Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“
2 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos –
stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas.“
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.“
2Papildyti 2 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“ 3.
Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
1Įstaigų veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2.
reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. 3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas
sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas (toliau – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas) formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir saugių paslaugų teikimą pacientams. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas formuojamas 5 metams. 2. Į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą įtraukiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios visus šiuos kriterijus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį:
1) skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumas (įstaigoje yra teikiamos bent trys iš šių rūšių stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos: chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija ir psichiatrija);
3) minimalus gyventojų skaičius, tenkantis vienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, teikiančiai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas;
4) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, reitingas apskrityje nustatytas įvertinus šiuos rodiklius:
a) lovų skaičius;
b) metinis stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičius;
c) išvengiamų hospitalizacijų dalis;
d) savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalis;
e) pacientų, atvykstančių gydytis į įstaigą iš kitų savivaldybių, dalis. 3.
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neužtikrinamas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą papildomai įtraukiama tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, kad būtų užtikrintas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, vertinimo pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1. LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. 2. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“8 straipsnis. 14 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį. 14 straipsnis.
14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka
priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3.
filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Toliau LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) vadinami visuotiniu dalininkų susirinkimu. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.
specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“10 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
taip:
„4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų
mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami) LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
3Papildyti 15¹ straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios
įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba.
Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba. 2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministerija ministras. 3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro ministerijos patvirtintą sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšųLNSS biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos.“
1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
4) Radiacinės saugos centras;
5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos institutas;
9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai
įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. 3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru. Steigiamų teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities ir vidaus reikalų ministro valdymo srities uždarųjų biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina atitinkamai teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas
yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais. 2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 21 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
2) (neteko galios)
gavusios Vyriausybės leidimą;
ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus.
Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 23 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2.
viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
steigėjai);
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija.
Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė. 1. LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 27 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį. 32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras. 28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
įstaigos viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2.
įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);
3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. 7. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje.“
Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
įstaigos valdyba (toliau – valdyba) sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių.
Valdyba kartu su įstaigos vadovu atsakinga už nuolatinį tinkamą LNSS viešosios įstaigos funkcionavimą, priimanti sprendimus, tiesiogiai susijusius su LNSS viešosios įstaigos veikla. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.
Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų ar prarandamas pasitikėjimas juo.
Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. 9. Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą. 11.
kompetencija:
1) teikia visiems
(visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) teikia visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) pasiūlymus dėl LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) priima sprendimus dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos efektyvumo gerinimo, veiklos planavimo ir tęstinumo užtikrinimo;
7) sprendžia šio įstatymo
kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus. 12.
iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. 13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2.
2Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jeigu įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba
svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios LNSS viešosios įstaigos turtas
1Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas,
gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka. 33 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
(likvidavimo balansą);
sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
kurie susidarė dėl jo kaltės. 34 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“. 2.
straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo sričių Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;“. 3. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“. 36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros
specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka
1LNSS įstaigų,
kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Įstaigų teisės Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 punktą: „2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“. 2.
straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 45 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos savininką ar dalininką ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“. 39 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 40 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo Darbo kodekso nustatyta tvarka laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų.
Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1.
Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įstaigos laikinasis administratorius – tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Laikinajam administratoriui neprivalomi LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Laikinasis administratorius be LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ar visuotinį dalininkų susirinkimą ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
Papildyti 57 straipsnį 3 punktu: „3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2018 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 47 straipsnis.
nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir
pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 7. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas. 8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnyje nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. 9. Pirmasis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas privalo pradėti veikti 2020 metų sausio 1 d. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10.
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams vertinama kas 5 metus skaičiuojant nuo 2020 metų sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Zenonas Streikus Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Saulius Skvernelis
Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.“
2 straipsnį 12¹ dalimi: „12¹. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
3Papildyti 2 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos –
stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas.“ 4.
Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
1Įstaigų veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2.
reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. 3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas
sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas (toliau – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas) formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir saugių paslaugų teikimą pacientams. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas formuojamas 5 metams. 2. Į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą įtraukiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios visus šiuos kriterijus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį:
1) skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumas;
3) minimalus gyventojų skaičius, tenkantis vienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, teikiančiai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas;
4) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, reitingas apskrityje nustatytas įvertinus šiuos rodiklius:
a) lovų skaičius;
b) metinis stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičius;
c) išvengiamų hospitalizacijų dalis;
d) savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalis;
e) pacientų, atvykstančių gydytis į įstaigą iš kitų savivaldybių, dalis. 3.
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neužtikrinamas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą papildomai įtraukiama tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, kad būtų užtikrintas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, vertinimo pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1. LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. 2. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“8 straipsnis. 14 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį. 14 straipsnis.
14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka
priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3.
filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Toliau LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) vadinami visuotiniu dalininkų susirinkimu. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.
specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“10 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
taip:
„4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų
mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami) LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
3Papildyti 15¹ straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios
įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba.
Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba. 2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministerija ministras. 3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro ministerijos patvirtintą sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšųLNSS biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos.“
1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
4) Radiacinės saugos centras;
5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos institutas;
9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai
įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. 3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru. Steigiamų teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities ir vidaus reikalų ministro valdymo srities uždarųjų biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina atitinkamai teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas
yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais. 2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 21 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
2) (neteko galios)
gavusios Vyriausybės leidimą;
ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus.
Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 23 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2.
viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
steigėjai);
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija.
Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė. 1. LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 27 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį. 32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras. 28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
įstaigos viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2.
įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);
3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. 7. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje.“
Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
įstaigos valdyba (toliau – valdyba) sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių.
Valdyba kartu su įstaigos vadovu atsakinga už nuolatinį tinkamą LNSS viešosios įstaigos funkcionavimą, priimanti sprendimus, tiesiogiai susijusius su LNSS viešosios įstaigos veikla. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.
Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų ar prarandamas pasitikėjimas juo.
Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. 9. Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą. 11.
kompetencija:
1) teikia visiems
(visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) teikia visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) pasiūlymus dėl LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) priima sprendimus dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos efektyvumo gerinimo, veiklos planavimo ir tęstinumo užtikrinimo;
7) sprendžia šio įstatymo
kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus. 12.
iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. 13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2.
2Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jeigu įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba
svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios LNSS viešosios įstaigos turtas
1Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas,
gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka. 33 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
(likvidavimo balansą);
sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
kurie susidarė dėl jo kaltės. 34 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“. 2.
straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo sričių Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;“. 3. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“. 36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros
specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka
1LNSS įstaigų,
kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Įstaigų teisės Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 punktą: „2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“. 2.
straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 45 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos savininką ar dalininką ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“. 39 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 40 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo Darbo kodekso nustatyta tvarka laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų.
Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1.
Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įstaigos laikinasis administratorius – tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Laikinajam administratoriui neprivalomi LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Laikinasis administratorius be LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ar visuotinį dalininkų susirinkimą ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
Papildyti 57 straipsnį 3 punktu: „3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2018 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 47 straipsnis.
nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir
pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 7. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas. 8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnyje nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. 9. Pirmasis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas privalo pradėti veikti 2020 metų sausio 1 d. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10.
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams vertinama kas 5 metus skaičiuojant nuo 2020 metų sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Zenonas Streikus
Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.“
2Papildyti 2 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
3Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
1Įstaigų veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. 3.
negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
įstaigų dalyviai steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“8 straipsnis. 14 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį. 14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka
priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti jos (jų) nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Toliau LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) vadinami visuotiniu dalininkų susirinkimu. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų. 6.
įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.
specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“10 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
taip:
„4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų
mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami) LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
3Papildyti 15¹ straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios
įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba.
Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba. 2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministerija ministras. 3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro ministerijos patvirtintą sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšųLNSS biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos.“
1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
4) Radiacinės saugos centras;
5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos institutas;
9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai
įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. 3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru. Steigiamų teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities ir vidaus reikalų ministro valdymo srities uždarųjų biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina atitinkamai teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas
yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais. 2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 21 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
2) (neteko galios)
gavusios Vyriausybės leidimą;
ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus.
Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 23 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 29 straipsnį. 29 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2.
viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
steigėjai);
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
16) įstaigos veiklos terminai;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija.
Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė. 1. LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 4. LNSS viešosios įstaigos organai privalo veikti įstaigos naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstaigos įstatais. Įstaigos organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai prieštarauja įstaigos veiklai ir yra nuostolingi.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis.
LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 27 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį. 32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras. 28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
įstaigos viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2.
įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);
3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. 7. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis ar jų padaliniais ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje.“
Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba 1.
LNSS viešosios įstaigos veiklos priežiūrai vykdyti penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma LNSS viešosios įstaigos valdyba (toliau – valdyba). Valdyba pavaldi ir atskaitinga dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.
Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų ar prarandamas pasitikėjimas juo.
Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. 9. Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą. 11.
11. Valdyba:
1) analizuoja, vertina LNSS viešosios įstaigos vadovo pateiktą medžiagą ir teikia siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl:
a) veiklos strategijos projekto ir veiklos strategijos įgyvendinimo;
b) nustatytų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių pasiekimo;
c) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos;
d) planuojamų LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
e) veiklos organizavimo gerinimo ir jos efektyvumo didinimo;
f) kitų LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtų klausimų. 2) teikia siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl jo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo;
3) atlieka šio įstatymo
šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti LNSS viešosios įstaigos vadovą. LNSS viešosios įstaigos vadovui negalint dalyvauti valdybos posėdyje, jame gali dalyvauti LNSS viešosios įstaigos vadovo įgaliotas kitas asmuo. LNSS viešosios įstaigos vadovui prieš valdybos posėdį turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su informacija valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. 13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių.
Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. LNSS viešosios įstaigos vadovas, nesutikdamas su valdybos siūlymu, nesutikimo motyvus pateikia valdybai ir LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinančios) institucija (institucijos) gali įpareigoti LNSS viešosios įstaigos vadovą vykdyti valdybos siūlymus. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija. 16. Valdybos veiklos organizavimo tvarka nustatoma LNSS viešosios įstaigos įstatuose. “
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1.
LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jeigu įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios LNSS viešosios įstaigos turtas
1Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas,
gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka. 33 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
(likvidavimo balansą);
sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
kurie susidarė dėl jo kaltės. 34 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“. 2.
straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo sričių Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;“. 3. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“. 36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros
specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka
1LNSS įstaigų,
kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Įstaigų teisės Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas 1.
45 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“. 2. Pakeisti 45 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 45 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos savininką ar dalininkus ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“. 39 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 40 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
1.
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo Darbo kodekso nustatyta tvarka laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1.
Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įstaigos laikinasis administratorius – tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Laikinajam administratoriui neprivalomi LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Laikinasis administratorius be LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ar visuotinį dalininkų susirinkimą ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
Papildyti 57 straipsnį 3 punktu: „3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 47 straipsnis.
nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir
pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 7. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas. 8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnyje nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Agnė Širinskienė Ramūnas Karbauskis Zenonas Streikus
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR 74
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
ĮSTATYMO NR. I-1428 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus). Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas reorganizuoti. 2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus.
Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga. Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms.
Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo.
Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Derinant Projektus bei 2018 m. sausio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). 4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą.
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.
Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos.
Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas. 7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai.
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas. Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.
8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės. Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 9) Analizuojant šalies ligoninių veiklą, buvo įvertintos galimybės konsoliduoti stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame ligoninių skaičiuje – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinkle, kartu užtikrinant reikiamą šių paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams. Projektai sukurtų teisines prielaidas tokiam tinklui patvirtinti.
Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas. Šios paslaugos yra sudėtingiausios, joms teikti reikalinga brangi infrastruktūra, sudėtinga medicinos įranga ir aukštos kvalifikacijos medicinos personalas. Šios paslaugos taip pat kainuoja daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų. Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos analizė parodė, kad būtina reformuoti esantį stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą jį konsoliduojant. Priežastys, pagrindžiančios būtinumą konsoliduoti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą:
1Demografinės – dėl emigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius yra sumažėjęs, tai įvyko daugiausia rajonų savivaldybių gyventojų skaičiau mažėjimo sąskaita. Analizuojant statistinio gyventojų skaičiaus pokytį 2010–2017 metais, matyti, kad beveik visose Lietuvos rajonų savivaldybėse gyventojų mažėja (neigiamas gyventojų skaičiaus pokytis), kai kuriose savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo iki 20 procentų. Be to, Lietuvos gyventojai sensta. Gyventojų senėjimą liudija demografinio senėjimo koeficientas – pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų. Nuo 2010 m. iki 2017 m. šio rodiklio reikšmė padidėjo nuo 116 iki 130 pagyvenusių asmenų, tenkančių šimtui vaikų iki 15 metų.
Atskirose apskrityse gyventojų amžiaus struktūra skiriasi: seniausia populiacija – Utenos apskrityje, kurioje 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro 23 proc. visų šios apskrities gyventojų (senėjimo rodiklio reikšmė – 196), Alytaus ir Panevėžio apskrityse – po 22 proc. (senėjimo rodiklio reikšmė atitinkamai 175 ir 163). Gyventojams senėjant, kinta jų poreikiai sveikatos priežiūrai, nes reikia daugiau lėtinių ligų priežiūros bei slaugos. 2. Sveikatos priežiūros kokybės ir saugumo problemos, ypač mažesnėse ligoninėse, susijusios tiek su specialistų trūkumu, kuris per artimiausius penkerius metus dar išaugs dėl to, kad jau šiuo metu vidutiniškai 23 proc. rajono ligoninėse dirbančių gydytojų yra 60 metų ir vyresni, o kai kuriose ligoninėse ši dalis siekia 50–63 proc., tiek su tuo, kad didelė dalis rajono ligoninių jau nebėra daugiaprofilinės: chirurgijos paslaugos nebeteikiamos daugiau nei trečdalyje, akušerijos paslaugos – apie dviejuose trečdaliuose rajono ligoninių. Nepaisant išplėtotos dabartinės Lietuvos ligoninių infrastruktūros, gyventojų sveikatos rodikliai yra žemi: didelis gyventojų priešlaikinis mirtingumas, didelis hospitalinis mirštamumas nuo miokardo infarkto ir insulto (per 30 dienų nuo hospitalizacijos pradžios), 1,5–2 kartus viršijantys atitinkamus EBPO šalių vidurkius. (Aiškinamojo rašto priedas)
tūkst. gyventojų Lietuvoje 51 proc. viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį, o gyventojų hospitalizacija (atvejų skaičius per metus 100 gyventojų) ES šalių vidurkį viršija 34 proc. Iš visų hospitalizacijų vidutiniškai 17 proc. (rajono ligoninėse – 34 proc.) priskiriamos vadinamosioms išvengiamoms hospitalizacijoms, t. y. atvejams, kai pacientui reikiama pagalba galėjo būti suteikta ambulatorinėmis sąlygomis.
Neefektyvumą parodo ir tai, kad 71 proc. ligoninių lovų užimtumas mažesnis nei 274 diena per metus. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“ (toliau – LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas) paminėjo, jog „<...> valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, tarp jų – Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodytų valstybinių gydymo įstaigų. Valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę. <...>.“
2LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime nustatyta, kad „<...> saistomas pareigos užtikrinti racionalų ribotų privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, įstatymų leidėjas gali nustatyti šių paslaugų finansavimo sąlygas ir apribojimus, inter alia tokią šių lėšų paskirstymo tvarką, pagal kurią jos būtų skiriamos tik tų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti, kurios su valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatytomis sąlygomis būtų sudariusios atitinkamą sutartį dėl iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų finansuojamų paslaugų teikimo.
Tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai. <...> Kartu pažymėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisiniu reguliavimu turėtų būti skatinama ne tik sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, bet ir jų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, aukštą paslaugų kokybę, racionalų ir efektyvų išteklių naudojimą.<...>“ Šiuo metu teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūrai vykdyti arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis. Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose nekvestionuojama valstybių narių atsakomybė už sveikatos priežiūros valdymą bei sveikatos priežiūrai numatytų išteklių paskirstymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje gali būti įsteigtos ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be jokių apribojimų tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės narės paslaugų teikėjai, tačiau pabrėžtina, kad apribojimai, susiję su sutarčių sudarymu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, taikomi ir Lietuvos Respublikos gydymo įstaigoms, nes PSDF biudžeto ištekliai yra riboti. Jeigu TLK sudarytų sutartis su visomis pageidaujančiomis jas sudaryti ASPĮ, būtų neįmanoma užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės ir subalansuoti PSDF biudžeto. Šiuo metu nėra įstatymo lygmeniu nustatytų aiškių sutarčių sudarymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis kriterijų. Taigi, LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pasisakyta, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Svarbu akcentuoti tai, kad siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir neviršyti PSDF biudžeto išlaidų turi būti vykdoma įstaigų, galinčių sudaryti sutartis ir pagal jas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, atranka.
Dėl iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų reguliavimo (paslaugų kiekio ribojimo) yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad ,,sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema (kitaip – planavimo pagal sutartis sistema) pirmiausiai susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, nes sutarčių sistema siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, antra, su socialinės apsaugos finansine pusiausvyra, nes tokia sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti išlaidas pagal iš anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ribotus sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus biudžeto išteklius apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis tam tikru būdu turi būti ribojamas“ (LVAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2008). Pažymima, kad valstybė negali kompensuoti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų negu jų reikia. Valstybė yra šių paslaugų užsakovas ir turi teisę nustatyti, kiek ir kokių paslaugų ir iš kokio paslaugų tiekėjo turėtų būti kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą bei susirgimų prevenciją Lietuvos gyventojams bei skaidrų ir efektyvų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos turimų išteklių panaudojimą.
Pastebėtina ir tai, kad vertinant kitų ES šalių (pvz., Estijos Respublikos), kurių sveikatos draudimo sistema analogiška Lietuvos sveikatos draudimo sistemai, patirtį, ne vienos jų sveikatos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (plg. Estijos sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis: ,,sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių dėl medicininio gydymo finansavimo su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais“). 10) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais.
Projektų tikslai:
1pritaikyti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą pasikeitusiems gyventojų poreikiams, užtikrinti pacientams gydymo prieinamumą, saugumą ir kokybę, padidinti ligoninių tinklo efektyvumą, racionaliai naudoti ribotas PSDF biudžeto lėšas;
2nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
3užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
4suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;
5suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas;
6sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo užtikrinimas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymuose asmens sveikatos priežiūros tinklo išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kurio 11 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.
Kas patenka į sąvokos „LNSS įstaiga“ turinį, nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje: „LNSS įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai turinčios:
1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;
2) valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;
3) valstybės ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei;
4) kitos įmonės ir įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu“. Vertinant paminėtas nuostatas, pastebėtina tai, kad LNSS įstaigų tinklas yra formuojamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nėra jokių kriterijų, pagal ką turėtų būti formuojamas įstaigų tinklas (Konstitucinėje doktrinoje nustatyta, kad bet kokie ūkio subjektų veiklos ribojimai yra galimi tik įstatymu ir tik esant įstatyme nustatytiems aiškiems kriterijams). Be to, LNSS įstaigoms esant savivaldybių pavaldumo ar privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatomi įgaliojimai neturi imperatyvaus pobūdžio. Minėto reglamentavimo nuostatos nesuteikia teisinių galimybių turėti realius svertus sveikatos politiką formuojančiai institucijai nustatyti (suformuoti) prieinamą ir efektyvų atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį įstaigų tinklą.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, apibrėžiančios reikalavimus, taikomus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis licenciją vykdyti sveikatos priežiūrą arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis. Pastebėtina tai, kad šiuo metu yra galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Jame nustatomi apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijai, tačiau, vadovaujantis LRKT doktrina, tokie kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyminiu lygmeniu. Vertinant tai, kas paminėta, konstatuotina tai, kad LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime reikalaujamas ir šiandien dienos realijas atitinkantis (efektyvus, prieinamas ir saugus) asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas nėra suformuotas, o asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos kompensuojamos neatsižvelgiant į ribotas PSDF biudžeto lėšas (nėra užtikrinamas racionalus ribotų PSDF biudžeto lėšų panaudojimas). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomos priemonės:
nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti sąlygas minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnis. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.
Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms). Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema. 2. Siūloma įstatymu nustatyti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra būtų suprantama pirmiausiai kaip ne konkrečių įstaigų pavadinimų, bet tam tikras funkcijas (atitinkamas paslaugas atitinkamoms asmenų grupėms teikiančių) vykdančių įstaigų grupės.
Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.).
Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos. Bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo. 3. Projektuose siūlomos naujovės:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:
kadencija visų ASPĮ vadovams;
įstaigos vadovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. ASPĮ konkursinės pareigybės: Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami:
1ASPĮ vadovas;
pavaduotojai (naujas dalykas);
ir filialų vadovai;
priežiūros specialistai;
vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai).
ASPĮ vadovų pavaduotojai:
viešo konkurso būdu;
priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:
universiteto ligoninių, kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas;
universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas;
vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas. Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui:
1ASPĮ vadovai,
vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) privalo atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;
ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui. Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5. Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). Įstatymu siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.
asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį. Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta.
Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Valdybos pranašumai ir trūkumai Pranašumai Trūkumai Užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir efektyvus įstaigos valdymas, kurio neužtikrina vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas ir (ar) steigėjas įgyvendindamas savo teises įstaigoje. Didinamos įstaigos valdymo išlaidos (valdybos nariams nustatomas nedidesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio DU). Sumažinama interesų konflikto rizika įstaigos vadovui priimant sprendimus. Sumažinama nepagrįstų, įstaigai finansiškai rizikingų (nuostolingų) sprendimų priėmimo rizika. * Privalomas valdybas tikslinga nustatyti respublikinėse (universiteto) ligoninėse pagal pareikį įstaigos steigėjo (-ų) sprendimu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui. 6. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai. Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas. 7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai. Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“. Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka.
LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“. 8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai.
Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 10.
10Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.). 11. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte nustatoma,
kad stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas (toliau – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas) formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams.
Į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą įtraukiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios visus šiuos kriterijus:
(Šis kriterijus yra esminis, nes didelė dalis pacientų aktyviajam gydymui patenka skubos tvarka bet kuriuo paros metu. 2017 metais skubūs (būtinosios pagalbos) pacientai Lietuvos ligoninėse sudarė 52 proc. visų aktyviajam gydymui stacionarizuotų (hospitalizuotų) ligonių. Be to, dar didesniam pacientų skaičiui (2017 m. 1,67 mln.) šiose įstaigose buvo suteikta skubi nestacionarinė pagalba priėmimo-skubios pagalbos skyriuose (ambulatorinė konsultacija, priėmimo-skubios pagalbos paslauga, stebėjimo iki
kriterijus taip pat tiesiogiai susijęs su geografinio prieinamumo kriterijumi, kadangi būtent skubiais atvejais yra svarbu, kad pacientas per nustatytą laiką (≤ 60 min.) pasiektų gydymo įstaigą.
Atsižvelgiant į tai, skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą – absoliučiai būtinas reikalavimas gydymo įstaigai patekti į stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ASPĮ tinklą.)
2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumas (įstaigoje yra teikiamos bent trys iš šių rūšių stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos: chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija ir psichiatrija). (AB SCANDINAVIAN CARE studijoje „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas, gydymo ligoninėse planavimas“, 2001 m. atliktoje Pasaulio banko lėšomis pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymą, pabrėžiama, kad monoprofilinės ligoninės jau tapo praeities reliktu, nes šiuolaikinė medicina reikalauja sąveikos tarp skirtingo profesinio pasirengimo specialistų komandų. Būtent daugiaprofilinėje ligoninėje yra užtikrinamas paciento saugumas, kadangi pasikeitus paciento būklei ir skubiai prireikus vienokio ar kitokio profilio specialisto ar jų komandos, tokia ligoninė gali tai operatyviai užtikrinti. Net ir neskubiais atvejais daugiaprofilinė ligoninė turi tą pranašumą, kad gali savo turimais pajėgumais suteikti pacientui reikiamą pagalbą. Ir priešingai, monoprofilinėje ligoninėje pacientui prireikus kitokio, nei ligoninės turimi, profilio specialisto, tenka organizuoti tokio specialisto iškvietimą iš daugiaprofilinės ligoninės ar paciento pergabenimą į pastarąją. Be to, daugiaprofilinės ligoninės įprastai (su retomis išimtimis) yra didesnės už monoprofilines, ir tai sudaro prielaidas pasiekti masto ekonomijos (žr.
3 kriterijų).)
įstaigai, teikiančiai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas. (AB SCANDINAVIAN CARE studijoje „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas, gydymo ligoninėse planavimas“ pateikiami skaičiavimai, kad bendro profilio ligoninės aptarnaujamos teritorijos dydis turėtų būti toks, kad gaunamų pajamų užtektų išlaikyti skubiosios pagalbos padalinį, aptarnaujantį vietos gyventojus. Studijos duomenimis, tokios ligoninės aptarnaujamoje teritorijoje turėtų būti apie 75 000 gyventojų; apskrities [centrinė] ligoninė, konsultantų nuomone, turėtų aptarnauti apie 150 000 gyventojų. Siekdami dar kartą įvertinti AB SCANDINAVIAN CARE 2001 m. studijos teiginius, susijusius su ligoninės aptarnaujamų gyventojų skaičiumi, VLK specialistai 2018 m. apskaičiavo minimalų ligoninės aptarnaujamų gyventojų skaičių, pakankamą užtikrinti priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus veiklą dabartinėmis Lietuvos sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad visavertės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus veiklos sąnaudos (VLK skaičiavimais, atliktais regioninės ligoninės pateiktų sąnaudų duomenų pagrindu) sudaro apytiksliai 265 000 eurų per metus, minimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius šio skyriaus rentabilumui užtikrinti turėtų būti apie 67 000 gyventojų. Be to, 2017 m. paskelbtos pirmosios didelės ligoninių dydžio ir efektyvumo studijos (Giancotti M., Guglielmo A., Mauro M. Efficiency and optimal size of hospitals: Results of a systematic search, 2017) rezultatai patvirtino didesnių ligoninių plėtros ir mažesnių ligoninių restruktūrizavimo politikos pagrįstumą.
Restruktūrizuojant ligonines atsižvelgiama į ligoninės dydį, nes masto ekonomija labiausiai pasireiškia 200–300 lovų ligoninėse ir tampa mažiau tikėtina ligoninėse, kuriose yra mažiau kaip 200 arba daugiau kaip 600 lovų. Studijoje taip pat buvo įvardyti veiksniai, darantys didžiausią įtaką ligoninių efektyvumui: lovų skaičius, veiklos apimtis ir ligoninės kategorija (viešųjų ligoninių veikla efektyvesnė nei kitų nuosavybės formų ligoninių, miesto ligoninių veikla efektyvesnė nei kaimo vietovių ligoninių). Remiantis šioje studijoje pateikiamais duomenimis, galima daryti išvadą, kad Lietuvos sąlygomis efektyviausiai dirba ligoninė, aptarnaujanti nuo 77 000 iki
gydymo paslaugų per metus.)
gydymo paslaugas, reitingas apskrityje nustatytas įvertinus šiuos rodiklius:
a) lovų skaičius;
savivaldybėse esančias įstaigas, dalis;
(Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 įvardina dešimt Lietuvos regionų, sutampančių su dabartinėmis apskritimis) ir nustato, kokios viešosios paslaugos turi būti plėtojamos regionų mastu; tai apima ir ligoninių teikiamas paslaugas.
Todėl nuosekliai pritaikius pirmuosius tris kriterijus ir nustačius, kiek kiekvienoje apskrityje reikia stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių, atsižvelgiant į apskrities gyventojų skaičių, būtina iš dabar kiekvienoje apskrityje esančių ligoninių atrinkti tinkamiausias ligonines. Ši atranka turi būti vykdoma reitinguojant kiekvienos apskrities ligonines pagal aiškius rodiklius. Svarbu tai, kad visi šie rodikliai, atspindintys įvairius ligoninių veiklos aspektus, yra objektyvūs, o duomenys šių rodiklių apskaičiavimui yra prieinami dabartinėse duomenų bazėse (Privalomojo sveikatos draudimo IS SVEIDRA ir Higienos instituto duomenų bazėje). Numatomo kriterijų vertinimo proceso žingsniai (būsimas Vyriausybės nutarimas):
stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų sąrašas. 2) Sąraše esančios įstaigos įvertinamos pagal kiekvieną iš 4 kriterijų.
kriterijų (lentelė). 4) Susumavus kiekvienos ligoninės balų (atitinkantį užimtą vietą kiekviename reitinge) skaičių, sudaromas galutinis reitingas. 5) Atsižvelgiant į reikiamą ligoninių skaičių apskrityje, iš galutinio reitingo atrenkamas reikiamas ligoninių, surinkusių geriausius (t. y. mažiausius) balus, skaičius. Jeigu suformavus stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą pagal nustatytus kriterijus atitinkančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neužtikrinamas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą papildomai įtraukiama, kad būtų užtikrintas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, vertinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas privalės pradėti veikti 2020 m. sausio 1 d. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimo planą tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas bus sudaromas 5 metams (pirmasis tinklo formavimo pradžios terminas 2020 m. sausio
įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bus vertinama kas 5 metus skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje siūloma nustatyti, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. TLK sudaro sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pateikė prašymą teikti atitinkamas paslaugas, atitinka nustatytus bendruosius reikalavimus ir pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio
priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos). Sutartys dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos, pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos tuo atveju, jeigu tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tų paslaugų ar jų dalies, kurių trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, ir jeigu jos atitinka visus bendruosius reikalavimus ir papildomas nustatytas sąlygas.
Sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus stacionarinių aktyviojo gydymo, teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytam paslaugų teikimo mastui užtikrinti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (neatsižvelgiant į įstaigos nuosavybės ar teisinę formą), pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos, jeigu jos atitinka visus bendruosius reikalavimus:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją (teikti atitinkamas paslaugas);
kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis, laikantis tokių paslaugų teikimui įstatymuose nustatytų reikalavimų; (Įstaiga įsipareigoja paslaugas teikti neimdama iš paciento priemokų už suteiktas paslaugas.
Ir toliau bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį.)
3) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų apmokėjimu susijusių tyčinių ir sistemingų pažeidimų. (Įstaiga yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt.) Teritorinė ligonių kasa sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos, sudarys su bendruosius reikalavimus atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įvertinusi jas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtį (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
2) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių per metus (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
3) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmę;
4) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visa apimtimi;
5) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumą.
Ir toliau bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį.)
3) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų apmokėjimu susijusių tyčinių ir sistemingų pažeidimų. (Įstaiga yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt.) Teritorinė ligonių kasa sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos, sudarys su bendruosius reikalavimus atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įvertinusi jas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtį (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
2) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių per metus (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
3) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmę;
4) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visa apimtimi;
5) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumą. Reitingavimo kriterijai Paaiškinimai Atitinkamų paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sutartį, teikimo patirtis ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kokią atitinkamos paslaugos teikimo patirtį turės. Pvz., 1 metų patirtį turinti ASPĮ gaus didesnį balų skaičių nei ASPĮ, neturinti šios patirties, tačiau mažiau nei ASPĮ, turinti 5 metų patirtį. Per metus suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ pajėgumas suteikti tam tikrą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių.
Atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ galimybės kuo greičiau pacientui suteikti atitinkamą planinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. bus vertinamas laikas nuo paciento registracijos iki paslaugos suteikimo. Įstaiga yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi ASPĮ turėtų įsipareigoti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti visa apimtimi, t. y. gydytojas turėtų teikti visą spektrą gydytojo normoje numatytų paslaugų, ne tik paprasčiausias ar geriausiai apmokamas paslaugas. ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas Vadovaujantis šiuo kriterijumi vertinama, ar pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra saugios. ASPĮ, kurioje yra teikiamos stacionarinės, dienos stacionaro /chirurgijos ir ambulatorinės paslaugos, bus vertinama maksimaliu reitingavimo balu. Kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustatys Vyriausybė. Vaistinėse išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bei optikose išduotos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bus apmokamos pagal teritorinės ligonių kasos ir vaistinių bei optikų sutartis. TLK sudarys sutartis su pageidaujančiomis jas sudaryti vaistinėmis, turinčiomis farmacinės veiklos licenciją, ir su pageidaujančiomis sutartis sudaryti optikomis, gavusiomis notifikavimo pažymą apie tiekiamų į Lietuvos Respublikos rinką medicinos prietaisų įregistravimą (t. y. yra turinčiomis leidimą gaminti ir prekiauti akinių lęšiais).
Sutartys tarp TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp TLK ir vaistinių ar optikų bus sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sudarytos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galės būti nutraukiamos, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga sutarties galiojimo metu paslaugas teiks nesilaikydamos bendrųjų reikalavimų. Grafinė sutarčių sudarymo pagal Projektus schema Projektų siūlymais bus atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. liepos 10 d. dekrete Nr. 1K-1349 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1418, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 62-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1419, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1420, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1421, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1422, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1423 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1424 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ nurodytas pastabas dėl galimo konkurencijos tarp valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus ribojimo, aiškių kriterijų sudarant stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklą nustatymu ir kt. 12. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. sausio 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys). Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei): 1.
Šalies gyventojams bus užtikrintas saugių ir tinkamos kokybės tiek stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tiek ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; paslaugų teikimas bus pritaikytas kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresni gyventojų sveikatos rodikliai; konsolidavus stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame pakankamame įstaigų skaičiuje, bus optimaliai panaudojama šių įstaigų infrastruktūra, medicinos įranga bei žmogiškieji ištekliai – padidės ligoninių sektoriaus efektyvumas; bus įvardintos aiškios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo plėtros perspektyvos ir sukurtos paskatos racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą (įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo); sudarys sąlygas pritraukti naujų sveikatos priežiūros specialistų – įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo (planuojama, kad tinklas bus peržiūrimas kas penkerius metus), o tai žinodami sveikatos priežiūros specialistai turės teisėtus lūkesčius įsidarbinti tokiose įstaigose ir dirbti žinodami tokios įstaigos perspektyvą; įstatymu bus nustatyti aiškūs sutarčių sudarymo kriterijai, o šių kriterijų buvimas prisidės prie skaidrios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atrankos ir racionalesnio PSDF biudžeto lėšų naudojimo.
Šalies gyventojams bus užtikrintas saugių ir tinkamos kokybės tiek stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tiek ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; paslaugų teikimas bus pritaikytas kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresni gyventojų sveikatos rodikliai; konsolidavus stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame pakankamame įstaigų skaičiuje, bus optimaliai panaudojama šių įstaigų infrastruktūra, medicinos įranga bei žmogiškieji ištekliai – padidės ligoninių sektoriaus efektyvumas; bus įvardintos aiškios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo plėtros perspektyvos ir sukurtos paskatos racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą (įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo); sudarys sąlygas pritraukti naujų sveikatos priežiūros specialistų – įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo (planuojama, kad tinklas bus peržiūrimas kas penkerius metus), o tai žinodami sveikatos priežiūros specialistai turės teisėtus lūkesčius įsidarbinti tokiose įstaigose ir dirbti žinodami tokios įstaigos perspektyvą; įstatymu bus nustatyti aiškūs sutarčių sudarymo kriterijai, o šių kriterijų buvimas prisidės prie skaidrios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atrankos ir racionalesnio PSDF biudžeto lėšų naudojimo. Bus sudarytos realios teisinės prielaidos LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu (siekiamas rezultatas – taip veikiantis LNSS įstaigų tinklas, kad paslaugos tinklo įstaigose būtų pacientams pasiekiamos per kuo trumpiausią laiką, atitinkamų profilių paslaugų planavimas tose tinklo įstaigose, kuriose tokių paslaugų poreikis yra didžiausias, paslaugoms teikti turimos infrastruktūros racionalus ir efektyvus panaudojimas tinklo įstaigose, medicinos specialistų pritraukimas į tas tinklo įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausiais (arba medicinos specialistų pagal poreikį paskirstymas įstaigos viduje (komandiruotės)).
2Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 3. Bus užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai). 4.
4Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 5. Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas). 5. Numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;
6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;
7) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, jo sudarymo reikalavimus, ir kiekvienos tinklui priskirtos įstaigos teikiamas paslaugas;
ASPĮ vertinimo tvarką. 10) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas). Tikėtos valdybos narių DU išlaidos (be Sodros mokesčių; pagal įstaigų lygmenis ir įstaigų vadovams numatytą koeficiento dydį (įskaitant max kintamąją dalį):
Atlyginimo bazinis dydis - 132,50 Rajono lygmens vadovų koeficientas Regiono lygmens vadovų koeficientas Respublikinio lygmens vadovų koeficientas Universiteto ligoninės vadovų koeficientas 12,00 13,80 15,60 17,60 Pastovioji atlyginimo dalis 1590,00 1828,50 2067,00 2332,00 Maksimali (40%) kintamoji dalis 636 731,4 826,8 932,8 Viso per mėnesį 2226,00 2559,90 2893,80 3264,80 Viso per metus 26712 30718,8 34725,6 39177,6 20% nuo metinio atlygio 5342,4 6143,76 6945,12 7835,52 5 asm, per metus 26.712 30.719 34.726 39.178
13Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo nariai: Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Zenonas Streikus Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Saulius Skvernelis
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR 74
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
ĮSTATYMO NR. I-1428 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus). Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas reorganizuoti. 2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus.
Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga. Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms.
Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo.
Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Derinant Projektus bei 2018 m. sausio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). 4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą.
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.
Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos.
Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas. 7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai.
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas. Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.
8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės. Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 9) Analizuojant šalies ligoninių veiklą, buvo įvertintos galimybės konsoliduoti stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame ligoninių skaičiuje – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinkle, kartu užtikrinant reikiamą šių paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams. Projektai sukurtų teisines prielaidas tokiam tinklui patvirtinti.
Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas. Šios paslaugos yra sudėtingiausios, joms teikti reikalinga brangi infrastruktūra, sudėtinga medicinos įranga ir aukštos kvalifikacijos medicinos personalas. Šios paslaugos taip pat kainuoja daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų. Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos analizė parodė, kad būtina reformuoti esantį stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą jį konsoliduojant. Priežastys, pagrindžiančios būtinumą konsoliduoti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą:
1Demografinės – dėl emigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius yra sumažėjęs, tai įvyko daugiausia rajonų savivaldybių gyventojų skaičiau mažėjimo sąskaita. Analizuojant statistinio gyventojų skaičiaus pokytį 2010–2017 metais, matyti, kad beveik visose Lietuvos rajonų savivaldybėse gyventojų mažėja (neigiamas gyventojų skaičiaus pokytis), kai kuriose savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo iki 20 procentų. Be to, Lietuvos gyventojai sensta. Gyventojų senėjimą liudija demografinio senėjimo koeficientas – pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų. Nuo 2010 m. iki 2017 m. šio rodiklio reikšmė padidėjo nuo 116 iki 130 pagyvenusių asmenų, tenkančių šimtui vaikų iki 15 metų.
Atskirose apskrityse gyventojų amžiaus struktūra skiriasi: seniausia populiacija – Utenos apskrityje, kurioje 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro 23 proc. visų šios apskrities gyventojų (senėjimo rodiklio reikšmė – 196), Alytaus ir Panevėžio apskrityse – po 22 proc. (senėjimo rodiklio reikšmė atitinkamai 175 ir 163). Gyventojams senėjant, kinta jų poreikiai sveikatos priežiūrai, nes reikia daugiau lėtinių ligų priežiūros bei slaugos. 2. Sveikatos priežiūros kokybės ir saugumo problemos, ypač mažesnėse ligoninėse, susijusios tiek su specialistų trūkumu, kuris per artimiausius penkerius metus dar išaugs dėl to, kad jau šiuo metu vidutiniškai 23 proc. rajono ligoninėse dirbančių gydytojų yra 60 metų ir vyresni, o kai kuriose ligoninėse ši dalis siekia 50–63 proc., tiek su tuo, kad didelė dalis rajono ligoninių jau nebėra daugiaprofilinės: chirurgijos paslaugos nebeteikiamos daugiau nei trečdalyje, akušerijos paslaugos – apie dviejuose trečdaliuose rajono ligoninių. Nepaisant išplėtotos dabartinės Lietuvos ligoninių infrastruktūros, gyventojų sveikatos rodikliai yra žemi: didelis gyventojų priešlaikinis mirtingumas, didelis hospitalinis mirštamumas nuo miokardo infarkto ir insulto (per 30 dienų nuo hospitalizacijos pradžios), 1,5–2 kartus viršijantys atitinkamus EBPO šalių vidurkius. (Aiškinamojo rašto priedas)
tūkst. gyventojų Lietuvoje 51 proc. viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį, o gyventojų hospitalizacija (atvejų skaičius per metus 100 gyventojų) ES šalių vidurkį viršija 34 proc. Iš visų hospitalizacijų vidutiniškai 17 proc. (rajono ligoninėse – 34 proc.) priskiriamos vadinamosioms išvengiamoms hospitalizacijoms, t. y. atvejams, kai pacientui reikiama pagalba galėjo būti suteikta ambulatorinėmis sąlygomis.
Neefektyvumą parodo ir tai, kad 71 proc. ligoninių lovų užimtumas mažesnis nei 274 diena per metus. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“ (toliau – LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas) paminėjo, jog „<...> valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, tarp jų – Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodytų valstybinių gydymo įstaigų. Valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę. <...>.“
2LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime nustatyta, kad „<...> saistomas pareigos užtikrinti racionalų ribotų privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, įstatymų leidėjas gali nustatyti šių paslaugų finansavimo sąlygas ir apribojimus, inter alia tokią šių lėšų paskirstymo tvarką, pagal kurią jos būtų skiriamos tik tų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti, kurios su valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatytomis sąlygomis būtų sudariusios atitinkamą sutartį dėl iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų finansuojamų paslaugų teikimo.
Tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai. <...> Kartu pažymėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisiniu reguliavimu turėtų būti skatinama ne tik sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, bet ir jų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, aukštą paslaugų kokybę, racionalų ir efektyvų išteklių naudojimą.<...>“ Šiuo metu teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūrai vykdyti arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis. Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose nekvestionuojama valstybių narių atsakomybė už sveikatos priežiūros valdymą bei sveikatos priežiūrai numatytų išteklių paskirstymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje gali būti įsteigtos ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be jokių apribojimų tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės narės paslaugų teikėjai, tačiau pabrėžtina, kad apribojimai, susiję su sutarčių sudarymu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, taikomi ir Lietuvos Respublikos gydymo įstaigoms, nes PSDF biudžeto ištekliai yra riboti. Jeigu TLK sudarytų sutartis su visomis pageidaujančiomis jas sudaryti ASPĮ, būtų neįmanoma užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės ir subalansuoti PSDF biudžeto. Šiuo metu nėra įstatymo lygmeniu nustatytų aiškių sutarčių sudarymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis kriterijų. Taigi, LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pasisakyta, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Svarbu akcentuoti tai, kad siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir neviršyti PSDF biudžeto išlaidų turi būti vykdoma įstaigų, galinčių sudaryti sutartis ir pagal jas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, atranka.
Dėl iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų reguliavimo (paslaugų kiekio ribojimo) yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad ,,sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema (kitaip – planavimo pagal sutartis sistema) pirmiausiai susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, nes sutarčių sistema siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, antra, su socialinės apsaugos finansine pusiausvyra, nes tokia sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti išlaidas pagal iš anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ribotus sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus biudžeto išteklius apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis tam tikru būdu turi būti ribojamas“ (LVAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2008). Pažymima, kad valstybė negali kompensuoti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų negu jų reikia. Valstybė yra šių paslaugų užsakovas ir turi teisę nustatyti, kiek ir kokių paslaugų ir iš kokio paslaugų tiekėjo turėtų būti kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą bei susirgimų prevenciją Lietuvos gyventojams bei skaidrų ir efektyvų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos turimų išteklių panaudojimą.
Pastebėtina ir tai, kad vertinant kitų ES šalių (pvz., Estijos Respublikos), kurių sveikatos draudimo sistema analogiška Lietuvos sveikatos draudimo sistemai, patirtį, ne vienos jų sveikatos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (plg. Estijos sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis: ,,sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių dėl medicininio gydymo finansavimo su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais“). 10) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais.
Projektų tikslai:
1pritaikyti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą pasikeitusiems gyventojų poreikiams, užtikrinti pacientams gydymo prieinamumą, saugumą ir kokybę, padidinti ligoninių tinklo efektyvumą, racionaliai naudoti ribotas PSDF biudžeto lėšas;
2nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
3užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
4suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;
5suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas;
6sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo užtikrinimas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymuose asmens sveikatos priežiūros tinklo išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kurio 11 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.
Kas patenka į sąvokos „LNSS įstaiga“ turinį, nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje: „LNSS įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai turinčios:
1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;
2) valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;
3) valstybės ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei;
4) kitos įmonės ir įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu“. Vertinant paminėtas nuostatas, pastebėtina tai, kad LNSS įstaigų tinklas yra formuojamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nėra jokių kriterijų, pagal ką turėtų būti formuojamas įstaigų tinklas (Konstitucinėje doktrinoje nustatyta, kad bet kokie ūkio subjektų veiklos ribojimai yra galimi tik įstatymu ir tik esant įstatyme nustatytiems aiškiems kriterijams). Be to, LNSS įstaigoms esant savivaldybių pavaldumo ar privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatomi įgaliojimai neturi imperatyvaus pobūdžio. Minėto reglamentavimo nuostatos nesuteikia teisinių galimybių turėti realius svertus sveikatos politiką formuojančiai institucijai nustatyti (suformuoti) prieinamą ir efektyvų atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį įstaigų tinklą.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, apibrėžiančios reikalavimus, taikomus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis licenciją vykdyti sveikatos priežiūrą arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis. Pastebėtina tai, kad šiuo metu yra galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Jame nustatomi apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijai, tačiau, vadovaujantis LRKT doktrina, tokie kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyminiu lygmeniu. Vertinant tai, kas paminėta, konstatuotina tai, kad LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime reikalaujamas ir šiandien dienos realijas atitinkantis (efektyvus, prieinamas ir saugus) asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas nėra suformuotas, o asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos kompensuojamos neatsižvelgiant į ribotas PSDF biudžeto lėšas (nėra užtikrinamas racionalus ribotų PSDF biudžeto lėšų panaudojimas). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomos priemonės:
nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti sąlygas minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnis. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.
Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms). Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema. 2. Siūloma įstatymu nustatyti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra būtų suprantama pirmiausiai kaip ne konkrečių įstaigų pavadinimų, bet tam tikras funkcijas (atitinkamas paslaugas atitinkamoms asmenų grupėms teikiančių) vykdančių įstaigų grupės.
Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.).
Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos. Bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo. 3. Projektuose siūlomos naujovės:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:
kadencija visų ASPĮ vadovams;
įstaigos vadovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. ASPĮ konkursinės pareigybės: Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami:
1ASPĮ vadovas;
pavaduotojai (naujas dalykas);
ir filialų vadovai;
priežiūros specialistai;
vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai).
ASPĮ vadovų pavaduotojai:
viešo konkurso būdu;
priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:
universiteto ligoninių, kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas;
universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas;
vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas. Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui:
1ASPĮ vadovai,
vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) privalo atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;
ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui. Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5. Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). Įstatymu siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.
asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį. Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta.
Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Valdybos pranašumai ir trūkumai Pranašumai Trūkumai Užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir efektyvus įstaigos valdymas, kurio neužtikrina vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas ir (ar) steigėjas įgyvendindamas savo teises įstaigoje. Didinamos įstaigos valdymo išlaidos (valdybos nariams nustatomas nedidesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio DU). Sumažinama interesų konflikto rizika įstaigos vadovui priimant sprendimus. Sumažinama nepagrįstų, įstaigai finansiškai rizikingų (nuostolingų) sprendimų priėmimo rizika. * Privalomas valdybas tikslinga nustatyti respublikinėse (universiteto) ligoninėse pagal poreikį įstaigos steigėjo (-ų) sprendimu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui. 6. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai. Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas. 7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai. Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“. Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka.
LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“. 8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai.
Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 10.
10Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.). 11. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte nustatoma,
kad stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas (toliau – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas) formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams.
Į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą įtraukiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios visus šiuos kriterijus:
(Šis kriterijus yra esminis, nes didelė dalis pacientų aktyviajam gydymui patenka skubos tvarka bet kuriuo paros metu. 2017 metais skubūs (būtinosios pagalbos) pacientai Lietuvos ligoninėse sudarė 52 proc. visų aktyviajam gydymui stacionarizuotų (hospitalizuotų) ligonių. Be to, dar didesniam pacientų skaičiui (2017 m. 1,67 mln.) šiose įstaigose buvo suteikta skubi nestacionarinė pagalba priėmimo-skubios pagalbos skyriuose (ambulatorinė konsultacija, priėmimo-skubios pagalbos paslauga, stebėjimo iki
kriterijus taip pat tiesiogiai susijęs su geografinio prieinamumo kriterijumi, kadangi būtent skubiais atvejais yra svarbu, kad pacientas per nustatytą laiką (≤ 60 min.) pasiektų gydymo įstaigą.
Atsižvelgiant į tai, skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą – absoliučiai būtinas reikalavimas gydymo įstaigai patekti į stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ASPĮ tinklą.)
2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumas. (AB SCANDINAVIAN CARE studijoje „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas, gydymo ligoninėse planavimas“, 2001 m. atliktoje Pasaulio banko lėšomis pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymą, pabrėžiama, kad monoprofilinės ligoninės jau tapo praeities reliktu, nes šiuolaikinė medicina reikalauja sąveikos tarp skirtingo profesinio pasirengimo specialistų komandų. Būtent daugiaprofilinėje ligoninėje yra užtikrinamas paciento saugumas, kadangi pasikeitus paciento būklei ir skubiai prireikus vienokio ar kitokio profilio specialisto ar jų komandos, tokia ligoninė gali tai operatyviai užtikrinti. Net ir neskubiais atvejais daugiaprofilinė ligoninė turi tą pranašumą, kad gali savo turimais pajėgumais suteikti pacientui reikiamą pagalbą. Ir priešingai, monoprofilinėje ligoninėje pacientui prireikus kitokio, nei ligoninės turimi, profilio specialisto, tenka organizuoti tokio specialisto iškvietimą iš daugiaprofilinės ligoninės ar paciento pergabenimą į pastarąją. Be to, daugiaprofilinės ligoninės įprastai (su retomis išimtimis) yra didesnės už monoprofilines, ir tai sudaro prielaidas pasiekti masto ekonomijos (žr.
3 kriterijų).)
įstaigai, teikiančiai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas. (AB SCANDINAVIAN CARE studijoje „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas, gydymo ligoninėse planavimas“ pateikiami skaičiavimai, kad bendro profilio ligoninės aptarnaujamos teritorijos dydis turėtų būti toks, kad gaunamų pajamų užtektų išlaikyti skubiosios pagalbos padalinį, aptarnaujantį vietos gyventojus. Studijos duomenimis, tokios ligoninės aptarnaujamoje teritorijoje turėtų būti apie 75 000 gyventojų; apskrities [centrinė] ligoninė, konsultantų nuomone, turėtų aptarnauti apie 150 000 gyventojų. Siekdami dar kartą įvertinti AB SCANDINAVIAN CARE 2001 m. studijos teiginius, susijusius su ligoninės aptarnaujamų gyventojų skaičiumi, VLK specialistai 2018 m. apskaičiavo minimalų ligoninės aptarnaujamų gyventojų skaičių, pakankamą užtikrinti priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus veiklą dabartinėmis Lietuvos sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad visavertės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus veiklos sąnaudos (VLK skaičiavimais, atliktais regioninės ligoninės pateiktų sąnaudų duomenų pagrindu) sudaro apytiksliai 265 000 eurų per metus, minimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius šio skyriaus rentabilumui užtikrinti turėtų būti apie 67 000 gyventojų. Be to, 2017 m. paskelbtos pirmosios didelės ligoninių dydžio ir efektyvumo studijos (Giancotti M., Guglielmo A., Mauro M. Efficiency and optimal size of hospitals: Results of a systematic search, 2017) rezultatai patvirtino didesnių ligoninių plėtros ir mažesnių ligoninių restruktūrizavimo politikos pagrįstumą.
Restruktūrizuojant ligonines atsižvelgiama į ligoninės dydį, nes masto ekonomija labiausiai pasireiškia 200–300 lovų ligoninėse ir tampa mažiau tikėtina ligoninėse, kuriose yra mažiau kaip 200 arba daugiau kaip 600 lovų. Studijoje taip pat buvo įvardyti veiksniai, darantys didžiausią įtaką ligoninių efektyvumui: lovų skaičius, veiklos apimtis ir ligoninės kategorija (viešųjų ligoninių veikla efektyvesnė nei kitų nuosavybės formų ligoninių, miesto ligoninių veikla efektyvesnė nei kaimo vietovių ligoninių). Remiantis šioje studijoje pateikiamais duomenimis, galima daryti išvadą, kad Lietuvos sąlygomis efektyviausiai dirba ligoninė, aptarnaujanti nuo 77 000 iki
gydymo paslaugų per metus.)
gydymo paslaugas, reitingas apskrityje nustatytas įvertinus šiuos rodiklius:
a) lovų skaičius;
savivaldybėse esančias įstaigas, dalis;
(Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 įvardina dešimt Lietuvos regionų, sutampančių su dabartinėmis apskritimis) ir nustato, kokios viešosios paslaugos turi būti plėtojamos regionų mastu; tai apima ir ligoninių teikiamas paslaugas.
Todėl nuosekliai pritaikius pirmuosius tris kriterijus ir nustačius, kiek kiekvienoje apskrityje reikia stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių, atsižvelgiant į apskrities gyventojų skaičių, būtina iš dabar kiekvienoje apskrityje esančių ligoninių atrinkti tinkamiausias ligonines. Ši atranka turi būti vykdoma reitinguojant kiekvienos apskrities ligonines pagal aiškius rodiklius. Svarbu tai, kad visi šie rodikliai, atspindintys įvairius ligoninių veiklos aspektus, yra objektyvūs, o duomenys šių rodiklių apskaičiavimui yra prieinami dabartinėse duomenų bazėse (Privalomojo sveikatos draudimo IS SVEIDRA ir Higienos instituto duomenų bazėje). Numatomo kriterijų vertinimo proceso žingsniai (būsimas Vyriausybės nutarimas):
stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų sąrašas. 2) Sąraše esančios įstaigos įvertinamos pagal kiekvieną iš 4 kriterijų.
kriterijų (lentelė). 4) Susumavus kiekvienos ligoninės balų (atitinkantį užimtą vietą kiekviename reitinge) skaičių, sudaromas galutinis reitingas. 5) Atsižvelgiant į reikiamą ligoninių skaičių apskrityje, iš galutinio reitingo atrenkamas reikiamas ligoninių, surinkusių geriausius (t. y. mažiausius) balus, skaičius. Jeigu suformavus stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą pagal nustatytus kriterijus atitinkančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neužtikrinamas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą papildomai įtraukiama, kad būtų užtikrintas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, vertinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas privalės pradėti veikti 2020 m. sausio 1 d. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimo planą tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas bus sudaromas 5 metams (pirmasis tinklo formavimo pradžios terminas 2020 m. sausio 1 d.) ir jo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bus vertinama kas 5 metus skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje siūloma nustatyti, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. TLK sudaro sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pateikė prašymą teikti atitinkamas paslaugas, atitinka nustatytus bendruosius reikalavimus ir pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio
priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos). Sutartys dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos, pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos tuo atveju, jeigu tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tų paslaugų ar jų dalies, kurių trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, ir jeigu jos atitinka visus bendruosius reikalavimus ir papildomas nustatytas sąlygas.
Sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus stacionarinių aktyviojo gydymo, teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytam paslaugų teikimo mastui užtikrinti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (neatsižvelgiant į įstaigos nuosavybės ar teisinę formą), pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos, jeigu jos atitinka visus bendruosius reikalavimus:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją (teikti atitinkamas paslaugas);
kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis, laikantis tokių paslaugų teikimui įstatymuose nustatytų reikalavimų; (Įstaiga įsipareigoja paslaugas teikti neimdama iš paciento priemokų už suteiktas paslaugas.
Ir toliau bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį.)
3) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų apmokėjimu susijusių tyčinių ir sistemingų pažeidimų. (Įstaiga yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt.) Teritorinė ligonių kasa sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos, sudarys su bendruosius reikalavimus atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įvertinusi jas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtį (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
2) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių per metus (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
3) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmę;
4) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visa apimtimi;
5) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumą.
Ir toliau bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį.)
3) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų apmokėjimu susijusių tyčinių ir sistemingų pažeidimų. (Įstaiga yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt.) Teritorinė ligonių kasa sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos, sudarys su bendruosius reikalavimus atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įvertinusi jas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtį (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
2) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių per metus (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);
3) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmę;
4) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visa apimtimi;
5) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumą. Reitingavimo kriterijai Paaiškinimai Atitinkamų paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sutartį, teikimo patirtis ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kokią atitinkamos paslaugos teikimo patirtį turės. Pvz., 1 metų patirtį turinti ASPĮ gaus didesnį balų skaičių nei ASPĮ, neturinti šios patirties, tačiau mažiau nei ASPĮ, turinti 5 metų patirtį. Per metus suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ pajėgumas suteikti tam tikrą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių.
Atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ galimybės kuo greičiau pacientui suteikti atitinkamą planinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. bus vertinamas laikas nuo paciento registracijos iki paslaugos suteikimo. Įstaiga yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi ASPĮ turėtų įsipareigoti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti visa apimtimi, t. y. gydytojas turėtų teikti visą spektrą gydytojo normoje numatytų paslaugų, ne tik paprasčiausias ar geriausiai apmokamas paslaugas. ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas Vadovaujantis šiuo kriterijumi vertinama, ar pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra saugios. ASPĮ, kurioje yra teikiamos stacionarinės, dienos stacionaro /chirurgijos ir ambulatorinės paslaugos, bus vertinama maksimaliu reitingavimo balu. Kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustatys Vyriausybė. Vaistinėse išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bei optikose išduotos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bus apmokamos pagal teritorinės ligonių kasos ir vaistinių bei optikų sutartis. TLK sudarys sutartis su pageidaujančiomis jas sudaryti vaistinėmis, turinčiomis farmacinės veiklos licenciją, ir su pageidaujančiomis sutartis sudaryti optikomis, gavusiomis notifikavimo pažymą apie tiekiamų į Lietuvos Respublikos rinką medicinos prietaisų įregistravimą (t. y. yra turinčiomis leidimą gaminti ir prekiauti akinių lęšiais).
Sutartys tarp TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp TLK ir vaistinių ar optikų bus sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sudarytos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galės būti nutraukiamos, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga sutarties galiojimo metu paslaugas teiks nesilaikydamos bendrųjų reikalavimų. Grafinė sutarčių sudarymo pagal Projektus schema Projektų siūlymais bus atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. liepos 10 d. dekrete Nr. 1K-1349 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1418, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 62-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1419, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1420, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1421, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1422, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1423 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1424 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ nurodytas pastabas dėl galimo konkurencijos tarp valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus ribojimo, aiškių kriterijų sudarant stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklą nustatymu ir kt. 12. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. sausio 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys). Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei): 1.
Šalies gyventojams bus užtikrintas saugių ir tinkamos kokybės tiek stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tiek ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; paslaugų teikimas bus pritaikytas kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresni gyventojų sveikatos rodikliai; konsolidavus stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame pakankamame įstaigų skaičiuje, bus optimaliai panaudojama šių įstaigų infrastruktūra, medicinos įranga bei žmogiškieji ištekliai – padidės ligoninių sektoriaus efektyvumas; bus įvardintos aiškios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo plėtros perspektyvos ir sukurtos paskatos racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą (įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo); sudarys sąlygas pritraukti naujų sveikatos priežiūros specialistų – įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo (planuojama, kad tinklas bus peržiūrimas kas penkerius metus), o tai žinodami sveikatos priežiūros specialistai turės teisėtus lūkesčius įsidarbinti tokiose įstaigose ir dirbti žinodami tokios įstaigos perspektyvą; įstatymu bus nustatyti aiškūs sutarčių sudarymo kriterijai, o šių kriterijų buvimas prisidės prie skaidrios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atrankos ir racionalesnio PSDF biudžeto lėšų naudojimo.
Šalies gyventojams bus užtikrintas saugių ir tinkamos kokybės tiek stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tiek ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; paslaugų teikimas bus pritaikytas kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresni gyventojų sveikatos rodikliai; konsolidavus stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame pakankamame įstaigų skaičiuje, bus optimaliai panaudojama šių įstaigų infrastruktūra, medicinos įranga bei žmogiškieji ištekliai – padidės ligoninių sektoriaus efektyvumas; bus įvardintos aiškios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo plėtros perspektyvos ir sukurtos paskatos racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą (įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo); sudarys sąlygas pritraukti naujų sveikatos priežiūros specialistų – įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo (planuojama, kad tinklas bus peržiūrimas kas penkerius metus), o tai žinodami sveikatos priežiūros specialistai turės teisėtus lūkesčius įsidarbinti tokiose įstaigose ir dirbti žinodami tokios įstaigos perspektyvą; įstatymu bus nustatyti aiškūs sutarčių sudarymo kriterijai, o šių kriterijų buvimas prisidės prie skaidrios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atrankos ir racionalesnio PSDF biudžeto lėšų naudojimo. Bus sudarytos realios teisinės prielaidos LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu (siekiamas rezultatas – taip veikiantis LNSS įstaigų tinklas, kad paslaugos tinklo įstaigose būtų pacientams pasiekiamos per kuo trumpiausią laiką, atitinkamų profilių paslaugų planavimas tose tinklo įstaigose, kuriose tokių paslaugų poreikis yra didžiausias, paslaugoms teikti turimos infrastruktūros racionalus ir efektyvus panaudojimas tinklo įstaigose, medicinos specialistų pritraukimas į tas tinklo įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausiais (arba medicinos specialistų pagal poreikį paskirstymas įstaigos viduje (komandiruotės)).
2Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 3. Bus užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai). 4.
4Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 5. Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas). 5. Numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;
6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;
7) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, jo sudarymo reikalavimus, ir kiekvienos tinklui priskirtos įstaigos teikiamas paslaugas;
ASPĮ vertinimo tvarką. 10) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas). Tikėtos valdybos narių DU išlaidos (be Sodros mokesčių; pagal įstaigų lygmenis ir įstaigų vadovams numatytą koeficiento dydį (įskaitant max kintamąją dalį):
Atlyginimo bazinis dydis - 132,50 Rajono lygmens vadovų koeficientas Regiono lygmens vadovų koeficientas Respublikinio lygmens vadovų koeficientas Universiteto ligoninės vadovų koeficientas 12,00 13,80 15,60 17,60 Pastovioji atlyginimo dalis 1590,00 1828,50 2067,00 2332,00 Maksimali (40%) kintamoji dalis 636 731,4 826,8 932,8 Viso per mėnesį 2226,00 2559,90 2893,80 3264,80 Viso per metus 26712 30718,8 34725,6 39177,6 20% nuo metinio atlygio 5342,4 6143,76 6945,12 7835,52 5 asm, per metus 26.712 30.719 34.726 39.178
13Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia: Seimo narys Aurelijus Veryga
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 29, 42, 51, 53, 60, 61, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 29, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr.
I-920 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus). Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas optimizuoti. 2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga.
Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis.
Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose.
Nuogąstavimai yra pagrįsti dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). 4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją.
LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas.
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas. 7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas.
Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. 8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės.
Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 9) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais.
Projektų tikslai:
1nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
2užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
3suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;
4suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomos priemonės:
nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti teisines prielaidas vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti sąlygas minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnis. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių.
Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai
Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio išbraukiamas Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.).
Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių atitinkami parengti ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Pakeitimais bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo. 3. Projektuose siūlomos naujovės:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:
kadencija visų ASPĮ vadovams;
įstaigos vadovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. ASPĮ konkursinės pareigybės: Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami:
1ASPĮ vadovas;
pavaduotojai (naujas dalykas); 3.
ASPĮ padalinių ir filialų vadovai;
priežiūros specialistai;
vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai). ASPĮ vadovų pavaduotojai:
viešo konkurso būdu;
priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:
universiteto ligoninių, kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas;
universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas;
vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas. Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui: LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui. Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5. Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). Įstatymu siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.
asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį. Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta.
Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Valdybos pranašumai ir trūkumai Pranašumai Trūkumai Užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir efektyvus įstaigos valdymas, kurio neužtikrina vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas ir (ar) steigėjas įgyvendindamas savo teises įstaigoje. Didinamos įstaigos valdymo išlaidos (valdybos nariams nustatomas nedidesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio DU). Sumažinama interesų konflikto rizika įstaigos vadovui priimant sprendimus. Sumažinama nepagrįstų, įstaigai finansiškai rizikingų (nuostolingų) sprendimų priėmimo rizika. * Privalomas valdybas tikslinga nustatyti respublikinėse (universiteto) ligoninėse pagal poreikį įstaigos steigėjo (-ų) sprendimu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui. 6. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai. Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas. 7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai. Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“. Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka.
LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“. 8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai.
Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 10.
10Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.). 11. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. liepos 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas.
Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys). Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei): 1.
Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 2. Bus užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai). 3. Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 4. Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;
6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;
7) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas). Tikėtos valdybos narių DU išlaidos (be Sodros mokesčių; pagal įstaigų lygmenis ir įstaigų vadovams numatytą koeficiento dydį (įskaitant max kintamąją dalį):
Atlyginimo bazinis dydis - 132,50 Rajono lygmens vadovų koeficientas Regiono lygmens vadovų koeficientas Respublikinio lygmens vadovų koeficientas Universiteto ligoninės vadovų koeficientas 12,00 13,80 15,60 17,60 Pastovioji atlyginimo dalis 1590,00 1828,50 2067,00 2332,00 Maksimali (40%) kintamoji dalis 636 731,4 826,8 932,8 Viso per mėnesį 2226,00 2559,90 2893,80 3264,80 Viso per metus 26712 30718,8 34725,6 39177,6 20% nuo metinio atlygio 5342,4 6143,76 6945,12 7835,52 5 asm, per metus 26.712 30.719 34.726 39.178
13Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo nariai: Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Agnė Širinskienė Ramūnas Karbauskis Zenonas Streikus
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-11-14 Nr. S-2018-8565 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2893 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2893 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą neužtikrinamas geografinis stacionarių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, papildomai įtraukiamas reikiamas skaičius sveikatos priežiūros įstaigų. Siūloma nuostata suponuoja, kad į stacionariojo aktyviojo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą būtų įtrauktas tik ribotas skaičių įstaigų, t. y. tik tiek, kad būtų užtikrintas geografinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Pažymėtina, kad įstaigų, norinčių būti įtrauktomis į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir atitinkančių šiame įstatyme nustatytus kriterijus, galėtų būti daugiau, nei reikia. Tai reiškia, kad turės būti vykdoma įstaigų atranka. Atitinkamai atkreiptinas dėmesys, kad iš nurodytos nuostatos nėra aišku, kokiu būdu būtų atrenkamos įstaigos į sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, ir kas nustatytų tokių įstaigų atrankos tvarką. Siūlytina nuostatą tikslinti įstatyme nustatant įstaigų atrankos kriterijus. 2.
priežiūros įstaigų tinklui priklausančios įstaigos galėtų teikti pacientams nemokamas (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir tokiu būdu padėti įgyvendinti valstybei nustatytą konstitucinę pareigą užtikrinti sveikatos paslaugų finansinį prieinamumą[1], šios įstaigos turi pasiraišyti sutartis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo su teritorinėmis ligonių kasomis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2899 (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo projektas) keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje, be Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kriterijų, sveikatos priežiūros įstaigoms nustatomi papildomi reikalavimai sutarčių dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sudarymui. Todėl, siekiant siūlomo reguliavimo teisinio aiškumo ir nuoseklumo (t. y. kad būtų aišku, jog stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui priklausančių įstaigų veiklai keliami ne tik Projekte, bet ir Sveikatos draudimo įstatyme nustatyti reikalavimai), siūlytina Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje teikti nuorodą į Sveikatos draudimo įstatymo
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui priklausančioms įstaigoms dėl sutarčių dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sudarymo su teritorinėmis ligonių kasomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] Viktorija Vasiliauskienė, tel.
[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo IV konstatuojamosios dalies 1.5 punktas: „Vykdydama konstitucinę funkciją rūpintis žmonių sveikata valstybė turi užtikrinti ne tik piliečiams teikiamos nemokamos medicinos pagalbos, bet ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, inter alia garantuoti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių neapima piliečiams teikiama nemokama medicinos pagalba, būtų visiems, įskaitant socialiai jautriausias asmenų grupes, pagal poreikius vienodai prieinamos, taigi sukurti tokią šių paslaugų finansavimo sistemą, kuri leistų sukaupti jų teikimo išlaidoms apmokėti būtinas lėšas, kitaip – jeigu už šias paslaugas (visą jų kainą) asmenys turėtų sumokėti patys – jos galėtų būti neįperkamos, tad iš tikrųjų neprieinamos <...>“ (išskirta mūsų).
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi yra keičiamas įstatymo 1 straipsnis, o projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 13¹ dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad vienu įstatymo projekto straipsniu galima keisti tik vieną įstatymo straipsnį, projekto 1 straipsnio 2 dalis perkeltina į projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamos įstatymo 2 straipsnio nuostatos. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomoje keisti įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“, nes analogiška nuostatą siūloma įtvirtinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punkte. Be to, pastebėtina, kad sąvokos apibrėžtyje nedera įtvirtinti teisės normų, kurios pagal savo esmę nelaikytinos apibrėžtimi. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių tiek nurodytiems, tiek kitiems įstatymams.
Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisykles, esant jų tarpusavio konkurencijai, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir reikėtų aiškiai įtvirtinti keičiamo įstatymo viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu. Be to, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatoma analogiškas konkurencinių teisės normų taikymo reguliavimas, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“ įrašytina formuluotė „kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“. 4. Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį teisės aktus ir kitus norminius dokumentus, nustatančius įstaigų veiklą. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš sisteminės keičiamo įstatymo nuostatų analizės nėra aišku šio straipsnio pripažinimo netekusiu galios tikslas. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažįstamas netekusiu galios straipsnis būtent ir nustato sveikatos apsaugos ministro įgaliojimus dėl medicinos normų ir sveikatos priežiūros metodikų, kuriomis privaloma vadovautis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, tvirtinimo. Juo vadovaujantis sveikatos apsaugos ministras ir yra patvirtinęs visas galiojančias medicinos normas, kuriuos taikomos sveikatos priežiūros paslaugas teikiant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pripažinus netekusiu galios įstatymo 9 straipsnį, galimai susidarytų teisės reguliavimo spraga dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos priežiūros įstaigose reglamentavimo, nes nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai neįtvirtina analogiškų kaip ir pripažįstamame netekusiu galios straipsnyje sveikatos apsaugos ministro įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimo srityje. 5.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklo formavimo principus. Pastebėtina, jog šiuo metu galiojančiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, toks tinklas nebuvo minimas, todėl manome, kad atsižvelgiant į teisės aiškumo principą, naujo teisinio reguliavimo objekto reglamentavimą, derėtų pradėti ne nuo formavimo principų, o nuo paties Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklo esmės ir jo formavimo tikslo. Kartu pažymėtina, kad nėra atskleistos ir kokios teisinės pasekmės kiltų, jei stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebūtų įtrauktos į naujai formuojamą Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, arba suėjus 5 metų terminui nebeatitiktų projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Manytina, jog tokios teisinės pasekmės turėtų aptartos įstatyme, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigų ūkinės veiklos sąlygomis. 6. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas formuojamas 5 metams.“ Pastebėtina, jog nei keičiamo įstatymo tekste, nei projekto 47 straipsnyje, nustatančiame šio įstatymo taikymo nuostatas, nėra aptariama, kas turėtų vykti suėjus 5 metų terminui nuo tinklo suformavimo. Projekto 47 straipsnio 10 dalyje tik siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams vertinama kas 5 metus“. Taigi nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti suėjus 5 metų terminui, pavyzdžiui, tinklas formuojamas iš naujo, keičiama tinklo sudėtis ir t.t.
Be to, pastebėtina, kad sveikatos priežiūros įstaigų atitiktis galimai turėtų būti vertinama ne suėjus 5 metų terminui, o iš anksto, kad suėjus šiam terminui būtų galima spręsti dėl tolimesnių tinklo formavimo administracinių veiksmų. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, nustatanti asmens sveikatos priežiūros įstaigų įtraukimo į tinklą nuostatas, nėra pakankamai aiški, nes nėra atskleistas santykis su 1 dalimi, nustatančia, kad tinklas formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir saugių paslaugų teikimą pacientams, t.y. nėra aišku, ar iš pradžių visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios 2 dalyje nustatytus kriterijus, įtraukiamos į tinklą, ir tik paskui sprendžiama apie suformuoto faktinio įstaigų tinklo pakankamumą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, ar, vis dėlto, iš pradžių nustatomas tinkamam tinklo funkcionavimui būtinas sveikatos priežiūros įstaigų skaičius ir jų geografinis išdėstymas, o tik paskui pagal reitingavimą į tinklą būtų įtraukiamos aukštesnius kriterijus atitinkančios įstaigos. Atsižvelgiant tai, siūlome patikslinti įstaigų tinklo formavimo tvarką. 8. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa bei jos 4 punktas suformuluoti ydingai, nes siūloma projekto redakcija suponuoja, kad kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos net gali neturėti savo reitingo, nustatyto pagal tam tikrus rodiklius. Galbūt turima omenyje, kad vienas iš kriterijų, būtinų tam, kad sveikatos priežiūros įstaiga būtų įtraukta į tinklą, yra ne apskritai reitingo, o pakankamo (aukšto, teigiamo) reitingo apskrityje turėjimas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto pirmoji pastraipa tikslintina. 9.
9Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai,
kad įstatyminių normų turinys neturėtų būti aiškinamas poįstatyminiais teisės aktais, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto a-e papunkčiuose reikėtų nustatyti bent principines juose išdėstytų rodiklių reikšmes reitingo apskaičiavimui, pavyzdžiui, a papunktyje reikėtų nurodyti, kad aukštesnį reitingą lemtų didesnis (arba mažesnis) lovų skaičius, b papunktyje – kad aukštesnį reitingą lemtų kuo didesnis (arba mažesnis) metinis stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičius ir t.t. 10. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto c papunktyje siūlome keisti formuluotę „išvengiamų hospitalizacijų dalis“, į aiškesnio turinio nuostatą, pavyzdžiui, „besikreipiančių dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų asmenų ir hospitalizuotų asmenų procentinis santykis“ ar pan. 11. Nėra aišku, kaip būtų nustatomas ar apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje nurodytas rodiklis dėl savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalis, nes neatskleisti tarpusavyje lygintini dydžiai, t.y. nėra aišku su kuo būtų lyginamas, pavyzdžiui, Rokiškio rajono gyventojų, besigydančių kitų savivaldybių įstaigose, skaičius – su apskritai Rokiškio rajono gyventojų skaičiumi, su Rokiškio rajono gyventojų, besikreipiančių (ar besigydančių) į šio rajono esančias įstaigas (jų stacionaruose) skaičiumi, ar, vis dėlto, turimas omenyje kažkoks kitoks lyginamasis santykis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje nurodytam rodikliui. 12.
straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atitinkančių tik šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus būtų daugiau nei jų trūktų iki geografinio stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimo, t.y. nėra aišku, ar pagal kažkokius papildomus kriterijus būtų atrenkamos kelios trūkstamos sveikatos priežiūros įstaigos, ar vis dėlto, į tinklą būtų įtraukiamos visos likusios sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios bent minėtuosiuose 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus. 13. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pažymėtina, jog projekto nuostatose reglamentuojamas būtent tinklo formavimas, o iš projekto turinio nėra aiškus „tinklo formavimo“ turinys, t. y. kokie administraciniai veiksmai ir procedūros atliekami tinklo formavimo proceso metu, taip pat nėra aišku, kokia institucija būtų įgaliota atlikti šį tinklo formavimą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina minėtus įstatyminio reguliavimo neaiškumus pašalinti. 14. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies trečiajame ir ketvirtajame sakiniuose po žodžio
„dalininkas“ įrašytinas žodis sklaiustuose „(dalininkai)“, nes valstybių ir
savivaldybių viešosios sveikatos priežiūros įstaigos gali turėti ne vieną dalininką (Viešųjų įstaigų įstatymas numato galimybę dalininkais tapti ir kitiems asmenims, o ne tik viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjams, nurodytiems keičiamo įstatymo 27 straipsnyje). 15.
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nelogiška ir teisinio krūvio neturinti nuostata, nustatanti, kad viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdomas visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka. Pirma, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos bei viešosios įstaigos, kurios nuosavybės teise priklauso tik valstybei ar savivaldybei, visuotinio dalininko susirinkimo kaip valdymo organo neturi. Šiose įstaigose visas įstaigos valdymo funkcijas vykdo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Antra, tose viešosiose įstaigose, kuriose yra keli dalininkai, konkursą ir vykdytų būtent visuotinis dalininkų susirinkimas, todėl nustatymas, kad visuotinis dalininkų susirinkimas vykdo konkursą visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka yra niekinis. Trečia, svarstytinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas, pagal kurį konkursai į aukščiausias įstaigų vadovų pareigas organizuojami įstaigų visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka, kai konkursai į žemesnes įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų, padalinių ir filialų vadovų pareigas organizuojami jau Vyriausybės nustatyta tvarka. 16. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio
konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Taigi, toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą įstatyme ar konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų, priimamų viešo konkurso būdu, pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. 17. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma imperatyviai nustatyti, kad „LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.“ Toks imperatyvus nuostatos pobūdis kelia abejonių. Pastebėtina, kad vadovo pavaduotojai taip pat gali padaryti teisės pažeidimų, nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikacinių reikalavimų ir pan. Todėl manytina, kad nėra pagrįsta imperatyviai, be jokių išlygų nustatyti, kad vadovų pavaduotojai ir toliau eina savo pareigas iki vadovo darbo santykių pasibaigimo t.y. net ir tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių su jais pačiais nutraukti darbo santykius. 18.
straipsnio 5 dalies 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). 19. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktai tikslintini, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. Be to, žodžius „turi neišmykusį ar nepanaikintą teistumą“ siūlytina keisti į žodžius „teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“, o formuluotė „arba turi nepasibaigusį laidavimo terminą“ keistina į formuluotę „arba laidavimo terminas yra nesibaigęs“. 20. Derinant projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, siūlome keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punkte vietoj žodžių „atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus“ siūlome įrašyti žodžius
„atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar
šiurkščius darbo pareigų pažeidimus“. 21. Projekto 22 straipsnio pavadinime po skaičiaus „28“ įrašytinas žodis „straipsnio“. 22. Projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje po žodžių „juridiniais asmenimis“ įrašytini žodžiai „ar kitomis organizacijomis ar jų padaliniais“. 23.
straipsnio 11 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valdybos kompetencijai priklauso teikti visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) pasiūlymus dėl LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo. Vertindami šią nuostatą, norime pažymėti, kad aukščiau nurodyti subjektai (visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) neturi jokių įgaliojimų patys atšaukti įstaigos vienasmenio valdymo organo - vadovo priimtų sprendimų. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra įtvirtinta tik dalininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 11 dalies 4 punktą, po žodžio „atšaukimo“ įrašant žodį
„inicijavimo“. 24. Projekto 38 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po
žodžio „punktą“ įrašytini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 25. Projekto 38 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 9 punkte vietoj žodžio „dalininką“ įrašytinas žodis „dalininkus“. 26. Projekto 41 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „42“ įrašytinas skaičius „49“. 27. Tikslintina projekto 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data, nes pagal Seimo statute numatytus įstatymų leidybos procedūrų bei Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus įstatymų įsigaliojimų terminus, projekte nurodytas 2018 m. gruodžio 1 d. terminas yra objektyviai neįgyvendinamas. 28.
28Projekto 47 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys,
atsižvelgiant į jo turinį (tai yra ne pereinamojo laikotarpio, o nuolatinio galiojimo norma, nustatanti įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimą) turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. 29. Projekto 47 straipsnio 10 dalis brauktina kaip perteklinė, nes stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimą 5 metų laikotarpiui įtvirtinanti nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-11-22
Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2893(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti perregistruotą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2893(2) (toliau – Projektas), pakartotinai teikiame pastabas ir pasiūlymus, kurie buvo teikti Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP2893. 1. Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą neužtikrinamas geografinis stacionarių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, papildomai įtraukiamas reikiamas skaičius sveikatos priežiūros įstaigų. Siūloma nuostata suponuoja, kad į stacionariojo aktyviojo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą būtų įtrauktas tik ribotas skaičių įstaigų, t. y. tik tiek, kad būtų užtikrintas geografinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Pažymėtina, kad įstaigų, norinčių būti įtrauktomis į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir atitinkančių šiame įstatyme nustatytus kriterijus, galėtų būti daugiau, nei reikia. Tai reiškia, kad turės būti vykdoma įstaigų atranka. Atitinkamai atkreiptinas dėmesys, kad iš nurodytos nuostatos nėra aišku, kokiu būdu būtų atrenkamos įstaigos į sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, ir kas nustatytų tokių įstaigų atrankos tvarką.
Siūlytina nuostatą tikslinti įstatyme nustatant įstaigų atrankos kriterijus. 2. Tam, kad stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui priklausančios įstaigos galėtų teikti pacientams nemokamas (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir tokiu būdu padėti įgyvendinti valstybei nustatytą konstitucinę pareigą užtikrinti sveikatos paslaugų finansinį prieinamumą[1], šios įstaigos turi pasiraišyti sutartis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo su teritorinėmis ligonių kasomis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2899 (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo projektas) keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje, be Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kriterijų, sveikatos priežiūros įstaigoms nustatomi papildomi reikalavimai sutarčių dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sudarymui.
Todėl, siekiant siūlomo reguliavimo teisinio aiškumo ir nuoseklumo (t. y. kad būtų aišku, jog stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui priklausančių įstaigų veiklai keliami ne tik Projekte, bet ir Sveikatos draudimo įstatyme nustatyti reikalavimai), siūlytina Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje teikti nuorodą į Sveikatos draudimo įstatymo
aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui priklausančioms įstaigoms dėl sutarčių dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sudarymo su teritorinėmis ligonių kasomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] Viktorija Vasiliauskienė, tel.
706 68 084, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo IV konstatuojamosios dalies 1.5 punktas: „Vykdydama konstitucinę funkciją rūpintis žmonių sveikata valstybė turi užtikrinti ne tik piliečiams teikiamos nemokamos medicinos pagalbos, bet ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, inter alia garantuoti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių neapima piliečiams teikiama nemokama medicinos pagalba, būtų visiems, įskaitant socialiai jautriausias asmenų grupes, pagal poreikius vienodai prieinamos, taigi sukurti tokią šių paslaugų finansavimo sistemą, kuri leistų sukaupti jų teikimo išlaidoms apmokėti būtinas lėšas, kitaip – jeigu už šias paslaugas (visą jų kainą) asmenys turėtų sumokėti patys – jos galėtų būti neįperkamos, tad iš tikrųjų neprieinamos <...>“ (išskirta mūsų).
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“, nes analogiška nuostatą siūloma įtvirtinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punkte. Be to, pastebėtina, kad sąvokos apibrėžtyje nedera įtvirtinti teisės normų, kurios pagal savo esmę nelaikytinos apibrėžtimi. 2. Galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui”. Manytume, kad ši nuostata turėtų būti patikslinta, nurodant ne tik Viešųjų įstaigų ir šio įstatymo, bet ir Biudžetinių įstaigų ir šio įstatymo taikymo santykį, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose tai nėra nustatyta. Be to, tokia teisės normos konstrukcija – „taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja“ teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių tiek nurodytiems, tiek kitiems įstatymams.
O kadangi keičiamame įstatyme siekiama nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisykles, esant jų tarpusavio konkurencijai, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų tiesiog aiškiai įtvirtinti keičiamo įstatymo viršenybę minėtųjų įstatymų atžvilgiu. Derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatoma analogiškas konkurencinių teisės normų taikymo reguliavimas, keičiamo įstatymo 3 straipsnio
įrašytina formuluotė „kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“. 3. Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį teisės aktus ir kitus norminius dokumentus, nustatančius įstaigų veiklą. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš sisteminės keičiamo įstatymo nuostatų analizės nėra aišku šio straipsnio pripažinimo netekusiu galios tikslas. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažįstamas netekusiu galios straipsnis būtent ir nustato sveikatos apsaugos ministro įgaliojimus dėl medicinos normų ir sveikatos priežiūros metodikų, kuriomis privaloma vadovautis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, tvirtinimo. Juo vadovaujantis sveikatos apsaugos ministras ir yra patvirtinęs visas galiojančias medicinos normas, kuriuos taikomos sveikatos priežiūros paslaugas teikiant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pripažinus netekusiu galios įstatymo 9 straipsnį, galimai susidarytų teisės reguliavimo spraga dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos priežiūros įstaigose reglamentavimo, nes nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai neįtvirtina analogiškų kaip ir pripažįstamame netekusiu galios straipsnyje sveikatos apsaugos ministro įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimo srityje. 4.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklo formavimo principus. Pastebėtina, jog šiuo metu galiojančiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, toks tinklas nebuvo minimas, todėl manome, kad atsižvelgiant į teisės aiškumo principą, naujo teisinio reguliavimo objekto reglamentavimą, derėtų pradėti ne nuo formavimo principų, o nuo paties Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklo esmės ir jo formavimo tikslo. Kartu pažymėtina, kad nėra atskleistos ir kokios teisinės pasekmės kiltų, jei stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebūtų įtrauktos į naujai formuojamą Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, arba suėjus 5 metų terminui nebeatitiktų projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Manytina, jog tokios teisinės pasekmės turėtų aptartos įstatyme, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigų ūkinės veiklos sąlygomis. 5. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas formuojamas 5 metams.“ Pastebėtina, jog nei keičiamo įstatymo tekste, nei projekto 47 straipsnyje, nustatančiame šio įstatymo taikymo nuostatas, nėra aptariama, kas turėtų vykti suėjus 5 metų terminui nuo tinklo suformavimo. Projekto 47 straipsnio 10 dalyje tik siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams vertinama kas 5 metus“. Taigi nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti suėjus 5 metų terminui, pavyzdžiui, tinklas formuojamas iš naujo, keičiama tinklo sudėtis ir t.t.
Be to, pastebėtina, kad sveikatos priežiūros įstaigų atitiktis galimai turėtų būti vertinama ne suėjus 5 metų terminui, o iš anksto, kad suėjus šiam terminui būtų galima spręsti dėl tolimesnių tinklo formavimo administracinių veiksmų. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, nustatanti asmens sveikatos priežiūros įstaigų įtraukimo į tinklą nuostatas, nėra pakankamai aiški, nes nėra atskleistas santykis su 1 dalimi, nustatančia, kad tinklas formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir saugių paslaugų teikimą pacientams, t.y. nėra aišku, ar iš pradžių visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios 2 dalyje nustatytus kriterijus, įtraukiamos į tinklą, ir tik paskui sprendžiama apie suformuoto faktinio įstaigų tinklo pakankamumą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, ar, vis dėlto, iš pradžių nustatomas tinkamam tinklo funkcionavimui būtinas sveikatos priežiūros įstaigų skaičius ir jų geografinis išdėstymas, o tik paskui pagal reitingavimą į tinklą būtų įtraukiamos aukštesnius kriterijus atitinkančios įstaigos. Atsižvelgiant tai, siūlome patikslinti įstaigų tinklo formavimo tvarką. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa bei jos 4 punktas suformuluoti ydingai, nes siūloma projekto redakcija suponuoja, kad kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos net gali neturėti savo reitingo, nustatyto pagal tam tikrus rodiklius. Galbūt turima omenyje, kad vienas iš kriterijų, būtinų tam, kad sveikatos priežiūros įstaiga būtų įtraukta į tinklą, yra ne apskritai reitingo, o pakankamo (aukšto, teigiamo) reitingo apskrityje turėjimas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto pirmoji pastraipa tikslintina. 8.
8Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai,
kad įstatyminių normų turinys neturėtų būti aiškinamas poįstatyminiais teisės aktais, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto a-e papunkčiuose reikėtų nustatyti bent principines juose išdėstytų rodiklių reikšmes reitingo apskaičiavimui, pavyzdžiui, a papunktyje reikėtų nurodyti, kad aukštesnį reitingą lemtų didesnis (arba mažesnis) lovų skaičius, b papunktyje – kad aukštesnį reitingą lemtų kuo didesnis (arba mažesnis) metinis stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičius ir t.t. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto būtinojo kriterijaus – įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumo, turinio. 9. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto c papunktyje siūlome keisti formuluotę „išvengiamų hospitalizacijų dalis“, į aiškesnio turinio nuostatą, pavyzdžiui, „besikreipiančių dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų asmenų ir hospitalizuotų asmenų procentinis santykis“ ar pan. 10. Nėra aišku, kaip būtų nustatomas ar apskaičiuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje nurodytas rodiklis dėl savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalis, nes neatskleisti tarpusavyje lygintini dydžiai, t.y. nėra aišku su kuo būtų lyginamas, pavyzdžiui, Rokiškio rajono gyventojų, besigydančių kitų savivaldybių įstaigose, skaičius – su apskritai Rokiškio rajono gyventojų skaičiumi, su Rokiškio rajono gyventojų, besikreipiančių (ar besigydančių) į šio rajono esančias įstaigas (jų stacionaruose) skaičiumi, ar, vis dėlto, turimas omenyje kažkoks kitoks lyginamasis santykis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje nurodytam rodikliui. 11.
straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atitinkančių tik šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus būtų daugiau nei jų trūktų iki geografinio stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimo, t.y. nėra aišku, ar pagal kažkokius papildomus kriterijus būtų atrenkamos kelios trūkstamos sveikatos priežiūros įstaigos, ar vis dėlto, į tinklą būtų įtraukiamos visos likusios sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios bent minėtuosiuose 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus. 12. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pažymėtina, jog projekto nuostatose reglamentuojamas būtent tinklo formavimas, o iš projekto turinio nėra aiškus „tinklo formavimo“ turinys, t. y. kokie administraciniai veiksmai ir procedūros atliekami tinklo formavimo proceso metu, taip pat nėra aišku, kokia institucija būtų įgaliota atlikti šį tinklo formavimą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina minėtus įstatyminio reguliavimo neaiškumus pašalinti. 13. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies trečiajame ir ketvirtajame sakiniuose po žodžio
„dalininkas“ įrašytinas žodis sklaiustuose „(dalininkai)“, nes valstybių ir
savivaldybių viešosios sveikatos priežiūros įstaigos gali turėti ne vieną dalininką (Viešųjų įstaigų įstatymas numato galimybę dalininkais tapti ir kitiems asmenims, o ne tik viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjams, nurodytiems keičiamo įstatymo 27 straipsnyje). 14.
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nelogiška ir teisinio krūvio neturinti nuostata, nustatanti, kad viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdomas visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka. Pirma, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos bei viešosios įstaigos, kurios nuosavybės teise priklauso tik valstybei ar savivaldybei, visuotinio dalininko susirinkimo kaip valdymo organo neturi. Šiose įstaigose visas įstaigos valdymo funkcijas vykdo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Antra, tose viešosiose įstaigose, kuriose yra keli dalininkai, konkursą ir vykdytų būtent visuotinis dalininkų susirinkimas, todėl nustatymas, kad visuotinis dalininkų susirinkimas vykdo konkursą visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka yra niekinis. Trečia, svarstytinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas, pagal kurį konkursai į aukščiausias įstaigų vadovų pareigas organizuojami įstaigų visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka, kai konkursai į žemesnes įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų, padalinių ir filialų vadovų pareigas organizuojami jau Vyriausybės nustatyta tvarka. 15. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Taigi, toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą įstatyme ar konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų, priimamų viešo konkurso būdu, pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. 16. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma imperatyviai nustatyti, kad „LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.“ Toks imperatyvus nuostatos pobūdis kelia abejonių. Pastebėtina, kad vadovo pavaduotojai taip pat gali padaryti teisės pažeidimų, nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikacinių reikalavimų ir pan. Todėl manytina, kad nėra pagrįsta imperatyviai, be jokių išlygų nustatyti, kad vadovų pavaduotojai ir toliau eina savo pareigas iki vadovo darbo santykių pasibaigimo t.y. net ir tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių su jais pačiais nutraukti darbo santykius. 17.
straipsnio 5 dalies 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). 18. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktai tikslintini, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. Be to, žodžius „turi neišmykusį ar nepanaikintą teistumą“ siūlytina keisti į žodžius „teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“, o formuluotė „arba turi nepasibaigusį laidavimo terminą“ keistina į formuluotę „arba laidavimo terminas yra nesibaigęs“. 19. Derinant projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, siūlome keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punkte vietoj žodžių „atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus“ siūlome įrašyti žodžius
„atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar
šiurkščius darbo pareigų pažeidimus“. 20. Projekto 22 straipsnio pavadinime po skaičiaus „28“ įrašytinas žodis „straipsnio“. 21. Projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje po žodžių „juridiniais asmenimis“ įrašytini žodžiai „ar kitomis organizacijomis ar jų padaliniais“. 22.
straipsnio 11 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valdybos kompetencijai priklauso teikti visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) pasiūlymus dėl LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo. Vertindami šią nuostatą, norime pažymėti, kad aukščiau nurodyti subjektai (visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) neturi jokių įgaliojimų patys atšaukti įstaigos vienasmenio valdymo organo - vadovo priimtų sprendimų. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra įtvirtinta tik dalininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 11 dalies 4 punktą, po žodžio „atšaukimo“ įrašant žodį
„inicijavimo“. 23. Projekto 38 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po
žodžio „punktą“ įrašytini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 24. Projekto 38 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 9 punkte vietoj žodžio „dalininką“ įrašytinas žodis „dalininkus“. 25. Projekto 41 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „42“ įrašytinas skaičius „49“. 26. Tikslintina projekto 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data, nes pagal Seimo statute numatytus įstatymų leidybos procedūrų bei Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus įstatymų įsigaliojimų terminus, projekte nurodytas 2018 m. gruodžio 1 d. terminas yra objektyviai neįgyvendinamas. 27.
27Projekto 47 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys,
atsižvelgiant į jo turinį (tai yra ne pereinamojo laikotarpio, o nuolatinio galiojimo norma, nustatanti įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimą) turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. 28. Projekto 47 straipsnio 10 dalis brauktina kaip perteklinė, nes stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimą 5 metų laikotarpiui įtvirtinanti nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-07
Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2893(3) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2893(3) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] Viktorija Vasiliauskienė, tel. 706 68 084, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galios keičiamo įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį teisės aktus ir kitus norminius dokumentus, nustatančius įstaigų veiklą. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš sisteminės keičiamo įstatymo nuostatų analizės nėra aišku šio straipsnio pripažinimo netekusiu galios tikslas. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažįstamas netekusiu galios straipsnis būtent ir nustato sveikatos apsaugos ministro įgaliojimus dėl medicinos normų ir sveikatos priežiūros metodikų, kuriomis privaloma vadovautis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, tvirtinimo. Juo vadovaujantis sveikatos apsaugos ministras ir yra patvirtinęs visas galiojančias medicinos normas, kuriuos taikomos sveikatos priežiūros paslaugas teikiant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pripažinus netekusiu galios įstatymo 9 straipsnį, galimai susidarytų teisės reguliavimo spraga dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos priežiūros įstaigose reglamentavimo, nes nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai neįtvirtina analogiškų kaip ir pripažįstamame netekusiu galios straipsnyje sveikatos apsaugos ministro įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimo srityje. 2. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti vykdomas jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba šios institucijos kartu su įstaigos dalininkais nustatyta tvarka.
Svarstytinas siūlomo reguliavimo pagrįstumas, pagal kurį konkursai į aukštesnes, t.y. įstaigų vadovų, pareigas organizuojami įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, kai konkursai į žemesnes - įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų, padalinių ir filialų vadovų pareigas organizuojami jau Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Taigi, toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą įstatyme ar konkurso sąlygose numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų, priimamų viešo konkurso būdu, pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. 4.
straipsnio 2 dalyje siūloma imperatyviai nustatyti, kad „LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.“ Toks imperatyvus nuostatos pobūdis kelia abejonių. Pastebėtina, kad vadovo pavaduotojai taip pat gali padaryti teisės pažeidimų, nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikacinių reikalavimų ir pan. Todėl manytina, kad nėra pagrįsta imperatyviai, be jokių išlygų nustatyti, kad vadovų pavaduotojai ir toliau eina savo pareigas iki vadovo darbo santykių pasibaigimo t.y. net ir tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių su jais pačiais nutraukti darbo santykius. 5. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). 6. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktai tikslintini, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. Be to, žodžius „turi neišmykusį ar nepanaikintą teistumą“ siūlytina keisti į žodžius „teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“, o formuluotė „arba turi nepasibaigusį laidavimo terminą“ keistina į formuluotę „arba laidavimo terminas yra nesibaigęs“. 7.
įstatymais, siūlome keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punkte vietoj žodžių „atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus“ siūlome įrašyti žodžius
„atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius tarnybinius nusižengimus ar
šiurkščius darbo pareigų pažeidimus“. 8. Projekto 29 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 13 dalies paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) ir (ar) dalininko (savininko) teises įgyvendinanti (įgyvendinančios) institucijos gali įpareigoti LNSS viešosios įstaigos vadovą vykdyti valdybos siūlymus, įskaitant ir siūlymą dėl įstaigos vadovo sprendimų atšaukimo. Vertindami šią nuostatą, norime pažymėti, kad aukščiau nurodyti subjektai (visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) neturi įgaliojimų patys atšaukti ar įpareigoti įstaigos vienasmenį valdymo organą – vadovą atšaukti savo priimtą sprendimą. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra įtvirtinta tik dalininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad minėtoje nuostatoje turėtų būti vartojama keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įvesta „visuotinio dalininkų susirinkimo“ santrumpa. 9. Projekto 41 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „42“ įrašytinas skaičius „49“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]