Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu: „14) šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo;“
straipsnio 1 dalį nauju 15 punktu: „15) šalys – bylose dėl įvaikinimo;“
straipsnio 1 dalį nauju 16 punktu: „16) šalys – bylose dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos;“
Papildyti 404 straipsnį 4 dalimi: „4. Tais atvejais, kai vaiko tėvas (tėvai), dėl kurio valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepasirenka atstovo byloje ar nesikreipia į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o teismas mano, kad vaiko tėvas (tėvai) be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, bylą nagrinėjantis teismas bet kurioje proceso stadijoje gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka būtų parinktas antrinę teisinę pagalbą teiksiantis advokatas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. rugsėjo
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-289(2) lyginamasis variantas (sujungti projektai XIIP-323 ir
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu: „14) šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo;“. 2. Papildyti 83 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15) pareiškėjai
Papildyti 404 straipsnį 4 dalimi: „4. Jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems teisinę pagalbą, teisėjas kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.“
Pakeisti 407 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „407 straipsnis. Globos (rūpybos) nustatymas Gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikuio nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.“
Pakeisti 504 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tenkinant pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį ar rūpintinį, globos ar rūpybos vieta, o dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo – papildomai nurodomi duomenys apie globėją ar rūpintoją. Kai tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, teismas nustatydamas vaiko nuolatinę globą (rūpybą) nusprendžia, kokie globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys neatskleidžiami tėvams (tėvui ar motinai), kurių valdžia yra apribota.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.276¹ straipsniu ĮSTATYMO projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 IR 404
1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 133 ir 134 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS išmokų vaikams įstatymo nr. I-621 8 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo nr. XII-2501 1 STRAIPSNIO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei vaikų auklėjimo šeimoje principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Pavyzdžiui, teismas yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą, kai vaikai patyrė tėvų smurtą, bet savivaldybė ir kitos institucijos nesiėmė adekvačių priemonių apginti vaikų teisėms ir interesams (2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z ir kiti v. Jungtinė Karalystė).
Jungtinė Karalystė). Taigi, valstybė turi pareigą užtikrinti geriausius vaiko interesus, apsaugant vaikus nuo neigiamos jų vystymuisi aplinkos, o tais atvejais, kai vaikas yra paimamas iš savo šeimos, užtikrinti kuo spartesnį vaiko grįžimą į šeimos aplinką. Atsižvelgiant į tai, teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso
vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai), kuriais siekiama užtikrinti vaiko interesą augti saugioje šeimos aplinkoje. Įstatymų projektų teikimą pirmiausia paskatino siekis šalinti įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti vaikų apsaugos. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų, o apie 3300 vaikų gyvena globos namuose. Vis dėlto, dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia šiems vaikams kuo greičiau atsidurti jų vystymuisi geriausioje aplinkoje.
Nors Civiliniame kodekse ir yra reglamentuoti tėvų valdžios apribojimo pagrindai ir pasekmės, vis dėlto, daugelis tokių bylų vien pirmosios instancijos teismuose tęsiasi metus ar net ilgiau. Pavyzdžiui, vien 2015 m. net 118 bylų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tęsėsi apie metus, o 22 – daugiau kaip metus. Be to, šiose bylose priimti sprendimai gali būti skundžiami apeliacine, vėliau ir kasacine tvarka, o tai taip pat prailgina galutinio sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo laiką. Be to, šiuo metu didelė dalis tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, apskritai nėra suinteresuoti dalyvauti tokiose bylose, o tai apsunkina galimybes šias bylas nagrinėti operatyviai. Siekiant suderinti vaikų ir tėvų interesus, taip pat būtina nustatyti, kad tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo sprendžiama, būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Profesionalaus teisininko dalyvavimas užtikrintų tiek tėvų interesų, tiek pačių vaikų teisių apsaugą. Be to, profesionalaus teisininko dalyvavimas įvaikinimo ir globos nustatymo procesuose taip pat prisidėtų prie spartesnio vaiko grįžimo į šeimos aplinką. Tuo atveju, jei vaiko tėvų valdžia yra apribojama neterminuotai, vaikas yra įtraukiamas į įvaikintinų vaikų sąrašą. Vis dėlto, dabartinis reguliavimas, nustatantis pernelyg griežtus reikalavimus, neskatina įvaikinti. Šiuo metu įvaikinti gali susituokę asmenys iki penkiasdešimties metų. Tačiau, ilgėjant gyvenimo trukmei, šis amžiaus limitas turėtų būti prailgintas. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra galimos ir dažnai pasitaikančios situacijos, kai asmeniui ar asmenims, nusprendusiems tapti įtėviais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pirmiausia rekomenduoja globoti vaiką šeimoje tol, kol tėvų valdžios ribojimo klausimai yra sprendžiami teismine tvarka.
Minėtos globos šeimoje atveju būsimi įtėviai nustatyta tvarka įpareigojami bendrauti su vaiko biologiniais tėvais ir siekti, kad vaikas būtų jiems grąžintas, tačiau, net ir biologinių tėvų valdžios ribojimo atveju, minėtos globėjų šeimos neturi pirmenybės teisės įvaikinti. Taigi, aptariamų šeimų ir globojamo vaiko, kuris galėtų būti įvaikintas tokioje šeimoje, situacija lieka ir teisiškai, ir emociškai neapibrėžta. Paminėtina ir tai, jog šiuo metu norintys įvaikinti asmenys turi mokėti žyminį mokestį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pati valstybė turi būti suinteresuota platesniu įvaikinimo taikymu, toks apribojimas laikytinas neproporcingu. Be to, šiuo metu Lietuvoje žmonės nesiryžta įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų (tai yra visuomenės apklausų duomenimis ketverių metų amžiaus vaikas paprastai jau nėra pageidaujamas įvaikinti). Tokią situaciją lemia ir tai, kad dabartinė socialinės apsaugos garantijų sistema, įvaikinus vyresnius vaikus, nėra veiksminga ir nesudaro galimybių, sutrikusios raidos vaikui patekus į šeimą, su juo praleisti pakankamai laiko, įvaikinę žmonės adaptaciniu laikotarpiu susiduria su sunkumais, derindami darbo ir šeiminį gyvenimą. Galiojančiuose teisės aktuose Lietuvoje kol kas nėra reglamentuota kitose valstybėse plačiai paplitusi vaiko globos forma globėjų centre, kuri užtikrina, kad tais atvejais, kai vaiką tenka paimti iš tėvų, vaikas galėtų augti ne globos institucijoje, o šeimos aplinkoje (pas budintį globėją). Šios rūšies globa įteisinta Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje.
Be to, daugelis savivaldybių pripažįsta, kad aiškus teisinis reguliavimas ir bendros taisyklės, reglamentuojančios aptariamą sritį, visoje Lietuvoje yra būtinos. Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:
vaikų saugumą šeimose;
kad visos institucijos aktyviau imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje, o biologinės šeimos sulauktų realios pagalbos (per socialines paslaugas, teisinę pagalbą ir kt.) ir dėtų visas pastangas, kad jų vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje;
kad daugiau asmenų turėtų galimybę įsivaikinti ir globoti;
biurokratinę ir finansinę naštą žmonėms, pasiryžusiems globoti ir įvaikinti;
nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo yra sprendžiama, taip pat įvaikinantiems ir globoti norintiems asmenims;
aiškias procedūras įstatymuose, kad vaikai iš globos įstaigų galėtų teismo sprendimu būti perkeliami į juos norinčias įvaikinti šeimas net ir tais atvejais, kai tėvų valdžia nėra ribota;
alternatyvią globai institucijoje naują papildomą vaikų globos formą – globą globėjų centre, siekiant užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje, o ne globos įstaigose, ir kad būtų dedamos maksimalios pastangos, siekiant keisti situaciją šeimoje ir kuo greičiau vaikus grąžinti į biologines šeimas;
sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką;
bendrą visos Lietuvos, o ne pavienių savivaldybių vedamą globojamų vaikų ir globėjų apskaitą. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė bei Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato vaiko gyvenamąją vietą. Vis dėlto, ši Civilinio kodekso nuostata aiškiai nenumato, kad, skirdamas vaikui globą (rūpybą), teismas turėtų įvertinti, ar nėra galimybės nustatyti vaikui globos (rūpybos) šeimoje arba šeimynoje, ir tik nesant tokios galimybės ją skirti vaikų globos institucijoje. Tokios nuostatos nėra įtvirtintos ir 3.262 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Be to, šiuo metu Civilinio kodekso 3.180–3.183 straipsniai numato tėvų valdžios apribojimo pagrindus ir pasekmes, tačiau aiškiai nenustato, kokiais terminais ir kokiomis aplinkybėmis laikinas tėvų valdžios apribojimas gali ar turi būti pakeistas į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tai nėra nustatyta ir kituose Kodekso straipsniuose, pavyzdžiui, 3.262 straipsnyje, reguliuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Tai lemia paradoksalias situacijas, kuomet laikinas tėvų valdžios apribojimas tęsiasi itin ilgą laiką, o tai nesuteikia teisinio tikrumo vaikui, kurio tėvų valdžia laikinai apribota. Civilinio kodekso 3.209 straipsnyje numatyta, kad įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Nors tokia šeima turėtų būti laikoma vaiko globėjo (rūpintojo) šeima, tačiau praktikoje dėl šios nuostatos taikymo kyla neaiškumų. Civilinio kodekso 3.210 straipsnyje numatyta, kad įvaikintojais gali būti tik asmenys iki penkiasdešimties metų, taip pat tik sutuoktiniai, išskyrus išimtinius atvejus.
Tačiau šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad įvaikintojais negali būti asmenys, kurie yra pripažinti kaltais net už tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, Civilinio kodekso 3.212 straipsnyje nėra aiškiai numatyta, kad vaikų globos institucijos arba šeimynos sutikimas įvaikinti nėra būtinas. Civilinio kodekso 3.222 straipsnis, taip pat Civilinio proceso kodekso 486 straipsnis reglamentuoja vaiko perkėlimo į šeimą iki įvaikinimo institutą, kuris suteikia galimybę perkelti vaiką į būsimųjų įtėvių šeimą iki įvaikinimo. Vis dėlto, šiuo metu šis institutas yra retai taikomas, nors, praktikų nuomone, būtent šis institutas galėtų būti patobulintas, siekiant jį pritaikyti dažnesniam vaikų perkėlimui iš globos institucijų į šeimas. Civilinio kodekso 3.250 straipsnyje reguliuojama vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita. Tačiau šioje normoje nėra numatyta pareiga valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ne vėliau kaip per vieną dieną reaguoti į pranešimus apie nederamą tėvų elgesį su vaikais ir imtis priemonių dėl galimo tėvų valdžios ribojimo. Be to, šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti informacijos gavimo šaltiniai yra riboti. Civilinio kodekso 3.257 straipsnis nustato vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindus. Tačiau tarp jų nėra numatytas pagrindas, kai tėvų valdžia yra apribota. Šiuo metu Civilinis kodeksas nenumato centralizuotos vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), apskaitos, taip pat globėjų centro ir budinčių globėjų statuso. Be to, Kodeksas nenumato savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų pareigos bendradarbiauti tarpusavyje. Todėl praktikoje dažnai iškyla problemų dėl šių institucijų tarpusavio nesikalbėjimo, o tai galiausiai lemia, kad vaikas praranda galimybę būti įvaikintas ar perkeltas į globėjų (rūpintojų) šeimą.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra numatyta, kokie asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose. Tarp šių asmenų nepatenka šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar bylose dėl įvaikinimo, vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo. Toks reguliavimas neskatina norinčių įvaikinti asmenų, neprisideda prie to, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato, kad vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, taip pat įvaikintojai ar globoti norintys asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (išskyrus, jei jie atitinka kitus įstatyme numatytus kriterijus šiai pagalbai gauti, pavyzdžiui, atitinka pajamų kriterijų). Neturint profesionalaus atstovo tokio pobūdžio bylose, tėvų valdžios apribojimo bylų nagrinėjimas yra apsunkinamas, neužtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo yra sprendžiama, kartu neskatinamas įvaikinimas ir vaiko globa (rūpyba). Tai neleidžia šių bylų nagrinėti operatyviau. Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą. Tačiau įstatyme nėra reglamentuota, kokia tvarka veikia globėjų centre nustatyta vaiko globa, nėra apibrėžtos globėjų centro, budinčių globėjų teisės, garantijos ir pareigos bei jų santykis su savivaldybės organizuojama vaiko globa ir socialinėmis paslaugomis.
Išmokų vaikams įstatymas nenumato, kokia išmoka turi būti mokama tais atvejais, kai vaiko globa yra nustatoma globos centre ir vaikas auga budinčių globėjų šeimos namuose, ir iš kokių šaltinių tokia išmoka bei minėtos paslaugos yra finansuojamos. Darbo kodeksas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, įvaikinus vyresnio amžiaus vaiką, suteikia teisę į atitinkamas atostogas, užtikrinančias darbo vietos apsaugą, tik pirmuosius tris mėnesius po įvaikinimo. Galiojanti motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokų sistema yra diskriminuojanti asmenis, įvaikinusius vyresnio amžiaus vaiką ar vaikus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šalinti šiuo metu egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas, kurios neužtikrina vaiko interesų kuo greičiau pakliūti į saugią šeimos aplinką ir nesudaro prielaidų operatyviai spręsti problemas, susijusias su vaiko teisiniu statusu. 4.1.
Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Teikiamais Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Tokiu terminu siekiama, kad per šį laikotarpį su biologiniais tėvais būtų aktyviai dirbama, siekiant sugrąžinti vaiką į biologinę šeimą, kartu tikimasi, kad toks terminas taps priežastimi tėvams bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, siekiant, kad vaikas kaip įmanoma greičiau grįžtų į biologinę šeimą;
6) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu dar pratęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai tėvai rodo akivaizdžias pastangas keistis (pavyzdžiui, gydosi nuo priklausomybių ir kita), tačiau nepaisant minėtų pastangų dar negali būti užtikrinamos vaikui saugios sąlygos grįžti į šeimą;
7) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai laikotarpiu, kai tėvų valdžia yra ribota laikinai, tėvai atsisako rūpintis vaikais ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.
Teismas tokiu atveju turėtų įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes ir spręsti dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu. Teismui tenkinus minėtą prašymą, vaikas būtų įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Tokiomis nuostatomis siekiama aiškiai reglamentuoti laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimą nuolatiniu. Šiuo metu aiškių terminų nebuvimas tampa viena iš priežasčių, kodėl vaikai užsilieka globos institucijose net nesistengiant jų grąžinti į šeimas ar įvaikinti;
8) įteisinama papildoma galimybė globos įstaigoje augančius vaikus perkelti į saugią šeimą, kol jų tėvų valdžia nėra ribota neterminuotai ir kol vaikas nėra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą arba kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Pritarus siūlomoms nuostatoms, tokį sprendimą galėtų priimti teismas, esant tinkamų asmenų prašymui. Tokiais atvejais teismas privalėtų išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę.
Norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas turėtų išaiškinti, jog vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus grąžintas į savo biologinių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą, taip pat teismas galėtų nustatyti vaiko ir jo tėvų (tėvo ar motinos), kuriems apribota tėvų valdžia, bendravimo tvarką. Perkeliant vaiką į šeimą, vaiko globa (rūpyba) būtų nustatoma šių asmenų šeimoje, taip siekiant aiškiai išspręsti ir vaiko įstatyminio atstovo problemą. Šie pakeitimai skatintų vaikų globą šeimose, o vėliau ir įvaikinimą, užtikrintų, kad vaikas kuo greičiau atsidurtų šeimos aplinkoje, taip pat sudarytų sąlygas vaikui augti vienoje šeimoje, o ne būti perkeliamam iš šeimos į šeimą arba iš institucijos į šeimą ir atvirkščiai;
9) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigojama vaiką pirmiausia siūlyti globoti giminaičiams, taip pat įtėviams ar globėjams, kurių šeimoje auga minėto vaiko brolis ar sesuo. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet turėtų būti ieškoma kitų globėjų šeimų ar šeimynų, taip pat galimybių vaikui nustatyti globą globėjų centre. Tokios nuostatos spręstų praktikoje egzistuojančias problemas, kai tėvų globos netekusiems vaikams globa nustatoma globos institucijoje, dedant nepakankamas pastangas pirmiausia ieškoti minėtų geriausius vaiko interesus atitinkančių alternatyvų;
10) siekiant užtikrinti geriausius tėvų globos netekusių vaikų interesus, įtvirtinama nauja papildoma, prioritetinė lyginant su globa institucijoje, alternatyvi vaiko globos forma – globa globėjų centre.
Taip pat įtvirtinama, kad vaikų globos (rūpybos) globėjų centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (kartu su Civiliniu kodeksu yra teikiami lydimieji – Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pakeitimų projektai);
11) Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įpareigojama tvarkyti vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų centralizuotą apskaitą, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojamos tarpusavyje keistis informacija apie globotinus vaikus visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad tokiais atvejais, kai norintiems globoti asmenims nebus įmanoma pasiūlyti vaiko jų gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko toliau būtų aktyviai ieškoma kitoje savivaldybėje, taip siekiant vaiko geriausių interesų būtų užtikrinamas greitesnis jo patekimas į šeimas bei atitinkamai mažinamas globos institucijose globojamų vaikų skaičių.
Be to, siūloma tvarka padėtų užtikrinti, kad savivaldybės keistųsi informacija ir apie asmenų siekiančių globoti vaikus tinkamumą;
12) aiškiai nustatyti, kad įvaikinant nėra būtinas vaikų globos institucijos, globojančios vaiką, globėjų centro ar šeimynos sutikimas;
13) siekiant užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą, atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis (pavyzdžiui, asmens gyvenamosios vietos ar darbovietės adresą, asmens kodą, informaciją apie jų pajamas ir kt.);
14) siekiant užtikrinti vaikų saugumą, numatomas draudimas įvaikinti asmenims, nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ar sergantiems kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Numatoma, kad įtėviais taip pat negalės būti asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę tyčinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Šie pakeitimai užtikrins, kad įvaikintojais netaptų asmenys, siekiantys savanaudiškų, ne vaiko interesų, arba asmenys, siekiantys tapti įtėviais, bet negalintys tinkamai pasirūpinti vaikais;
15) įtvirtinama nuostata, suteiksianti pirmenybę įsivaikinti šeimoms, kurios jau globoja įvaikinamą vaiką;
16) ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, siūloma didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams (nuo 50 iki 55 metų). 4.2. Teikiamais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma atsisakyti žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo.
Tai skatintų greičiau kreiptis dėl šių klausimų išsprendimo, skatintų globą šeimose ir įvaikinimą. 4.3. Teikiamais Darbo kodekso pakeitimais siūloma prilyginti įtėvių vaiko priežiūros teises ir garantijas biologinių tėvų teisėms ir garantijoms, teisę į šias garantijas siejant su vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu, o ne su tokio vaiko amžiumi. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama paskatinti vyresnių vaikų įvaikinimą, siūlant numatyti, kad:
1) įtėviams būtų suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Tiems darbuotojams, kurie įvaikino du ir daugiau vaikų, šios atostogos būtų suteikiamos per šešis mėnesius;
2) pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos) būtų suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarus tiekiamoms Darbo kodekso pataisoms, tokios atostogos būtų suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Pažymėtina, kad tiek esamas, tiek nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas Darbo kodekse numato, kad tėvystės atostogos suteikiamos tik biologiniams vaiko tėvams po vaiko gimimo, o, įvaikinus vyresnį vaiką, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos, iki kol vaikui sukaks treji metai, tuo tarpu įvaikinus vyresnį nei treji metai vaiką, tokių atostogų trukmė yra tik trys mėnesiai.
Taigi, nors pareigų prasme įvaikinimas pagal galiojančius įstatymus prilyginamas tėvystei, visgi tokių asmenų teisės ir garantijos, ypač įvaikinus vyresnio amžiaus vaikus, yra ribojamos, be to, nesudaro reikiamų galimybių adaptuotis po įvaikinimo fakto šeimoje tiek vaikui, tiek įtėviams. Atitinkamai nukenčia ir asmenų, kurie įsivaikina vyresnio amžiaus vaikus, tėvystės ir motinystės socialinės garantijos, net ir tuo atveju, jeigu jie pilna apimtimi dalyvauja socialiniame draudime, mokėdami įmokas, nes teisė į tėvystės išmoką pagal galiojantį Ligos ir motinystės įstatymą jiems nesuteikiama, tuo tarpu vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė šiems asmenims nepalankiai yra siejama su vaiko amžiumi, bet ne vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu. Siekiant užtikrinti teisių ir pareigų pusiausvyrą bei siekiant atsižvelgti į tai, kad, vaikui patekus į šeimą, adaptacinis periodas gali būti ne mažiau sudėtingas nei gimus vaikui, manytina, kad ir įtėviams turi būti sudarytos analogiškos teisės naudotis teisėmis ir garantijomis bei galimybės derinti darbo ir šeiminį gyvenimą. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padėtų geriau derinti darbo ir šeiminį gyvenimą asmenims, įvaikinusiems ypač vyresnio amžiaus vaikus. 4.4. Teikiamais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti nediskriminacines tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų mokėjimo sąlygas, tokių išmokų mokėjimą siejant ne su vaiko amžiumi, o su vaiko pateikimo į šeimą faktu. Siūlomas teisinis reguliavimas paskatintų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus.
Pažymėtina, kad, 2016 metų duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino tik tris septynerių–devynerių amžiaus vaikus, o vyresnių vaikų įvaikinta nebuvo. 4.5. Teikiamais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas. Šie pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti vaiko tėvų teises, taip pat siekiant užtikrinti, kad bylos dėl tėvų valdžios apribojimo būtų sprendžiamos dalyvaujant profesionaliems teisininkams. Tai leistų šias bylas išnagrinėti operatyviau. Be to, siekiant palengvinti įvaikinimo ir vaikų globos procesus, skatinti įvaikinimą ir vaikų globą šeimoje, siūloma nustatyti, kad to pageidaujantiems įvaikintojams ir globėjams taip pat būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. 4.6. Teikiamais Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais Lietuvoje siūloma įtvirtinti vaiko globos, organizuojamos per globėjų centrą, tvarką, apibrėžti globėjų centro, budinčio globėjo bei savivaldybės teisinius santykius, teises ir pareigas bei atsakomybę. Budinčiu globėju galėtų tapti tik asmuo, atitinkantis visus Civiliniame kodekse globėjui keliamus reikalavimus ir išklausęs specialius mokymus. Su budinčiu globėju globėjų centras sudarytų tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuri budintį globėją įpareigotų prižiūrėti likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais budintis globėjas nebūtų susietas giminystės ryšiais. Toks globėjas minėtoje sutartyje nustatytais atvejais taip pat būtų įpareigojamas teikti pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.
Siūloma, kad globėjų centru būtų pripažįstama tik socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduotų likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Toks globėjų centras būtų įpareigotas teikti ir organizuoti socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teiktų socialines paslaugas ir organizuotų kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Minėta savivaldybės ir globėjų centro socialinių paslaugų teikimo sutartis galėtų būti nesudaroma, jeigu globėjų centro steigėjas yra savivaldybė. Socialinių paslaugų įstatymas taip pat papildomas nuostata, kad su socialinės rizikos šeima turi būti dirbama net ir tais atvejais, kai tėvų (tėvo ar motinos) valdžia yra laikinai apribota, siekiant, kad būtų užtikrintas aktyvus darbas ir su tokiomis šeimomis, siekiant vaikus grąžinti į šeimą. 4.7. Teikiamais Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti valstybės biudžeto finansavimą naujai papildomai vaiko globos formai ne globos institucijoje, o globėjų centre ir siekiama įtvirtinti nuostatą, kad už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta globėjų centre, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatintų savivaldybes aktyviau taikyti šią paslaugą, kaip alternatyvą vaikų globai globos institucijose, nes numatomas didesnis naujos globos formos (globėjų centre) finansavimas valstybės biudžeto lėšomis.
Tuo tarpu kitą tėvų globos netekusio vaiko išlaikymo kainos dalį savivaldybės turėtų dengti savo lėšomis, organizuodamos tokias paslaugas pagal teikiamas Socialinių paslaugų įstatymo pataisas. Siūlomas teisinis globos globėjų centre reguliavimas sudarytų platesnes sąlygas vaikų globai šeimos aplinkoje, užtikrintų, jog vaikas nepateks į vaikų globos įstaigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos sudarys palankesnes sąlygas vaikų globai (rūpybai) šeimos aplinkoje ar įvaikinimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 12.
projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įgyvendinti teikiamus Įstatymų projektus preliminariais duomenimis prognozuojamas papildomas lėšų poreikis
pataisos įsigaliotų 2017 m. rugsėjo 1 d., iš valstybės biudžeto ir iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto – iki 458760 eurų, iš jų dėl:
1) Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projekto – jeigu pirmaisiais įstatymo pataisų įsigaliojimo metais 300 vaikų globa būtų nustatyta globėjų centre, toks lėšų poreikis būtų apie 60800 eurų iš valstybės biudžeto;
2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projekto iki 116666 eurų iš valstybės biudžeto (įvertinant teismuose gautų bylų dėl tėvų valdžios ribojimo, įvaikinimo ir globos nustatymo skaičių ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinę vienos civilinės–administracinės bylos kainą);
3) Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo projekto prognozuojamas papildomas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis:
20774 eurų tėvystės išmokoms įvaikinus vaiką;
priežiūros išmokoms (iš jų iki 156624 eurų už pirmuosius metus ir iki 103896 eurų už antruosius metus). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „įvaikinimas“, „globėjų centras“, „budintis globėjas“ „vaiko globa“, „tėvų atsakomybė“, „tėvų pareigos“, „teisinė pagalba“,
„žyminis mokestis“, „valstybės garantuojama teisinė pagalba“, „tikslinis
priedas“, „išmoka vaikui“, „tėvystės atostogos“, „vaiko priežiūros atostogos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-12 Nr. S-2017-305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
projekto nr. XIIIP-289 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑289 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-02-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė, Indrė Pukanasytė – LR
Prezidentės patarėjos, E. Jankevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, R. Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas;
Vilma Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja; M. Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniai klausimais; L.Juškevičienė – Vaiko teisių apsaugos skyrių vadovų asociacijos pirmininkė; J. Nagienė – Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos valdybos pirmininkė, K. Stepanova – „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Lietuvai, L.
Pakalkaitė – SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD), 2017-01-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑289 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-323. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PROCESO KODEKSO 83 IR 404 straipsnių PAKEITIMO
projekto (xiiip-289) 2017 m. vasario 9 d. Nr. 102-P-03
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Gintaras Steponavičius (Seimo nario Vitalijaus Gailiaus pavaduotojas), Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Prezidento kanceliarijos patarėja Indrė Pukanasytė, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė, Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Štrafėlė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Daina Urbonaitienė, Dainora Bernackienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Alina Jakavonienė, Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija direktorė Liudovika Pakalkaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėjos Jadvyga Andriuškevičiūtė, Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 2.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-02-02) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑289 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-061 Dėl LR CPK 83 straipsnio papildymo – manytina, kad toks papildymas yra perteklinis, nes minėto straipsnio 5 punktas numato valstybės institucijų ginčijančių viešąjį interesą atleidimą nuo žyminio mokesčio. Nebent reikėtų akcentuoti, kad šalimi laikomas fizinis asmuo. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 2. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-062 Dėl LR CPK 404 straipsnio papildymo – pritartina. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-02-07 * Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos
pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-323. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-288) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-289) svarstyme daryti pertrauką, nes:
išvados, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalimi, yra privalomos;
ir sudėtingumą, būtinybę suderinti su kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso straipsniais, vadovaujantis Seimo statuto 148 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta dėl Projekto reg. Nr. XIIIP-288 ir Projekto reg. Nr. XIIIP-289 surengti klausymus ir patobulinti projektą įvertinus visas suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –1, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PROCESO KODEKSO 83 IR 404 straipsnių PAKEITIMO
projekto (xiiip-289) 2017-03-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Prezidento kanceliarijos patarėjos Ramunė Guobaitė - Kirslienė ir Indrė Pukanasytė. 2- 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-061 Dėl LR CPK 83 straipsnio papildymo – manytina, kad toks papildymas yra perteklinis, nes minėto straipsnio 5 punktas numato valstybės institucijų ginčijančių viešąjį interesą atleidimą nuo žyminio mokesčio. Nebent reikėtų akcentuoti, kad šalimi laikomas fizinis asmuo. Nepritarti Šiuo atveju šalis gali būti ne tik valstybės institucijos ginčijančios viešąjį interesą. Siūlymas susiaurintų siūlomą teisinį reguliavimą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-062
papildymo – pritartina. Atsižvelgti
Teisės departamentas 2013-03-133 Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289.
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį, nustatant, jog ribojant tėvų valdžią tuo pačiu teismo sprendimu būtų priteistas ir išlaikymas vaikui. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis vaiko interesais, sprendimo priėmimas dėl tėvų valdžios ribojimo negali būti vilkinamas, tačiau įtvirtinant reikalavimą kartu su minėtu klausimu spręsti ir išlaikymo klausimą, tėvų valdžios ribojimo procesas gali gerokai pailgėti, nes išlaikymo priteisimui reikalinga surinkti duomenis apie tėvų materialinę padėtį, jų įsipareigojimus kitiems asmenims (pavyzdžiui, kitiems nepilnamečiams vaikams, išlaikymo reikalingiems tėvams ir pan.), nustatyti tėvų mokėtino išlaikymo proporciją ir kitas aplinkybes. Taigi svarstytina, ar vaiko interesų efektyviau netenkintų regreso principu grindžiama sistema, kai vaikui išlaikymas nedelsiant skiriamas valstybės lėšomis, vėliau atitinkamoms institucijoms išsiieškant išlaikymą iš tėvų. Nepritarti Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka net ir apribojus tėvų valdžią – CK 3.195 str. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovės Komiteto posėdyje pristatytą valstybinio audito ataskaitą „Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“, kuri parodė, kad valstybės regreso teisė įgyvendinama neefektyviai.
Ypatingas dėmesys atkreiptas į valstybinio audito rezultatus rodančius, kad 2013-2015 metais valstybė už kitų asmenų padarytą žalą išmokėjo beveik 51 mln. Eur. Tuo tarpu valstybei atstovaujančios valstybės institucijos regreso tvarka išieškojo iš už žalą atsakingų asmenų tik 1,6 mln. Eur. Pažymėtina, kad vaikams išlaikyti išmokėtų išmokų įsiskolinimas valstybei 2015 metų pabaigoje buvo 108 mln. Eur. 4. Nacionalinė teismų administracija 2013-05-223 Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Dėl Vaiko teisiu apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 ir 561 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-321 (toliau – Projektas 1), Civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-322 (toliau – Projektas 2); Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-323 (toliau – Projektas 3) Dėl siūlomų reikalavimų tėvų valdžią apribojantiems sprendimams (Projekto 2 4 straipsnis ir Projekto 3 1 straipsnis) Iš esmės pritartina 2013 m. kovo 13 d. Nr. XIIP-322 2 punkte pateiktoms pastaboms. Taip pat pastebėtina, jog siūlomi pakeitimai neturės įstatymo projektų rengėjų nurodyto poveikio – „suteikti teismui diskrecijos teisę pačiam nuspręsti, kokią vaiko globos (rūpybos) rūšį (laikiną ar nuolatinę) nustatyti vaikui, laikinai apribojus jo tėvų valdžią“, kadangi tiek esamas, tiek siūlomas teisinis reguliavimas numato, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas yra pagrindas nuolatinei globai nustatyti (CK 3.257 str.).
Atsižvelgti
3 Projekto nuostata tobulinta atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančią CPK 407 straipsnio redakciją. Taip pat atsižvelgiant į pasikeisiantį straipsnio turinį siūlytina tobulinti 407 straipsnio pavadinimą. Pritarti
4 Klausymų metu nutarta iš Projekto XIIIP-288 13 straipsniu siūlytą įtvirtinti Civilinio kodekso 3.263 straipsnio 2 dalį perkelti į Civilinio proceso kodeksą ir šiame kodekse nustatyti, kad kai tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, teismas nustatydamas vaiko nuolatinę globą
(rūpybą) nusprendžia, kokie globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys neatskleidžiami tėvams (tėvui ar motinai), kurių valdžia yra apribota. Pritarti Projektas papildytas straipsniu keičiančiu CPK 504 straipsnio 2 dalį. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-02-02) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑289 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 9.
2013-03-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑323 (toliau –
pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2013-05-22 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, iš esmės pritartina vertinamų įstatymų projektų tikslams, tačiau siūlytina juos įgyvendinti kompleksiškai peržiūrint vaiko teisių apsaugos sistemos teisinį reguliavimą. Atsižvelgti
mokinių parlamentas 2013-05-10 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupės pozicija, kuria siekiama išreikšti jaunimo nuomonę dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupė (toliau - LMP darbo grupė), nagrinėdama problemą dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje, reiškia didelį susirūpinimą dėl per mažo dėmesio, skiriamo smurto prevencijai, bei jaunajai kartai rodomo iškreipto visuomenės požiūrio. LMP, kaip aukščiausia mokinius atstovaujanti institucija, griežtai pasisako prieš bet kokį smurtą.
Vaiko teisių komitetas yra ne kartą išreiškęs susirūpinimą dėl Lietuvos visuomenės toleruojamų fizinių bausmių taikymo vaikams, įžvelgiame problemą iškreiptame visuomenės požiūryje į smurtą. Net 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad vaikų fizinės bausmės yra pateisinamos.
Didelį susirūpinimą kelia ir visuomenės abejingumas mušamiems vaikams, smurtas apibūdinamas kaip „senosios auklėjimo tradicijos” .
organizmą gali paversti itin pažeidžiamu ir negalinčiu pasipriešinti ligoms. Tyrimų metu nustatyta, kad net 60 proc. astma sergančių asmenų ir net 70 proc. vėžiu sergančių žmonių patirdavo smurtą vaikystėje. Duke'o universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad su smurtu susidūrusių vaikų DNR nusilpsta ir prilygsta senstančių žmonių. Smurto sukeltos vaikystės traumos palieka pėdsaką visam gyvenimui - tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.
* Smurtas žaloja vaikų psichiką ir asmenybės suvokimą. Remiantis Emos Petkutės, paramos vaikams centro psichologės psichoterapeutės, Dalios Mickevičiūtės, vaikų ir paauglių psichiatrės, bei kitų gydytojų išvadomis, pabrėžiame, kad ankstyvoje vaikystėje patirtas smurtas gali sukelti motorinės ir psichinės vaiko raidos sutrikimų. Ateityje vaikams, patyrusiems prievartą, gali būti sunkiau mokytis ar dirbti — jie gali turėti emocinių, elgsenos, bendravimo problemų, patirta stipri prievarta gali sukelti reaktyvųjį prieraišumo sutrikimą. Vaikai praranda pasitikėjimą aplinkiniais žmonėmis. Su smurtą patyrusiais jaunuoliais sunkiau bendrauti, jie labiau užsidarę, suvaržyti.
Agresija įbaugina, trukdo žmogaus vystymuisi ir, svarbiausia, tobulėjimui, asmenybės formavimuisi.
bet kokį smurtą šie skaičiai gali sumažėti. Šiuo metu smurtas šeimoje suprantamas kaip normalus reiškinys. Neužkirtus kelio smurtui prieš vaikus, neįmanoma veiksmingai užtikrinti ir kitų vaiko teisių - teisės į išlikimą, orumą, sveikatą, gerovę, raidą saugioje aplinkoje. Apibendrindami poziciją Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupės nariai pabrėžia - vaikai Lietuvoje nėra apsaugoti nuo prievartos artimiausioje aplinkoje. Nukentėjęs vaikas beveik niekada nesikreipia pagalbos. Sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą svarbu ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, kompleksiškai šalinti jo priežastis, sukurti vaikams ir smurtautojams pagalbos ir prevencijos priemonių sistemą. Fizinių bausmių draudimas skirtas ne nubausti kuo daugiau tėvų, bet sudaryti teisinį pagrindą visuomenės sąmoningumo kėlimui bei alternatyvių auklėjimo metodų plėtrai. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 12. Laima Normantaitė 2013-05-07 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289.
<...>
visų LR esamų ir būsimų piliečių vardu prašau Jūsų sustabdyti projektų
XIIP-308, XIIP-309 priėmimą, nes jie grubiai pažeidžia LR Konstituciją, LR piliečių teises, griauna šeimos institutą ir LR ateitį. Aukščiau paminėtų projektų priėmimo pasekmė yra netoleruotina: 1.Sugriautas šeimos institutas, tėvų pareiga ir teisė auklėti vaikus.
Pagal projektą XIIP-317 valstybės tiesiogiai kišasi į privatų šeimos gyvenimą drausdama auklėti vaikus, nes smurto prieš vaiką apibrėžimas yra toks platus ir abstraktus, jog nieko konkretaus neapibrėžia, o kiekvieną LR pilietį turintį vaiką automatiškai paverčia smurtautoju. 2. Sugriauta teisinė sistema ir nekaltumo prezumpcija. Pagal projektą XIIP-321, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įgauna teisę be teismo sprendimo atimti vaiką. 3. Įteisinamas dvigubos bausmės principas. Atimamas vaikas, o vėliau pagal projektą XIIP-319 tie patys tėvai iš kurių jau atimtas vaikas gali būti nubausti pinigine bauda iki 180 MGL (23 400 LT – iki 80MGL turtinės žalos atlyginimas ir iki 100 MGL neturtinės žalos atlyginimas);
projektą XIIP-309 asmuo atskleisdamas arba paskelbdamas bylos duomenis, susijusius su nepilnamečiu gali būti nubaustas dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. 5. Numatomi įstatymo pakeitimai patys savaime yra smurtas prieš vaiką, nes nėra didesnio streso vaikui kaip atskirtis nuo tikrųjų tėvų. Paprastais žodžiais tariant:
už bet ką ir be teismo sprendimo. 2. Patys tėvai, iš kurių atėmė vaiką, susimokės valstybei, t.y. finansuos įstatymo įgyvendinimą. 3. Tėvai pradėję apie tai kalbėti viešai, bus nubausti.
Peticiją prieš projektų priėmimą vos per kelias dienas pasirašė daugiau kaip 4 400 LR piliečių ir kiekvieną dieną parašų vis daugėja, Visų LR esamų ir būsimų piliečių vardu prašau Jūsų įsigilinti į šiuos įstatymo pakeitimo projektus, jų keliamas grėsmes ir pasekmes, sustabdyti jų priėmimą ir išsiaiškinti, kodėl Seimo narės pateikė Seimui projektus akivaizdžiai prieštaraujančioms LR Konstitucijai, griaunančius LR piliečių ir šeimų gerovę. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 13. Monika 2013-05-10 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Paprastas laiškas, skirtas Jums, atsakingiems už Lietuvos ateitį. Jaučiuosi esanti Lietuvos piliete, todėl man rūpi tai, kas vyksta ir gali įvykti Lietuvoje. Prašau Jus mąstyti, priimant įstatymus, nepriimti jų automatiškai dėl gražių kalbų, gerai įsiskaityti. Pasekmės gali būti skaudžios. Jei Jūs dirbat vardan Lietuvos, o ne vardan suinteresuotų grupių, kurių tikslas – sugriauti esamą pasaulio tvarką, kurioje dar yra vietos šeimai, tautai, meilei, pagalbai, rūpinimuisi, tačiau greit gali nelikti, nes ateis nauja tvarka, kai žmonės klausys aklai, negalvodami, nes užaugo vartodami daug vaistų, be šeimų, tokioje sistemoje, kur kitas nesvarbus, svarbūs tik asmeniniai interesai, tai įsiklausykit į Lietuvos žmones, tėvus, vaikus. Vaikai
pataisymus. LR Konstitucija gina kiekvieną žmogų. Vaikas irgi yra žmogus. Konstitucija gina ir jį. Nuo smurto, nuo žalojimų, orumo pažeidimo.
LR Konstitucija taip pat apsaugo Lietuvos žmones nuo kišimosi į jų asmeninį gyvenimą. Asmenys, siūlantys daug įstatymų pataisų, kurios įvedamos prisidengiant smurtaujančiais prieš vaikus tėvais, kėsinasi į šias pamatines Konstitucija užtikrinamas teises. Todėl labai prašau – mąstykite. Reikalaukite tikslinti šiuos įstatymų projektus, kol nebus jokios galimybės jais manipuliuoti. Nes niekas negali būti tikras, kas bus Lietuvoje ir pasaulyje po 5, 10, 15 metų. Jei bus įstatymai, kuriuose labai neapibrėžtai įvardijama smurto sąvoka (teko girdėti, kad verkti prie vaiko – tai emocinis smurtas), kuriuose taikomos griežčiausios bausmės (vaiko atėmimas iš šeimos – didžiausias smurtas pirmiausiai prieš vaiką, tėvus ir šeimą) „įtariant pavojų“, gali prasidėti visiškas chaosas. Gali atsirasti grupės žmonių, suinteresuotos dideliais pinigais, gaunamais už vaikų įvaikinimą. Įstatymams leidus iš karto, gavus skundą priimti sprendimą, kad vaikai kalti (kur nekaltumo prezumpcija) ir vaikui gresia pavojus, vaikas paimamas iš šeimos. Tėvams, kurie dėl to susijaudina sukurpiamos psichiatrinės diagnozės. Vaikas nebegali grįžti pas nesveikus tėvus. Tėvai, bijodami prarasti galutinį ryšį verčiami tylėti (įstatymo dėl neviešų teismų atskleidimo pataisa). Sakot, fantastika, panikos kėlimas? NE. Tai vyksta. Daugiausiai informacijos ateina iš UK, Norvegijos, Vokietijos, Švedijos. Prašau – neatmeskite šios informacijos kaip pasakų, gąsdinimų. Mastykite ir patys kritiškai žiūrėkite ir įvertinkite. Jūs esate valdžioje tam, kad rūpintumėtės savo tauta. Įrodykite tai. Reikalaukite tikslinti įstatymus, kad ir vaikai, kurie patiria smurtą, būtų nuo jo apsaugoti, ir kad būtų suteikiama pagalba šeimoms, nes jos yra mūsų vertybių nešėjos, kad jokiais būdais nebūtų galima manipuliuoti tauta, grasinant atimti jos vaikus. Ir tik negalvokite, kad Lietuvoje yra kitaip, čia taip nebus, o jei bus, manęs tai nepalies. NE.
NE. Mes esame ES, mums galioja tas pats, kas vyksta ES. Bet mes galim savaip pasirūpinti savo tautos vaikais. Parodydami, kad jie mums rūpi, kad mes dėl jų stengiamės, o ne kuriam abstrakčius įstatymus ir sudarom galimybes manipuliuoti korumpuotiems valdininkams. Taip, Lietuvoje daug nelaimingų vaikų. Taip, Lietuvoje tėvai daugelis naudoja smurtines auklėjimo priemones. Tai netoleruotina. Tačiau smurto smurtu neišmušim. Jei rodysim, kad mums TIKRAI rūpi kiekviena šeima, kiekvienas tėtis, mama ar vaikas, tai ir tėvai labiau rūpinsis savo vaikais. Kai engiami tėvai, jie tyčia ar netyčia nuleidžia tai savo vaikams, Ir visuomet kenčia silpniausi. Apginkime juos, gindami šeimą. Ačiū už išklausymą. Tikiu Jūsų sveiku protu ir darbu Lietuvos tautos ir jos vaikų labui. Trijų vaikų mama, besistengianti dėl jų gerovės savo tėvynėje, pasisakanti prieš bet kokį smurtą bet kurioje aplinkoje, už kritišką požiūrį į tai, kas vyksta pasaulyje. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 14. Inga Rakitskytė 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Aš, Inga Rakitskyte, susipažinusi su pasiūlymais, Prieštarauju Seimo narių Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės Seimui pateiktų vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo pakeitimų ir su jais susijusių įstatymo pakeitimų projektų (Nr. XIIP-317, Nr. XIIP-321, Nr. XIIP-322, Nr. XIIP-323, Nr. XIIP-319, NR. XIIP-309, NR. XIIP-320, NR. XIIP-307, NR. XIIP-308, NR. XIIP-309) priėmimui, nes jie grubiai pažeidžia LR Konstituciją, LR piliečių (tarp jų ir vaikų) teises, griauna šeimos institutą ir Lietuvos Respublikos ateitį.
Pati gyvenu Norvegijoje, žinau identiško įstatymo šioje šalyje veikimo pasekmes (Įstatymo abstraktumas/nekonkretumas pats savaime yra užprogramuotas nesėkmei jį taikant: įstatymas toks abstraktus, kad leidžia atimti vaiką iš bet ko ir bet kada -Vaikų apsaugos tarnybos darbuotojai tuo piktnaudžiauja; Vaikų apsaugos tarnybos darbuotojų aplaidumas ir kitos klaidos - nepakaltinami, o esant reikalui – apginami melu; ir 1.1.). Norvegijos piliečių siekis šiuo metu yra panaikinti
„Barnevern" kaip instituciją arba iš pagrindų ją reorganizuoti,
pradedant nuo įstatymų. Ar mes norime kopijuoti kitu šalių Nesėkmingus projektus ir diegti juos savo šalyje? Siūlau kurti savo, geresnius, įstatymus ir labai rimtai mokytis iš svetimų klaidų. Kaip minėto įstatymo pasekmė Norvegijoje yra įsikūrusių daug puikiai veikiančių įvairios pagalbos teikimo šeimoms, konsultavimo institucijų (-PMTO (Parent Management Training-Oregon), Šeimos apsaugos tarnyba, šeimos fondas ir 1.1.). Tai puikios, nepalyginamai efektyviau veikiančios prevencinės priemonės. Reikia įsisavinti ir efektyviai pritaikyti sėkmingai veikiančias prevencines priemones vietoj nesėkmingai veikiančio įstatymo. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 15. Viktorija Deviatnikovaitė – Vaškienė, Rimantas Kadžys, Justinas Žilionis 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Aš esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 16. Ieva Verhovodka, 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289.
Aš, Ieva Verhovodka, Lietuvos Respublikos pilietė, susipažinusi su pasiūlymais, prieštarauju žemiau nurodytiems įstatymų pakeitimams. Labai prašau juos atmesti: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-317 (teikia O. Valiukevičiūtė); Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 471 ir 561 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-321 (teikia R. Šalaševičiūtė);
Civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-322 (teikia R. Šalaševičiūtė); Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-323 (teikia R.Šalaševičiūtė). Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 17. Antonas Taraev 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Rašau šį laišką, nes aš, ir mano žmona, esame labai susirūpinę dėl Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės siūlomo vaikų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų projekto. Iš karto norėčiau pažymėti, kad esu prieš smurtą šeimoje - savo sūnų auklėjame be fizinio ar psichologinio smurto ir manome, kad tai geriausias būdas, tačiau tai - kiekvienos šeimos reikalas ir valstybė turėtų įsikišti tikrai kraštutiniais atvejais, kai vaikui tikrai gręsia pavojus. Siūlomi pakeitimai labai miglotai apibrėžia tai, kas yra "tikrai" ir palieka be galo daug erdvės interpretacijoms bei suteikia institucijoms perdaug teisių ardyti šeimas, naikinti vaikų teisę džiaugtis buvimu prigimtinėje šeimoje.
Iš esmės, siūloma • grubiai sistematizuoti vaikų auklėjimą, perduoti šią šeimos pareigą į valstybės rankas - ardyti šeimos institutą ir griauti valstybės pamatus. Išanalizavus kitų šalių pavyzdžius, nesudėtinga įžvelgti ateitį ir suprasti, juk šis įstatymas - tik pradžia. Ar Jūs norite, kad Jūsų vaikams būtų aiškinama, kaip jie turi auklėti savo vaikus? Ar norite, kad atimtų Jūsų anūkus, nes Jūsų vaikai neaprengė jų pagal valstybės standartus, negalėjo nupirkti jiems naujausio mobiliojo telefono, vaikui sušalus davė jam aviečių arbatos, o ne antibiotikų? Ar norite, kad jį atimtų todėl, kad tėvai vaikui sugalvojo duoti vyrišką arba moterišką vardą nesulaukę kol jis save
"socialiai" identifikuos, neleido žiūrėti pornografinio pobūdžio
animacinių filmų tiek valandų per dieną, kiek numato normatyvai? Dabar tai skamba absurdiškai, bet tai tik pradžia ir šis absurdas greit gali tapti niūria realybe. Labai prašome tvirtai pasisakyti už sveiką protą ir prieš įstatymo pakeitimų priėmimą. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 18. Sonata Malakauskienė, 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimus siūlomus O. Valiukevičiūtės ir R. Šalaševičiūtės. Labai prašau nepatvirtinti šių pakeitimų. Kviečiu į atvirą diskusiją su visuomene dėl šių klausimų. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-289), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju
bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Siekiant aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų projektų tikslų, taip pat teisinio reguliavimo sistemiškumo ir aiškumo, siūloma papildyti minėtą naują 14 punktą ir nurodyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos). Įstatymo projekte Nr. XIIIP-289 siūlomą naują CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą reikėtų išdėstyti taip: „14) šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos);“. Pritarti Pažymėtina, kad patobulintame projekte Vyriausybės pasiūlyta nuostata papildyta žodžiais „ar jo panaikinimo“:
14) šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo;“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-02-111
1 dalies papildymo nauju 15 punktu kaip perteklinio, nes nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-2751 pareiškėjai bylose dėl įvaikinimo bus atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (tai bus reglamentuota CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punkte), o Įstatymo projekto Nr.
Pastaba buvusiam 1 straipsnio 2 punktui, kurio atsižvelgus į pastabą siūloma atsisakyti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2
papildyti nauju 16 punktu ir nustatyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos. Siekiant aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų projektų tikslų, taip pat teisinio reguliavimo sistemiškumo ir aiškumo, siūloma detalizuoti minėtą naują 16 punktą ir nurodyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami pareiškėjai
vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančiais byloje asmenimis yra ne šalys, bet pareiškėjai, suinteresuoti asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Siūlomą naują CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą reikėtų išdėstyti taip: „16) pareiškėjai – bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų;“. Pritarti
2017-02-112
advokato dalyvavimą bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl siūloma numatomą teisinį reguliavimą suderinti sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 466 straipsnio 2 ir 3 dalys), įtvirtinančiomis tokį advokato dalyvavimą, ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-289 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Papildyti 404 straipsnį nauja 4 dalimi: „Jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jeigu mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.“
2017-02-11 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 punkto 20, 21 ir 22 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 47¹ ir 56¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-321, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-322 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-323, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XI-1954 ,,Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.
40-1971) 2 punktu ir Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1290 (Žin., 2012, Nr. 125-6281), 1.1 punktu, šiuo metu kompleksiškai peržiūrimas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas ir rengiamas ne tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, bet ir su juo susijusių įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo) pakeitimo projektai (toliau – rengiami įstatymai). Rengiamuose įstatymuose bus siūloma stiprinti socialinį darbą su vaiku ir jo tėvų šeima (nepaimant vaiko iš šeimos), nustatyti vaikui ir jo tėvų šeimai pagalbos planą, jo turinį ir koregavimo tvarką. Jeigu anksčiau nurodytos rengiamų įstatymų teisinio reguliavimo priemonės nebūtų veiksmingos, tik tada būtų siūlomos priemonės, skirtos tėvų valdžiai apriboti, vaiko globai (rūpybai) nustatyti ir globėjui (rūpintojui) skirti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taip pat bus tobulinamos siekiant įgyvendinti Europos Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1), 3–6 straipsnių, apibrėžiančių vaikų seksualinės prievartos, seksualinio išnaudojimo, pornografijos, ryšių mezgimo su vaikais seksualiniais tikslais sampratą, 10 straipsnio, nustatančio draudimą dirbti su vaikais asmenims, kurie nuteisti už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei, ir 18 straipsnio, reglamentuojančio bendrųjų pagalbos ir apsaugos priemonių vaikams taikymą, nuostatas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas įtrauktas į 2013 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2013, Nr. 42-2066). Nepritarti Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlė nepritarti projektui, nes Vyriausybė rengia naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimuosius projektus. Tačiau šiai pozicijai nepritartina, nes Seimas 2016 m. gruodžio 22 d. posėdyje Vyriausybės pateiktą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius jau grąžino iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-02-07 * Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos
pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-323. Pritarti
teisių komitetas 2013-10-02 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. Projektą atmesti. Nepritarti Pasiūlymas: Pritartina komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektas XIIP-323 ir XIIIP-289) projektui. 3.
reikalų ir darbo komitetas 2017-02-07 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-323), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-289. 7.1. Sprendimas: Pritarti jungtiniam Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264, 3.266, 3.267, 3.269 ir 3.274 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo projektui (projektas XIIP-322 sujungtas su Projektu XIIIP-288) XIIIP-288(2) ir komiteto išvadoms.. Pritarti
Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (projektas XIIP-323 sujungtas su Projektu XIIIP-289) XIIIP-289(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –nėra, susilaikė –nėra. 9. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys
narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jungtinio įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė