Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 5 straipsnį nauju 15 punktu:
„15) nagrinėja skundus dėl uosto kapitono sprendimų ir veiksmų (neveikimo) jo kompetencijai priklausančiais klausimais;“. 2. Buvusį 5 straipsnio 15 punktą laikyti 16 punktu. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Uosto kapitonas
kapitoną skiria ir atleidžia uostą valdančios įmonės vadovas. 2. Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis įstatymas, kiti jūrų uostų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Administracija, tvirtina uostą valdančios įmonės vadovas. 3. 1. Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms. 4. 2. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka Administracijos nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka Administracijos vadovui pateikiant rašytinį prašymą pakeisti uosto kapitono sprendimą. Administracijos sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Uosto kapitono kompetencija saugios laivybos srityje
iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas.
Uosto kapitonas per jam pavaldžias tarnybas:
2) vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus uosto akvatorijoje;
navigacijos ženklų priežiūrą;
4) tikrina laivų grimzlę;
5) tikrina uosto krantinių būklę;
6) teikia Administracijai ir laivams uosto navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją;
7) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, registruoja laivų įplaukimą ir išplaukimą uostą valdančios įmonės vadovo nustatyta tvarka;
8) susidarius ekstremaliosioms situacijoms uoste, perdislokuoja laivus;
9) kontroliuoja koordinuoja pavojingųjų krovinių pakrovimą, iškrovimą ir judėjimą uoste;
10) organizuoja laivuose susidarančių atliekų perdavimą atliekas tvarkančioms įmonėms. 2. Uosto kapitonas privalo neleisti laivui išplaukti iš uosto, jeigu:
1) yra gautas laivybos inspektoriaus sprendimas dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto;
2) laivas pakrautas daugiau, negu leidžia laivo krovos žymės;
informacija;
5) yra gauta teismo nutartis dėl laivo arešto ar sulaikymo;
6) tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 3. Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias uostą valdanti įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.
Kai laivybos bendrovė sumoka uosto rinkliavas, baudas ir padengia uostą valdančios įmonės išlaidas arba pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto. 4. Uosto kapitonas neleidžia laivui įplaukti į uostą arba nurodo laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivas neatitinka tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų saugios laivybos reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 68 metų asmuo, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ir turintis ne žemesnį kaip laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, budinčio kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį ir dvejų metų budinčio kapitono padėjėjo darbo stažą, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintus jūrininkų sveikatos reikalavimus, atlikęs 6 mėnesių stažuotę locmano kvalifikacijai įgyti, pateikęs teigiamą stažuotės rekomendaciją ir išlaikęs egzaminą. Locmanų egzaminavimo ir stažuočių tvarką, kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos atitinkantys asmenys įgyja teisę vesti tam tikrų dydžių laivus, nustato Administracija.“
Pakeisti 20¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20¹ straipsnis. Laivų plaukiojimas uostų akvatorijoje be locmano 1.
Plaukioti uostų akvatorijose be locmano gali:
laivų registre įregistruoti žvejybos laivai, kurių bendrasis tonažas bendroji talpa yra iki 300;
yra iki 500;
5) uosto paslaugų laivai;
6) uostą valdančios įmonės užsakymu dirbantys laivai, kurie gilina akvatorijos dugną, jeigu jų kapitonai yra uosto kapitono instruktuoti plaukti uosto akvatorijoje be locmano;
akvatorijose ir kuriuose locmano funkcijas atlieka laivų remonto įmonių kapitonai, turintys Administracijos išduotus locmano liudijimus;
kapitonai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono neterminuotą leidimą plaukioti Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje be locmano (toliau šiame straipsnyje – leidimas). 2. Leidimų išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo, linijinio laivo ir (ar) laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitono (toliau šiame straipsnyje – laivo kapitonas) veiklos priežiūros, egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 3.
kapitonas, norintis gauti leidimą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jo vadovaujamas linijinis laivas privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą
(uosto) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį;
2) jo vadovaujamas laivas, kuris veža vienarūšius krovinius, privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į
(iš) uostą (uosto) su locmanu ne mažiau kaip 6 kartus, o nuo paskutinio įplaukimo į uostą iki prašymo gauti leidimą pateikimo turi būti praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių;
4) būti išlaikęs laivybos egzaminą, kurį vykdo uosto kapitono sudaryta egzaminų komisija. 4. Laivybos egzamino metu vertinamos laivo kapitono žinios apie laivybos uosto akvatorijoje ypatumus. 5. Laivo kapitonas, siekdamas gauti leidimą, pateikia uosto kapitonui prašymą ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams (toliau – dokumentai). 6. Uosto kapitonas, nustatęs Nustačius, kad pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, nurodo laivo kapitonui nurodoma patikslinti dokumentus ir nustato nustatomas ne trumpesnį trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminą terminas trūkumams pašalinti. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą pašalina trūkumus, jis per 2 darbo dienas apie tai informuoja uosto kapitoną atsakingus asmenį. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas per 2 darbo dienas priima sprendimą priimamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą ir apie tai informuoja informuojamas laivo kapitoną kapitonas. 7.
kapitonas per 15 darbo dienų nuo laivo kapitono prašymo ir laivo kapitono pateiktų visų reikiamų dokumentų gavimo dienos egzaminuoja egzaminuojamas laivo kapitoną ir išduoda leidimą išduodamas leidimas arba motyvuotai atsisako atsisakoma tai padaryti (kai nustatoma, kad laivo kapitonas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų) ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja informuojamas laivo kapitoną kapitonas. 8. Linijinio laivo kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į
(iš) uostą (uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį. Laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (uosto) ne mažiau kaip 6 kartus per 12 mėnesių laikotarpį. 9. Uosto kapitonas, nustatęs Nustačius, kad laivo kapitonas pažeidžia bent vieną iš šio straipsnio 8 dalyje ir (ar) šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, įspėja laivo kapitoną kapitonas įspėjamas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato nustatomas nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo ne trumpesnį trumpesnis kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminą terminas, per kurį nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Laivo kapitonas, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, privalo per 2 darbo dienas apie tai pranešti uosto kapitonui atsakingiems asmenims ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. 10. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu per uosto kapitono nustatytą terminą laivo kapitonas nepašalina šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pažeidimų, jeigu laivo kapitonas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą, taip pat, įvykus laivo avarijai dėl laivo kapitono kaltės, – šios avarijos tyrimo laikotarpiui.
Uosto kapitonas nedelsdamas Nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto uosto kapitono nustatyto termino pažeidimams pašalinti ir pasibaigus 2 darbo dienų informavimo terminui informuoti uosto kapitoną, sustabdo sustabdomas leidimo galiojimą galiojimas ir apie tai praneša pranešama laivo kapitonui. Tokiame pranešime nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminas, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje (išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą arba kai, įvykus laivo avarijai dėl uosto kapitono kaltės, leidimo galiojimas sustabdomas šios avarijos tyrimo laikotarpiui). Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą ir ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui gavus motyvuotą laivo kapitono prašymą. Toks prašymas uosto kapitonui turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki uosto kapitono nustatyto termino, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, pabaigos. 11. Pašalinus pažeidimus, laivo kapitonas per 2 darbo dienas apie tai informuoja uosto kapitoną, atsakingus asmenis. kuris Gauta informacija patikrinama ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ją patikrina, nustatęs ir nustačius, kad pažeidimai yra pašalinti, panaikina panaikinamas leidimo galiojimo sustabdymą sustabdymas ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja informuojamas laivo kapitoną kapitonas. 12.
galiojimas panaikinamas Uosto kapitonas per 2 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo panaikina leidimo galiojimą ir apie tai praneša pranešama laivo kapitonui (išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytą atvejį), jeigu:
1) laivo kapitonas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) dėl laivo kapitono kaltės įvyko laivo avarija (kol vyksta laivo avarijos tyrimas, leidimo galiojimas sustabdomas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka);
3) laivo kapitonas neįvykdė bent vieno uosto kapitono tarnybų nurodymo, susijusio su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija;
5) laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas, ir pasibaigia šio straipsnio 11 dalyje nustatytas terminas informuoti uosto kapitoną apie pažeidimų pašalinimą;
6) laivo kapitonas plaukiojo uosto akvatorijoje be locmano, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas;
7) laivo kapitonas miršta.“
Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu:
„25¹ straipsnis. Atvejai, kai neleidžiama laivui išplaukti iš uosto ir įplaukti į uostą
1.
Neleidžiama laivui išplaukti iš uosto, jeigu:
1) yra gautas laivybos inspektoriaus sprendimas dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto;
informacija;
5) yra gauta teismo nutartis dėl laivo arešto ar sulaikymo;
sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias patyrė uostą valdanti įmonė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus, arba išlaidų, kurias patyrė valstybės institucijos ar uostą valdanti įmonė organizuodamos taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais; kai laivybos bendrovė sumoka uosto rinkliavas, netesybas ir padengia uostą valdančios įmonės ar valstybės institucijų išlaidas arba pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, laivui leidžiama išplaukti iš uosto;
7) tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 2. Neleidžiama laivui įplaukti į uostą arba nurodoma laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivas neatitinka tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų saugios laivybos reikalavimų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos transporto saugos administracija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. I-1863 2, 4,
2,
ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS nacionaliniAM saugumUI
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Aviacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Vidaus vandenų transporto kodekso projektas), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 12¹, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr.
VIII-1897 5, 6, 7, 19, 20¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Saugios laivybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis vykdyti Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonių
Direkcija), valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau kartu – įmonės) valdymo pertvarką – valstybės įmones pertvarkyti į akcines bendroves – ir sudaryti teisines prielaidas minėtoms įmonėms po pertvarkos efektyviai valdyti šiuo metu jų valdomą turtą. Baigus šią pertvarką būtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas, valstybės įmonės būtų valdomos efektyviau, būtų sudarytos sąlygos diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką. Akcinių bendrovių sugeneruotas pelnas galės būti skirstomas dividendų forma valstybei ir reinvestuojamas į kitus projektus.
Tokios teisinės formos juridinis asmuo būtų atsakingas už bendrovės finansinius ir valdymo klausimus ir prisidėtų prie spartesnės atitinkamo transporto sektoriaus plėtros. Pertvarkius įmones į akcines bendroves bus gerokai aiškiau paskirstytos valdymo organų pareigos ir taip bus sustiprinta kontrolė. Profesionalios valdybos leis sumažinti politinių ciklų riziką ir užtikrins įmonės veiklos nuoseklumą ir stabilumą. Galimybės steigti dukterines bendroves skatins įmones investuoti į inovacijas, naujas paslaugas ir išnaudoti bendradarbiavimo galimybes. Dukterinės įmonės leis efektyviau valdyti verslo riziką. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus (vedėja Roma Andruškevičienė, tel. 239 3917, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Indrė Bernotaitė (tel. 239 3849, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Esamas teisinis reglamentavimas numato, kad viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Ši principinė nuostata, kad minėti transporto objektai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, perkelta ir į specialiuosius transporto rūšių įstatymus:
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei;
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šiuo metu tarptautinių oro uostų infrastruktūrą, skrydžių valdymo sistemos įrenginius, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, jūrų uostų infrastruktūrą patikėjimo teise valdo šiam tikslui įsteigtos valstybės įmonės – atitinkamai valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, valstybės įmonė „Oro navigacija“, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o viešojo naudojimo geležinkelius – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. 4.
rezultatų laukiama Įstatymų projektai yra teikiami kaip vienas įstatymų paketas, nes teikiamais įstatymų projektais yra siekiama sistemiškai ir nuosekliai reglamentuoti transporto infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja klausimus. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme yra įtvirtinti esminiai transporto infrastruktūros valdymo principai, kurie yra ir detalizuojami specialiuose atskirus transporto sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Todėl visi įstatymai, kurių projektai teikiami, turėtų būti vertinami ir aiškinami sistemiškai, atsižvelgiant į teisės nuostatų tikslą ir tarpusavio santykį. Analizuojant teikiamus įstatymų projektus ir siūlant atskirų įstatymų projektų korekcijas yra itin svarbu išlaikyti teisės nuostatų suderinamumą ir užtikrinti įstatymų projektais siekiamų tikslų įgyvendinimą, t. y. paskatinti efektyvesnį valstybės turto valdymą ir sudaryti prielaidas įvykdyti transporto sektoriaus valstybės įmonių pertvarką. Taip pat reikšminga tai, kad įstatymų projektai įtvirtina specialų viešosios transporto infrastruktūros ir transporto sektoriui reikalingos valstybinės žemės reguliavimo režimą. Todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ar kiti valstybės turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja į teikiamą įstatymų projektų paketą įtraukti įstatymai. Įstatymų projektais siekiama atsisakyti nuostatų, kad tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių transporto infrastruktūra, jūrų uostų infrastruktūra išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Siūloma numatyti, kad viešoji transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei ir savivaldybei, kaip yra šiuo metu, bet ir dar dviem subjektams – uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybei (toliau – valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, ir taip sudaryti teisines sąlygas po pertvarkos veiksiančių akcinių bendrovių nuosavą kapitalą formuoti iš turto, kuris priskiriamas viešajai transporto infrastruktūrai. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, Transporto veiklos pagrindų įstatyme vartojama transporto infrastruktūros objekto valdytojo sąvoka turėtų būti siejama su viešosios transporto infrastruktūros valdytojais, kurie infrastruktūrą valdo nuosavybės arba patikėjimo teise. Todėl nuostatos, reglamentuojančios viešosios transporto infrastruktūros perdavimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), netaikomos asmenų, kurie vėliau viešąją transporto infrastruktūrą valdys nuomos ar kitos teisės pagrindu, atžvilgiu. Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies nuostatą, siūloma aiškiai nustatyti, kad tik valstybinės reikšmės keliai, viešojo naudojimo geležinkeliai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai yra tie viešosios transporto infrastruktūros objektai, kurie priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, siekiant teisinio aiškumo, siūloma keisti sąvoką viešoji transporto infrastruktūra ir apibrėžti ją ne pagal šios infrastruktūros priklausomybę ir paskirtį, o nurodyti konkrečius jai priskirtinus objektus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus įstatymų projektus viešosios transporto infrastruktūros savininkais galės būti valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, ir tokie viešosios transporto infrastruktūros savininkai taps visiškai atsakingi už viešosios transporto infrastruktūros išlaikymą bei plėtrą nuosavomis lėšomis, tikslinga pakeisti esamą reguliavimą, kuris reglamentuoja pajamų, gautų iš naudojimosi viešąja transporto infrastruktūra, panaudojimą. Atitinkamos akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios galės būti viešosios transporto infrastruktūros savininkės, bus savarankiški juridiniai asmenys, todėl įstatymuose neturėtų būti reglamentuojama, kaip tokie juridiniai asmenys turėtų naudoti pajamas, gautas šiems juridiniams asmenims naudojantis jiems priklausančiu turtu. Tokio savarankiškumo suteikimas atitinkamoms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurioms nuosavybės teise priklausys viešoji transporto infrastruktūra, atitiks ir pagrindinius pertvarkos tikslus – paskatins efektyvesnį valdymą ir pelno, kuris galės būti išmokėtas valstybei dividendų forma, siekimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektais žemės valdymo teisinis reglamentavimas nėra keičiamas – įmonės ją kaip ir šiuo metu, taip ir po pertvarkos valdys patikėjimo teise pagal atitinkamą transporto sektorių reglamentuojančius įstatymus. Aviacijos įstatymo, Vidaus vandenų transporto kodekso ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektais siekiama šių projektų nuostatas, reglamentuojančias viešosios transporto infrastruktūros valdymą, suderinti su Transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatomis. Aviacijos įstatymo projekte patikslinama sąvoka oro uostų infrastruktūra, nurodoma, kas sudaro skrydžių valdymo sistemos įrenginius; kaip ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, išplečiamas subjektų, kuriems nuosavybės teise gali priklausyti skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra, ratas (gali priklausyti ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei). Aviacijos įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo
valdymą. Siūlomomis nuostatomis nėra plečiama tarptautinius oro uostus valdančių įmonių teisių, susijusių su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, apimtis, lyginant su šiuo metu valstybės įmonėms taikomu reguliavimu.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis tarptautinių oro uostų žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto (įskaitant žemę) valdymą, taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymui. Tačiau atsižvelgiant į planuojamą valstybės įmonės, šiuo metu valdančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, teisinės formos keitimą ir siekiant užtikrinti tokią pačią žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisių apimtį po pertvarkos veiksiančiai bendrovei, siekiant aiškumo Aviacijos įstatymo projektu yra patikslinamos nuostatos dėl galimybės nuomoti tarptautinių oro uostų žemę ir duoti sutikimus šios žemės subnuomai. Vidaus vandenų transporto kodekso projekte įtraukta nauja sąvoka – vidaus vandenų transporto infrastruktūra; taip pat įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenų transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektu taip pat numatoma, kad uosto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei.
Pastebėtina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projekte nėra būtinybės nustatyti pereinamųjų nuostatų (pavyzdžiui, nors ir keičiama įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti laisvojo uosto steigimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad laisvojo uosto steigimo procedūros nė karto nebuvo pradėtos, pereinamosios nuostatos nėra nustatomos). Atsižvelgiant į tai, kad po numatomos pertvarkos Direkcija taps akcine bendrove, t. y. privačiu juridiniu asmeniu, keičiamos nuostatos dėl uosto lėšų naudojimo – tikslinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnis, atsisakant nuostatų dėl detalaus dėstymo, kam skiriamos uosto lėšos. Šiuo pakeitimu nėra siaurinamas uosto lėšų naudojimas, kadangi po pertvarkos lėšų naudojimas atsispindės strateginiame veiklos plane. Dalis šiuo metu Direkcijos vykdomų funkcijų (t. y. tos, kurios laikytinos viešojo administravimo ir kurių negali vykdyti privatūs subjektai) perduodamos kitiems subjektams, todėl teikiamas atitinkamas Saugios laivybos įstatymo projektas. Jame numatoma:
transporto saugos administracijai, todėl atitinkamai pasikeičia uosto kapitono teisinis statusas. Nors uosto kapitonas ir toliau turės teisę duoti privalomus nurodymus uoste, neleisti laivui išplaukti iš uosto, tikrinti laivų grimzlę, akvatorijos gylį ir pan., tačiau uosto kapitonas nebeturės teisės taikyti administracinės atsakomybės subjektams, nesilaikantiems taisyklių ar trukdantiems vykdyti jo pareigas. Administracinės atsakomybės taikymas pavedamas Lietuvos transporto saugos administracijai, kurią uosto kapitonas informuos apie nustatytus pažeidimus.
Be to, pasikeitus uosto kapitono teisiniam statusui, jo sprendimai nebebus skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka. Uosto kapitono priimamų sprendimų teisėtumą ikiteismine tvarka vertins Lietuvos transporto saugos administracija, kurios priimti sprendimai galės būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Visais atvejais subjektai, dėl uosto kapitono neteisėtų veiksmų patyrę žalos, galės kreiptis į teismą civiline tvarka.
transporto saugos administracijai, kuri yra priežiūros institucija laivybos srityje.
locmano pareigas priklauso nuo jo anksčiau įgytos laivavedžio patirties. Turintiems didelę laivavedžio patirtį nebūtina stažuotis 6 mėnesius ir jie gali laikyti egzaminą locmano licencijai gauti anksčiau nei tie, kurie tokios patirties turi mažiau. Šiuo metu locmanų trūksta, todėl galimybė greičiau paruošti locmaną darbui yra svarbi uosto veiklai užtikrinti. Administracinių nusižengimų kodekso projekte, atsižvelgiant į tai, kad uosto kapitonas nebevykdys administracinės atsakomybės taikymo funkcijos, siūloma išbraukti nuostatas dėl uosto kapitono teisės pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projekte numatomi tik redakcinio pobūdžio keitimai – atsižvelgiant į būsimą pertvarką pakeičiama nuoroda į Direkcijos teisinę formą.
Atsižvelgiant į įstatymų projektų nuostatas, kad viešoji transporto infrastruktūra galės būti valdoma ne tik patikėjimo, bet ir nuosavybės teise, teikiamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas, kuriame atsisakoma nuorodų, kokia teise įmonės valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų turtą, taip pat į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą įtraukiamas naujas objektas – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose esančios apsauginės dambos, plūdurai, bunos, šliuzai, navigaciniai kelio ženklai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Kadangi įstatymų projektais sudaromos sąlygos pertvarkyti valstybės įmones į akcines bendroves, o valstybės įmonės bus pertvarkomos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus, todėl teikiant šiuos įstatymų projektus reikės keisti su Vidaus vandenų transporto kodekso projektu ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektu susijusius teisės aktus, nes juose minimi įmonių pavadinimai ir nurodyta jų teisinė forma. Pritarus įstatymų projektams, iki jų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 643 „Dėl Viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr.
kainų 2016–2018 metams nustatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios valstybiniame jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 631 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimą Nr.
valstybinio jūrų uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, uosto plėtrai trukdančių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių netekimui ir pašalinimui iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų kompensuoti, perdavimo savivaldybei tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 605 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų priežiūros ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 490 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr.
jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 1119 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti susisiekimo ministrui iki įstatymų projektų įsigaliojimo reikės pakeisti keičiamų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus įstatymų projektams iki jų įsigaliojimo Lietuvos transporto saugos administracijai reikės nustatyti skundų dėl uosto kapitono sprendimų ir veiksmų nagrinėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Viešoji transporto infrastruktūra“, „oro uosto infrastruktūra“, „vidaus vandenų transportas“, „uosto infrastruktūra“, „uosto kapitonas“, ,,nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Administracijos nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka Administracijos vadovui pateikiant rašytinį prašymą pakeisti uosto kapitono sprendimą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad toliau šioje išvadoje išsakoma nuomonė, kad net po siūlomų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, uosto kapitonas vykdys viešojo administravimo funkcijas, todėl kelia abejonių, kad jo sprendimai negalės būti skundžiami teismui. Antra, kelia abejonių, jog gali būti prašoma tik pakeisti sprendimą, tačiau negali būti prašoma panaikinti uosto kapitono sprendimą. Nes tuo atveju, jei sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir sprendimo neįmanoma pakeisti, toks sprendimas turėtų būti naikinamas. Trečia, pažymime, jog uosto kapitono sprendimai tiesiogiai įtakoja asmenų pareigų ir teisių apimtį, nes, kaip nustatoma keičiamo įstatymo
priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Todėl tokių sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarka negali būti nustatyta poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje ne kartą buvo nurodyta, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti dėstomas tik įstatymuose ir negali būti dėstomas poįstatyminiuose teisės aktuose, įstatymo projektas turi būti papildytas esminėmis skundo pateikimo ir nagrinėjimo prielaidomis ir sąlygomis.
Projekte derėtų aiškiai nustatyti: ar skundo pateikimas sustabdo uosto kapitono nurodymų ir sprendimų vykdymą; terminus, per kuriuos privalo būti išnagrinėti skundai dėl uosto kapitono teisės aktų ir veiksmų; atvejus, kai skundai nenagrinėjami; atsakymo išsiuntimo terminai; Administracijos sprendimo priėmimo teisinės pasekmės; žalos, padarytos, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais sprendimais, atlyginimo tvarka ir kitos svarbios bei su asmenų teisėmis susijusios aplinkybės. Ketvirta, pažymėtina, kad įtvirtinus projekte siūlomą reguliavimą pasikeistų administracinių bylų nagrinėjimo objektas. Šiuo metu teismas nagrinėja uosto kapitono teisės aktų ir sprendimų teisėtumo klausimus. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, administracinės bylos nagrinėjimo ir tyrimo objektas bus Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimai ir veiksmai, kuriais įvertinami uosto kapitono sprendimai ir veiksmai. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus“.
Vadinasi, pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą uosto kapitono (mūsu nuomone - viešojo administravimo subjekto) teisės aktų teisėtumo klausimą spręs Lietuvos transporto saugos administracija, o teismas galės spręsti, ar nebuvo pažeistos Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimo priėmimo procedūros. Svarstytina, ar tokiu būdu Lietuvos transporto saugos administracijai nebus suteiktos teisminės institucijos funkcijos, užkertančios kelią viešojo administravimo subjekto teisės aktų teisėtumo klausimą spręsti teisme. 2. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹straipsnio nuostatų nėra aišku, koks subjektas yra laikomas „atsakingu asmeniu“ keičiamo įstatymo 20¹straipsnio 6, 9 ir 11 dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad Uosto direkcija yra privatus juridinis asmuo - akcinė bendrovė, o „atsakingo asmens“ funkcijos yra susijusios su leidimų išdavimu, atkreiptinas dėmesys į Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodoma, kad leidimų, licencijų išdavimas yra administracinė paslauga, kurią gali teikti tik viešojo administravimo subjektai. Taigi, akcinė bendrovė, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsniu, tokių įgaliojimų „atsakingam asmeniui“ negalėtų suteikti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad siūlomos keisti įstatymo nuostatos yra tiesiogiai susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, todėl toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte.
Pagal Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, esminės asmenų teisių realizavimo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatymuose. Todėl siūlytina keisti reguliavimą, kad asmenų teisių realizavimo mechanizmas būtų aiškus iš įstatymo teksto. 3. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 12¹straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Uosto direkcijos vadovas. Taigi, pritarus kartu su analizuojamu projektu teikiamam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-2845), pagal kurį valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkoma į akcinę bendrovę, uosto kapitono nuostatus tvirtintų akcinė bendrovė. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje yra atsisakoma uosto kapitono funkcijų, susijusių su administracinės atsakomybės taikymu, tačiau teigtina kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-10 straipsniuose įtvirtintos uosto kapitono funkcijos (pavyzdžiui, organizuoti laivų eismą, leisti laivams įplaukti ar išplaukti iš uosto, perdislokuoti laivus ir kitos), yra susijusios su viešojo administravimo įgaliojimais, nurodytais Viešojo administravimo įstatyme. Pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai privalo suteikti pagalbą nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant (pabraukta mūsų).
Taigi pagal savo esmę, net priėmus įstatymo pakeitimą, uosto kapitonas išliks pareigūnu, turinčiu valdingų įgalinimų kitų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio nuostatomis, abejotina, kad akcinė bendrovė galėtų uosto kapitonui suteikti administracinius įgaliojimus ir tvirtinti jo veiklos nuostatus. 4. Projekto
dalies esmė formuluojama kaip abstraktaus pobūdžio draudimai ir reikalavimai:
„neleidžiama laivui išplaukti iš uosto, jeigu“, „neleidžiama laivui įplaukti į
uostą arba nurodoma laivui išplaukti iš uosto, jeigu“. Nei įstatymo projekte, nei galiojančiame įstatyme nenurodoma, koks asmuo bus atsakingas už šių draudimų ir reikalavimų praktinį taikymą. Viena vertus, tokio pobūdžio draudimai ir reikalavimai, kai nėra jokio atsakingo asmens, kuris užtikrintų jų įgyvendinimą yra niekiniai, nes įstatyme nenurodžius institucijos ar asmens, atsakingo už jų taikymą, jokia institucija ir joks asmuo negalės reikalauti jų laikytis, nes neturės įstatyminių įgaliojimų. Antra vertus, siūlomi nustatyti draudimai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl pagal Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, esminės asmenų teisių ir pareigų realizavimo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatymuose.
Taigi asmenys ar institucijos, atsakingos už šių draudimų taikymą, negali būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, ar, juo labiau, privataus juridinio asmens (Uosto direkcijos) teisės aktuose. Kartu pastebėtina, kad minėti draudimai ir reikalavimai yra tiesiogiai susiję su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, todėl jų užtikrinimo ir laikymosi priežiūros funkcijos, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, negali būti pavestos privačiam juridiniam asmeniui ar jo darbuotojams. 5. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamam įstatymo projektui reg. Nr. XIIIP-2845 Teisės departamentas teikia pastabą dėl įstatymo įsigaliojimo, kuri taikytina ir šiam įstatymo projektui. Dėl šios priežasties įstatymo projektų reg Nr. XIIIP-2845 ir XIIIP-2846 įsigaliojimo nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2021-06-16
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko
pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, R.Miliūtė, L.Mogenienė, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo ministras M.Skuodis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas L.Rudys, Susisiekimo ministerijos kancleris R.Dilba, Susisiekimo ministerijos atstovės I.Bernotaitė ir A.A.Mikalonė, VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija atstovas V.Vinokurovas, Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovas G.Kutka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-142
straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Administracijos nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka Administracijos vadovui pateikiant rašytinį prašymą pakeisti uosto kapitono sprendimą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad toliau šioje išvadoje išsakoma nuomonė, kad net po siūlomų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, uosto kapitonas vykdys viešojo administravimo funkcijas, todėl kelia abejonių, kad jo sprendimai negalės būti skundžiami teismui. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje naujoje Viešoje administravimo įstatymo redakcijoje (Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2987) praplėstas administravimo subjektų ratas (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalį viešojo administravimo subjektas
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-142 Antra, kelia abejonių, jog gali būti prašoma tik pakeisti sprendimą, tačiau negali būti prašoma panaikinti uosto kapitono sprendimą. Nes tuo atveju, jei sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir sprendimo neįmanoma pakeisti, toks sprendimas turėtų būti naikinamas. Antra, kelia abejonių, jog gali būti prašoma tik pakeisti sprendimą, tačiau negali būti prašoma panaikinti uosto kapitono sprendimą. Nes tuo atveju, jei sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir sprendimo neįmanoma pakeisti, toks sprendimas turėtų būti naikinamas. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-142 Trečia, pažymime, jog uosto kapitono sprendimai tiesiogiai įtakoja asmenų pareigų ir teisių apimtį, nes, kaip nustatoma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, - uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant.
Todėl tokių sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarka negali būti nustatyta poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje ne kartą buvo nurodyta, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti dėstomas tik įstatymuose ir negali būti dėstomas poįstatyminiuose teisės aktuose, įstatymo projektas turi būti papildytas esminėmis skundo pateikimo ir nagrinėjimo prielaidomis ir sąlygomis. Projekte derėtų aiškiai nustatyti: ar skundo pateikimas sustabdo uosto kapitono nurodymų ir sprendimų vykdymą; terminus, per kuriuos privalo būti išnagrinėti skundai dėl uosto kapitono teisės aktų ir veiksmų; atvejus, kai skundai nenagrinėjami; atsakymo išsiuntimo terminai; Administracijos sprendimo priėmimo teisinės pasekmės; žalos, padarytos, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais sprendimais, atlyginimo tvarka ir kitos svarbios bei su asmenų teisėmis susijusios aplinkybės. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-142 Ketvirta, pažymėtina, kad įtvirtinus projekte siūlomą reguliavimą pasikeistų administracinių bylų nagrinėjimo objektas. Šiuo metu teismas nagrinėja uosto kapitono teisės aktų ir sprendimų teisėtumo klausimus. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, administracinės bylos nagrinėjimo ir tyrimo objektas bus Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimai ir veiksmai, kuriais įvertinami uosto kapitono sprendimai ir veiksmai.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas
(veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus“. Vadinasi, pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą uosto kapitono (mūsu nuomone - viešojo administravimo subjekto) teisės aktų teisėtumo klausimą spręs Lietuvos transporto saugos administracija, o teismas galės spręsti, ar nebuvo pažeistos Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimo priėmimo procedūros. Svarstytina, ar tokiu būdu Lietuvos transporto saugos administracijai nebus suteiktos teisminės institucijos funkcijos, užkertančios kelią viešojo administravimo subjekto teisės aktų teisėtumo klausimą spręsti teisme. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-145
20¹straipsnio nuostatų nėra aišku, koks subjektas yra laikomas
„atsakingu asmeniu“ keičiamo įstatymo 20¹straipsnio 6, 9 ir 11
dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad Uosto direkcija yra privatus juridinis asmuo
Taigi, akcinė bendrovė, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsniu, tokių įgaliojimų „atsakingam asmeniui“ negalėtų suteikti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad siūlomos keisti įstatymo nuostatos yra tiesiogiai susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, todėl toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte. Pagal Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, esminės asmenų teisių realizavimo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatymuose. Todėl siūlytina keisti reguliavimą, kad asmenų teisių realizavimo mechanizmas būtų aiškus iš įstatymo teksto. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14
kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Uosto direkcijos vadovas. Taigi, pritarus kartu su analizuojamu projektu teikiamam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-2845), pagal kurį valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkoma į akcinę bendrovę, uosto kapitono nuostatus tvirtintų akcinė bendrovė.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje yra atsisakoma uosto kapitono funkcijų, susijusių su administracinės atsakomybės taikymu, tačiau teigtina kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-10 straipsniuose įtvirtintos uosto kapitono funkcijos (pavyzdžiui, organizuoti laivų eismą, leisti laivams įplaukti ar išplaukti iš uosto, perdislokuoti laivus ir kitos), yra susijusios su viešojo administravimo įgaliojimais, nurodytais Viešojo administravimo įstatyme. Pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai privalo suteikti pagalbą nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant (pabraukta mūsų). Taigi pagal savo esmę, net priėmus įstatymo pakeitimą, uosto kapitonas išliks pareigūnu, turinčiu valdingų įgalinimų kitų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio nuostatomis, abejotina, kad akcinė bendrovė galėtų uosto kapitonui suteikti administracinius įgaliojimus ir tvirtinti jo veiklos nuostatus. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-146
papildyti 25¹ straipsniu, kurio 1 ir 2 dalies esmė formuluojama kaip abstraktaus pobūdžio draudimai ir reikalavimai: „neleidžiama laivui išplaukti iš uosto, jeigu“, „neleidžiama laivui įplaukti į uostą arba nurodoma laivui išplaukti iš uosto, jeigu“. Nei įstatymo projekte, nei galiojančiame įstatyme nenurodoma, koks asmuo bus atsakingas už šių draudimų ir reikalavimų praktinį taikymą.
Viena vertus, tokio pobūdžio draudimai ir reikalavimai, kai nėra jokio atsakingo asmens, kuris užtikrintų jų įgyvendinimą yra niekiniai, nes įstatyme nenurodžius institucijos ar asmens, atsakingo už jų taikymą, jokia institucija ir joks asmuo negalės reikalauti jų laikytis, nes neturės įstatyminių įgaliojimų. Antra vertus, siūlomi nustatyti draudimai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl pagal Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, esminės asmenų teisių ir pareigų realizavimo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatymuose. Taigi asmenys ar institucijos, atsakingos už šių draudimų taikymą, negali būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, ar, juo labiau, privataus juridinio asmens (Uosto direkcijos) teisės aktuose. Kartu pastebėtina, kad minėti draudimai ir reikalavimai yra tiesiogiai susiję su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, todėl jų užtikrinimo ir laikymosi priežiūros funkcijos, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, negali būti pavestos privačiam juridiniam asmeniui ar jo darbuotojams. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog
„Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį
vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą.
Žr. į 1 pastabos tikslinimą. Šiuo metu valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turtą, kuriuo kaip turtinių įnašu numatoma formuoti šių valstybės įmonių įstatinį kapitalą, valdo patikėjimo teise. Pertvarkant valstybės įmones į akcines bendroves, kito turto perduoti bendrovėms valdyti patikėjimo teise nenumatoma. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Įstatymų projektų paketo antikorupcinį vertinimą (2021 m. balandžio 28 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-32450). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14
įstatymo projektu teikiamam įstatymo projektui reg. Nr. XIIIP-2845 Teisės departamentas teikia pastabą dėl įstatymo įsigaliojimo, kuri taikytina ir šiam įstatymo projektui. Dėl šios priežasties įstatymo projektų reg Nr. XIIIP-2845 ir XIIIP-2846 įsigaliojimo nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Klaipėdos locmanų brolija, 2019-01-244 Norime Jus informuoti, jog susipažinome su Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 20¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Projektas). Nepaisant to, jog siūlomi pakeitimai ir papildymai, mūsų žiniomis, nebuvo derinti nei su Uosto kapitono tarnyba (didžiausią kompetenciją locmanų kvalifikacijos klausimu turinčia institucija), nei su atskiromis locmanus bei kapitonus atstovaujančiomis asociacijomis, manome, jog į mūsų poziciją turi būti atsižvelgta, ji turi būti tinkamai įvertinta ir apsvarstyta bei tokia Projekto redakcija, kuri dabar yra siūloma, negali būti priimta ir patvirtinta.
Projekto 4 straipsniu siūloma keisti Įstatymo 19 straipsnį ir išdėstyti jį tokia redakcija:
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip
kaip laivo, kurio bendroji talpa yra 500 ir daugiau, budinčio kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį ir dvejų metų budinčio kapitono padėjėjo darbo stažą, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintus jūrininkų sveikatos reikalavimus, atlikęs 6 mėnesių stažuotę locmano kvalifikacijai įgyti, pateikęs teigiamą stažuotės rekomendaciją ir išlaikęs egzaminą. Locmanų egzaminavimo ir stažuočių tvarką, kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos atitinkantys asmenys įgyja teisę vesti tam tikrų dydžių laivus, nustato Administracija.“ Mūsų įsitikinimu, siūlymas atsisakyti 6 mėnesių stažuotės locmano kvalifikacijai įgyti yra ydingas dėl žemiau nurodytų priežasčių:
didelę patirtį laivavedžiams stažuotė nėra būtina. Pažymėtina, jog locmanai veda skirtingos paskirties/grupės/tipo laivus ir būtent stažuotės metu laivavedžiai įgyja patirtį dirbti su skirtingais laivais. Atsisakius privalomos stažuotės, tikėtini tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, didelę patirtį turinčiam žvejybinio laivo, kurio bendroji talpa yra 500, kapitonui bus patikėta į Klaipėdos uostą vesti 5000 bendrosios talpos naftos tankerį, kas reikalauja absoliučiai kitų įgūdžių ir patirties. 2.
asmenims, norintiems tapti locmanais, ir suteikti jiems teisę vesti į uostą be privalomos stažuotės atlikimo bet kokius laivus prieštarauja ir Įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies nuostatoms. Minėta norma privalomą praktiką su prižiūrinčiu locmanu numato net linijinių laivų ir laivų, kurie į Klaipėdos uostą veža vienarūšius krovinius, kapitonams. Kitaip tariant, Įstatymu kapitonai, vedantys į uostą tik savo laivus, įgalinami tai daryti be locmano tik po praktinių apmokymų, o laivavedžiai, kuriems bus patikėta į uostą vesti bet kokio tonažo, paskirties ir tipo laivus, pagal siūlomą Įstatymo pakeitimą tai galės daryti neatlikę stažuotės. 3. Būtent stažuotės metu yra įgyjama reali skirtingų laivų vedimo į uostą praktika, kai stažuotojai prižiūrimi locmanų drauge veda locuojamus laivus ir taip įgyja reikiamus įgūdžius. Išlaikęs locmano egzaminą, laivavedys įgyja tik teorines žinias, kurias pritaikant praktikoje be priežiūros gali pasitaikyti klaidų. 4. Locmanas, vesdamas laivus į uostą, prisiima dalį atsakomybės ne tik dėl vedamo laivo ir jo įgulos, bet ir dėl uosto infrastruktūros, bei, svarbiausia – žmonių – saugumo. Į Klaipėdą atplaukiantys laivai dažnai gabena itin pavojingus krovinius, todėl bet kokia klaida, sąlygojusi avariją ir, pavyzdžiui, naftos išsiliejimą uosto akvatorijoje gali būti lemtinga ne tik laivui, bet ir uostui ar net ir miestui. 5. Remiantis Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Rezoliucija A.960 patvirtintų Rekomendacijų dėl locmanų rengimo ir sertifikavimo 5.2 punktu, „rengiant locmanus reikia įtraukti praktiką, kai praktiniai įgūdžiai lavinami prižiūrint patyrusiems pilotams“ (angl. The training should include practical experience gained under the close supervision of experienced pilots).[¹] Dėl navigacijos uostuose saugumo šių Rekomendacijų laikytis siūlo ir Europos Locmanų Asociacija (EMPA).[²] 6.
Atsisakydama privalomos stažuotės locmanams, Lietuva būtų turbūt vienintelė ES valstybė, kurioje tampant locmanu pakanka išlaikyti teorijos egzaminą. Pavyzdžiui, tokiose pažangiose jūrinėse valstybėse kaip Anglija[³] ir Olandija[⁴] laivavedžių stažuotė, prižiūrint patyrusiems locmanams, yra būtina. 7. Siūlomo Įstatymo pakeitimo negalima pateisinti motyvu, jog šiuo metu locmanų trūksta ir neva stažuotės atsisakymas pakeistų šią aplinkybę. Locmanus įdarbinanti institucija VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija turėtų suprasti locmano pareigų svarbą ir poreikį jų įdarbinimą planuoti iš anksto. Šiuo metu visi locmanų etatai yra užimti ir papildomai stažuotę atlieka du specialistai, kurie po privalomos praktikos galės papildyti locmanų gretas. Remdamiesi aukščiau išdėstytu, prašome Jūsų atsisakyti siūlymo naikinti Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą privalomą stažuotę būsimiems locmanams. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Žr. į 1 pastabos tikslinimą. Pastebėtina, kad 2019 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2661, kuriuo pakeistas 19 straipsnis ir jame išbrauktos nuostatos dėl stažuočių terminų. Manytina, kad netikslinga įstatymo nuostatose nurodyti konkretų stažuotės terminą, reikalingą locmano kvalifikacijai įgyti, pakankamas poįstatyminiuose teisės aktuose esantis reglamentavimas.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2021-04-28 2.5.
Saugios laivybos įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uostą valdančios įmonės vadovas. Atkreipiame dėmesį, kad nei iš šio projekto, nei iš kitų minėtų projektų bei aiškinamojo rašto nėra aišku, kas, priėmus šį pakeitimą, skirs ir atleis Uosto kapitoną. Siekdami mažinti teisės normų interpretacijų prielaidas ir teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kas skiria ir atleidžia Uosto kapitoną. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-04-21 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2842, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2843, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2844, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-2845, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2846, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053
Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2849 (toliau
atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą (2020 m. sausio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2373; 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymas Nr. XIII-1662; 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 31, 33, 39, 40, 401, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2661; 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių, 1, 2, 3, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 171, 191 straipsniais ir 5 priedu įstatymas) ir siekiant suderinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu atitinkamai turėtų būti patikslintas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir
Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2846 19 ir 201 straipsniai ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-2849 4 priedas. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 2. LR Vyriausybė, 2021-04-21 2.
LR Vyriausybė,
Seimui, siekiant iki Įstatymo projektų įsigaliojimo dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, valstybės įmonės „Oro navigacija“, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos pertvarkymu į akcines bendroves, nustatyti vėlesnę Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2844, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33,
projekto Nr. XIIIP-2845, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2846, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2847 ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2849 įsigaliojimo datą – 2022 m. gruodžio 31 d. Pritarti iš dalies. Žr. į 1 pastabos tikslinimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti, kadangi siūlomi keitimai nebeaktualūs. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas, L.Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra.
Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] http://www.impahq.org/admin/resources/a960en-1.pdf [2] http://empa-pilots.eu/empa-recommendation-on-pilotsa-training [3] https://ukmpa.org/about/career-in-pilotage/ [4] https://www.loodswezen.nl/en/Het%20beroep%20loods.aspx