Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Komisija Taryba);“. 2. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 6) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija);
atitinkamai laikyti 6–9 punktais. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Taryba
veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Komisija Taryba. Komisija Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. 2. Komisija Taryba yra biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos Tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija Taryba veikia pagal įstatymus ir Komisijos Tarybos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos Tarybos vadovas yra Komisijos Tarybos pirmininkas. Komisija Taryba gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus atitinkamą įstatymą. 3. Komisiją Tarybą sudaro penki nariai. Komisijos Tarybos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.
Tas pats asmuo Komisijos Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos Tarybos pirmininkas iš paskirtų Komisijos Tarybos narių skiria du pirmininko pavaduotoją pavaduotojus. Kai nėra Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininko įsakymu jį pavaduoti skiriamas vienas iš Tarybos pirmininko pavaduotojų, o kai nėra Tarybos pirmininko ir Tarybos pirmininko pavaduotojų, jį pavaduoja vienas iš Tarybos narių pagal Tarybos pirmininko įsakymu nustatytą eiliškumą (toliau – Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo). Komisijos Tarybos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, jeigu jie sutinka, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos Tarybos pirmininkas ir (ar) jos nariai, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo kadencijos termino pabaigos. Komisijos Tarybos pirmininkui ar jos nariui, nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos Tarybos pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 7 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais. 4. Komisijos Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos Tarybos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba. Komisijos Tarybos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Tarybos pirmininku ar nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus iki paskyrimo į Tarybos pirmininko ar nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veikla reguliuojama, valdymo organuose. 5. Komisijos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė nustatytų pareigų reikalavimus;
6) pažeidus tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
9) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai. Jų statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Tarybos pirmininkui ir nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. 6. Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. Tarybos pirmininko pareiginės algos dydis yra lygus 4 (keturiems) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis pareiginės algos dydžio piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis. 7. Komisijos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis. Komisijos Tarybos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
5) padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą; šiurkštus tarnybinis nusižengimas yra suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme;
6) pažeidus tarnybinę etiką;
7) teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl neįgalumo ar netekto darbingumo negali eiti pareigų;
8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
9) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. Sprendimą dėl Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant.
Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytos pareiginės algos. Tarybos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Tarybos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. 9.
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
4) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
5) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
6) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
11) teikia siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir sie
kiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
14) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankci
jas;
patikrinimus;
23) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
4) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
5) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
6) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
11) teikia siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekia
nt išvengti kryžminio subsidijavimo;
14) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas
;
patikrinimus;
23) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Taryba, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus.
Šiuo tikslu:
1) Taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens;
2) Tarybos pirmininkas, jos nariai, Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo; šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis;
3) Taryba priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. 10. Komisija, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos. Taryba atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tarybos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. 11. Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus.
Šiuo tikslu:
1) Komisija yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens;
2) Komisijos pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis;
3) Komisija priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. Tarybos narių civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, draudžiama profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra Tarybos narių civilinė atsakomybė už Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas. Tarybos nariai profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudžiami sudarant Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjas yra Taryba. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam Tarybos nariui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti Tarybos pirmininko ar Tarybos narių neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. 12. Komisija atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
Taryba atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
7) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
9) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) teikia Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos;
11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
12) kontroliuoja, kad energetikos sektoriuje būtų veiksmingai atskirtos veiklos, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos n
epriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
13) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir
(ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio mokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
14) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
15) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
16) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
17) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
18) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įt
aka;
19) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;
20) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus;
21) išduoda energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
22) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
23) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;
24) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
25) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
26) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
27) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
28) kontroliuoja teisės aktų nustatytas energijos išteklių ir energijos tiekimo ir vartojimo apribojimo ir sustabdymo priemones, kai šalyje skelbiama ekstremalioji energetikos padėtis;
29) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą;
30) nagrinėja administracinio nusižengimo bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytų administracinių nusižengimų;
31) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Taryba atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
7) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
9) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) teikia Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos;
11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
12) kontroliuoja, kad energetikos sektoriuje būtų veiksmingai atskirtos veiklos, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekia
nt išvengti kryžminio subsidijavimo;
13) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir
(ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio mokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
14) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
15) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
16) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
17) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
18) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
19) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;20
) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus;
21) išduoda energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
22) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
23) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;
24) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
25) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
26) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
27) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
28) kontroliuoja teisės aktų nustatytas energijos išteklių ir energijos tiekimo ir vartojimo apribojimo ir sustabdymo priemones, kai šalyje skelbiama ekstremalioji energetikos padėtis;
29) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą;
30) nagrinėja administracinio nusižengimo bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytų administracinių nusižengimų;
31) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 13.
parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Taryba turi teisę visas arba dalį savo funkcijų, nustatytų šio straipsnio 12 dalies 21 ir 30 punktuose, pavesti vykdyti Tarybos pirmininkui. 14. Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. Tarybos pirmininkas arba Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo:
1) vadovauja Tarybos darbui;
2) atstovauja ir (arba) įgalioja Tarybos narius atstovauti Tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
3) tvirtina Tarybos pajamų ir išlaidų metines sąmatas;
4) nustato Tarybos vidaus administravimo tvarką;
5) priima sprendimus dėl Tarybos nario nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Tarybos posėdyje. 15. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. Taryba, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr.
1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Tarybos skundo priėmimo dienos. Tarybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Tarybai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos. 16.
16Komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Komisijos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas: 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir
(arba) skirstymo kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Pasibaigus kalendoriniams metams, Taryba per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Tarybos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 17.
reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos. Tarybos veiklą užtikrina Tarybos administracija. Tarybos administracijos struktūrą, administracijos padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Tarybos pirmininkas. 18. Tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 19 dalyje ir kituose įstatymuose numatytos Tarybos pajamos. Tarybos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 19 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Taryba gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. 19.
19Tarybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Tarybos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių energetikos įmonių veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, metines pajamas: 2,19 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,5 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamų bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų veiklų pajamų ir 1,37 procento gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo), perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant šios dalies 1 punkte nurodytų veiklų kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi šios dalies 1 punkte nurodyta veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis; delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas; Konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Tarybos sąnaudomis, nustato Taryba;
6) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
7) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti.
Tarybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Tarybos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių energetikos įmonių veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, metines pajamas: 2,19 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,5 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamų bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų veiklų pajamų ir 1,37 procento gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo), perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant šios dalies 1 punkte nurodytų veiklų kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi šios dalies 1 punkte nurodyta veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis; delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas; Konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Tarybos sąnaudomis, nustato Taryba;
6) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
7) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. 20.
20Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo,
priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Tarybos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos. 3 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
energetikos inspekcija
inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. 2. Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija. 3.
inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
3) organizuoja šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytų sistemų energijos vartojimo efektyvumo patikrinimą;
4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;
5) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
7) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra
reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija Taryba.
Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.“
1Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka
prijungia energijos gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo išlaidas pagal nustatytus įkainius, Komisijos Tarybos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas, padengia gamintojai ir
(ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo. Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį. 2. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir
(ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai Tarybai.“
taip:
„10. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra
valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Komisijos Tarybos nustatytas normas.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. “
1Pakeisti 19¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo
tvarka:
1) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, vadovaudamasi Komisijos Tarybos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai Tarybai centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos pagrindimas Komisijai Tarybai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kainos galiojimo pabaigos;
2) Komisija Taryba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje Taryboje dienos patvirtina energetikos įmonės pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija Taryba nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos Tarybos nustatytus pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų.
Jeigu energetikos įmonė nepašalina Komisijos Tarybos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia Komisijai Tarybai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas;
3) Komisijos Tarybos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 19¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Energetikos įmonės pajamų ir sąnaudų ataskaitą parengia ir pateikia
Komisijai Tarybai per 30 dienų pasibaigus kalendorinių metų ketvirčiui Komisijos Tarybos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija Taryba.“
Pakeisti 24¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24¹ straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos
patikrinimai
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip energetikos įmonės vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti energetikos įmonių veiklos patikrinimus.
Atlikdama patikrinimus, Komisija Taryba turi teisę:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos Tarybos patalpas duoti paaiškinimų;
3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Komisijos Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.
administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos Tarybos vardu:
1) nekliudomai įeiti į energetikos įmonių ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Komisijos Tarybos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4. Komisijos Tarybos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Komisijos Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5.
5Tikrinama energetikos įmonė privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Komisija Taryba;
2) pateikti Komisijai Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Komisijai Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Komisijos Tarybos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas energetikos įmonės patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Komisijos Tarybos ir jos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6. Tikrinama energetikos įmonė turi teisę:
1) informuoti Komisiją Tarybą apie neteisėtus Komisijos Tarybos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Komisijos Tarybos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Komisijos Tarybos posėdyje svarstant patikrinimo aktą. 7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose. 8. Komisijos Tarybos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Komisija Taryba. 9.
administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Komisija Taryba, jos įgaliotais Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. 10. Tikrinama energetikos įmonė, juridiniai ir fiziniai asmenys Komisijai Tarybai, jos įgaliotiems Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Komisija Taryba, jos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinama energetikos įmonė turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Komisijos Tarybos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12.
12Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas,
jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Komisija Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio
teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Komisijos Tarybos prašymu teikia jai
informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija Taryba, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai Tarybai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją ar duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komisija Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos
veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos ministerija, Konkurencijos taryba, kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Komisija Taryba, rengdama informaciją buitinių vartotojų teisių klausimais, bendradarbiauja su Tarnyba.“
2Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Komisija Taryba glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), veikiančia pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, taip pat su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Europos Komisija.“
3Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Komisija Taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.“ 4.
Komisija Taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.“
4Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Komisija Taryba turi teisę kreiptis į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) su prašymu pateikti nuomonę, ar Komisijos Tarybos priimti sprendimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (ar) Europos Komisijos patvirtintas gaires.“
5Pakeisti 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komisija Taryba turi teisę pranešti Europos Komisijai
apie kitos valstybės narės reguliavimo institucijos priimtą sprendimą, reikšmingą tarpvalstybiniams elektros energijos mainams, kuris, Komisijos Tarybos vertinimu, neatitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/54/EB, nurodytų gairių. Toks pranešimas turi būti pateiktas Europos Komisijai per du mėnesius nuo atitinkamo reguliavimo institucijos sprendimo priėmimo.“
6Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu Europos Komisija, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nurodo panaikinti Komisijos Tarybos priimtą sprendimą, Komisija Taryba ne vėliau kaip per du mėnesius privalo panaikinti arba pakeisti atitinkamą sprendimą, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, ir apie tai informuoti Europos Komisiją.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Duomenų saugojimas 1.
tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Komisijai Tarybai ir Konkurencijos tarybai, šių prašymu pateikia visų sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis sudaro išsamūs sandorių su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones. 3. Komisija Taryba gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikoma informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. 4. Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio straipsnio tikslais nustato Komisija Taryba, vadovaudamasi Europos Komisijos paskelbtomis gairėmis.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia
Komisijai Tarybai informaciją apie kiekvieną energijos tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.“
1Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka nagrinėja:
1) Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo;
2) Komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba.“
2Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles.“
3Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Valstybinės energetikos inspekcija ir Komisija Taryba, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų.“
4Pakeisti 34 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Tarybos
sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.“
5Pakeisti 34 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Įsigaliojęs Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
6Pakeisti 34 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Tarybos
procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.“
taip: „10.
Komisija Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Komisijos Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ar Komisiją Tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija Taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.“
išdėstyti taip:
„2. Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame ir atskirus
energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.
Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.“
straipsnio 3 dalį. 3. Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. 3. Pakeisti 34¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Komisijos Tarybos nustatyta tvarka.“ 4.
Pakeisti 34¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Tarybos
sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 16 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka
1.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija Taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio
pateikimą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Komisijos Tarybos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo bei vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
5) už Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos reikalavimų nesilaikymą – iki 10 procentų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) metinių pajamų dydžio, gautų praėjusiais finansiniais metais.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija Taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio
pateikimą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Komisijos Tarybos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo bei vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
5) už Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos reikalavimų nesilaikymą – iki 10 procentų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) metinių pajamų dydžio, gautų praėjusiais finansiniais metais. 2.
dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus Komisija Taryba skiria sankcijas:
1) už didmeninės energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą, prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Komisijoje Taryboje ar kitos valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus Komisijai Tarybai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5 straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą skiria piniginę baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;
2) už prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 10 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. 3.
Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 24¹ straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Komisija Taryba skiria baudą iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Komisija Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų. 4. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija Taryba turi teisę skirti baudą iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 5. Komisija Taryba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Komisijai Tarybai paskyrus baudą, per Komisijos Tarybos nustatytą protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Komisija Taryba skiria šio straipsnio 4 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos. 6.
nediskriminavimo principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Komisija Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Komisijos Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją. 7. Komisija Taryba, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir
(ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. 8.
sankcijos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo pasekmes;
4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 9. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 10. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje). 11. Komisija Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 12. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 8 dalies 1,
yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 13. Kai Komisija Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija Taryba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 14. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 15. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 16. Komisijos Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos Tarybos nustatyta tvarka ir terminais. 17. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 18. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui.
Tuo atveju, jeigu Komisija Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Komisijos Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Komisijos Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 19. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. Komisijos Tarybos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 20. Komisijos Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 21. Komisija Taryba, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo taisykles.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių
asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina vartotojams nuosavybės teise priklausančių ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams.
Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos ir sąlygų, energetikos įmonė ir (ar) vartotojas gali kreiptis į Komisiją Tarybą dėl šios tvarkos ir sąlygų nustatymo. Komisija Taryba, nustatydama energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais bei atitinkamais energetikos srities teisės aktais.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat atlieka būtinus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – reorganizuojamos įstaigos) sujungimo būdu ir naują juridinį asmenį pavadinant Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reorganizuojamų įstaigų priimti teisės aktai, išduotos licencijos, leidimai, pažymėjimai, pažymos, atestatai ir sertifikatai galioja ir po šių įstaigų reorganizavimo. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtieji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai po šio įstatymo įsigaliojimo eina Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių pareigas Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tol, kol baigiasi jų kadencija, kuriai jie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareigas eina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas tol, kol baigiasi jo kadencija, kuriai jis paskirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą paskiriamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas. Jeigu į Tarybos nario pareigas yra skiriamas asmuo, prieš tai ėjęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigas ir savo kadenciją baigęs kaip Tarybos narys, nauja Tarybos nario kadencija Taryboje yra laikoma antrąja. 5. Reorganizuojamų įstaigų iki 2019 m. birželio 30 d. nebaigtus nagrinėti prašymus, skundus ir kitus nebaigtus priimti reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatytus sprendimus iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka baigia nagrinėti ir sprendimus priima Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 6. Finansines prievoles, kilusias iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reorganizuojamų įstaigų reorganizavimo proceso, nuo 2019 m. liepos 1 d. vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Šios prievolės vykdomos iš Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Finansinėmis prievolėmis šios dalies prasme laikytinos ir išeitinės išmokos. 7. Pirmą kartą nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiklos pradžios teikiamoje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija ir apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reorganizuojamų įstaigų veiklą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo. 8.
funkcijų, perimtų iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, vykdymui finansuoti reikalingos lėšos 2019 metų trečiajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIIP-2918(2)
22, 23, 24¹, 25, 26, 28, 31, 32, 34, 34¹, 36 IR 37
1Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Reguliavimo apskaitos sistemos patikra – energetikos įmonei auditoriaus, audito įmonės pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) tai energetikos įmonei motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada.“
straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „30. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos – energetikos įmonių Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Tarybai teikiamos vykdomos veiklos ataskaitos, kurios rengiamos vadovaujantis reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimais ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir kuriose parodomas apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas pagal veiklas.“
straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – energetikos įmonei auditoriaus, audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.“
straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34.
Techninė užduotis – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, kuris yra rengiamas atskiriems energetikos sektoriams ir (ar) pagal atskiras reguliuojamąsias veiklas, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai) arba tarptautiniai audito standartai, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių patikros paslaugų reikalavimai ir (ar) apimtis.“
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija Taryba);“. 2. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 6) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija);
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Taryba
veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Komisija Taryba.
Komisija Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. 2. Komisija Taryba yra biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos Tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija Taryba veikia pagal įstatymus ir Komisijos Tarybos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos Tarybos vadovas yra Komisijos Tarybos pirmininkas. Komisija Taryba gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus atitinkamą įstatymą. 3. Komisiją Tarybą sudaro penki nariai. Komisijos Tarybos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Komisijos Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos Tarybos pirmininkas iš paskirtų Komisijos Tarybos narių skiria du pirmininko pavaduotoją pavaduotojus. Kai nėra Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininko įsakymu jį pavaduoti skiriamas vienas iš Tarybos pirmininko pavaduotojų, o kai nėra Tarybos pirmininko ir Tarybos pirmininko pavaduotojų, jį pavaduoja vienas iš Tarybos narių pagal Tarybos pirmininko įsakymu nustatytą eiliškumą (toliau – Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo). Komisijos Tarybos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, jeigu jie sutinka, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos Tarybos pirmininkas ir (ar) jos nariai, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo kadencijos termino pabaigos.
Komisijos Tarybos pirmininkui ar jos nariui, nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos Tarybos pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 7 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais. 4. Komisijos Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos Tarybos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba. Komisijos Tarybos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Tarybos pirmininku ar nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus iki paskyrimo į Tarybos pirmininko ar nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veiklą reguliuoja Taryba, valdymo organuose. 5. Komisijos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė nustatytų pareigų reikalavimus;
6) pažeidus tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
9) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai. Jų statuso ypatumus nustato šis įstatymas.
Tarybos pirmininkui ir nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. 6. Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. Tarybos pirmininko, pavaduotojų ir narių darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir vienkartinės priemokos. Tarybos pirmininko pareiginės algos dydis yra lygus keturiems šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Tarybos pirmininko pavaduotojo pareiginės algos dydis yra lygus 95 procentams Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Jeigu nėra apskaičiuotas ir paskelbtas praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkis, Tarybos pirmininko atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal užpraeitų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir paskelbia praėjusių kalendorinių metų duomenis. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis nuo vienos iki dviejų pareiginių algų dydžio piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Sprendimą dėl Tarybos nario skatinimo priima Tarybos pirmininkas. Sprendimas dėl Tarybos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos pirmininkas balsuojant dėl sprendimo dėl Tarybos pirmininko skatinimo nedalyvauja.
Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais (vieną kartą per kalendorinius metus vienos pareiginės algos dydžio pingine išmoka);
2) už vienkartinės ypač svarbios užduoties atlikimą (vieną kartą per kalendorinius metus dviejų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka). 7. Komisijos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis. Komisijos Tarybos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
5) padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuris yra suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme;
6) pažeidus tarnybinę etiką;
7) teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl neįgalumo ar netekto darbingumo negali eiti pareigų;
7) dėl sveikatos būklės;
8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
9) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. Sprendimą dėl Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant.
Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti
pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Tarybos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. 9.
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
4) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
5) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
6) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
11) teikia siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energeti
kos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
14) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio įstatymo 36 st
raipsnyje nustatytas sankcijas;
2016 06 23 įstatymu Nr.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
4) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
5) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
6) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
11) teikia siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos
veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
14) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio įstatymo 36 strai
psnyje nustatytas sankcijas;
(TAR, 2016, Nr.
2016-18455)
22) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus;
23) tvirtina technines užduotis;
24) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Taryba, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai, ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu:
1) Taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens;
2) Tarybos pirmininkas, jos nariai, Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo; šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis;
3) Taryba priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. 10. Komisija, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti.
Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos. Taryba atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tarybos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. 11. Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus.
Šiuo tikslu:
1) Komisija yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens;
2) Komisijos pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis;
3) Komisija priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais.
Taryba atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
7) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
9) nustato energetikos įmonių, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amorti
zacijos) normas;
10) teikia Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos;
11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
12) kontroliuoja, kad energetikos sektoriuje būtų veiksmingai atskirtos veiklos, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
13) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir
(ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio mokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
14) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
15) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
16) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
17) užtikrina kiekvienam vartotoju
i galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
18) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
19) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;
20) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus;
21) išduoda energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
22) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
23) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;
24) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
25) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
26) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
27) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
28) kontroliuoja teisės aktų nustatytas energijos išteklių ir energijos tiekimo ir vartojimo apribojimo ir sustabdymo priemones, kai šalyje skelbiama ekstremalioji energetikos padėtis;
29) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą;
30) nagrinėja administ
racinio nusižengimo bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytų administracinių nusižengimų;
31) tvirtina technines užduotis;
32) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Taryba atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
7) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
9) nustato energetikos įmonių, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) teikia Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos;
11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
12) kontroliuoja, kad energetikos sektoriuje būtų veiksmingai atskirtos veiklos, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetiko
s veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
13) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir
(ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio mokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
14) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
15) ne rečiau kaip kartą per 5 metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
16) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
17) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
18) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
19) skiria šio įstatymo 36 straipsn
yje nustatytas sankcijas;
20) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus;
21) išduoda energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
22) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
23) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;
24) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
25) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
26) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
27) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
28) kontroliuoja teisės aktų nustatytas energijos išteklių ir energijos tiekimo ir vartojimo apribojimo ir sustabdymo priemones, kai šalyje skelbiama ekstremalioji energetikos padėtis;
29) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą;
30) nagrinėja administracinio nusižengimo bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytų administracinių nusižengimų;
31) tvirtina technines užduotis;
32) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 12.
atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Taryba turi teisę visas arba dalį savo funkcijų, nustatytų šio straipsnio 11 dalies 21 ir 30 punktuose, pavesti vykdyti Tarybos pirmininkui. 13. Pasibaigus kalendoriniams metams, Komisija per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Tarybos pirmininkas arba Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo:
1) vadovauja Tarybos darbui;
2) atstovauja ir (arba) įgalioja Tarybos narius atstovauti Tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
3) tvirtina Tarybos pajamų ir išlaidų metines sąmatas;
4) nustato Tarybos vidaus administravimo tvarką;
5) priima sprendimus dėl Tarybos nario nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Tarybos posėdyje. 14. Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. Taryba, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti, patenkinti iš dalies arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Tarybos skundo priėmimo dienos. Tarybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Tarybai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos. 15. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka.
Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. Tarybos strateginio veiklos plano projektas skelbiamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, Taryba per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiami ir strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Tarybos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 16.
16Komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Komisijos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas: 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Tarybos veiklą užtikrina Tarybos administracija. Tarybos administracijos struktūrą, administracijos padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Tarybos pirmininkas. 17.
reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos. Tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 18 dalyje ir kituose įstatymuose numatytos Tarybos pajamos. Tarybos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 18 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Taryba gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. 18.
18Tarybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Tarybos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių energetikos įmonių veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, metines pajamas: 2,19 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,5 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamų bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų veiklų pajamų ir 1,37 procento gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo), perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant šios dalies 1 punkte nurodytų veiklų kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi šios dalies 1 punkte nurodyta veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis; delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamą energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugą; paslaugos kainas ir mokėjimo tvarką, atsižvelgdama į paslaugos teikimo sąnaudas, nustato Taryba;
6) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
7) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti.
Tarybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Tarybos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių energetikos įmonių veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, metines pajamas: 2,19 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,5 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajamų bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų veiklų pajamų ir 1,37 procento gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo), perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant šios dalies 1 punkte nurodytų veiklų kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi šios dalies 1 punkte nurodyta veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis; delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamą energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugą; paslaugos kainas ir mokėjimo tvarką, atsižvelgdama į paslaugos teikimo sąnaudas, nustato Taryba;
6) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
7) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. 19.
19Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo,
priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Tarybos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.“
energetikos inspekcija
inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. 2. Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija. 3. Valstybinė energetikos inspekcija:
(TAR, 2018, Nr.
2018-11768)
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
3) organizuoja šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytų sistemų energijos vartojimo efektyvumo patikrinimą;
4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;
5) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimą;
6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
7) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Energetikos įmonės, besiverčiančios kurios verčiasi veikla,
kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija Taryba. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.“
1Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo išlaidas pagal nustatytus įkainius, Komisijos Tarybos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas, padengia gamintojai ir
(ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo. Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį.“
2Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikta Komisijai Tarybai ir paskelbta šių įmonių interneto svetainėse arba Komisijos Tarybos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonės neturi savo interneto svetainės.“
taip:
„10. Energetikos įmonės, besiverčiančios kurios verčiasi veikla,
kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Komisijos Tarybos nustatytas normas.“
Pakeisti 16¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16¹ straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra 1.
Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies arba Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pagrindu nustatyti Komisijos Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius pagal Komisijos Tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Komisijos Tarybos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir
(ar) išvada pateiktos Komisijai Tarybai. Jeigu licenciją išdavė savivaldybės institucija, energetikos įmonė reguliuojamosios veiklos ataskaitas, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitą ir (ar) išvadą pateikia licenciją išdavusiai institucijai tokia pačia tvarka ir terminais, kaip ir teikdama Komisijai Tarybai. 2. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Komisijos Tarybos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonė neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia. 3.
informacijos ar Komisijai Tarybai kyla pagrįstų įtarimų, kad energetikos įmonės tvarkoma reguliavimo apskaitos sistema neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ar paaiškėja aplinkybės dėl netinkamai vykdomos reguliuojamosios veiklos, Komisija Taryba motyvuotu sprendimu gali nustatyti reikalavimą bet kuriai energetikos įmonei, kurios teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ar kuriai yra nustatyti Komisijos Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Komisijos Tarybos sprendimo priėmimo dienos pagal Komisijos Tarybos patvirtintą techninę užduotį atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir per 10 darbo dienų nuo reguliavimo apskaitos sistemos patikros atlikimo dienos pateikti reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą Komisijai Tarybai. 4. Komisija Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais. 5. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka. 6. Jeigu Komisija Taryba turi informacijos ar Komisijai Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą.
Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų taikyti profesinių standartų arba nurodytų tarptautinių audito standartų, kaip tai yra nustatyta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Komisija Taryba turi teisę įpareigoti energetikos įmonę ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka. 7. Komisija Taryba šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytoms funkcijoms vykdyti atlikti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. “
Pakeisti 19¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo
tvarka:
1) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, vadovaudamasi Komisijos Tarybos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai Tarybai centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos pagrindimas Komisijai Tarybai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kainos galiojimo pabaigos;
2) Komisija Taryba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje Taryboje dienos patvirtina energetikos įmonės pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija Taryba nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos Tarybos nustatytus pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų.
Jeigu energetikos įmonė nepašalina Komisijos Tarybos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia Komisijai Tarybai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas;
3) Komisijos Tarybos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus energetikos įrenginių įrengimo ir
eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija Taryba.“
Pakeisti 23 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) tvarkyti atskirą nuo kitų veiklos rūšių
centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir vadovaujantis šio įstatymo 16¹ straipsnio nuostatomis užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl šių ataskaitų atitikties Komisijos Tarybos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams;“. 12 straipsnis. 24¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 24¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24¹ straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos
patikrinimai
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip energetikos įmonės vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti energetikos įmonių veiklos patikrinimus.
Atlikdama patikrinimus, Komisija Taryba turi teisę:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos Tarybos patalpas duoti paaiškinimų;
3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Komisijos Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.
administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos Tarybos vardu:
1) nekliudomai įeiti į energetikos įmonių ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Komisijos Tarybos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4. Komisijos Tarybos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Komisijos Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5.
5Tikrinama energetikos įmonė privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Komisija Taryba;
2) pateikti Komisijai Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Komisijai Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Komisijos Tarybos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas energetikos įmonės patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Komisijos Tarybos ir jos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6. Tikrinama energetikos įmonė turi teisę:
1) informuoti Komisiją Tarybą apie neteisėtus Komisijos Tarybos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Komisijos Tarybos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Komisijos Tarybos posėdyje svarstant patikrinimo aktą. 7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose. 8. Komisijos Tarybos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Komisija Taryba. 9.
administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Komisija Taryba, jos įgaliotais Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. 10. Tikrinama energetikos įmonė, juridiniai ir fiziniai asmenys Komisijai Tarybai, jos įgaliotiems Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Komisija Taryba, jos įgalioti Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinama energetikos įmonė turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Komisijos Tarybos įgaliotų Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12.
12Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas,
jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Komisija Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio
teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Komisijos Tarybos prašymu teikia jai
informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija Taryba, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai Tarybai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją ar duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Konsultacijos ir bendradarbiavimas
Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos ministerija, Konkurencijos taryba, kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Komisija Taryba, rengdama informaciją buitinių vartotojų teisių klausimais, bendradarbiauja su Tarnyba. 2.
Taryba glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), veikiančia pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, taip pat su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Europos Komisija. 3.
Taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.
Komisija Taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus. 4.
Taryba turi teisę kreiptis į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) su prašymu pateikti nuomonę, ar Komisijos Tarybos priimti sprendimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (ar) Europos Komisijos patvirtintas gaires. 5. Komisija Taryba turi teisę pranešti Europos Komisijai apie kitos valstybės narės reguliavimo institucijos priimtą sprendimą, reikšmingą tarpvalstybiniams elektros energijos mainams, kuris, Komisijos Tarybos vertinimu, neatitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/54/EB, nurodytų gairių. Toks pranešimas turi būti pateiktas Europos Komisijai per du mėnesius nuo atitinkamo reguliavimo institucijos sprendimo priėmimo. 6. Jeigu Europos Komisija, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nurodo panaikinti Komisijos Tarybos priimtą sprendimą, Komisija Taryba ne vėliau kaip per du mėnesius privalo panaikinti arba pakeisti atitinkamą sprendimą, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, ir apie tai informuoti Europos Komisiją.“
Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinė energetikos inspekcija Energetikos ministerijos Taryba
nustatyta tvarka derina energetikos darbuotojų mokymosi programas, į kurias turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Duomenų saugojimas 1.
tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Komisijai Tarybai ir Konkurencijos tarybai, šių prašymu pateikia visų sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis sudaro išsamūs sandorių su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones. 3. Komisija Taryba gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikoma informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. 4. Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio straipsnio tikslais nustato Komisija Taryba, vadovaudamasi Europos Komisijos paskelbtomis gairėmis.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia
Komisijai Tarybai informaciją apie kiekvieną energijos tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka 1.
Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. 2. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais. 3. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais. 4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka nagrinėja:
apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo;
perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai.
Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. 5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau
6Valstybinės energetikos inspekcija ir Komisija Taryba,
išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų.“
sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau
sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. 8. Įsigaliojęs Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 9. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 10.
kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Komisijos Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ar Komisiją Tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija Taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.“
Pakeisti 34¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34¹ straipsnis. Skundų nagrinėjimas
vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2.
energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.“
energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Komisijos nustatyta tvarka Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka
1.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija Taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio
pateikimą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Komisijos Tarybos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo bei vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
5) už Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos reikalavimų nesilaikymą – iki 10 procentų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) metinių pajamų dydžio, gautų praėjusiais finansiniais metais.
Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija Taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio
pateikimą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Komisijos Tarybos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo bei vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, o kitą energetikos veiklą vykdančioms įmonėms – iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
5) už Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos reikalavimų nesilaikymą – iki 10 procentų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) metinių pajamų dydžio, gautų praėjusiais finansiniais metais. 2.
dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus Komisija Taryba skiria sankcijas:
1) už didmeninės energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą, prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Komisijoje Taryboje ar kitos valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus Komisijai Tarybai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5 straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą skiria piniginę baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;
2) už prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 10 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. 3.
Komisijos Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 24¹ straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Komisija Taryba skiria baudą iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Komisija Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų. 4. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija Taryba turi teisę skirti baudą iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 5. Komisija Taryba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Komisijai Tarybai paskyrus baudą, per Komisijos Tarybos nustatytą protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Komisija Taryba skiria šio straipsnio 4 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos. 6.
nediskriminavimo principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Komisija Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Komisijos Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją. 7. Komisija Taryba, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir
(ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. 8.
sankcijos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo pasekmes;
4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 9. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 10. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje). 11. Komisija Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 12. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 8 dalies 1,
yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 13. Kai Komisija Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija Taryba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 14. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 15. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 16. Komisijos Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos Tarybos nustatyta tvarka ir terminais. 17. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 18. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui.
Tuo atveju, jeigu Komisija Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Komisijos Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Komisijos Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 19. Komisijos Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. Komisijos Tarybos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 20. Komisijos Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 21. Komisija Taryba, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo taisykles.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių
asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina vartotojams nuosavybės teise priklausančių ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams.
Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos ir sąlygų, energetikos įmonė ir (ar) vartotojas gali kreiptis į Komisiją Tarybą dėl šios tvarkos ir sąlygų nustatymo. Komisija Taryba, nustatydama energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais bei atitinkamais energetikos srities teisės aktais.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat atlieka veiksmus, būtinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos reorganizuojant jungimo būdu – prie reorganizavime dalyvaujančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prijungiant reorganizuojamą Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – reorganizuojamos įstaigos) ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavadinimą pakeičiant į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reorganizuojamų įstaigų priimti teisės aktai, išduotos licencijos, leidimai, pažymėjimai, pažymos, atestatai ir sertifikatai galioja ir po šių įstaigų reorganizavimo. 4.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai po šio įstatymo įsigaliojimo eina Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių pareigas Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tol, kol baigiasi jų kadencija, kuriai jie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareigas eina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas tol, kol baigiasi jo kadencija, kuriai jis paskirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą paskiriamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas. Jeigu į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario pareigas yra skiriamas asmuo, prieš tai ėjęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigas ir savo kadenciją baigęs kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys, nauja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario kadencija šioje taryboje yra laikoma antrąja kadencija. 5. Reorganizuojamų įstaigų iki 2019 m. birželio 30 d. nebaigtus nagrinėti prašymus, skundus ir kitus nebaigtus priimti reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatytus sprendimus iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka baigia nagrinėti ir sprendimus priima Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 6. Finansines prievoles, kilusias iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reorganizuojamų įstaigų reorganizavimo proceso, nuo 2019 m. liepos 1 d. vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Šios prievolės vykdomos iš Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Finansinėmis prievolėmis šios dalies prasme laikytinos ir išeitinės išmokos. 7.
pradžios teikiamoje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija ir apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reorganizuojamų įstaigų veiklą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijų, perimtų iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, vykdymui finansuoti reikalingos lėšos 2019 metų trečiajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. 9. 2019 metais Tarybos pirmininko, pavaduotojų ir narių atlyginimai, nustatyti šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, turi būti dauginami iš koeficiento 1,289. 10. 2020 metais Tarybos pirmininko, pavaduotojų ir narių atlyginimai, nustatyti šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, turi būti dauginami iš koeficiento 1,289 tuo atveju, jeigu nebus paskelbtas 2019 metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių vidurkis ir atlyginimai bus apskaičiuojami pagal 2018 metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių vidurkį. 11. Kituose įstatymuose ir
(ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose vartojamus reorganizuojamų įstaigų pavadinimus „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“ ir „Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos“ atitinka institucijos pavadinimas „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“, pareigų pavadinimą
„Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas“ – pareigų
pavadinimas „Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas keičiamas, siekiant konsoliduoti energetikos reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas, nuo 2019 m. liepos 1 d. sukuriant nepriklausomą reguliavimo instituciją – Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytu sujungimo būdu reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos inspekcija). Naujos institucijos sukūrimą, sujungiant minėtas institucijas, lemia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos veiklos sričių sąlyčio taškai:
dalyviais;
ekonominis vertinimas;
tinklų kodeksų įgyvendinimas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Energetikos inspekcija, atsižvelgdamos į institucijų veiklų pobūdį, bendradarbiauja įvairiais veiklos klausimais. Institucijos bendradarbiauja vadovaudamosi tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu tarnybinės pagalbos principu, tiek dvišale bendradarbiavimo sutartimi, kurios tikslas – institucijų bendradarbiavimas, susijęs su teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymu, rengiant administracinius sprendimus, informacinės ar kitokios tarnybinės pagalbos teikimas. Be kita ko, vien tik 2017–2018 m.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 55 kartus raštu kreipėsi į Energetikos inspekciją, iš jų – 30 prašymų dėl tarnybinės pagalbos suteikimo (dėl išvadų pateikimo, elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų ir pan.), 24 raštai dėl vartotojų prašymų persiuntimo pagal kompetenciją nagrinėti Energetikos inspekcijai. Energetikos inspekcija 2017 m. pateikė 23 išvadas, suteikdama Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai tarnybinę pagalbą, 13 raštų, kuriuose persiuntė informaciją apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos persiųstų Energetikos inspekcijai nagrinėti pagal kompetenciją skundų nagrinėjimo rezultatus, taip pat Energetikos inspekcija 34 raštais persiuntė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjų prašymus (skundus). Minėtų institucijų sujungimas leistų ne tik sukurti efektyvų energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimą, stiprią ekonominę ir techninę energetikos sektoriaus įmonių priežiūrą Lietuvos Respublikoje, bet ir, atsisakant tam tikrų funkcijų, leistų optimizuoti bendrąsias darbuotojų funkcijas (galimas darbuotojų mažėjimo skaičius apie 20). Kartu su Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19, 19¹, 22, 24¹, 25, 26, 31, 32, 34, 34¹,
galios įstatymo projektu (toliau – Projektas) parengti šie lydimieji įstatymų projektai (toliau – lydimieji projektai):
1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 4, 11, 13, 14, 16, 20, 20¹, 21, 25, 35, 46, 64 straipsnių pakeitimo ir 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 328, 329 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 24, 28, 28¹ ir 29 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 4, 9, 10, 13, 14, 27, 28, 29, 30, 33, 34, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
I-1565 2, 3, 10, 10¹, 11, 12, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
15) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
17) Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 pakeitimo įstatymas. Projektu ir lydimaisiais projektais siekiama šių uždavinių:
institucijos išlaikymo naštą valstybės biudžetui;
energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimą ir sustiprinti ekonominę ir techninę energetikos sektoriaus įmonių priežiūrą Lietuvos Respublikoje;
padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką ir visuose paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises;
stabilesnę verslo aplinką, kurioje būtų geriau numanomas, stabilus reguliavimo sprendimų pobūdis ir poveikis;
ir finansinius išteklius;
gebėjimus priežiūros ir kontrolės srityse;
reguliavimo instituciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Teisės skyrius (skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, tel. 8 706 64 905, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės prasme, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija misija – užtikrinti vartotojams energetinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, sudarant lygias veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus, valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas; kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai; tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką; išduoda energetikos veiklos licencijas, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą; nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi; vykdo rinkos tyrimus ir atlieka kitas Energetikos įstatyme, sektoriaus įstatymuose bei Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas energetikos reguliavimo bei priežiūros funkcijas. Energetikos inspekcija yra įstaiga, kurios veiklos paskirtis – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą, ir kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas.
Energetikos inspekcija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 9 straipsnio
įrenginiams eksploatuoti ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų; kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; organizuoja energijos vartojimo efektyvumo patikrinimą; tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius ir atlieka kitas Energetikos įstatyme bei kitų teisės aktų nuostatose įtvirtintas funkcijas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įmokų pagal nustatytą energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriams procentą nuo rinkos dalyvių veiklos metinių pajamų. Energetikos inspekcija yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis (pvz., 2017 m. skirta 1628,0 tūkst. eurų), taip pat pajamų įmokų (2017 metais – 795,8 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro
prie Energetikos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, Energetikos inspekcijos viršininkas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, kurio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte ir lydimuosiuose projektuose numatoma, kad energetikos reguliavimo, rinkos priežiūros geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolės funkcijas vykdys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Projekte numatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra biudžetinė įstaiga –valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau įvertinant tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai kelia aukštus reikalavimus dėl reguliavimo institucijos nepriklausomumo, Projekte nustatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos savininkė – valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijos nustatytos sektoriaus įstatymuose, t. y.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme ir kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog kai kurios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sektoriaus įstatymuose nustatytos funkcijos nėra būdingos reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiai institucijai, siūloma atsisakyti tam tikrų funkcijų:
išteklių energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 15 punktas nustato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atestavimo tvarką. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, vadovaudamasis minėto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 15 punktu ir 45 straipsniu, įgyvendindamas
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16), 14 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus bei atsižvelgdamas į Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.
1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 19¹ punkto nuostatas, 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-329 „Dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai“ patvirtino Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai tvarkos aprašą. Minėtu įsakymu Energetikos inspekcija buvo paskirta atlikti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai proceso administravimo funkcijas. Kadangi minėta funkcija nėra būdinga reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiai institucijai, siūloma šios funkcijos atsisakyti ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai proceso administravimo funkcijas, kurių įgyvendinimas yra nustatytas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16), 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, perduoti VĮ Energetikos agentūrai (vėliau, įvykdžius Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo srityje veikiančių valstybės įmonių pertvarką – įsteigtai naujai VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai). 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, įgyvendindamas
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p.
16), 14 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir siekdamas užtikrinti tinkamą atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atliekamų montavimo darbų kokybės priežiūrą, 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-330 „Dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūros“ patvirtino Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūros tvarkos aprašą. Minėtu įsakymu Energetikos inspekcija buvo paskirta atlikti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūros funkcijas. Kadangi minėta funkcija nėra būdinga reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiai institucijai, siūloma šios funkcijos atsisakyti ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūrą perduoti statybos darbų techninę priežiūrą atliekantiems asmenims. 3. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.
1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8.8 papunktis nustato, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) pareigūnai teikia išvadas statinių projektavimo, statybos, statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės įmonių atestavimo komisijai dėl atestatų išdavimo ypatingų statinių (energetikos objektų ir įrenginių) projektavimo ir montavimo darbams pagal Aprašo 2 priedą bei pagal kompetenciją kontroliuoja šiuos atestatus turinčias įmones, kaip jos laikosi norminių teisės aktų nustatytų specialiųjų reikalavimų energetikos įrenginių įrengimo (statybos) ir rekonstravimo metu. Ši funkcija taip pat VEI deleguota Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 10.3 papunktyje. Ūkio subjektai, siekiantys gauti ypatingo statinio projektavimo ir (ar) montavimo darbų atestatą, su prašymu išduoti išvadą dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius kreipdavosi į VEI. Prie prašymo buvo pateikiami dokumentai, kuriuos minėti subjektai buvo pateikę VEI, kai kreipėsi į VEI dėl veiklos atestato išdavimo. Atitinkamos srities VEI pareigūnas, įvertinęs ūkio subjekto pateiktus dokumentus, jam išduodavo išvadą dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius, kurioje pažymėdavo, kad ūkio subjektas yra pasirengęs (nepasirengęs) statyti (montuoti, projektuoti) įrenginius.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio
atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880, nustato, kad statybos srityje dirbančių įmonių atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC). Minėtu teisės aktu SPSC yra įgaliotas vykdyti ypatingojo statinio statybos rangovų, statinio (jo dalies) projekto ekspertizės, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų įmonių atestavimą, atlieka juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo procedūras. SPSC, vykdydamas jam teisės aktais deleguotą statybos srityje dirbančių įmonių atestavimą, prieš išduodamas įmonei ypatingo statinio (energetikos įrenginio) projektavimo ir montavimo darbų atestatą, prašydavo ūkio subjektų, siekiančių gauti ypatingo statinio projektavimo ir (ar) montavimo darbų atestatą, pateikti VEI išduotą išvadą dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius, kurioje pažymėdavo, kad ūkio subjektas yra pasirengęs (nepasirengęs) statyti (montuoti, projektuoti) įrenginius.
Kadangi šiuo metu SPSC nebeprašo minėtų ūkio subjektų pateikti minėtų VEI išvadų (SPSC Licencijų informacinėje sistemoje patikrina, ar besikreipiantis ūkio subjektas turi VEI išduotą energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą), VEI išvados dėl ūkio subjekto pasirengimo statyti (montuoti, projektuoti) energetikos įrenginius, kurioje pažymėdavo, kad ūkio subjektas yra pasirengęs (nepasirengęs) statyti (montuoti, projektuoti) įrenginius, jau kurį laiką neišduoda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos funkcijos atsisakyti. Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių ir pirmininko skyrimo tvarkos pažymėtina, kad Europos Sąjungos lygmeniu ypatingas dėmesys yra skiriamas nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumui ir jo užtikrinimui. Pagal reguliavimo ir veiklos funkcijų atskyrimo principą, valstybių narių nustatytas nacionalinis reglamentavimas privalo garantuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir sprendimų nešališkumą, apsaugoti nacionalines reguliavimo institucijas nuo bet kokios viešųjų ar privačiųjų subjektų įtakos ir (ar) kišimosi į nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimų priėmimo procesą. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB 8 skyriaus 39 straipsnio 4 dalyje, 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB 9 skyriaus 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos principai, kuriais remdamosi valstybės narės turi garantuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą nuo viešojo sektoriaus institucijų ir privataus sektoriaus interesų /instrukcijų kaip vieną iš būdų, užtikrinantį nepriklausomą energetikos sektoriaus reguliavimo institucijų sprendimų priėmimą. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo sąlygomis, siekiant užtikrinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, nepriklausomumą, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus rinkos kūrimą reguliuojamuose sektoriuose, nustatytus reikalavimus, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narius ir pirmininką turėtų skirti Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu. Todėl Projekte nustatoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba veiks kaip kolegiali 5 narių institucija, kurios 4 narius ir pirmininką Prezidento teikimu penkeriems metams skirtų ir atleistų Seimas, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba būtų atskaitinga Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, t. y. šioms institucijoms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas teiktų veiklos ataskaitą apie valstybinės energetikos reguliavimo pagrindinių veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) bylose C-288/12, C-424/15 yra nusprendęs, kad valstybės narės yra laisvos nustatyti tokį savo priežiūros institucijų institucinį modelį, kokį mano esant tinkamiausią, ir jį atitinkamai pakeisti, tačiau tai darydamos jos turi užtikrinti, kad tai nekeltų grėsmės priežiūros institucijos nepriklausomumui, neatsiejamam nuo pareigos nekeisti jos pirmininko ir (ar) jos valdybos narių kadencijos trukmės. Tai taikytina net tiems atvejams, kai pirmalaikę kadencijos pabaigą lemia institucinio modelio restruktūrizacija arba pakeitimas. Atsižvelgiant į ESTT praktiką ir siekiant išvengti nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise, siūloma Projekto baigiamąsias nuostatas papildyti nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtieji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai po šio įstatymo įsigaliojimo eina Tarybos narių pareigas tol, kol baigiasi jų kadencija, kuriai jie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tarybos pirmininko pareigas eina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas tol, kol baigiasi jo kadencija, kuriai jis skirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą paskiriamas Tarybos pirmininkas. Projekte siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokestis – 4 (keturi) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio.
Akcentuotina, kad siūlomas darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisėkūros srityje, kadangi išskirtinė darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui ir viršininko pavaduotojams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo
nustatyti ne Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiame teisės akte. Įvertinus plačią Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiklos specifiką, manytina, kad siūlomas darbo apmokėjimo mechanizmas leistų užtikrinti pakankamą šios institucijos valstybės pareigūnų atlyginimą už atitinkamo sudėtingumo ir didelės atsakomybės darbą, leistų išvengti nepageidaujamos bet kokios trečiųjų asmenų įtakos atliekamoms sudėtingoms funkcijoms ir pritraukti tokias atsakingas pareigas eiti itin aukštos kvalifikacijos asmenis ir užtikrinti jų nepriklausomumą. Taip pat siūloma įtvirtinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių privalomo profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario funkcijas, draudimo institutą, kuris užtikrintų Europos Sąjungos teisės aktuose keliamus nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumo reikalavimus. Preliminariais rinkos tyrimo duomenimis, 5
(penkių) Tarybos narių civilinis draudimas kainuotų 1 (vieneriems) metams apie 2 500 Eur.
Projekte nustatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos reguliuojamų sektorių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas. Konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sąnaudomis, nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojama iš rinkos surenkamomis pajamomis, ir įvertinus tai, kad vienai institucijai (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai) turėtų būti taikoma vienoda finansavimo sistema, pakoreguotos Energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos finansavimo šaltinius ir lėšų surinkimo tvarką. Įvertinus tai, kad Energetikos inspekcija šiuo metu daugiausia finansuojama iš valstybės biudžeto (pvz., 2017 m. skirta 1628,0 tūkst. eurų), taip pat iš pajamų įmokų (2017 metais – 795,8 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal energetikos ministro 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius, Projektu patikslintos Energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įmokų, surenkamų iš rinkos dalyvių, dydžius.
Pažymėtina, kad Projektu siūlomi Energetikos įstatymo pakeitimai, nustatantys pakoreguotus įmokų dydžius, įvertinus perimamas Energetikos inspekcijos funkcijas, įsigaliotų nuo 2019 m. liepos
energetikos reguliavimo tarybos sąskaitą privalo pervesti kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nenutrūkstamą institucijos finansavimą ir išvengti situacijos, kai perimamos Energetikos inspekcijos funkcijos 2019 m. pirmąjį ketvirtį būtų finansuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos už praeitus periodus iš ūkio subjektų surinktomis lėšomis, Projekto baigiamosiose nuostatose siūloma įtvirtinti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijų, perimtų iš Energetikos inspekcijos, vykdymui finansuoti reikalingos lėšos 2019 metų trečiajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimais, įvertinus 2019 m. pajamų poreikį, papildomai reikėtų surinkti 869,0 tūkst. eurų numatytiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos projektams įgyvendinti.
Šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo dydis neužtikrina Europos Sąjungos teisės aktais pavestų naujų funkcijų vykdymo (būtina brangi IT įranga vykdyti pagal REMIT (Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo) didmeninės energijos rinkos priežiūrą, vertinti sudaromus didmeninius ūkio subjektų sandorius ir papildomi žmogiškieji ištekliai Europos Sąjungos tinklų kodeksuose numatytoms funkcijoms vykdyti bei regioniniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui ACER (Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra)/CEER (Europos energetikos reguliuotojų taryba) darbo grupių veikloje). Įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išlaikymo (finansavimo iš rinkos) procentas turėtų pasikeisti: 1) šilumos sektoriaus nuo 1,44 (vietoj 1,1 proc.) 2) dujų sektoriaus nuo 0,9 (vietoj 0,7 proc.), 3) elektros sektoriaus nuo 0,33 (vietoj 0,25 proc.) (1 lentelė „Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai“). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams įgyvendinti nėra didinamas galiojantis įmokos procentinis dydis vandens sektoriaus subjektų atžvilgiu, kadangi dabartinis dydis yra proporcingas, objektyvus ir pakankamas vandens sektoriaus reguliavimo funkcijos vykdyti. 1 lentelė. Įmokų didėjimo iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams skaičiavimai (Eur) Reguliuojamas sektorius Galiojantis procentas 2017 m.
VKEKK pajamos Didintina suma poreikiams įgyvendinti Didesnės pajamos, atitinkančios VKEKK poreikius Padidintas procentas Vidutinis tarifo augimas 3 231 000,00 869 000,00 4 100 000,00 Šiluma 1,1 1 348 000,00 419 387,82 1 767 387,82 1,44 0,005 euro ct/kWh Dujos 0,7 736 439,41 229 119,97 965 559,38 0,9 0,01 euro ct/m³ Elektra 0,25 708 708,00 220 492,21 929 200,21 0,33 0,001 euro ct/kWh Vanduo 0,3 437 852,59 0,0 437 852,59 0,3 0,00 euro ct/m³ 2 lentelėje „Įmokų didėjimo iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai“ pateikti skaičiavimai, kiek didėtų įmokų procentas, užtikrinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikius atitinkantį biudžetą (t. y. papildomai 869,0 tūkst. eurų), pridedant pajamas perimamoms Energetikos inspekcijos funkcijoms (kaip minėta, šiuo metu Energetikos inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto ir pajamų už paslaugas įmokų). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos finansavimo poreikis funkcijoms vykdyti yra 6 853,9 tūkst. eurų. 2 lentelė.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams skaičiavimai (Eur) Reguliuojamas sektorius Padidintas procentas VKKEK poreikiams Didesnės VKEKK pajamos, atitinkančios poreikius VEI valstybės biudžeto pajamos, kurias būtina
*Įvertintos pajamos, planuojamos gauti padidinus finansavimą. Projekte yra išplečiamas subjektų, mokančių įmokas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (šiuo metu įmokos mokamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka), ratas. Pažymėtina, kad nustatomų naujų subjektų, kaip ir Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nurodytų subjektų, veiklos priežiūrą ir reguliavimą atliks Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (šiuo metu šį reguliavimą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). Atitinkamai manytina, kad visiems Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prižiūrimiems ūkio subjektams turėtų būti taikomos vienodos teisės ir pareigos, įskaitant ir nustatytų įmokų mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, įmokas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai mokės ir asmenys, kurie Vyriausybės nutarimu paskirti teikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, bei gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo) įmonės.
Priėmus Įstatymų projektus, pasikeis Energetikos įstatyme nurodytų rinkos dalyvių mokamos įmokos, kurios atitinkamai sudarys: 1) 2,19 (vietoj 1,1) procento nuo šilumos perdavimo veiklos pajamų, 2) 0,5 (vietoj 0,25) procento nuo elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų veiklų pajamų, 3) 1,37 (vietoj 0,7) procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo bei gamtinių dujų skystinimo (pakartotinio dujinimo) veiklų pajamų. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytos įmokos dydis išlieka toks pat, t. y. 0,3 proc. (atsižvelgiant į tai, kad Energetikos inspekcija neatlieka kontrolės funkcijų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje). Kadangi iš įmonių surenkamos pajamos pripažįstamos įmonių pagrįstomis sąnaudomis, Energetikos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, atlikti siekiant sukurti bendrą naujos institucijos finansavimo iš rinkos dalyvių mechanizmą ir įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą, turės nedidelę įtaką vartotojų tarifams. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatomų perduoti funkcijų, kurias šiuo metu įgyvendina dvi valstybės institucijos, tęstinumą ir nuoseklumą siūloma užtikrinti pasirenkant Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytą sujungimo būdą.
Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
technines kompetencijas, energetikos reguliavimo, priežiūros bei kontrolės sistema, užtikrinanti ilgalaikius tikslus ūkio subjektų reguliavimo, priežiūros ir kontrolės srityje, teigiamai veikianti tiek energetikos srityje veikiančius subjektus, tiek valstybę ir vartotojus;
prognozuojama, skaidresnė ir stabilesnė verslo aplinka, neiškraipyti investiciniai sprendimai, spartesnis ir kompleksiškai ekonomiškai efektyvesnis suformuotų tikslų pasiekimas;
institucinių išteklių naudojimas, optimizuotas darbuotojų skaičius ir užtikrinamas kompetencijų didinimas;
prieinamą ir konsoliduotą ginčų sprendimo ir skundų nagrinėjimo procedūrą;
nepriklausomumas;
interesai energetikos sektoriuje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Pažymėtina, kad įmokų dydžio pakeitimas turėtų nedidelę įtaką vartotojų mokamiems tarifams (šilumos sektoriuje – 0,02 euro ct/kWh, dujų sektoriuje – 0,045 euro ct/m³, elektros sektoriuje 0,01 euro ct/kWh), todėl jis nevertinamas kaip neigiama pasekmė.
Be kita ko, lėšos Tarybai išlaikyti finansavimas bus skiriamos iš pajamų įmokų, kurias mokės rinkos dalyviai už Tarybos vykdomą reguliuojamą veiklą, o ne iš valstybės biudžeto lėšų, užtikrinant kryžminio subsidijavimo draudimo principo taikymą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai užtikrins labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, neiškraipytus investicinius sprendimus, konkurencingesnę rinką, spartesnį ir kompleksiškai ekonomišką bei efektyvesnį suformuotų tikslų pasiekimą. Mažins administracinę naštą ir padės efektyviau įgyvendinti vieno langelio principo taikymą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vietoj Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos turėtų būti nurodyta nauja asignavimų valdytoja – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, Terminų banko įstatymo ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti teisės aktus, kuriuose minima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Energetikos inspekcija. Įgyvendinamųjų teisės aktų sąrašas pridedamas. Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų aprašą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Numatoma, kad veikiant vienai rinkos priežiūrą ir reguliavimą vykdančiai institucijai, bus efektyviau naudojami institucijos ištekliai.
Atlikus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos veiklos analizę, nustatyta, kad galimi sutaupymai iš valstybės biudžeto lėšų per 1 metus preliminariais institucijų skaičiavimais 2 475,0 tūkst. eurų:
funkcijų dubliavimąsi (pagal
sutaupoma apie 552,2 tūkst. eurų;
priklausančias patalpas panaudos pagrindu kasmet būtų sutaupoma apie 277,2 tūkst. eurų;
inspekcija buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o pereinama prie bendros Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos finansavimo sistemos iš rinkos dalyvių, perspektyvoje galimai būtų sutaupoma apie 1 646,0 tūkst. eurų per metus valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo skiriamos Energetikos inspekcijai (įvertinta tai, kad pirmąjį ketvirtį po Įstatymų projektų įsigaliojimo Energetikos inspekcijos funkcijos, perduotos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (apie 412,5 tūkst. eurų ketvirčiui). Taip pat pažymėtina, kad galimi vienkartinio pobūdžio kaštai preliminariais institucijų skaičiavimais sudarytų 1 160,1 tūkst. eurų:
1) reorganizavimo kaštai – preliminariais institucijų skaičiavimais galimai sieks 839,9 tūkst. eurų. Sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Energetikos inspekciją, reikės lėšų, sklandžiam kuriamos naujos institucijos darbui: bendrai dokumentų valdymo sistemai diegti, informacinėms sistemoms pritaikyti, naujos įstaigos identiteto kūrimo išlaidoms ir pan. Taip pat abi institucijos patirs išlaidas darbuotojų sukauptų atostogų rezervo bei išeitinėms išmokoms.
Be to, įkūrus Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, reikės skirti lėšų nekilnojamajam turtui ir įstaigai perregistruoti;
2) investicijų kaštai – preliminariais institucijų skaičiavimais galimai sieks 320,2 tūkst. eurų Pažymėtina, kad papildomas investicijas sudarys išlaidos, susijusios su informacijos saugumo valdymo sistemos išplėtimu, užtikrinant atitiktį REMIT reikalavimams, informacinių technologijų plėtra bei kokybės vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO 9001:2015 standarto reikalavimus, diegimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos reorganizavimo kaštai bus dengiami jungiamų institucijų lėšomis. Įgyvendinus Įstatymų projektus, nuo antrų po Įstatymo projektų įgyvendinimo biudžetinių metų prasidės valstybės biudžeto lėšų taupymas dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo ta suma, kuri reikalinga Energetikos inspekcijos išlaikymui (apie 2 200,0 tūkst. eurų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pirmininko pareiginės algos dydis yra lygus 4 (keturiems) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Taigi, projektu siūloma nustatyti pareiginės algos nustatymo valstybės pareigūnams bendrosios taisyklės išimtį – Tarybos pirmininko ir narių pareiginės algos dydį sieti ne su bazinės algos dydžiu ir atitinkamu pareiginės algos koeficientu, nustatytu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, bet su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, dauginant šį dydį iš keturių. Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad rinkos reguliavimo ir priežiūros funkcijas atlieka ir kitos valstybės institucijos (Konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba), todėl atskirų tarnybų išskyrimas, įstatyme įtvirtinant kitokį valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo modelį, nedera su vieninga valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema, taip pat su asmenų lygybės įstatymui principu, kai panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai žymiai skiriasi.
Be to, išimčių nustatymas atskiruose įstatymuose iškreipia vieningą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, kuri, be to, yra glaudžiai susijusi ir su valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo apmokėjimo sistema, nepagrįstai didina aukštos kvalifikacijos ir svarbias valstybei funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų atlyginimų dydžio skirtumus. Taip pat svarstytina, ar išskirtinių Tarybos narių darbo apmokėjimo taisyklių nustatymas prisideda prie Tarybos narių nepriklausomumo nuo valstybės valdžios institucijų užtikrinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kuris 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, kad „konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius.
Valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.” Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume arba projekto nuostatos atsisakyti, arba peržiūrėti visas valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo taisykles ir jas suvienodinti, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ir jo pavaduotojų atlyginimai (pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektas parengtas, atsižvelgiant į Branduolinės energijos įstatyme nustatytą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo išimtį), 2019 m. turi būti dauginami iš koeficiento 1,289. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo institutą. Neaiški šio instituto paskirtis. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo institutu siekiama užtikrinti Tarybos nepriklausomumą, nors 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 35 straipsnio nuostatos, nustatančios reguliavimo institucijos nepriklausomumo kriterijus, tokio reikalavimo nenustato. Neaiškus ir siūlomo įvesti instituto santykis su kitų įstatymų nuostatomis. Neaišku, ar Tarybos narių civilinės atsakomybės draudimo institutas turi pakeisti valstybės atsakomybės už jos institucijų ir pareigūnų veiksmus institutą, ar jį papildyti. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (šis terminas suprantamas plačiai, apima bet kokį valstybės institucijos darbuotojų veiksmą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi Civiliniame kodekse yra įtvirtinta griežta valstybės atsakomybė už jos pareigūnų veiksmus, t.y. atsakomybė be kaltės. Tuo tarpu valstybės pareigūnams, įskaitant Tarybos narius, civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai žala kyla dėl jų kaltės. Valstybės atsakomybė už jos pareigūnų neteisėtus veiksmus kyla iš Konstitucijos. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo: „Sprendžiant valstybės teisinės atsakomybės už jos institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmais padarytą žalą klausimą pažymėtinos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Remiantis minėtomis Konstitucijos nuostatomis, konstituciniu žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principu, kitais teisinės valstybės principais darytina išvada, kad įgyvendinant Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį įstatymas turi nustatyti valstybės pareigą atlyginti jos institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą materialinę ir moralinę žalą. Tik taip interpretuojant Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį gali būti užtikrintas pažeistų konstitucinių asmens teisių ir laisvių veiksmingas gynimas.” Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo institutas negali pakeisti valstybės atsakomybės už jos institucijų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus instituto. Kitu atveju galimai būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojančius įstatymus valstybė, atlyginusi pareigūno neteisėtais veiksmais padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į šį pareigūną tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Tarybos pareigūnams būtų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę. Taigi Tarybos narių atsakomybė būtų ribojama 9 vidutinių darbo užmokesčių dydžiu, išskyrus atvejus, kai ji padaryta tyčia, t.y. tyčia padaryta žala turi būti atlyginta visiškai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog projektu siūloma nustatyti, kad Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjas yra Taryba.
Taigi siūloma nustatyti, jog draudimo įmokos būtų padengiamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Tokiu būdu, pritarus projektui, Tarybos nariai turėtų privilegiją kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu, nes jų profesinė civilinė atsakomybė būtų draudžiama valstybės biudžeto lėšomis, o jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą atlygintų draudimo įmonė. Manytume, kad toks reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus ir neatitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, pagal kurią konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 29 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume analizuojamos projekto nuostatos atsisakyti. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Tarybos nutarimai būtų priimami vardiniu balsavimu, tačiau iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar fiziniai bei juridiniai asmenys, nepatenkinti Tarybos nutarimu (ir ypač tam tikro nario vardiniu balsavimu) ir siekdami jį ginčyti, atsakomybėn galėtų traukti tik konkretų Tarybos narį, ar kartu turėtų būti traukiama ir valstybė, ar atsakomybėn būtų traukiama valstybė, o ši turėtų regreso teisę į Tarybos narius, atsižvelgiant į tai, kaip jie balsavo.
Pastebėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu asmenys galėtų ginčyti teisme konkretaus Tarybos nario veiksmus (pagal vardinio balsavimo rezultatus), siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatytas bylinėjimosi tarp Tarybos nario ir jo balsavimu nepatenkintų fizinių ar juridinių asmenų išlaidų atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokių bylų skaičius bei ieškinių sumos gali būti ir labai dideli, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje įtvirtinama Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra tik 29000 eurų vienam nariui kiekvienam draudžiamajam įvykiui (likusią dalį turėtų atlyginti pats Tarybos narys), galėtų susidaryti situacija, kad Tarybos darbas būtų trikdomas ar paralyžiuotas dėl neriboto ieškinių kiekio. 3. Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 82 punktu, pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekto 1 straipsnio 3 dalis. 4.
nurodoma, kad Tarybos pirmininku ar Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau nei vienerius metus iki paskyrimo ėjo pareigas įmonių, kurių veikla reguliuojama, organuose. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„reguliuojama veikla“ turėtų būti tikslinama, nes iš siūlomo teisinio
reguliavimo nėra aišku, ar „reguliuojama veikla“ apima tik įmones, veikiančias energetikos srityje, ar veikiančias bet kurioje reguliuojamoje (pavyzdžiui licencijuojamoje) ūkio srityje. 5. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatų nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisės aktu galėtų nustatyti, kad Tarybos pirmininkas ar narys dėl savo neįgalumo ar netekto darbingumo negalėtų eiti Tarybos pirmininko ar Tarybos nario pareigų. Nuostata tikslintina. 6. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 3 punktu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „savo pareigoms adekvatūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti loginiu ir redakciniu aspektu. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priima nutartį prašymą išduoti leidimą Tarybai atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Svarstytina, ar teismui neturėtų būti suteikta teisė prašymą tenkinti iš dalies, nes gali susiklostyti situacijos, kai dėl mažareikšmių veiksmų atlikimo negalimumo kartu bus stabdomas ir reikšmingų veiksmų atlikimas. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 19 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas; konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Tarybos sąnaudomis, nustato Taryba.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Vertinant Tarybos pajamas, gaunamas už paslaugas, apskritai ginčytinas tokias svarbias valstybinio reguliavimo ir priežiūros funkcijas vykdysiančios valstybės institucijos papildomai teikiamų apmokamų paslaugų pagrįstumas ir suderinamumas su nepriklausomo reguliatoriaus atliekamomis funkcijomis. Tačiau tuo atveju, jei egzistuotų su iš Tarybos kompetencijos ir jos atliekamų funkcijų kylanti, bet tiesiogiai su reguliuojamų sektorių rinkos dalyvių veiklos priežiūra nesusijusi (nes už rinkos priežiūros funkcijas rinkos dalyviai jau mokėtų atskirai nurodomas įmokas) paslauga, kurią dėl šios paslaugos turinio ir pobūdžio gali suteikti tik Taryba, projekte turėtų būti aiškiai nurodoma, jog tokios mokamos paslaugos teikiamos tik tuomet, jei šios paslaugos yra įvardintos reguliuojamų sektorių įstatymuose. Be to, manome, kad tokiu atveju teikiamų paslaugų kainos neturėtų būti pagrįstos abstraktaus ir neįvardinamo pobūdžio Tarybos sąnaudomis, į kurias pagal analizuojamo reguliavimo turinį galėtų patekti ne tik teikiamų paslaugų teikimo, bet ir kitos Tarybos sąnaudos. Teigtina, kad projekte derėtų aiškiai nustatyti, kad Tarybos teikiamų paslaugų kainos nustatomos išimtinai atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios paslaugos teikimo sąnaudas, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų
„atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su finansinės naudos (pajamų) gavimu, o
išimtinai su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu.
Manome, kad tik tokio pobūdžio teisinis reguliavimas užtikrintų, kad ūkio subjektai papildomai nemokės už Tarybos vykdomą rinkos priežiūros funkciją ir paslaugų teikimas netaps tiesiog dar vienu bendro pobūdžio Tarybos pajamų šaltiniu. 9. Projekto 6 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo
į 8 straipsnio 19 dalį. 10. Projekto 11 straipsnyje siūlytume keičiamo įstatymo
visos šio straipsnio dalys. Atitinkamai tobulintini ir kiti projekto straipsniai, kuriuose siūloma keisti visas galiojančių straipsnių dalis (14, 15 straipsniai). 11. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹straipsniu įstatymas Nr. XIII-1455, todėl atitinkamai turėtų būti tikslintinas projekto 8 straipsnis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
4, 8, 15, 16, 16¹, 19, 19¹, 22, 23, 24¹, 25,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai,
kuriais keičiamos priimtos, bet dar neįsigaliojusios teisės normos (pvz., galiojančiame įstatyme nėra 2 straipsnio 29, 30, 31 ir 34 dalių, 16¹ straipsnio), neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo, 69 ir 70 punktus, keičiamas pirminis aktualus teisės akto tekstas, t.y. su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais. Jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas. Be to, projekto lyginamasis variantas turi būti rengiamas įstatymo priėmimo metu galiojančios aktualios įstatymo redakcijos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, projektas ir jo lyginamasis variantas taisytini. 2. Projekto 1 straipsniu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalimi siūlomi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies, 7 straipsniu siūlomi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio, 11 straipsniu siūlomi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 9 punkto pakeitimai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, nes jais siūloma pakeisti įstatymo straipsnius (jų dalis), kurių šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo, 69 ir 70 punktus, keičiamas pirminis aktualus teisės akto tekstas, t.y. su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais. Jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas. 3. Projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) 3 dalyje siūlytume išbraukti sąlygą „jeigu jie sutinka“, nes ji sudaro prielaidas paralyžiuoti Tarybos darbą tuo atveju, kai tuo pat metu baigiasi dviejų ar daugiau Tarybos narių kadencija. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal aptariamo straipsnio 10 dalį, Tarybos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi iš penkių Tarybos narių. 2) atsižvelgdami į tai, kad Tarybos pirmininkas ir nariai yra pareigūnai, o ne valstybės tarnautojai, siūlytume 7 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Pareigų pažeidimas
laikomas šiurkščiu, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius.“
3) 7 dalis turi du 7 punktus.
Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant sistemiško rinkos priežiūrą atliekančių institucijų reguliavimo, Ekonomikos komiteto išvadoje siūloma 8 straipsnio 7 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) dėl sveikatos būklės“. 4) 9 dalies pirmos pastraipos nuostata „ir nešališkai, ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus“ perkeltina į kitą straipsnio dalį, nes 9 dalies papunkčiuose yra išvardintos Tarybos nepriklausomumą užtikrinančios sąlygos. Tuo tarpu nešališkas ir skaidrus veikimas pagal įgaliojimus yra savarankiški Tarybos veiklos principai. 5) 13 dalyje išbrauktini žodžiai „arba Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo“. Įstatymas turi apibrėžti Tarybos pirmininko teises. Tuo tarpu Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo veikia Tarybos pirmininko pavedimu. 6) 14 dalyje, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies f ir g papunkčių nuostatas (valstybė užtikrina nacionalinei reguliavimo institucijai teisę prašyti teismo įšaldyti ar laikinai areštuoti turtą; prašyti teismo ar bet kurios kompetentingos institucijos laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą), po žodžių „atlikti veiksmus“ įrašytini žodžiai „ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones“. 7) 16 dalyje prieš žodį „aprašymus“ įrašytinas žodis „pareigybių“. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio nuostatas susijusias su Tarybos narių darbo užmokesčiu. Pažymime, kad dėl siūlomų keitimo pobūdžio laikomės nuomonės išdėstytos 2018-11-20 Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIIIP-2918 pirmojo varianto ir šioje išvadoje pateikto siūlymo: arba projekto nuostatos atsisakyti, arba peržiūrėti visas valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo taisykles ir jas suvienodinti, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta Tarybos pirmininko ir jos narių skatinimo sistema yra ydinga, nes siūlomu teisiniu reguliavimu sprendimai dėl Tarybos pirmininko ar jos narių skatinimo būtų priimami subjektyviai, patiems Tarybos nariams įsivertinus savo darbo rezultatus. Be to, abejotina, ar nuostata, kad Tarybos nariai, t. y. biudžetinės įstaigos darbuotojai, galėtų priimti sprendimą dėl Tarybos pirmininko (biudžetinės įstaigos vadovo), yra suderinama su Biudžetinių įstaigų įstatymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tiek Tarybos pirmininko, tiek ir jos narių siūlomu projektu įtvirtinamas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei kitų nepriklausomų ir specifinės funkcijas vykdančių institucijų, taigi adekvatus pagal Tarybai priskiriamos veiklos mąstą ir pobūdį, siūlytina atsisakyti projekto nuostatų, reglamentuojančių Tarybos pirmininko ir jos narių skatinimą. Manytina, kad „nepriekaištingas tarnybinių pareigų atlikimas“ (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir „svarbių užduočių atlikimas“ (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktas) turėtų būti laikomi Tarybos veiklos norma, o ne išskirtiniai atvejai, už kuriuos galėtų būti skatinama. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymas Nr.
XIII-1455, todėl manytina, kad atitinkamai turėtų būti patikslintinas projekto
įstatymo nuostatas tikslinant 8 straipsnio 11 dalies 21 ir 24 punktus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 21 punkto ir 10 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatos reguliuoja tuos pačius santykius, tačiau kiek kitaip. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 6. Projekto 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijų, perimtų iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, vykdymui finansuoti reikalingos lėšos 2019 metų trečiajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.” Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu 2019 m. valstybės biudžeto asignavimai yra skirti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai jos funkcijoms vykdyti, o Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, lėšos jai skiriamos iš Energetikos ministerijai skirtų asignavimų. Pastebėtina ir tai, kad nurodyto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė „perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, taip pat tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių.“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-12-12
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys – V. Macevičius – energetikos viceministras, R. Mikalauskienė – Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja, D. Zajauskaitė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)2
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pirmininko pareiginės algos dydis yra lygus 4 (keturiems) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams.
Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Taigi, projektu siūloma nustatyti pareiginės algos nustatymo valstybės pareigūnams bendrosios taisyklės išimtį – Tarybos pirmininko ir narių pareiginės algos dydį sieti ne su bazinės algos dydžiu ir atitinkamu pareiginės algos koeficientu, nustatytu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, bet su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, dauginant šį dydį iš keturių. Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad rinkos reguliavimo ir priežiūros funkcijas atlieka ir kitos valstybės institucijos (Konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba), todėl atskirų tarnybų išskyrimas, įstatyme įtvirtinant kitokį valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo modelį, nedera su vieninga valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema, taip pat su asmenų lygybės įstatymui principu, kai panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai žymiai skiriasi. Be to, išimčių nustatymas atskiruose įstatymuose iškreipia vieningą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, kuri, be to, yra glaudžiai susijusi ir su valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo apmokėjimo sistema, nepagrįstai didina aukštos kvalifikacijos ir svarbias valstybei funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų atlyginimų dydžio skirtumus. Taip pat svarstytina, ar išskirtinių Tarybos narių darbo apmokėjimo taisyklių nustatymas prisideda prie Tarybos narių nepriklausomumo nuo valstybės valdžios institucijų užtikrinimo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kuris 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, kad „konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius. Valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.” Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume arba projekto nuostatos atsisakyti, arba peržiūrėti visas valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo taisykles ir jas suvienodinti, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ir jo pavaduotojų atlyginimai (pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektas parengtas, atsižvelgiant į Branduolinės energijos įstatyme nustatytą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo išimtį),
pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)2
straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo institutą. Neaiški šio instituto paskirtis.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo institutu siekiama užtikrinti Tarybos nepriklausomumą, nors 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 35 straipsnio nuostatos, nustatančios reguliavimo institucijos nepriklausomumo kriterijus, tokio reikalavimo nenustato. Neaiškus ir siūlomo įvesti instituto santykis su kitų įstatymų nuostatomis. Neaišku, ar Tarybos narių civilinės atsakomybės draudimo institutas turi pakeisti valstybės atsakomybės už jos institucijų ir pareigūnų veiksmus institutą, ar jį papildyti. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio
(šis terminas suprantamas plačiai, apima bet kokį valstybės institucijos darbuotojų veiksmą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi Civiliniame kodekse yra įtvirtinta griežta valstybės atsakomybė už jos pareigūnų veiksmus, t.y. atsakomybė be kaltės. Tuo tarpu valstybės pareigūnams, įskaitant Tarybos narius, civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai žala kyla dėl jų kaltės. Valstybės atsakomybė už jos pareigūnų neteisėtus veiksmus kyla iš Konstitucijos. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo:
„Sprendžiant valstybės teisinės atsakomybės už jos institucijų, įstaigų
pareigūnų veiksmais padarytą žalą klausimą pažymėtinos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Remiantis minėtomis Konstitucijos nuostatomis, konstituciniu žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principu, kitais teisinės valstybės principais darytina išvada, kad įgyvendinant Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį įstatymas turi nustatyti valstybės pareigą atlyginti jos institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą materialinę ir moralinę žalą. Tik taip interpretuojant Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį gali būti užtikrintas pažeistų konstitucinių asmens teisių ir laisvių veiksmingas gynimas.” Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo institutas negali pakeisti valstybės atsakomybės už jos institucijų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus instituto. Kitu atveju galimai būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojančius įstatymus valstybė, atlyginusi pareigūno neteisėtais veiksmais padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į šį pareigūną tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Tarybos pareigūnams būtų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę. Taigi Tarybos narių atsakomybė būtų ribojama 9 vidutinių darbo užmokesčių dydžiu, išskyrus atvejus, kai ji padaryta tyčia, t.y. tyčia padaryta žala turi būti atlyginta visiškai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog projektu siūloma nustatyti, kad Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjas yra Taryba.
Taigi siūloma nustatyti, jog draudimo įmokos būtų padengiamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Tokiu būdu, pritarus projektui, Tarybos nariai turėtų privilegiją kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu, nes jų profesinė civilinė atsakomybė būtų draudžiama valstybės biudžeto lėšomis, o jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą atlygintų draudimo įmonė. Manytume, kad toks reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus ir neatitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, pagal kurią konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 29 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume analizuojamos projekto nuostatos atsisakyti. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Tarybos nutarimai būtų priimami vardiniu balsavimu, tačiau iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar fiziniai bei juridiniai asmenys, nepatenkinti Tarybos nutarimu (ir ypač tam tikro nario vardiniu balsavimu) ir siekdami jį ginčyti, atsakomybėn galėtų traukti tik konkretų Tarybos narį, ar kartu turėtų būti traukiama ir valstybė, ar atsakomybėn būtų traukiama valstybė, o ši turėtų regreso teisę į Tarybos narius, atsižvelgiant į tai, kaip jie balsavo.
Pastebėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu asmenys galėtų ginčyti teisme konkretaus Tarybos nario veiksmus (pagal vardinio balsavimo rezultatus), siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatytas bylinėjimosi tarp Tarybos nario ir jo balsavimu nepatenkintų fizinių ar juridinių asmenų išlaidų atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokių bylų skaičius bei ieškinių sumos gali būti ir labai dideli, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje įtvirtinama Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra tik 29000 eurų vienam nariui kiekvienam draudžiamajam įvykiui (likusią dalį turėtų atlyginti pats Tarybos narys), galėtų susidaryti situacija, kad Tarybos darbas būtų trikdomas ar paralyžiuotas dėl neriboto ieškinių kiekio. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)13
3Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 82 punktu, pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekto 1 straipsnio 3 dalis. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)2 4.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Tarybos pirmininku ar Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau nei vienerius metus iki paskyrimo ėjo pareigas įmonių, kurių veikla reguliuojama, organuose. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„reguliuojama veikla“ turėtų būti tikslinama, nes iš siūlomo teisinio
reguliavimo nėra aišku, ar „reguliuojama veikla“ apima tik įmones, veikiančias energetikos srityje, ar veikiančias bet kurioje reguliuojamoje (pavyzdžiui licencijuojamoje) ūkio srityje. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)2
straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatų nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisės aktu galėtų nustatyti, kad Tarybos pirmininkas ar narys dėl savo neįgalumo ar netekto darbingumo negalėtų eiti Tarybos pirmininko ar Tarybos nario pareigų. Nuostata tikslintina. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)2
straipsnio 9 dalies 3 punktu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos
„savo pareigoms adekvatūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti loginiu ir redakciniu aspektu. Pritarti. 7. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)2
straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priima nutartį prašymą išduoti leidimą Tarybai atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Svarstytina, ar teismui neturėtų būti suteikta teisė prašymą tenkinti iš dalies, nes gali susiklostyti situacijos, kai dėl mažareikšmių veiksmų atlikimo negalimumo kartu bus stabdomas ir reikšmingų veiksmų atlikimas. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)2 8.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 19 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas; konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Tarybos sąnaudomis, nustato Taryba.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Vertinant Tarybos pajamas, gaunamas už paslaugas, apskritai ginčytinas tokias svarbias valstybinio reguliavimo ir priežiūros funkcijas vykdysiančios valstybės institucijos papildomai teikiamų apmokamų paslaugų pagrįstumas ir suderinamumas su nepriklausomo reguliatoriaus atliekamomis funkcijomis. Tačiau tuo atveju, jei egzistuotų su iš Tarybos kompetencijos ir jos atliekamų funkcijų kylanti, bet tiesiogiai su reguliuojamų sektorių rinkos dalyvių veiklos priežiūra nesusijusi (nes už rinkos priežiūros funkcijas rinkos dalyviai jau mokėtų atskirai nurodomas įmokas) paslauga, kurią dėl šios paslaugos turinio ir pobūdžio gali suteikti tik Taryba, projekte turėtų būti aiškiai nurodoma, jog tokios mokamos paslaugos teikiamos tik tuomet, jei šios paslaugos yra įvardintos reguliuojamų sektorių įstatymuose. Be to, manome, kad tokiu atveju teikiamų paslaugų kainos neturėtų būti pagrįstos abstraktaus ir neįvardinamo pobūdžio Tarybos sąnaudomis, į kurias pagal analizuojamo reguliavimo turinį galėtų patekti ne tik teikiamų paslaugų teikimo, bet ir kitos Tarybos sąnaudos. Teigtina, kad projekte derėtų aiškiai nustatyti, kad Tarybos teikiamų paslaugų kainos nustatomos išimtinai atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios paslaugos teikimo sąnaudas, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų „atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su finansinės naudos (pajamų) gavimu, o išimtinai su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu.
Manome, kad tik tokio pobūdžio teisinis reguliavimas užtikrintų, kad ūkio subjektai papildomai nemokės už Tarybos vykdomą rinkos priežiūros funkciją ir paslaugų teikimas netaps tiesiog dar vienu bendro pobūdžio Tarybos pajamų šaltiniu. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)6
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūlytume teikti nuorodą ne į 8 straipsnio 18 dalį, bet į 8 straipsnio 19 dalį. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)11
įstatymo 26 straipsnį dėstyti nauja redakcija, nes projekto 11 straipsniu keičiamos visos šio straipsnio dalys. Atitinkamai tobulintini ir kiti projekto straipsniai, kuriuose siūloma keisti visas galiojančių straipsnių dalis (14, 15 straipsniai). Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-20)8
11Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. sausio 1 d.
įsigalioja Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹straipsniu įstatymas Nr. XIII-1455, todėl atitinkamai turėtų būti tikslintinas projekto 8 straipsnis. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir šiuos komiteto pasiūlymus. 6.2 pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-12-12)86 Argumentai: atsižvelgiant į Teisės departamento išdėstytus argumentus 1 pastaboje, siūlome palikti šiuo metu galiojančią darbo apmokėjimo tvarką: Pasiūlymas: Siūlome keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Tarybos pirmininko pareiginės algos dydis
yra lygus 4 (keturiems) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Tarybos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis pareiginės algos dydžio piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-12-12)811 Argumentai: atsižvelgiant į Teisės departamento išdėstytus argumentus 2 pastaboje, siūlome išbraukti keičiamo įstatymo 11 dalį: Pasiūlymas: Siūlome keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalį išbraukti: „11. Tarybos narių civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, draudžiama profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra Tarybos narių civilinė atsakomybė už Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas. Tarybos nariai profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudžiami sudarant Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjas yra Taryba. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam Tarybos nariui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų. Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti Tarybos pirmininko ar Tarybos narių neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Dumbrava. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Ekonomikos komitetas
2018-12-19 Nr. 108-P-54 2019-01-10 Nr. 108-P-1 2019-01-30
1Komiteto posėdyje (2018-12-19 ) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos narys Renatas Pocius, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos administracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos Teisės departamento direktorė Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas Alvydas Masiulis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto narys Pijus Ralys.
Komiteto posėdyje (2019-01-10 ) dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Dovilė Zajauskaitė, Finansų ministerijos Netiesioginių mokesčių skyriaus patarėja Asta Zelo, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos administracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos Teisės departamento direktorė Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas Alvydas Masiulis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis. Komiteto posėdyje (2019-01-30 )dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos narys Renatas Pocius, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos administracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos Teisės departamento direktorės Vilma Adamavičiūtė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto narys Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pirmininko pareiginės algos dydis yra lygus 4 (keturiems) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio.
Taigi, projektu siūloma nustatyti pareiginės algos nustatymo valstybės pareigūnams bendrosios taisyklės išimtį – Tarybos pirmininko ir narių pareiginės algos dydį sieti ne su bazinės algos dydžiu ir atitinkamu pareiginės algos koeficientu, nustatytu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, bet su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, dauginant šį dydį iš keturių. Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad rinkos reguliavimo ir priežiūros funkcijas atlieka ir kitos valstybės institucijos (Konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba), todėl atskirų tarnybų išskyrimas, įstatyme įtvirtinant kitokį valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo modelį, nedera su vieninga valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema, taip pat su asmenų lygybės įstatymui principu, kai panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai žymiai skiriasi. Be to, išimčių nustatymas atskiruose įstatymuose iškreipia vieningą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, kuri, be to, yra glaudžiai susijusi ir su valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo apmokėjimo sistema, nepagrįstai didina aukštos kvalifikacijos ir svarbias valstybei funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų atlyginimų dydžio skirtumus. Taip pat svarstytina, ar išskirtinių Tarybos narių darbo apmokėjimo taisyklių nustatymas prisideda prie Tarybos narių nepriklausomumo nuo valstybės valdžios institucijų užtikrinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kuris 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, kad „konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius.
Valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.” Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume arba projekto nuostatos atsisakyti, arba peržiūrėti visas valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo taisykles ir jas suvienodinti, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ir jo pavaduotojų atlyginimai (pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektas parengtas, atsižvelgiant į Branduolinės energijos įstatyme nustatytą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo išimtį), 2019 m. turi būti dauginami iš koeficiento 1,289. Pritarti Dėl darbo užmokesčio nustatymo tvarkos: 1.
Siūlomas darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisinio reguliavimo srityje, kadangi išskirtinė darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui ir viršininko pavaduotojams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio 7 dalis), t. y. šių asmenų darbo užmokesčio teisiniai pagrindai nustatyti ne Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiame teisės akte. 2. Taryba bus nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija, turinti lemiamą reikšmę įgyvendinant tarptautinius energetikos projektus ir vykdant ES teisės aktuose nustatytą ekonominį energetikos įmonių veiklos reguliavimą. Taryba vykdys sudėtingo pobūdžio bei plataus masto funkcijas, įskaitant technines, kurių anksčiau Komisija nevykdė. 3. Darbo užmokestis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Taryba vykdys tiek Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, tiek Energetikos inspekcijos funkcijas. Šiuo metu Komisija, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – Taryba, reguliuoja sektorius, kurių pajamos 2017 m. sudarė net 2 026,52 mln. EUR. Vien Komisijos sugeneruota nauda vartotojams 2017 m.– sutaupyta 61,203 mln. EUR. 4. Darbo užmokesčio reglamentavimo susiejimas su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (VDU) užtikrintų teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą. 5.
institucijų ir rinkos subjektų darbo apmokėjimo reglamentavimą, pavyzdžiui, siūlomame Valstybės kontrolės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakete – 6 VDU, Lietuvos banko įstatyme – 5 VDU, VKEKK reguliuojamų įmonių vidutinis atlyginimas – 7 VDU. 6. VDU rodiklis – objektyvus, atitinkantis besikeičiančios rinkos pokyčius. 7. VDU rodiklis mažina atskirtį nuo kitų šalių nacionalinių reguliavimo institucijų vadovų ir privačiame sektoriuje vyraujančių darbo užmokesčių sudarytų galimybes konkuruoti rinkoje pritraukiant aukštos kompetencijos vadovus. 8. Darbo užmokesčio įtvirtinimas šakiniuose įstatymuose prisidėtų prie didesnio Tarybos narių nepriklausomumo nuo valstybės politikų, valstybės valdžios institucijų, kadangi Tarybos narių atlyginimai būtų nustatomi nepriklausomai nuo valstybės politikų ar kitų institucijų valios, o atsižvelgiant į realią visos šalies ūkio ekonominę (vidutinį bruto darbo užmokestį) padėtį ir situaciją. Europos Sąjungos trečiojo energetikos vidaus rinkos teisės aktų paketo elektros energijos bei gamtinių dujų vidaus rinkos Direktyva (2009/72/EB, 2009/73/EB) reglamentuoja nacionalinių reguliavimo institucijų veiklą ir įtvirtina bendrą principą, kad valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio subjekto, ir turėtų atskirus metinius biudžeto asignavimus, kuriuos naudojant suteikiama galimybė savarankiškai įgyvendinti paskirtą biudžetą bei adekvačius žmogiškuosius ir finansinius išteklius pareigoms vykdyti. Aptariamu atveju, viena iš galimybių užtikrinti Tarybos pirmininko ir narių sprendimų savarankiškumą ir Tarybos pirmininko ir narių nepriklausomumą – adekvatus darbo užmokestis pagal priskiriamos veiklos mąstą bei pobūdį. 9. Tuo pačiu reikia įvertinti ir kitas priskiriamas atsakomybes įstaigos vadovui.
Pavyzdžiui, įstaigos vadovui, teisės aktų nustatyta tvarka, taikoma tiesioginė atsakomybė už asignavimų valdymą, viešųjų pirkimų vykdymą. Darbo užmokestis turi būti proporcingas priskiriamoms atsakomybėms ir reikalaujamai kvalifikacijai. 10. Tarybos pirmininko ir narių atlyginimo dydis turi būti formuojamas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į Europos Sąjungos valstybių, bent jau į Baltijos šalių, nepriklausomas reguliavimo institucijas, kurioms taikomi vienodi Europos Sąjungos teisės aktai. Šiuo metu Lietuva ženkliai atsilieka nuo kitų nepriklausomų reguliuotojų gaunamų atlyginimų, nors atlieka beveik lygiavertės apimties funkcijas. 11. Siūlomas darbo apmokėjimo mechanizmas neabejotinai leistų išvengti nepageidaujamos bet kokios trečiųjų asmenų įtakos atliekamoms sudėtingoms funkcijoms, pritraukti tokias atsakingas pareigas eiti itin aukštos kvalifikacijos asmenis. 12. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, manytina, kad atskira darbo užmokesčio mokėjimo sistema gali būti taikoma verslo priežiūrą atliekančioms institucijoms, kurios atitinka kelis ar visus šiuos kriterijus:
priimtas sprendimas dėl Elektros sinchronizavimo projekto leis sutaupyti vartotojams apie 125 mln. Eur, LRAIC – 53 mln. Eur);
1Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. Tarybos pirmininko, pavaduotojų ir narių darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir vienkartinės priemokos. Tarybos pirmininko pareiginės algos dydis yra lygus keturiems šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Tarybos pirmininko pavaduotojo pareiginės algos dydis yra lygus 95 procentams Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Jeigu nėra apskaičiuotas ir paskelbtas praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkis, Tarybos pirmininko atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal užpraeitų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir paskelbia praėjusių kalendorinių metų duomenis. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis nuo vienos iki dviejų pareiginių algų dydžio piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Sprendimą dėl Tarybos nario skatinimo priima Tarybos pirmininkas. Sprendimas dėl Tarybos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos pirmininkas balsuojant dėl sprendimo dėl Tarybos pirmininko skatinimo nedalyvauja.
Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais (vieną kartą per kalendorinius metus vienos pareiginės algos dydžio pingine išmoka);
2) už vienkartinės ypač svarbios užduoties atlikimą (vieną kartą per kalendorinius metus dviejų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka).“
2Komiteto pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnį 9 ir 10 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„9. 2019 metais Tarybos pirmininko, pavaduotojų ir narių
atlyginimai, nustatyti šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, turi būti dauginami iš koeficiento 1,289. 10. 2020 metais Tarybos pirmininko, pavaduotojų ir narių atlyginimai, nustatyti šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, turi būti dauginami iš koeficiento 1,289 tuo atveju, jeigu nebus paskelbtas 2019 metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių vidurkis ir atlyginimai bus apskaičiuojami pagal 2018 metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių vidurkį.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
atsakomybės draudimo institutą. Neaiški šio instituto paskirtis. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo institutu siekiama užtikrinti Tarybos nepriklausomumą, nors 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 35 straipsnio nuostatos, nustatančios reguliavimo institucijos nepriklausomumo kriterijus, tokio reikalavimo nenustato. Neaiškus ir siūlomo įvesti instituto santykis su kitų įstatymų nuostatomis.
Neaišku, ar Tarybos narių civilinės atsakomybės draudimo institutas turi pakeisti valstybės atsakomybės už jos institucijų ir pareigūnų veiksmus institutą, ar jį papildyti. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (šis terminas suprantamas plačiai, apima bet kokį valstybės institucijos darbuotojų veiksmą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi Civiliniame kodekse yra įtvirtinta griežta valstybės atsakomybė už jos pareigūnų veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Tuo tarpu valstybės pareigūnams, įskaitant Tarybos narius, civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai žala kyla dėl jų kaltės. Valstybės atsakomybė už jos pareigūnų neteisėtus veiksmus kyla iš Konstitucijos. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo:
„Sprendžiant valstybės teisinės atsakomybės už jos institucijų, įstaigų
pareigūnų veiksmais padarytą žalą klausimą pažymėtinos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Remiantis minėtomis Konstitucijos nuostatomis, konstituciniu žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principu, kitais teisinės valstybės principais darytina išvada, kad įgyvendinant Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį įstatymas turi nustatyti valstybės pareigą atlyginti jos institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą materialinę ir moralinę žalą. Tik taip interpretuojant Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį gali būti užtikrintas pažeistų konstitucinių asmens teisių ir laisvių veiksmingas gynimas.” Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo institutas negali pakeisti valstybės atsakomybės už jos institucijų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus instituto.
Kitu atveju galimai būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojančius įstatymus valstybė, atlyginusi pareigūno neteisėtais veiksmais padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į šį pareigūną tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Tarybos pareigūnams būtų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę. Taigi Tarybos narių atsakomybė būtų ribojama 9 vidutinių darbo užmokesčių dydžiu, išskyrus atvejus, kai ji padaryta tyčia, t. y. tyčia padaryta žala turi būti atlyginta visiškai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog projektu siūloma nustatyti, kad Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjas yra Taryba. Taigi siūloma nustatyti, jog draudimo įmokos būtų padengiamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Tokiu būdu, pritarus projektui, Tarybos nariai turėtų privilegiją kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu, nes jų profesinė civilinė atsakomybė būtų draudžiama valstybės biudžeto lėšomis, o jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą atlygintų draudimo įmonė.
Manytume, kad toks reguliavimas galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus ir neatitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, pagal kurią konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 29 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume analizuojamos projekto nuostatos atsisakyti. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Tarybos nutarimai būtų priimami vardiniu balsavimu, tačiau iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar fiziniai bei juridiniai asmenys, nepatenkinti Tarybos nutarimu (ir ypač tam tikro nario vardiniu balsavimu) ir siekdami jį ginčyti, atsakomybėn galėtų traukti tik konkretų Tarybos narį, ar kartu turėtų būti traukiama ir valstybė, ar atsakomybėn būtų traukiama valstybė, o ši turėtų regreso teisę į Tarybos narius, atsižvelgiant į tai, kaip jie balsavo. Pastebėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu asmenys galėtų ginčyti teisme konkretaus Tarybos nario veiksmus (pagal vardinio balsavimo rezultatus), siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatytas bylinėjimosi tarp Tarybos nario ir jo balsavimu nepatenkintų fizinių ar juridinių asmenų išlaidų atlyginimo klausimas.
Atsižvelgiant į tai, kad tokių bylų skaičius bei ieškinių sumos gali būti ir labai dideli, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje įtvirtinama Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra tik 29000 eurų vienam nariui kiekvienam draudžiamajam įvykiui (likusią dalį turėtų atlyginti pats Tarybos narys), galėtų susidaryti situacija, kad Tarybos darbas būtų trikdomas ar paralyžiuotas dėl neriboto ieškinių kiekio. Pritarti Siūlome išbraukti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalį. Komiteto pasiūlymas:
straipsnio 11 dalį: „11. Tarybos narių civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, draudžiama profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra Tarybos narių civilinė atsakomybė už Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas. Tarybos nariai profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudžiami sudarant Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjas yra Taryba. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam Tarybos nariui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų. Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos.
Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti Tarybos pirmininko ar Tarybos narių neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.“
11-19 dalimis. Dėl pirmiau įvardytų keitimų, koreguoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos. Tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 18 dalyje ir kituose įstatymuose numatytos Tarybos pajamos. Tarybos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio
tais atvejais, kai šio straipsnio 18 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Taryba gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-11-272 3.
Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 82 punktu, pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekto 1 straipsnio 3 dalis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija Taryba);“. 1. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio
energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija);”
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Tarybos pirmininku ar Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau nei vienerius metus iki paskyrimo ėjo pareigas įmonių, kurių veikla reguliuojama, organuose. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „reguliuojama veikla“ turėtų būti tikslinama, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar „reguliuojama veikla“ apima tik įmones, veikiančias energetikos srityje, ar veikiančias bet kurioje reguliuojamoje (pavyzdžiui licencijuojamoje) ūkio srityje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Komisijos Tarybos nariais gali būti tik
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos Tarybos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba.
Komisijos Tarybos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Tarybos pirmininku ar nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus iki paskyrimo į Tarybos pirmininko ar nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veiklą reguliuoja Taryba, valdymo organuose.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
77
straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatų nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisės aktu galėtų nustatyti, kad Tarybos pirmininkas ar narys dėl savo neįgalumo ar netekto darbingumo negalėtų eiti Tarybos pirmininko ar Tarybos nario pareigų. Nuostata tikslintina. Pritarti Siekiant sistemiško rinkos priežiūrą atliekančių institucijų reguliavimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytus Konkurencijos tarybos pirmininko ir narių atleidimo iš pareigų pagrindus, siūlome patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies 7 punktą. Komiteto pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) dėl sveikatos būklės;“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
straipsnio 9 dalies 3 punktu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos
„savo pareigoms adekvatūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti loginiu ir redakciniu aspektu. Nepritarti
Pažymėtina, kad analogiška formuluotė dėl adekvačių žmogiškųjų ir finansinių išteklių yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo redakcijoje, nustatant atitinkamas Komisijos teises. Šios nuostatos taikymo praktikoje problematikos neidentifikuota.
Be to, minėta formuluotė kyla iš Trečiojo energetikos paketo ir tarnauja kaip principas, užtikrinantis adekvatų finansavimą, todėl siūlytina nuostatos neatsisakyti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priima nutartį prašymą išduoti leidimą Tarybai atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Svarstytina, ar teismui neturėtų būti suteikta teisė prašymą tenkinti iš dalies, nes gali susiklostyti situacijos, kai dėl mažareikšmių veiksmų atlikimo negalimumo kartu bus stabdomas ir reikšmingų veiksmų atlikimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 14 dalį (atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, pakito straipsnio dalių numeracija) išdėstyti taip: „14. Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. Taryba, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti, patenkinti iš dalies arba atmesti.
Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per
apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Tarybos skundo priėmimo dienos. Tarybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Tarybai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
185
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 19 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad
„Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už suinteresuotų asmenų
prašymu teikiamas su energetikos veikla, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės ir tyrimų paslaugas; konkrečias tokių paslaugų kainas ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Tarybos sąnaudomis, nustato Taryba.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Vertinant Tarybos pajamas, gaunamas už paslaugas, apskritai ginčytinas tokias svarbias valstybinio reguliavimo ir priežiūros funkcijas vykdysiančios valstybės institucijos papildomai teikiamų apmokamų paslaugų pagrįstumas ir suderinamumas su nepriklausomo reguliatoriaus atliekamomis funkcijomis. Tačiau tuo atveju, jei egzistuotų su iš Tarybos kompetencijos ir jos atliekamų funkcijų kylanti, bet tiesiogiai su reguliuojamų sektorių rinkos dalyvių veiklos priežiūra nesusijusi (nes už rinkos priežiūros funkcijas rinkos dalyviai jau mokėtų atskirai nurodomas įmokas) paslauga, kurią dėl šios paslaugos turinio ir pobūdžio gali suteikti tik Taryba, projekte turėtų būti aiškiai nurodoma, jog tokios mokamos paslaugos teikiamos tik tuomet, jei šios paslaugos yra įvardintos reguliuojamų sektorių įstatymuose. Be to, manome, kad tokiu atveju teikiamų paslaugų kainos neturėtų būti pagrįstos abstraktaus ir neįvardinamo pobūdžio Tarybos sąnaudomis, į kurias pagal analizuojamo reguliavimo turinį galėtų patekti ne tik teikiamų paslaugų teikimo, bet ir kitos Tarybos sąnaudos. Teigtina, kad projekte derėtų aiškiai nustatyti, kad Tarybos teikiamų paslaugų kainos nustatomos išimtinai atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios paslaugos teikimo sąnaudas, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų „atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su finansinės naudos (pajamų) gavimu, o išimtinai su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu.
Manome, kad tik tokio pobūdžio teisinis reguliavimas užtikrintų, kad ūkio subjektai papildomai nemokės už Tarybos vykdomą rinkos priežiūros funkciją ir paslaugų teikimas netaps tiesiog dar vienu bendro pobūdžio Tarybos pajamų šaltiniu. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad šiuo metu Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) pajamas gauna už vieną administracinę paslaugą – energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimą. Komiteto pasiūlymas:
Siūlome projekto 3 straipsnio 18 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) Tarybos pajamomis taip pat laikomos pajamos, gautos už
suinteresuotų asmenų prašymu teikiamą energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugą; paslaugos kainas ir mokėjimo tvarką, atsižvelgdama į paslaugos teikimo sąnaudas, nustato Taryba;“ Akcentuotina, kad tokio tipo institucijos pajamų gavimas yra ir šiuo metu egzistuojanti praktika, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas ir Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priede
„Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto
pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus“ įtvirtintas sąrašas ir kitų institucijų, kurios finansuojamos ir iš pajamų įmokų. Akcentuotina, kad direktyvos, įtvirtindamos pareigą valstybėms narėms užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos finansinį nepriklausomumą, konkrečiai nenustato finansavimo modelio ar būdo, kuriuo tai būtų įgyvendinama. Taigi, valstybė narė pati pasirenka priemones direktyvose įtvirtintiems tikslams pasiekti. Tai įrodo ir kitų šalių praktika, pagal kurią valstybės narės taiko įvairius finansavimo modelius, t. y. nacionalinė reguliavimo institucija finansuojama: 1) iš valstybės biudžeto lėšų; 2) pajamų įmokų; 3) iš valstybės biudžeto lėšų ir pajamų įmokų. Pajamų įmokos šiuo atveju suprantamos kaip įmokos už teikiamas paslaugas ir (ar) mokamas procentas nuo reguliuojamo ūkio subjekto pajamų.
Kadangi būsimos Tarybos funkcijos apims tiek dabartinės Komisijos, tiek Inspekcijos vykdomas funkcijas, projekte numatytas atitinkamas finansavimo modelis ir pajamų įmokų dydžiai, siekiant užtikrinti tinkamą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiklą ir asignavimų panaudojimą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėstomoje keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūlytume teikti nuorodą ne į 8 straipsnio 18 dalį, bet į 8 straipsnio 19 dalį. Nepritarti Dėl pasikeitusios keičiamo įstatymo 8 straipsnio dalių numeracijos (pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą), Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje paliktina nuoroda į 8 straipsnio 18 dalį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-2714 18,19
straipsnyje siūlytume keičiamo įstatymo 26 straipsnį dėstyti nauja redakcija, nes projekto 11 straipsniu keičiamos visos šio straipsnio dalys. Atitinkamai tobulintini ir kiti projekto straipsniai, kuriuose siūloma keisti visas galiojančių straipsnių dalis (14, 15 straipsniai). Pritarti Komiteto pasiūlymas:
1Projekto 14 straipsnį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Konsultacijos ir bendradarbiavimas
„1. Komisija Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos ministerija, Konkurencijos taryba, kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Komisija Taryba, rengdama informaciją buitinių vartotojų teisių klausimais, bendradarbiauja su Tarnyba. 2.
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), veikiančia pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, taip pat su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Europos Komisija. 3.
kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.
Komisija Taryba, veikdama pagal šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, viena ar kartu su kompetentingomis Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ar Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siekia šių bendrųjų tikslų:
1) skatinti konkurencingos, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Europos Sąjungos vartotojams ir tiekėjams, taip pat užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;
2) plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines elektros energijos ir gamtinių dujų rinkas Europos Sąjungoje ir, visų pirma, Baltijos jūros regione;
3) panaikinti prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimui Europos Sąjungoje;
4) kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose;
5) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą;
6) siekiant didinti sistemos efektyvumą ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad tinklų (sistemos) operatoriams ir tinklų (sistemos) naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu;
7) užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą;
8) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų energijos ir energijos išteklių tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie socialiai pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus. 4.
reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) su prašymu pateikti nuomonę, ar Komisijos Tarybos priimti sprendimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (ar) Europos Komisijos patvirtintas gaires. 5. Komisija Taryba turi teisę pranešti Europos Komisijai apie kitos valstybės narės reguliavimo institucijos priimtą sprendimą, reikšmingą tarpvalstybiniams elektros energijos mainams, kuris, Komisijos Tarybos vertinimu, neatitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/54/EB, nurodytų gairių. Toks pranešimas turi būti pateiktas Europos Komisijai per du mėnesius nuo atitinkamo reguliavimo institucijos sprendimo priėmimo. 6. Jeigu Europos Komisija, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nurodo panaikinti Komisijos Tarybos priimtą sprendimą, Komisija Taryba ne vėliau kaip per du mėnesius privalo panaikinti arba pakeisti atitinkamą sprendimą, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, ir apie tai informuoti Europos Komisiją.“
2Projekto 18 straipsnį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka
veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. 2.
kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais. 3. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais. 4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka nagrinėja:
1) Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo;
2) Komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai.
Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. 5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. 6.
Komisija Taryba, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų.“
Komisijos Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. 8. Įsigaliojęs Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 9. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 10.
tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Komisijos Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ar Komisiją Tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija Taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.“
3Projekto 19 straipsnį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. 34¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34¹ straipsnis. Skundų nagrinėjimas
tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2.
pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.“
pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Komisijos nustatyta tvarka Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
11Atkreiptinas dėmesys,
kad 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹straipsniu įstatymas Nr. XIII-1455, todėl atitinkamai turėtų būti tikslintinas projekto
Komiteto pasiūlymas: Projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytus energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija Taryba.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komisija, 2019-01-30 Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete yra svarstomi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19, 19¹, 22, 24¹, 25, 26, 31, 32, 34, 34¹, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir su juo susijusių įstatymų projektai (toliau visi kartu
Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – VERT), reorganizuojant dvi institucijas: Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau
Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto dėmesį, kad pateiktuose derinti Projektuose numatyta Projektų įsigaliojimo data, t. y. 2019 m. liepos 1 d., turėtų būti keičiama į 2020 m. sausio 1 d., siekiant tinkamai pasiruošti sklandžiam reorganizavimo procesui.
Visų pirma, iki numatytos Projektų įsigaliojimo datos ir naujos nepriklausomos energetikos reguliavimo bei rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas atliekančios institucijos įsteigimo turėtų būti atlikti nemažai laiko ir žmogiškųjų resursų reikalaujantys organizaciniai darbai, t. y.:
Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo reorganizuoti Komisiją ir Inspekciją;
derinimui reorganizavimo sąlygos;
(Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 7 dalis numato, kad apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą turi būti viešai paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta raštu visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams);
sąlygos;
nauji įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Energetikos ministerijos įsakymai, Komisijos nutarimai ir pan.);
pasiruošimas (informacinių išteklių politikos, pritaikytos abiems institucijoms, suformavimas ir įgyvendinimas);
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2020–2022 m. strateginis veiklos planas ir informacija apie vykdomas programas ir kt. Antra, reorganizavimo proceso metu bei optimizuojant žmogiškuosius resursus turės būti taikomi teisės aktuose numatyti įspėjamieji terminai.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas, nėščiai moteriai taikomas 4 mėnesių įspėjimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjamieji terminai darbuotojų atžvilgiu yra vieni iš esminių aspektų reorganizavimo proceso metu ir jų nesilaikymas gali sąlygoti reorganizavimo proceso pripažinimą neteisėtu. Vertinant Projektų įsigaliojimo datą ir darant prielaidą, kad Projektai būtų priimti šią Seimo sesiją, atsiranda tikimybė pažeisti imperatyvius įstatymuose nustatytus terminus vien dėl netinkamos Projektų įsigaliojimo datos. Trečia, 2019 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatytos atitinkamų metų pajamų įmokų sumos ir valstybės biudžeto asignavimų lėšos dėl naujai kuriamos VERT. Priėmus įstatymų projektus, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vietoj Komisijos ir Inspekcijos turėtų būti nurodyta nauja asignavimų valdytoja – VERT.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinamosiose nuostatose yra numatyta, kad VERT funkcijų, perimtų iš Inspekcijos, vykdymui finansuoti reikalingos lėšos (apie 412,5 tūkst. eurų ketvirčiui) 2019 metų trečiajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (t. y. turėtų būti atliktas valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas VERT iš Energetikos ministerijai skirtų asignavimų (šiuo metu Inspekcija nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytoja, o lėšos jai skiriamos iš Energetikos ministerijai skiriamų asignavimų). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir siekiant tinkamai bei sklandžiai pasiruošti konsolidavimo procesui Komisija siūlo projektų įsigaliojimo ir VERT veiklos pradžios terminą iš 2019 m. liepos 1 d. perkelti į 2020 m. sausio 1 d. Nepritarti
įstatymo projektui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
-. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-12-12)26 Argumentai: atsižvelgiant į Teisės departamento išdėstytus argumentus 1 pastaboje, siūlome palikti šiuo metu galiojančią darbo apmokėjimo tvarką: Pasiūlymas: Siūlome keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Tarybos pirmininko pareiginės algos dydis
yra lygus 4 (keturiems) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio.
Tarybos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis pareiginės algos dydžio piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis.“ Nepritarti Žr. argumentus Teisės departamento pastabai Nr.1. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-12-12)211 Argumentai: atsižvelgiant į Teisės departamento išdėstytus argumentus 2 pastaboje, siūlome išbraukti keičiamo įstatymo 11 dalį: Pasiūlymas:
Siūlome keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalį išbraukti: „11. Tarybos narių civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, draudžiama profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra Tarybos narių civilinė atsakomybė už Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas. Tarybos nariai profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudžiami sudarant Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjas yra Taryba. Tarybos narių profesinės civilinės atsakomybės draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam Tarybos nariui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
Tarybos narių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, vykdant Tarybos nario funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti Tarybos pirmininko ar Tarybos narių neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2019-01-1032 Argumentai: siekiant aiškiai reglamentuoti Tarybos atskaitingumą, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 16 dalis: Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Komisija Taryba yra biudžetinė įstaiga – valstybės
institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos Tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija Taryba veikia pagal įstatymus ir Komisijos Tarybos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos Tarybos vadovas yra Komisijos Tarybos pirmininkas. Komisija Taryba gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus atitinkamą įstatymą.“
komitetas, 2019-01-10315 Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15.
Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. Tarybos strateginio veiklos plano projektas skelbiamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, Taryba per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiami ir strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Tarybos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“ Pritarti 3.
komitetas, 2019-01-302211 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) funkcijų konsolidavimui įvykdyti Seimui buvo pateikti 18 įstatymų projektų, iš kurių daugiau nei pusėje pateiktų teisės aktų projektų atliekami formalūs pakeitimai (keičiami institucijų pavadinimai), siekiant išvengti teisės aktų taikymo ir įsigaliojimo neatitikimų (pvz., įstatymai įsigalios tik tada, kai bus gautas Europos Komisijos pritarimas, t. y. nėra apibrėžti keičiamų įstatymų įsigaliojimo terminai), atsižvelgiant į protingumo ir teisėkūros efektyvumo kriterijus bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.6 papunkčiu („<...> Siekiant išvengti kitų teisės aktų, kuriuose yra nuorodų į pakeistą teisės akto, institucijos, pareigų ar pan. pavadinimą, keitimo, teisės akto pabaigoje ar baigiamosiose nuostatose gali būti nurodyta, kad kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos reiškia nuorodas į šį teisės aktą, instituciją ar pareigas ir pan. (pavyzdžiui, kituose teisės aktuose vartojama sąvoka ar pavadinimas „(įrašoma reikiama sąvoka ar pavadinimas)“ atstoja sąvoką ar pavadinimą „(įrašoma reikiama sąvoka ar pavadinimas)“)<...>“.) siūlome keičiamo įstatymo projekto 22 straipsnį papildyti 11 dalimi ir atitinkamai pakoreguoti tik tuos įstatymus, kuriuose atliekami keitimai nėra formalūs, t. y. nėra keičiami tik institucijų (VKEKK arba VEI) ar minėtų institucijų vadovų pareigų pavadinimai. Atitinkamai siūlytina koreguoti šiuos įstatymų projektus: Nr. XIIIP-2918, Nr. XIIIP-2921,
Nr. XIIIP-2935, o likusių įstatymų projektų keitimo atsisakyti. Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 22 straipsnį papildyti 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11.
Kituose įstatymuose ir (ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose vartojamus reorganizuojamų įstaigų pavadinimus „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“ ir
„Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos“ atitinka
institucijos pavadinimas „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“, pareigų pavadinimą „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas“
komitetas, 2019-01-3036 Argumentai: siekiant nustatyti aiškią ir skaidrią Tarybos narių darbo apmokėjimo tvarką, siūlome patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis. Tarybos pirmininko, pavaduotojų ir narių darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir vienkartinės priemokos. Tarybos pirmininko pareiginės algos dydis yra lygus keturiems šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Tarybos pirmininko pavaduotojo pareiginės algos dydis yra lygus 95 procentams Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Tarybos narių pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko pareiginės algos dydžio. Jeigu nėra apskaičiuotas ir paskelbtas praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkis, Tarybos pirmininko atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal užpraeitų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir paskelbia praėjusių kalendorinių metų duomenis.
Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis nuo vienos iki dviejų pareiginių algų dydžio piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Sprendimą dėl Tarybos nario skatinimo priima Tarybos pirmininkas. Sprendimas dėl Tarybos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos pirmininkas balsuojant dėl sprendimo dėl Tarybos pirmininko skatinimo nedalyvauja. Tarybos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais (vieną kartą per kalendorinius metus vienos pareiginės algos dydžio pingine išmoka);
2) už vienkartinės ypač svarbios užduoties atlikimą (vieną kartą per kalendorinius metus dviejų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka).“
komitetas, 2019-01-30222 Argumentai: Siūlytina įgyvendinti prijungimo procedūrą, t. y. prie VKEKK prijungti VEI. Tokį siūlymą sąlygoja šios priežastys: 1) prijungimo atveju užtikrinamas veiklos tęstinumas. Paprastesnis reorganizavimo administravimas, mažiau procedūrų. (Įstaiga prie kurios yra prijungiami kiti reorganizuojamieji juridiniai asmenys tęsia veiklą, ir neišregistruojama iš juridinių asmenų registro, o tik įregistruojami pasikeitę jos nuostatai. Jei įstaigos nuostatai nesikeičia, jų pakartotinai tvirtinti nereikia); 2) centralizuotas reorganizavimo valdymas, suteikiama iniciatyvos teisė, išlaikant veiklos tęstinumą. Įstaigai, prie kurios prijungiamos kitos įstaigos suteikiama reorganizavimo proceso iniciatyvos teisė – jai pavedama įgyvendinti reorganizavimo sąlygų aprašą.
turto inventorizavimo. (Įstaigai dalyvaujančiai reorganizavime neprivaloma neeilinė turto inventorizacija pertvarkymo dienos būklei); 4) paprastesnis darbuotojų klausimo sprendimas. Atsiskaitymui galimai reikalingų lėšų numatymas daliai darbuotojų. Įspėjimai apie atleidimą iš darbo gauna ne visi, o tik tie, kuriems nepasiūloma darbo vieta. Tai reiškia, kad atitinkamai turi mažėti reorganizavimui reikalingų lėšų suma. Taip pat, reorganizuojant įstaigas prijungimo būdu, siūloma keisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavadinimą, kadangi jis yra klaidinantis ir sudėtingas, neatitinkantis šių dienų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vykdomų funkcijų, kadangi kainų nustatymas užima tik dalį funkcijų, nustatytų Europos Sąjungos direktyvose. Kitų šalių praktika: Lenkija – Energetikos reguliavimo ofisas (Energy Regulatory Office), Vengrija – – Vengrijos energetikos ofisas (Hungarian Energy Office), Danija – Energetikos reguliavimo institucija (Danish Energy Regulatory Authority), Suomija – Energetikos rinkų institucija (The Energy Market Authority). Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat atlieka veiksmus, būtinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos reorganizuojant jungimo būdu – prie reorganizavime dalyvaujančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prijungiant reorganizuojamą Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – reorganizuojamos įstaigos) ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavadinimą pakeičiant į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. „
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginimasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė