Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę: PSBGPM = GPMKVSBNS· GPM%₍pt₎ – 0,5 ·0,2 GPMKVSBNS, čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti;
GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;“.
1Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Teikia
Seimo nariai Juozas Olekas Eugenijus Gentvilas Gabrielius Landsbergis Andrius Kupčinskas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
ir uždaviniai Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (toliau – Metodikos įstatymas) iki
didina savivaldybių biudžetų išlaidas ar mažina savivaldybių biudžetų pajamas, šie pokyčiai kompensuojami atitinkamai padidinant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Nuo 2018 m. įsigaliojo nauja Metodikos įstatymo nuostata - savivaldybių išlaidų pokyčiai bei savivaldybių pajamų iš turto mokesčių mažinimas ir toliau
proc. Toks pakeitimas buvo argumentuojamas, jog teisės aktais mažinant GPM įplaukas mažėja ne tik savivaldybių, bet ir valstybės biudžeto pajamos, todėl GPM netekčių naštą turi solidariai pusiau pasidalinti valstybės ir savivaldybių biudžetai. Tačiau, jei savivaldybių GPM pajamų netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų, tai ir pajamų netekčių naštą turėtų prisiimti valstybės biudžetas, nes centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. Kai savivaldybių pajamos mažėja dėl savivaldybių sprendimų (pvz, kai kurie subjektai atleidžiami nuo žemės ar nekilnojamojo turto mokesčių), tai atliekama savivaldybės biudžeto sąskaita ir joks kompensavimas nenumatomas. Be to, jeigu leidžiama centrinės valdžios sprendimais atimti dalį savivaldybių GPM pajamų, tai pakertamas savivaldybių suinteresuotumas auginti GPM pajamas. Būtina užtikrinti savivaldybių pajamų šaltinių bazės stabilumą, kitaip bus žlugdomas savivaldybių finansinis savarankiškumas. Nuo
įplaukas.
Dėl šios priežasties, netgi įskaičiavus kompensacijas, 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms 2019 m. palyginamosiomis sąlygomis (t. y. įvertinus centrinės valdžios sprendimais nulemtą išlaidų padidėjimą) sumažės. Savivaldybių pajamų mažėjimas ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų suprantamas, tačiau kai šalies makroekonominiai rodikliai gerėja, valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas. Visų kitų sektorių finansavimas auga, ir tik vienintelio savivaldos savarankiškų funkcijų sektoriaus finansavimas mažinamas. Šio įstatymo projekto tikslas - nustatyti teisingesnę GPM netekčių naštos pasidalinimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporciją. Savivaldybių savarankiško biudžeto bendra apimtis gerokai mažesnė už valstybės biudžetą, todėl, pavyzdžiui, 10 mln. eurų pajamų netektis savivaldybių biudžetams būtų žymiai skausmingesnė, negu valstybės biudžetui. Akivaizdu, jog būtų neteisinga mažinti savivaldybių GPM ta pačia suma, kaip ir valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į biudžetų lyginamąjį svorį. Be to, pažymėtina, jog GPM yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, tuo tarpu kai valstybė turi galimybes subalansuoti biudžetą kitais būdais (kitų mokestinių pajamų didinimas, skolinimasis ir pan.). Siūlome nustatyti, kad valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narių grupė 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Jeigu Seimas ar Vyriausybė priima sprendimus, kurie didina savivaldybių biudžetų išlaidas ar mažina savivaldybių biudžetų pajamas, šie pokyčiai savivaldybėms kompensuojami tokia tvarka: -kai mažinamos iš GPM savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, savivaldybių biudžetams kompensuojama 50 proc. prognozuojamų GPM netekčių; -kai mažinamos kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, savivaldybių biudžetams kompensuojama 100 proc. prognozuojamų pajamų netekčių; -kai didinamos savivaldybių biudžetų išlaidos, savivaldybių biudžetams kompensuojama 100 proc. numatomų padidinti išlaidų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlome pakeisti Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1a punkte esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
₍pt₎ – 0,5 0,2·GPMKVSBNS Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7.
Įstatymo projektu teikiami pakeitimai turėtų motyvuoti savivaldybes skatinti užimtumą, verslumą, pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti“, „savivaldybės biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Juozas Olekas Eugenijus Gentvilas Gabrielius Landsbergis Andrius Kupčinskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-31 Nr. XIIIP-2829 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2829 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2829, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2715), kuriame savivaldybių biudžetų asignavimai jau yra suplanuoti, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo. Be to, projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos būtų taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys tiek į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, tiek į tai, kad 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas šiuo metu jau yra svarstomas Seime. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų taikymas rengiant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą yra realus. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1.vienintelė projekto 1 ir 2 straipsnių dalis nenumeruotina; 3.2.projekto 2 straipsnyje esanti formuluotė „1 straipsnio“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-07
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2715), kuriame savivaldybių biudžetų asignavimai jau yra suplanuoti, yra pateiktas
būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
paskelbimo. Be to, projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos būtų taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.
Atkreiptinas dėmesys tiek į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, tiek į tai, kad 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas šiuo metu jau yra svarstomas Seime. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų taikymas rengiant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą yra realus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1.vienintelė projekto 1 ir 2 straipsnių dalis nenumeruotina; Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-07
3.2.projekto 2 straipsnyje esanti formuluotė „1 straipsnio“ brauktina kaip perteklinė. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 5 Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-11-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2829, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-07-15, g-2019-5895 Lietuvos savivaldybių asociacija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo
„Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos
įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3418 ir Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2829“ projektą, pritaria nuostatai - nustatyti teisingesnę GPM netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporciją. Pažymime, kad teisingos proporcijos tikslą labiau atitinka įstatymo projektas Nr. XIIIP-2829. Atkreipiame dėmesį, jog GPM netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcijos nustatymo vienintelis objektyvus kriterijus yra valstybės biudžeto pajamų ir savivaldybių biudžetų pajamų proporcija. Apskaičiuojant šią proporciją reikėtų imti tik savivaldybių pajamas savarankiškoms funkcijoms atlikti, o ne visas pajamas įskaitant valstybės biudžeto dotacijas valstybės deleguotoms funkcijoms, nes GPM pajamomis savivaldybės finansuoja tik savarankiškas funkcijas. Savivaldybių savarankiškoms funkcijoms 2019 m. prognozuojama apie 1,69 mlrd. eurų pajamų (tokia suma yra nustatyta Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priede), ir tai sudaro apie 13,5 procentus konsoliduoto biudžeto pajamų. Savivaldybių visos pajamos konsoliduotame biudžete sudaro apie 23,4 proc. Akivaizdu, jog įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3418 numatyta GPM netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcija (70 ir 30 proc.) gerokai nukryptų nuo esamos valstybės biudžeto pajamų ir savivaldybių biudžetų pajamų proporcijos, todėl siūlytume nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3418 ir pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2829, numatančiam 80 ir 20 proc. proporciją. Tokia proporcija, kaip kompromisas, ir buvo pasiūlyta LSA tarybos 2018 m. lapkričio 11 d. nutarime. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
nutarimas 2018-11-09 Nr.TN-14, g-2018-10591
formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip:
₍pt₎ – 0,5 0,2·GPMKVSBNS Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. Pažymėtina, kad Metodikos įstatymas iki 2018 m. numatė 100 proc. kompensuoti savivaldybių biudžetams dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų įtakos prognozuojamą GPM įplaukų mažėjimą, o nuo 2018 m. tik 50 proc. Dėl planuojamos mokesčių reformos 2019 m. savivaldybėms teks neproporcingai didelė GPM netekčių našta, nes GPM yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, todėl net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms 2019 m. palyginamosiomis sąlygomis (t. y. įvertinus centrinės valdžios sprendimais nulemtą išlaidų padidėjimą) sumažės. Savivaldybių pajamų mažėjimas ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų suprantamas, tačiau kai šalies makroekonominiai rodikliai gerėja, gyventojų pajamos sparčiai auga, valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas.
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-07-31 nutarimas Nr.789 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. SV-S-1282 „Dėl įstatymo projekto išvadų“ ir į
1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2829, kuriame siūloma nustatyti, kad valstybės biudžetui tektų 80 procentų gyventojų pajamų mokesčio netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-09-11 Nr. 113-P-27 Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą nuomonę siūlyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2829 atmesti.
XIIIP-2829 atmesti. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Įstatymo projektą atmesti. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 31 d. nutarimui Nr. 789 ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadai Nr. 113-P-27. 8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –3, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė Komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė
Kom išvada
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2019-09-11
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Kupčinskas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriuka, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Giedrius Lingis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2715), kuriame savivaldybių biudžetų asignavimai jau yra suplanuoti, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti Paprašyta ir gauta Vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo.
Be to, projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos būtų taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys tiek į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, tiek į tai, kad 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas šiuo metu jau yra svarstomas Seime. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų taikymas rengiant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą yra realus. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1.vienintelė projekto 1 ir 2 straipsnių dalis nenumeruotina;
kaip perteklinė. Pritarti
4Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
2018-11-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-07-15 Lietuvos savivaldybių asociacija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo
„Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos
įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3418 ir Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2829“ projektą, pritaria nuostatai - nustatyti teisingesnę GPM netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporciją. Pažymime, kad teisingos proporcijos tikslą labiau atitinka įstatymo projektas Nr. XIIIP-2829. Atkreipiame dėmesį, jog GPM netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcijos nustatymo vienintelis objektyvus kriterijus yra valstybės biudžeto pajamų ir savivaldybių biudžetų pajamų proporcija. Apskaičiuojant šią proporciją reikėtų imti tik savivaldybių pajamas savarankiškoms funkcijoms atlikti, o ne visas pajamas įskaitant valstybės biudžeto dotacijas valstybės deleguotoms funkcijoms, nes GPM pajamomis savivaldybės finansuoja tik savarankiškas funkcijas. Savivaldybių savarankiškoms funkcijoms 2019 m. prognozuojama apie 1,69 mlrd. eurų pajamų (tokia suma yra nustatyta Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priede), ir tai sudaro apie 13,5 procentus konsoliduoto biudžeto pajamų. Savivaldybių visos pajamos konsoliduotame biudžete sudaro apie 23,4 proc. Akivaizdu, jog įstatymo projekte Nr. XIIIP-3418 numatyta GPM netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcija (70 ir 30 proc.) gerokai nukryptų nuo esamos valstybės biudžeto pajamų ir savivaldybių biudžetų pajamų proporcijos, todėl siūlytume nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3418 ir pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2829, numatančiam 80 ir 20 proc. proporciją.
Tokia proporcija, kaip kompromisas, ir buvo pasiūlyta LSA tarybos 2018 m. lapkričio 11 d. nutarime. Nepritarti Alternatyvus balsavimas: už variantą A (nepritarti LSA nuomonei) – 5, už variantą B (pritarti LSA nuomonei) – 4. Sprendimas: pritarti variantui A. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. SV-S-1282 „Dėl įstatymo projekto išvadų“ ir į
1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3418 tikslui – nustatyti teisingesnę gyventojų pajamų mokesčio netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporciją – paskirstyti taip, kad valstybės biudžetui tektų 70 procentų gyventojų pajamų mokesčio netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams
biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2829, kuriame siūloma nustatyti, kad valstybės biudžetui tektų 80 procentų gyventojų pajamų mokesčio netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 procentų, dėl šio nutarimo 1 punkte nurodytų priežasčių. Atkreipiame dėmesį, kad, preliminariais skaičiavimais, įgyvendinant šio įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės biudžeto pajamos sumažėtų apie 39 mln. eurų. Pritarti Alternatyvus balsavimas: už variantą A (pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei) – 5, už variantą B (nepritarti Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei) – 4. Sprendimas: pritarti variantui A. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktą nuomonę siūlyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2829 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas: už variantą A (įstatymo projektą Nr. XIIIP-2829 atmesti) – 5, už variantą B (iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2829) – 4. Sprendimas: pritarta A. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas