Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Draudžiama laikyti, veisti ir (ar) žudyti gyvūnus dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo - gauti kailį.“
ir 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis. 2 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
laiko gyvūnus kaip savo komercinės veiklos dalį dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį, turi baigti šią veiklą pagal taikomus teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 2. Gyvūnų laikytojai, kurie veisia ir (ar) laiko gyvūnus kaip savo komercinės veiklos dalį dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį, gali pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuris nurodytas 1 punkte, su sąlyga, kad jie:
1) teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai pranešė Valstybiniai maisto ir veterinarijos tarnybai jų laikomų gyvūnų rūšis, skaičių ir laikymo vietą per 2 (du) mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;
2) visą pereinamąjį laikotarpį nelaikys daugiau gyvūnų, nei nurodyta Gyvūnų laikytojo pateiktame pranešime, jeigu yra įrengtas toks skaičius teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo vietų;
3) neįrenginės naujų laikymo vietų, nebent ankstesnės laikymo vietos būtų uždarytos. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Arūnas Gelūnas Algis Strelčiūnas Valentinas Bukauskas Rūta Miliūtė (2019-08-27)
DĖL
tikslai ir uždaviniai: LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, jog „1. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. 2. Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai:
<...>
15) gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis <...>.“ Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai numato, kad kailinius gyvūnus laikyti draudžiama, jeigu
„šie gyvūnai negali prisitaikyti gyventi nelaisvėje taip, kad nebūtų
pažeidžiama jų gerovė, nors laikytojas ir užtikrina šių Reikalavimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kailinių gyvūnų laikymą, nuostatų laikymąsi.“ Iki šiol teisės aktuose nebuvo atsižvelgiama į faktą, jog dabartinės kailinių gyvūnų auginimo sistemos iš esmės negali užtikrinti šiems gyvūnams būtinų gyvenimo sąlygų. Šiuo įstatymo keitimo projektu siūloma uždrausti laikyti, veisti ir (ar) žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailio, suteikiant kailinių gyvūnų augintojams pereinamąjį laikotarpį, skirtą nutraukti savo veiklai. Pasiūlymas rengiamas remiantis toliau išdėstytais argumentais:
1) Lietuvoje kailiams auginamos kanadinės audinės (apie 2 mln. gyvūnų per metus), šinšilos (apie 20 000 gyvūnų per metus) ir lapės (apie 2000 gyvūnų per metus). Kanadinės audinės ir lapės yra plėšrūs laukiniai gyvūnai, kuriems kailių fermose nėra sukuriamos sąlygos patenkinti jų esminius biologinius poreikius.
Kanadinės audinės yra judrūs teritoriniai vandens gyvūnai, laisvėje užimantys apie 1-3 km teritorijas vienam individui palei vandens telkinius ir daugiau kaip pusę laiko praleidžiantys vandenyje; lapės kasdien apeina 10 km² ploto teritoriją ir turi stiprų poreikį kasti urvus. Ūkiuose šie plėšrūnai laikomi ankštuose (0,255m² ploto audinėms ir 1,2m² ploto lapėms) vieliniuose narvuose (kartais po kelis gyvūnus kartu); jie negali išreikšti natūralios elgsenos, tokios kaip medžiojimas, plaukiojimas (audinėms), žemės kasimas (lapėms). Šinšilų ūkiuose vienam gyvūnui narve tenka 0,25m² ar mažiau ploto, todėl jos taip pat negali išreikšti natūralios elgsenos: gamtoje joms būdinga šokinėti (iki 1m aukščio ir 2m ilgio šuoliais), lipti į medžius ar uolas; šinšilos natūraliai gyvena urvuose. Nesant galimybei patenkinti natūralių elgsenos poreikių, nuolat užfiksuojami nenormalaus elgesio atvejai, pavyzdžiui, kanibalizmas, gyvūnams sukeliantis stiprius sužalojimus, ar stereotipijos – betiksliai pasikartojantys judesiai. Dar 2001 metais Europos komisijos Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinis komitetas (The Scientific Committee on Animal Health and Animal Welfare, SCAHAW) rekomendavo: „Kadangi dabartinės ūkininkavimo sistemos sukelia rimtas problemas visoms gyvūnų, auginamų dėl kailių, rūšims, turėtų būti stengiamasi sukurti gyvenimo sąlygas, kurios patenkintų šių gyvūnų poreikius“, tačiau gyvūnų auginimo sąlygos per šį laiką reikšmingai nepasikeitė. Tyrimai, skirti pagerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas, yra rengiami ir atliekami standartinių narvų sistemoje. Kailių industrijos gyvūnų gerovės rodiklių nustatymas taip pat kelia problemų – šie rodikliai yra pagrįsti remiantis šiandieninėmis narvų sistemomis.
Bet kokie žymesni teigiami gyvūnų gerovės pokyčiai būtų nepelningi kailių industrijai, todėl industrija nėra suinteresuota siekti aukštos gyvūnų gerovės. Pavyzdžiui, Šveicarijoje, įsigalėjus aukštesniems kailinių gyvūnų gerovės reikalavimams (didesni gyvenamieji plotai, galimybė kasti lapėms ir prieiga prie vandens audinėms), kailinių gyvūnų auginti finansiškai neapsimoka. Dabartinės kailinių gyvūnų auginimo sistemos ir Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“, negali užtikrinti šių gyvūnų rūšį, fiziologiją ir elgseną atitinkančių gyvenimo sąlygų ir tokiu būdu jos pažeidžia aukščiau cituotą LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. nuostatą. 2) Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailio. 2016 m. lapkričio mėn. duomenimis, net 67 % Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailio yra nepriimtina. 2017m. balandžio mėn. duomenimis, 64 % Lietuvos gyventojų teigia, jog pritartų draudimui auginti ir žudyti gyvūnus tik dėl jų kailio. Demokratinėje visuomenėje įstatymai turėtų atspindėti etines gyventojų pažiūras, todėl besikeičiant viešajai nuomonei apie gyvūnų veisimą ir žudymą kailiui, atitinkamai turėtų keistis ir įstatymai. Žymios visuomenės dalies nepritarimas gyvūnų auginimui dėl jų kailio rodo poreikį keisti dabartinį gyvūnų auginimo kailiui reglamentavimą. 3) Kailinių žvėrelių ūkių verslas didžiojoje dalyje Europos šalių laikomas neetišku. Daugelyje pažangių Europos valstybių auginti gyvūnus dėl jų kailio yra uždrausta ar dėl draudimo vyksta diskusijos.
Kailinių žvėrelių ūkiai dėl gyvūnų gerovės ir etikos problemų yra uždrausti Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijos Valonijos regione, Austrijoje, Danijoje ( lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Slovėnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje. Šveicarijoje kailinių žvėrelių auginimui įtvirtinti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl gyvūnų auginti dėl kailio šioje šalyje finansiškai neapsimoka. Vokietijoje taip pat priimti panašių sąlygų reikalaujantys įstatymai ir prognozuojama, kad visi kailinių žvėrelių ūkiai užsidarys po pereinamojo laikotarpio toms sąlygoms įgyvendinti. 4) Kailinių žvėrelių ūkiai yra kenksmingi aplinkai. Jie sukelia vandens telkinių ir dirvožemio taršos problemas, prisideda prie klimato kaitos. 2014 m. Šiaulių rajone Šiaulių regioninio aplinkos apsaugos departamento atlikto tikrinimo metu patikrintas 31 kailinių žvėrelių ūkis, visuose ūkiuose rasta aplinkosauginių pažeidimų. 1 kg kailio išgauti išskiriama apytiksliai 110 kg CO² (tai prilygsta 1250 km nuvažiuotiems automobiliu) ir sunaudojama apytiksliai 563 kg pašaro – tai reiškia, kad kailis yra gaminamas neproduktyviai. 5) Kailinių žvėrelių ūkiai pažeidžia žmonių teises į švarią aplinką. Šalia kailinių žvėrelių ūkių gyvenantys žmonės skundžiasi nuo kailinių žvėrelių ūkių nuolat sklindančia smarve, parazitų antplūdžiu, užterštu oru, užterštu šulinių vandeniu; jų nekilnojamasis turtas nuvertėja. Taip pat šių ūkių skleidžiama tarša trukdo vystyti kaimo turizmo verslą. Įstatymo projekto tikslas – uždrausti veisti, auginti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailio bei užtikrinti, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos reglamentavimas atspindėtų etines šalies gyventojų pažiūras. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
projekto iniciatorius – LR Seimo nariai …
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nenumato draudimo laikyti, veisti ir (ar) žudyti ūkinius gyvūnus dėl naudos iš jų kailio. Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus apibrėžia Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, priimtas 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491/KrAcZhVwrh); Lietuvos Respublikos Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ ir Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3b5f51f0696a11e4b6b89037654e22b1) . 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad būtų draudžiama laikyti, veisti ir (ar) žudyti gyvūnus dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad šalies įstatymai atitinka gyventojų etines pažiūras ir gyvūnai nėra auginami bei žudomi dėl nebūtinos prekės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Įstatymo įgyvendinimas turės tiek teigiamą, tiek neigiamą socioekonominį poveikį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2018 gegužės 2 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 202 kailinių žvėrelių ūkiai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kailių industrijos bendros pajamos 2005-2016 m. laikotarpiu svyravo nuo 8,7 mln. eurų 2005 m. iki 63 mln. Eur 2013 m. (2016 m. – 37 mln. eur). Kailinių gyvūnų auginimu užsiimančių įmonių sumokėti mokesčiai į šalies biudžetą 2015 m. siekė 161 132 eurų. Šia ekonominės veiklos rūšimi užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys naudojasi daugeliu mokestinių lengvatų: pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, akcizų mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą lengvatomis. Kailiai, kitaip nei kita žemės ūkio produkcija, yra prabangos prekė, ji realizuojama pasaulinėje rinkoje (importo apribojimai šiai sričiai įtakos nedaro), todėl taikyti lengvatų kailinių gyvūnų augintojams valstybei neapsimoka. Taigi, kailinių gyvūnų auginimu užsiimančių asmenų persiorientavimas į kitas ekonominės veiklos sritis, tikėtina, valstybei būtų finansiškai naudingas dėl išaugusios sumokamų mokesčių sumos. Neigiamas įstatymo pakeitimo pasekmes kailinių gyvūnų augintojams sušvelnins pereinamasis laikotarpis, kuris suteikiamas siekiant sudaryti galimybes sklandžiai pereiti prie kitų veiklos formų ir (ar) išvengti finansinių nuostolių. 7 metų laikotarpis būtų pakankamas, kad kailinių gyvūnų augintojai galėtų susigrąžinti investicijas ir persiorientuoti į kitą ekonominę veiklą. Pereinamasis laikotarpis buvo priimtas daugelyje kailinių žvėrelių ūkius uždraudusių valstybių: Austrijoje (1 m.), Slovėnijoje (3 m.), Čekijoje (2 m.), Jungtinėje Karalystėje (3 m.), Kroatijoje (10 m.), Bosnijoje ir Hercegovinoje (10 m.), Serbijoje (10 m.), Nyderlanduose (11 m.). Belgijos Valonijos regione ir Makedonijoje pereinamojo laikotarpio suteikta nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kad Europoje jau daugiau nei du dešimtmečius vyksta diskusijos dėl kailio dėvėjimo ir gyvūnų auginimo kailiams etiškumo, o kailinių žvėrelių auginimas Europos valstybėse yra uždraudžiamas jau nuo 2000-ųjų metų, kailinių žvėrelių augintojai pradėdami verslą galėjo ir turėjo įvertinti bei numatyti tokių tendencijų reikšmę šios veiklos ateičiai. Gyvūnų auginimo kailiams draudimas turės neigiamą poveikį kailinių žvėrelių ūkių darbuotuojams. Darbo inspekcijos pateikiamais duomenimis, 2016 m. III ketvirtį sektoriuje buvo vidutiniškai 683 darbo vietos. Darbo vietos kailių ūkiuose yra nepastovios ir sezoninės, kadangi priklauso nuo gyvūnų auginimo ciklo (gyvūnų žudymo metu darbuotojų reikia daugiau). Švedijoje 2012 m. atliktame tyrime nebuvo nustatyta, kad kailių ūkių uždarymas šalyje lemtų bendrą nedarbo didėjimą. Kailinių žvėrelių ūkiai teigiamai neprisideda prie turizmo skatinimo, technologijų plėtros ar gamtovaizdžio kūrimo. Nelikus tokių aplinkosauginių problemų kaip smarvė netoli kailinių žvėrelių ūkių, tikimybė šioje teritorijoje užsiimti turizmu taps didesnė, taip pat bus užtikrinta šalia gyvenančių žmonių teisė į švarią aplinką. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, numatančius pereinamąjį laikotarpį ir veiklos nutraukimo tvarką kailinių žvėrelių ūkiams. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikės pakeisti ūkinio gyvūno apibrėžimą šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimuose ir Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše; taip pat Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 17 straipsnio 4 dalį. Reikės pripažinti netekusiais galios Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
vykusio teisinio proceso, susijusio su gyvūnų auginimo dėl jų kailio draudimu Nyderlanduose metu Apeliacinis teismas nusprendė, kad kailinių žvėrelių ūkių draudimas nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 1-ojo straipsnio, t. y. nepažeidžia kailinių žvėrelių augintojų nuosavybės interesų ir draudimu su pereinamuoju laikotarpiu yra išlaikomas „sąžininga pusiausvyra“ (fair balance) tarp viešojo intereso ir kailinių gyvūnų augintojų interesų (šaltinis: http://www.furfreealliance.com/wp-content/uploads/2016/02/Verdict-Mink-ban-The-Netherlands.pdf). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius turės peržiūrėti, pakeisti ir (ar) panaikinti įsakymus, susijusius su kailinių gyvūnų laikymo reikalavimais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2017-04-05 Nr. (18.9-31-1E) RM- atsakymas į 2017-03-22 Nr. SN-S46 paklausimą Dėl duomenų apie kailinių gyvūnų auginimu užsiimančių įmonių sumokėtus mokesčius. LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2017-02-06 Nr. (13.1-38 E) R- atsakymas į 2017-01-31 Nr.
SN-S-15 paklausimą Dėl duomenų apie kailinių gyvūnų augintojų pajamas. LR Valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-02-10 Nr. SD-30- atsakymas į 2017-01-31 Nr. SN-S-16 paklausimą Dėl duomenų apie kailinių gyvūnų auginimu besiverčiančių įmonių darbuotojų skaičių. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Ūkiniai gyvūnai“, „Kailiai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
straipsnio pakeitimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio naujoje 3 dalyje įtvirtinti nuostatą „Draudžiama laikyti, veisti ir (ar) žudyti gyvūnus dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Projekto 2 straipsnio nuostatose kalbama apie gyvūnų veisimą ir (ar) laikymą dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „<...> Kailinių žvėrelių ūkių verslas didžiojoje dalyje Europos šalių laikomas neetišku <...> Dabartinės kailinių gyvūnų auginimo sistemos ir Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“, negali užtikrinti šių gyvūnų rūšį, fiziologiją ir elgseną atitinkančių gyvenimo sąlygų <...>“ (pastaba – aiškinamojo rašto teiginiai pateikti ne chronologine tvarka). Projekte ir jo aiškinamajame rašte vartojama skirtinga terminologija („gyvūnai“, „kailiniai žvėreliai“, „kailiniai gyvūnai“), nors akivaizdu, kad siekiama uždrausti kailinių žvėrelių auginimą ir prekybą jų kailiais. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatose vartojama sąvoka „ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai“, todėl siūlytina patikslinti projekto nuostatose vartojamą terminiją. 2.
siekiama uždrausti laikyti, veisti ir (ar) žudyti gyvūnus dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį; 2 straipsnių nuostatomis siekiama uždrausti laikyti ir (ar) veisti gyvūnus kaip komercinės veiklos dalį dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį. Ad litteram vertinant aptariamų nuostatų turinį pažymėtina, kad komercinės veiklos dalies įvardijimas reikštų, kad tai atvejais, kai kailinių žvėrelių laikymas būtų ne komercinės veiklos dalis, o vienintelė veikla, šioje projekto nuostatoje suformuluota pareiga atitinkamiems asmenims galėtų ir nekilti. Vienintelio ar pagrindinio tikslo įvardijimas suponuoja, kad, net ir įsigaliojus projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, kailiniai gyvūnai galėtų būti laikomi, veisiami bei žudomi ir toliau, jei bus deklaruojama, kad kailio gavimas yra ne vienintelis ar pagrindinis šių gyvūnų laikymo tikslas, todėl projekte vartojamos formuluotės vertintinos kaip galimai sukursiančios teisinio reguliavimo spragas ir neatitinkančios projekto iniciatorių siekių, todėl reikėtų projekto tekstą tikslinti. 3. Projekto 1 straipsnyje siekiama uždrausti laikyti, veisti ir (ar) žudyti gyvūnus, tuo tarpu 2 straipsnyje minimas tik gyvūnų veisimas ir (ar) laikymas, o žudymas neįvardijamas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip nenuoseklus, todėl projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Gyvūnų laikytojai, kurie veisia ir (ar) laiko gyvūnus kaip savo komercinės veiklos dalį dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį, turi baigti šią veiklą pagal taikomus teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d.“. Nelabai aišku, kokie teisės aktai turimi mintyje įvardijant „taikomus teisės aktus“ - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.
B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai, projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimi šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė ar kt., todėl reikėtų aptariamą projekto nuostatą patikslinti. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti terminą, iki kurio kalinių žvėrelių laikymas dėl kailio kaip komercinė veikla turi būti baigtas. Šio straipsnio 2 dalyje įvardijamas pereinamasis laikotarpis, kuriuo „Gyvūnų laikytojai, kurie veisia ir (ar) laiko gyvūnus kaip savo komercinės veiklos dalį dėl vienintelio ar pagrindinio tikslo – gauti kailį, gali pasinaudoti <...>“, jei atliks 2 dalies 1-3 punktuose nurodytus veiksmus ir paisys atitinkamų reikalavimų. Kompleksiškai vertinant projekto 2 straipsnio nuostatomis siūlomą teisinį reguliavimą, lieka neaišku, dėl kokių motyvų kailinių žvėrelių laikytojai turėtų pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, nes jokia galima nauda projekte nenurodoma, o pagal 2 straipsnio 1 dalį būtų galima ir nesinaudoti pereinamuoju laikotarpiu bei vykdyti veiklą be papildomų ribojimų iki čia nurodyto termino – 2025 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įvardytų reikalavimų kailinių žvėrelių laikytojai privalo paisyti bendraisiais pagrindais, t. y. laikydamiesi teisės aktų, todėl papildomu ribojimu (ar įsipareigojimu) laikytina tik 3 punkto nuostata. 6. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 punktą turi būti patikslinta, nes akivaizdžiai turima mintyje 2 straipsnio 1 dalis. 7. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžio „tinkamai“ atsisakytina, nes nuostata, numatanti, kad pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, reiškia, kad pranešama tinkamai.
Be to, redaguojant projekto tekstą šiame punkte minimas terminas „per 2 (du) mėnesius“ nurodytinas taip - „per du mėnesius“. 8. Projekto 3 straipsnio pavadinime žodžių „ir įgyvendinimas“ atsisakytina kaip perteklinių, nes šiame straipsnyje nedėstomos projekto įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos, o tik nustatoma jo įsigaliojimo data bei suformuluotas pavedimas Vyriausybei priimti reikiamus teisės aktus. 9. Siekiant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kaip nustatyta projekto 3 straipsnio 2 dalyje, iki šio įstatymo įsigaliojimo datos priimtų šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatančius teisės aktus, įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta, kad šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 10. Atsižvelgiant į galimą projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą bei teisėkūros procesui realizuoti būtiną laiką, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje nurodyti terminai yra realūs. 11. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir išbaigtumo projektu turėtų būti teikiami ir atitinkamo turinio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies bei 17 straipsnio 4 dalies pakeitimai, kartu su šiuo projektu teikiamas Veterinarijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies pakeitimo projektas. Aiškinamajame rašte konstatuojama, jog šie pakeitimai būtini, tačiau jie neteikiami. Be to, svarstytina, ar įsigaliojus draudimui verstis kailinių gyvūnų auginimui, įstatymuose neturėtų būti numatyta teisinė atsakomybė už šio draudimo nepaisymą (Administracinių pažeidimų kodeksas papildytas atitinkamo turinio nuostatomis arba pakeistas šio kodekso 346 straipsnis). 12. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr.
Nr. XIIIP-303, kurio turinys yra iš esmės panašus į šio projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-31 Nr. S-2018-8121 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2830 atitikties europos sąjungos teisei Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2830 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected]