Projektas Nr. Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 34 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų
kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją, tiekiamo vandens kokybę. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
tikslai ir uždaviniai: Pastaruoju metu nustatoma daug atvejų, kai Lietuvos gyventojams dėl įvairių priežasčių tiekiamas prastos kokybės geriamasis vanduo, kurio naudoti jie negali, geriamąjį vandenį gyventojai priversti pirkti, tačiau už šį tiekiamą nekokybišką vandenį kainos nemažinamos ir patiriami nuostoliai nėra kompensuojami. Geriamojo vandens tiekėjai nurodo, jog neturi teisinio pagrindo sumažinti kainų už atskiriems vartotojams tiekiamą nekokybišką vandenį, kadangi tai nenustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nutarimu patvirtintoje „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje“ (toliau – Metodika), patvirtintoje Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. X-764 (toliau – Įstatymas). Komisijos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje įtvirtinta Įstatymo 9 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus Komisija derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, prižiūri, kaip jos taikomos, tvirtina vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma. Įstatymo
tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu ,,teršėjas moka“.
Pagal Įstatymo 34 straipsnio 18 dalį viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Įstatymo
tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys“, t. y. geriamojo vandens kainų nustatymas, diferencijuojant kainas pagal tiekiamo vandens kokybę, nėra nustatytas, todėl Komisija, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, neturi galimybių numatyti Metodikoje kitokių diferencijavimo pagrindų bei priimti sprendimų dėl geriamojo vandens kainų mažinimo nekokybiško vandens tiekimo atveju ar numatyti kitokių kompensavimo galimybių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Vitalijus Gailius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Vitalijus Gailius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatyme nėra įtvirtintos galimybės geriamojo vandens tiekėjams koreguoti kainas už vartotojams tiekiamą nekokybišką vandenį. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus siūlomas Įstatymo pataisas, bus sudarytos galimybės Komisijai tikslinti Metodiką, kuria vadovaujasi Lietuvos Respublikos Savivaldybių vandens tiekėjai, nustatydami kainas už vartotojams tiekiamą geriamąjį vandenį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymų įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų ir terminų nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą Komisijai bus sudaryta galimybė keisti Metodiką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo pataisos papildomo finansavimo nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Geriamojo vandens tiekimas“, „nuotekų tvarkymas“, „vandens kainų
diferencijavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Vitalijus Gailius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-11-07 Nr. S-2018-8301 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2832 atitikties europos sąjungos teisei Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP- 2832, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad geriamojo vandens tiekimo kainos diferencijavimas pagal geriamojo vandens kokybę visuomet turi būti derinamas su 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės 4 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Lietuva privalo imtis būtinų priemonių, užtikrinančių, kad žmonėms vartoti skirtas vanduo būtų sveikas ir švarus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 2. Projekto
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, be kita ko gali būti diferencijuojamos pagal tiekiamo vandens kokybę. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „geriamojo vandens kokybė – teisės aktų nustatyta geriamojo vandens savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus ir numanomus vandens vartotojų poreikius“. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad „draudžiama tiekti į rinką geriamąjį vandenį, kuris neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, jeigu neįrodyta, kad naudojamas griežtai ribotą laikotarpį toks vanduo nekels potencialaus pavojaus žmonių sveikatai.“ Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad, jei įstatymas draudžia tiekti geriamąjį vandenį, kurio kokybė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, o tiekiamo geriamojo vandens kokybė svyruoja tarp kokybės parametrų, kurie teisės aktų yra leidžiami, svarstytina, ar projekto nuostatos, nustatančios geriamojo vandens tiekimo paslaugų kainos diferencijavimą pagal tiekiamo vandens kokybę, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens kokybę gali lemti įvairūs laikini, bet kada atsirandantys veiksniai, o pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 12 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos, nėra aiškus projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., pavyzdžiui, nėra aišku, ar geriamojo vandens kokybės laikinas pablogėjimas turėtų įtakos jau nustatytai ir galiojančiai geriamojo vandens tiekimo paslaugų kainai (ar ji ir kada būtų perskaičiuojama ir pan.). Trečia, atsižvelgiant į projektu siūlomas nustatyti naujas nuostatas, taip pat į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio
geriamojo vandens kokybės užtikrinimas.
Ketvirta, siekiant aiškumo, projekto nuostatų formuluotėje „tiekiamo vandens kokybę“ po žodžio „tiekiamo“ reikėtų įrašyti žodį „geriamojo“. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, t.y., atitinkamos valstybės institucijos įpareigojamos iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas projekto 2 straipsnio pavadinimas ir 1 dalyje numatyta išimtis dėl įstatymą įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo. 4. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 5.
į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai sąlygotų geriamojo vandens tiekimo paslaugų kainos abonentams ir vartotojams pokyčius ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą Vyriausybė formuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką, reikėtų dėl projekto siūlomo teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]