Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įmonės vadovas negali būti tos įmonės
vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu).
Asmuo negali būti įmonės vadovu, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą - kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą ;
3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
4) 3) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) įstatymų nustatyta tvarka jam atimta teisė eiti tokias pareigas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius
1
ir uždaviniai Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į 2018-10-24 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą „Dėl vadovaujančių asmenų nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – patikslinti keičiamo įstatymo nuostatas dėl reikalavimų įmonės vadovui. Atitinkamai papildomi Akcinių bendrovių ir Viešųjų įstaigų įstatymai. Akcinių bendrovių įstatyme papildomas371 straipsnis „ Bendrovės, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir jos dukterinės įmonės vadovo priėmimo į darbą ypatumai “. V iešųjų įstaigų įstatyme siūloma nustatyti konkrečius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus viešosios įstaigos, kurios savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija. 3.
santykiai Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių, bendrovių, viešųjų įstaigų vadovais gali būti asmenys, padarę, pvz., korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įmonės vadovui nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai Baudžiamajame kodekse nustatytų veikų padarymo atvejais siejami iš esmės tik su asmens turimu teistumo statusu. Tais atvejais, kai kandidatas į valstybės ar savivaldybės įmonės vadovus teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą (įskaitant ir korupcinio pobūdžio) veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Toks asmuo galėtų pretenduoti į valstybės ar savivaldybės įmonės vadovus. Manytina, kad asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės už tyčinių nusikalstamų veikų (ypač už korupcinio pobūdžio) padarymą, negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra laikoma, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. buvo įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai, o atleidžiant nuo bausmės (pvz., amnestijos ar malonės atveju) asmeniui būna ir paskirta bausmė (turimas teistumas). Taigi, asmuo, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką (ypač korupcinio pobūdžio) ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, tam tikrą laiką po atitinkamo sprendimo priėmimo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti vadovo pareigas minėtose įmonėse, bendrovėse ir viešosiose įstaigose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnyje siūloma patikslinti šio straipsnio 5 dalį dėl reikalavimų įmonės vadovui.
Pvz. įstatymas papildomas nuostata, kad a smuo negali būti įmonės vadovu, jeigu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai. Pagal kartu teikiamą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atitinkamai siūloma pakeisti Akcinių bendrovių ir
371 straipsnis „ Bendrovės, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir jos dukterinės įmonės vadovo priėmimo į darbą ypatumai “. V iešųjų įstaigų įstatyme siūloma nustatyti konkrečius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus viešosios įstaigos, kurios savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovui. Parengtomis pataisomis siekiama, kad valstybės ir savivaldybės įmonėse, bendrovėse, kuriose akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, viešosiose įstaigose, kuriose savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovo pareigas galėtų užimti tik asmenys, atitinkantys parengtose įstatytų pataisose numatytus reikalavimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Siūlomu teisiniu reguliavimu neigiamų pasekmių nenumatoma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Parengtos pataisos vertintinos kaip efektyvios antikorupcinės priemonės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Siūlomos pataisos neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pritarus siūlomiems pakeitimams, kitų norminių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti. Pritarus siūlomiems pakeitimams, kitų norminių teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Priėmus įstatymų projektus, neigiamo poveikio valstybės, savivaldybės biudžetams, kitiems valstybės įsteigtiems fondams nenumatoma. 13.
specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu konsultuotasi su S pecialiųjų tyrimų tarnybos specialistais ir atsižvelgta į jų pastabas ir pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „reikalavimai vadovams“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatoma viena iš sąlygų, ribojančių galimybę būti įmonės vadovu asmeniui, kuris:
„<...> įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar
labai sunkaus nusikaltimo padarymo - kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“. Cituojamos formuluotės nuostata „<...> ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“ yra perteklinio pobūdžio ir galimai neatitinka Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio („Teistumas“) 3 dalies 3 punkto reguliavimo, kuriame nustatyta, jog asmenys nuteisti už sunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę laikomi turintys teistumą penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, teistumą turi aštuonerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Be to, atitinkama nuostata galimai riboja BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytą teismo diskrecinę teisę, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, nuteistojo prašymu sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Dėl tos priežasties, manytina, kad galiojanti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija yra sistemiškai tikslesnė nei projektu teikiama jos pataisa. 2.
iš sąlygų, ribojančių galimybę būti įmonės vadovu asmeniui, kuris: „ <...> yra teistas už kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“). Cituojamos ribojančios sąlygos nuostata:
„<...> ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės
vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“ nėra suderinta su BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu (asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turintys teistumą laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas) bei šio straipsnio 7 dalimi; be to, yra perteklinė BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (asmenys nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę laikomi turintys teistumą trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo) atžvilgiu. Be to, cituojamos nuostatos formuluotė „<...> yra teistas už <...>“ turėtų būti suderinta su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 3 ir 4 punktų formuluotėmis. Rekomenduotina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose vienodai vartoti BK 97 straipsnyje esančią formuluotę „nuteistas už“ arba „pripažintas kaltu dėl“. 3. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatoma viena iš sąlygų, ribojančių galimybę būti įmonės vadovu asmeniui, kuris: „<...> yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai“. Pastebime, kad šioje nuostatoje vartojamas jungtukas „bet“ nėra tinkamas. Vietoje jo rekomenduotina vartoti jungtuką „ir“.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad cituojamos nuostatos dvejų metų terminas galimai neatitinka BK 97 straipsnio reguliavimo (past. – atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis yra atleidžiamas ne tik nuo bausmės, bet ir nuo teistumo). Be to, cituojamos nuostatos formuluotė „<...> yra pripažintas kaltu dėl <...>“ turėtų būti suderinta su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 3 ir 4 punktais. Pavyzdžiui, paminėtina, kad 1 ir 4 punkte papildomai vartojama formuluotė „įstatymų nustatyta tvarka“ (past. – kuri mūsų nuomone yra perteklinio pobūdžio). 4. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir jame nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį. Atsižvelgiant į tai, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir nustatyti, kad įstatymo nuostatos būtų taikomos tik nuo 2019 m. sausio 1 d. skiriamiems juridinių asmenų vadovams. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 113.1. punktu, projekto lyginamajame variante žyma „Projekto lyginamasis variantas“ rašytina kampiniu vėliaviniu būdu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-11-22
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2913 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2913 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatančią sąlygas asmeniui, siekiančiam būti valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje numatyta asmens teisė į darbą, kadangi šiose nuostatose nurodytų kriterijų neatitinkantis asmuo negalėtų būti skiriamas valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu. Todėl šie kriterijai turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti, objektyviai pateisinami bei proporcingi.[1] Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią asmuo negalėtų būti valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu, jeigu „yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai“, kelia abejonių dėl atitikties proporcingumo principui.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu tik teistumas gali sąlygoti asmeniui įstatymuose numatytas specialias baudžiamąsias teisines ar bendras teisines pasekmes, kurių neapima nuosprendis. Pažymime, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys nėra laikomi turinčiais teistumą. Be to, pažymėtina, kad siekiant atitikties proporcingumo principui turėtų būti atsižvelgiama inter alia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma įstatymo 11 straipsnio 5 dalies
laipsnį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant ribojimo būti skiriamam vadovu tikslingumą ir proporcingumą. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 26 d. išvadoje pateiktoms pastaboms dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatoms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Žr. inter alia 2010 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert sujungtose bylose C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 50 punktą; 2015 m. liepos 16 d.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Lanigan, C‑237/15, EU:C:2015:474, 55 punktą.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-12-18
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-11-261
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatoma viena iš sąlygų, ribojančių galimybę būti įmonės vadovu asmeniui, kuris: „<...> įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“.
Cituojamos formuluotės nuostata
„<...> ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar
atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“ yra perteklinio pobūdžio ir galimai neatitinka Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio („Teistumas“) 3 dalies 3 punkto reguliavimo, kuriame nustatyta, jog asmenys nuteisti už sunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę laikomi turintys teistumą penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, teistumą turi aštuonerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Be to, atitinkama nuostata galimai riboja BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytą teismo diskrecinę teisę, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, nuteistojo prašymu sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Dėl tos priežasties, manytina, kad galiojanti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija yra sistemiškai tikslesnė nei projektu teikiama jos pataisa. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos (dabar – (Teisingumo ministerijos) ir Teisės departamento pastabas, projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiama 11 straipsnio 5 dalis, 1 ir 2 punktus suderinti su Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatomis, atitinkančiomis teistumo sąvoką.
Nors analogiškos nuostatos įrašytos Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir jas greičiausiai siekiama perkelti į šį įstatymą, tačiau tokios nuostatos yra klaidingos Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio (Teistumas) reguliavimo atžvilgiu ir papildomai įrašyti žodžiai
„ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo
bausmės atlikimo dienos“, „ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“, nes, pritariant aukščiau išvardytų subjektų pastaboms dėl šio straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų, šie žodžiai yra pertekliniai, o autorių siūlomas parašymas daro klaidingą įspūdį, kad tai yra labai stiprus teisinis instrumentas, o iš tikro, jie teisės normą padaro klaidingą ir neatitinkančią BK 97 straipsnyje nustatytų nuostatų. Be to, 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojus BK 75 str. pakeitimui dėl bausmės vykdymo atidėjimo (už sunkius nusikaltimus bausmės vykdymas neatidedamas), todėl asmeniui už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus skiriamas realus laisvės atėmimas ir po bausmės atlikimo dar penkerius ar aštuonerius metus teistumas tęsiasi, t. y kaip nustatyta BK 97 str. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 p. a) ir b) papunkčiuose nustatyta:
teistumą laikomi:
3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:
b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą;
c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; .
Todėl, atsižvelgiant į Vyriausybės 2 pastabą ir Teisės departamento 1 pastabas, siūlytina palikti galiojančią 5 dalies 1 punkto nuostatą, kuri atitinka Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje nustatytą teistumo sąvoką. Be to, Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio (11) 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, – tol, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas; (žr. Komiteto pasiūlymuose)
2018-11-261
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatoma viena iš sąlygų, ribojančių galimybę būti įmonės vadovu asmeniui, kuris: „ <...> yra teistas už kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“).
Cituojamos ribojančios sąlygos nuostata: „<...> ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“ nėra suderinta su BK 97 straipsnio
turintys teistumą laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas) bei šio straipsnio 7 dalimi; be to, yra perteklinė BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (asmenys nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę laikomi turintys teistumą trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo) atžvilgiu. Be to, cituojamos nuostatos formuluotė „<...> yra teistas už <...>“ turėtų būti suderinta su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 3 ir 4 punktų formuluotėmis. Rekomenduotina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose vienodai vartoti BK 97 straipsnyje esančią formuluotę „nuteistas už“ arba „pripažintas kaltu dėl“. Pritarti Analogiškas atvejis, kaip ir 1 išvardytų subjektų pastaboje, naujas siūlomas reguliavimas neatitinka BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatų:
3Turinčiais teistumą laikomi:
3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:
a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;
1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas,
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti bausmę nuo vienerių iki trejų metų tik už neatsargius (iki 6 m. l. a.), taip pat už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus (už kuriuos skirta ne daugiau kaip ketveri metai l. a.). Teikiamas analogiškas kaip 1 punktui, 2 punktui pasiūlymas: Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio (11) 5 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) yra nuteistas už kitą, negu nurodyta šios dalies 1
punkte, tyčinį nusikaltimą, – tol, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; (žr. Komiteto pasiūlymuose)
2018-11-261
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatoma viena iš sąlygų, ribojančių galimybę būti įmonės vadovu asmeniui, kuris: „<...> yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai“. Pastebime, kad šioje nuostatoje vartojamas jungtukas
„bet“ nėra tinkamas. Vietoje jo rekomenduotina vartoti jungtuką „ir“. Taip
pat atkreipiame dėmesį, kad cituojamos nuostatos dvejų metų terminas galimai neatitinka BK 97 straipsnio reguliavimo (past. – atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis yra atleidžiamas ne tik nuo bausmės, bet ir nuo teistumo).
Be to, cituojamos nuostatos formuluotė „<...> yra pripažintas kaltu dėl <...>“ turėtų būti suderinta su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 3 ir 4 punktais. Pavyzdžiui, paminėtina, kad 1 ir 4 punkte papildomai vartojama formuluotė „įstatymų nustatyta tvarka“ (past. – kuri mūsų nuomone yra perteklinio pobūdžio). Pritarti Pasiūlymas:
Siūlytina visuose punktuose (išskyrus 5 ir 7 punktus) atsisakyti perteklinių žodžių „įstatymo nustatyta tvarka“, pritarti dėl jungtuko vietoj „bet“ įrašyti „ir“. Kadangi įstatymo tikslas – kovoti su korupcija valstybinėse įmonėse ir įmonėse, kuriose yra daugiau kaip 50 procentų valstybės lėšos (kapitalas), todėl siūlytina sieti atleidimą su nesunkiais ir apysunkiais nusikaltimais (taip pat siūlo įvertinti normos proporcingumą Europos teisės departamentas, Vyriausybė). Teikiamas pasiūlymas (žr. Komiteto pasiūlymus). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-262 Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir jame nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį. Atsižvelgiant į tai, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir nustatyti, kad įstatymo nuostatos būtų taikomos tik nuo 2019 m. sausio 1 d. skiriamiems juridinių asmenų vadovams. Pritarti Siūloma 2 straipsnyje nustatyti įgyvendinamąsias nuostatas, kad įstatymas galiotų naujai skiriamiems asmenims (žr. Komiteto pasiūlymuose). 5.
2018-11-26 * Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013,
lyginamasis variantas“ rašytina kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti
2018-12-071
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2913 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatančią sąlygas asmeniui, siekiančiam būti valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis iš esmės yra ribojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje numatyta asmens teisė į darbą, kadangi šiose nuostatose nurodytų kriterijų neatitinkantis asmuo negalėtų būti skiriamas valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu. Todėl šie kriterijai turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti, objektyviai pateisinami bei proporcingi.[¹] Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią asmuo negalėtų būti valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu, jeigu „yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai“, kelia abejonių dėl atitikties proporcingumo principui. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu tik teistumas gali sąlygoti asmeniui įstatymuose numatytas specialias baudžiamąsias teisines ar bendras teisines pasekmes, kurių neapima nuosprendis.
Pažymime, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys nėra laikomi turinčiais teistumą. Be to, pažymėtina, kad siekiant atitikties proporcingumo principui turėtų būti atsižvelgiama inter alia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata būtų taikoma neatsižvelgiant į padarytų veikų sunkumo laipsnį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant ribojimo būti skiriamam vadovu tikslingumą ir proporcingumą. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 26 d. išvadoje pateiktoms pastaboms dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatoms. Pritarti Pasiūlymas tobulinti 1 straipsnio 5 dalies 3 punktą (žr. Komiteto pasiūlymuose). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Nr. 599 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 2–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2913, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2914 ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2915 (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti tobulinti Įstatymų projektais siūlomas teisinio reguliavimo priemones pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
savivaldybės įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas savo esme yra atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai, kurių paskirtis – reguliuoti šių juridinių asmenų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad šis įstatymas nustato bendras visoms bendrovėms taikomas taisykles, neatsižvelgiant į tai, kas yra bendrovių akcininkai (fiziniai ar juridiniai asmenys (valstybė ar bet kuris kitas juridinis asmuo). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Tai yra juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo, reguliuojančio pirmiau nurodytus esminius bendrovės veiklos klausimus, bendroji nuostata. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir kuri jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Įmonė gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Minėtos nuostatos atskleidžia šios juridinio asmens teisinės formos ypatumus ir tuo pagrįstą teisinio reguliavimo specifiką. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešąja įstaiga yra laikomas pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Šis įstatymas reglamentuoja bendrąsias viešųjų įstaigų, kaip juridinio asmens teisinės formos, nuostatas. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešoji įstaiga turi turėti šiuos organus: visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visuotinis dalininkų susirinkimas (arba savininkas, jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo) skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą ir nustato jo darbo sutarties sąlygas.
Be to, Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis nustato, kad viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Kolegialių viešosios įstaigos organų narių skaičius, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatoma viešosios įstaigos įstatuose. Taigi, atsižvelgiant į teisinės formos specifiką, teisė spręsti dėl kolegialaus organo poreikio paliekama viešosios įstaigos dalininkų (savininko) kompetencijai. Taigi, tik valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės yra viešieji juridiniai asmenys, kurie visais atvejais nuosavybės teise priklauso valstybei ir savivaldybei, o šios įmonės įgytą turtą valdo naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Minėtina, kad tik itin nedidelės dalies bendrovių ir viešųjų įstaigų dalyvės yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į Įstatymų projektais siekiamus tikslus, taip pat į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlytina detalų reglamentavimą dėl vadovo nepriekaištingos reputacijos nustatyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, o Akcinių bendrovių įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme pateikti blanketinę normą, pagal kurią reikia vadovautis konkrečiomis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis, kadangi siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo specifika pagrįsta būtent valstybės ar savivaldybės dalyvavimo juridiniuose asmenyse pagrindu. Pritarti
5
įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2913 1 straipsniu dėstomo 11 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.
VIII-1835 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2914 1 straipsniu dėstomo 37¹ straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2915 1 straipsniu dėstomo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, bendrovės ar viešosios įstaigos vadovu negalėtų būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Minėtų Įstatymų projektų nuostatomis taip pat siūloma nustatyti sąlygas, ribojančias galimybę būti įmonės vadovu asmeniui, kuris yra teistas už kitus tyčinius nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Taip pat siūloma riboti galimybę būti vadovu asmeniui, kuris yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio
sunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, teistumą turi aštuonerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą nuteisti asmenys teistumą turi trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turinčiais teistumą laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomos Įstatymų projektų nuostatos būtų perteklinio pobūdžio Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio atžvilgiu. Taip pat minėtina, kad Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalis nustato teismo diskrecinę teisę, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, nuteistojo prašymu sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Įstatymų projektais taip pat siūloma nustatyti, kad asmuo negalėtų būti valstybės ar savivaldybės įmonės, bendrovės ar viešosios įstaigos vadovu, jeigu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai. Pastebėtina, kad atskirais atvejais, esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams, asmens atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla gali būti apskritai nutraukiami (pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnis, 235 straipsnio 1 dalis).
Šiais atvejais apkaltinamasis teismo nuosprendis nebūtų priimamas, t. y., šis klausimas būtų išsprendžiamas atitinkamai (priklausomai nuo teisinio pagrindo) prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar sprendimu, teisėjo ar teisėjų kolegijos nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, kodėl asmens nepriekaištingos reputacijos praradimas siejamas tik su teismo nuosprendžiu, kuriuo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Minėta Įstatymų projektų nuostata kelia abejonių ir dėl jų galimos neatitikties proporcingumo principui. Manytina, kad siekiant atitikties proporcingumo principui turėtų būti atsižvelgiama inter alia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant ribojimo būti skiriamam vadovu tikslingumą ir proporcingumą. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės, Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas, teikiamas komiteto pasiūlymas, patikslinant nuostatas, atitinkančias BK 97 str. ir suformuluojant nepriekaištingos reputacijos sąvoką (žr. Komiteto pasiūlymų lentelėje). Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Europos teisės departamento pastabas, svarstytinas projekto
nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti ne pagal sunkumą, o padarytos veikos pobūdį-tyčinius korupcinio pobūdžio nusikaltimus:
3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jeigu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2913, atsižvelgiant į argumentus, pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas 2019-12-181
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 599 pateiktą išvadą patikslinti šio straipsnio nuostatas, atitinkančias Baudžiamojo kodekso 97 str. nustatytą teistumo sąvoką, dėl 3 punkto nuostatų proporcingumo, taip pat pritariant siūlymui suformuluoti nepriekaištingos reputacijos sąvoką viename Valstybės ir savivaldybių įmonių 11 straipsnio pakeitimo įstatyme, o kituose lydimuosiuose įstatymuose suformuluoti blanketines normas į šį įstatymą, teikiamas Komiteto pasiūlymas. Pasiūlymas:
11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Įmonės vadovas negali būti tos įmonės vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu). Asmuo, skiriamas įmonės vadovu, privalo būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo negali būti įmonės vadovu, neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą – tol, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) yra nuteistas už kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – tol, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą ;
3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jeigu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
4) 3) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) įstatymų nustatyta tvarka jam atimta teisė eiti tokias pareigas.“
teisėtvarkos komitetas 2019-12-182 1,2 Argumentai: Pritariant Teisės departamento pastabai, jog įstatymo taikymui reikalingos įgyvendinamosios nuostatos, kad įstatymas galiotų į ateitį, taip pat, kad reikia iš naujo įstatymo įsigaliojimui nustatyti realią įstatymo įsigaliojimo datą, (pvz.
įstatymo įgyvendinimui, nes projekto autorių pasiūlyta 2019 m. sausio 1 d. jau praėjusi ( įstatymo projektas įregistruotas 2018-11-15, o svarstymas paskirtas 2019-05-07, t. y. beveik po pusės metų, todėl ir siūloma 2020 m. liepos 1 d.). Pasiūlymas:
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2020 m liepos 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos tik nuo 2020 m. liepos 1 d. skiriamiems juridinių asmenų vadovams. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja D.Latvelienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė