Projekto lyginamasis variantas
KODEKSO 2.49 STRAIPSNIo pakeitimo įstatymas
pakeitimas Pakeisti 2.49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.49 straipsnis. Juridinio asmens buveinė
laikoma arba ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas (toliau
1) kai jis vyksta juridinio asmens virtualios buveinės adresu,;
2) kai jis vyksta juridinio asmens fizinės buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. 4. Sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai. Steigėjai gali priimti sprendimą dėl virtualios buveinės, jeigu atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Sprendimas dėl juridinio asmens buveinės pakeitimo priimamas juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų projektus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2020 m. liepos 1 d. peržiūri teisės aktus, susijusius su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus parengia ir priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
parengtas, siekiant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) įtvirtinti galimybę juridinių asmenų steigėjams pasirinkti, kokią buveinę – fizinę ar virtualią – turėti. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisinį reguliavimą, kuris leistų juridinio asmens buveine laikyti arba fizinę vietą, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, arba virtualią paskyrą, kai nurodomas teritorijos administracinis vienetas – savivaldybė ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje. Siūlomu reguliavimu būtų sudarytos sąlygos: 1) supaprastinti juridinių asmenų steigimo procesą, kuriam nereikėtų patalpų savininkų sutikimo ar tarpininkų paslaugų; 2) ne tik steigti tam tikrų teisinių formų juridinius asmenis elektroniniu būdu, kaip yra nustatyta šiuo metu, bet ir vykdyti juridinio asmens veiklą nepriklausomai nuo nuolatinio valdymo organo buvimo vietos; 3) užtikrinti efektyvią, saugią, teisinę ir įrodomąją galią turinčią šalių tarpusavio komunikaciją. Ekonomikai tampant vis globalesnei ir didėjant žmonių mobilumui, verslas neapsiriboja vienos valstybės ribomis. Be to, dažnai jis vykdomas internetinėje erdvėje. Todėl svarbu atsižvelgti į verslo poreikių pasikeitimą ir sukurti tokį teisinį reguliavimą, kuris skatintų plėtoti verslą ir gauti optimalią naudą ne tik jo savininkui, bet ir vartotojui, valstybei, o kartu užtikrintų lygiavertes sąlygas ekonomikos augimui ir Lietuvos konkurencingumui juridinių asmenų steigimo procese.
Nors juridinio asmens buveinė siejama su juridinio asmens valdymo organo buvimo vieta, praktikoje juridinio asmens buveinė dažnai registruojama naudojantis tarpininkų paslaugomis ir tuo pačiu adresu buveinę turi tūkstančiai juridinių asmenų (pvz., 6 adresais Vilniaus m. yra įregistruota 8088 juridiniai asmenys). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, pabrėžiama verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo svarba, siekiant pritraukti užsienio investicijų, tobulinant tarptautiniu lygiu vertinamus verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo) reglamentuojančius teisės aktus ir procedūras (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ sritis) (4.2.1 p.). Be to, minėtame plane akcentuojama valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir valstybės informacinių sistemų modernizavimo būtinybė ir poreikis didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, modernizuojant ir skaitmeninant procesus (3.1.4 p.). Siekiama užtikrinti, kad iki
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau
Galiojantis teisinis reguliavimas nustato pareigą, steigiant juridinį asmenį, nurodyti jo buveinę – patalpų adresą. Pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktą, registruojant juridinius asmenis, vienas iš nurodomų duomenų – juridinio asmens buveinė (adresas). Taip pat buveinė yra būtinas duomuo, kuris yra nurodomas įvairių teisinių formų juridinių asmenų steigimo sandoriuose ir kituose dokumentuose, kuriuos jie naudoja turėdami santykių su kitais subjektais (Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Šis reikalavimas taip pat nustatytas ir Europos Sąjungos bendrovių teisėje. Vadovaujantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų 4 straipsnio a punktu, įstatuose arba steigimo dokumente, arba atskirame dokumente, paskelbtame taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį, pateikiama informacija apie registruotą buveinę. Rengiant Įstatymo projektą buvo analizuojama užsienio šalių praktika ir nustatyta, kad daugelyje Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių (Jungtinėje Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Vokietijoje, Estijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Italijoje ir kt.), kaip ir Lietuvoje, egzistuoja tarpininkavimo paslaugos, kai įgyjama galimybė registruoti juridinį asmenį tam tikru fiziniu adresu bei teikiamos juridinio asmens korespondencijos ir kitos administravimo paslaugos pasirinktu mastu.
Plačiau aptartinas Estijos modelis, įgyvendinamas per sukurtą „E-Residency“ platformą, kurios esmė yra tarptautiniu mastu pripažįstama patikima asmens identifikacija ir saugumas. Išduodant e. rezidento kortelę sudaromos sąlygos asmeniui neatvykus į Estiją gauti patvirtintą identifikaciją ir naudotis jos teikiamais pranašumais, vienas kurių – galimybė kurti verslą ir jį vykdyti iš bet kurio pasaulio taško. Taigi asmuo, internetu užpildęs reikiamas formas ir sumokėjęs mokestį (100 eurų), gauna e. rezidento kortelę ir gali pradėti verslą neatvykęs į Estiją. Elektroniniu būdu įsteigus juridinį asmenį, toje pačioje „E. Residency“ platformoje yra pateikiamas įmonių, teikiančių registruoto adreso Estijoje suteikimo ir korespondencijos administravimo bei kitas paslaugas, sąrašas. Taigi yra sudarytos galimybės tiek steigimo, tiek verslo vykdymo etape nereikalauti asmens fiziškai atvykti į Estiją, tačiau neišvengiamai naudojamasi tarpininkų paslaugomis. Atsižvelgiant į šiandienos verslo poreikius ir veiklos specifiką, reikalavimas turėti fizinę buveinę tam tikrais atvejais apsunkina juridinių asmenų steigimo procesą, kadangi nuosavybės teise patalpų neturintys juridinio asmens steigėjai, siekdami įregistruoti juridinį asmenį, turi kreiptis į kitus asmenis, turinčius tokias patalpas, ir gauti jų sutikimą (už užmokestį arba nemokamai). Dažnai juridiniai asmenys registruojami butuose, atskleidžiama steigėjo gyvenamoji vieta ir pan.
Be to, komunikacija su valstybės ir savivaldybės institucijomis bei įstaigomis dažnai yra neefektyvi, kadangi, populiarėjant tarpininkavimo paslaugoms, juridinio asmens nurodytu buveinės adresu nėra galimybės rasti juridinio asmens valdymo organų, nors ir esamu reguliavimu siekta, kad juridinio asmens buveinė nebūtų pašto dėžutė. Tokiu atveju juridinių asmenų registre kaupiami duomenys praranda patikimumą, kadangi nėra tikslūs. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šiuo metu egzistuoja kelios dešimtys patalpų adresų, kuriais yra užregistruota tūkstančiai juridinių asmenų (pvz., Vilniaus m., J. Savickio g. 4, įregistruoti 1 979 juridiniai asmenys). Praktikoje pasitaiko atvejų, kai suinteresuoti subjektai (valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, tokių juridinių asmenų kreditoriai) neranda šių juridinių asmenų atstovų nurodytu buveinės adresu. Virtualios buveinės įtvirtinimas padėtų spręsti minėtas problemas – sudarytų sąlygas valstybės institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims tarpusavyje komunikuoti elektroninėje erdvėje efektyvia, saugia, teisinę ir įrodomąją galią turinčia priemone, be kita ko, spręstų popierinių laiškų pristatymo sunkumus ir finansines sąnaudas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, siekdama sudaryti galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims siųsti elektronines siuntas vieni kitiems per e. pristatymo sistemą, šiuo metu Vyriausybei yra pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. E. pristatymo sistemos reikalingus techninius pakeitimus planuojama atlikti etapais nuo 2019 metų. Atsižvelgiant į tai, kartu galėtų būti atliekami ir pakeitimai, susiję su virtualios buveinės įtvirtinimu, pasitelkiant E. pristatymo sistemą.
E. pristatymo sistema – tai elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims informacinė sistema. E. pristatymo sistema suteikia galimybę elektroniniu būdu siųsti dokumentus fiziniams, juridiniams asmenims ir valstybės institucijoms. Ši paslauga užtikrina siunčiamų elektroninių dokumentų ir pranešimų originalumo patvirtinimą, saugumą ir tikslų kiekvieno etapo (dokumentų išsiuntimo, pristatymo, gavimo, perskaitymo ar pasirašymo) statuso fiksavimą. Jau dabar naudojantis e. pristatymo sistema dokumentus, pažymas ir kt. galima pateikti bei gauti neišeinant iš namų ar biuro, duomenys į apskaitą įtraukiami realiu laiku, todėl pateikiami ypač greitai, duomenys šifruojami, todėl perduodami ir saugomi saugiai, per šią sistemą siunčiamus dokumentus galite patvirtinti el. parašu, taip pat ši sistema leidžia gavėjams sumažinti nepristatytų laiškų skaičių, prie sistemos gali prisijungti visos institucijos, įmonės ir gyventojai. Internetas ir elektroninės paslaugos per pastaruosius du dešimtmečius stipriai pakeitė žmonių kasdienybę ir verslo pasaulį. Lietuviai didžiuojasi prieinamiausiu šviesolaidiniu internetu Europos Sąjungoje, sparčiausiu bevieliu ryšiu pasaulyje, taip pat pirmaujame pagal viešo belaidžio „Wi-Fi“ interneto spartą pasaulyje. Neišvengiamai didėjant informacinių technologijų pagreičiui ir jų įtakai įvairiose srityse, taip pat ir verslo, turi būti žengtas ryžtingas žingsnis, sudarant sąlygas juridiniams asmenims naudoti skaitmenines priemones ir procesus per visą verslo vykdymo ciklą, o virtualios buveinės įtvirtinimas vienareikšmiškai svariai prisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija).
Įstatymo projektą parengė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 747, el. p. [email protected]) Įmonių teisės skyriaus (vedėja Rūta Jovaišienė, tel. 8 706 64 896, el. p. [email protected]) valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai. Sprendimas dėl juridinio asmens buveinės pakeitimo priimamas juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad juridinio asmens buveine laikoma arba ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas (toliau – fizinė buveinė), arba virtuali paskyra, kai nurodomas teritorijos administracinis vienetas – savivaldybė ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje (toliau – virtuali buveinė). Juridinio asmens fizinė buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens fizinė buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens fizine buveine. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu būtų laikomas tinkamu, jei jis būtų vykdomas juridinio asmens virtualios buveinės adresu arba fizinės buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Atsižvelgiant į ES teisės aktų nuostatas, kuriose juridiniams asmenims yra keliami reikalavimai turėti fizinę buveinę, Įstatymo projektu taip pat siūloma tikslinti Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 4 dalį – papildyti ją nuostata, kad steigėjai gali priimti sprendimą dėl virtualios buveinės, jeigu atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Vertinant aktualias ES teisės aktų nuostatas (pvz., Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnio
m. birželio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų 4 straipsnio a punktas, 14 straipsnio g punktas, 19 straipsnio 2 dalies b punktas, 26 straipsnio b punktas, 34 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1 dalies d punktas, 91 straipsnio 2 dalies a punktas, 94 straipsnio b punktas, 97 straipsnio 1 dalis, 118 straipsnis, 133 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnis, 143 straipsnis,
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, 1 straipsnis, 3a straipsnio 1 dalis, 3e straipsnis, 3j straipsnio
elementas sprendžiant su bendrovių teisiniu reguliavimu susijusius klausimus. Vis dėlto pažymėtina, kad, nepaisant sąvokos „registruota buveinė“ sistemingos vartosenos nurodytuose ES teisės aktuose, jos apibrėžtis nėra pateikiama. Tokia situacija iš tiesų neturėtų stebinti, nes, kaip ne kartą yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, valstybės narės vis dar išsaugo reikšmingą kompetenciją reglamentuoti bendrovių teisės klausimus tiek, kiek priimami nacionaliniai teisės aktai yra suderinami su ES teise.
Teisingumo Teismas sprendime Cartesio`as pabrėžė, kad „<...> Bendrijos [Sąjungos] teisėje nėra vienodo įsisteigimo laisve galinčių pasinaudoti bendrovių apibrėžimo ir pagal EB 48 [SESV 54] straipsnį bendrovei taikytina nacionalinė teisė nustatoma remiantis vien sąsajos kriterijumi, [todėl] klausimas, ar EB 43 [SESV 49] straipsnis taikytinas bendrovei <...> kaip ir klausimas, ar fizinis asmuo yra valstybės narės pilietis <...> yra preliminarus, į kurį pagal galiojančią Bendrijos teisę galima atsakyti tik vadovaujantis nacionaline teise“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad „registruotosios buveinės“ sąvokos apibrėžtis paliekama valstybių narių reguliavimo sričiai. Be to, pažymėtina, kad nurodytuose ES teisės aktuose nėra nuostatų, kurios leistų daryti prezumpciją, kad bendrovės „registruota buveinė“ turėtų būti suprantama išimtinai kaip fizinė vieta, ir taip būtų užkirstas kelias siekiui įtvirtinti galimybę juridiniam asmeniui turėti virtualią buveinę. Kaip jau buvo minėta, visame pasaulyje visuomeninė skaitmenizacija įsiskverbia į daugelį šiuolaikinio gyvenimo sričių, taigi ir tradicinis verslas patiria technologinę transformaciją. Be kita ko, šie pasikeitimai neišvengiami ir viešojo sektoriaus institucijoms, kurių veikla lemia visos valstybės valdymą. Įdiegus elektronines priemones valstybės valdymas tampa sklandesnis ir efektyvesnis, taip pat mažinama juridinių asmenų ir piliečių administracinė našta, o jų bendravimas su valstybės ir savivaldybės institucijomis bei įstaigomis tampa spartesnis, skaidresnis ir pigesnis.
Atsižvelgiant į tai, naujausiose Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvose bendrovių teisės srityje siekiama bendrojoje rinkoje įdiegti kuo daugiau bendrovėms skirtų skaitmeninių sprendimų, šiuo tikslu valstybės narės skatinamos sudaryti sąlygas naudoti skaitmenines priemones ir procesus. Europos Komisija nurodo, kad bendrovės turėtų veikti teisinėje ir administracinėje aplinkoje, kuri būtų palanki augimui ir pritaikyta naujiems globalizuoto ir skaitmeninio pasaulio ekonominiams ir socialiniams uždaviniams spręsti. Europos Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus, siekiama palengvinti skaitmeninių sprendimų naudojimą per visą įmonės gyvavimo ciklą, ypač kiek tai susiję su internetinėmis registracijos procedūromis ir elektroniniu dokumentų, duomenų ir informacijos teikimu nacionaliniams registrams ir tarpvalstybiniu mastu per Verslo registrų sąveikos sistemą (BRIS). Priėmus Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, būtų sudaryta galimybė juridiniams asmenims pasirinktinai turėti arba fizinę, arba virtualią buveinę, sukurtos palankesnės sąlygos verslui, atsižvelgiant į vykdomos veikos specifiką, pasirinkti, kuri buveinės forma yra tinkamesnė, taip pat būtų sumažinta tenkanti finansinė našta, kylanti dėl tarpininkavimo paslaugų, kai juridinio asmens steigėjai neturi galimybės registruoti juridinį asmenį vienam iš steigėjų nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar negali gauti tokio sutikimo registruoti juridinį asmenį iš trečiųjų asmenų ir yra priversti pirkti šias paslaugas rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti galimybę asmenims pasirinkti, kokią buveinę – fizinę ar virtualią – turėti, taip pat priimti sprendimą dėl juridinio asmens buveinės pakeitimo (Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 4 dalis). Kartu pažymėtina, kad virtualios buveinės įteisinimas leistų supaprastinti įmonių steigimą, taip pat skaitmenizuoti procesus, kurie prisidėtų prie Lietuvos patrauklumo investuotojams didinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, steigiant juridinį asmenį, prisijungus prie valstybės įmonės Registrų centro savitarnos sistemos ir pildant juridinio asmens steigimo dokumentus bei, steigėjams nusprendus pasirinkti virtualią buveinę, per šią sistemą būtų jungiamasi prie e. pristatymo sistemos, kurioje būtų sukuriama paskyra ir gaunamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje, bei naudojantis sistemų tarpusavio sąsaja duomenys apie virtualią buveinę būtų įrašomi juridinio asmens steigimo dokumentuose.
Kadangi Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje asmenys yra identifikuojami per elektroninį parašą, elektroninę bankininkystę, asmens tapatybės kortelę, valstybės tarnautojo pažymėjimą, Skaitmeninio sertifikavimo centro išduotą sertifikatą ir kitas priemones, būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą asmens tapatybės nustatymą. Atsižvelgiant į derinant Įstatymo projektą gautas institucijų pastabas dėl galimo fiktyvių įmonių steigimo suaktyvėjimo, papildomai minėtina, kad valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registre yra kaupiami duomenys ir informacija apie fizinius asmenis, tarp jų ir apie jų gyvenamąją vietą. Taigi juridinio asmens steigėjams jungiantis tiek prie valstybės įmonės Registrų centro savitarnos, tiek prie e. pristatymo sistemos, asmenys būtų ne tik identifikuojami nurodytomis patikimomis asmens tapatybės nustatymo priemonėmis, bet ir priežiūros institucijų prašymu galėtų būti pateikiami duomenys apie fizinių asmenų, atstovaujančių juridiniams asmenims, turintiems virtualią buveinę, gyvenamąją vietą.
Taip pat minėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnyje nustatyta atsakomybė juridinio asmens vadovui ar kitiems įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytiems asmenims už juridinio asmens dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimus. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, steigiant juridinį asmenį, kuris turės virtualią buveinę, Juridinių asmenų registre, be kitų duomenų, bus nurodomas teritorijos administracinis vienetas Lietuvoje – savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, būtų aiškus juridinių asmenų, turinčių virtualią buveinę, bylų teismingumas. Teismo procesiniai dokumentai ir kiti dokumentai bus įteikiami per e. pristatymo sistemą, kuri užtikrina siunčiamų elektroninių dokumentų ir pranešimų originalumo patvirtinimą, saugumą ir tikslų kiekvieno etapo statuso fiksavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas ,,E.teismas.lt“, svarstytinas sąsajos sukūrimas su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema, kai virtualios buveinės adresu būtų gaunamas pranešimas apie gautą informaciją ar dokumentus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo savitarnoje. Be kita ko, toks mechanizmas prisidėtų prie darbuotojų, kreditorių ir smulkiųjų akcininkų apsaugos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad juridinio asmens buveinė neturėtų būti tapatinama su juridinio asmens veiklos vykdymo vieta.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Priežiūros institucijoms, atliekančioms planinius ir neplaninius patikrinimus ir kitus veiksmus, svarbi ne juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo vieta, o juridinio asmens veiklos vykdymo vieta (vietos), siekiant užkirsti kelią žalai, galinčiai kilti dėl juridinio asmens vykdomos veiklos. Be to, kaip jau buvo minėta, jei pagal galiojančių Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktų nuostatas juridinis asmuo privalo turėti fizinę buveinę, jis negalės pasinaudoti alternatyva turėti virtualią buveinę, nes juridinio asmens steigėjas, priimdamas sprendimą dėl juridinio asmens buveinės, turėtų vadovautis ne tik Civilinio kodekso, bet ir atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Įstatymo projektą ir įteisinus virtualią buveinę, būtų supaprastintas juridinių asmenų steigimas, pagerinta komunikacija. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi juridinio asmens steigėjams ir dalyviams bus sudaryta galimybė pasirinkti, kokią buveinę turėti.
Šis teisinis reguliavimas leis supaprastinti įmonių steigimą, sumažinti steigėjams tenkančią finansinę naštą, taip pat padidinti šalies konkurencingumą juridinių asmenų steigimo procese. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. turėtų parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų projektus. Inkorporuojant įstatymo projektą į teisinę sistemą, tikėtina, būtų keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir kt. Lietuvos Respublikos įstatymai. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nesiūloma nustatyti naujų sąvokų ir terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos iki 2020 m. liepos 1 d. turės peržiūrėti teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus parengti ir priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Kiek reikės papildomų valstybės biudžeto ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų Įstatymo projekto siūlomoms nuostatoms įgyvendinti, šiuo metu tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, e. pristatymo sistemos tvarkytojas turės Lietuvos Respublikos koncesijos įstatymo nustatyta tvarka išrinkti e. pristatymo sistemos operatorių.
Tikslus lėšų poreikis ir jų išsidėstymas per konkrečius metus galės būti apskaičiuoti rengiant investicinį projektą dėl e. pristatymo sistemos operatoriaus atrinkimo. Preliminariais išankstiniais skaičiavimais e. pristatymo sistemos tobulinimo, sąsajų su kitomis sistemomis kūrimo darbai galėtų kainuoti 150 000–350 000 eurų. Be to, valstybės įmonės Registrų centro išankstiniais skaičiavimais, siekiant sudaryti galimybę įregistruoti juridinio asmens virtualią buveinę, Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos pakeitimams reikėtų apie 20 000–30 000 eurų valstybės biudžeto lėšų, o valstybės įmonės Registrų centro tvarkomiems registrams ir informacinėms sistemoms adaptuoti – nuo 400 000 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nagrinėdama galimybes vietoj teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo turėti fizinę juridinio asmens buveinę įtvirtinti galimybę juridiniam asmeniui turėti virtualią buveinę, Ūkio ministerija 2018 m. kovo mėnesį organizavo susitikimą su suinteresuotomis institucijomis juridinio asmens virtualios buveinės įtvirtinimo galimybėms aptarti. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro ir programos „Kurk Lietuvai“ atstovai.
Be to, Ūkio ministerija 2018 m. balandžio mėnesį kreipėsi į šias institucijas ir įstaigas raštu prašydama pateikti nuomonę dėl juridinio asmens virtualios buveinės reguliavimo įtvirtinimo. Atsakymus pateikusios institucijos atkreipė dėmesį į skirtingus virtualios buveinės įtvirtinimo aspektus, kurie buvo analizuojami rengiant Įstatymo projektą. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Juridinio asmens buveinė“, „juridinis asmuo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Programos „Kurk Lietuvai“ atstovai 2018 m. kovo 14 d. pristatė atliktą tyrimą ir vykdytas viešąsias konsultacijas dėl galimybės įkurti virtualią buveinę Lietuvoje. Tyrimo metu buvo analizuojami politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai, turintys įtakos virtualios buveinės įtvirtinimui, fizinės buveinės apibrėžtis, geroji užsienio šalių praktika, taip pat juridinio asmens virtualios buveinės įtvirtinimui tinkamų elektroninių priemonių analizė. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad virtualiai buveinei įteisinti reikalingas politinis dėmesys, taip pat esamų sistemų adaptavimas. Komunikacijai tarp valstybės institucijų bei įstaigų ir juridinių asmenų, turinčių virtualią buveinę, vykdyti būtų galima naudoti e. pristatymo sistemą, tačiau būtina toliau ją plėsti, o to negalima atlikti nepakeitus teisės aktų.
Virtualios buveinės įteisinimas palengvintų juridinių asmenų steigimo procesą ir komunikaciją su valstybe, taip pat skatintų efektyvesnį turimų priemonių naudojimą, didintų juridinių asmenų skaidrumą ir konkurencingumą. Viešųjų konsultacijų metu buvo vykdomi struktūruoti interviu su suinteresuotų institucijų, įstaigų atstovais bei teisės ir verslo ekspertais. Detaliau su atliktu tyrimu, viešosiomis konsultacijomis ir jų rezultatais galima susipažinti interneto svetainėje www.kurklt.lt (paieškoje įvedus „Virtualios buveinės įkūrimas“).
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
CK) 2.49 straipsnį ir jo 1 dalyje nustatyti: „Juridinio asmens buveine laikoma arba ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas (toliau – fizinė buveinė), arba virtuali paskyra, kai nurodomas teritorijos administracinis vienetas – savivaldybė ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje (toliau – virtuali buveinė). Juridinio asmens fizinė buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.” Projekto nuostatos dėl virtualios buveinės diskutuotinos. Pirma, pagal galiojančius įstatymus juridinis asmuo veikia, prisiima civilines teises ir pareigas per savo valdymo organus (jeigu valdymo organai nesudaromi, per valdymo organo funkcijas atliekančius dalyvius), pagal juridinio asmens buveinės vietą yra nustatoma taikytina teisė, teismingumas, t.y. juridinio asmens buvimo vieta yra ne tik ta vieta, kur siunčiama ir gaunama korespondencija. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Tokiai Aukščiausiojo Teismo pozicijai pritarė ir Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarime.
Todėl manytume, jog juridinio asmens buveine negali būti „pašto dėžutė“, taigi negali būti ir alternatyvaus pasirinkimo tarp buveinės, kaip valdymo organo buvimo vietos, ir virtualios buveinės, kaip elektroninio pristatymo dėžutės. Antra, Europos Sąjungos teisėje, atsižvelgiant į Teisingumo teismo jurisprudenciją (bylos C-330/91, C-167/01), pripažįstami trys taikytinos teisės nustatymo kriterijai: registruotos buveinės, realios buveinės bei pagrindinės verslo buvimo vietos. Taigi visi trys kriterijai turi teritorinį požymį. Be to, registruotos buveinės adresas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. birželio 14 d. direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų
nurodyta jos įstatuose ar steigimo dokumentuose, kurių duomenys, pagal 14 straipsnį, privalo būti atskleidžiami, o valstybės narės, pagal 19 straipsnį, privalo užtikrinti, kad pasitelkiant registrų sąveiką nemokamai būtų prieinami duomenys apie bendrovės registruotą buveinę ir valstybę narę, kurioje ji įregistruota. Nepaisant to, kad nurodytos Direktyvos nuostatos yra privalomos tik reguliuojant Lietuvos akcinių bendrovių veiklą, manytume, jog teisinėje valstybėje svarbiausių juridinių asmenų duomenų atskleidimo reguliavimas neturėtų būti priklausomas nuo jų teisinės formos. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos institucijos skiria didelį dėmesį bendrovių buveinių buvimo vietos reglamentavimui. Komisijos pasiūlymas atskirti vienanarių bendrovių (Lietuvoje tai būtų uždaroji akcinė bendrovė) registruotą buveinę ir centrinę administraciją sulaukė kritikos ir jam nebuvo pritarta.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, teikdamas savo nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių (COM(2014) 2012 final), pareiškė: „Atskyrus registruotąją buveinę nuo centrinės administracijos SUP (vienanarė bendrovė - pastaba mūsų) gali lengvai išvengti teritorijoje, kurioje faktiškai veikia bendrovė, taikomos teisinės sistemos. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad nukenčia ne tik kreditorių ir vartotojų apsauga, bet ir gali būti lengvai apeinamos darbuotojų dalyvavimo teisės. Be to, visiškai laisvas registruotosios buveinės vietos pasirinkimas, nesusiejant jos su vietoje vykdoma veikla, kelia piktnaudžiavimo pavojų, nes bus galima kur kas lengviau išvengti institucinės priežiūros <...>“ (4.3.1 punktas). Komitetas atkreipė dėmesį ir į tai, jog gali padaugėti įmonių sukčiavimo, kitos nusikalstamos veiklos (pavyzdžiui, pinigų plovimas) ar tariamos savisamdos atvejų. Pavyzdžiui, asmenys galės kur nori pasirinkti ir perkelti „virtualiąją“ registruotąją buveinę arba pasinaudodami po visą Europą išsidėsčiusia matriošką primenančia struktūra nuslėpti savo tapatybę (3.2 punktas). Trečia, projektu siūloma suteikti juridiniams asmenims teisę turėti virtualią buveinę ir tuo pačiu nustatoma pareiga elektroninę pašto dėžutę turėti Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje, prie kurios galima prisijungti tik per tapatybės nustatymo paslaugą Elektroninių valdžios vartų aplinkoje.
Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą privatūs juridiniai asmenys, kurie nuspręs Juridinių asmenų registre nurodyti tik virtualų buveinės adresą, privalės naudotis tik projektu siūlomos informacinės sistemos siūloma elektroninio pristatymo dėžutės paslauga ir negalės tų pačių paslaugų (elektroninio pašto adreso, korespondencijos persiuntimo, dėl virtualaus buveinės adreso reikalingų kitų paslaugų, pvz., patalpų nuomos valdymo organų pasitarimams, susitikimams su klientais ir pan., kurias paprastai kartu teikia virtualaus biuro paslaugų teikėjai) gauti rinkos sąlygomis iš kitų rinkoje veikiančių ir virtualaus biuro paslaugas siūlančių subjektų. Tokiu būdu įstatymu būtų sukurtas virtualios buveinės paslaugų teikimo valstybinis monopolis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodytos projekto nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikimo Konstitucinio Teismo jurisprudencijai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ūkinės veiklos laisvės principo ir sąžiningos konkurencijos laisvės bei 4 dalyje įtvirtinto draudimo monopolizuoti gamybą ir rinką. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę.
Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d.,
negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, jog nuostata „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką“ reiškia, kad negalima įvesti monopolio, t. y. negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, dėl ko ši sritis būtų monopolizuota.
Tačiau draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką nereiškia, kad yra draudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti. Toks konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus ginant kitų ūkio subjektų bei vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai). Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia ir įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad gamyba ir rinka nebūtų monopolizuotos, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei numatytos priemonės jai apsaugoti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, koks bus valstybės biudžeto lėšų poreikis tobulinant nurodytą informacinę sistemą, tačiau nėra nurodyta, kiek tokia paslauga kainuos vartotojams. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu procesiniai dokumentai teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, prie kurio jungiamasi per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Jeigu būtų pritarta projektu siūlomam teisniam reguliavimui, teismas juridiniam asmeniui, turinčiam
„virtualią buveinę“, turėtų siųsti dokumentus naudodamasis kita sistema nei
kitiems proceso dalyviams – į jo elektroninio pašto dėžutę, esančią Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo sistemoje.
Svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos prielaidos neracionaliam valstybės lėšų naudojimui. Be to, toks teisinis reguliavimas sukurtų papildomą administracinę naštą proceso dalyviams, kurie turėtų naudotis dviem valstybės informacinėmis sistemomis (juridinis asmuo, turintis „virtualią buveinę“ susirašinėtų su teismu per vieną informacinę sistemą, o norėdamas sekti proceso eigą turėtų naudotis kita informacine sistema). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnį, Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Penkta, pastebėtina, kad juridinių asmenų paslaugomis besinaudojančiais vartotojais ar kreditoriais, taip pat jų darbuotojais, gali būti ir fiziniai asmenys, neturintys projekto aiškinamajame rašte nurodomų ir jungimuisi prie informacinės sistemos reikalingų identifikacijos priemonių – elektroninės bankininkystės, elektroninio parašo, sertifikato ir pan. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai juridiniam asmeniui atsisakius fizinės buveinės nurodymo viešame registre, minėti asmenys ne tik negalėtų gauti informacijos ar pateikti užklausimus, skundus ir pretenzijas informacinėmis priemonėmis, bet ir neturėtų galimybės savo teises ir teisėtus interesus ginti raštu, skundus, užklausimus ar pretenzijas siunčiant paštu ar tiesiog fiziškai nuvykstant į juridinio asmens buveinę. Kaip 2018 m. sausio 3 d. nutartyje Nr.
3K-3-14-1075/2018 pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus“. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti projektu siūlomo teisinio reguliavimo. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, siūlytume ne keisti juridinio asmens buveinės apibrėžimą, bet tobulinti jos adreso apibūdinimo būdą, detaliau reglamentuoti sąlygas (principus, kriterijus), kurioms esant gali būti viešai atskleidžiamas tik virtualus buveinės adresas, šio adreso nustatymo principus (iš projekto nuostatų neaišku, kokiu pagrindu būtų pasirenkama savivaldybė). Teisinis reguliavimas turi būti toks, kad netrukdytų suinteresuotiems asmenims pasiekti juridinio asmens valdymo organus, užtikrintų kitų asmenų, ypač vartotojų ir kreditorių, teisėtų interesų apsaugą. 2. Projektu siūloma CK 2.49 straipsnio 2 dalies nuostatas taikyti tik
„fizinei buveinei“. Pastebėtina, kad nurodytoje straipsnio dalyje yra
įtvirtinta juridinio asmens realios buveinės vietos nustatymo taisyklė. Paprastai preziumuojama, jog juridinio asmens registruota buveinė ir reali buveinė sutampa. Tačiau paaiškėjus, kad jos nesutampa, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir viešąjį interesą, galima taikyti realios buveinės vietos taisyklę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad realios buveinės vietos taisyklė turi būti taikoma bet kuriuo atveju, nes tarp juridinių asmenų, kurie turėtų „fizinę buveinę“ ir tų, kurie turėtų „virtualią buveinę“ nėra jokių objektyvių skirtumų, leidžiančių daryti taisyklės, jog įstatymui visi asmenys yra lygūs, išimtį.
Taigi tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta pirmai šios išvados pastabai, reikėtų atsisakyti projektu siūlomo CK 2.49 straipsnio 2 dalies pakeitimo, kitu atveju būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. 3. Projektu siūlomos CK 2.49 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados 1 ir 2 pastabose išdėstytus argumentus. 4. Atsižvelgdami į tai, kad projektu siūloma iš esmės keisti vieną civilinės teisės institutų, manytume, jog būtina atlikti siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, ar toks reguliavimas nesudarys kliūčių vykdyti teisingumą, pinigų plovimo prevenciją, ar nebus sudarytos palankesnės sąlygos steigti fiktyvias įmones, piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnyje. 5. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas paveiktų kitas teisės reguliavimo sritis – civilinio proceso, baudžiamojo proceso, mokesčių teisę, manytume, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti pateikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kaip tai nustatyta Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2018 m. gruodžio 5 d. Nr. 108-P-48
Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Marius Skuodis – Ūkio viceministras, Rūta Jovaišienė
Įmonių teisės skyriaus vedėja, Lina Jakimavičienė – Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus patarėja, Ieva Tarailienė – Valstybės įmonės Registrų centro l.e. direktoriaus pavaduotojo Juridinių asmenų registrui ir rinkodarai pareigas, Kristina Semėnė
Prezidento patarėja, Daina Petrauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja, Raimondas Kajėnas - Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Andrius Šaparnis – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės ministerijos patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas 2018-11-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnį ir jo 1 dalyje nustatyti: „Juridinio asmens buveine laikoma arba ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas (toliau – fizinė buveinė), arba virtuali paskyra, kai nurodomas teritorijos administracinis vienetas – savivaldybė ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje (toliau – virtuali buveinė). Juridinio asmens fizinė buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.” Projekto nuostatos dėl virtualios buveinės diskutuotinos. Pirma, pagal galiojančius įstatymus juridinis asmuo veikia, prisiima civilines teises ir pareigas per savo valdymo organus (jeigu valdymo organai nesudaromi, per valdymo organo funkcijas atliekančius dalyvius), pagal juridinio asmens buveinės vietą yra nustatoma taikytina teisė, teismingumas, t.y. juridinio asmens buvimo vieta yra ne tik ta vieta, kur siunčiama ir gaunama korespondencija. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Tokiai Aukščiausiojo Teismo pozicijai pritarė ir Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarime.
Todėl manytume, jog juridinio asmens buveine negali būti „pašto dėžutė“, taigi negali būti ir alternatyvaus pasirinkimo tarp buveinės, kaip valdymo organo buvimo vietos, ir virtualios buveinės, kaip elektroninio pristatymo dėžutės. Antra, Europos Sąjungos teisėje, atsižvelgiant į Teisingumo teismo jurisprudenciją (bylos C-330/91, C-167/01), pripažįstami trys taikytinos teisės nustatymo kriterijai: registruotos buveinės, realios buveinės bei pagrindinės verslo buvimo vietos. Taigi visi trys kriterijai turi teritorinį požymį. Be to, registruotos buveinės adresas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. birželio 14 d. direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų 4 straipsnyje nustatyta, jog bendrovės registruota buveinė privalo būti nurodyta jos įstatuose ar steigimo dokumentuose, kurių duomenys, pagal 14 straipsnį, privalo būti atskleidžiami, o valstybės narės, pagal 19 straipsnį, privalo užtikrinti, kad pasitelkiant registrų sąveiką nemokamai būtų prieinami duomenys apie bendrovės registruotą buveinę ir valstybę narę, kurioje ji įregistruota. Nepaisant to, kad nurodytos Direktyvos nuostatos yra privalomos tik reguliuojant Lietuvos akcinių bendrovių veiklą, manytume, jog teisinėje valstybėje svarbiausių juridinių asmenų duomenų atskleidimo reguliavimas neturėtų būti priklausomas nuo jų teisinės formos. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos institucijos skiria didelį dėmesį bendrovių buveinių buvimo vietos reglamentavimui. Komisijos pasiūlymas atskirti vienanarių bendrovių (Lietuvoje tai būtų uždaroji akcinė bendrovė) registruotą buveinę ir centrinę administraciją sulaukė kritikos ir jam nebuvo pritarta.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, teikdamas savo nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių (COM(2014) 2012 final), pareiškė: „Atskyrus registruotąją buveinę nuo centrinės administracijos SUP (vienanarė bendrovė - pastaba mūsų) gali lengvai išvengti teritorijoje, kurioje faktiškai veikia bendrovė, taikomos teisinės sistemos. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad nukenčia ne tik kreditorių ir vartotojų apsauga, bet ir gali būti lengvai apeinamos darbuotojų dalyvavimo teisės. Be to, visiškai laisvas registruotosios buveinės vietos pasirinkimas, nesusiejant jos su vietoje vykdoma veikla, kelia piktnaudžiavimo pavojų, nes bus galima kur kas lengviau išvengti institucinės priežiūros <...>“ (4.3.1 punktas). Komitetas atkreipė dėmesį ir į tai, jog gali padaugėti įmonių sukčiavimo, kitos nusikalstamos veiklos (pavyzdžiui, pinigų plovimas) ar tariamos savisamdos atvejų. Pavyzdžiui, asmenys galės kur nori pasirinkti ir perkelti „virtualiąją“ registruotąją buveinę arba pasinaudodami po visą Europą išsidėsčiusia matriošką primenančia struktūra nuslėpti savo tapatybę (3.2 punktas). Trečia, projektu siūloma suteikti juridiniams asmenims teisę turėti virtualią buveinę ir tuo pačiu nustatoma pareiga elektroninę pašto dėžutę turėti Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje, prie kurios galima prisijungti tik per tapatybės nustatymo paslaugą Elektroninių valdžios vartų aplinkoje.
Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą privatūs juridiniai asmenys, kurie nuspręs Juridinių asmenų registre nurodyti tik virtualų buveinės adresą, privalės naudotis tik projektu siūlomos informacinės sistemos siūloma elektroninio pristatymo dėžutės paslauga ir negalės tų pačių paslaugų (elektroninio pašto adreso, korespondencijos persiuntimo, dėl virtualaus buveinės adreso reikalingų kitų paslaugų, pvz., patalpų nuomos valdymo organų pasitarimams, susitikimams su klientais ir pan., kurias paprastai kartu teikia virtualaus biuro paslaugų teikėjai) gauti rinkos sąlygomis iš kitų rinkoje veikiančių ir virtualaus biuro paslaugas siūlančių subjektų. Tokiu būdu įstatymu būtų sukurtas virtualios buveinės paslaugų teikimo valstybinis monopolis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodytos projekto nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikimo Konstitucinio Teismo jurisprudencijai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ūkinės veiklos laisvės principo ir sąžiningos konkurencijos laisvės bei 4 dalyje įtvirtinto draudimo monopolizuoti gamybą ir rinką. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę.
Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, jog nuostata „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką“ reiškia, kad negalima įvesti monopolio, t. y. negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, dėl ko ši sritis būtų monopolizuota.
Tačiau draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką nereiškia, kad yra draudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti. Toks konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus ginant kitų ūkio subjektų bei vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai). Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia ir įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad gamyba ir rinka nebūtų monopolizuotos, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei numatytos priemonės jai apsaugoti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, koks bus valstybės biudžeto lėšų poreikis tobulinant nurodytą informacinę sistemą, tačiau nėra nurodyta, kiek tokia paslauga kainuos vartotojams. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu procesiniai dokumentai teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, prie kurio jungiamasi per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Jeigu būtų pritarta projektu siūlomam teisniam reguliavimui, teismas juridiniam asmeniui, turinčiam „virtualią buveinę“, turėtų siųsti dokumentus naudodamasis kita sistema nei kitiems proceso dalyviams – į jo elektroninio pašto dėžutę, esančią Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo sistemoje.
Svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos prielaidos neracionaliam valstybės lėšų naudojimui. Be to, toks teisinis reguliavimas sukurtų papildomą administracinę naštą proceso dalyviams, kurie turėtų naudotis dviem valstybės informacinėmis sistemomis (juridinis asmuo, turintis
„virtualią buveinę“ susirašinėtų su teismu per vieną informacinę sistemą, o
norėdamas sekti proceso eigą turėtų naudotis kita informacine sistema). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnį, Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Penkta, pastebėtina, kad juridinių asmenų paslaugomis besinaudojančiais vartotojais ar kreditoriais, taip pat jų darbuotojais, gali būti ir fiziniai asmenys, neturintys projekto aiškinamajame rašte nurodomų ir jungimuisi prie informacinės sistemos reikalingų identifikacijos priemonių – elektroninės bankininkystės, elektroninio parašo, sertifikato ir pan. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai juridiniam asmeniui atsisakius fizinės buveinės nurodymo viešame registre, minėti asmenys ne tik negalėtų gauti informacijos ar pateikti užklausimus, skundus ir pretenzijas informacinėmis priemonėmis, bet ir neturėtų galimybės savo teises ir teisėtus interesus ginti raštu, skundus, užklausimus ar pretenzijas siunčiant paštu ar tiesiog fiziškai nuvykstant į juridinio asmens buveinę. Kaip 2018 m. sausio 3 d. nutartyje Nr.
3K-3-14-1075/2018 pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus“. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti projektu siūlomo teisinio reguliavimo. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, siūlytume ne keisti juridinio asmens buveinės apibrėžimą, bet tobulinti jos adreso apibūdinimo būdą, detaliau reglamentuoti sąlygas (principus, kriterijus), kurioms esant gali būti viešai atskleidžiamas tik virtualus buveinės adresas, šio adreso nustatymo principus (iš projekto nuostatų neaišku, kokiu pagrindu būtų pasirenkama savivaldybė). Teisinis reguliavimas turi būti toks, kad netrukdytų suinteresuotiems asmenims pasiekti juridinio asmens valdymo organus, užtikrintų kitų asmenų, ypač vartotojų ir kreditorių, teisėtų interesų apsaugą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
nuostatas taikyti tik „fizinei buveinei“. Pastebėtina, kad nurodytoje straipsnio dalyje yra įtvirtinta juridinio asmens realios buveinės vietos nustatymo taisyklė. Paprastai preziumuojama, jog juridinio asmens registruota buveinė ir reali buveinė sutampa. Tačiau paaiškėjus, kad jos nesutampa, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir viešąjį interesą, galima taikyti realios buveinės vietos taisyklę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad realios buveinės vietos taisyklė turi būti taikoma bet kuriuo atveju, nes tarp juridinių asmenų, kurie turėtų „fizinę buveinę“ ir tų, kurie turėtų
„virtualią buveinę“ nėra jokių objektyvių skirtumų, leidžiančių daryti
taisyklės, jog įstatymui visi asmenys yra lygūs, išimtį.
Taigi tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta pirmai šios išvados pastabai, reikėtų atsisakyti projektu siūlomo CK 2.49 straipsnio 2 dalies pakeitimo, kitu atveju būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai: E. pristatymo sistema – tai sistema, kuri teikia elektronines paslaugas internetu, prisijungus prie vartotojo susikurtos paskyros, sudarant galimybę siųsti ir gauti elektronines siuntas. Ši paslauga užtikrina siunčiamų elektroninių dokumentų ir pranešimų originalumo patvirtinimą, saugumą bei tikslų kiekvieno etapo statuso fiksavimą (dokumentų išsiuntimo, pristatymo, gavimo, perskaitymo ar pasirašymo), ko neįmanoma užtikrinti fizinės buveinės atveju. Siunčiant fizinę pašto siuntą ar elektroninę siuntą kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu), jos gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip vartotojui suteikiamos įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemonės. Atsižvelgiant į tai, šios E. pristatymo sistemos savybės padėtų užtikrinti neginčytiną juridinio asmens valdymo organo pasiekiamumą. 3. Seimo Teisės departamentas
nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados 1 ir 2 pastabose išdėstytus argumentus. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2018-11-13 4.
Atsižvelgdami į tai, kad projektu siūloma iš esmės keisti vieną civilinės teisės institutų, manytume, jog būtina atlikti siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, ar toks reguliavimas nesudarys kliūčių vykdyti teisingumą, pinigų plovimo prevenciją, ar nebus sudarytos palankesnės sąlygos steigti fiktyvias įmones, piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnyje Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Rengiant Projektą buvo analizuojama užsienio šalių praktika, taip pat Programos „Kurk Lietuvai“ atstovų atliktas tyrimas ir vykdytos viešosios konsultacijos dėl galimybės įtvirtinti virtualią buveinę Lietuvoje. teiraujamasi valstybės institucijų išankstinės nuomonės dėl galimo naujo teisinio reguliavimo. 5. Seimo Teisės departamentas
teisinis reguliavimas paveiktų kitas teisės reguliavimo sritis – civilinio proceso, baudžiamojo proceso, mokesčių teisę, manytume, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti pateikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kaip tai nustatyta Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje. Pritarti Argumentai: Projekte siūloma nustatyti, kad įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2020 m. liepos 1 d. peržiūri teisės aktus, susijusius su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus parengia ir priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Manytina, kad nustatyti terminai yra pakankami susijusių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priėmimui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „NVO teisės institutas“, 2018-11-21 Susipažinę su Civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2833, teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Pritariame šiam įstatymo pakeitimo projektui ir manome, kad jis gerins nevyriausybinių organizacijų teisinę aplinką, nes tai palengvins organizacijų steigimą ir atvers galimybę pasirinkti patrauklesnę buveinės formą jau įsteigtoms organizacijoms. Tikėtina, kad dalis nevyriausybinių organizacijų pasirinktų būtent virtualios buveinės formą, nes daug nevyriausybinių organizacijų ir šiandien neturi fizinės buveinės, yra tik registruotos kokiu nors adresu, kuris neretai yra pirmojo vadovo gyvenamoji vieta. Daliai nevyriausybinių organizacijų, ypač neturinčioms darbuotojų, fizinė buveinė nereikalinga, jų veikla vykdoma ne kokioje nors buveinėje, o vykdyti komunikacijas jos gali ir elektroninėmis priemonėmis, kurios neretai yra patogesnės. Taip pat paminėtina, kad kai kuriose savivaldybėse nevyriausybinės organizacijos yra priverstos mokėti šiukšlių išvežimo rinkliavas ar patirti kitokias išlaidas net neturint realios buveinės. Todėl virtualios buveinės atsiradimas palengvins finansinę naštą tokioms nevyriausybinėms organizacijoms. Atsižvelgti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai:
tobulinti. Argumentai: Komitetas iš esmės pritaria įstatymo projekto tikslui – įtvirtinti teisinį reguliavimą, kuris lesitų juridinio asmens buveine laikyti ir virtualią paskyrą, tuo pačiu supaparastinant juridinių asmneų steigimo procesą, kuriam nereikėtų patalpų savininkų sutikimo ir tarpininkų paslaugų, bet atsižvelgiant į tai, kad nebuvo parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnyje, nėra aišku ar toks reguliavimas nesudarys kliūčių vykdyti teisingumą, pinigų plovimo prevenciją, ar nebus sudarytos palankesnės sąlygos steigti fiktyvias įmones, piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus. Kadangi siūlomas teisinis reguliavimas paveiktų kitas teisės reguliavimo sritis – civilinio proceso, baudžiamojo proceso, mokesčių teisę ir kt. manytume, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti pateikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kaip tai nustatyta Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad svarstomas įstatymo projektas nesprendžia bendradarbiavimo su užsienio partneriais klausimų. E. pristatymo sistema užtikrina teisinę ir įrodomąją galią, gavėjų pasiekiamumą bei saugumą, tarp partnerių, kurie registruoti Lietuvos Respublikoje, t.y. e. pristatymo sistema gali naudotis tik LR gyvenantys asmenys: fiziniai asmenys su Lietuvoje išduotu asmens kodu, t.y. LR piliečiai ir asmenys turintys leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir įmonės, įregistruotos Juridinių asmenų registre. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti Ekonomikos komiteto sprendimui. 7. Balsavimo rezultatai:. Pritarta bendru sutarimu
pranešėjai: Andrius Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė