Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„4) nacionalinių parkų, regioninių valstybinių
parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paviršinių vandens telkinių pakrančių
apsaugos juostų žemė;“. 3. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jei, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal naujai nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIIP-2840(2) lyginamasis variantas
pakeitimas
išdėstyti taip:
„4) nacionalinių parkų, regioninių valstybinių
parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paviršinių vandens telkinių pakrančių
apsaugos juostų žemė;“. 3. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių žemės mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama apsaugoti žemės savininkų interesus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2031) nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą. Įstatymo projekto uždaviniai – suvienodinti teisės aktuose naudojamas sąvokų apibrėžtis, papildyti keičiamame įstatyme nustatytą žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką ir nustatyti, kad žemės mokesčiu neapmokestinama žemė, kai ji patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą šiame įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerija, suderinusi su Finansų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Žemės mokesčio įstatyme nustatyta, kada žemės mokestis nemokamas. Tarp šiame įstatyme nurodytų atvejų yra ir tokių, kai žemės sklypas patenka į atskiras Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte nurodytas teritorijas (valstybinių parkų, draustinių žemė ir pan.), bet nėra atvejų, kai, viešojo intereso tikslais nustačius kelias šiame projekte nurodytas teritorijas, pagal jose taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą žemės savininkas negalėtų naudotis žemės sklypu ar jo dalimi. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgus į tai, kad neįmanoma nurodyti visų galimų variantų, kai žemės sklypai gali patekti į kelias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte nurodytas teritorijas numatant šiose teritorijose žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad žemės mokestis nemokamas, kai žemė patenka į minėtas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Šios nuostatos siūloma netaikyti, jei, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal naujai nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Priėmus Įstatymo projektą, žemės savininkai nepatirtų nuostolių mokėdami žemės mokestį tais atvejais, kai, viešojo intereso tikslais nustačius teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (kai žemės savininko sutikimas neprivalomas), negali naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, poįstatyminių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, poįstatyminių teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-11-07 Nr. S-2018-8301 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2840 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2840, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčiu neapmokestinama ,,žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus)“. Teikiamu įstatymo projektu siekiama suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad pastarojo įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę“. Taigi pastarajame įstatymo projekte kompensacijų dydžio apskaičiavimas yra siejamas su mokėtinu žemės mokesčio dydžiu, tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčių tokia žemė nėra apmokestinama.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projektų nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje. 2. Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tokio reikalavimo netaikant su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar teikiamas įstatymo projektas laikytinas su
įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2715) susijusiu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant išlaikyti aukščiau nurodytą 6 mėnesių terminą, neturėtų būti keičiama projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 2 straipsnyje įstatymo įsigaliojimas yra numatytas 2019 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar mokestinės lengvatos, numatytos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte, įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, jog mokestinis žemės mokesčio laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y., mokestinio laikotarpio pradžia.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos. 4. Priėmus teikiamą įstatymo projektą ir nustačius naują žemės mokesčio lengvatą, galimai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos, nes pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės mokestis yra įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą. 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2715) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus. Atsižvelgiant į tai, kad už pastarojo įstatymo projekto rengimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta jos išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-2675 8
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „įgyvendinimas“ reikėtų įrašyti žodį „taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2019-03-13
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčiu neapmokestinama ,,žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus)“. Teikiamu įstatymo projektu siekiama suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatomis.
XIIIP-2031) nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad pastarojo įstatymo projekto
naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę“. Taigi pastarajame įstatymo projekte kompensacijų dydžio apskaičiavimas yra siejamas su mokėtinu žemės mokesčio dydžiu, tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčių tokia žemė nėra apmokestinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projektų nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-082
ir 4 dalyse nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tokio reikalavimo netaikant su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar teikiamas įstatymo projektas laikytinas su 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2715) susijusiu įstatymo projektu.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant išlaikyti aukščiau nurodytą 6 mėnesių terminą, neturėtų būti keičiama projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-082
straipsnyje įstatymo įsigaliojimas yra numatytas 2019 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar mokestinės lengvatos, numatytos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte, įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, jog mokestinis žemės mokesčio laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y., mokestinio laikotarpio pradžia. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-08
naują žemės mokesčio lengvatą, galimai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos, nes pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės mokestis yra įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą. 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2715) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus.
Atsižvelgiant į tai, kad už pastarojo įstatymo projekto rengimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta jos išvada. Pritarti. LR Vyriausybės 2019-01-30 d. nutarimas Nr. 97
Teisingumo ministerijos, 2018-11-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2840, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės 2019-01-30 d. nutarimas Nr. 97
Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2840 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas:
mokesčio įstatymo 7 straipsnį žemės mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, todėl siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimą susieti su mokestinio laikotarpio pradžia. 1.2. Siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Įstatymo projektą papildyti nurodant, už kokį konkretų mokestinį laikotarpį ir vėlesnius mokestinius laikotarpius bus taikomos Įstatymo projekto nuostatos apskaičiuojant žemės mokestį. 2.
Įstatymo projektą priimti kartu su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu Nr. XIIIP-2031 arba ne anksčiau, nei bus priimtas pastarasis įstatymas. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2840 ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2019-02-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Marius Narmontas - Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas, Evaldas Putrimas - LR Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjas, Nerijus Kupstaitis – Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausias patarėjas, Robertas Klovas - Greenlex advokatas, Arūnas Svitojus
ŽŪM direktorius, Jonas Sviderskis – LŽŪBA direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-08)13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi Žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčiu neapmokestinama ,,žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus)“. Teikiamu įstatymo projektu siekiama suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad pastarojo įstatymo projekto
naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę“. Taigi pastarajame įstatymo projekte kompensacijų dydžio apskaičiavimas yra siejamas su mokėtinu žemės mokesčio dydžiu, tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčių tokia žemė nėra apmokestinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projektų nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-08)2
ir 4 dalyse nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tokio reikalavimo netaikant su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar teikiamas įstatymo projektas laikytinas su 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2715) susijusiu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant išlaikyti aukščiau nurodytą 6 mėnesių terminą, neturėtų būti keičiama projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-08)2
straipsnyje įstatymo įsigaliojimas yra numatytas 2019 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar mokestinės lengvatos, numatytos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte, įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, jog mokestinis žemės mokesčio laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y., mokestinio laikotarpio pradžia.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-08)
naują žemės mokesčio lengvatą, galimai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos, nes pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės mokestis yra įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą. 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2715) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus. Atsižvelgiant į tai, kad už pastarojo įstatymo projekto rengimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta jos išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta 2019-02-06. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-11-19) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2840, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2019-02-06)
Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2840 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas:
mokesčio įstatymo 7 straipsnį žemės mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, todėl siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimą susieti su mokestinio laikotarpio pradžia. 1.2. Siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Įstatymo projektą papildyti nurodant, už kokį konkretų mokestinį laikotarpį ir vėlesnius mokestinius laikotarpius bus taikomos Įstatymo projekto nuostatos apskaičiuojant žemės mokestį. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą priimti kartu su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu Nr. XIIIP-2031 arba ne anksčiau, nei bus priimtas pastarasis įstatymas. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0 (bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
2019-03-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai:
Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-11-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnio 3 dalimi Žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčiu neapmokestinama ,,žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus)“. Teikiamu įstatymo projektu siekiama suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) nuostatomis.
XIIIP-2031) nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad pastarojo įstatymo projekto
žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę“. Taigi pastarajame įstatymo projekte kompensacijų dydžio apskaičiavimas yra siejamas su mokėtinu žemės mokesčio dydžiu, tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemės mokesčių tokia žemė nėra apmokestinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projektų nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Pastaboje nagrinėjamų neatitikimų tarp įstatymų projektų nebus, nes Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį, atsižvelgus į Teisės departamento 21 pastabą šiam projektui ir į UAB „Amber Grid“ pasiūlymus, siūloma pakeisti, išbraukiant nuostatas dėl nuostolių skaičiavimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tokio reikalavimo netaikant su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis.
Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar teikiamas įstatymo projektas laikytinas su 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2715) susijusiu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant išlaikyti aukščiau nurodytą 6 mėnesių terminą, neturėtų būti keičiama projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį atsižvelgus į TD 3 pastabą, jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant
dėmesys ir į tai, kad projekto 2 straipsnyje įstatymo įsigaliojimas yra numatytas 2019 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar mokestinės lengvatos, numatytos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkte, įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų.
Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, jog mokestinis žemės mokesčio laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y., mokestinio laikotarpio pradžia. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomos projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos. Pritarti
teikiamą įstatymo projektą ir nustačius naują žemės mokesčio lengvatą, galimai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos, nes pagal keičiamo įstatymo
teritorijoje yra žemė, biudžetą. 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2715) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus. Atsižvelgiant į tai, kad už pastarojo įstatymo projekto rengimą yra atsakinga
projekto neturėtų būti gauta jos išvada. Pritarti
2018-11-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-01-30 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1004 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675
Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas:
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 7 straipsnį žemės mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, todėl siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimą susieti su mokestinio laikotarpio pradžia. 1.2. Siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Įstatymo projektą papildyti nurodant, už kokį konkretų mokestinį laikotarpį ir vėlesnius mokestinius laikotarpius bus taikomos Įstatymo projekto nuostatos apskaičiuojant žemės mokestį. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą priimti kartu su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu Nr. XIIIP-2031 arba ne anksčiau, nei bus priimtas pastarasis įstatymas. Pritarti Žr. į Komiteto pasiūlymą prie TD 2 pastabos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-02-13 pritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2840; siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pasiūlymus. Pritarti 22222 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-13 iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2840 ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir
projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2840 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2839 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė