patenkinti kitos gamtinių dujų įmonės ar vartotojo raštu pateiktą prašymą naudotis sistema gamtinėms dujoms transportuoti, apie šį savo sprendimą ir jo priežastis per 10 darbo dienų praneša Komisijai Tarybai. 4. Komisija Taryba turi teisę įpareigoti gamtinių dujų įmonę suteikti teisę pasinaudoti sistema, jeigu nustato, kad gamtinių dujų įmonės atsisakymas yra nepagrįstas. 5. Komisija Taryba turi teisę įpareigoti gamtinių dujų įmonę, atsisakiusią suteikti teisę naudotis sistema dėl pajėgumų ar jungčių trūkumo, atlikti būtinus ekonomiškai pagrįstus arba potencialaus vartotojo apmokamus patobulinimus.“
Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija Taryba nedelsdama perduoda Europos Komisijai
kiekvieno Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pateikto prašymo suteikti išimtį kopiją ir nedelsdama praneša apie sprendimą, kartu pateikdama visą svarbią su sprendimu susijusią informaciją. Komisija Taryba turi teisę šią informaciją pateikti apibendrintos formos, kad Europos Komisija galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą.
Visų pirma pateikiama tokia informacija:
1) išsamios priežastys, dėl kurių išimtis buvo suteikta arba buvo atsisakyta ją suteikti;
2) išimties, jei ji būtų suteikta, poveikio konkurencijai ir veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui analizė;
3) priežastys, į kurias atsižvelgiant buvo nustatyta išimties galiojimo trukmė ir visų gamtinių dujų sistemos pajėgumų dalis, kuriai suteikiama išimtis;
4) kai išimtis susijusi su jungiamuoju vamzdynu, – konsultacijų su valstybių narių reguliavimo institucijomis rezultatai;
5) informacija apie tai, kaip infrastruktūra pasitarnaus įvairinant gamtinių dujų tiekimo šaltinius.“
Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas ar valdytojas turi
teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pats vykdyti skirstymo veiklą arba privalo sudaryti skirstymo paslaugų teikimo sutartį su skirstymo licenciją turinčia gamtinių dujų įmone, prie kurios sistemos yra prijungta vietinė bendrojo naudojimo sistema. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos, per kurią gamtinės dujos neskirstomos kitoms skirstymo sistemoms, savininkams ar valdytojams netaikomi šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Vietinės bendrojo naudojimo sistemos naudotojas turi teisę pateikti Komisijai Tarybai prašymą dėl skirstymo paslaugų vietinėje bendrojo naudojimo sistemoje kainos peržiūrėjimo ir tvirtinimo pagal šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu gamtinių dujų įmonė atsisako suteikti teisę naudotis gamtinių dujų sistema šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytais atvejais arba jeigu kyla ginčas dėl tokio atsisakymo suteikti teisę naudotis gamtinių dujų sistema, sprendimą dėl tiesioginio vamzdyno įrengimo ir sąlygų priima Komisija Taryba. Komisijos Tarybos priimti sprendimai dėl tiesioginių vamzdynų įrengimo yra privalomi vykdyti abiem šalims, jie turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys kitų vartotojų. Komisija Taryba, priimdama sprendimą dėl tiesioginio vamzdyno įrengimo, turi užtikrinti, kad būtų išnaudojami visi esami pajėgumai.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Pareigos suteikti tretiesiems asmenims
prieigą prie sistemos išimtys
finansiniais sunkumais, atsirandančiais iš „imk arba mokėk“ įsipareigojimų, prisiimtų pagal vieną ar kelias gamtinių dujų pirkimo sutartis, arba jeigu kyla tokių sunkumų grėsmė, gamtinių dujų įmonė gali pateikti prašymą Komisijai Tarybai laikinai netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos. Prašymai pateikiami kiekvienu konkrečiu atveju prieš atsisakant suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos. 2. Prie prašymo pridedama visa svarbi informacija apie problemos pobūdį ir mastą bei gamtinių dujų įmonės įdėtas pastangas siekiant išspręsti problemą. 3. Jeigu nėra pagrįstų alternatyvių sprendimų ir atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalį, Komisija Taryba gali leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos. Toks Komisijos Tarybos sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas. 4. Komisija Taryba nedelsdama praneša Europos Komisijai apie sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, pateikdama ir visą svarbią informaciją apie šį sprendimą.
Jeigu per aštuonias savaites nuo pranešimo gavimo dienos Europos Komisija paprašo, kad Komisija Taryba iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, Komisija Taryba Europos Komisijos prašymą įvykdo per keturias savaites ir apie tai praneša Europos Komisijai. 5. Priimdama sprendimus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taikymo, Komisija Taryba visų pirma atsižvelgia į šiuos kriterijus:
1) tikslą sukurti konkurencinę gamtinių dujų rinką;
2) būtinybę užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimų vykdymą ir garantuoti tiekimo saugumą;
3) gamtinių dujų įmonės padėtį gamtinių dujų rinkoje ir faktinę konkurencijos padėtį toje rinkoje;
4) ekonominių ir finansinių sunkumų, su kuriais susiduria gamtinių dujų įmonės ir perdavimo įmonės arba vartotojai, mastą;
5) sutarties ar sutarčių pasirašymo datą ir sąlygas, įskaitant tai, kiek jos palankios pokyčiams rinkoje;
6) pastangas rasti problemos sprendimo būdą;
7) įmonės sugebėjimą „imk arba mokėk“ įsipareigojimų prisiėmimo metu numatyti šių didelių sunkumų atsiradimo tikimybę;
8) sistemos sujungimą su kitomis sistemomis ir tų sistemų sąveiką;
9) poveikį, kurį sprendimas leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos galėtų turėti šio įstatymo teisingam taikymui, kad gamtinių dujų vidaus rinka veiktų sklandžiai. 6. Laikoma, kad didelių sunkumų nėra, jeigu gamtinių dujų pardavimas nesumažėja iki lygio, mažesnio už minimalias realizavimo garantijas, numatytas
„imk arba mokėk“ gamtinių dujų pirkimo sutartyse, arba jei „imk arba mokėk“
gamtinių dujų pirkimo sutartį galima patikslinti, arba gamtinių dujų įmonė gali rasti alternatyvių realizavimo rinkų. 7.
suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, negali atsisakyti suteikti prieigos prie sistemos dėl gamtinių dujų tiekimo sutartyje prisiimtų „imk arba mokėk“ įsipareigojimų.“
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamtinių dujų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos
valstybinę priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją atlieka Komisija Taryba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.“
2Pakeisti 57 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) iš Komisijos Tarybos ir Valstybinės vartotojų teisių
apsaugos tarnybos gauti visą reikiamą informaciją apie savo teises, ginčų sprendimo būdus ir galiojančius gamtinių dujų sektorių reglamentuojančius teisės aktus;“. 3. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) naudotis vartotojų skundų nagrinėjimo procedūromis. Visi vartotojai
turi teisę reikalauti, kad gamtinių dujų įmonė teiktų geros kokybės paslaugas ir tinkamai, sąžiningai bei operatyviai nagrinėtų skundus pagal patvirtintą tokių skundų nagrinėjimo tvarką, o prireikus kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar Komisiją Tarybą;“. 4. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) gauti savo suvartojimo duomenis, o sudarius aiškų susitarimą nemokamai
leisti bet kokiai registruotai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių rodmenimis. Už duomenų tvarkymą atsakinga šalis privalo įmonei pateikti tuos duomenis. Komisija Taryba nustato duomenų formą ir tvarką, pagal kurią tiekėjams ir vartotojams suteikiama galimybė naudotis duomenimis. Už šią paslaugą papildomas mokestis vartotojui nenustatomas;“. 5. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal Komisijos Tarybos atliktą ilgalaikės trukmės išlaidų ir naudos rinkai ekonominį vertinimą parengia pažangių matavimo sistemų, kuriomis būtų padedama aktyviam vartotojų dalyvavimui gamtinių dujų tiekimo rinkoje, įdiegimo terminus. Komisija Taryba užtikrina šių sistemų įdiegimą, matavimo sistemų sąveikos įgyvendinimą ir tinkamų standartų bei geriausios praktikos panaudojimą.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Vartotojų teisių apsauga
Taryba:
1) prižiūri, kad būtų tinkamai įgyvendintos vartotojų apsaugos priemonės, taip užtikrinant vartotojų apsaugą. Svarbiausia Komisijos Tarybos funkcija vartotojų teisių gynimo srityje – užtikrinti, kad būtų taikomos adekvačios pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemonės;
2) imasi tinkamų priemonių prie gamtinių dujų sistemos prisijungusiems vartotojams atokiose vietovėse apsaugoti;
3) užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač susijusį su sutarties sąlygų, bendros informacijos ir ginčų sprendimo būdų skaidrumu;
(Žin., 2012, Nr.
68-3467)
dujų sistemos prisijungę vartotojai turėtų teisę gauti gamtines dujas iš bet kurioje valstybėje registruoto šio įstatymo reikalavimus atitinkančio tiekėjo, kuris laikosi patvirtintų Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių, balansavimo taisyklių ir tiekimo saugumo reikalavimų;
vartotojai turėtų teisę gauti savo suvartojimo duomenis ir laikydamiesi sutarties sąlygų galėtų pakeisti gamtinių dujų tiekėją trijų savaičių laikotarpiu;
gamtinių dujų tiekėjai ar skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su Komisija Taryba, imtųsi reikiamų veiksmų viešai įmonių interneto svetainėse paskelbti Europos Komisijos parengtą aiškų ir glaustą klausimų ir atsakymų sąrašą, kuriame teikiama praktinė informacija apie energijos vartotojų teises. 2. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prie Komisijos Tarybos įsteigiamas bendrasis informacijos centras, skirtas teikti gamtinių dujų vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus. Bendrasis informacijos centras yra Komisijos Tarybos administracijos struktūrinis padalinys. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka gamtinių dujų buitinių vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, vertina gamtinių dujų buitinių vartotojų sutarčių su gamtinių dujų įmonėmis standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas šių sutarčių nuostatas.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Tarptautinio bendradarbiavimo pareiga
Komisija Taryba ir perdavimo sistemos operatorius privalo bendradarbiauti su kompetentingomis Europos Sąjungos institucijomis ar organizacijomis, valstybių narių reguliavimo institucijomis ir šių valstybių perdavimo sistemos operatoriais.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Komisijos Tarybos tarptautinis
bendradarbiavimas Vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą, Komisija Taryba:
1) rengia Europos Komisijai reikalingas gamtinių dujų rinkos ataskaitas;
2) tarptautiniais klausimais bendradarbiauja su Agentūra ir valstybių narių reguliavimo institucijomis ir teikia joms visą užduotims vykdyti būtiną informaciją;
3) užtikrina tokį iš Agentūros ir valstybių narių reguliavimo institucijų gaunamos informacijos konfidencialumo lygį, kokio reikalauja informaciją perduodanti institucija;
4) keičiasi duomenimis regioniniu lygmeniu, siekdama prisidėti prie svarbiausių rinkos procesų suderinimo;
5) bendradarbiauja su valstybių narių reguliavimo institucijomis bent regioniniu lygmeniu, siekdama skatinti rengti eksploatacines priemones, bendras gamtinių dujų biržas ir tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir sudaryti sąlygas tinkamam sujungimo pajėgumų lygiui užtikrinti regione ir tarp regionų, sudarant galimybes plėtoti veiksmingą konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą. Komisija Taryba siekia koordinuoti visų perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams skirtų tinklo nuostatų ir perkrovos valdymo taisyklių rengimą.
Visi šiame punkte išvardyti veiksmai yra atliekami konsultuojantis su kitomis nacionalinėmis institucijomis ir nedarant įtakos jų specialiajai kompetencijai;
6) turi teisę tarpusavyje sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis;
7) teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai informaciją apie tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, tiesioginiai susijusius su Vyriausybės vykdoma užsienio politika.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Regioninis solidarumas
rinkoje ir integruoti nacionalinę Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinką, Lietuvos Respublika ir Komisija Taryba bendradarbiauja regioniniu lygmeniu su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, skatindama regioninį ir dvišalį solidarumą. 2. Bendradarbiavimas, vykdomas susidarius aplinkybėms, kurios sukelia ar per trumpą laiką gali sukelti didelį tiekimo sutrikimą, darantį poveikį bet kuriai bendradarbiaujančiai valstybei narei, apima:
1) ekstremaliosios padėties nacionalinių priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, koordinavimą;
2) jungiamųjų gamtinių dujų vamzdynų nustatymą, plėtojimą ir atnaujinimą;
3) tarpusavio pagalbos teikimo sąlygas ir praktines priemones. 3. Komisija Taryba skatina perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą vieno ar kelių regionų lygmeniu, įskaitant bendradarbiavimą tarpvalstybiniais klausimais, siekiant sukurti konkurencingą gamtinių dujų vidaus rinką. 4. Komisija Taryba nuolat informuoja Europos Komisiją ir kitas valstybes nares apie tokį regioninį bendradarbiavimą.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2.
institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas keičiamas, siekiant konsoliduoti energetikos reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas, nuo 2019 m. liepos 1 d. sukuriant nepriklausomą reguliavimo instituciją – Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytu sujungimo būdu reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos inspekcija). Naujos institucijos sukūrimą, sujungiant minėtas institucijas, lemia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos veiklos sričių sąlyčio taškai:
dalyviais;
ekonominis vertinimas;
tinklų kodeksų įgyvendinimas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Energetikos inspekcija, atsižvelgdamos į institucijų veiklų pobūdį, bendradarbiauja įvairiais veiklos klausimais. Institucijos bendradarbiauja vadovaudamosi tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu tarnybinės pagalbos principu, tiek dvišale bendradarbiavimo sutartimi, kurios tikslas – institucijų bendradarbiavimas, susijęs su teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymu, rengiant administracinius sprendimus, informacinės ar kitokios tarnybinės pagalbos teikimas. Be kita ko, vien tik 2017–2018 m.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 55 kartus raštu kreipėsi į Energetikos inspekciją, iš jų – 30 prašymų dėl tarnybinės pagalbos suteikimo (dėl išvadų pateikimo, elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų ir pan.), 24 raštai dėl vartotojų prašymų persiuntimo pagal kompetenciją nagrinėti Energetikos inspekcijai. Energetikos inspekcija 2017 m. pateikė 23 išvadas, suteikdama Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai tarnybinę pagalbą, 13 raštų, kuriuose persiuntė informaciją apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos persiųstų Energetikos inspekcijai nagrinėti pagal kompetenciją skundų nagrinėjimo rezultatus, taip pat Energetikos inspekcija 34 raštais persiuntė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjų prašymus (skundus). Minėtų institucijų sujungimas leistų ne tik sukurti efektyvų energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimą, stiprią ekonominę ir techninę energetikos sektoriaus įmonių priežiūrą Lietuvos Respublikoje, bet ir, atsisakant tam tikrų funkcijų, leistų optimizuoti bendrąsias darbuotojų funkcijas (galimas darbuotojų mažėjimo skaičius apie 20). Kartu su Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19, 19¹, 22, 24¹, 25, 26, 31, 32, 34, 34¹,
galios įstatymo projektu (toliau – Projektas) parengti šie lydimieji įstatymų projektai (toliau – lydimieji projektai):
1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 4, 11, 13, 14, 16, 20, 20¹, 21, 25, 35, 46, 64 straipsnių pakeitimo ir 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 328, 329 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 24, 28, 28¹ ir 29 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 4, 9, 10, 13, 14, 27, 28, 29, 30, 33, 34, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
I-1565 2, 3, 10, 10¹, 11, 12, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
15) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
17) Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 pakeitimo įstatymas. Projektu ir lydimaisiais projektais siekiama šių uždavinių:
institucijos išlaikymo naštą valstybės biudžetui;
energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimą ir sustiprinti ekonominę ir techninę energetikos sektoriaus įmonių priežiūrą Lietuvos Respublikoje;
padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką ir visuose paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises;
stabilesnę verslo aplinką, kurioje būtų geriau numanomas, stabilus reguliavimo sprendimų pobūdis ir poveikis;
ir finansinius išteklius;
gebėjimus priežiūros ir kontrolės srityse;
reguliavimo instituciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Teisės skyrius (skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, tel. 8 706 64 905, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės prasme, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija misija – užtikrinti vartotojams energetinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, sudarant lygias veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus, valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas; kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai; tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką; išduoda energetikos veiklos licencijas, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą; nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi; vykdo rinkos tyrimus ir atlieka kitas Energetikos įstatyme, sektoriaus įstatymuose bei Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas energetikos reguliavimo bei priežiūros funkcijas. Energetikos inspekcija yra įstaiga, kurios veiklos paskirtis – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą, ir kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas.
Energetikos inspekcija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 9 straipsnio
įrenginiams eksploatuoti ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų; kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; organizuoja energijos vartojimo efektyvumo patikrinimą; tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius ir atlieka kitas Energetikos įstatyme bei kitų teisės aktų nuostatose įtvirtintas funkcijas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įmokų pagal nustatytą energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriams procentą nuo rinkos dalyvių veiklos metinių pajamų. Energetikos inspekcija yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis (pvz., 2017 m. skirta 1628,0 tūkst. eurų), taip pat pajamų įmokų (2017 metais – 795,8 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro
prie Energetikos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, Energetikos inspekcijos viršininkas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, kurio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte ir lydimuosiuose projektuose numatoma, kad energetikos reguliavimo, rinkos priežiūros geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolės funkcijas vykdys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Projekte numatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra biudžetinė įstaiga –valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau įvertinant tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai kelia aukštus reikalavimus dėl reguliavimo institucijos nepriklausomumo, Projekte nustatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos savininkė – valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijos nustatytos sektoriaus įstatymuose, t. y.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme ir kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog kai kurios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sektoriaus įstatymuose nustatytos funkcijos nėra būdingos reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiai institucijai, siūloma atsisakyti tam tikrų funkcijų:
išteklių energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 15 punktas nustato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atestavimo tvarką. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, vadovaudamasis minėto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 15 punktu ir 45 straipsniu, įgyvendindamas
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16), 14 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus bei atsižvelgdamas į Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.
1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 19¹ punkto nuostatas, 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-329 „Dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai“ patvirtino Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai tvarkos aprašą. Minėtu įsakymu Energetikos inspekcija buvo paskirta atlikti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai proceso administravimo funkcijas. Kadangi minėta funkcija nėra būdinga reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiai institucijai, siūloma šios funkcijos atsisakyti ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai proceso administravimo funkcijas, kurių įgyvendinimas yra nustatytas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16), 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, perduoti VĮ Energetikos agentūrai (vėliau, įvykdžius Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo srityje veikiančių valstybės įmonių pertvarką – įsteigtai naujai VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai). 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, įgyvendindamas
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p.
16), 14 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir siekdamas užtikrinti tinkamą atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atliekamų montavimo darbų kokybės priežiūrą, 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-330 „Dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūros“ patvirtino Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūros tvarkos aprašą. Minėtu įsakymu Energetikos inspekcija buvo paskirta atlikti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūros funkcijas. Kadangi minėta funkcija nėra būdinga reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiai institucijai, siūloma šios funkcijos atsisakyti ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūrą perduoti statybos darbų techninę priežiūrą atliekantiems asmenims. 3. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.
1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8.8 papunktis nustato, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) pareigūnai teikia išvadas statinių projektavimo, statybos, statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės įmonių atestavimo komisijai dėl atestatų išdavimo ypatingų statinių (energetikos objektų ir įrenginių) projektavimo ir montavimo darbams pagal Aprašo 2 priedą bei pagal kompetenciją kontroliuoja šiuos atestatus turinčias įmones, kaip jos laikosi norminių teisės aktų nustatytų specialiųjų reikalavimų energetikos įrenginių įrengimo (statybos) ir rekonstravimo metu. Ši funkcija taip pat VEI deleguota Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 10.3 papunktyje. Ūkio subjektai, siekiantys gauti ypatingo statinio projektavimo ir (ar) montavimo darbų atestatą, su prašymu išduoti išvadą dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius kreipdavosi į VEI. Prie prašymo buvo pateikiami dokumentai, kuriuos minėti subjektai buvo pateikę VEI, kai kreipėsi į VEI dėl veiklos atestato išdavimo. Atitinkamos srities VEI pareigūnas, įvertinęs ūkio subjekto pateiktus dokumentus, jam išduodavo išvadą dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius, kurioje pažymėdavo, kad ūkio subjektas yra pasirengęs (nepasirengęs) statyti (montuoti, projektuoti) įrenginius.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio
atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880, nustato, kad statybos srityje dirbančių įmonių atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC). Minėtu teisės aktu SPSC yra įgaliotas vykdyti ypatingojo statinio statybos rangovų, statinio (jo dalies) projekto ekspertizės, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų įmonių atestavimą, atlieka juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo procedūras. SPSC, vykdydamas jam teisės aktais deleguotą statybos srityje dirbančių įmonių atestavimą, prieš išduodamas įmonei ypatingo statinio (energetikos įrenginio) projektavimo ir montavimo darbų atestatą, prašydavo ūkio subjektų, siekiančių gauti ypatingo statinio projektavimo ir (ar) montavimo darbų atestatą, pateikti VEI išduotą išvadą dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius, kurioje pažymėdavo, kad ūkio subjektas yra pasirengęs (nepasirengęs) statyti (montuoti, projektuoti) įrenginius.
Kadangi šiuo metu SPSC nebeprašo minėtų ūkio subjektų pateikti minėtų VEI išvadų (SPSC Licencijų informacinėje sistemoje patikrina, ar besikreipiantis ūkio subjektas turi VEI išduotą energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą), VEI išvados dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius, kurioje pažymėdavo, kad ūkio subjektas yra pasirengęs (nepasirengęs) statyti (montuoti, projektuoti) įrenginius, jau kurį laiką neišduoda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos funkcijos atsisakyti. Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių ir pirmininko skyrimo tvarkos pažymėtina, kad Europos Sąjungos lygmeniu ypatingas dėmesys yra skiriamas nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumui ir jo užtikrinimui. Pagal reguliavimo ir veiklos funkcijų atskyrimo principą, valstybių narių nustatytas nacionalinis reglamentavimas privalo garantuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir sprendimų nešališkumą, apsaugoti nacionalines reguliavimo institucijas nuo bet kokios viešųjų ar privačiųjų subjektų įtakos ir (ar) kišimosi į nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimų priėmimo procesą. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB 8 skyriaus 39 straipsnio 4 dalyje, 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB 9 skyriaus 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos principai, kuriais remdamosi valstybės narės turi garantuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą nuo viešojo sektoriaus institucijų ir privataus sektoriaus interesų /instrukcijų kaip vieną iš būdų, užtikrinantį nepriklausomą energetikos sektoriaus reguliavimo institucijų sprendimų priėmimą. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo sąlygomis, siekiant užtikrinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, nepriklausomumą, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus rinkos kūrimą reguliuojamuose sektoriuose, nustatytus reikalavimus, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narius ir pirmininką turėtų skirti Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu. Todėl Projekte nustatoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba veiks kaip kolegiali 5 narių institucija, kurios 4 narius ir pirmininką Prezidento teikimu penkeriems metams skirtų ir atleistų Seimas, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba būtų atskaitinga Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, t. y. šioms institucijoms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas teiktų veiklos ataskaitą apie valstybinės energetikos reguliavimo pagrindinių veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) bylose C-288/12, C-424/15 yra nusprendęs, kad valstybės narės yra laisvos nustatyti tokį savo priežiūros institucijų institucinį modelį, kokį mano esant tinkamiausią, ir jį atitinkamai pakeisti, tačiau tai darydamos jos turi užtikrinti, kad tai nekeltų grėsmės priežiūros institucijos nepriklausomumui, neatsiejamam nuo pareigos nekeisti jos pirmininko ir (ar) jos valdybos narių kadencijos trukmės. Tai taikytina net tiems atvejams, kai pirmalaikę kadencijos pabaigą lemia institucinio modelio restruktūrizacija arba pakeitimas. Atsižvelgiant į ESTT praktiką ir siekiant išvengti nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise, siūloma Projekto baigiamąsias nuostatas papildyti nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtieji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai po šio įstatymo įsigaliojimo eina Tarybos narių pareigas tol, kol baigiasi jų kadencija, kuriai jie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tarybos pirmininko pareigas eina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas tol, kol baigiasi jo kadencija, kuriai jis skirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą paskiriamas Tarybos pirmininkas. Projekte siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokestis – 4 (keturi) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio.
Akcentuotina, kad siūlomas darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisėkūros srityje, kadangi išskirtinė darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui ir viršininko pavaduotojams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo
nustatyti ne Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiame teisės akte. Įvertinus plačią Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiklos specifiką, manytina, kad siūlomas darbo apmokėjimo mechanizmas leistų užtikrinti pakankamą šios institucijos valstybės pareigūnų atlyginimą už atitinkamo sudėtingumo ir didelės atsakomybės darbą, leistų išvengti nepageidaujamos bet kokios trečiųjų asmenų įtakos atliekamoms sudėtingoms funkcijoms ir pritraukti tokias atsakingas pareigas eiti itin aukštos kvalifikacijos asmenis ir užtikrinti jų nepriklausomumą. Taip pat siūloma įtvirtinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių privalomo profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario funkcijas, draudimo institutą, kuris užtikrintų Europos Sąjungos teisės aktuose keliamus nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumo reikalavimus. Preliminariais rinkos tyrimo duomenimis, 5
(penkių) Tarybos narių civilinis draudimas kainuotų 1 (vieneriems) metams apie 2 500 Eur.
Projekte nustatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos reguliuojamų sektorių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas. Konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sąnaudomis, nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojama iš rinkos surenkamomis pajamomis, ir įvertinus tai, kad vienai institucijai (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai) turėtų būti taikoma vienoda finansavimo sistema, pakoreguotos Energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos finansavimo šaltinius ir lėšų surinkimo tvarką. Įvertinus tai, kad Energetikos inspekcija šiuo metu daugiausia finansuojama iš valstybės biudžeto (pvz., 2017 m. skirta 1628,0 tūkst. eurų), taip pat iš pajamų įmokų (2017 metais – 795,8 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal energetikos ministro 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius, Projektu patikslintos Energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įmokų, surenkamų iš rinkos dalyvių, dydžius.
Pažymėtina, kad Projektu siūlomi Energetikos įstatymo pakeitimai, nustatantys pakoreguotus įmokų dydžius, įvertinus perimamas Energetikos inspekcijos funkcijas, įsigaliotų nuo 2019 m. liepos
energetikos reguliavimo tarybos sąskaitą privalo pervesti kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nenutrūkstamą institucijos finansavimą ir išvengti situacijos, kai perimamos Energetikos inspekcijos funkcijos 2019 m. pirmąjį ketvirtį būtų finansuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos už praeitus periodus iš ūkio subjektų surinktomis lėšomis, Projekto baigiamosiose nuostatose siūloma įtvirtinti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijų, perimtų iš Energetikos inspekcijos, vykdymui finansuoti reikalingos lėšos 2019 metų trečiajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimais, įvertinus 2019 m. pajamų poreikį, papildomai reikėtų surinkti 869,0 tūkst. eurų numatytiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos projektams įgyvendinti.
Šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo dydis neužtikrina Europos Sąjungos teisės aktais pavestų naujų funkcijų vykdymo (būtina brangi IT įranga vykdyti pagal REMIT (Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo) didmeninės energijos rinkos priežiūrą, vertinti sudaromus didmeninius ūkio subjektų sandorius ir papildomi žmogiškieji ištekliai Europos Sąjungos tinklų kodeksuose numatytoms funkcijoms vykdyti bei regioniniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui ACER (Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra)/CEER (Europos energetikos reguliuotojų taryba) darbo grupių veikloje). Įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išlaikymo (finansavimo iš rinkos) procentas turėtų pasikeisti: 1) šilumos sektoriaus nuo 1,44 (vietoj 1,1 proc.) 2) dujų sektoriaus nuo 0,9 (vietoj 0,7 proc.), 3) elektros sektoriaus nuo 0,33 (vietoj 0,25 proc.) (1 lentelė „Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai“). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams įgyvendinti nėra didinamas galiojantis įmokos procentinis dydis vandens sektoriaus subjektų atžvilgiu, kadangi dabartinis dydis yra proporcingas, objektyvus ir pakankamas vandens sektoriaus reguliavimo funkcijos vykdyti. 1 lentelė. Įmokų didėjimo iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams skaičiavimai (Eur) Reguliuojamas sektorius Galiojantis procentas 2017 m.
VKEKK pajamos Didintina suma poreikiams įgyvendinti Didesnės pajamos, atitinkančios VKEKK poreikius Padidintas procentas Vidutinis tarifo augimas 3 231 000,00 869 000,00 4 100 000,00 Šiluma 1,1 1 348 000,00 419 387,82 1 767 387,82 1,44 0,005 euro ct/kWh Dujos 0,7 736 439,41 229 119,97 965 559,38 0,9 0,01 euro ct/m³ Elektra 0,25 708 708,00 220 492,21 929 200,21 0,33 0,001 euro ct/kWh Vanduo 0,3 437 852,59 0,0 437 852,59 0,3 0,00 euro ct/m³ 2 lentelėje „Įmokų didėjimo iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai“ pateikti skaičiavimai, kiek didėtų įmokų procentas, užtikrinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikius atitinkantį biudžetą (t. y. papildomai 869,0 tūkst. eurų), pridedant pajamas perimamoms Energetikos inspekcijos funkcijoms (kaip minėta, šiuo metu Energetikos inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto ir pajamų už paslaugas įmokų). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos finansavimo poreikis funkcijoms vykdyti yra 6 853,9 tūkst. eurų. 2 lentelė.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams skaičiavimai (Eur) Reguliuojamas sektorius Padidintas procentas VKKEK poreikiams Didesnės VKEKK pajamos, atitinkančios poreikius VEI valstybės biudžeto pajamos, kurias būtina
*Įvertintos pajamos, planuojamos gauti padidinus finansavimą. Projekte yra išplečiamas subjektų, mokančių įmokas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (šiuo metu įmokos mokamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka), ratas. Pažymėtina, kad nustatomų naujų subjektų, kaip ir Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nurodytų subjektų, veiklos priežiūrą ir reguliavimą atliks Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (šiuo metu šį reguliavimą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). Atitinkamai manytina, kad visiems Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prižiūrimiems ūkio subjektams turėtų būti taikomos vienodos teisės ir pareigos, įskaitant ir nustatytų įmokų mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, įmokas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai mokės ir asmenys, kurie Vyriausybės nutarimu paskirti teikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, bei gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo) įmonės.
Priėmus Įstatymų projektus, pasikeis Energetikos įstatyme nurodytų rinkos dalyvių mokamos įmokos, kurios atitinkamai sudarys: 1) 2,19 (vietoj 1,1) procento nuo šilumos perdavimo veiklos pajamų, 2) 0,5 (vietoj 0,25) procento nuo elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų veiklų pajamų, 3) 1,37 (vietoj 0,7) procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo bei gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo) veiklų pajamų. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytos įmokos dydis išlieka toks pat, t. y. 0,3 proc. (atsižvelgiant į tai, kad Energetikos inspekcija neatlieka kontrolės funkcijų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje). Kadangi iš įmonių surenkamos pajamos pripažįstamos įmonių pagrįstomis sąnaudomis, Energetikos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, atlikti siekiant sukurti bendrą naujos institucijos finansavimo iš rinkos dalyvių mechanizmą ir įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą, turės nedidelę įtaką vartotojų tarifams. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatomų perduoti funkcijų, kurias šiuo metu įgyvendina dvi valstybės institucijos, tęstinumą ir nuoseklumą siūloma užtikrinti pasirenkant Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytą sujungimo būdą.
Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
technines kompetencijas, energetikos reguliavimo, priežiūros bei kontrolės sistema, užtikrinanti ilgalaikius tikslus ūkio subjektų reguliavimo, priežiūros ir kontrolės srityje, teigiamai veikianti tiek energetikos srityje veikiančius subjektus, tiek valstybę ir vartotojus;
prognozuojama, skaidresnė ir stabilesnė verslo aplinka, neiškraipyti investiciniai sprendimai, spartesnis ir kompleksiškai ekonomiškai efektyvesnis suformuotų tikslų pasiekimas;
institucinių išteklių naudojimas, optimizuotas darbuotojų skaičius ir užtikrinamas kompetencijų didinimas;
prieinamą ir konsoliduotą ginčų sprendimo ir skundų nagrinėjimo procedūrą;
nepriklausomumas;
interesai energetikos sektoriuje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Pažymėtina, kad įmokų dydžio pakeitimas turėtų nedidelę įtaką vartotojų mokamiems tarifams (šilumos sektoriuje – 0,02 euro ct/kWh, dujų sektoriuje – 0,045 euro ct/m³, elektros sektoriuje 0,01 euro ct/kWh), todėl jis nevertinamas kaip neigiama pasekmė.
Be kita ko, lėšos Tarybai išlaikyti finansavimas bus skiriamos iš pajamų įmokų, kurias mokės rinkos dalyviai už Tarybos vykdomą reguliuojamą veiklą, o ne iš valstybės biudžeto lėšų, užtikrinant kryžminio subsidijavimo draudimo principo taikymą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai užtikrins labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, neiškraipytus investicinius sprendimus, konkurencingesnę rinką, spartesnį ir kompleksiškai ekonomišką bei efektyvesnį suformuotų tikslų pasiekimą. Mažins administracinę naštą ir padės efektyviau įgyvendinti vieno langelio principo taikymą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vietoj Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos turėtų būti nurodyta nauja asignavimų valdytoja – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, Terminų banko įstatymo ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti teisės aktus, kuriuose minima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Energetikos inspekcija. Įgyvendinamųjų teisės aktų sąrašas pridedamas. Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų aprašą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Numatoma, kad veikiant vienai rinkos priežiūrą ir reguliavimą vykdančiai institucijai, bus efektyviau naudojami institucijos ištekliai.
Atlikus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos veiklos analizę, nustatyta, kad galimi sutaupymai iš valstybės biudžeto lėšų per 1 metus preliminariais institucijų skaičiavimais 2 475,0 tūkst. eurų:
funkcijų dubliavimąsi (pagal
sutaupoma apie 552,2 tūkst. eurų;
priklausančias patalpas panaudos pagrindu kasmet būtų sutaupoma apie 277,2 tūkst. eurų;
inspekcija buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o pereinama prie bendros Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos finansavimo sistemos iš rinkos dalyvių, perspektyvoje galimai būtų sutaupoma apie 1 646,0 tūkst. eurų per metus valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo skiriamos Energetikos inspekcijai (įvertinta tai, kad pirmąjį ketvirtį po Įstatymų projektų įsigaliojimo Energetikos inspekcijos funkcijos, perduotos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (apie 412,5 tūkst. eurų ketvirčiui). Taip pat pažymėtina, kad galimi vienkartinio pobūdžio kaštai preliminariais institucijų skaičiavimais sudarytų 1 160,1 tūkst. eurų:
1) reorganizavimo kaštai – preliminariais institucijų skaičiavimais galimai sieks 839,9 tūkst. eurų. Sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Energetikos inspekciją, reikės lėšų, sklandžiam kuriamos naujos institucijos darbui: bendrai dokumentų valdymo sistemai diegti, informacinėms sistemoms pritaikyti, naujos įstaigos identiteto kūrimo išlaidoms ir pan. Taip pat abi institucijos patirs išlaidas darbuotojų sukauptų atostogų rezervo bei išeitinėms išmokoms.
Be to, įkūrus Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, reikės skirti lėšų nekilnojamajam turtui ir įstaigai perregistruoti;
2) investicijų kaštai – preliminariais institucijų skaičiavimais galimai sieks 320,2 tūkst. eurų Pažymėtina, kad papildomas investicijas sudarys išlaidos, susijusios su informacijos saugumo valdymo sistemos išplėtimu, užtikrinant atitiktį REMIT reikalavimams, informacinių technologijų plėtra bei kokybės vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO 9001:2015 standarto reikalavimus, diegimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos reorganizavimo kaštai bus dengiami jungiamų institucijų lėšomis. Įgyvendinus Įstatymų projektus, nuo antrų po Įstatymo projektų įgyvendinimo biudžetinių metų prasidės valstybės biudžeto lėšų taupymas dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo ta suma, kuri reikalinga Energetikos inspekcijos išlaikymui (apie 2 200,0 tūkst. eurų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo pakeitimai yra išdėstyti projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „Komisijos“ keistinas žodžiu „Tarybos“. 2. Projekto 45 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „ir apie tai praneša Tarybai“ įrašytina formuluotė
„ir apie tai praneša Europos Komisijai“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomi Lietuvos Respublikos
gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg Nr. XIIIP-2327, ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46,
skirsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-2655, kuriais siūlomi kiti nei analizuojamame projekte tų pačių straipsnių pakeitimai. Tobulinant įstatymo projektą, reikėtų į tai atsižvelgti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto lyginamasis variantas turi būti rengiamas įstatymo priėmimo metu galiojančios aktualios įstatymo redakcijos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas taisytinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2018-12-19 Nr. 108-P-54 2019-01-10 Nr. 108-P-1 2019-01-30
1Komiteto posėdyje (2018-12-19 ) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos narys Renatas Pocius, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos administracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos Teisės departamento direktorė Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas Alvydas Masiulis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto narys Pijus Ralys.
Komiteto posėdyje (2019-01-10 ) dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Dovilė Zajauskaitė, Finansų ministerijos Netiesioginių mokesčių skyriaus patarėja Asta Zelo, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos administracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos Teisės departamento direktorė Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas Alvydas Masiulis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis. Komiteto posėdyje (2019-01-30 )dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos narys Renatas Pocius, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos administracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos Teisės departamento direktorės Vilma Adamavičiūtė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto narys Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
joje dėstomi keičiamo įstatymo pakeitimai yra išdėstyti projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „Komisijos“ keistinas žodžiu „Tarybos“.
Pritarti 1.Komiteto pasiūlymas: Projekto 14 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją, finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos Tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;“. 2. Išbraukti projekto 14 straipsnio 3 dalį:
išdėstyti taip:
„6) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją,
finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos Tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;“. 3.Projekto 14 straipsnio 4–7 dalis laikyti atitinkamai 3–6 dalimis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įrašytina formuluotė „ir apie tai praneša Europos Komisijai“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 48 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Komisija Taryba nedelsdama praneša Europos
Komisijai apie sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, pateikdama ir visą svarbią informaciją apie šį sprendimą.
Jeigu per aštuonias savaites nuo pranešimo gavimo dienos Europos Komisija paprašo, kad Komisija Taryba iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, Komisija Taryba Europos Komisijos prašymą įvykdo per keturias savaites ir apie tai praneša Europos Komisijai.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg Nr. XIIIP-2327, ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-2655, kuriais siūlomi kiti nei analizuojamame projekte tų pačių straipsnių pakeitimai. Tobulinant įstatymo projektą, reikėtų į tai atsižvelgti. Atsižvelgti Atsižvelgti į įstatymo projektus Nr. XIIIP-2327 ir Nr. XIIIP-2655 tobulinant įstatymo projektą Nr. XIIIP-2924. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
sutarimu. 9.
paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė