Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
dalimi: 1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamios taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
dalį ir ją išdėstyti taip: 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamios taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą. 3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamios taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą. 4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamios taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
dalimi: 1².
Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus, individualios veiklos pajamas, ir pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą. 2. Papildyti 27 straipsnį 9 dalimi: 9.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, jeigu:
1) per praėjusį mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikoje gavo A ir (ar) B klasėms priskiriamų pajamų, nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, ir
2) atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ir 1² dalių nuostatas.“
pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 daliesų, 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas.“
2Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,7. Šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnioų, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių ir 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“
3Papildyti 7 straipsnį 14 dalimi:
„14. Už 2019 metų mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), išmokėtos 2018 metais, apmokestinamos šio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Stasys Jakeliūnas Viktoras Rinkevičius Valius Ąžuolas Tomas Tomilinas Juozas Varžgalys Vida Ačienė
Projekto Nr. XIIIP-2901(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO NR. XIII-1335 2, 6 IR 7 straiPsnių pakeitimo įstatymAS
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
dalimi: 1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
dalį ir ją išdėstyti taip: 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą. 4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: 1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
dalimi: 1².
Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus, individualios veiklos pajamas, ir pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą. 2. Papildyti 27 straipsnį 9 dalimi: 9.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją praėjusio mokestinio laikotarpio, jeigu:
1) per praėjusį mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikoje gavo A ir (ar) B klasėms priskiriamų pajamų, nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, ir
2) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ir 1² dalių nuostatas.“
pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 daliesų, 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas.“
2Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,7. Šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnioų, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių ir 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“
3Papildyti 7 straipsnį 14 dalimi:
„14. Už 2019 metų mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), išmokėtos 2018 metais, apmokestinamos šio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO
projektų tikslai ir uždaviniai
g. įsigalioja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1335 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1335), kuris buvo parengtas atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatytas mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo struktūrines reformas. Įstatymu Nr. XIII-1335 be kita ko sudarytos sąlygos pagrindinę pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto, sujungiant bendrąją pensijos dalį užtikrinančias valstybinio socialinio draudimo įmokas su gyventojų pajamų mokesčiu, dėl ko gyventojo metinėms pajamoms iš darbo santykių gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 15 procentų didinamas iki 20 procentų. Dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančių sumažintų socialinio ir sveikatos draudimo įmokų tarifų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas Nr. XIII-1341 bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2719) tantjemų ir samdomų mažųjų bendrijų vadovų gautų pajamų bendras apmokestinimas (valstybiniu socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu ir gyventojų pajamų mokesčiu) mažėja. Įstatymas Nr.
Įstatymas Nr. XIII-1335 taip pat nustato progresinį gyventojų pajamų apmokestinimą:
a) 2019 metų gyventojo metinės pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, neviršijančios 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) apmokestinamos 20 procentų pajamų mokesčio tarifu, o viršijančios 120 VDU – 27 procentų pajamų mokesčio tarifu; b) kitos gyventojų pajamos, t. y. pajamos ne iš darbo santykių (išskyrus, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno) apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą, o viršijančios 120 VDU – 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Apmokestinimas progresiniu tarifų (20 arba 27 procentų) būtų taikomas metinėms pajamoms (jų daliai), t. y. metams pasibaigus deklaruojant pajamas. Tai reiškia, kad tiek nuolatinis, tiek nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio metinės pajamos yra didesnės nei įstatyme nustatyti dydžiai turi pateikti metinę pajamų deklaraciją, o tokia prievolė įsakmiai ir tiesiogiai nenuolatiniam Lietuvos gyventojui Įstatyme Nr. XIII-1335 nebuvo nustatyta. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir
pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) esmė ir tikslas – tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autorinius atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių.
Taip pat teisinio aiškumo tikslais siūloma nustatyti prievolę pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, kuriems atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį (dėl progresinio tarifo taikymo), kartu, siekiant teisinio aiškumo siūloma papildomai nustatyti, kad 2018 m. gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos už 2019 m. metus, kurios apmokestinamos taikant naujus (sumažintus) valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus, būtų apmokestinamos taikant ir naujus gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Taip pat Įstatymo projektu siūlomi techninio pobūdžio Įstatymo Nr. XIII-1335 pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Juozas Varžgalys, Vida Ačienė. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal Įstatymo Nr. XIII-1335 nuostatas gyventojų gautos tantjemos ir (ar) atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, taip pat iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautos pajamos nuo 2019 m. sausio 1 d. būtų apmokestinamos kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos taikant 15 procentų tarifą, o viršijančios 120 VDU – 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Pagal galiojančias GPMĮ nuostatas prievolė pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nuolatiniam Lietuvos gyventojui yra detaliai reglamentuota. Tuo tarpu, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui GPMĮ tiesiogiai nenustato prievolės pateikti metinę pajamų deklaraciją pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nebent toks gyventojas pageidauja pasinaudoti metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Šiuo metu pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją nenuolatiniam Lietuvos gyventojui atsiranda tik per mokestinį laikotarpį gavus arba uždirbus pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę arba gavus B klasės pajamų (GPMĮ 30 straipsnis reglamentuoja nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, 31 straipsnis – nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio įstatymo
Nr.
Įstatymo Nr. XIII-1335 reglamentuoja situaciją, kai 2019 m. mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, apskaičiuotos 2018 m. ir ankstesniais laikotarpiais, t. y. tokios išmokos apmokestinamos pagal tarifą galiojusį apskaičiavimo momentu (15 procentų), tačiau neaptaria atvejo, kai 2018 m. metais išmokamas darbo užmokestis už 2019 metus (avansas, atostoginiai), kai su darbo santykiais susijusias pajamos išmokamos padauginus iš koeficiento 1,289 ir taikant naujus socialinio draudimo įmokų tarifus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė pensijos dalis nuo 2019 metų bus finansuojama iš valstybės biudžeto (daugiausiai iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio) bei siekiant, kad dėl mokesčių reformos apmokestinimo lygis be pagrįstų priežasčių tantjemų, atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamų autorinių atlyginimų gavėjams bei pagal civilines sutartis pajamas gaunantiems mažųjų bendrijų vadovams ženkliai nemažėtų, siūloma tantjemoms, atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms bei autoriniams atlyginimas iš darbdavio taikyti tokį patį apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu, kaip ir pajamoms, gautoms iš darbo santykių, t. y. nustatyti
metus, viršijančiai šį dydį – 27 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Priėmus įstatymo projektą bendras apmokestinimas (įvertinus ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį) tantjemoms bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms sieks 35,7 proc. (vietoj šiuo metu galiojančio 39,3 proc.), o pajamoms iš autorinių sutarčių, turint darbdavį, bendras apmokestinimas sieks 40,4 proc. (vietoj šiuo metu galiojančio 41,8 proc.), kai pajamos neviršys 120 VDU per metus.
Tantjemų bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis pajamoms, viršijančioms 120 VDU (vėlesniais metais viršijančioms 84 VDU, ir dar vėlesniais, atitinkamai – 60 VDU), bendra mokestinė našta būtų apie 34 proc., o pajamoms iš autorinių sutarčių, turint darbdavį, bendras apmokestinimas sudarys 38,7 proc. Priėmus Įstatymo projektą bus užtikrintas teisinis aiškumas dėl prievolės nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pateikti metinę pajamų deklaraciją, kai dėl gautų pajamų lygio pradedamas taikyti progresinis pajamų apmokestinimas. Taip pat bus užtikrintas teisinis aiškumas, kad už 2019 metų mokestinį laikotarpį taikant naujas apskaičiavimo taisykles (padauginus iš koeficiento 1,289, kai taikomi nauji socialinio draudimo įmokų tarifai) apskaičiuotos su darbo santykiais susijusios pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), išmokėtos 2018 metais, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos sistemiškai taikant gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų tarifus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti jo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „gyventojų pajamų mokestis“, „metinė pajamų mokesčio deklaracija“, „nenuolatinis Lietuvos gyventojas“, „tantjemos“, „autorinis atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Stasys Jakeliūnas Viktoras Rinkevičius Valius Ąžuolas Tomas Tomilinas Juozas Varžgalys Vida Ačienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2715), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-11-14 Nr. S-2018-8565 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S-2018-8565 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2901 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1335
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymO NR. XIII-1335 2, 6 IR
2018-12-05
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Rasa Budbergytė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-22) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus,
įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Pritarti
(2018-11-22)
dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2715), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo Įstatymo projektą priimti kartu su 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2715.
XIIIP-2715. Be kita ko, 2019-12-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, svarstydama patobulintą 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715, įvertino pateiktą Projektą
valstybės biudžetu
nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Nepritarti Komitetas siūlo Įstatymo projektą priimti kartu su 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2715. Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. 4. Europos teisės departamentas (2018-11-30) Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S-2018-8565 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2901 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra
projektui Nr. XIIIP-2901 ir Komiteto išvadoms. ir para 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rasa Budbergytė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2901(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė