Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „17 straipsnis. Pajamos 1.
1Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
individualios veiklos pajam os ų , įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos.
Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
individualios veiklos pajam os ų , įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmoko
s, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos. 16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės
ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Gintarė Skaistė Ingrida Šimonytė
Projekto Nr. XIIIP-2904(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);“. 2. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 71 punktu: „71 ) 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1
, ir7 ir 71 punktuose nurodytų pajamų dalis:
1) 15 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
2) 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
3) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
4) 30 procentų – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
5) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).“
4Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustatant šio straipsnio 1 dalies 1 , ir7 ir 71 punktuose nurodytų neįskaitomų pajamų dalį, vyresni kaip 18 metų vaikai (įvaikiai) įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Dabartiniame LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojam įstatyme Nr. IX-1675 egzistuoja nuostata, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Tarp jų ir individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą. Pažymėtina, kad individualios veiklos pajamos yra tiesiog žmogaus gaunamas pinigų srautas, tačiau ne pelnas. Todėl LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatant apmokestinamą pinigų sumą yra numatyti leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu. Tokiais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Taip pat nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų ir jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Logiška būtų vertinant galimybę skirti socialinę paramą mokiniams ar socialinę pašalpą ir tam tikslui apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, įtraukti ne visą individualios veiklos pajamų srautą, tačiau tik tą sumą, kuri lieka individualia veikla užsiimančiam asmeniui, atskaičius patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus).
Todėl, atsižvelgiant į LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintą praktiką leisti atskaityti 30 procentų (uždirbtų) individualiosios veiklos pajamų, siūloma ir LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyti, kad apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas būtų neįskaityta 30 procentų pajamų, gaunamų iš vykdomos savarankiškos veiklos. Tokiu būdu individualia veikla užsiimantiems asmenims būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą, įskaitant ir socialinę paramą mokiniams, kaip ir asmenims, gaunantiems pajamas pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo nariai: Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabartiniame LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojam įstatyme Nr. IX-1675 egzistuoja nuostata, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Tarp jų ir individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymu siūloma nustatyti, kad apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas būtų neįskaityta 30 procentų pajamų, gaunamų iš vykdomos savarankiškos veiklos.
Tokiu būdu individualia veikla užsiimantiems asmenims būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą, įskaitant ir socialinę paramą mokiniams, kaip ir asmenims, gaunantiems pajamas pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.
11Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Užtikrinus, kad vertinant teisę gauti socialinę pašalpą mažesnė dalis individualios veiklos pajamų bus įskaitoma į vidutines mėnesio pajamas, padidės ratas žmonių, kurie turi teisę į socialinę pašalpą ir socialinę paramą mokiniams. Todėl būtų reikalingos papildomos lėšos socialinei pašalpai ir socialinei paramai mokiniams finansuoti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu dėl susidariusios situacijos buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. 2018-10-23 gautame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr.(15.7-24) SD-5580 teigiama, kad siekiant individualia veikla užsiimantiems asmenims sudaryti vienodas sąlygas gauti piniginę socialinę paramą, įskaitant ir socialinę paramą mokiniams, kaip ir asmenims, gaunantiems pajamas pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, svarstytina galimybė tobulinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinį reguliavimą, t.y., apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas taip pat neįskaityti dalies pajamų, gaunamų iš vykdomos savarankiškos veiklos. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Socialinė pašalpa, socialinė parama mokiniams, individuali veikla. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gintarė Skaistė Ingrida Šimonytė
DĖL
2018-11-19
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
piniginę socialinę paramą, būtų įskaitomos ne visos individualios veiklos pajamos, o tik 70 procentų individualios veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatant apmokestinamą pinigų sumą yra numatyti leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu.
<...>
Taip pat nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų ir jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Logiška būtų vertinant galimybę skirti socialinę paramą mokiniams ar socialinę pašalpą ir tam tikslui apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, įtraukti ne visą individualios veiklos pajamų srautą, tačiau tik tą sumą, kuri lieka individualia veikla užsiimančiam asmeniui, atskaičius patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus) .“ Siūlomu pakeitimu siekiama piniginės socialinės paramos teikimą tam tikrai asmenų grupei susieti su jiems taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, šio mokesčio lengvata taikoma ne tik apmokestinant individualios veiklos pajamas, bet ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas neapmokestinamąsias pajamas bei kitas pajamas (pvz., pensijas ir rentas, palūkanas, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, tam tikros pajamas iš žemės ūkio veiklos, loterijų laimėjimus ir kt.). Taigi pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, skiriant piniginę socialinę paramą į asmenų pajamas įskaitomos, t. y. prie vertinamų pajamų priskiriamos ir tos pajamos, kurioms taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Vadovaujantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais ir laikantis įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo koncepcijos, pavyzdžiui, pensijos apskritai neturėtų būti įtrauktos į socialinei paramai gauti vertinamas pajamas (kitaip tariant, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad joms taikomas 0 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų iškreipta piniginės socialinės paramos teikimo sistema. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant tiek socialinės paramos, tiek mokestinę sistemas yra siekiama socialinio teisingumo, solidarumo ir pusiausvyros visuomenėje, todėl svarstytina, ar minėtieji kriterijai būtų išlaikyti įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą.
Šiame kontekste svarbu paminėti, kad skiriant piniginę socialinę paramą turi būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais piniginės socialinės paramos teikimo principais, kaip antai, šio straipsnio 3 punkte įtvirtintu socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius, bei šio straipsnio 5 punkte įtvirtintu lygių galimybių principu, pagal kurį, be kita ko, piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų socialinės padėties. 2. Jeigu būtų nuspręsta priimti siūlomą teisinį reguliavimą, siekiant teisinio sistemiškumo, jis turėtų būti tobulinamas, atsižvelgiant į tai, kaip pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį yra suprantama individuali veikla, ir peržiūrint kitas keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Priešingu atveju siūlomas teisinis reguliavimas gali būti traktuojamas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. 3. Siekiant teisinio apibrėžtumo bei užtikrinti sklandų naujų nuostatų taikymą vertinant asmenų pajamas, taip pat skaičiuojant ir skiriant nuo gautų pajamų priklausančią socialinę paramą, siūlytina įstatymo įsigaliojimą susieti su konkrečia data. 4. Siūlytina įstatymo projektą papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų įtvirtintos siūlomų nuostatų taikymo po įstatymo įsigaliojimo taisyklės tų asmenų, kurių pajamos jau įvertintos ir kuriems skirta piniginės socialinė parama ar numatoma ją skirti, atžvilgiu. 5.
papildomų valstybės biudžeto lėšų, ir vadovaujantis Seimo Statuto 145 straipsniu dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados . 6. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus:
1) atsižvelgiant į tai, kad keičiama ne daugiau kaip pusė 17 straipsnio
konkretų punktą, atitinkamai tikslinant pakeitimo esmę;
2) keičiant atskirą struktūrinę straipsnio dalį straipsnio numeris ir pavadinimas nerašomi, o dėstomas tik keičiamos struktūrinės dalies numeris ir tekstas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-11-14 Nr. S-2018-8565 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2904, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL
2019-06-14
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2019-03-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-19
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
piniginę socialinę paramą, būtų įskaitomos ne visos individualios veiklos pajamos, o tik 70 procentų individualios veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatant apmokestinamą pinigų sumą yra numatyti leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu.
<...>
Taip pat nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų ir jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.
Logiška būtų vertinant galimybę skirti socialinę paramą mokiniams ar socialinę pašalpą ir tam tikslui apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, įtraukti ne visą individualios veiklos pajamų srautą, tačiau tik tą sumą, kuri lieka individualia veikla užsiimančiam asmeniui, atskaičius patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus) .“ Siūlomu pakeitimu siekiama piniginės socialinės paramos teikimą tam tikrai asmenų grupei susieti su jiems taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, šio mokesčio lengvata taikoma ne tik apmokestinant individualios veiklos pajamas, bet ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas neapmokestinamąsias pajamas bei kitas pajamas (pvz., pensijas ir rentas, palūkanas, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, tam tikros pajamas iš žemės ūkio veiklos, loterijų laimėjimus ir kt.). Taigi pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, skiriant piniginę socialinę paramą į asmenų pajamas įskaitomos, t. y. prie vertinamų pajamų priskiriamos ir tos pajamos, kurioms taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
Vadovaujantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais ir laikantis įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo koncepcijos, pavyzdžiui, pensijos apskritai neturėtų būti įtrauktos į socialinei paramai gauti vertinamas pajamas (kitaip tariant, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad joms taikomas 0 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų iškreipta piniginės socialinės paramos teikimo sistema. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant tiek socialinės paramos, tiek mokestinę sistemas yra siekiama socialinio teisingumo, solidarumo ir pusiausvyros visuomenėje, todėl svarstytina, ar minėtieji kriterijai būtų išlaikyti įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad skiriant piniginę socialinę paramą turi būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais piniginės socialinės paramos teikimo principais, kaip antai, šio straipsnio 3 punkte įtvirtintu socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius, bei šio straipsnio 5 punkte įtvirtintu lygių galimybių principu, pagal kurį, be kita ko, piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų socialinės padėties. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-19
2.
reguliavimą, siekiant teisinio sistemiškumo, jis turėtų būti tobulinamas, atsižvelgiant į tai, kaip pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį yra suprantama individuali veikla, ir peržiūrint kitas keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Priešingu atveju siūlomas teisinis reguliavimas gali būti traktuojamas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
naujų nuostatų taikymą vertinant asmenų pajamas, taip pat skaičiuojant ir skiriant nuo gautų pajamų priklausančią socialinę paramą, siūlytina įstatymo įsigaliojimą susieti su konkrečia data. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu, kuriame būtų įtvirtintos siūlomų nuostatų taikymo po įstatymo įsigaliojimo taisyklės tų asmenų, kurių pajamos jau įvertintos ir kuriems skirta piniginės socialinė parama ar numatoma ją skirti, atžvilgiu. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, ir vadovaujantis Seimo Statuto 145 straipsniu dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados .
6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus:
1) atsižvelgiant į tai, kad keičiama ne daugiau kaip pusė
redakcija, o keisti tik konkretų punktą, atitinkamai tikslinant pakeitimo esmę;
2) keičiant atskirą struktūrinę straipsnio dalį straipsnio numeris ir pavadinimas nerašomi, o dėstomas tik keičiamos struktūrinės dalies numeris ir tekstas. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 7 Europos Teisės departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018-11-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2904, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 nutarimas Nr.
104 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2904 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1733, kuriame, keičiant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, nustatyta, kad, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į asmenų, vykdančių individualią veiklą, pajamas taip pat neįskaitoma dalis pajamų, gautų iš vykdomos individualios veiklos (atsižvelgiant į šeimos sudėtį, nuo
veiklą, užtikrinti teisę gauti piniginę socialinę paramą vienodomis sąlygomis, kaip ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, jau yra įgyvendintas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti, bet pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projekto Nr. XIIIP-2904 nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. (Žr. LRV 2019-01-30 nutarimas Nr. 104). 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4. Komiteto pirmininko balsas lemiamas. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
2019-05-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: S. Kulpina
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-191 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-2904: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinę paramą, būtų įskaitomos ne visos individualios veiklos pajamos, o tik 70 procentų individualios veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatant apmokestinamą pinigų sumą yra numatyti leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu.
<...>
Taip pat nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų ir jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Logiška būtų vertinant galimybę skirti socialinę paramą mokiniams ar socialinę pašalpą ir tam tikslui apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, įtraukti ne visą individualios veiklos pajamų srautą, tačiau tik tą sumą, kuri lieka individualia veikla užsiimančiam asmeniui, atskaičius patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus).“ Siūlomu pakeitimu siekiama piniginės socialinės paramos teikimą tam tikrai asmenų grupei susieti su jiems taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, šio mokesčio lengvata taikoma ne tik apmokestinant individualios veiklos pajamas, bet ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas neapmokestinamąsias pajamas bei kitas pajamas (pvz., pensijas ir rentas, palūkanas, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, tam tikros pajamas iš žemės ūkio veiklos, loterijų laimėjimus ir kt.). Taigi pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, skiriant piniginę socialinę paramą į asmenų pajamas įskaitomos, t. y. prie vertinamų pajamų priskiriamos ir tos pajamos, kurioms taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
Vadovaujantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais ir laikantis įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo koncepcijos, pavyzdžiui, pensijos apskritai neturėtų būti įtrauktos į socialinei paramai gauti vertinamas pajamas (kitaip tariant, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad joms taikomas 0 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų iškreipta piniginės socialinės paramos teikimo sistema. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant tiek socialinės paramos, tiek mokestinę sistemas yra siekiama socialinio teisingumo, solidarumo ir pusiausvyros visuomenėje, todėl svarstytina, ar minėtieji kriterijai būtų išlaikyti įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad skiriant piniginę socialinę paramą turi būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais piniginės socialinės paramos teikimo principais, kaip antai, šio straipsnio 3 punkte įtvirtintu socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius, bei šio straipsnio 5 punkte įtvirtintu lygių galimybių principu, pagal kurį, be kita ko, piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų socialinės padėties. Nepritarti. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, kuriuo į pajamas įskaitoma 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-191
teisinio sistemiškumo, jis turėtų būti tobulinamas, atsižvelgiant į tai, kaip pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį yra suprantama individuali veikla, ir peržiūrint kitas keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Priešingu atveju siūlomas teisinis reguliavimas gali būti traktuojamas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Nepritarti. Žr. aukščiau. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-191
nuostatų taikymą vertinant asmenų pajamas, taip pat skaičiuojant ir skiriant nuo gautų pajamų priklausančią socialinę paramą, siūlytina įstatymo įsigaliojimą susieti su konkrečia data. Nepritarti. Skiriant paramą, vertinamos trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamos. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-191
būtų įtvirtintos siūlomų nuostatų taikymo po įstatymo įsigaliojimo taisyklės tų asmenų, kurių pajamos jau įvertintos ir kuriems skirta piniginės socialinė parama ar numatoma ją skirti, atžvilgiu. Nepritarti. Žr. aukščiau. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-191
pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, ir vadovaujantis Seimo Statuto 145 straipsniu dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados . Pritarti. LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (papildomas komitetas) ir LR Vyriausybės išvados gautos ir apsvarstytos. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-191 6.
Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus:
1) atsižvelgiant į tai, kad keičiama ne daugiau kaip pusė 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, reikėtų ne visą dalį dėstyti nauja redakcija, o keisti tik konkretų punktą, atitinkamai tikslinant pakeitimo esmę;
2) keičiant atskirą struktūrinę straipsnio dalį straipsnio numeris ir pavadinimas nerašomi, o dėstomas tik keičiamos struktūrinės dalies numeris ir tekstas. Pritarti. 7. LR Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2018-11-231 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-2904: Išnagrinėję Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2904, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Dalia Mikalauskaitė, 2019-05-15 (2019-04-14 Nr. G-2019-3230)1 Pasiūlymas:
1) Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.1921 str . Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės ir 3.194 str . I šlaikymo priteisimas . 3 . Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas
Nr. IX-1675 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą , nes išlaikymas (alimentai) galimas ne tik vaikui nepilnamečiui, bet ir sulaukusiam pilnametystės;
2) Atsižvelgiant į Civilinio kodekso
valdžios lygybė . 1 . Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. 2 .
2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų
patikslinti įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą , nes esamas teisinis reguliavimas yra akivaizdžiai diskriminacinis ir pažeidžia tėvų lygybės principą, nes skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi visas socialines garantijas nuo išlaidų dėl vaiko/ų išlaikymo (alimentų) dydžio, o tam iš tėvų, kuris vienas augina ir kuriam tenka kasdienis materialinis ir nematerialinis rūpestis vaiku/ais (ypač su negalia) tenka vien pajamos, nesuteikiančios jokių socialinių garantijų ir jis teisiškai neturi lygiaverčių išlaidų dėl to paties vaiko/ų išlaikymo. Esamo reguliavimo diskriminacines pasekmes, patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys: " Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis
atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.)<...>" ( https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5805059 ); remdamasi išdėstytais argumentais, teikiu projekto
patikslinimą: Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Pajamos
visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
10) piniginės lėšos nepilnamečiui ir pilnamečiui vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) įskaitomos į jas mokančio asmens pajamas ;“. Nepritarti. Šis pasiūlymas atitinka 2016-05-03 LR Seimo narių grupės užregistruotą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4353 nuostatą.
XIIP-4353 nuostatą. Jai nepritarė LR Vyriausybė (2016-08-25), papildomas – LR Seimo Biudžeto ir finansų – komitetas (2016-09-15) ir pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo – komitetas (2017-05-31). Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo išvadoje pateikė tokius argumentus: kadangi pinigines lėšas vaikui išlaikyti (alimentus) mokantis asmuo šiomis lėšomis nedisponuoja, priešingai nei jas gaunantis, piniginių lėšų vaikui išlaikyti (alimentų) įskaitymas į jas mokančio asmens pajamas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. A limentų įskaitymas į juos mokančio asmens pajamas ir neįskaitymas į jas gaunančio asmens pajamas įtakotų šių asmenų teisę gauti piniginę socialinę paramą arba jos dydį. 2. Dalia Mikalauskaitė, 2019-05-151 Papildytas pasiūlymas:
Prašau Jūsų, siekiant užtikrinti lygiateisiškumo principą ir mažinti skurdo lygį šeimose, kuriose vienas iš tėvų augina vaiką/us, 2019-04-17 d. SRDK posėdyje aptarti ir palaikyti projekto
pasiūlymą dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams
) atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.1921 str . Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės ir 3.194 str . I šlaikymo priteisimas . 3 . Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas
dalies10 punktą (ir 7 dalį), nes išlaikymas (alimentai) galimas ne tik vaikui (iki 18 m. amžiaus), bet ir sulaukusiam pilnametystės (ypač aktualu, kai neįgalumas nuo vaikystės);2 ) atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė . 1 . Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. 2 .
2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų
patikslinti įstatymo
dalies10 punktą
7 dalį), nes, esamas teisinis alimentų kaip gaunamų pajamų reglamentavimas [
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) ], yra akivaizdžiai diskriminacinis ir pažeidžia tėvų lygybės principą, nes skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi visas socialines garantijas nuo išlaidų dėl vaiko/ų išlaikymo (alimentų) dydžio, o tam iš tėvų, kuris vienas augina ir kuriam tenka kasdienis materialinis ir nematerialinis rūpestis vaiku/ais (ypač su negalia) tenka vien pajamos, nesuteikiančios jokių socialinių garantijų ir jis teisiškai neturi lygiaverčių išlaidų dėl to paties vaiko/ų išlaikymo. Esamo reguliavimo diskriminacines pasekmes, patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys: " Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis
atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.)<...>" ( https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5805059 );3 ) reikia pažymėti, kad dabar galiojantis pajamų reglamentavimas pagal įstatymą Nr. IX-1675 tiesiogiai įtakoja šeimai mokestį už socialinę priežiūrą (ir kitokias socialines paslaugas), kas ypač aktualu šeimoms, auginančios neįgalų vaiką/us, nes mokestis už visas savivaldybėse teikiamas paslaugas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 nuostatas:
specialiąsias socialines paslaugas dydis
atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. 2.
viršyti 20 procentų asmens pajamų. 3. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. 4. Mokėjimo už dienos ar trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. 5. Jei asmuo gyvena vienas arba šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už jam teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. 6. Jei asmuo gyvena šeimoje ir šios šeimos pajamos vienam šeimos nariui viršija 3 valstybės remiamų pajamų dydį, mokėjimo dydis už jam teikiamą dienos socialinę globą neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. 7. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. 4 ) akivaizdžiai svarbu tai, kad pagal įstatymo Nr. IX-1675 nuostatas (ypač aktualus būtent 17 str. Pajamos ) yra reglamentuojama parama įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, tame tarpe ir parama mokiniams, nes pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 nuostatas:
taikymas
mokiniams rūšis, dydžius, teikimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. 2. Šis įstatymas taikomas mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, ar priešmokyklinio ugdymo programą. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir Švietimo įstatyme. 3 straipsnis.
mokiniams rūšys Nustatomos šios socialinės paramos mokiniams rūšys:
1) mokinių nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);
2) parama mokinio reikmenims įsigyti. Remdamasi išdėstytais argumentais, teikiu projekto
patikslinimą/pasiūlymą: Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Pajamos
visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
10) piniginės lėšos nepilnamečiui ir pilnamečiui vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai)
(alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. Pritarus teikiamam pasiūlymui, būtų mažiau diskriminuojama šeima, kurioje būtent vienas iš tėvų augina vaiką/us ir atlieptų nuostatai, kad
"Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios."
Nepritarti. Žr. aukščiau. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2019-01-30 Nutarimas dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-2904 Nr. 104: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2904 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1733, kuriame, keičiant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, nustatyta, kad, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į asmenų, vykdančių individualią veiklą, pajamas taip pat neįskaitoma dalis pajamų, gautų iš vykdomos individualios veiklos (atsižvelgiant į šeimos sudėtį, nuo 15 iki 35 proc.). Taigi, siekis asmenims, vykdantiems individualią veiklą, užtikrinti teisę gauti piniginę socialinę paramą vienodomis sąlygomis, kaip ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, jau yra įgyvendintas . Įvertinta. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, kuriuo siūloma į pajamas įskaityti 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. 2. LR Seimo narė Gintarė Skaistė, 2019-05-211 Argumentai:
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad skaičiuojant individualia veikla pagal pažymą besiverčiančio asmens apmokestinamąsias pajamas leidžiami atskaitymai nepateikiant pagrindžiančių dokumentų yra 30 proc. pajamų sumos. Tačiau to paties įstatymo rėmuose vertinant individualia veikla pagal verslo liudijimą dirbančio asmens pajamas jomis laikomos visos pajamos be leidžiamų atskaitymų. Todėl šiame pasiūlyme analogiškai siūloma diferencijuoti pajamų vertinimą socialinei pašalpai gauti pagal individualios veiklos pobūdį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „17 straipsnis. Pajamos 1.
visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
7) 70 procentų individualios veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir
(ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos.
Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
7) 70 procentų individualios veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos, mo
kamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir
(ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos. 16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar i
štęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).
16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis). 1.
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą ;”. 2. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 71 punktu ir jį išdėstyti taip: „71 ) 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą; ”. 3. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines
mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1 , ir7 ir71 punktuose nurodytų pajamų dalis:
1) 15 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
2) 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
3) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
4) 30 procentų – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
5) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).“
4Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustatant šio straipsnio 1 dalies 1 , ir7 ir 71 punktuose nurodytų neįskaitomų pajamų dalį, vyresni kaip 18 metų vaikai (įvaikiai) įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-03-13 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti, bet pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projekto Nr. XIIIP-2904 nesvarstyti, nes Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas dėl jo tobulinimo nebeaktualus (Žr. LRV 2019-01-30 nutarimas Nr. 104). Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, kuriuo į pajamas įskaitoma 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-05-291 Argumentai ir pasiūlymas: Pritarę LR Seimo narės Gintarės Skaistės pasiūlymui ir atsižvelgdami į galiojančią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę (ji pasikeitė nuo 2019 m. sausio 1 d.), siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „17 straipsnis. Pajamos 1.
visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
7) 70 procentų individualios veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir
(ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos.
Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
7) 70 procentų individualios veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos, mo
kamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir
(ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos. 16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar i
štęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).
16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis). 1.
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);”. 2. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 71 punktu: „71 ) 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas); ”. 3. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines
mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1 , ir7 ir71 punktuose nurodytų pajamų dalis:
1) 15 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
2) 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
3) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
4) 30 procentų – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
5) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).“
4Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustatant šio straipsnio 1 dalies 1 , ir7 ir 71 punktuose nurodytų neįskaitomų pajamų dalį, vyresni kaip 18 metų vaikai (įvaikiai) įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algimantas Dumbrava. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė