projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos karo padėties konstitucinio įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir jo lydimųjų įstatymų projektai parengti išanalizavus galiojantį karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą ir nustačius jo trūkumus: dabartinis karo padėties metu taikytinas teisinis reglamentavimas yra neišsamus (t. y. tik fragmentiškai reglamentuojami karo padėties metu svarbūs teisiniai santykiai, neapibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, nedetalizuotas ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas), reglamentavimas neatitinka sistemiškumo principo (t. y. tuos pačius teisinius santykius skirtingai reglamentuoja skirtingi įstatymai, įstatymo dalyku turinčius būti klausimus reglamentuoja įgyvendinamieji teisės aktai). Be to, kai kurios minėto teisinio reglamentavimo normos neatitinka tarptautinės humanitarinės teisės ar Europos Sąjungos teisės nuostatų. Kitaip tariant, esamas teisinis reguliavimas, kilus poreikiui, neužtikrintų sklandaus valstybės perėjimo iš taikos meto teisinio režimo į karo padėties teisinį režimą, operatyvaus sprendimų priėmimo ir, kiek įmanoma karo padėties meto sąlygomis, sklandžios valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatymų projektų tikslas – sukurti iš esmės naują karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris apimtų visas karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją, sudarytų prielaidas greitai priimti sprendimus ir būtų suderintas su galiojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis.
Atsižvelgiant į numatomą konstitucinio įstatymo statusą, taip pat siekiant pernelyg neapriboti veikimo galimybių, Įstatymo projekte siekiama įtvirtinti tik esmines nuostatas, kurios būtinos tinkamai valstybės gynybai ir kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymui įvedus karo padėtį užtikrinti ir kurios tiesiogiai susijusios su asmenų teisėmis ir pareigomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimo iniciatorė – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektams rengti Ministro Pirmininko pavedimu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-363 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Teisės aktų projektų tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus patarėja, atliekanti Teisėkūros skyriaus viršininko funkcijas, Svetlana Lapėnienė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Tomas Vainius, tel. (8 5) 263 5908, el. p. [email protected]. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dabar galiojančios karo padėties metu taikytinos pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos karo padėties, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymuose. Atskirus teisinius santykius karo padėties metu reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos ir kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir kituose. Taigi karo padėties teisinis reguliavimas yra kompleksinis, apimantis įvairių, karo padėties metu svarbių sričių reglamentavimą ir specialių taisyklių minėtai situacijai sukūrimą. Kartu akcentuotina, kad tiems teisiniams santykiams, kuriems reglamentuoti teisės aktuose nėra numatyta specialių taisyklių, taikytinų karo padėties metu, taikomas taikos metu galiojantis teisinis reglamentavimas. Karo padėties įstatymas numato karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką, piliečių ir užsieniečių teisių ir laisvių ribojimus, privačių ūkio subjektų ir valstybės bei savivaldybės institucijų veiklos ypatumus. Įstatyme įtvirtintas karo komendantų institutas, reglamentuojama ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarka, teismų sistemos pertvarkymas, karo lauko teismų steigimas ir bylų nagrinėjimas juose, karinis patruliavimas, gyventojų evakavimas, rekvizicija ir (ar) laikinasis paėmimas.
Karo padėties įstatymas numato, kad ginkluotąsias pajėgas sudaro Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai ir koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai. Pažymėtina, kad Karo padėties įstatyme numatyti piliečių ir užsieniečių teisių ir laisvių ribojimai visų pirma vertintini kaip žmogaus teisių ir laisvių ribojimai; nuostatos, leidžiančios asmens būste apgyvendinti karius, įrengti karinės paskirties objektus, remiantis tarptautinės humanitarinės teisės normomis, padaro tokius asmens būstus teisėtais kariniais taikiniais ir sukelia neproporcingą pavojų tiesiogiai nedalyvaujančių kariniuose veiksmuose ir nenaudojančių jėgos civilių asmenų gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką priimtos 2000 m., kai Lietuva nebuvo nei Europos Sąjungos narė, nei prisijungusi prie Šengeno erdvės, ir nuo to laiko nekeistos, jos yra nesuderintos su Europos Sąjungos teisėje įtvirtintu laisvo asmenų judėjimo principu ir Šengeno acquis nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiama teisė visų nuosavybės formų įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms nustatyti privalomuosius darbus ir užduotis, paskirti į minėtas įmones, įstaigas ir organizacijas atstovus nustatytų privalomųjų darbų ir užduočių įvykdymui užtikrinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra įvardyta minėtų atstovų atrankos, skyrimo, atstovų teisių nustatymo tvarka. Karo padėties įstatymas taip pat suteikia teisę Vyriausybei nustatyti ūkio subjektams įpareigojimus gaminti ar prekiauti tam tikromis prekėmis arba priešingai – nutraukti tam tikrų prekių gamybą ar prekybą. Pažymėtina, kad Vyriausybei suteikiama teisė riboti tik prekių gamybą ir prekybą, tačiau įgaliojimai kontroliuoti ar riboti ūkio subjektų vykdomą paslaugų teikimą nėra numatyta. Taip pat akcentuotina, kad, be vienintelės nuostatos, pasakančios, kokios institucijos ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, galiojančio Karo padėties įstatymo nuostatos iš esmės nereglamentuoja ginkluotųjų pajėgų sudėties, ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų struktūros pokyčių įvedus karo padėtį, ginkluotųjų pajėgų narių teisinio statuso, jiems suteikiamų garantijų ir tiesiogiai neleidžia suprasti, kas yra laikomi ginkluotųjų pajėgų nariais. Pažymėtina, kad, įvedus karo padėtį, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla būtų pertvarkoma siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą. Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei suteikiami įgaliojimai ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pavesti tokias funkcijas, kurios yra numatytos mobilizacijos planuose arba būtinos karo padėties sąlygomis. Karo padėties įstatyme įtvirtintas ir tik fragmentiškai reglamentuojamas karo komendanto, skiriamo ginkluotųjų pajėgų (kariuomenės) vado, veikiančio apskrityse, institutas.
Vis dėlto karo komendantų teisinis statusas, kompetencija, reikalavimai asmeniui, kuris gali būti paskirtas karo komendantu. įstatyme nėra apibrėžti. Be to, nuostatos, susijusios su karo komendanto veiklos teritorija, buvo priimtos dar tuo metu, kai apskritys veikė kaip administraciniai vienetai, kuriuose buvo įkurtos ir veikė apskričių administracijos. Šiuo metu likus tik apskritims kaip teritoriniams vienetams, nebetikslinga sieti karo komendanto veiklos vykdymo su apskritimi kaip teritorija, neturinčia vieno administracinio centro. Šiuo metu galiojančios nuostatos numato, kad, ikiteisminio tyrimo įstaigoms negalint atlikti pavestų funkcijų, šias funkcijas atlieka karo policija (atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 165 straipsnio 1 dalį karo policija pati yra ikiteisminio tyrimo institucija) ar karo komendanto paskirti asmenys. Taip pat, nors numatyta, kad BPK nustatyti terminai netaikomi, tačiau nereglamentuojama, kokiais terminais atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad Karo padėties įstatymo nuostata, leidžianti ikiteisminį tyrimą koordinuoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai prokuroras negali jo organizuoti, galimai prieštarauja Konstitucijai (118 straipsnis). Nurodytina ir tai, kad Karo padėties įstatymo nuostatos numato specialius reikalavimus asmens gynėjui ikiteisminiame procese ir bylą nagrinėjant teisme: ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį gali ginti paskirtas asmuo, jei įmanoma, turintis aukštąjį išsilavinimą, o nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme – asmuo, turintis teisinį išsilavinimą.
Akcentuotina, kad tokios nuostatos neatitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos pareigos valstybėms narėms užtikrinti, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę turėti advokatą tokiu laiku ir būdu, kad atitinkami asmenys galėtų praktiškai ir veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.[1] Karo padėties įstatymas numato, kad karo padėties metu veikia pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą įsteigti teismai, taip pat Respublikos Prezidento tam tikrų kategorijų byloms (nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, nusikaltimams Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nusikalstamoms veikoms krašto apsaugos tarnybai, nusikalstamoms veikoms, kurias padarė kariai, nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos kariams) nagrinėti įsteigti karo lauko teismai. Reglamentuotas baudžiamųjų bylų nagrinėjimas karo lauko teismuose: bylos nagrinėjamos BPK nustatyta tvarka, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad baudžiamąsias bylas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nagrinėja trys teisėjai, kitas bylas – vienas teisėjas, karo lauko teismai baudžiamąsias bylas nagrinėja kaip pirmoji instancija, karo lauko teismų nuosprendžiai įsiteisėja nuo jų priėmimo ir gali būti skundžiami kasacine (praleidžiant bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje) tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Paminėtina, kad Karo padėties įstatymas numato, jog sudaromas saugotinų objektų sąrašas, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu gali būti įvedamas karinis patruliavimas viešajai tvarkai užtikrinti ir teisės pažeidimų prevencijai vykdyti, taikomos civilinės saugos priemonės.
Akcentuotina, kad įvedus karo padėtį, vadovaujantis Karo padėties įstatymo nuostatomis, skelbiama ir vykdoma mobilizacija. Kitaip tariant, karo padėties metu taikomos visos Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme numatytos priemonės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas iš esmės keičia šiuo metu galiojantį Karo padėties įstatymą ir karo padėties teisinį reglamentavimą ir detaliau reglamentuoja esmingai svarbius valstybės gynybai, valstybės ir visuomenės gyvenimui klausimus. Visų pirma, paminėtina tai, kad Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinio įstatymo projekte siūloma papildyti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir jame numatyti, kad Karo padėties įstatymas laikytinas konstituciniu įstatymu. Konstitucinio įstatymo statuso suteikimas Įstatymo projektui užtikrintų sistemiškumo principą, kadangi kitas ypatingą padėtį valstybėje reglamentuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas – turi konstitucinio įstatymo statusą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu yra reglamentuojami ypač reikšmingi, ypatingo stabilumo ir garantijos, kad tam tikras teisinis reguliavimas karo padėties metu nebus pakeistas Lietuvos Respublikai nepalankiai, reikalaujantys bei žmogaus ir ūkio subjektų teises ir laisves ribojantys klausimai. Dėl minėtų priežasčių siūloma Karo padėties įstatymą laikyti konstituciniu įstatymu.
Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas taisykles dėl valstybės Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) dalyvės teisės nukrypti nuo tam tikrų įsipareigojimų pagal Konvenciją, Įstatymo projekte (1 straipsnio 2 dalis) nustatomos privalomos Įstatymo projekto V ir VI skyriuose numatomų specialiųjų priemonių ir žmogaus teisių ir laisvių laikino apribojimo taikymo sąlygos: taikomi tik įvedus karo padėtį ir tik tiek, kiek tai būtina valstybei ginti ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti, taip pat žmogaus teisių ir laisvių apribojimai turi būti numatyti Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl karo padėties įvedimo. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis nustato pareigą apie taikomas priemones informuoti Europos Tarybos generalinį sekretorių. Akcentuotina, kad keičiasi ginkluotųjų pajėgų sudėtis. Pagal šiuo metu galiojantį Karo padėties įstatymą ginkluotąsias pajėgas karo padėties metu sudaro Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai. Pagal Įstatymo projektą karo padėties metu ginkluotosioms pajėgoms priskiriamas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. Pastarąją instituciją numatoma priskirti ginkluotosioms pajėgoms, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrinta galimybė ginkluotųjų pajėgų vadui (kartu ir ginkluotosioms pajėgoms) tiesiogiai gauti žvalgybinio pobūdžio informaciją, reikalingą vykdant valstybės ginkluotą gynybą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dabar teisės aktuose kaip ginkluotųjų pajėgų dalis numatyti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai išskiriami į dvi atskiras kategorijas: koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai (veikiantys neokupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje) ir partizanų vienetai (veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje). Taip pat paminėtina tai, kad Įstatymo projekto nuostatomis kuriama visuotinės gynybos koncepcija: valstybės karinę gynybą vykdo ginkluotosios pajėgos; už diplomatinių valstybės gynimo priemonių naudojimo koordinavimą atsakingas Respublikos Prezidentas, civilinę, ekonominę gynybą vykdo civilinis mobilizacinio personalo rezervas ir gyvybiškai svarbias ir karo padėties metu valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir (ar) visuomenės reikmėms reikalingas prekes tiekiantys ir (ar) paslaugas teikiantys ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai; savivaldybės ir piliečiai teikia neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, atlieka kitas užduotis, reikalingas gyventojų būtiniesiems poreikiams patenkinti, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti. Įstatymo projekto 3, 4 ir 5 straipsniuose aptariami karo padėties įvedimo klausimai: šio teisinio režimo įvedimo pagrindai, sprendimo dėl karo padėties įvedimo turinys (įvardijami privalomi tokiu sprendimu išspręsti klausimai), minėto sprendimo paskelbimo tvarka, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų informavimas apie karo padėties įvedimą.
Atsižvelgiant į tai, kad operatyvus atsakas į prieš valstybę panaudotą karinę jėgą yra vienas esminių veiksnių, lemiančių valstybės gynybos sėkmę, Įstatymo projekte numatoma, kad ginkluota valstybės gynyba pradedama vykdyti ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reglamentuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos organizavimą (6 straipsnis) numatoma, jog Vyriausybei ir savivaldybės administracijos direktoriui suteikiama teisė atitinkamai valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektams paskirti papildomas funkcijas, o valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms negalint vykdyti joms teisės aktais numatytų funkcijų, atitinkamai Vyriausybei ar savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti funkcijų atkūrimą, nustatoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų, kitų valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, šaulių, kurie pareigas Lietuvos šaulių sąjungoje eina sudarę darbo sutartis, įgaliojimų automatinio pratęsimo taisyklė.
Atsižvelgiant į galinčius kilti iššūkius, susijusius su žmogiškųjų išteklių trūkumu, ir siekiant užtikrinti karo padėties metu reikalingų valstybės ir savivaldybių funkcijų vykdymą, Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje numatoma galimybė asmenis į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmimo procedūrų (nebūtų taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatomi tik esminiai reikalavimai, kurių neatitinkantis asmuo dėl objektyvių aplinkybių negalėtų vykdyti jam pavestų funkcijų ar tokio asmens priėmimas galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui). Įstatymo projekte (7 straipsnis) konkretizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų (Respublikos Prezidento, ginkluotųjų pajėgų vado, krašto apsaugos ministro) kompetencija karo padėties metu. Taip sprendžiama iki šiol egzistavusi teisinio reguliavimo spraga, kai teisės aktuose nebuvo tiesiogiai įvardyta, kokios funkcijos ar teisės suteikiamos atitinkamam valstybės pareigūnui, vadovaujančiam valstybės gynybai.
Pažymėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės ginkluotos gynybos organizavimą ir vykdymą, kuriems gali būti reikalinga žvalgybinio pobūdžio informacija, ginkluotųjų pajėgų vadui suteikiami įgaliojimai formuoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius. Pagal siūlomą reglamentavimą (Įstatymo projekto 8 ir 9 straipsniai) numatomi du subjektai, veikiantys savivaldybės teritorijoje: savivaldybės administracijos direktorius ir karo komendantas. Savivaldybės administracijos direktoriui priskiriamos papildomos, palyginti su taikos metu numatytomis, funkcijos, susijusios su visuomenės saugumo užtikrinimu, aprūpinimu būtiniausiais produktais, neginkluota parama ginkluotosioms pajėgoms. Karo komendanto paskirtis – sąveikos tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų užtikrinimas. Pažymėtina, kad iš esmės naujai, palyginti su šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, reglamentuojamas karo komendantų institutas, kadangi įvardijamas jo statusas (karininko laipsnį turintis asmuo), funkcijos, teisės. Paminėtina ir tai, kad karo komendantas, vykdydamas jam įstatymo pavestas funkcijas, galės duoti privalomus vykdyti nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui. Be to, pastarajam laikinai negalint eiti pareigų, būtent karo komendantas laikinai vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas.
Atsižvelgiant į siūlomas numatyti papildomas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas karo padėties metu ir jų svarbą ginkluotosioms pajėgoms, ypač užtikrinant ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą, priimant sprendimus dėl turto rekvizicijos ir laikinojo paėmimo, visuomenės saugumo užtikrinimo, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą vietos savivaldos principą, nustatoma speciali savivaldybės administracijos direktoriaus, nevykdančio Įstatymo projekte jam numatytų funkcijų ar jas vykdančio neatsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius, atleidimo iš pareigų tvarka: numatoma, kad siūlymą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų gali teikti Vyriausybė arba jos įgaliotas ginkluotųjų pajėgų vadas, o savivaldybės tarybai per 3 kalendorines dienas nuo siūlymo gavimo jo neatleidus, savivaldybėje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas. Atskirai paminėtina, kad Įstatymo projekte (8 ir 9 straipsniai) reglamentuota šaulių funkcija karo padėties metu – pagalba savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui vykdant savivaldybės administracijos direktoriui karo padėties metu priskirtas funkcijas. Skirtingai nei šiuo metu galiojančiame Karo padėties įstatyme, Įstatymo projekte detaliai reglamentuojami klausimai, susiję su ginkluotosiomis pajėgomis (10–12 straipsniai). Įstatymo projekte aptariamas kiekvieno iš ginkluotąsias pajėgas sudarančių subjektų tapimo ginkluotųjų pajėgų dalimi procesas: priskyrimas ginkluotosioms pajėgoms, reikalavimai koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetams.
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu įtvirtinama, kad ginkluotųjų pajėgų vadas, atsižvelgdamas į valstybės ginkluotos gynybos poreikius, organizuoja ginkluotųjų pajėgų dalimi tampančių institucijų (Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento) funkcijų tęstinumą, taip pat skiria ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis, t. y. apibrėžiama minėtų institucijų funkcinė paskirtis ginkluotosiose pajėgose: išlaikomas šių institucijų funkcijų vykdymo tęstinumas ir skiriamos ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytos užduotys. Akcentuotina, kad Įstatymo projekte detalizuojamas ginkluotųjų pajėgų nario statusas (11 straipsnis). Visų pirma, paminėtina, kad Įstatymo projekte nurodoma, kas yra laikytini ginkluotųjų pajėgų nariais, kaip vykdoma jų apskaita. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą numatoma, kad ginkluotųjų pajėgų nariams bus mokama už tarnybą, bus taikomos karių sveikatos priežiūros, aprūpinimo maistu ir socialinio draudimo garantijos, žuvusius (mirusius) ginkluotųjų pajėgų narius numatoma laidoti už valstybės lėšas.
Siekiant užtikrinti valstybės ginkluotos gynybos pajėgumų išlaikymą ir kontrolę, Įstatymo projekte nustatoma, kad ginkluotųjų pajėgų nariams kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios karių, vidaus tarnybos pareigūnų ir žvalgybos pareigūnų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo tarnybos tvarką, netaikomos ir įtvirtinami esminiai, specialūs ginkluotųjų pajėgų narių skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos reikalavimai (įgaliojimai skirti, perkelti ir atleisti ginkluotųjų pajėgų narius suteikiami ginkluotųjų pajėgų vadui ir jo įgaliotiems asmenims, apribojami atleidimo iš tarnybos pagrindai). Taip pat nustatoma, kad tarnybos ginkluotosiose pajėgose trukmė neribojama, tačiau vadai, atsižvelgdami į ginkluotųjų pajėgų poreikius, privalo suteikti ginkluotųjų pajėgų nariams poilsį, užtikrinantį jų sveikatos ir darbingumo atgavimą, o įstatymuose nustatytos atostogos, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius, ginkluotųjų pajėgų nariams gali būti nesuteikiamos. Numatoma, kad atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos tik jei ginkluotųjų pajėgų narys pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką. Įstatymo projekte įtvirtinama ir laipsnių suteikimo ginkluotųjų pajėgų nariams tvarka.
Kartu pažymėtina, kad pavaldumo santykiams ginkluotosiose pajėgose užtikrinti siūloma ginkluotąsias pajėgas sudarančių vidaus tarnybos sistemos statutinių valstybės tarnautojų laipsnius ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujančių žvalgybos pareigūnų rangus prilyginti karių laipsniams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taip būtų užtikrinama vienoda laipsnių, mokėjimo už tarnybą ginkluotosiose pajėgose sistema ir minėtų institucijų statutiniai valstybės tarnautojai ir pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujantys žvalgybos pareigūnai galėtų išsaugoti turimą laipsnį ar rangą. Atsižvelgiant į tai, kad partizanų vienetai nėra įtraukiami į ginkluotųjų pajėgų struktūrą, jie savarankiškai veikia okupuotoje teritorijoje ir nėra kaip kiti ginkluotųjų pajėgų nariai susaistyti tarnybos santykiais, praktinės jų administravimo galimybės yra labai ribotos ir atlyginimo mokėjimas karo padėties metu jiems nenumatomas – Įstatymo projekto 32 straipsnyje numatyta, kad už tarnybą jiems bus atlyginama atšaukus karo padėtį Seimo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Paminėtina, kad Įstatymo projekte yra įvardijamos ginkluotųjų pajėgų narių teisės (12 straipsnis), kuriomis jie gali naudotis vykdydami karines operacijas ir siekdami jų tikslų, ir pareigos. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu kuriamą visuotinės gynybos koncepciją ir tai, kad valstybės gynybai turi būti naudojamos ne tik karinės, bet ir civilinio pobūdžio priemonės, Įstatymo projektu (13–24 straipsniai) siūloma įtvirtinti platų spektrą civilinio pobūdžio priemonių, kurios ne tik leistų reguliuoti civilinį kasdieninį gyvenimą, ūkinius komercinius, ekonominius santykius, turto valdymo ir kitus klausimus, bet ir užtikrinti neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms ir kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą.
Numatoma: 1) privalomieji darbai;
2) ūkinės komercinės veiklos ribojimas, įskaitant uždraudimą nutraukti vykdomą veiklą, Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus teisė duoti privalomąsias užduotis, Vyriausybės atstovų skyrimas į įmones, įstaigas, organizacijas jų veiklos tęstinumui užtikrinti, ūkio subjekto valdymo perėmimas; 3) darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai; 4) Vyriausybės teisė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, lėšų biudžete numatymas gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms vykdyti ir kitoms valstybės reikmėms, Vyriausybės teisė perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus; 5) turto laikinasis paėmimas ir rekvizicija; 6) valstybės ir savivaldybių turto, reikalingo gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, perdavimas kitoms institucijoms ar įstaigoms; 7) asmens sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas; 8) atvykimo į Lietuvos Respubliką apribojimai; 9) aviacijos ir laivybos apribojimai; 10) kitos priemonės, susijusios su civiline sauga, asmens duomenų tvarkymu, asmenų sulaikymu ir teismų sistema.
Pabrėžtina, kad Įstatymo projekto V skyriuje įtvirtinant minėtas priemones laikytasi asmens ir visuomenės interesų derinimo principo: ribojant ūkio subjektų veiklos laisvę, laisvos rinkos ir konkurencijos principus, siekta visuomenės gerovės – sudaryti prielaidas apginti nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, egzistuojančią konstitucinę santvarką, karo padėties metu garantuoti bent minimalius poreikius patenkinti skirtų prekių ir paslaugų prieinamumą.
Įstatymo projekte yra numatomas reikalavimas atšaukus karo padėtį atlyginti dėl minėtų priemonių taikymo patirtus fizinių ir juridinių asmenų nuostolius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iš anksto numatyti galimų karo padarinių ir valstybės ekonominės situacijos neįmanoma, konkretus nuostolių atlyginimo terminas nėra nustatomas (turėtų būti atlyginama kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas taisykles dėl valstybės Konvencijos dalyvės teisės nukrypti nuo tam tikrų įsipareigojimų pagal Konvenciją, įvykdžius privalomas sąlygas, Įstatymo projekto VI skyriuje suformuluoti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai: numatyta galimybė apriboti asmens privatų gyvenimą, būsto neliečiamumą, judėjimo laisvę, asociacijų ir susirinkimų laisvę. Įstatymo projekte (30 straipsnis) numatoma, kokios konkrečios valstybės valdžios institucijos ar pareigūnai yra atsakingi už atitinkamų įsipareigojimų pagal Ženevos konvencijas vykdymą: valstybės globėjos skyrimas, Tribunolo dėl asmens turimo karo belaisvio statuso suteikimo sudarymas, oficialaus informacijos biuro, Kapų registravimo tarnybos steigimas.
Atskirai paminėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, turtui dėl valstybės vykdytų ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusi žala atlyginama atšaukus karo padėtį (31 straipsnis), o Lietuvos Respublika reikalauja iš atsakingos (atsakingų) valstybės (valstybių) agresija padarytos žalos atlyginimo (33 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projektu (32 straipsnis) siekiama įtvirtinti išmoką partizanų vienetų nariams, taip pat įstatymo garantiją ginkluotųjų pajėgų nariams atšaukus karo padėtį gauti valstybės paramą, kurių konkretų dydį ir turinį, išmokėjimo ir skyrimo sąlygas ir tvarką nustatytų įstatymų leidėjas atšaukus karo padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte ginkluotųjų pajėgų vadui karo padėties metu numatoma teisė visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje ar jos dalyje uždrausti civilinių orlaivių skrydžius, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau
VĮ „Oro navigacija“. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – GGPAĮ projektas) panaikinama ginkluotųjų pajėgų sąvoka, dubliuojanti Įstatymo projekte (šiuo metu – Karo padėties įstatyme) įtvirtintą. Be to, siekiant panaikinti šiuo metu egzistuojantį skirtingą karo lauko teismų reglamentavimą, karo lauko teismų institutas įtvirtinamas Įstatymo projekte, o GGPAĮ projekte specialių nuostatų, reglamentuojančių teismų sistemą, atsisakoma. Pastebėtina, kad GGPAĮ projekte siūlomos atsisakyti teismų sistemos nuostatos kelia ir jų konstitucingumo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad jomis suteikiami įgaliojimai konstitucinei valdžios sistemai nepriklausančiam subjektui (Tautos pasipriešinimo vadovybei) steigti specialios kompetencijos teismus. Visų pirma, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau
Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) poreikius.
Taip pat nurodytina, kad KPĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, aiškiau apibrėžiančią Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje tarnaujančių statutinių valstybės tarnautojų ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį tarnaujančių žvalgybos pareigūnų tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygas: iki karo padėties įvedimo tarnybą paskelbus mobilizaciją jie atlieka minėtose institucijose, o, įvedus karo padėtį, gali būti perkelti ir į kitas ginkluotąsias pajėgas sudarančias institucijas. Kiti KPĮ projekte numatyti pakeitimai yra redakcinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad karo padėties metu ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos ir kiti joms priskirti vienetai tampa krašto apsaugos sistemos dalimi, atitinkamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – KASOKTĮ projektas) patikslinta krašto apsaugos sistemos struktūra. KASOKTĮ projektu atliekamais pakeitimais su Įstatymo projektu suderinamos nuostatos, nustatančios Lietuvos kariuomenės vado tapimą ginkluotųjų pajėgų vadu (atsisakoma skyrimo procedūrų). KASOKTĮ projekte taip pat numatoma, kad Lietuvos kariuomenės vadas nustato visoms ginkluotąsias pajėgas sudarančioms institucijoms (įskaitant Lietuvos kariuomenę) privalomus reikalavimus dėl apsirūpinimo materialiniais ištekliais.
Taip pat paminėtina, kad KASOKTĮ projektu naikinama iki šiol buvusi teisinio reguliavimo spraga ir nustatomas terminas, kada karo prievolininkas įgyja kario statusą ir iki kada turi duoti kario priesaiką. Pažymėtina, kad kiti KASOKTĮ projektu siūlomi pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir atliekami, siekiant suderinti KASOKTĮ ir Įstatymo projekto nuostatas. Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – LTVSTĮ projektas) siūlomos nuostatos, numatančios laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindus, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su karo padėties įvedimu, ar kai savivaldybės administracijos direktorius nevykdo Įstatymo projekte jam nustatytų funkcijų ar jas vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius ir savivaldybės taryba, gavusi Įstatymo projekte nurodytų subjektų siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, jo neatleidžia. Paminėtina ir tai, kad tiesioginis valdymas, vadovaujantis siūlomomis LTVSTĮ projekto nuostatomis, anksčiau minėtais pagrindais galės būti įvedamas ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui.
Be to, papildomai LTVSTĮ projekte numatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl su karo padėties įvedimu susijusių aplinkybių, ne tik Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, bet ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikia siūlymą įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, o kai laikinas tiesioginis valdymas įvedamas savivaldybės tarybai Vyriausybės ar jos įgalioto ginkluotųjų pajėgų vado siūlymu neatleidus savivaldybės administracijos direktoriaus iš pareigų, siūlymą įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė. Atsižvelgiant į numatomą papildomą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto funkciją, kartu teikiamas ir Statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimas. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – LŠSĮ projektas) detalizuojamas šaulių vaidmuo vykdant valstybės gynybą: Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) koviniai būriai vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis ginkluotųjų pajėgų sudėtyje, o šauliai, netarnaujantys LŠS koviniuose būriuose, teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui ir organizuoja bei vykdo pilietinį pasipriešinimą, taip pat gali sudaryti kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Kiti LŠSĮ projekte siūlomi pakeitimai yra susiję su šaulių pareiga teikti pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui vykdant savivaldybės administracijos direktoriui karo padėties metu pavestas funkcijas.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, siekiant suderinti įstatymuose vartojamas sąvokas (sąvoka „krašto gynybos operatyvinė vadovybė“ nėra apibrėžta ir vartojama kituose įstatymuose), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad įsibrovimo į Lietuvos teritoriją ar Lietuvos oro erdvės pažeidimo atvejais kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmai yra reglamentuojami kituose įstatymuose (Karinės jėgos naudojimo statuto 9, 10 straipsniai), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 7 skyriaus antrojo skirsnio keturioliktoji pastraipa yra pripažįstama netekusia galios. Kiti šiuo projektu daromi pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir susiję su formuluočių ir ginkluotųjų pajėgų sudėties tikslinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, asmuo atleidžiamas iš valstybės tarnybos, išbraukiamas iš civilinio mobilizacinio personalo rezervo, nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo sutartis, asmuo praranda pareigą atlikti karo prievolę ir tarnybą paskelbus mobilizaciją. Siekiant apriboti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams išvengti pareigos dalyvauti tiek ginkluotoje, tiek neginkluotoje valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad į civilinį mobilizacinio personalo rezervą įrašytų ir karo prievolininkais esančių piliečių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo paskelbus mobilizaciją negali būti nagrinėjami iki demobilizacijos paskelbimo.
Atsižvelgiant į tai, kad tardymo izoliatoriai yra skirti asmenims, kuriems taikoma kardomoji priemonė (suėmimas), ir tam tikrais atvejais nuteistiesiems laikyti, taip pat į tai, kad Įstatymo projekte atsisakyta Karo padėties įstatymo nuostatos, numatančios iš užsienio valstybės, kuri yra karo padėtyje su Lietuvos Respublika, atvykstančių sulaikytų asmenų laikymą tardymo izoliatoriuose, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte atsisakoma šių asmenų laikymą tardymo izoliatoriuose reglamentuojančių nuostatų. Tokie asmenys, kaip ir kiti sulaikytieji, bus laikomi laikino sulaikymo patalpose ir, pasitvirtinus įtarimams dėl jų keliamos grėsmės valstybės saugumui, teisės aktų nustatyta tvarka bus atliekami tolesni procesiniai veiksmai ir taikomos kardomosios priemonės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ypatingomis valstybei sąlygomis gali nebūti galimybės teisės aktų projektus rengti Teisės aktų informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TPĮ projektas) siekiama įteisinti galimybę nepaprastosios ir karo padėties metu minėtus teisėkūros veiksmus atlikti kitais prieinamais būdais ir priemonėmis. Kadangi egzistuoja tikimybė, jog priimti teisės aktai dėl minėtų analogiškų priežasčių negalės būti oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, TPĮ projekte įteisinama galimybė nepaprastosios ir karo padėties metu teisės aktus skelbti visuomenės informavimo priemonėse.
Tokiu pat būdu numatoma skelbti ir Konstitucinio Teismo nutarimus, sprendimus dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimus dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, nutartis, nutarimus, taip pat visus įsiteisėjusius administracinių teismų sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Siekiant užtikrinti kuo platesnį ir efektyvesnį visuomenės informavimą apie susiklosčiusias valstybės ir visuomenės saugumui itin reikšmingas aplinkybes, taip pat įtvirtinti teisines prielaidas operatyviam sprendimų įsigaliojimui ir specialaus teisinio režimo aktyvinimui, TPĮ projekte numatoma, kad sprendimai dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, karo ar nepaprastosios padėtis įvedimo ar atšaukimo privalo būti skelbiami Teisės aktų registre (jei jame skelbti įmanoma) ir visuomenės informavimo priemonėse, o įsigalioja nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre ar visuomenės informavimo priemonėse, priklausomai nuo to, kur paskelbta anksčiau.
Paminėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į galimą poreikį užtikrinti ne tik sklandų teisės aktų priėmimą nepaprastosios ir karo padėties metu, bet ir užtikrinti greitą jų įsigaliojimą, TPĮ projekte siūlomas pakeitimas, leisiantis nepaprastosios ir karo padėties metu netaikyti Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų specialių įsigaliojimų taisyklių mokesčių įstatymams, nustatantiems naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, ir teisės aktams, keičiantiems ar nustatantiems naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą. Kitaip tariant, šiems aktams bus taikomos bendros Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos teisės aktų įsigaliojimo taisyklės. Siekiant suderinti įstatymų nuostatas, atitinkama išimtis numatoma ir siūlomame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte.
Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės administracijos direktorius tinkamai vykdytų jam Įstatymo projekte numatytas papildomas funkcijas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – VSĮ projektas) numatoma, kad savivaldybės administracijos direktorius, atleistas iš pareigų todėl, kad nevykdo Įstatymo projekte jam numatytų papildomų karo padėties metu funkcijų ar jas vykdo neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, neturi teisės grįžti į iki paskyrimo eitas, o kai tokios galimybės nėra – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas. Kiti pakeitimai atliekami siekiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimais. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, siekiant suderinti įstatymų nuostatas, numatomi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento tapimo ginkluotųjų pajėgų dalimi atvejai. Kartu su Įstatymo projektu yra teikiami ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymų projektai (toliau – BK projektas), kuriuose numatoma atitinkamai administracinė arba baudžiamoji atsakomybė už Įstatymo projekte numatytų įpareigojimų ir (ar) draudimų nevykdymą. Atskirai paminėtina, kad BK projekte numatoma baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos piliečiams, įrašytiems į civilinį mobilizacinio personalo rezervą ir vengiantiems vykdyti jiems numatytas funkcijas paskelbus mobilizaciją. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad ir neginkluotoje valstybės gynyboje dalyvaujantys asmenys atliks savo pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad karo padėties metu visi ginkluotųjų pajėgų nariai įgyja kariams analogiškas teises ir pareigas, BK projekte atitinkamai patikslinama kario sąvoka (į ją įtraukiant asmenis, kurie yra ginkluotųjų pajėgų nariai) – tokiu pakeitimu sukuriamos teisinės prielaidos, leisiančios taikyti baudžiamąją atsakomybę už atitinkamas veikas, padarytas nusižengiant krašto apsaugos tarnybai, ne tik kariams, bet ir visiems ginkluotųjų pajėgų nariams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais siekiama sukurti teisinį reguliavimą, kuris leistų ne tik sklandžiai pereiti iš taikos į karo metą, bet ir užtikrintų, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos priemonės, būtinos efektyviai vykdyti ginkluotą ir neginkluotą valstybės gynybą, patenkinti svarbiausius valstybės ir visuomenės poreikius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Tam, kad Įstatymo projektas būtų inkorporuotas į teisinę sistemą, turi būti priimti kartu su Įstatymo projektu teikiami įstatymų projektai:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 96¹, 188¹, 505¹, 505², 517¹, 517² ir 560¹ straipsniais įstatymo projektas;
Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 229¹ straipsniu ir Kodekso 330 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 26 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 12, 13, 14, 17, 21, 23 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 2 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas;
Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8, 9, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projektas;
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 8, 18 ir 19 skyrių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos pilietybės įstatymo Nr.
XI-1196 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas;
Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63 ir 69 straipsnių pakeitimo projektas. Atskirai paminėtina, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo projektą. Kadangi karo padėties teisinis reguliavimas yra susijęs su mobilizacija, t. y. įvedus karo padėtį visada kartu yra skelbiama mobilizacija (jeigu nebuvo paskelbta anksčiau), o demobilizacija negali būti paskelbta anksčiau nei atšaukiama karo padėtis, priėmus anksčiau minėtus rengiamus pakeitimus, iš esmės keisis ir kitos su karo padėties teisiniu reguliavimu tiesiogiai nesusijusios, tačiau reikšmingos nuostatos. Taigi papildomai bus atlikti ir kitų karo padėties metu aktualių priemonių (civilinis mobilizacinio personalo rezervas, mobilizacijos planavimas ir valdymas, mobilizacijos vykdymą užtikrinančios priemonės) reglamentavimo pakeitimai. Taip pat, siekiant įtvirtinti visų ginkluotųjų pajėgų narių atžvilgiu efektyviai taikytinas drausminę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas, yra numatomi ir karių drausminę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai.
Planuojama, kad anksčiau minėtų teisės aktų pakeitimai bus parengti ir priimti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. kad šie pakeitimai įsigaliotų kartu su Įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais. Atsižvelgiant į tai, kad karo padėtis gali turėti įtakos įvairių sričių socialiniams santykiams, kurių ypatumams reglamentuoti gali būti reikalingas specialus teisinis reguliavimas, Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki Karo padėties konstitucinio įstatymo įsigaliojimo pagal kompetenciją turėtų peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir, įvertinusios poreikį, parengti ir priimti kitus būtinus teisės aktus ar jų pakeitimus. Kalbant apie Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP–2647), kuriame, kaip ir kartu su Įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymo projekte, yra siūloma Teisėkūros pagrindų įstatymą papildyti 24¹ – 24³ straipsniais. Atsižvelgiant į tai ir priklausomai nuo projektų svarstymo Seime eigos ir rezultatų, siūlomų papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymo straipsnių numeracija turės būti koreguojama. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu reguliuojami įvairių sričių teisiniai santykiai, Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki Karo padėties konstitucinio įstatymo įsigaliojimo turėtų peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į tai, kad šie įstatymai bus taikomi tik įvedus karo padėtį, lėšos šiuose įstatymuose numatytoms priemonėms įgyvendinti bus reikalingos tik minėto režimo metu ar po jo atšaukimo.
Be to, paminėtina, kad konkrečios taikytinos priemonės ir jų apimtis paaiškės tik karo padėties metu arba atšaukus karo padėtį, atsižvelgiant į valstybės gynybos poreikius konkrečiu metu, socialines, ekonomines ir kitas aplinkybes, todėl iš anksto prognozuoti, kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų reikės, nėra įmanoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „karo padėtis“, „ginkluotosios pajėgos“, „ginkluotųjų pajėgų narys“, „ginkluotųjų pajėgų vadas“, „tarnyba paskelbus mobilizaciją“, „karo prievolė“, „valstybės rezervas“, „ginkluota gynyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1)
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi Vyriausybei suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų. Siūloma nuostata diskutuotina. Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį, Konstitucijos 67 straipsnio 14 numato, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą. Konstitucijos
galimybę įvedus karo padėtį, tačiau jokių išimčių biudžeto formavimui ir valstybės institucijų kompetencijai šioje srityje karo padėties metu šioje konstitucinėje normoje nenumatyta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 5 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, ne kartą yra konstatavęs, kad „ <...> įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje, <...> kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti bei kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“ (2002 m. sausio 14 d., balandžio 23 d., liepos 11 d., gruodžio 24 d. ir kiti nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto
padalijimo principą, Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktą, 130 ir 145 straipsnius. 2. Projekto 16 straipsnio 3 dalimi finansų ministrui suteikiama teisė atskiriems asignavimų valdytojams nustatyti supaprastintą valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo ir naudojimo, buhalterinės apskaitos organizavimo ir kontrolės tvarką. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisės aktų hierarchijos principą. Atkreipiame dėmesį, kad „Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas), todėl svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 3 dalies nuostata atitinka konstitucinį teisės aktų hierarchijos principą. 3. Projektu siūloma karo padėties įvedimo pagrindus ir kitus su karo padėtimi susijusius santykius reglamentuoti konstituciniu įstatymu.
Atkreipiame dėmesį, kad konstitucinio įstatymo teisinė galia yra aukštesnė nei paprastojo (ordinarinio) įstatymo, taip pat žymiai sudėtingesnė tokio įstatymo priėmimo ir keitimo tvarka. Konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių (ne mažiau kaip 71), o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų (ne mažiau kaip 85) dauguma, konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka, nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio trečioji dalis, Seimo statuto 171² - 171⁴ straipsniai). Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar iškilus poreikiui būtų įmanoma operatyviai šiuo projektu teikiamame konstituciniame įstatyme (jeigu jis būtų priimtas): įtvirtinti naujas nuostatas; pakeisti tapusį netinkamu teisinį reguliavimą; pakeisti jį, kai paprastu (ordinariniu) įstatymu įsteigiama nauja institucija (nenurodyta projekto 2 straipsnio 1 dalyje) ar pakeičiamas esamas pavadinimas; pakeitus kurio nors paprasto (ordinarinio) įstatymo, nurodyto projekto 2 straipsnio 9 dalyje, pavadinimą; paprastame (ordinariniame) įstatyme įtvirtinama nauja sąvoka, kuri turėtų būti vartojama ir projektu teikiamame konstituciniame įstatyme; priimamas naujas įstatymas (nenurodytas projekto 2 straipsnio 9 dalyje išdėstomame sąraše) ar šiame sąraše nurodytas įstatymas pripažįstamas netekusiu galios ir pan. Mūsų nuomone, tai padaryti būtų sudėtinga dėl nurodytos sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos.
Jeigu konstitucinis įstatymas (kurio pakeitimas būtų teikiamas kartu su pvz., paprastu (ordinariniu) įstatymu, nurodytu 2 straipsnio 9 dalyje) nebūtų priimtas, o būtų priimtas ir įsigaliotų paprastas (ordinarinis) įstatymas, kuriame nustatytas teisinis reguliavimas skirtųsi nuo nustatytojo konstituciniame įstatyme, gali būti sukuriamas paprasto (ordinarinio) įstatymo prieštaravimas konstituciniam įstatymui, t. y., būtų pažeistas konstitucinis teisės aktų hierarchijos principas. Taigi, diskutuotina, ar projektu teikiamo įstatymo tikslų negalima pasiekti paprastu (ordinariniu) įstatymu, išsprendus jo santykio su kitais įstatymais klausimą, t. y., nustačius Karo padėties įstatymo, kaip specialiosios teisės normos, taikymo pirmenybę kitų įstatymų (išskyrus Konstituciją ir konstitucinius įstatymus) atžvilgiu (jeigu juose būtų nustatytas kitoks teisinis reguliavimas, nei jis būtų nustatytas Karo padėties įstatyme), prireikus aptartinos ir šios taisyklės išimtys. 4. Visame projekto tekste prieš žodį „įstatymas“ turėtų būti rašomas žodis „konstitucinis“. 5. Diskutuotina, ar nėra tiksliau projekto tekste vietoje formuluotės „įvedus karo padėtį“ vartoti formuluotę „karo padėties metu“. 6. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šis įstatymas nustato <...> valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklos ypatumus <...> įvedus karo padėtį.“ Svarstytina, ar toks subjektų apibrėžimas yra tinkamas, nes jis neapima visų juridinių asmenų (pavyzdžiui, viešųjų juridinių asmenų) ir jų filialų. Šios nuostatos tarpusavyje nedera su projekto 2 straipsnio 7 dalies, kurioje reguliuojama fizinių ir juridinių asmenų turto rekvizicija, 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, kuriuose tam tikros teisės ir pareigos nustatytos juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams, nuostatomis.
Pažymėtina, kad pastaroji nuostata taip pat nėra tiksli, nes
„kitos organizacijos“ taip pat yra juridiniai asmenys. Projekto nuostatos šiuo
aspektu tobulintinos ir tarpusavyje derintinos priklausomai nuo siekiamo teisinio reguliavimo tikslo. 7. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje (past. – pirmą kartą vartojant) rašytinas pilnas Lietuvos Respublikos Prezidento pavadinimas. 8. Projekto 3 straipsnio 1 dalies ir analogišką 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotę „artimiausiam Seimo posėdžiui“ siūlytina tikslinti (pavyzdžiui, taip: „Seimui artimiausiame posėdyje“). 9. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama karinės jėgos naudojimo sąvoka (past. – tai
„<...> ginklų, sprogmenų, karinės technikos ir kitų priemonių, kurių
nedraudžia tarptautinė teisė, naudojimas, taip pat akivaizdžiai išreikšti ir demonstruojami ketinimai panaudoti šias priemones“) turėtų būti patikslinta. Atkreiptinas dėmesys, kad ketinimas panaudoti karinę jėgą nėra karinės jėgos naudojimas. Siūlytina rašyti, pavyzdžiui, taip: „<...> karinės jėgos naudojimui taip pat prilyginamas ketinimas panaudoti karinę jėgą“. 10. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamo apibrėžimo „Karo padėtis“ apibrėžiamoji dalis performuluotina, atsižvelgiant į lietuvių kalbos ir teisės technikos reikalavimus (past. – Karo padėtis – ypatinga teisinė padėtis, įvedama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, prireikus ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus <...>). 11.
straipsnio 1 dalies nuostatą „Seimas patvirtinta arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į Seimo įgaliojimus priimti galutinius sprendimus pagrindiniais valstybės gynimo klausimais: įvesti karo padėtį, skelbti mobilizaciją ar demobilizaciją, priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (Konstitucinio Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimas) ir nustatyti, kad „Galutinį sprendimą priima Seimas Seimo nutarimu ir patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą“. Be to, šios dalies nuostatą dėl Respublikos Prezidento įgaliojimų įvesti karo padėtį įgyvendinimo siūlytina dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje (2 – oje). 12. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime dėl karo padėties įvedimo nurodomi karo padėties įvedimo pagrindas ir tikslas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šio straipsnio 1 dalyje nereikėtų aiškiau apibrėžti karo padėties įvedimo pagrindų ir tikslų. 13. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžių „gali būti“ įrašytinas žodis „laikinai“ (Konstitucijos 145 straipsnis). 14. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerija apie karo padėties įvedimą ir jo priežastis nedelsdama informuoja Europos Tarybos generalinį sekretorių, kitas tarptautines organizacijas ar jų institucijas, taip pat kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalis ar depozitarus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 3 straipsnio 3 dalį, nurodomas karo padėties įvedimo pagrindas ir tikslas, svarstytina, ar Užsienio reikalų ministerijos informacijos apie karo padėties įvedimą turinys neturėtų būti susietas su Respublikos Prezidento dekreto ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo turiniu. 15.
įvedimą savivaldybės teritorijoje reikia susieti su sąlyga „įvedus karo padėtį“, o po žodžio „savivaldybės“ įrašytina „(savivaldybių)“, nes 3 straipsnio 3 dalies 6 punkte rašoma, kad „nurodomos savivaldybės, kurių teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas <...>“. Be to, aptariamoje nuostatoje dėl Seimo sprendimo įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti „ir sustabdyti savivaldybės tarybos ir jos narių įgaliojimus“, siūlytina išbraukti, nes karo padėties metu įvedus savivaldybės teritorijoje laikiną tiesioginį valdymą, savivaldybės tarybos (taip pat savivaldybės tarybos narių bei savivaldybės tarybos mero) įgaliojimų sustabdymą turėtų reglamentuoti ne konstitucinis įstatymas, o Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas Nr. I-830, reglamentuojantis laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje pagrindus ir priimamus sprendimus), minėtų įgaliojimų sustabdymą siūloma reglamentuoti ir Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje (jeigu būtų priimtas kartu su vertinamu projektu teikiamas Vietos savivaldos įstatymo Nr.I-533 11 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-2890). 16. Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatoje „Valstybės gynybai vadovauja Respublikos Prezidentas siūlytina įrašyti „vyriausiasis valstybės ginkluotojų pajėgų vadas“ (Konstitucijos 140 straipsnio antroji dalis). 17. Projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nekartotinos nuostatos, kurios jau yra išdėstytos projekto 3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.1R-298 patvirtintų „Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų“ 6.1 punktas). Pakaktų nuorodos į įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. 18.
administracijos direktoriaus sprendimai <...> įforminami įsakymais“ yra perteklinis ir brauktinas, nes savivaldybės administracijos direktoriaus priimamų sprendimų (vykdant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas) įforminimas įsakymais išplaukia iš šios dalies antrojo sakinio. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktus savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų (taigi ir už Karo padėties konstitucinio įstatymo) įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus <...> gali <...> leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams“. 19. Projekto
grupės turėtų būti suvienodintos, nes normos adresuotos tiems patiems asmenims. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, todėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta „žalos fiksavimo“ funkcija ir šio straipsnio 7 dalyje nurodyta sąlyga atsižvelgti į „žalos mastą“ turėtų būti patikslintos. 20. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalies 10 punktą savivaldybės administracijos direktorius
„apriboja savivaldybės teritorijoje veikiančių politinių partijų, asociacijų
<...> ir jų padalinių garantijas“.
Pažymėtina, kad Politinių partijų įstatyme įtvirtintos politinių partijų veiklos garantijos (trečiasis skirsnis), Asociacijų įstatyme – asociacijos veiklos garantijos (14 straipsnis), todėl projekto tekstas turi būti patikslintas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 27 straipsnio 1 dalyje įvardijamos būtent politinių partijų ir asociacijų veiklos garantijos. 21. Projekto 11 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodoma, kad „Partizanų vienetų nariams atlyginimas už tarnybą ginkluotosiose pajėgose nemokamas“, tačiau pagal 32 straipsnio 1 dalies nuostatą „Atšaukus karo padėtį, Seimas nustato išmokos už tarnybą ginkluotosiose pajėgose šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems ginkluotųjų pajėgų nariams dydį, išmokėjimo sąlygas ir tvarką“ galima suprasti, kad partizanų vienetų narių tarnyba nėra neatlygintinė. Nurodytų projekto nuostatų tarpusavio santykis turėtų būti įvertintas terminų
„atlyginimas už tarnybą“ ir „išmoka už tarnybą“ santykio kontekste. 23. Projekto 11
straipsnio 13 dalies 1 punkte prieš žodį „žuvo“ įrašytinas įvardis „jis“. 24. Projekto 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte („<...> įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vieneto narys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, kuriuo skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos ginkluotosiose pajėgose arba kai ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vieneto narys negali tarnauti ginkluotosiose pajėgose dėl sveikatos būklės“) yra įtvirtinti du atskiri ir savarankiški pagrindai, kuriems esant, ginkluotųjų pajėgų narys iš ginkluotųjų pajėgų narių sąrašo išbraukiamas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina laikytis nuoseklumo ir šį punktą išskirti į du atskirus punktus. 25.
straipsnio 13 dalies 3 punkto pagrindas, kai ginkluotųjų pajėgų narys iš ginkluotųjų pajėgų narių sąrašo turi būti išbrauktas – „<...> įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vieneto narys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, kuriuo skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos ginkluotosiose pajėgose <...>“ – diskutuotinas išsamumo aspektu. Nėra aišku, kodėl į šį pagrindą yra įtraukti tik tyčiniai nusikaltimai; taip pat nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų ginkluotųjų pajėgų nariui, padariusiam neatsargų nusikaltimą, už kurį paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (pavyzdžiui, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje). 26. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad ginkluotųjų pajėgų nariai, vykdydami karines operacijas ir siekdami jos tikslų, turi teisę persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius ginkluotųjų pajėgų narių privalomų vykdyti nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą. Vis dėlto, manytina, kad atitinkamas įgaliojimas, kiek jis yra susijęs su kitą nei nusikalstama veika teisės pažeidimą padariusio asmens persekiojimu ir sulaikymu, yra pernelyg plataus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys dėl ne tik gausios teisės pažeidimų įvairovės, bet ir iš esmės skirtingo jų pavojingumo (past. – asmuo gali būti įtariamas civilinės teisės pažeidimu (pavyzdžiui, sutarties nesilaikymu) ar mažareikšmiu administraciniu nusižengimu (pavyzdžiui, nuorūkos išmetimas pro langą, garsus dainavimas viešoje vietoje ir pan.), taip pat gali būti įtariamas ir sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu). Dėl tos priežasties, abejotina, ar visų teisės pažeidimų atveju asmens sulaikymas ar persekiojimas yra proporcingos priemonės. 27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas žodis
„persekioti“ nėra tikslus ir tinkamas, o jo turinys gali sukelti įvairių
interpretacijų. 28.
straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, pagal kurią ginkluotųjų pajėgų nariai turi teisę „laikinai apriboti <...> juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą“ siūlytina tikslinti. 29. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata iš esmės atkartoja 7 ir 8 punktus. 30. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje įvardijami „ginkluotosioms pajėgoms priklausantys statutiniai ar jiems prilyginti valstybės tarnautojai“, tačiau nei iš šio projekto, nei iš projekto lydinčiųjų teisės aktų projektų, nei galiojančių įstatymų turinio nėra aišku, kokie subjektai traktuotini kaip ginkluotųjų pajėgų statutiniams tarnautojams prilyginti valstybės tarnautojai. 31. Projekto 13 straipsnio 8 dalies nuostata tikslintina, aiškiai įvardijant, kad Seimas kompensavimo asmenų sveikatos sutrikimo ar žūties (mirties), vykdant šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus privalomuosius darbus, atveju sąlygas ir tvarką nustato įstatymu, o ne kitu, žemesnės teisinės galios Seimo priimamu teisės aktu (pavyzdžiui, Seimo nutarimu). Panašaus turinio pastaba pareikština ir projekto 14 straipsnio 4 ir 8 dalių paskutiniaisiais sakiniais dėstomoms nuostatoms, projekto 31 straipsniui. 32. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje du kartus kartojama formuluotė „karo padėties metu“. 33. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė gali paskirti atstovus į ūkio subjektus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkinių komercinių veiklų tęstinumui užtikrinti.
Nesant ūkio subjektų vadovų ir juos pavaduojančių asmenų arba jiems negalint eiti savo pareigų, jų funkcijas atlieka Vyriausybės paskirti atstovai, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga ūkio subjekto vykdomos ūkinės komercinės veiklos tęstinumui užtikrinti <...>“; 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Siekdami užtikrinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytų privalomųjų užduočių atlikimą, šias užduotis nustatę Vyriausybė ar savivaldybės administracijos direktorius į ūkio subjektus gali paskirti atstovus <...>“. Nėra aišku, ar nurodytose projekto nuostatose kalbama apie skirtingus Vyriausybės paskirtus atstovus, ar Vyriausybė galėtų pavesti tam pačiam asmeniui užtikrinti ūkio subjekto komercinės veiklos tęstinumą ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų privalomųjų užduočių atlikimą bei, tuo atveju jei aptariamose projekto nuostatose kalbama apie skirtingus subjektus, koks jų tarpusavio santykis (atskaitomybė, pavaldumas ir t.t.). 34. Projekto 14 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Privalomąsias užduotis <...> ūkio subjektams gali nustatyti Vyriausybė ar savivaldybės administracijos direktorius, jeigu šioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms privalomųjų užduočių nėra nustačiusi Vyriausybė <...>“. Teikiama konstrukcija suponuoja, kad įstaigos ir organizacijos yra ūkio subjektai, vykdantys komercinę veiklą (atsižvelgiant į 14 straipsnio nuostatas). Siūlomas reguliavimas ydingas, nes, viena vertus, įstaigos nevykdo komercinės veiklos, o čia vartojamas terminas „organizacijos“ yra neaiškus, labai įvairiai interpretuotinas. 35. Projekto 15 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti ir nurodyti, kada streikuoti draudžiama (pavyzdžiui, nuo karo padėties įvedimo iki jos atšaukimo dienos). 36.
3 ir 4 dalių nuostatą „Mobilizacijos sistemos subjektų <...> vadovai, išėję visų rūšių atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, ar išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo karo padėties įvedimo atvykti į savo darbo vietą <...>“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 11 straipsnio 11 dalį, ginkluotųjų pajėgų nariams atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos tik jei ginkluotųjų pajėgų narys pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina projekto 15 straipsnio 10 dalis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad lieka neaišku, kaip šios nuostatos turėtų būti taikomos, kai nurodyti reikalavimai taikytini abiem vaiko tėvams. 37. Projekto 15 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti. Atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytą maksimalią 78 valandų per 7 paeiliui einančių dienų ir 16 valandų kasdienę darbo laiko trukmę, be viršvalandžių, turėtų būti įskaitytas ir darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laikas. 38. Projekto 15 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes reikalavimas suteikti „ne mažiau kaip 11 valandų iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų)“ tarpusavyje nedera su šio straipsnio 6 dalies taisykle, pagal kurią gali būti nustatyta 16 valandų kasdienė darbo laiko trukmė. 39. Projekto 15 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „<...> vadovas, siekdamas užtikrinti <...> subjektams pavestų funkcijų ar <...> nustatytų įpareigojimų vykdymą, gali skirti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, dirbti švenčių ir poilsio dienomis.
Atsižvelgiant į finansines galimybes ir tik tuo atveju, jei tai būtina šioje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, <...> vadovo sprendimu už darbą šioje dalyje numatytomis dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą nustatomas ne mažesnis nei už įprastą darbą apmokėjimas. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis suformuluotas ydingai, kaip garantija, kad bus nustatytas „ne mažesnis nei už įprastą darbą apmokėjimas“, nors ši norma, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustato garantijos panaikinimą. Taip pat neaišku, kokią teisinę reikšmę apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis dydžiui apibrėžti turi nuostata „ir tik tuo atveju, jei tai būtina šioje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje darbas poilsio ir švenčių dienomis expressis verbis nenurodytas, todėl gali kilti neaiškumų dėl šioje dalyje nustatytos maksimalios darbo laiko trukmės apskaitos. Tikslinant šios dalies nuostatas vietoj formuluotės „už darbą šioje dalyje numatytomis dienomis“ reikėtų įrašyti „už darbą poilsio ir švenčių dienomis“. 40. Projekto 15 straipsnio 11 dalyje nurodytas pateisinamų priežasčių sąrašas svarstytinas. Svarstytina, ar jame svarbiomis priežastimis neturėtų būti numatyta ir vaiko ar sergančio šeimos nario priežiūra, slauga (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10, 11 straipsniai). 41. Projekto 15 straipsnio 11 dalyje pateisinama priežastimi nurodytas „ekstremalusis įvykis, ribojantis asmens judėjimo galimybes“. Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku, kuo ekstremalusis įvykis skiriasi tiesiog nuo įvykio.
Be to, neaišku, ar čia kalbama apie asmens sveikatos sutrikdymą dėl kurio apribota jo judėjimo galimybė, ar įvykiai, kai asmens judėjimas apribotas dėl force majeure. 42. Projekto 23 straipsnio 1 ir 3 dalyse kaip perteklinių atsisakytina besikartojančių formuluočių „Šioje dalyje nurodytoje“, „Šioje dalyje nurodyti“, „šioje dalyje nurodytus“, „Šioje dalyje nurodytuose“, nes ir taip aišku, kad turimi mintyje šiose projekto nuostatose nurodyti apribojimai ir teritorinės jūros rajonai. 43. Projekto 24 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Karo lauko teismų sistemą, veiklos teritoriją, kompetenciją, karo lauko teismuose nagrinėtinų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisykles, darbo organizavimo tvarką, teisėjų skyrimą dirbti į karo lauko teismus, jų darbo apmokėjimą nustato įstatymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai karo lauko teismų sistemos ir kitų projekto nuostatoje paminėtų klausimų nereglamentuoja, projekte atitinkamos nuostatos nedėstomos, kartu su projektu Karo lauko teismų įstatymo projektas taip pat nepateiktas. 44. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, žvalgybos institucijos prokuroro ar teismo sankcionuojamus kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, žvalgybos ar kontržvalgybos veiksmus, o Lietuvos kariuomenės padaliniai ginkluotųjų pajėgų vado pavedimu, jeigu tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimą ir fiksavimą turi teisę atlikti be prokuroro ar teismo sprendimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata turėtų būti patikslinta ir performuluota, kad būtų aišku, kokius konkrečiai veiksmus vardinami subjektai gali atlikti be prokuroro ar teismo sprendimo.
Cituojamoje dalyje yra įtvirtintas ir loginis neatitikimas dėl prokurorų atliekamų veiksmų be prokuroro sprendimo (cit.: <...> prokuroras <...> prokuroro <...> sankcionuojamus <...> veiksmus <...> turi teisę atlikti be prokuroro <...> sprendimo“). 45. Projekto 25 straipsnio 3 dalyje numatoma galimybė be teismo sprendimo gauti bet kokią informaciją, reikalingą kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiam tyrimui, žvalgybos ar kontržvalgybos užduočiai atlikti iš bet kokių juridinių asmenų. Diskutuotina, ar atitinkamas įgaliojimas nėra pernelyg platus ir yra proporcingas siekiamam tikslui pasiekti. Be to, pastebėtina, kad jis yra sunkiai suderinamas su 25 straipsnio pavadinimu, apibrėžiančiu šio straipsnio taikymo ribas – „Privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumo apribojimas“. 46. Projekto 25 straipsnyje („Privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumo apribojimas“) ar kitame straipsnyje (analogiškai keičiamo konstitucinio įstatymo 31 straipsniui), manytina, taip pat turėtų būti aptartos sąlygos padarytos žalos privačiam gyvenimui, juridinio asmens dalykinei reputacijai ir pan. atlyginimui (pašalinimui), atšaukus karo padėtį. 47. Projekto 29 straipsnio formuluotėje „Užsienio reikalų ministerija apie karo padėties atšaukimą nedelsdama informuoja Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje“ žodis „užsienyje“ brauktinas, nes Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos steigiamos tik užsienyje. 48. Projekto 31 straipsnio turinys tik iš dalies atitinka jo pavadinimą. Pastebėtina, kad pačiame straipsnyje akcentuojamas tik padarytos žalos turtui kompensavimas, nors straipsnio pavadinimas nurodo plačiau, neišskirdamas turtinės žalos pobūdžio.
Kita vertus, jeigu projekto rengėjų sumanymas yra, kad po karo padėties atšaukimo būtų atlyginta tik turtinė žala, svarstytina, ar jis yra pagrįstas, proporcingas ir nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. 49. Be to, projekto 31 straipsnyje turėtų būti nuostatos ne tik dėl padarytos žalos atlyginimo (past. – pinigine išraiška), bet ir dėl jos pašalinimo (past.
Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8
5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-02-08
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Krašto apsaugos ministerijos kanclerė Daiva Beliackienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento vyr. specialistas Tomas Vainius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja J. Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų. Siūloma nuostata diskutuotina. Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį, Konstitucijos 67 straipsnio 14 numato, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą. Konstitucijos 145 straipsnio norma numato atskirų Konstitucijos nuostatų veikimo ribojimo galimybę įvedus karo padėtį, tačiau jokių išimčių biudžeto formavimui ir valstybės institucijų kompetencijai šioje srityje karo padėties metu šioje konstitucinėje normoje nenumatyta.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 5 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, ne kartą yra konstatavęs, kad „ <...> įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje, <...> kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti bei kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“ (2002 m. sausio 14 d., balandžio 23 d., liepos 11 d., gruodžio 24 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 2 dalimi siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų konstitucinį valdžių padalijimo principą, Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktą, 130 ir 145 straipsnius. Pritarti Projekto 16 straipsnio 2 d. taip pat prieštarauja ir Konstitucijos 67 straipsnio 14 punktui (kaip, kad ir buvo paminėta pastabos pradžioje). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto
teisė atskiriems asignavimų valdytojams nustatyti supaprastintą valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo ir naudojimo, buhalterinės apskaitos organizavimo ir kontrolės tvarką. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisės aktų hierarchijos principą.
Atkreipiame dėmesį, kad
„Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos
santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas), todėl svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 3 dalies nuostata atitinka konstitucinį teisės aktų hierarchijos principą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIIP-2875 projekto
konstitucinio valdžių padalijimo principo, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punktui, 94 straipsnio 4 punktui, 130 ir 145 straipsniams, o 16 straipsnio 3 dalies nuostata neatitinka konstitucinio teisės aktų hierarchijos principo. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė