Projekto lyginamasis variantas
IR
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Uosto infrastruktūra –hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantinės, krantosaugos statiniai, navigacijos įrenginiai ir keliai, esantys uosto teritorijoje.“
2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai uosto infrastruktūra.“
2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Uosto direkcija – valstybės įmonė akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Klaipėdos valstybinis valstybinį jūrų uostas yra Lietuvos
Respublikos nuosavybė uostą sudaro uosto žemė, uosto akvatorija, uosto infrastruktūra, privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, ir kiti uosto objektai.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas Uosto objektų nuosavybė
akvatorija ir uosto infrastruktūra yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. 2. Uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai. 3. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.“ 3.
Kiti uosto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. 2. 4. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis.“
straipsnį. „7 straipsnis. Uosto privatizavimas
1Uosto žemė,
infrastruktūra akvatorija neprivatizuojama. 2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, tai suderinus su Susisiekimo ministerija.“5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Uosto valdymas Uosto žemę, ir uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teise ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 11 straipsnio 4 punktą. 4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;
netekusiu galios 11 straipsnio 16 punktą. 16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą. 7 straipsnis. 12¹ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 12¹ straipsnio 4 dalį. 4.
neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo tam laivui apskaičiuotų uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias Uosto direkcija patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Kai laivybos bendrovė sumoka uosto rinkliavas, baudas ir padengia uostą valdančios įmonės išlaidas arba pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto. 8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Uosto direkcijos vadovas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia Susisiekimo ministerijai iš uosto žemės naudotojo gautus dokumentus. Susisiekimo ministerija per 15 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo sudaro laisvojo uosto priėmimo komisiją (toliau – priėmimo komisija), į kurią skiriami Uosto direkcijos ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų, su kuriomis buvo derintas laisvojo uosto įrengimo projektas, atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Priėmimo komisijos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos Susisiekimo ministerijos atstovas. Priėmimo komisija vertina, ar laisvasis uostas yra įrengtas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą.“9 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Laisvojo uosto veiklos reikalavimų priežiūrą atlieka Uosto direkcija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos transporto saugos administracija prižiūri, kaip laikomasi laisvojo uosto veiklos reikalavimų.
Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per
6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Susisiekimo ministerija, gavusi Uosto direkcijos Lietuvos transporto
saugos administracijos išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1, 2 ir (ar) 11 dalyse nurodytus reikalavimus (arba vieną iš jų) arba deklaravo savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikdamas netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos, įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo apie tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos sustabdo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai praneša uosto žemės naudotojui. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu Susisiekimo ministerija sustabdė teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir uosto žemės naudotojas apie tai yra informuotas.“
3Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Panaikinus teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, uosto žemės naudotojas, pašalinęs aplinkybes, dėl kurių teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatytu atveju) ir įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Jeigu teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per pastaruosius 24 mėnesius, uosto žemės naudotojas negali 6 mėnesius nuo teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimo (arba kol Uosto direkcija Lietuvos transporto saugos administracija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties.“10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Uosto direkcijos ir valstybės Valstybės
institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.“11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas perduodami Uosto direkcijai ar uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas, priskirtinas viešajai geležinkelių infrastruktūrai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, juo jais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo jų negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Uosto lėšos
lėšas sudaro:
1) uosto rinkliavos;
2) uosto žemės nuomos mokestis;
5) 4) pajamos, gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus teikiamas paslaugas;
6) 5) kitos teisėtai gautos lėšos.“
rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas
lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla ir numatytoms Uosto direkcijos strateginiame veiklos plane, apmokėti. 2.
lėšos taip pat naudojamos privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) išlaidoms kompensuoti.“ Šios lėšos skiriamos:
1) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti, saugiai laivybai uoste užtikrinti;
3) Uosto direkcijai išlaikyti;
savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka);
poreikiams, taip pat už nuostolius, patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros;
atlikti;
direkcijos veiklos strategijoje. 14 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo
ministras rengia Uosto direkcija.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2–5 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teise priklausė privatiems juridiniams asmenims, po šio įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teise ir toliau priklauso šiems asmenims. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
IR
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantinės, krantosaugos statiniai, navigacijos įrenginiai ir keliai, esantys uosto teritorijoje.“
2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai uosto infrastruktūra.“
2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Uosto direkcija – valstybės įmonė akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė Uostą sudaro uosto žemė, uosto akvatorija, uosto infrastruktūra, privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, ir kiti uosto objektai.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas Uosto objektų nuosavybė
akvatorija ir uosto infrastruktūra yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. 2. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis. 3.
priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. 2. Uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai. 3. Kiti uosto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.“
straipsnį. „7 straipsnis. Uosto privatizavimas
akvatorija neprivatizuojama. 2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, tai suderinus su Susisiekimo ministerija.“5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Uosto valdymas Uosto žemę, ir uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teise ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Uosto direkcijai žemės ir akvatorijos sklypai perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius uosto teritorijos ir uosto akvatorijos ribas. Uosto direkcija šių sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 4 punktą.
netekusiu galios 11 straipsnio 16 punktą. 16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą. 7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Uosto direkcijos vadovas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia Susisiekimo ministerijai iš uosto žemės naudotojo gautus dokumentus. Susisiekimo ministerija per 15 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos sudaro laisvojo uosto priėmimo komisiją (toliau – priėmimo komisija), į kurią skiriami Uosto direkcijos ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų, su kuriomis buvo derintas laisvojo uosto įrengimo projektas, atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Priėmimo komisijos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos Susisiekimo ministerijos atstovas. Priėmimo komisija vertina, ar laisvasis uostas yra įrengtas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą.“
17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Laisvojo uosto veiklos reikalavimų priežiūrą atlieka Uosto direkcija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos transporto saugos administracija prižiūri, kaip laikomasi laisvojo uosto veiklos reikalavimų. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Susisiekimo ministerija, gavusi Uosto direkcijos Lietuvos transporto saugos administracijos išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1, 2 ir (ar) 11 dalyse nurodytus reikalavimus (arba vieną iš jų) arba deklaravo savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikdamas netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos, įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo apie tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos sustabdo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai praneša uosto žemės naudotojui. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu Susisiekimo ministerija sustabdė teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir uosto žemės naudotojas apie tai yra informuotas.“
3Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Panaikinus teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, uosto žemės naudotojas, pašalinęs aplinkybes, dėl kurių teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatytu atveju) ir įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Jeigu teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per pastaruosius 24 mėnesius, uosto žemės naudotojas negali 6 mėnesius nuo teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimo (arba kol Uosto direkcija Lietuvos transporto saugos administracija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties.“9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Uosto direkcijos ir valstybės Valstybės
institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei ir kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.“10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas perduodami Uosto direkcijai ar uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas, priskirtinas viešajai geležinkelių infrastruktūrai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, juo jais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo jų negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Uosto lėšos
lėšas sudaro:
1) uosto rinkliavos;
2) uosto žemės nuomos mokestis;
5) 4) pajamos, gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus teikiamas paslaugas;
6) 5) kitos teisėtai gautos lėšos. 2. Uosto rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas
lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla ir numatytoms Uosto direkcijos strateginiame veiklos plane, apmokėti. 2.
lėšos taip pat naudojamos privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) išlaidoms kompensuoti.“ Šios lėšos skiriamos:
1) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti, saugiai laivybai uoste užtikrinti;
3) Uosto direkcijai išlaikyti;
savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka);
poreikiams, taip pat už nuostolius, patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros;
atlikti;
direkcijos veiklos strategijoje. 13 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles rengia ir tvirtina
susisiekimo ministras Uosto direkcija.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus turtą, kuris pagal šį įstatymą yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinį kapitalą. 4. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir uosto akvatorijos sklypų patikėtinės teises ir pareigas nuo 2023 m. sausio 2 d. perima akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių teisių ir pareigų perėmimo pakeičia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir uosto akvatorijos sklypų registro duomenis ir valstybinės žemės sklypų registro įraše įrašo patikėtinę – akcinę bendrovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. 5. Privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teise priklausė privatiems juridiniams asmenims, po šio įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teise ir toliau priklauso šiems asmenims. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. I-1863 2, 4,
2,
ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS nacionaliniAM saugumUI
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Aviacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Vidaus vandenų transporto kodekso projektas), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 12¹, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr.
VIII-1897 5, 6, 7, 19, 20¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Saugios laivybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis vykdyti Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonių
Direkcija), valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau kartu – įmonės) valdymo pertvarką – valstybės įmones pertvarkyti į akcines bendroves – ir sudaryti teisines prielaidas minėtoms įmonėms po pertvarkos efektyviai valdyti šiuo metu jų valdomą turtą. Baigus šią pertvarką būtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas, valstybės įmonės būtų valdomos efektyviau, būtų sudarytos sąlygos diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką. Akcinių bendrovių sugeneruotas pelnas galės būti skirstomas dividendų forma valstybei ir reinvestuojamas į kitus projektus.
Tokios teisinės formos juridinis asmuo būtų atsakingas už bendrovės finansinius ir valdymo klausimus ir prisidėtų prie spartesnės atitinkamo transporto sektoriaus plėtros. Pertvarkius įmones į akcines bendroves bus gerokai aiškiau paskirstytos valdymo organų pareigos ir taip bus sustiprinta kontrolė. Profesionalios valdybos leis sumažinti politinių ciklų riziką ir užtikrins įmonės veiklos nuoseklumą ir stabilumą. Galimybės steigti dukterines bendroves skatins įmones investuoti į inovacijas, naujas paslaugas ir išnaudoti bendradarbiavimo galimybes. Dukterinės įmonės leis efektyviau valdyti verslo riziką. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus (vedėja Roma Andruškevičienė, tel. 239 3917, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Indrė Bernotaitė (tel. 239 3849, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Esamas teisinis reglamentavimas numato, kad viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Ši principinė nuostata, kad minėti transporto objektai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, perkelta ir į specialiuosius transporto rūšių įstatymus:
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei;
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šiuo metu tarptautinių oro uostų infrastruktūrą, skrydžių valdymo sistemos įrenginius, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, jūrų uostų infrastruktūrą patikėjimo teise valdo šiam tikslui įsteigtos valstybės įmonės – atitinkamai valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, valstybės įmonė „Oro navigacija“, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o viešojo naudojimo geležinkelius – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. 4.
rezultatų laukiama Įstatymų projektai yra teikiami kaip vienas įstatymų paketas, nes teikiamais įstatymų projektais yra siekiama sistemiškai ir nuosekliai reglamentuoti transporto infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja klausimus. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme yra įtvirtinti esminiai transporto infrastruktūros valdymo principai, kurie yra ir detalizuojami specialiuose atskirus transporto sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Todėl visi įstatymai, kurių projektai teikiami, turėtų būti vertinami ir aiškinami sistemiškai, atsižvelgiant į teisės nuostatų tikslą ir tarpusavio santykį. Analizuojant teikiamus įstatymų projektus ir siūlant atskirų įstatymų projektų korekcijas yra itin svarbu išlaikyti teisės nuostatų suderinamumą ir užtikrinti įstatymų projektais siekiamų tikslų įgyvendinimą, t. y. paskatinti efektyvesnį valstybės turto valdymą ir sudaryti prielaidas įvykdyti transporto sektoriaus valstybės įmonių pertvarką. Taip pat reikšminga tai, kad įstatymų projektai įtvirtina specialų viešosios transporto infrastruktūros ir transporto sektoriui reikalingos valstybinės žemės reguliavimo režimą. Todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ar kiti valstybės turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja į teikiamą įstatymų projektų paketą įtraukti įstatymai. Įstatymų projektais siekiama atsisakyti nuostatų, kad tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių transporto infrastruktūra, jūrų uostų infrastruktūra išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Siūloma numatyti, kad viešoji transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei ir savivaldybei, kaip yra šiuo metu, bet ir dar dviem subjektams – uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybei (toliau – valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, ir taip sudaryti teisines sąlygas po pertvarkos veiksiančių akcinių bendrovių nuosavą kapitalą formuoti iš turto, kuris priskiriamas viešajai transporto infrastruktūrai. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, Transporto veiklos pagrindų įstatyme vartojama transporto infrastruktūros objekto valdytojo sąvoka turėtų būti siejama su viešosios transporto infrastruktūros valdytojais, kurie infrastruktūrą valdo nuosavybės arba patikėjimo teise. Todėl nuostatos, reglamentuojančios viešosios transporto infrastruktūros perdavimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), netaikomos asmenų, kurie vėliau viešąją transporto infrastruktūrą valdys nuomos ar kitos teisės pagrindu, atžvilgiu. Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies nuostatą, siūloma aiškiai nustatyti, kad tik valstybinės reikšmės keliai, viešojo naudojimo geležinkeliai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai yra tie viešosios transporto infrastruktūros objektai, kurie priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, siekiant teisinio aiškumo, siūloma keisti sąvoką viešoji transporto infrastruktūra ir apibrėžti ją ne pagal šios infrastruktūros priklausomybę ir paskirtį, o nurodyti konkrečius jai priskirtinus objektus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus įstatymų projektus viešosios transporto infrastruktūros savininkais galės būti valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, ir tokie viešosios transporto infrastruktūros savininkai taps visiškai atsakingi už viešosios transporto infrastruktūros išlaikymą bei plėtrą nuosavomis lėšomis, tikslinga pakeisti esamą reguliavimą, kuris reglamentuoja pajamų, gautų iš naudojimosi viešąja transporto infrastruktūra, panaudojimą. Atitinkamos akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios galės būti viešosios transporto infrastruktūros savininkės, bus savarankiški juridiniai asmenys, todėl įstatymuose neturėtų būti reglamentuojama, kaip tokie juridiniai asmenys turėtų naudoti pajamas, gautas šiems juridiniams asmenims naudojantis jiems priklausančiu turtu. Tokio savarankiškumo suteikimas atitinkamoms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurioms nuosavybės teise priklausys viešoji transporto infrastruktūra, atitiks ir pagrindinius pertvarkos tikslus – paskatins efektyvesnį valdymą ir pelno, kuris galės būti išmokėtas valstybei dividendų forma, siekimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektais žemės valdymo teisinis reglamentavimas nėra keičiamas – įmonės ją kaip ir šiuo metu, taip ir po pertvarkos valdys patikėjimo teise pagal atitinkamą transporto sektorių reglamentuojančius įstatymus. Aviacijos įstatymo, Vidaus vandenų transporto kodekso ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektais siekiama šių projektų nuostatas, reglamentuojančias viešosios transporto infrastruktūros valdymą, suderinti su Transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatomis. Aviacijos įstatymo projekte patikslinama sąvoka oro uostų infrastruktūra, nurodoma, kas sudaro skrydžių valdymo sistemos įrenginius; kaip ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, išplečiamas subjektų, kuriems nuosavybės teise gali priklausyti skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra, ratas (gali priklausyti ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei). Aviacijos įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo
valdymą. Siūlomomis nuostatomis nėra plečiama tarptautinius oro uostus valdančių įmonių teisių, susijusių su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, apimtis, lyginant su šiuo metu valstybės įmonėms taikomu reguliavimu.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis tarptautinių oro uostų žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto (įskaitant žemę) valdymą, taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymui. Tačiau atsižvelgiant į planuojamą valstybės įmonės, šiuo metu valdančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, teisinės formos keitimą ir siekiant užtikrinti tokią pačią žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisių apimtį po pertvarkos veiksiančiai bendrovei, siekiant aiškumo Aviacijos įstatymo projektu yra patikslinamos nuostatos dėl galimybės nuomoti tarptautinių oro uostų žemę ir duoti sutikimus šios žemės subnuomai. Vidaus vandenų transporto kodekso projekte įtraukta nauja sąvoka – vidaus vandenų transporto infrastruktūra; taip pat įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenų transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektu taip pat numatoma, kad uosto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei.
Pastebėtina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projekte nėra būtinybės nustatyti pereinamųjų nuostatų (pavyzdžiui, nors ir keičiama įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti laisvojo uosto steigimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad laisvojo uosto steigimo procedūros nė karto nebuvo pradėtos, pereinamosios nuostatos nėra nustatomos). Atsižvelgiant į tai, kad po numatomos pertvarkos Direkcija taps akcine bendrove, t. y. privačiu juridiniu asmeniu, keičiamos nuostatos dėl uosto lėšų naudojimo – tikslinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnis, atsisakant nuostatų dėl detalaus dėstymo, kam skiriamos uosto lėšos. Šiuo pakeitimu nėra siaurinamas uosto lėšų naudojimas, kadangi po pertvarkos lėšų naudojimas atsispindės strateginiame veiklos plane. Dalis šiuo metu Direkcijos vykdomų funkcijų (t. y. tos, kurios laikytinos viešojo administravimo ir kurių negali vykdyti privatūs subjektai) perduodamos kitiems subjektams, todėl teikiamas atitinkamas Saugios laivybos įstatymo projektas. Jame numatoma:
transporto saugos administracijai, todėl atitinkamai pasikeičia uosto kapitono teisinis statusas. Nors uosto kapitonas ir toliau turės teisę duoti privalomus nurodymus uoste, neleisti laivui išplaukti iš uosto, tikrinti laivų grimzlę, akvatorijos gylį ir pan., tačiau uosto kapitonas nebeturės teisės taikyti administracinės atsakomybės subjektams, nesilaikantiems taisyklių ar trukdantiems vykdyti jo pareigas. Administracinės atsakomybės taikymas pavedamas Lietuvos transporto saugos administracijai, kurią uosto kapitonas informuos apie nustatytus pažeidimus.
Be to, pasikeitus uosto kapitono teisiniam statusui, jo sprendimai nebebus skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka. Uosto kapitono priimamų sprendimų teisėtumą ikiteismine tvarka vertins Lietuvos transporto saugos administracija, kurios priimti sprendimai galės būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Visais atvejais subjektai, dėl uosto kapitono neteisėtų veiksmų patyrę žalos, galės kreiptis į teismą civiline tvarka.
transporto saugos administracijai, kuri yra priežiūros institucija laivybos srityje.
locmano pareigas priklauso nuo jo anksčiau įgytos laivavedžio patirties. Turintiems didelę laivavedžio patirtį nebūtina stažuotis 6 mėnesius ir jie gali laikyti egzaminą locmano licencijai gauti anksčiau nei tie, kurie tokios patirties turi mažiau. Šiuo metu locmanų trūksta, todėl galimybė greičiau paruošti locmaną darbui yra svarbi uosto veiklai užtikrinti. Administracinių nusižengimų kodekso projekte, atsižvelgiant į tai, kad uosto kapitonas nebevykdys administracinės atsakomybės taikymo funkcijos, siūloma išbraukti nuostatas dėl uosto kapitono teisės pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projekte numatomi tik redakcinio pobūdžio keitimai – atsižvelgiant į būsimą pertvarką pakeičiama nuoroda į Direkcijos teisinę formą.
Atsižvelgiant į įstatymų projektų nuostatas, kad viešoji transporto infrastruktūra galės būti valdoma ne tik patikėjimo, bet ir nuosavybės teise, teikiamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas, kuriame atsisakoma nuorodų, kokia teise įmonės valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų turtą, taip pat į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą įtraukiamas naujas objektas – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose esančios apsauginės dambos, plūdurai, bunos, šliuzai, navigaciniai kelio ženklai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Kadangi įstatymų projektais sudaromos sąlygos pertvarkyti valstybės įmones į akcines bendroves, o valstybės įmonės bus pertvarkomos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus, todėl teikiant šiuos įstatymų projektus reikės keisti su Vidaus vandenų transporto kodekso projektu ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektu susijusius teisės aktus, nes juose minimi įmonių pavadinimai ir nurodyta jų teisinė forma. Pritarus įstatymų projektams, iki jų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 643 „Dėl Viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr.
kainų 2016–2018 metams nustatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios valstybiniame jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 631 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimą Nr.
valstybinio jūrų uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, uosto plėtrai trukdančių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių netekimui ir pašalinimui iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų kompensuoti, perdavimo savivaldybei tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 605 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų priežiūros ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 490 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr.
jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 1119 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti susisiekimo ministrui iki įstatymų projektų įsigaliojimo reikės pakeisti keičiamų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus įstatymų projektams iki jų įsigaliojimo Lietuvos transporto saugos administracijai reikės nustatyti skundų dėl uosto kapitono sprendimų ir veiksmų nagrinėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Viešoji transporto infrastruktūra“, „oro uosto infrastruktūra“, „vidaus vandenų transportas“, „uosto infrastruktūra“, „uosto kapitonas“, ,,nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 12¹, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai, kuri pagal projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateiktą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą yra akcinė bendrovė, t.y. privatus juridinis asmuo. Galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Iš projekte pateikto visuminio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų parenkamas (nustatomas) konkretus minėtos infrastruktūros savininkas, t.y., kuri konkrečiai infrastruktūros dalis būtų paliekama valstybės nuosavybe, o kuri perduodama privačiam juridiniam asmeniui ir tampa privačia nuosavybe. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis uosto infrastruktūra būtų paliekama valstybės nuosavybe ar perduodama privataus juridinio asmens nuosavybėn.
Atitinkamai kriterijai turėtų būti nustatyti ir nustatant (parenkant) privažiuojamųjų geležinkelio kelių, esančių uosto teritorijoje, savininką. 2. Projekto
direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudoti. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas uosto žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė, o pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas uosto direkcija yra akcinė bendrovė, t.y. privatus juridinis asmuo. Taigi teikiamu įstatymo projektu privačiam juridiniam asmeniui būtų suteikiama teisė disponuoti išimtine valstybės nuosavybe. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai).
Ši Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, manytina, turėtų būti taikytina disponuojant valstybės turtu ir kitais būdais, t.y. priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos, panaudos ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną. 3. Projekto
uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Uosto direkcijai. Nėra aiškus projekto nuostatos, pagal kurią aukščiau nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti privačiam juridiniam asmeniui, santykis su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio
valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kaip įnašo perdavimas akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, ar visa uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai Uosto direkcijai būtų perduoti kaip valstybės turtinis įnašas formuojant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, kai į tokios teisinės formos juridinį asmenį būtų pertvarkoma valstybės įmonė. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnį, perduodant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą kaip įnašą akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, prieš priimant sprendimą investuoti, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, be to, investavimas galimas, jei yra tenkinami bent trys 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu projektu siekiama sudaryti prielaidas valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją pertvarkyti į akcinę bendrovę, manytina, jog nurodytas ekonominis ir socialinis pagrindimas turėtų būti atliktas ir atitikimas įstatyme nurodytiems kriterijams nustatytas prieš Seimui priimant sprendimą dėl siūlomų įstatymo pakeitimų. 4.
ir uosto akvatoriją patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, valstybės įmonė Uosto direkcija, priėmus įstatymą, taptų akcinę bendrove, t.y. privačiu juridiniu asmeniu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar su akcine bendrove būtų sudaryta aukščiau nurodyto turto valdymo patikėjimo teise sutartis, ar ji šį turtą valdytų įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Projekto
straipsnio du punktus. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 11 straipsnyje yra nurodytos pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos, iš kurių kai kurios priskirtinos viešojo administravimo funkcijoms, pvz., nurodyta 9 punkte dėl privalomų techninių sąlygų nustatymo ir tvirtinimo. Pritarus projekto nuostatai dėl valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkymui į akcinę bendrovę, reikia peržiūrėti Uosto direkcijos funkcijas, nurodytas galiojančio įstatymo 11, 26, 29, 31² ir kt. straipsniuose, ir tas, kurios susijusios su viešuoju administravimu, perduoti kitiems viešojo administravimo subjektams. 6. Projekto
panaudojimo reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad viešosios transporto infrastuktūros savininkės (akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės) bus savarankiški juridiniai asmenys, todėl įstatymuose neturėtų būti detalizuojami jų gaunamų lėšų panaudojimo būdai. Atkreiptinas dėmesys, kad tas faktas, kad viešoji transporto infrastruktūra perduodama nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, nepakeičia viešosios transporto infrastruktūros paskirties.
Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai privatūs juridiniai asmenys, pirmiausia sieks pelno ir savo interesų tenkinimo, o viešųjų interesų tenkinimas nebus jų prioritetu, taigi viešosios infrastruktūros naudojimas pabrangs, o už jos naudojimą gautos lėšos teisėtai galės būti nukreiptos finansuoti kitą, pelningesnę, bendrovės veiklą. Svarstytina, ar projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio
reglamentavimas yra pakankamas, jog užtikrintų tinkamą viešosios uosto infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą. 7. Projekto
rinkliavų taikymo taisykles rengia Uosto direkcija. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos
„rengia“ turinys. Keičiamo įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja uosto
rinkliavas, tačiau jame atsisakius nuostatos, kad uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susiekimo ministras, lieka neaišku, kokiam subjektui minėta funkcija perduodama. Jei sąvoka „rengia“ apima ir taisyklių tvirtinimą, atkreiptinas dėmesys į Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, kuriame nustatoma, kad administracinis reglamentavimas yra viena iš viešojo administravimo sričių ir viešojo administravimo įgaliojimai akcinei bendrovei negali būti suteikti. 8. Pagal projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad įstatyme vartojant sąvoką Uosto direkcija yra kalbama apie akcinę bendrovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, įsigalios įstatymą priėmus ir jį paskelbus.
Šis pakeitimas reiškia, jog Uosto direkcijos teisinė forma iš valstybės įmonės bus pakeista į akcinę bendrovę nedelsiant, t. y. įstatymui įsigaliojus ir nesilaikant kitų įstatymų reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad įmonės teisinės formos pakeitimas nėra formalus ir automatinis procesas. Tam, kad pakeisti juridinio asmens teisinę formą, privaloma laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pažymime, kad Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad „Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui ir viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu.“ Šiuo atveju sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę bus priimtas įstatymu, todėl tik įsigaliojus šiam įstatymui galima pradėti procedūras, numatytas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo
įmonės kreditoriams apie įmonės pertvarkymą nėra savitikslis, taip yra užtikrinamos kreditorių teisės - pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 4 dalies bei 2.101 straipsnio 2 dalies nuostatas jiems suteikiama teisė reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir kreditoriui pareikalavus juridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo.
Be to, pagal minėtą Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, pranešime turi būti nurodyta kur ir nuo kada galima susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių 3 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais. Taip pat pažymime, kad pagal imperatyvią Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 5 dalį,
„Nuo sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo dienos įmonė įgyja pertvarkomos
įmonės statusą“, t. y. įmonės teisinis statusas nepasikeičia automatiškai net priėmus kitą įstatymą, kuriuo keičiama įmonės teisinė forma, kitaip tariant, priimtas įstatymo pakeitimas gali būti tik pagrindu įmonei įgyti pertvarkomos įmonės statusą. Apibendrinant išdėstytas pastabas ir įvertinant įstatymų leidybos procedūros trukmę, teigtina, kad projekto 1 straipsnio 3 dalis neturi ir negali įsigalioti nuo įstatymo paskelbimo momento, be to, kelia abejonių, ar kitų įstatymų imperatyvūs reikalavimai, priėmus įstatymą, galės būti įgyvendinti iki 2019 m. sausio 1 dienos. Todėl siūlytina koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą 9.
Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąvokos ,,uosto infrastruktūra” apibrėžime siūloma nustatyti, kad ,,uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis <….>.”. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2842(2) (toliau – projektas reg. Nr. XIIIP-2842(2)) lydintysis įstatymo projektas. Pagal projekto reg. Nr. XIIIP-2842(2) 1 straipsnyje Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje dėstomos sąvokos ,,viešoji transporto infrastruktūra” apibrėžimą jūrų uostų infrastruktūra priskirtina viešajai transporto infrastruktūrai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisės aktų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvokos ,,uosto infrastruktūra” nereikėtų patikslinti, nurodant, kad uosto infrastruktūra yra viešosios transporto infrastruktūros dalis. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uosto akvatorija - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra uosto infrastruktūra“. Taigi uosto akvatorija, visų pirma, suprantama kaip nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra uosto infrastruktūra.
Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,uosto infrastruktūra“ apibrėžimą uosto infrastruktūrai būtų priskirti ne tik uosto akvatorijoje (vandens plote) galintys būti objektai, bet ir keliai, esantys uosto teritorijoje, ir panašiai. Taigi pagal projekte pateiktą sąvokos ,,uosto akvatorija“ apibrėžimą uosto akvatorija apimtų ir objektus, nesančius ir negalinčius būti atitinkamame vandens plote. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytos sąvokos ,,uosto akvatorija“ apibrėžimo nereikėtų patikslinti. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą uosto akvatorija yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl sąvokos ,,uosto akvatorija“ apibrėžimas turėtų būti aiškus ir tikslus. 3. Projekto
,,Uostą sudaro uosto žemė, uosto akvatorija, uosto infrastruktūra, privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, ir kiti uosto objektai“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius konkrečiai uosto objektus apimtų nuostata ,,kiti uosto objektai”. Siekiant teisinio aiškumo ir galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliai apibrėžti objektus, kurie būtų uosto sudėtinės dalys. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,kiti uosto objektai” vartojama ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kuriame siūloma reglamentuoti ,,kitų uosto objektų” nuosavybės klausimus.
Atsižvelgiant į tai, aiškiai apibrėžti objektus, kurie būtų uosto sudėtinės dalys, reikėtų ir tuo tikslu, kad būtų aišku, kurie objektai galėtų priklausyti ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. 4. Projekto
direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis“. Atkreipiame dėmesį, kad uosto žemės nuomos tvarka nustatyta keičiamo įstatymo 23 straipsnyje. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad uosto žemė išnuomojama viešosios procedūros tvarka, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Atkreipiame dėmesį, kad tiek iš projekto, tiek iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų uosto žemės nuomos viešosios procedūros vykdymo tvarką. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatyta valstybės institucija, kuri turėtų įgaliojimus tokią tvarką nustatyti. 5. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kokiomis teisėmis uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas perduodami Uosto direkcijai, ir uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas, priskirtinas viešajai geležinkelių infrastruktūrai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 6. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimas ir pašalinimas” turinys nėra pakankamai aiškus.
Taikant įstatymą šios nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos. Pažymėtina, kad Statybos įstatyme vartojama sąvoka ,,statinio griovimas”, kurios turinys apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti vartojamos Statybos įstatyme apibrėžtos sąvokos. Be to, nėra aišku, remiantis kieno nustatyta tvarka ir kokiais principais būtų apskaičiuojamas savivaldybei perduodamų uosto lėšų, skirtų savivaldybei kompensuoti jos išlaidas už ,,statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą”, dydis. Pažymėtina, kad projekte siūloma nustatyti, kad tokios lėšos perduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne tokių lėšų dydžio nustatymo taisyklės. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 7. Projekto
nustatant, kuris valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas jos pertvarkymo metu investuojamas sudarant akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinį kapitalą. Atkreipiame dėmesį, kad projektu atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose nėra siūloma reglamentuoti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymo procedūrų, todėl nėra aišku, kokių konkrečiai teikiamo įstatymo projekto straipsnių ar atskirų nuostatų taikymą siūloma reglamentuoti. Be to, valstybės turto investavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Pagal pastarojo įstatymo 22 straipsnio
valstybės turtą (tame tarpe formuojant akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės įmonė pertvarkoma į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę), tokį investavimą siūlantis subjektas privalo jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Įvertinama, ar investavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytus valstybės investavimo kriterijus ir panašiai. Tik po to gali būti priimamas sprendimas dėl valstybės turto investavimo, pertvarkant atitinkamą valstybės įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Todėl tuo atveju, jeigu projekte siūlomas nustatyti tik pertvarkomos valstybės įmonės įstatinio kapitalo formavimo principas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų priimtas sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę, tai projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjai Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, Komiteto biuro padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys (dalyvavo nuotoliniu būdu): susisiekimo viceministras Gytis Mažeika, Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių skyriaus vedėja Roma Andruškevičienė ir patarėja Indrė Bernotaitė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė, Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis, Teisės departamento direktorius Linas Rudys, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnė Olga Meškienė, Valstybės saugumo departamento pareigūnas Artūras Panomariovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14. 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai, kuri pagal projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateiktą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą yra akcinė bendrovė, t.y. privatus juridinis asmuo. Galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Iš projekte pateikto visuminio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų parenkamas (nustatomas) konkretus minėtos infrastruktūros savininkas, t.y., kuri konkrečiai infrastruktūros dalis būtų paliekama valstybės nuosavybe, o kuri perduodama privačiam juridiniam asmeniui ir tampa privačia nuosavybe. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis uosto infrastruktūra būtų paliekama valstybės nuosavybe ar perduodama privataus juridinio asmens nuosavybėn. Atitinkamai kriterijai turėtų būti nustatyti ir nustatant (parenkant) privažiuojamųjų geležinkelio kelių, esančių uosto teritorijoje, savininką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14. 3 2.
3
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudoti. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas uosto žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė, o pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas uosto direkcija yra akcinė bendrovė, t.y. privatus juridinis asmuo. Taigi teikiamu įstatymo projektu privačiam juridiniam asmeniui būtų suteikiama teisė disponuoti išimtine valstybės nuosavybe. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Ši Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, manytina, turėtų būti taikytina disponuojant valstybės turtu ir kitais būdais, t.y. priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos, panaudos ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14. 3 3.
3
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Uosto direkcijai. Nėra aiškus projekto nuostatos, pagal kurią aukščiau nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti privačiam juridiniam asmeniui, santykis su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias valstybės turto investavimas – valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kaip įnašo perdavimas akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, ar visa uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai Uosto direkcijai būtų perduoti kaip valstybės turtinis įnašas formuojant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, kai į tokios teisinės formos juridinį asmenį būtų pertvarkoma valstybės įmonė. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnį, perduodant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą kaip įnašą akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, prieš priimant sprendimą investuoti, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, be to, investavimas galimas, jei yra tenkinami bent trys 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai.
Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu projektu siekiama sudaryti prielaidas valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją pertvarkyti į akcinę bendrovę, manytina, jog nurodytas ekonominis ir socialinis pagrindimas turėtų būti atliktas ir atitikimas įstatyme nurodytiems kriterijams nustatytas prieš Seimui priimant sprendimą dėl siūlomų įstatymo pakeitimų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnį, perduodant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą kaip įnašą akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, prieš priimant sprendimą investuoti, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, be to, investavimas galimas, jei yra tenkinami bent trys 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu projektu siekiama sudaryti prielaidas valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją pertvarkyti į akcinę bendrovę, manytina, jog nurodytas ekonominis ir socialinis pagrindimas turėtų būti atliktas ir atitikimas įstatyme nurodytiems kriterijams nustatytas prieš Seimui priimant sprendimą dėl siūlomų įstatymo pakeitimų. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę ir uosto akvatoriją patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, valstybės įmonė Uosto direkcija, priėmus įstatymą, taptų akcinę bendrove, t.y. privačiu juridiniu asmeniu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar su akcine bendrove būtų sudaryta aukščiau nurodyto turto valdymo patikėjimo teise sutartis, ar ji šį turtą valdytų įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma pripažinti netekusiais galios keičiamo įstatymo 11 straipsnio du punktus. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 11 straipsnyje yra nurodytos pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos, iš kurių kai kurios priskirtinos viešojo administravimo funkcijoms, pvz., nurodyta 9 punkte dėl privalomų techninių sąlygų nustatymo ir tvirtinimo. Pritarus projekto nuostatai dėl valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkymui į akcinę bendrovę, reikia peržiūrėti Uosto direkcijos funkcijas, nurodytas galiojančio įstatymo 11, 26, 29, 31² ir kt. straipsniuose, ir tas, kurios susijusios su viešuoju administravimu, perduoti kitiems viešojo administravimo subjektams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 33 straipsnyje atsisakoma detalaus uosto lėšų panaudojimo reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad viešosios transporto infrastuktūros savininkės (akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės) bus savarankiški juridiniai asmenys, todėl įstatymuose neturėtų būti detalizuojami jų gaunamų lėšų panaudojimo būdai.
Atkreiptinas dėmesys, kad tas faktas, kad viešoji transporto infrastruktūra perduodama nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, nepakeičia viešosios transporto infrastruktūros paskirties. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai privatūs juridiniai asmenys, pirmiausia sieks pelno ir savo interesų tenkinimo, o viešųjų interesų tenkinimas nebus jų prioritetu, taigi viešosios infrastruktūros naudojimas pabrangs, o už jos naudojimą gautos lėšos teisėtai galės būti nukreiptos finansuoti kitą, pelningesnę, bendrovės veiklą. Svarstytina, ar projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje formuluojamas bendro pobūdžio gautų uosto lėšų naudojimo reglamentavimas yra pakankamas, jog užtikrintų tinkamą viešosios uosto infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad uosto rinkliavų taikymo taisykles rengia Uosto direkcija. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos
„rengia“ turinys. Keičiamo įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja uosto rinkliavas,
tačiau jame atsisakius nuostatos, kad uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susiekimo ministras, lieka neaišku, kokiam subjektui minėta funkcija perduodama. Jei sąvoka „rengia“ apima ir taisyklių tvirtinimą, atkreiptinas dėmesys į Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, kuriame nustatoma, kad administracinis reglamentavimas yra viena iš viešojo administravimo sričių ir viešojo administravimo įgaliojimai akcinei bendrovei negali būti suteikti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14.
151
straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad įstatyme vartojant sąvoką Uosto direkcija yra kalbama apie akcinę bendrovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, įsigalios įstatymą priėmus ir jį paskelbus. Šis pakeitimas reiškia, jog Uosto direkcijos teisinė forma iš valstybės įmonės bus pakeista į akcinę bendrovę nedelsiant, t. y. įstatymui įsigaliojus ir nesilaikant kitų įstatymų reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad įmonės teisinės formos pakeitimas nėra formalus ir automatinis procesas. Tam, kad pakeisti juridinio asmens teisinę formą, privaloma laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pažymime, kad Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad „Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui ir viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu.“ Šiuo atveju sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę bus priimtas įstatymu, todėl tik įsigaliojus šiam įstatymui galima pradėti procedūras, numatytas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pranešimas įmonės kreditoriams apie įmonės pertvarkymą nėra savitikslis, taip yra užtikrinamos kreditorių teisės - pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 4 dalies bei 2.101 straipsnio 2 dalies nuostatas jiems suteikiama teisė reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir kreditoriui pareikalavus juridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo.
Be to, pagal minėtą Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, pranešime turi būti nurodyta kur ir nuo kada galima susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių 3 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais. Taip pat pažymime, kad pagal imperatyvią Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, „Nuo sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo dienos įmonė įgyja pertvarkomos įmonės statusą“, t. y. įmonės teisinis statusas nepasikeičia automatiškai net priėmus kitą įstatymą, kuriuo keičiama įmonės teisinė forma, kitaip tariant, priimtas įstatymo pakeitimas gali būti tik pagrindu įmonei įgyti pertvarkomos įmonės statusą. Apibendrinant išdėstytas pastabas ir įvertinant įstatymų leidybos procedūros trukmę, teigtina, kad projekto 1 straipsnio 3 dalis neturi ir negali įsigalioti nuo įstatymo paskelbimo momento, be to, kelia abejonių, ar kitų įstatymų imperatyvūs reikalavimai, priėmus įstatymą, galės būti įgyvendinti iki 2019 m. sausio 1 dienos. Todėl siūlytina koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14. 9.
imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laivų savininkų asociacija, 2020-05-19. 6 Argumentai
direkcijos atsakomybę, kad ji būtų atsakinga ne tik už laivų ir žmonių gelbėjimą uosto akvatorijoje, bet ir už turto (pvz. iškritusius konteinerius) gelbėjimą. 13 punkto papildymu siekiama aktyvesnės uosto direkcijos politikos, kurios įgyvendinimas skatintų naudoti mažiau taršias technologijas. Tarptautinė jūrų organizacija yra užsibrėžusi iki 2050 m. laivybos anglies dvideginio emisijas sumažinti 50 %, lyginant jas su 2008 m. Prie šio tikslo pasiekimo, mūsų nuomone, privalo prisidėti ir uosto direkcija pvz. taikydama uosto rinkliavų nuolaidas laivams, naudojantiems alternatyvius degalus. Paminėtina, kad Uosto direkcijos 2019-2022 m. strateginės veiklos plane įrašyta „Klaipėdos uostas – saugiausias ir aplinkai draugiškiausias uostas Europoje“. Pasiūlymas Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
punktą. 4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;
punktą.
7) organizuoti uosto akvatorijoje laivų, ir žmonių ir turto gelbėjimo darbus;
punktą
13) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą, skatinti laivų savininkus (valdytojus) ir uosto naudotojus diegti ir naudoti neigiamą poveikį aplinkai mažinančias ir (ar) kompensuojančias priemones;
straipsnio 16 punktą. 16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.“
2Lietuvos laivų savininkų asociacija,
2020-05-19. 13 Argumentai: Uosto direkcijos funkcijos yra nustatytos šio įstatymo 11 straipsnyje. Logiška, kad funkcijoms vykdyti yra būtinos lėšos. Todėl, keista, kad uosto lėšų panaudojimas susiejamas su Uosto direkcijos strateginės veiklos planu. Uosto direkcijos 2019-2022 m. strateginės veiklos plane nurodoma, kad papildomai generuojama uosto ekonominė, finansinė nauda nukreipiama į miesto ir valstybės biudžetus, kaip svarus valstybės pajamų šaltinis. Akivaizdu, kad uosto direkcijos pastaruoju metu mokami dividentai ženkliai papildo valstybės biudžetą, tačiau uosto finansinė nauda miestui yra labai diskutuotina. Gyventojų pajamų mokesčio prognozė, tvirtinama Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Klaipėdos miestui yra apie 97 mln. Eur., iš planuojamo 200 mln. Eur. bendro miesto biudžeto. Akivaizdu, kad pagrindinis miesto savivaldybės biudžeto šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis. Tačiau dėl uoste diegiamų technologijų, dirbančiųjų skaičius ateityje neturėtų didėti. Uosto direkcija yra suinteresuota krovos didinimu, tuo tarpu miesto savivaldybė, miesto gyventojai krovos didėjimą sieja su didėjančia tarša, bet ne su didėjančia nauda. Paminėtinos kitos iniciatyvos padidinti Klaipėdos miesto projektų finansavimą Uosto direkcijos lėšomis.
užregistruotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūlyta Uosto direkciją įpareigoti papildyti Klaipėdos miesto biudžetą, pervedant 10% visų jos gaunamų pajamų. Šiuo metu Uosto įstatymas numato galimybę papildomai finansuoti tik uosto privažiuojamuosius kelius. Tokia parama miestui nėra ženkli ir neskatina miesto savivaldybės suinteresuotumo uosto plėtra. Paminėtina, kad Uosto įstatymo 3 straipsnis nurodo, kad „Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.“ Taigi, uosto direkcijos kapitalas bus formuojamas valstybės turtu ir 100 % jos akcijų priklausys valstybei. Tik įsteigus akcinę bendrovę galėtų prasidėti diskusija apie dalies akcijų perdavimą/pardavimą savivaldybei. Siūlomu Asociacijos įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti didesnes galimybes uosto direkcijos lėšomis finansuoti savivaldybės projektus. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas reglamentuoja, kad „Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.” Tokiu būdu galima būtų finansuoti infrastruktūros darbus Danės (Dangės) upėje, Kuršių mariose ar Vilhelmo kanale. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas
1Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo,
plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto direkcijos funkcijomis, uosto veikla ir numatytoms Uosto direkcijos strateginiame veiklos plane, apmokėti. 2.
prie uosto keliams, vidaus vandenų prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) išlaidoms kompensuoti.“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-05-28. 3 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į gautą Jūsų 2020 m. gegužės 20 d. prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 12¹, 14, 17, 19, 22, 32, 33,
projekto Nr. XIIIP-2845[¹] (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektu siekiama: · Valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – Uosto direkcija) pertvarkyti į akcinę bendrovę[²] ir sudaryti teisines prielaidas šiai įmonei po pertvarkos efektyviai valdyti šiuo metu jų valdomą turtą. Baigus šią pertvarką būtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos dėl valstybės valdomų įmonių teisinės formos pertvarkymo į ribotos atsakomybės bendroves.
Pertvarkius valstybės įmonę į akcinę bendrovę bus gerokai aiškiau paskirstytos valdymo organų pareigos ir taip bus sustiprinta kontrolė. · Pakeisti uosto infrastruktūros sąvoką. · Atsisakyti nuostatos, kad uosto infrastruktūra išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. · Numatyti, kad uosto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei. 1. Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatėme, kad projektu siūlomos nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygų korupcijai, tačiau pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-11-14 išvadoje[³] (toliau – Teisės departamento išvada) 1 ir 3 punktuose pateiktoms pastaboms, manome, kad šios nuostatos gali būti suprantamos ir taikomos nevienareikšmiškai, o būtent:
Projekto 3 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas neaiškus teisinis reguliavimas dėl konkretaus uosto infrastruktūros savininko (valstybės ar privataus asmens) parinkimo (nustatymo) ir dėl uosto infrastruktūros ir privažiuojamųjų kelių perdavimo Uosto direkcijai kaip valstybės turtinis įnašas formuojant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą gali turėti įtakos neskaidriam jo taikymui. Pažymime, kad nors projekto aiškinamajame rašte yra išaiškinama, kad uosto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei, tačiau priėmus projektą bus vadovaujamasi ne aiškinamuoju raštu, bet galiojančia priimto įstatymo nuostata, iš kurios neaišku, kaip bus paskirstomas turtas, todėl gali būti suprantama ir taikoma nevienareikšmiškai.
Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir norėdami išvengti sąlygų antikorupciniu požiūriu ydingai interpretuoti nuostatas, siūlome apsvarstyti galimybę atskleisti ne aiškinamajame rašte, o ir projekte ar visas turtas, ar jo dalis bus perduota akcinei bendrovei. Pritarti
2LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
dalyje keičiama uosto infrastruktūros sąvoka, pagal kurią siaurinama hidrotechninių ir inžinierinių įrenginių ir statinių sąvokos. Numatoma nustatyti, kad be kitų objektų uosto infrastruktūrą sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantosaugos statiniai, kurie pagal Statybos techninį reglamentą[⁴] yra tik dalis hidrotechnikos įrenginių. Šie pakeitimai nėra aptarti aiškinamajame rašte, todėl manytina, kad pasikeitus uosto infrastruktūros sąvokai ne visi pagal galiojantį teisinį reguliavimą esantys objektai pateks į projekte keičiamą uosto infrastruktūros sąvoką. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome atskleisti šios sąvokos pakeitimo priežastis. Pritarti
3LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
dalyje numatoma nustatyti, kad kiti uosto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniam ir juridiniams asmenims.
Nei projekto aiškinamasis raštas, nei projekto nuostatos neatskleidžia kitų uosto objektų, kurie yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalis, sąvokos, todėl nėra aišku, kokie ir kokia dalimi projekte nenumatyti kiti objektai priklausys valstybei. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo siūlome tikslinti kitų objektų sąvoką. Manome, kad šioje išvadoje aptartas projekte siūlomas reguliavimas nulems nuostatų, taikytinų keičiant valstybės valdomos įmonės teisinę formą į akcinę bendrovę ir perskirstant valstybei priklausantį didelės vertės turtą, todėl labai svarbus jų aiškumas nepaliekant vietos interpretacijai ir užkertant galimybę galimai nesąžiningam jų taikymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (taip pat ir bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) turtui nėra taikomas Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei jame įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo apribojimai bei saugikliai, turintys užtikrinti skaidrų ir racionalų valstybės turto naudojimą. Dėl šios priežasties, nors ir nekvestionuodami principinio sprendimo kai kurių valstybės valdomų įmonių teisinę formą keisti iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, norėtume atkreipti dėmesį į korupcijos rizikos veiksnius, kurie gali kilti turtą valdant akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, taikomus tiek valstybės ar savivaldybės valdomoms, tiek ir privataus kapitalo bendrovėms.
Dalis šių rizikos veiksnių nustatyti atlikus korupcijos rizikos analizę akcinių bendrovių turto valdymo veiklos srityje[⁵]. Pritarti
1LR Valstybės saugumo departamentas,
2020-06-02. 3 Atsakydami į Jūsų 2020-05-20 paklausimą Nr. S-2020-2307, teikiame Valstybės saugumo departamento vertinimą dėl įstatymų projektais Nr. XIIIP-2845 ir Nr. XIIIP-2849 siūlomo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdymo reglamentavimo galimų rizikos veiksnių ir atitikties Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau - KVJUD) statuso pakeitimas į akcinę bendrovę pats savaime nesuponuoja grėsmių ar pavojų nacionaliniam saugumui. Iš esmės sutinkame su aukščiau minėtų įstatymų projektų rengėjų nuomone, kad toks veiksmas galėtų sudaryti prielaidas efektyviau valdyti KVJUD (akcinės bendrovės) turtą. Vis dėlto, kad ši prielaida pasitvirtintų, prieš priimant sprendimą būtina įgyvendinti tam tikras sąlygas – antraip, Valstybės saugumo departamento vertinimu, valstybei strategiškai svarbaus objekto – Klaipėdos jūrų uosto – veikla gali būti sutrikdyta ir būtent šį nepakankamą pasirengimą vykdyti tokio masto reformą vertiname kaip riziką šalies nacionalinio saugumo interesams. Pirma, įstatymo projekto Nr.
Pirma, įstatymo projekto Nr. XIIIP-2845 3 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad uosto infrastruktūra (pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tai yra infrastruktūra, kuri turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui), nuosavybės teise galės priklausyti arba Lietuvos Respublikai, arba Uosto direkcijai (akcinei bendrovei). Kadangi įstatymo projekte paliktos abi galimybės, viena vertus, nėra aišku, kaip numatoma formuoti akcinės bendrovės turtą ir ar tai užtikrintų jos veiklos bei turto valdymo efektyvumą. Kita vertus, neturint jokių kriterijų ar konkrečių pasiūlymų, kuri infrastruktūra liks valstybės nuosavybėje, o kuri pereis akcinei bendrovei, VSD kyla pagrįstų abejonių, ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kita dabartinė uosto infrastruktūra bus tinkamai prižiūrima valstybinės įmonės pertvarkos į akcinę bendrovę metu bei (jeigu vis dėlto bus apsispręsta pertvarką vykdyti) ją užbaigus. Pritarti
2LR Valstybės saugumo departamentas,
2020-06-02. Antra, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845 iš esmės numato, kad šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis KVJUD valdomas turtas (ar jo dalis) būtų investuojamas į akcinę bendrovę, t. y. privatų juridinį asmenį, tačiau, skirtingai negu numato kiti įstatymai, nėra atliktas tokio potencialaus veiksmo (valstybės turto investavimo) socialinio-ekonominio pagrįstumo vertinimas, nėra parengti būsimos akcinės bendrovės steigimo dokumentai ir/ar nėra pranešta, nuo kada bus galima su jais susipažinti. Taigi dabartiniame etape visiškai nėra aišku, kaip būtų vykdoma valstybinės įmonės pertvarka į akcinę bendrovę ir kokią naudą tai duotų. Pritarti
3LR Valstybės saugumo departamentas,
2020-06-02.
Trečia, kadangi nėra jokių išorinių faktorių, skatinančių valstybinės įmonės KVJUD akcionavimą inicijuoti būtent šiuo metu, VSD kyla abejonių dėl pasirengimo šį procesą tinkamai suvaldyti, apsaugant strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą, užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą uosto darbą bei maksimalią naudą valstybei. Teoriškai akcinė bendrovė sukuria prielaidas efektyviau valdyti turtą, jį investuoti ir pan. Tačiau pertvarka procese taip pat atsiranda ir daugiau galimybių įvairioms manipuliacijoms, kurios galėtų kelti rizikas nacionaliniam saugumui – pavyzdžiui, nustatant turto, kurio pagrindu būtų formuojamas akcinės bendrovės kapitalas, vertes, steigiant dukterines bendroves, organizuojant įvairius prekių, paslaugų įsigijimus ir pan. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad prieš priimant sprendimą būtina įvertinti galimas rizikas, įskaitant ir išdėstytas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. gegužės 28 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-3902. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos
valstybinis jūrų uostas yra strateginis objektas turintis išskirtinę reikšmę nacionaliniam saugumui, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas, Valstybės saugumo departamento pateiktą vertinimą dėl siūlomo reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, nesant pakankamo ekonominio socialinio pagrindimo dėl būtinybės pertvarkyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdymo modelį keičiant uosto direkcijos statusą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-2845 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pranešėjai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Vasiliauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/151128f0e18b11e8837ffe0af51aef46?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=8ff4dd6a-9e48-41a9-9fa3-3e7e2987363f. [2] Vykdant 2019 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimu patvirtinto Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plano 15 punkte nurodytą priemonę. [3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ab7ebe40e80911e894a78279b4c56611?jfwid=11raxi6o73. [4] Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 10 punkte nustatyta, kad hidrotechnikos įrenginiai yra užtvankos, dambos, hidroelektrinės, derivacinės elektrinės, hidroakumuliacinės elektrinės, siurblinės, vandens ėmyklos, krantinės, dokai, prieplaukos, molai, vandens pralaidos, vandenvietės ir vandenruošos statiniai statiniai, nusodintuvai, kanalai ir jų statiniai, upių vagotvarkos statiniai, krantosaugos statiniai, žuvininkystės statiniai, laivininkystės statiniai, bangolaužiai, jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, akvedukai, diukeriai, bunos, polderiai, žuvų pralaidos, melioracijos statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kiti hidrotechnikos statinių požymius atitinkantys inžineriniai statiniai. [5] Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/kra_vvi2-turto-valdymo-srityje.pdf
32, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-2845 2021-06-16
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko
pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, R.Miliūtė, L.Mogenienė, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo ministras M.Skuodis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas L.Rudys, Susisiekimo ministerijos kancleris R.Dilba, Susisiekimo ministerijos atstovės I.Bernotaitė ir A.A.Mikalonė, VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija atstovas V.Vinokurovas, Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovas G.Kutka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-143
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai, kuri pagal projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateiktą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą yra akcinė bendrovė, t.y. privatus juridinis asmuo. Galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Iš projekte pateikto visuminio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų parenkamas (nustatomas) konkretus minėtos infrastruktūros savininkas, t.y., kuri konkrečiai infrastruktūros dalis būtų paliekama valstybės nuosavybe, o kuri perduodama privačiam juridiniam asmeniui ir tampa privačia nuosavybe. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis uosto infrastruktūra būtų paliekama valstybės nuosavybe ar perduodama privataus juridinio asmens nuosavybėn. Atitinkamai kriterijai turėtų būti nustatyti ir nustatant (parenkant) privažiuojamųjų geležinkelio kelių, esančių uosto teritorijoje, savininką. Pritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams:
„Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę, kad jūrų uostų
infrastruktūra galėtų priklausyti ne tik valstybei, bet ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Šiuo metu valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto patikėjimo teise valdomu turtu (išskyrus turtą, kuris po įstatymų pakeitimo išliks išimtine valstybės nuosavybe), kaip turtiniu įnašu bus formuojamas būsimos bendrovės įstatinis kapitalas.
Valstybės turto privatiems juridiniams asmenims būtų perduodamas laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jau numatytų procedūrų ir kriterijų. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnyje, valstybės ir savivaldybių turto investavimo kriterijai numatyti to paties įstatymo 22 straipsnyje. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme taip pat numatytos institucijos, kurios priima sprendimus dėl valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, įgyvendindamos joms priskirtą kompetenciją ir įvertindamos valstybės turto perdavimo tikslingumą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, papildomų ar analogiškų kriterijų, pagal kuriuos valstybės ir savivaldybių turtas būtų perduodamas kitų subjektų nuosavybėn, įtvirtinimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme būtų perteklinis. Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje galimybė, kad uosto infrastruktūra gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai buvo numatyta todėl, kad uosto teritorijoje yra ir karinė uosto infrastruktūra valdoma Karinių jūrų pajėgų, kuri ir po pertvarkos liks valstybės nuosavybė. Visa ne karinė uosto infrastruktūra šiuo metu valdoma VĮ Uosto direkcijos ir po pertvarkos būtų valdoma pertvarkytos AB Uosto direkcijos nuosavybės teise. Siekiant išvengti galimo reglamentavimo neaiškumo, Įstatymo projektas papildytas baigiamosiomis įgyvendinamosiomis nuostatomis iš kurių aišku, kad visas valstybės įmonių valdomas turtas (išskyrus išimtinę valstybės nuosavybę) bus investuojamas į pertvarkomą akcinę bendrovę (14 straipsnio 3 dalis): „3.
Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus turtą, kuris pagal šį įstatymą yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinį kapitalą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-143
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudoti. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas uosto žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė, o pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas uosto direkcija yra akcinė bendrovė, t.y. privatus juridinis asmuo. Taigi teikiamu įstatymo projektu privačiam juridiniam asmeniui būtų suteikiama teisė disponuoti išimtine valstybės nuosavybe.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Ši Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, manytina, turėtų būti taikytina disponuojant valstybės turtu ir kitais būdais, t.y. priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos, panaudos ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams:
„Disponavimo uosto žeme kaip išimtine valstybės nuosavybe tvarka
nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl nustatyta tvarka nurodytai Konstitucinio Teismo doktrinai neprieštarauja.
Uosto žemės nuomos bei perdavimo laikinai neatlygintinai naudoti tvarka reglamentuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnyje, uosto žemės nuomos procedūros tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarkos apraše, uosto žemės perdavimo neatlygintinai naudotis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamame Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios valstybiniame jūrų uoste tvarkos apraše. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat tvirtina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių sąrašą bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principų aprašą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-143
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Uosto direkcijai.
Nėra aiškus projekto nuostatos, pagal kurią aukščiau nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti privačiam juridiniam asmeniui, santykis su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias valstybės turto investavimas – valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kaip įnašo perdavimas akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, ar visa uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji keliai Uosto direkcijai būtų perduoti kaip valstybės turtinis įnašas formuojant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, kai į tokios teisinės formos juridinį asmenį būtų pertvarkoma valstybės įmonė. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnį, perduodant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą kaip įnašą akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, prieš priimant sprendimą investuoti, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, be to, investavimas galimas, jei yra tenkinami bent trys 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai.
Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu projektu siekiama sudaryti prielaidas valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją pertvarkyti į akcinę bendrovę, manytina, jog nurodytas ekonominis ir socialinis pagrindimas turėtų būti atliktas ir atitikimas įstatyme nurodytiems kriterijams nustatytas prieš Seimui priimant sprendimą dėl siūlomų įstatymo pakeitimų. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Visa uosto infrastruktūra, įskaitant privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kuriuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu valdo patikėjimo teise, kaip valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą bus perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kaip įnašas formuojant įstatinį kapitalą. Keičiamo įstatymo paskirtis – reguliuoti uosto veiklą po teisinės formos keitimo, keičiamas įstatymas neturi detalizuoti turto, kuris sudarys valstybės įnašą formuojant būsimos akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas socialinis ekonominis pagrindimas šioje stadijoje nėra atliktas.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos nurodytą ekonominį ir socialinį pagrindimą sieja su sprendimo investuoti priėmimu, todėl, manytina, keičiamo įstatymo priėmimui tokio vertinimo atlikimas nėra būtinas. Žr. į 1 pastabos tikslinimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-145
straipsnyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę ir uosto akvatoriją patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, valstybės įmonė Uosto direkcija, priėmus įstatymą, taptų akcinę bendrove, t.y. privačiu juridiniu asmeniu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar su akcine bendrove būtų sudaryta aukščiau nurodyto turto valdymo patikėjimo teise sutartis, ar ji šį turtą valdytų įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise reglamentuojami Žemės įstatyme. Nurodyto įstatymo 7 str. 1 dalies 6 punkte, kuriame numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai gali būti kiti įstatymų nustatyti subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Žemės įstatymo, tiek keičiamo įstatymo nuostatos numato uosto žemės ir uosto akvatorijos valdymą patikėjimo teise, todėl turto valdymo patikėjimo teise sutartis nebus sudaroma. Siekiant išvengti galimo reglamentavimo neaiškumo, patikslintas Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamas 10 straipsnis, jame aiškiai numatant uosto žemės perdavimo tvarką.
Taip pat siekiant dėstomų normų nuoseklumo, Įstatymo projektu 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį išbraukti ir perkelti ją į 10 straipsnį: „10 straipsnis. Uosto valdymas Uosto žemę, ir uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teise ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Uosto direkcijai žemės ir akvatorijos sklypai perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius uosto teritorijos ir uosto akvatorijos ribas. Uosto direkcija šių sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-146
netekusiais galios keičiamo įstatymo 11 straipsnio du punktus. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 11 straipsnyje yra nurodytos pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos, iš kurių kai kurios priskirtinos viešojo administravimo funkcijoms, pvz., nurodyta 9 punkte dėl privalomų techninių sąlygų nustatymo ir tvirtinimo.
Pritarus projekto nuostatai dėl valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkymui į akcinę bendrovę, reikia peržiūrėti Uosto direkcijos funkcijas, nurodytas galiojančio įstatymo 11, 26, 29, 31² ir kt. straipsniuose, ir tas, kurios susijusios su viešuoju administravimu, perduoti kitiems viešojo administravimo subjektams. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Atsižvelgiant į sektoriaus, kuriame veikia Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija, išskirtinumą bei specifiką, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nurodytos uosto direkcijos vykdomos funkcijos vertintinos kompleksiškai su kitomis kečiamo įstatymo esminėmis nuostatomis. Įstatymo 11, 26, 29, 31² straipsniuose nurodytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijos nėra priskirtinos viešajam administravimui ir savo esme atitinka analogiškus civilinius santykius, tarp nuomotojo ir nuomininko arba tarp užsakovo ir rangovo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-1413
straipsnyje atsisakoma detalaus uosto lėšų panaudojimo reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad viešosios transporto infrastuktūros savininkės (akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės) bus savarankiški juridiniai asmenys, todėl įstatymuose neturėtų būti detalizuojami jų gaunamų lėšų panaudojimo būdai. Atkreiptinas dėmesys, kad tas faktas, kad viešoji transporto infrastruktūra perduodama nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, nepakeičia viešosios transporto infrastruktūros paskirties.
Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai privatūs juridiniai asmenys, pirmiausia sieks pelno ir savo interesų tenkinimo, o viešųjų interesų tenkinimas nebus jų prioritetu, taigi viešosios infrastruktūros naudojimas pabrangs, o už jos naudojimą gautos lėšos teisėtai galės būti nukreiptos finansuoti kitą, pelningesnę, bendrovės veiklą. Svarstytina, ar projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje formuluojamas bendro pobūdžio gautų uosto lėšų naudojimo reglamentavimas yra pakankamas, jog užtikrintų tinkamą viešosios uosto infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, būdama viešosios transporto infrastruktūros savininke ir siekdama pritraukti šios infrastruktūros naudotojų, bus suinteresuota tinkamai prižiūrėti, išlaikyti, modernizuoti turimą infrastruktūrą. Bendrovė taip pat turės padengti infrastruktūros atnaujinimo, remonto ir kitus kaštus. Būtent bendrovės akcininkas, t. y. Lietuvos Respublika, kuriai atstovaus Susisiekimo ministerija, turės teisę nurodyti, kokių tikslų turi siekti bendrovė, įtvirtindama juos bendrovės steigimo dokumentuose. Taip pat kryptys kur skirti lėšas nurodomos lūkesčių laiške, kurį tiek dabar, tiek po pertvarkos tvirtins susisiekimo ministras.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-1414
straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad uosto rinkliavų taikymo taisykles rengia Uosto direkcija. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „rengia“ turinys.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja uosto rinkliavas, tačiau jame atsisakius nuostatos, kad uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susiekimo ministras, lieka neaišku, kokiam subjektui minėta funkcija perduodama. Jei sąvoka
„rengia“ apima ir taisyklių tvirtinimą, atkreiptinas dėmesys į Viešojo
administravimo įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, kuriame nustatoma, kad administracinis reglamentavimas yra viena iš viešojo administravimo sričių ir viešojo administravimo įgaliojimai akcinei bendrovei negali būti suteikti. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių sąrašą bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principų aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Manytina, kad nurodytų teisės aktų nuostatas atitinkančių Uosto rinkliavų taikymo taisyklių rengimas bei tvirtinimas nepriskirtinas viešojo administravimo funkcijoms. Siekiant pašalinti galimą reglamentavimo neaiškumą, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnį, jo 3 dalį išdėstant taip:
„3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles rengia ir
tvirtina susisiekimo ministras Uosto direkcija.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-1415
nuostatas, projekto 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad įstatyme vartojant sąvoką Uosto direkcija yra kalbama apie akcinę bendrovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, įsigalios įstatymą priėmus ir jį paskelbus. Šis pakeitimas reiškia, jog Uosto direkcijos teisinė forma iš valstybės įmonės bus pakeista į akcinę bendrovę nedelsiant, t. y. įstatymui įsigaliojus ir nesilaikant kitų įstatymų reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad įmonės teisinės formos pakeitimas nėra formalus ir automatinis procesas.
Tam, kad pakeisti juridinio asmens teisinę formą, privaloma laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pažymime, kad Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad „Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui ir viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu.“ Šiuo atveju sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę bus priimtas įstatymu, todėl tik įsigaliojus šiam įstatymui galima pradėti procedūras, numatytas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pranešimas įmonės kreditoriams apie įmonės pertvarkymą nėra savitikslis, taip yra užtikrinamos kreditorių teisės - pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 4 dalies bei 2.101 straipsnio 2 dalies nuostatas jiems suteikiama teisė reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir kreditoriui pareikalavus juridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Be to, pagal minėtą Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, pranešime turi būti nurodyta kur ir nuo kada galima susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių 3 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais.
Taip pat pažymime, kad pagal imperatyvią Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio
pertvarkomos įmonės statusą“, t. y. įmonės teisinis statusas nepasikeičia automatiškai net priėmus kitą įstatymą, kuriuo keičiama įmonės teisinė forma, kitaip tariant, priimtas įstatymo pakeitimas gali būti tik pagrindu įmonei įgyti pertvarkomos įmonės statusą. Apibendrinant išdėstytas pastabas ir įvertinant įstatymų leidybos procedūros trukmę, teigtina, kad projekto 1 straipsnio 3 dalis neturi ir negali įsigalioti nuo įstatymo paskelbimo momento, be to, kelia abejonių, ar kitų įstatymų imperatyvūs reikalavimai, priėmus įstatymą, galės būti įgyvendinti iki 2019 m. sausio 1 dienos. Todėl siūlytina koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. Pakeisti Įstatymo įsigaliojimo datą:
„1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2023
m. sausio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog
„Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį
vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams:
„Šiuo metu valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turtą, kuriuo kaip turtinių įnašu numatoma formuoti šios valstybės
įmonės įstatinį kapitalą, valdo patikėjimo teise. Pertvarkant valstybės įmonę į akcinę bendrovę, kito turto perduoti bendrovei valdyti patikėjimo teise nenumatoma. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Įstatymų projektų paketo, taip pat ir Aviacijos įstatymo keitimo projekto, antikorupcinį vertinimą (2021 m. balandžio 28 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-32450).“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savininkų asociacija, 2020-05-196 Argumentai
papildymu siekiama patikslinti uosto direkcijos atsakomybę, kad ji būtų atsakinga ne tik už laivų ir žmonių gelbėjimą uosto akvatorijoje, bet ir už turto (pvz. iškritusius konteinerius) gelbėjimą. 13 punkto papildymu siekiama aktyvesnės uosto direkcijos politikos, kurios įgyvendinimas skatintų naudoti mažiau taršias technologijas. Tarptautinė jūrų organizacija yra užsibrėžusi iki 2050 m. laivybos anglies dvideginio emisijas sumažinti 50 %, lyginant jas su 2008 m.
Prie šio tikslo pasiekimo, mūsų nuomone, privalo prisidėti ir uosto direkcija pvz. taikydama uosto rinkliavų nuolaidas laivams, naudojantiems alternatyvius degalus. Paminėtina, kad Uosto direkcijos 2019-2022 m. strateginės veiklos plane įrašyta „Klaipėdos uostas
Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;
organizuoti uosto akvatorijoje laivų, žmonių ir turto gelbėjimo darbus;
(valdytojus) ir uosto naudotojus diegti ir naudoti neigiamą poveikį aplinkai mažinančias ir (ar) kompensuojančias priemones;
4Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 16 punktą. 16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.“
Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Už savo turto priežiūrą ir gelbėjimą yra atsakingas turto savininkas, todėl siekis įstatymą pakeisti taip, kad už turto gelbėjimą būtų atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra nepagrįstas. Uosto akvatorijoje paskendusio turto iškėlimo tvarka ir kas yra atsakingas už turto iškėlimą yra detaliai aprašyta Uosto įstatymo ketvirtame skirsnyje. Pažymėtina, kad 1979 metų tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija taip pat reglamentuoja tik žmonių ir laivų gelbėjimą. Uosto rinkliavos yra vienintelis šaltinis iš kurio yra finansuojami visi uosto infrastruktūros plėtros projektai, infrastruktūros priežiūra, todėl kiekvienas rinkliavų mažinimas turi būti pasvertas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai valstybė kelia turto grąžos reikalavimus, todėl nuolaidų taikymas tiesiogiai sumažintų turto grąžą.“
savininkų asociacija, 2020-05-1913 Argumentai: Uosto direkcijos funkcijos yra nustatytos šio įstatymo 11 straipsnyje. Logiška, kad funkcijoms vykdyti yra būtinos lėšos. Todėl, keista, kad uosto lėšų panaudojimas susiejamas su Uosto direkcijos strateginės veiklos planu. Uosto direkcijos 2019-2022 m. strateginės veiklos plane nurodoma, kad papildomai generuojama uosto ekonominė, finansinė nauda nukreipiama į miesto ir valstybės biudžetus, kaip svarus valstybės pajamų šaltinis. Akivaizdu, kad uosto direkcijos pastaruoju metu mokami dividentai ženkliai papildo valstybės biudžetą, tačiau uosto finansinė nauda miestui yra labai diskutuotina. Gyventojų pajamų mokesčio prognozė, tvirtinama Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Klaipėdos miestui yra apie 97 mln. Eur., iš planuojamo 200 mln. Eur. bendro miesto biudžeto. Akivaizdu, kad pagrindinis miesto savivaldybės biudžeto šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis. Tačiau dėl uoste diegiamų technologijų, dirbančiųjų skaičius ateityje neturėtų didėti. Uosto direkcija yra suinteresuota krovos didinimu, tuo tarpu miesto savivaldybė, miesto gyventojai krovos didėjimą sieja su didėjančia tarša, bet ne su didėjančia nauda. Paminėtinos kitos iniciatyvos padidinti Klaipėdos miesto projektų finansavimą Uosto direkcijos lėšomis. 2017 metais Seime užregistruotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūlyta Uosto direkciją įpareigoti papildyti Klaipėdos miesto biudžetą, pervedant 10% visų jos gaunamų pajamų.
Šiuo metu Uosto įstatymas numato galimybę papildomai finansuoti tik uosto privažiuojamuosius kelius. Tokia parama miestui nėra ženkli ir neskatina miesto savivaldybės suinteresuotumo uosto plėtra. Paminėtina, kad Uosto įstatymo 3 straipsnis nurodo, kad „Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.“ Taigi, uosto direkcijos kapitalas bus formuojamas valstybės turtu ir 100 % jos akcijų priklausys valstybei. Tik įsteigus akcinę bendrovę galėtų prasidėti diskusija apie dalies akcijų perdavimą/pardavimą savivaldybei. Siūlomu Asociacijos įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti didesnes galimybes uosto direkcijos lėšomis finansuoti savivaldybės projektus. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas reglamentuoja, kad „Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.” Tokiu būdu galima būtų finansuoti infrastruktūros darbus Danės (Dangės) upėje, Kuršių mariose ar Vilhelmo kanale. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas
lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto direkcijos funkcijomis, uosto veikla ir numatytoms Uosto direkcijos strateginiame veiklos plane, apmokėti. 2.
taip pat naudojamos privažiavimo prie uosto keliams, vidaus vandenų prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) išlaidoms kompensuoti.“ Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Pagal Uosto įstatymo 33 straipsnio 8 dalį Uosto direkcija skiria lėšas privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti dėl to, kad jais be kito transporto papildomai važiuoja ir uosto transportas. Lėšos privažiavimo prie uosto keliams yra skiriamos tam, kad būtų pagerinta privažiavimo prie uosto kokybė. Bet kokiu atveju tai nėra tiesiog lėšų perdavimas savivaldybei.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas, 2020-06-02 Atsakydami į Jūsų 2020-05-20 paklausimą Nr. S-2020-2307, teikiame Valstybės saugumo departamento vertinimą dėl įstatymų projektais Nr. XIIIP-2845 ir Nr. XIIIP-2849 siūlomo Klaipėdos valstybinio jūsų uosto valdybos reglamentavimo galimų rizikos veiksnių ir atitikties Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos (toliau - KVJUD) statuso pakeitimas į akcinę bendrovę pats savaime nesuponuoja grėsmių ar pavojų nacionaliniam saugumui. Iš esmės sutinkame su aukščiau minėtų įstatymų projektų rengėjo nuomone, kad toks veiksmas galėtų sudaryti prielaidas efektyviau valdyti KVJUD (akcinės bendrovės) turtą.
Vis dėlto, kad ši prielaida pasitvirtintų, prieš priimant sprendimą būtina įgyvendinti tam tikras sąlygas – antraip, Valstybės saugumo departamento vertinimu, valstybei strategiškai svarbaus objekto – Klaipėdos jūrų uosto - veikla gali būti sutrikdyta ir būtent šį nepakankamą pasirengimą vykdyti tokio masto reformą vertiname kaip riziką šalies nacionalinio saugumo interesams. Pirma, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2845 3 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad uosto infrastruktūra (pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tai yra infrastruktūra, kuri turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui), nuosavybės teise galės priklausyti arba Lietuvos Respublikai, arba Uosto direkcijai (akcinei bendrovei). Kadangi įstatymo projekte paliktos abi galimybės, viena vertus, nėra aišku, kaip numatoma formuoti akcinės bendrovės turtą ir ar tai užtikrintų jos veiklos bei turto valdymo efektyvumą. Kita vertus, neturint jokių kriterijų ar konkrečių pasiūlymų, kuri infrastruktūra liks valstybės nuosavybėje, o kuri pereis akcinei bendrovei, VSD kyla pagrįstų abejonių, ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kita dabartinė uosto infrastruktūra bus tinkamai prižiūrima valstybinės įmonės pertvarkos į akcinę bendrovę metu bei (jeigu vis dėlto bus apsispręsta pertvarką vykdyti) ją užbaigus. Antra, Įstatymo projektas Nr.
Antra, Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845 iš esmės numato, kad šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis KVJUD valdomas turtas (ar jo dalis) būtų investuojamas į akcinę bendrovę, t. y. privatų juridinį asmenį, tačiau, skirtingai negu numato kiti įstatymai, nėra atliktas tokio potencialaus veiksmo (valstybės turto investavimo) socialinio-ekonominio pagrįstumo vertinimas, nėra parengti būsimos akcinės bendrovės steigimo dokumentai ir/ar nėra pranešta, nuo kada bus galima su jais susipažinti. Taigi dabartiniame etape visiškai nėra aišku, kaip būtų vykdoma valstybinės įmonės pertvarka į akcinę bendrovę ir kokią naudą tai duotų. Trečia, kadangi nėra jokių išorinių faktorių, skatinančių valstybinės įmonės KVJUD akcionavimą inicijuoti būtent šiuo metu, VSD kyla abejonių dėl pasirengimo šį procesą tinkamai suvaldyti, apsaugant strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą, užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą uosto darbą bei maksimalią naudą valstybei. Teoriškai akcinė bendrovė sukuria prielaidas efektyviau valdyti turtą, jį investuoti ir pan. Tačiau pertvarkų procese taip pat atsiranda ir daugiau galimybių įvairioms manipuliacijoms, kurios galėtų kelti rizikas nacionaliniam saugumui – pavyzdžiui, nustatant turto, kurio pagrindu būtų formuojamas akcinės bendrovės kapitalas, vertes, steigiant dukterines bendroves, organizuojant įvairius prekių, paslaugų įsigijimus ir pan. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad prieš priimant sprendimą būtina įvertinti galimas rizikas, įskaitant ir išdėstytas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. gegužės 28 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-3902. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „1. Patikslintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, papildant 14 straipsnį 3 dalimi: „3.
Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus turtą, kuris pagal šį įstatymą yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinį kapitalą.“
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnyje nurodytas socialinis ekonominis pagrindimas šioje stadijoje nėra atliktas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio nuostatos nurodytą ekonominį ir socialinį pagrindimą sieja su sprendimo investuoti priėmimu, todėl, manytina, kad keičiamo įstatymo priėmimui tokio vertinimo atlikimas vertinant procedūriniu aspektu nėra būtinas. Šis pagrindimas bus pateiktas rengiant Vyriausybės nutarimą dėl sutikimo reorganizuoti įmonę ir investavimo. Būsimos bendrovės įstatai bus parengti iki kreipiantis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kadangi tai vienas iš dokumentų, kurie privalės būti pateikti komisijai (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540, 29 punktas). Kartu akcentuotina, kad pertvarkymo procesas yra aiškiai reglamentuotas teisės aktuose – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose. 3.
3Akcentuotina,
kad Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių peržiūra. Įstatymų projektais iš esmės įgyvendinama ši programa. Kartu pažymėtina, kad pertvarkymo laikotarpiu įmonė veiks pagal valstybės įmonei keliamus reikalavimus ir nustatytas taisykles, todėl papildomų rizikų ar pavojų pertvarkymo laikotarpiu neturėtų kilti. Pažymėtina, kad 2018 m. siekiant gerinti korupcijos prevencijos teisinį reguliavimą, užtikrinti geresnį valdymą, didinti tiek visuomenės, tiek partnerių pasitikėjimą Uosto direkcija, Uosto direkcijoje buvo įdiegta Antikorupcinė vadybos sistema, atitinkanti ISO 37001:2016 standarto reikalavimus. Manytina, kad neturėtų kilti rizikų, nustatant turto vertes. Turto vertinimą atliks kvalifikuotas nepriklausomas turto vertintojas. Jei paaiškėtų, kad turto vertinimo ataskaita netiksli, be drausminės atsakomybės, galima būtų kreiptis į teismą dėl civilinės atsakomybės taikymo už atsiradusius nuostolius. Kartu akcentuotina, kad Uosto direkcija ir po pertvarkos išlaikys perkančiojo subjekto statusą ir viešuosius pirkimus, kaip ir dabar, vykdys pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą.“2
departamentas, 2021-03-30
Respublikos susisiekimo ministerijai (2018 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr.
18-6273), kurios laikosi ir dabar, t. y. nėra aišku, kokiu būdu bus pertvarkomos konkrečios Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos valstybinės įmonės į privačius juridinius asmenis, kokia dalis pertvarkomų juridinių asmenų akcijų priklausys valstybei, kaip bus paskirstomas pertvarkomų juridiniu asmenų turtas, ar bus išlaikoma tokių asmenų valstybės kontrolė siekiant apsaugoti nacionalinius valstybės interesus ir pan. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ "Lietuvos oro uostai", VĮ "Oro navigacija", VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paslapčių subjektai, o VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija disponuoja įslaptinta informacija kaip Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įstaiga. Nėra aišku, kaip bus įgyvendinama ir užtikrinama įslaptintos informacijos apsauga šiose valstybės įmonėse, kai jos bus pertvarkomos į privačius juridinius asmenis, ir kol juridiniai asmenys nebus gavę tiekėjo patikimumo pažymėjimų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, perduodant įslaptintą informaciją nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurioms reikia susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti ar sukurti, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo septintojo skirsnio reikalavimai. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „1. Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos valstybės įmonės į privačius juridinius asmenis bus pertvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka. Visos, t. y. 100 proc., pertvarkomų juridinių asmenų akcijos priklausys valstybei. Šiuo metu planuojama, kad visas pertvarkytų bendrovių turtas, kuris nėra valstybės išimtinė nuosavybė pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), bus valdomas nuosavybės teise.
Priėmus įstatymų projektus Seime, dėl valstybės turto investavimo bus priimami Vyriausybės sprendimai, kurie bus ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Pertvarkius valstybės įmones į bendroves, išliks įmonėms nustatyti specialieji įpareigojimai, bendrovės turės veikti efektyviai, didinti nuosavo kapitalo grąžą, užtikrinti strateginio turto saugumą, įgyvendinti akcininko jiems keliamus tikslus, tarp jų ir viešojo intereso apsaugą. Valstybė, būdama vienintelė bendrovės akcininkė, išlaikys šių įmonių kontrolę per visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriamą kompetenciją, viešasis interesas taip pat bus užtikrinamas per specialiuosius įpareigojimus. Bus ir toliau užtikrinamas nacionalinis saugumas: bendrovės įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus (taip ir išliks po pertvarkos); viešoji transporto infrastruktūra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą; valstybei išimtine nuosavybės teise priklausys Konstitucijoje minima infrastruktūra; bus vykdoma bendrovių sudaromų sandorių, darbuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra; strateginis turtas bus įtraukiamas į bendrovių saugumo planus; turtas negalės būti perleidžiamas ar sunaikinamas be Vyriausybės sutikimo.
Siekiant išvengti galimo reglamentavimo neaiškumo specialiųjų įstatymų – Aviacijos, Vidaus vandenų transporto kodekso, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo – nuostatos bus papildytos baigiamosiomis įgyvendinamosiomis nuostatomis iš kurių bus aišku, kad visas valstybės įmonių valdomas turtas (išskyrus išimtinę valstybės nuosavybę) bus investuojamas į pertvarkomą akcinę bendrovę („Valstybės įmonės <...> pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis (išskyrus turtą, kuris pagal šį įstatymą yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) ir valstybės įmonės <...> patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas investuojamas sudarant akcinės bendrovės <...> įstatinį kapitalą.“). 2. Seimui priėmus įstatymų projektus, bus sudarytos teisinės prielaidos valstybės įmonių pertvarkai į bendroves. Visas pertvarkos procesas vyks teisės aktų nustatyta tvarka, tam tikrais etapais. Valstybės įmonės atliks visas reikalingas procedūras, kad pertvarkai pasibaigus tapusios akcinėmis bendrovėmis galėtų dirbti su įslaptinta informacija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek susisiekimo, tiek kituose sektoriuose valstybės valdomų bendrovių darbuotojai turi galimybę dirbti su įslaptinta informacija.
Susisiekimo ministerija remsis jau esančia gerąja praktika šioje srityje. Kartu akcentuotina, kad Susisiekimo ministerija, siekdama pasirengti sklandžiam valstybės įmonių pertvarkos procesui, Valstybės saugumo departamentui 2021 m. gegužės 28 d. pateikė raštą, kuriuo prašoma pateikti rekomendacijas dėl klausimų, susijusių su įslaptintos informacijos tvarkymui.“
tarnyba, 2020-05-28 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į gautą Jūsų 2020 m. gegužės 20 d. prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 12¹, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2845 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektu siekiama:
direkciją (toliau – Uosto direkcija) pertvarkyti į akcinę bendrovę ir sudaryti teisines prielaidas šiai įmonei po pertvarkos efektyviai valdyti šiuo metu jų valdomą turtą. Baigus šią pertvarką būtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos dėl valstybės valdomų įmonių teisinės formos pertvarkymo į ribotos atsakomybės bendroves. Pertvarkius valstybės įmonę į akcinę bendrovę bus gerokai aiškiau paskirstytos valdymo organų pareigos ir taip bus sustiprinta kontrolė.
infrastruktūra išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei. 1.
antikorupcinį vertinimą, nenustatėme, kad projektu siūlomos nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygų korupcijai, tačiau pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-11-14 išvadoje (toliau – Teisės departamento išvada) 1 ir 3 punktuose pateiktoms pastaboms, manome, kad šios nuostatos gali būti suprantamos ir taikomos nevienareikšmiškai, o būtent:
Projekto 3 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas neaiškus teisinis reguliavimas dėl konkretaus uosto infrastruktūros savininko (valstybės ar privataus asmens) parinkimo (nustatymo) ir dėl uosto infrastruktūros ir privažiuojamųjų kelių perdavimo Uosto direkcijai kaip valstybės turtinis įnašas formuojant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą gali turėti įtakos neskaidriam jo taikymui. Pažymime, kad nors projekto aiškinamajame rašte yra išaiškinama, kad uosto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei, tačiau priėmus projektą bus vadovaujamasi ne aiškinamuoju raštu, bet galiojančia priimto įstatymo nuostata, iš kurios neaišku, kaip bus paskirstomas turtas, todėl gali būti suprantama ir taikoma nevienareikškai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir norėdami išvengti sąlygų antikorupciniu požiūriu ydingai interpretuoti nuostatas, siūlome apsvarstyti galimybę atskleisti ne aiškinamajme rašte, o ir projekte ar visas turtas, ar jo dalis bus perduota akcinei bendrovei. Pritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Patikslintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 14 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, papildant straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymo metu Valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus turtą, kuris pagal šį įstatymą yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinį kapitalą.“
tarnyba, 2020-05-28
dalyje keičiama uosto infrastruktūros sąvoka, pagal kurią siaurinama hidrotechninių ir inžinierinių įrenginių ir statinių sąvokos. Numatoma nustatyti, kad be kitų objektų uosto infrastruktūrą sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantosaugos statiniai, kurie pagal Statybos techninį reglamentą[1] yra tik dalis hidrotechnikos įrenginių. Šie pakeitimai nėra aptarti aiškinamajme rašte, todėl manytina, kad pasikeitus uosto infrastruktūros sąvokai ne visi pagal galiojantį teisinį reguliavimą esantys objektai pateks į projekte keičiamą uosto infrastruktūros sąvoką. Siekdami teisinio regulivaimo aiškumo, siūlome atskleisti šios sąvokos pakeitimo priežastis. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Išdėstant uosto infrastruktūros sąvoką nauja redakcija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projekte nėra siaurinama uosto infrastruktūros apimtis. Tiek šiuo metu, tiek priėmus projektą visas turtas kuris šiuo metu yra uosto infrastruktūra ir toliau liks uosto infrastruktūra. Šiuo metu įstatyme prie uosto infrastruktūros sąvokos nurodoma, kad hidrotechniniai įrenginiai yra uosto infrastruktūra.
Tačiau remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ apibrėžimu, didžiosios dalies hidrotechninių įrenginių nėra uoste. Projekto apibrėžime iš hidrotechninių įrenginių sąrašo yra išrinkti ir išvardinti visi esami ir galimi uosto infrastruktūros objektai: molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantinės, krantosaugos statiniai. Kaip ir minėta, kitų hidrotechninių įrenginių nėra uoste, todėl uosto infrastruktūros apibrėžimas buvo patikslintas nurodant tik tuos infrastruktūros objektus, kurie yra ar galėtų būti uoste.“
tarnyba, 2020-05-28
keičiamo 5 straipsnio 3 dalyje numatoma nustatyti, kad kiti uosto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniam ir juridiniams asmenims. Nei projekto aiškinamasis raštas, nei projekto nuostatos neatskleidžia kitų uosto objektų, kurie yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalis, sąvokos, todėl nėra aišku, kokie ir kokia dalimi projekte nenumatyti kiti objektai priklausys valstybei. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo siūlome tikslinti kitų objektų sąvoką. Manome, kad šioje išvadoje aptartas projekte siūlomas reguliavimas nulems nuostatų, taikytinų keičiant valstybės valdomos įmonės teisinę formą į akcinę bendrovę ir perskirstant valstybei priklausantį didelės vertės turtą, todėl labai svarbus jų aiškumas nepaliekant vietos interpretacijai ir užkertant galimybę galimai nesąžiningam jų taikymui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (taip pat ir bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) turtui nėra taikomas Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei jame įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo apribojimai bei saugikliai, turintys užtikrinti skaidrų ir racionalų valstybės turto naudojimą. Dėl šios priežasties, nors ir nekvestionuodami principinio sprendimo kai kurių valstybės valdomų įmonių teisinę formą keisti iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, norėtume atkreipti dėmesį į korupcijos rizikos veiksnius, kurie gali kilti turtą valdant akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, taikomus tiek valstybės ar savivaldybės valdomoms, tiek ir privataus kapitalo bendrovėms. Dalis šių rizikos veiksnių nustatyti atlikus korupcijos rizikos analizę akcinių bendrovių turto valdymo veiklos srityje[2]. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Kiti uosto objektai nėra atskira sąvoka. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projekte bei kituose įstatymuose yra apibrėžtas išimtine valstybės nuosavybe valdomo turto valdymo ir naudojimo režimas, viešosios transporto infrastruktūros režimas, uosto infrastruktūros režimas ir kitų valstybei svarbių objektų valdymo ir naudojimo režimas.
Be aukščiau minėto turto, uoste yra įvairaus kito turto šiuo metu priklausančio privatiems asmenims (sandėliai, aikštelės, garažai, transformatorinės, siurblinės, inžineriniai tinklai ir t.t.), kurio specifinis režimas nenustatytas ir poreikio jį nustatyti nėra. Jis naudojamas, valdomas ir disponuojama juo taip pat kaip ir bet kuriuo kitu turtu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai projekte jie nurodomi kaip kiti uosto objektai.“
tarnyba, 2021-04-2813
optimizuoti valstybinių įmonių valdymą jas pertvarkant į uždarąsias akcines bendroves ar akcines bendroves, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei (t. y. valstybės ar savivaldybės valdomas bendroves), ir uždarąsias akcines bendroves ar akcines bendroves, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomoms bendrovėms. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto 1 straipsnio nuostatos, numatančios valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statuso pakeitimą, neakcentuoja šių aspektų, todėl priėmus šiuos projektus minėta valstybės įmonė būtų reorganizuojama į akcinę bendrovę.
Atsižvelgdami į tai, kad sąvokos „akcinė bendrovė“ ir „akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei“, bei „akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomoms bendrovėms“, savo turiniu nėra tapačios, o valstybės įmonės reorganizavimas ne į uždarąsias akcines bendroves ar akcines bendroves, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomoms bendrovėms, o į akcinę bendrovę ar uždarąją bendrovę sukeltų skirtingus padarinius, siūlome projektuose vartojamas formuluotes tikslinti (ar išaiškinti, kaip minėtų įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama vartojama „akcinės bendrovės“ sąvoka[3]). Pritarti. Patikslinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, papildant nuostata, kam priklauso bendrovės akcijos: „15. Uosto direkcija – valstybės įmonė akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei.“
tarnyba, 2021-04-28 2.2.
Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlomais pakeitimais siekiama vykdyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Susisiekimo ministerija) reguliavimo srities valstybės įmonių – valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, valstybės įmonės „Oro navigacija“, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos – valdymo pertvarką, t. y. pertvarkyti į akcines bendroves ir sudaryti teisines prielaidas minėtoms įmonėms po pertvarkos efektyviai valdyti šiuo metu jų valdomą turtą. Atkreipiame dėmesį, kad nors tokia pertvarka gali sudaryti prielaidų politinių ir politikų asmeninių interesų įtakos mažinimui, tačiau rizikas gali kelti nepakankamas tokių bendrovių veiklos reglamentavimas. Dėl šio nepakankamo reglamentavimo bendrovių veiklos prioritetu gali tapti ne viešojo intereso tenkinimas, o pelno siekimas, dėl to nukentėtų kitų ūkio subjektų ir vartotojų teisės ir teisėti interesai. Be to, tai taip pat gali padidinti korupcijos pasireiškimo riziką, kadangi dėl nepakankamo reglamentavimo gali pradėti dominuoti sprendimus priimančių ar su jais susijusių asmenų asmeniniai interesai. Manome, kad, vykdant siūlomą pertvarką, papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas kuriamų bendrovių veiklos sektorių įstatyminiam reglamentavimui (pvz., rinkodara, techninė priežiūra, veiklos priežiūra ir kontrolė). Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, akcinės bendrovės įstatai. Akcinėje bendrovėje kontrolės ir priežiūros funkcijoms atlikti gali būti sudaroma stebėtojų taryba (Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 2 d.). Pagal įstatymą, stebėtojų taryba, be kitų funkcijų, svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą (Akcinių bendrovių įstatymo 32 str. 1 d. 1 p.).
taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas priežiūros funkcijas (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 11 d.). Taigi, pertvarkant valstybės įmones į akcines bendroves, priežiūros funkcijos, siekiant didesnio nepriklausomumo, skaidrumo ir maksimalaus efektyvumo, įstatuose gali būti perskirstytos tarp priežiūros ir valdymo organų, kurie reikšmingus sprendimus gebėtų priimti nešališkai, išlaikydami akcijų valdytojo kontrolę. Taip pat akcentuotina, kad bendrovės akcininko steigimo dokumentuose nustatomi tikslai, o ne teisinė forma lemia tai, kokių tikslų sieks pertvarkytos valstybės įmonės. Valstybės įmonių pertvarkymas į akcines bendroves, kurių vieninteliu akcininku taptų valstybė, savaime nereiškia, kad keistųsi viešosios infrastruktūros valdytojų veiklos prioritetai ir viešųjų interesų tenkinimas taptų antraeiliu bendrovių tikslu. Kokių tikslų ir kokio pelno turėtų siekti juridinis asmuo, turi teisę pasakyti juridinio asmens dalyvis, šiuo konkrečiu valstybės įmonių ir būsimų akcinių bendrovių atveju – būtent valstybė. Taigi, kaip ir dabar, taip ir po pertvarkymo valstybė per akcijų valdytoją galės kontroliuoti, kokių tikslų sieks ir kokią veiklą vykdys įmonė. Papildomai akcentuotina ir tai, kad nepriklausomai nuo pertvarkomų juridinių asmenų teisinės formos (t. y. tiek šiuo metu, tiek ir po pertvarkymo veiksiančių bendrovių) veikla yra ir išliks reglamentuojama teisės aktų, apsaugančių šių bendrovių kontrahentus. Pirmiausia, kainų klausimą reguliuoja bendrasis teisinis reguliavimas, pavyzdžiui, pernelyg aukštų ir diskriminacinių kainų nustatymą riboja Konkurencijos įstatymas ir konkurencijos priežiūrą įgyvendinanti Konkurencijos taryba. Antra, pertvarkomi juridiniai asmenys turi ir specialų sektorinį reguliavimą.
Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. siekiant gerinti korupcijos prevencijos teisinį reguliavimą, užtikrinti geresnį valdymą, didinti tiek visuomenės, tiek partnerių pasitikėjimą Uosto direkcija, Uosto direkcijoje buvo įdiegta Antikorupcinė vadybos sistema, atitinkanti ISO 37001:2016 standarto reikalavimus.“
tarnyba, 2021-04-28
pagrindų įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma, keičiant Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – Transporto veiklos pagrindų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį, nustatyti išimtį, kai viešosios transporto infrastruktūros savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, arba uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei (toliau kartu vadinamos bendrovėmis), lėšos, gautos už naudojimąsi šia infrastruktūra, gali būti naudojamos ne tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytoms programoms finansuoti. Manome, kad siūlomas teisinis reglamentavimas kelia riziką, kad lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, gali būti naudojamos bendrovių ar sprendimus priimančių asmenų interesams tenkinti, o viešosios transporto infrastruktūros priežiūra bus vykdoma iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai gali paskatinti aplaidų naudojimąsi transporto infrastruktūra, kuri bus nukreipta ne į viešojo intereso tenkinimą, o tik į lėšų gavimą bei piktnaudžiavimą siekiant asmeninės naudos. Siekdami mažinti šią riziką siūlome reglamentuoti minėtos išimties taikymo ribojimus.
Pažymėtina, kad ši pastaba ir pasiūlymas yra aktualūs ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomam Transporto veiklos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pakeitimui. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Akcentuotina, kad bendrovės kaip viešosios transporto infrastruktūros savininkės bus suinteresuotos užtikrinti šios infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą, siekiant pritraukti infrastruktūros naudotojų. Pažymėtina, kad nesiūloma keisti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (kuriame numatyta, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad viešosios transporto infrastruktūros objektas atitiktų saugaus eismo, aplinkosaugos ir kitus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 10 ir 11 straipsniuose, tinkamai prižiūri, modernizuoja ir plėtoja viešosios transporto infrastruktūros objektus), todėl šioje dalyje numatyti reikalavimai ir toliau bus taikomi viešosios transporto infrastruktūros valdytojams. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo, jeigu jis dominuoja atitinkamoje infrastruktūros suteikimo rinkoje, pareigą suteikti infrastruktūrą nediskriminacinėmis sąlygomis taip pat įtvirtina ir konkurencijos teisės reikalavimai.“
tarnyba, 2021-04-28
siūloma, keičiant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, nustatyti, kad Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtintų ne susisiekimo ministras, kaip yra šiuo metu, o rengtų Uosto direkcija. Priėmus siūlomą reglamentavimą kyla rizika, kad tvirtinant Uosto rinkliavų taikymo taisykles tikslas bus išimtinai pelno siekimas, bet ne viešojo intereso užtikrinimas. Todėl siūlome nustatyti, kad rengiant ir (ar) tvirtinant Uosto rinkliavų taikymo taisykles dalyvauja Susiekimo ministerija.
Pažymime, kad šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas kartu su 2.3 punkte išdėstyta Specialiųjų tyrimų tarnybos pozicija. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Visų pirma, Vyriausybė tvirtina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių sąrašą bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principų aprašą. Antra, nors uosto rinkliavos yra pagrindinė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamų rūšis, o pelno siekimas yra neatsiejamas nuo valstybės intereso gauti nustatyto dydžio grąžą dividendų ar pelno įmokos forma, Klaipėdos uostas veikia konkurencijos su kitais uostais sąlygomis, todėl rinkliavų klausimu negali būti vadovaujamasi išimtinai pelno siekimo kriterijumi. Kartu manytina, kad, vertinant uosto teikiamų paslaugų gavėjus ir paslaugų specifiką, akcininko pareigas vykdanti institucija, vertindama poreikį apsaugoti viešąjį interesą, steigimo dokumentuose galės nustatyti tokiai įmonei ir kitus tikslus, o įmonės organams – papildomas kompetencijas, be kita ko, susijusias su uosto rinkliavomis, įmonės valdomais viešosios infrastruktūros objektais.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2842, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2843, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2844, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.
I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-2845, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2846, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053
Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2849 (toliau
pasikeitusį teisinį reguliavimą (2020 m. sausio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2373; 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymas Nr. XIII-1662; 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 31, 33, 39, 40, 401, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2661; 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių, 1, 2, 3, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 171, 191 straipsniais ir 5 priedu įstatymas) ir siekiant suderinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu atitinkamai turėtų būti patikslintas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr.
VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2846 19 ir 201 straipsniai ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-2849 4 priedas. Pritarti. Įstatymų projektų paketas Seimui pateiktas 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1080, tačiau per tą laiką aktualios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatos nesikeitė. Siūlomi keitimai bus suderinti su pasikeitusiomis Aviacijos įstatymo, Saugios laivybos įstatymo ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis. 2 LR Vyriausybė,
Įstatymo projektų įsigaliojimo dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, valstybės įmonės „Oro navigacija“, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos pertvarkymu į akcines bendroves, nustatyti vėlesnę Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2844, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2845, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2846, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2847 ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2849 įsigaliojimo datą – 2022 m. gruodžio 31 d.
Pritarti. Patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-03 Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra strateginis objektas turintis išskirtinę reikšmę nacionaliniam saugumui, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas, Valstybės saugumo departamento pateiktą vertinimą dėl siūlomo reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, nesant pakankamo ekonominio socialinio pagrindimo dėl būtinybės pertvarkyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdymo modelį keičiant uosto direkcijos statusą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-2845 atmesti. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos valstybės įmonės į privačius juridinius asmenis bus pertvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka. Visos, t. y. 100 proc., pertvarkomų juridinių asmenų akcijos priklausys valstybei. Šiuo metu planuojama, kad visas pertvarkytų bendrovių turtas, kuris nėra valstybės išimtinė nuosavybė pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), bus valdomas nuosavybės teise. Priėmus įstatymų projektus Seime, dėl valstybės turto investavimo bus priimami Vyriausybės sprendimai, kurie bus ekonomiškai ir socialiai pagrįsti.
Pertvarkius valstybės įmones į bendroves, išliks įmonėms nustatyti specialieji įpareigojimai, bendrovės turės veikti efektyviai, didinti nuosavo kapitalo grąžą, užtikrinti strateginio turto saugumą, įgyvendinti akcininko jiems keliamus tikslus, tarp jų ir viešojo intereso apsaugą. Valstybė, būdama vienintelė bendrovės akcininkė, išlaikys šių įmonių kontrolę per visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriamą kompetenciją, viešasis interesas taip pat bus užtikrinamas per specialiuosius įpareigojimus. Bus ir toliau užtikrinamas nacionalinis saugumas: bendrovės įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus (taip ir išliks po pertvarkos); viešoji transporto infrastruktūra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą; valstybei išimtine nuosavybės teise priklausys Konstitucijoje minima infrastruktūra; bus vykdoma bendrovių sudaromų sandorių, darbuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra; strateginis turtas bus įtraukiamas į bendrovių saugumo planus; turtas negalės būti perleidžiamas ar sunaikinamas be Vyriausybės sutikimo. Manytina, kad valstybės įmonių pertvarkymas į akcines bendroves, kurių vieninteliu akcininku taptų valstybė, savaime nereiškia, kad keistųsi viešosios infrastruktūros valdytojų veiklos prioritetai ir įstatymo saugomos vertybės ir visuomenės teisėti interesai būtų pažeisti.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2021-06-167 Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje naujoje Viešoje administravimo įstatymo redakcijoje (Viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2987) praplėstas administravimo subjektų ratas (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalį viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą) – įtraukiant specialų statusą pagal atskirus įstatymus turinčius asmenis, pvz. antstoliai, notarai, policijos rėmėjai, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir pan., Saugios laivybos įstatymo keisti nebetikslinga. Uosto kapitonas bus laikomas specialų statusą turinčiu fiziniu asmeniu, galinčiu atlikti viešąjį administravimą. Nebeteikiant Saugios laivybos įstatymo keitimo, siūloma atsisakyti pripažinti netekusia galios 12¹ straipsnio 4 dalį:
Atsisakyti pripažinti netekusia galios 12¹ straipsnio 4 dalį: „7 straipsnis. 12¹ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 12¹ straipsnio 4 dalį.“
komitetas, 2021-06-16145 Įstatymo projektą papildyti naujomis Įstatymo taikymo nuostatomis dėl supaprastinto žemės sklypų perdavimo pertvarkymo metu ir 14 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir uosto akvatorijos sklypų patikėtinės teises ir pareigas nuo 2023 m. sausio 2 d. perima akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių teisių ir pareigų perėmimo pakeičia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir uosto akvatorijos sklypų registro duomenis ir įrašo valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėtinę – akcinę bendrovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas, L.Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 10 punkte nustatyta, kad hidrotechnikos įrenginiai yra užtvankos, dambos, hidroelektrinės, derivacinės elektrinės, hidroakumuliacinės elektrinės, siurblinės, vandens ėmyklos, krantinės, dokai, prieplaukos, molai, vandens pralaidos, vandenvietės ir vandenruošos statiniai statiniai, nusodintuvai, kanalai ir jų statiniai, upių vagotvarkos statiniai, krantosaugos statiniai, žuvininkystės statiniai, laivininkystės statiniai, bangolaužiai, jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, akvedukai, diukeriai, bunos, polderiai, žuvų pralaidos, melioracijos statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kiti hidrotechnikos statinių požymius atitinkantys inžineriniai statiniai. [2] Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/kra_vvi2-turto-valdymo-srityje.pdf [3] Manome, kad projektuose būtų tikslinga naudoti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 15 dalyje nustatytas savivaldybės ir valstybės valdomos bendrovės sąvokas.