Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš Kultūros paveldo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą Kultūros paveldo departamentas gali pavesti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina;“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2818(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš Kultūros paveldo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą Kultūros paveldo departamentas gali pavesti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2020 m. balandžio
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ministras iki
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
DĖL
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. pasitarimo (protokolo Nr. 2, 5 klausimas) 1 punktu pritarta Ūkio ministerijos pateiktam Valstybės įmonių pertvarkos priemonių planui, kurio 7 punktu numatyta priemonė atsakingam vykdytojui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, siekiant paveldotvarkos sistemos demonopolizavimo, pertvarkyti valstybės įmonę ,,Lietuvos paminklai“ į biudžetinę įstaigą. Taip pat akivaizdu, kad esamas investicinių projektų įgyvendinimo modelis biudžetinėse kultūros srities įstaigose dažnai komplikuojasi vien dėl nepakankamos patirties statybų srityje, todėl būtina pasinaudoti valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ sukaupta patirtimi, pasitelkiant jos specialistų kompetenciją ir įdirbį, taip užtikrinant efektyvesnį valstybės investicinių lėšų panaudojimą. Kultūros ministerija siekia perimti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) pertvarkytos iš valstybės įmonės į biudžetinę įstaigą savininko teises ir pareigas ir jas įgyvendinti bei pavesti pertvarkytai biudžetinei įstaigai organizuoti:
a) investicijų projektų, kuriuos dabar įgyvendina Kultūros ministerijos reguliavimo srityje esančios biudžetinės įstaigos, įgyvendinimą;
vertybių tvarkybos darbų įgyvendinimą pagal kultūros ministro patvirtintas (tarp jų – paveldotvarkos) programas.
Kultūros ministerijos tikslų įgyvendinimui būtina pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, susijusias su KPD atliekamomis funkcijomis; dalį funkcijų apriboti, patikslinti esamas bei atsisakyti šiuose įstatymų straipsniuose perteklinių nuostatų. Valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkymui Valstybės įmonių pertvarkos priemonių plane yra numatytos kelios priemonės, viena iš kurių – parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau – įstatymų projektai).
Įstatymų projektų tikslai:
1) sudaryti sąlygas pertvarkyti valstybės įmonę ,,Lietuvos paminklai“ į biudžetinę įstaigą, o Kultūros ministerijai įgyvendinti pertvarkyto į biudžetinę įstaigą juridinio asmens (toliau – biudžetinė įstaiga) savininko teises ir pareigas, ir taip užtikrinti kasmet KPD rengiamų paveldotvarkos programų ar jų dalių realizavimo tęstinumą, kad nenukentėtų viešas interesas sklandžiai ir kokybiškai organizuojant/įgyvendinant minėtų programų lėšomis finansuojamų valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, įskaitant bažnytinį paveldą, tvarkybos darbus, atliekant su jais susijusias projektavimo, inžinierines ir tvarkomų objektų techninės priežiūros paslaugas, taip pat rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų teritorijų planavimo dokumentus, užsakant kultūros paveldo objektų ženklinimą ir kitas paslaugas;
2) sudaryti sąlygas efektyvesniam valstybės investicinių lėšų panaudojimui, investicijų projektų administravimo kaštų sumažinimui, t. y.: praplėsti biudžetinės įstaigos veiklos kryptis, suteikiant pagrindą Kultūros ministerijai, valdančiai valstybės investicijas kultūros srityje, pavesti valstybės investicijų projektų, kuriuos dabar įgyvendina jos reguliavimo srityje esančios biudžetinės įstaigos, centralizuotą įgyvendinimą biudžetinei įstaigai. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ tokių veiklų nevykdo, o KPD nekoordinuoja investicijų projektų kultūros srityje klausimų.
Labai svarbu užtikrinti ir kitų darbų, susijusių su jau minėtų programų lėšomis finansuojamų į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, ir dailės vertybių, esančių nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingosiomis savybėmis, (toliau – dailės vertybės), tyrimu, konservavimu, restauravimu, apsaugos priemonių įrengimo darbų, atliekant su jais susijusias projektavimo ir restauruojamų dailės vertybių techninės priežiūros paslaugas tęstinumą. Visus šiuos darbus ar paslaugas KPD pavedimu jau 10 metų atlieka valstybės įmonė ,,Lietuvos paminklai“. Pasikeitus valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ teisinei formai, turėtų būti užtikrinamas valstybei svarbių funkcijų vykdymo tęstinumas, t. y. biudžetinė įstaiga ir toliau valstybės biudžeto lėšomis turėtų atlikti minėtus darbus ir paslaugas, kuriuos iki šiol atliko valstybės įmonė ,,Lietuvos paminklai“, tačiau nebe KPD, bet Kultūros ministerijos pavedimu. Taip būtų užtikrintas paveldotvarkos programos įgyvendinimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Vyriausybė 2018 m. sausio 10 d. pasitarime 5 klausimu priėmė sprendimus dėl valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkymo į biudžetinę įstaigą ir numatė jų įgyvendinimui reikiamus veiksmus. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ĮV-290 ,,Dėl darbo grupės sudarymo valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkos veiksmams užtikrinti“ sudarytos darbo grupės nariai, o apibendrino Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyresnioji patarėja Sigutė Pučienė (el. p. [email protected]; tel. 8 608 45972). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose teisiniai santykiai.
Galiojančio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas institucijas atlikti kultūros paveldo apsaugos funkcijas. Šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta, kad KPD yra apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybos bei teritoriniai padaliniai; šio straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, kad KPD naudoja nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programoms skirtas valstybės biudžeto lėšas, o 10 dalies 4 punkte numatyta, kad KPD ne tik rengia paveldotvarkos programas, bet ir gali paveldotvarkos programų ar jų dalių įgyvendinimą pavesti ne tik pavaldžioms įstaigoms, bet ir įmonėms ir organizacijoms. Šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 8 punkte numatyta, kad KPD teikia Valstybinei kultūros paveldo komisijai paveldotvarkos programų vykdymo ataskaitas, o 15 punkte, kad administruoja kultūros paveldo objektų tvarkybą. Galiojančio Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad KPD finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų dailės vertybių vertingųjų savybių tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš KPD skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą KPD gali pavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. KPD teisė pavesti programų ar jų dalių įgyvendinimą ar numatytų darbų ar jų dalių įgyvendinimą aptariamuose galiojančiuose įstatymuose yra numatyta ne tik pavaldžioms įstaigoms ir įmonėms, bet ir organizacijoms. Pavaldi KPD yra valstybės įmonė ,,Lietuvos paminklai“, kurios savininko teises ir pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr.
uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkymo“ 2 punktu, KPD yra įgaliotas įgyvendinti ir biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo centras, veikiantis pagal nuostatus, patvirtintus KPD direktoriaus 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Į-003 ,,Dėl Kultūros paveldo centro nuostatų patvirtinimo“. Šios įstaigos savininko teises ir pareigas taip pat įgyvendina KPD. Aptariamuose dviejuose galiojančiuose įstatymuose paveldotvarkos programų ar jų dalių įgyvendinimą ar numatytų darbų ar jų dalių įgyvendinimą KPD paveda įgyvendinti tik valstybės įmonei ,,Lietuvos paminklai“ ar biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo centrui, tačiau jokioms organizacijoms pavedimai nebuvo ir nėra duodami, tad ši nuostata yra neveikianti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Pirmuoju įstatymo projektu patikslinamos šios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio nuostatos:
Siekiant suteikti teisinę galimybę kultūros ministrui įgalioti atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas ne tik ministerijos padalinius ar įstaigas prie ministerijos, bet ir kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atitinkamai papildomas 2 dalies antras sakinys, kartu patikslinamos apsaugos funkcijas, papildant jas žodžiais ,,nekilnojamojo kultūros paveldo“;
Atsisakoma teisės nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos ir kontrolės programų ar jų dalių įgyvendinimą pavesti pavaldžioms įmonėms ir organizacijoms, nes priėmus įstatymo projektą ir pertvarkius valstybės įmonę ,,Lietuvos paminklai“, šios įmonės nebelieka, o jokių kitų įmonių, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendintų KPD, nėra. Pagal teisės akto turinį nelieka prasmės palikti ir tokio subjekto, kaip organizacija, nes šios nuostatos įgyvendinimas nei dabar, nei ateityje nereikšmingas;
darbai reglamentuojami šio įstatymo 23 straipsnyje. Svarbu pažymėti, kad tvarkybos darbai finansuojami iš paveldotvarkos programos lėšų. Taigi, KPD ir toliau išduos projektavimo sąlygas tvarkybos darbų projektams rengti, tikrins parengtus projektus, išduos leidimus atlikti tvarkybos darbus, tačiau neorganizuos tvarkybos darbų, numatytų paveldotvarkos programose, atlikimo. Tvarkybos darbus turės organizuoti biudžetinė įstaiga, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, taip pat laikydamasi ne tik šiame įstatyme numatytų reikalavimų, bet ir kultūros ministro patvirtintų paveldo tvarkybos reglamentų.
Antruoju įstatymo projektu numatoma pakeisti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punktą taip, kad KPD ir toliau liktų teisė finansuoti kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš KPD skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, bet šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą KPD galės pavesti tik toms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina. Taigi KPD lieka teisė pavesti šiuos darbus ar jų dalį biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo centrui, kaip jau minėta šio Aiškinamojo rašto 3 punkte, tačiau nepaliekama teisė tų darbų ar jų dalių įgyvendinimą pavesti įmonėms ir organizacijoms. Įmonėms tokia teisė nepaliekama dėl analogiškų priežasčių, kaip paaiškinta dėl pirmojo įstatymo projekto, t. y. dėl to, kad priėmus įstatymo projektą ir pertvarkius valstybės įmonę ,,Lietuvos paminklai“, šios įmonės nebelieka, o jokių kitų įmonių, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendintų KPD, nėra. Pagal teisės akto turinį nelieka prasmės palikti ir tokio subjekto, kaip organizacija, nes šios nuostatos įgyvendinimas nei dabar, nei ateityje nereikšmingas.
Priėmus šiuos abu įstatymų projektus būtų užtikrintas dešimt metų vykdomo valstybės ir valstybės įmonės bendradarbiavimo modelio, leidžiančio iki šiol KPD įgyvendinamų paveldotvarkos ir kitų, su kultūros paveldo išsaugojimu susijusių, programų bei į Kultūros vertybių registrą įrašytų dailės vertybių konservavimo, restauravimo, apsaugos priemonių įrengimo darbų ar jų dalių vykdymą pavesti valstybės įmonei ar biudžetinei įstaigai tęstinumas, t. y.:
Pagal pirmąjį įstatymo projektą KPD ir toliau rengs kultūros ministro tvirtinamus paveldotvarkos programų projektus, tačiau paveldotvarkos programas įgyvendins biudžetinė įstaiga, kuriai paveldotvarkos programas įgyvendinti paves Kultūros ministerija, bet ne KPD. Pagal antrąjį įstatymo projektą KPD lieka teisė finansuoti kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš KPD skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą pavesti biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina. Kultūros ministerijai bus sudarytos sąlygos efektyvesniam valstybės investicinių lėšų panaudojimui, nes ji galės pavesti biudžetinei įstaigai valstybės investicijų projektų, kuriuos dabar įgyvendina jos reguliavimo srityje esančios biudžetinės įstaigos, įgyvendinimą.
Biudžetinė įstaiga neturės viešojo administravimo įgaliojimų, vykdys tik programų įgyvendinimo veiklas pagal atskirus kultūros ministro įsakymus, o biudžetinės įstaigos teisinė ir organizacinė forma atitiks Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sistemos tobulinimo gairių ir viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Kultūros ministerija, įgyvendindama šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, atliks bendrąsias funkcijas, susijusias su biudžetinės įstaigos veiklos koordinavimu ir kontroliavimu, taip pat spręs Kultūros ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus. Konkrečios biudžetinės įstaigos funkcijos bus numatytos teikiant Vyriausybei nutarimo ,,Dėl valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkymo“ projektą. Tam, kad būtų tinkamai pasiruošta pokyčiams, susijusiems su įstatymų projektų priėmimu, ir nenutrūktų paveldotvarkos programų įgyvendinimas, tikslinga nustatyti įstatymų projektų, išskyrus jų 2 straipsnio 2 dalies, susijusios įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimu, įsigaliojimo datą 2019 m. rugsėjo 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymų projektų priėmimas neturės poveikio kriminogeninei situacijai. Tai būtina priemonė, reikalinga palaikant ir įtvirtinant antikorupciniu požiūriu reikšmingą kitą sprendimą – ne tik pertvarkant valstybės įmonę į biudžetinę įstaigą, bet ir Kultūros ministerijai perimant iš KPD savininko teises ir pareigas iš pertvarkomos valstybės įmonės, nes dabartinė situacija neužtikrina priimtų šios įmonės valdymo sprendimų skaidrumo ir objektyvumo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad verslui tai bus naudinga, nes įgyvendinant paveldotvarkos programas, paslaugos bus įsigyjamos rinkoje, kas paskatins konkurenciją. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis visų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra įtvirtintų naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, kurie turėtų būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 ,,Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios šio nutarimo 1 priedo ,,Valstybės valdomų įmonių priskyrimas grupėms pagal nustatytus tikslus“
Vyriausybei tvirtinti Vyriausybės nutarimo projektas dėl valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkymo. Reikalingus Vyriausybės nutarimų projektus turės parengti Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Turės būti parengti ir kultūros ministro įsakymais patvirtinti biudžetinės įstaigos nuostatai, struktūra, pareigybių sąrašas, patvirtinti pareigybių aprašai. Kultūros ministras turės pakeisti Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 ,,Dėl Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat turės būti pakeisti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatai, patvirtinti kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“. KPD turės pripažinti netekusiu galios įsakymą, kuriuo patvirtinti pertvarkomos valstybės įmonės įstatai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Paveldo tvarkybos programų administravimui reikiamos lėšos galės būti perskirstomos iš KPD skiriamų programų, iš kurių pertvarkomai valstybės įmonei buvo mokamas 5 proc. administravimo mokestis, kas būtų apie 150-200 tūkst. eurų.
Valstybės investicijų administravimo ir kultūros paskirties turto valdymo funkcija bus finansuojama mažinant kultūros įstaigų administravimui ir Valstybės investicijų programos įgyvendinimui skirtus asignavimus. Tikimasi sutaupyti valstybės biudžeto lėšų efektyviau valdant investicijų lėšas, kurias iki įstaigos pertvarkos administruoja pačios kultūros įstaigos. Be to, pradėjus pirkti paslaugas rinkoje, tikimasi, kad darbuotojų skaičius naujai steigiamoje biudžetinėje įstaigoje sumažės lyginant su šiuo metu esančiu darbuotojų skaičiumi valstybės įmonėje. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Kitų specialistų vertinimai, rekomendacijos ar išvados šiuo klausimu nepateiktos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą – „paveldas“; „kultūros paveldas“; „vertybės“; „programos“; „įmonė“.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis, vietoj žodžio „ministerija“ įrašant žodį „ministras“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2019-04-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas Kernagis, Raminta Popovienė, Robertas Šarknickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: patarėja, atliekanti biuro vedėjo funkcijas, Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė ir Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis, vietoj žodžio
„ministerija“ įrašant žodį „ministras“. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
asociacija Lietuvos muziejų asociacija Valstybės teatrų asociacija Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija 2018-12-03 Mes, visos nacionalinės ir valstybinės kultūros bei meno įstaigos, susijungusios į Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociaciją, sritines kultūros ir meno įstaigas jungiančios Lietuvos muziejų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, kreipiamės į Jus, prašydami stabdyti eilinę LR kultūros ministerijos (toliau – Ministerija) vienašališką iniciatyvą, kai Ministerija, visiškai nesitardama su kultūros ir meno nacionalinėmis bei valstybinėmis įstaigomis ar jas jungiančiomis asociacijomis, priėmė sprendimą dėl VĮ
„Lietuvos paminklų“ pertvarkymo į biudžetinę įstaigą. Priešingai, nei numato
Seimo nutarimu patvirtinta Vyriausybės programa (150.2, 151., 152, 153 str.), kultūros ir meno bendruomenėms nebuvo suteikta teisė išsakyti savo argumentus dėl teikiamų įstatymų projektų, kurie tiesiogiai daro įtaką visai kultūros ir meno įstaigų veiklai ir esmingai keičia jų misijos vykdymą, nes iš kultūros įstaigų atimama teisė į investicinių projektų administravimą (Ministerijos iniciatyva 2018 m. spalio 16 d. registruota pažyma „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo projekto ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ ir jos priedai). Ministerija, parengusi kultūros sektoriui reikšmingus teisės aktų projektus ir pateikusi juos procedūriniam suderinimui Vyriausybei be visuomenės informavimo, nepaisė Konstitucijos 42 str., nes valstybės rūpestį kultūros paminklų bei vertybių apsaugos srityje interpretavo ir jį taiko vienašališkai, taip pažeisdama ne tik pamatinį demokratinės valstybės teisės aktą, jungiantį valstybę ir visuomenę, bet ir kelia rimtą grėsmę valdžios pasitikėjimui.
Akivaizdu, jog įgyvendinant Vyriausybės programą, Ministerija nesilaiko skaidrumo ir atvirumo principų ir visai nepaiso Seimo nutarimu patvirtintų „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių“ bei Vyriausybės programos pagrindų, kuriose įtvirtintas kultūros įstaigų savireguliacijos principas, ir taip jį pažeidžia. Juk VĮ „Lietuvos paminklai“ pertvarka iš esmės reformuos investicinių projektų, kultūros paveldo objektų ir kilnojamų vertybių įgyvendinimo finansavimo sritį Ministerijos reguliavimo pavaldume esančių visų biudžetinių įstaigų pilna apimtimi, o tylos siena ir kylantys klausimai objektyviai leidžia abejoti, jog siūlomais teisės aktų pakeitimais bus surasti iš tiesų optimalūs sprendimai bei identifikuoti tie taškai, kurie šios srities plėtojime ir atnaujinime būtų svarbiausi, pozityviausi, naudingiausi. Norime pažymėti, jog aiškinamasis raštas, teiktas Vyriausybės tvirtinimui, be pagrindo proteguoja tik vieną įstaigą, nepateikiant jokios kaštų naudos analizės, nevertinant institucinės aplinkos ar kitaip objektyviai nepagrindžiant pokyčių naudos. Apie analizės trūkumą leidžia suprasti ir prieš pat pažymos pateikimą Vyriausybei svarstyti atliktas patikslinimas – pažymėjimas, jog įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų visgi nereikės.
Ministerija įstatymų pakeitimo projektą grindžia paveldotvarkos demonopilizavimu, nors teksto turinys, priešingai, atspindi, jog siūlomi įstatymų pakeitimai nukreipiami į monopolizavimą, kadangi kultūros srities investicijos tampa valdomos vienos institucijos – Kultūros ministerijos, kas iš esmės prieštarauja viešojo sektoriaus darnaus valdymo principams. Nors planuojama, jog formaliai Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) ir toliau rengs paveldosaugos programų projektus, tačiau visa sprendžiamoji galia pereina Ministerijai, todėl ji pati valdys investicijas kultūros srityje, tvirtins paveldosaugos ir paveldotvarkos programų projektus ir kontroliuos jų įgyvendinimą. Be kita ko, siekiama VĮ „Lietuvos paminklų” funkcijas praplėsti, bet neužsimenama apie dabar galiojančių funkcijų galiojimą, kurios galimai pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus ir prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui bei riboja konkurencinę aplinką. VĮ „Lietuvos paminklai“, veikdama pagal įstaigos įstatus, organizuoja darbus susijusius su kultūros paveldo objektais ir jų tvarkyba, teikia teritorijų planavimas ir viešąsias paslaugas bei aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, įmonė yra atestuota būti statybos rangovu. Įvykdžius reformą, „Lietuvos paminklai“, veikdami Ministerijos pavaldume, turės teisę tiesiogiai pati rengti pirkimo dokumentus, dalyvauti projektavimo, techninės priežiūros, ekspertizės pirkimuose arba jų neskelbti ir įgyvendinti tiesioginius užsakymus.
Vienai įstaigai yra suteikiamos išskirtinės teisės, dėl ko ribojama konkurencija, todėl tokie teisės aktų pakeitimai privalo būti įvertinti Konkurencijos tarybos pagal jai suteiktus įgaliojimus ir atliktas siūlomų teisės aktų projektų galimas poveikis konkurencijai, išnagrinėtas jau priimtas galimai konkurenciją ribojantis teisės akto projektas. Atkreipiame dėmesį, jog visiškai nėra įvertinta, kokias konkrečiai problemas (jeigu tokios yra indentifikuotos) spręs VĮ „Lietuvos paminklai“ pertvarkymas, o įvardinta tik dalinė atitiktis Vyriausybės programai: „atitinka siekius suderinti paveldo vertybių išsaugojimą ir darnų šalies vystymąsi“ yra abstrakti. Jeigu ieškoma pernelyg ilgai besitęsiančių projektų ar kitų problemų sprendimo, tokiu atveju reiktų atlikti analizę ir vertinti visą investicijų projektų lauką, nes yra tikimybė, jog ši reforma nespręs realių problemų, kadangi jos galimai kyla iš nevaldomų faktorių – dėl trečiųjų šalių įtakos, teisminių procedūrų, nuolatinės teisės aktų kaitos, pastato vertingųjų savybių patikslinimo rangos metu, o neaiškus funkcijų išdėstymas tarp Departamento ir
„Lietuvos paminklų“ tik sukels sąmyšį paveldo ir investicijų srityje. Problemas,
kurios nėra keliamos trečiųjų šalių, galėtų būti sprendžiamos ne BĮ „Lietuvos paminklai“ kaip institucijai, įgyvendinant investicijų projektus, o naudojantis jų, kaip konsultantų, paslaugomis, priskiriant atsakingus asmenis konkretiems projektams, programoms vykdyti ir administruoti. Juk dabar panašiu būdu dirbama ir su Centrine projektų valdymo agentūra, įgyvendinant projektus iš Europos sąjungos fondų, kurios institucinė struktūra ir vidaus procedūros buvo ne kartą priskirtos prie geriausios tarptautinės ir Europos praktikos.
Kodėl gi būtina pasinaudoti būtent „Lietuvos paminklų“ patirtimi? Vertinant tai, jog įstaiga veiktų su sąlyginai mažu darbuotojų skaičiumi, kodėl nėra svarstomas „Lietuvos paminklų“ sujungimas su kitomis įstaigomis? Kaip bus užtikrintas centralizuoto valdymo, pirkimų vykdymo skaidrumas? Kaip bus atribojamas viešasis interesas ir pajamų uždirbimas per savarankišką dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose? Kokia apimtimi naudojama sąvoka investicijų projektų įgyvendinimas? Kaip bus pasidalinta funkcijomis, koks bus santykis tarp įstaigos, Ministerijos ir „Lietuvos paminklų“ įgyvendinant investicijų projektus? Kas prisiims atsakomybę už investicinių projektų įgyvendinimą, statybą, įstatymų pažeidimus ir rodiklių pasiekimą? Koks numatytas mechanizmas, jei dėl „Lietuvos paminklų“ veikimo ar neveikimo nebus įgyvendintas projektas? Nėra aišku ir kaip įsivaizduojamas pats investicijų projekto įgyvendinimas – biudžetinės įstaigos turės teisę nurodyti ko joms reikia ar, už jas geriau žinos „Lietuvos paminklai“, t.y. kaip bus sprendžiamas įrangos, saugyklų, funkcinių zonų, patalpų panaudojimo planavimas?
Įstatymų pakeitimo projektais siekiant valstybės investicijų įgyvendinimą pavesti organizuoti Ministerijai, pastebimas 2014-2020 ES paramos laikotarpiu, kuris šiais metais pažymėtas Centrinės projektų valdymo agentūros bei Ministerijos raštiškais paskatinimais įsisavinti kiek įmanoma daugiau lėšų iki ataskaitinio veiklos rodiklių peržiūros Europos Komisijai laikotarpio, kas leidžia daryti prielaidą, kad investicijų valdymo įgyvendinimas stringa, todėl imantis pertvarkos, paliesiančios labai plačią investicijų sritį, privalo būti adekvačiai įvertintos galimybės įgyvendinti siūlomą iniciatyvą bei turi būti numatytos ir išdiskutuotos visos galimos rizikos. Neįmanoma suvokti, kodėl Ministerijos vadovai be jokio derinimosi su kultūros ir meno institucijomis, kurios vykdo ir vykdė sudėtingiausius investicinius projektus, kurios yra kultūros infrastruktūros specifinio turinio (ypač ekspozicijų, įvairios specialios įrangos, instrumentų ir kt. specialiųjų technologijų, būtinų veiklai) žinovės, tarptautinius standartus perėmusios ir juos diegiančius Lietuvoje, vienašališkai sprendžia, kaip iš jų, net ir nacionalinių įstaigų, kurios yra asignavimų valdytojai ir jų biudžetai tvirtinami atskira eilute valstybės biudžete, atimti investicijas ir jas sutelkti vienose rankose. Prašome LR Seimo Kultūros komiteto stabdyti šį vienašališką Ministerijos sumanymą, iš esmės prieštaraujantį Seimo patvirtintose Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse ir XVII Vyriausybės programoje įtvirtintam savireguliacijos principui, ir permąstyti, kaip tinkamai galėtų būti vykdomas investicinių projektų kultūros srityje planavimas ir įgyvendinimas.
Atkreipiame Kultūros komiteto dėmesį, kad ši problema yra tik viena iš viso komplekso skubotai, nederinant ir nesitariant su kultūros bendruomene ir įstaigomis įgyvendinamų reformų ir pokyčių sukeltų problemų, kurias reikėtų spręsti, atsižvelgiant į platų ir sudėtingą modernios visuomenės kultūrinės raidos kontekstą. Tikimės teigiamo Jūsų sprendimo. Pritarti 2018-12-05 Komiteto posėdyje buvo nutarta: 1.Daryti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2818 svarstymo Kultūros komitete pertrauką. 2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą prašant pagal jai suteiktus įgaliojimus įvertinti svarstomų teisės aktų projektų galimą poveikį konkurencijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-11-22 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2817 ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2818 (toliau – Projektai) antikorupcinius vertinimus.
Atliekant vertinimą nustatyta, kad Projektais siūloma paveldotvarkos programų įgyvendinimo funkciją iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau –KPD) perduoti Kultūros ministerijai pavaldžiai biudžetinei įstaigai, kuri būtų įkurta reorganizavus VĮ „Lietuvos paminklai“. Perdavus funkciją, KPD toliau rengtų paveldotvarkos programas bei kontroliuotų jų įgyvendinimą ir teiktų informaciją Kultūros ministerijai, o naujoji biudžetinė įstaiga organizuotų paveldotvarkos programų įgyvendinimą. Projektų nuostatoms antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
Respublikos konkurencijos taryba 2019-04-02
gavo Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2817 ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2817 (toliau kartu – Įstatymų projektai) bei biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro nuostatų projektą (toliau – Nuostatų projektas).
Jūsų kreipimąsi.
projektams neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad viešojo administravimo subjektams Įstatymų projektuose numatytos galimybės pavesti paveldotvarkos programų ar jų dalių įgyvendinimą biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina turi būti realizuojamos taip, kad nepažeistų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimų.
įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kokius veiksmus viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve.
Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
administravimo subjektai paisydami pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir įgyvendindami jiems pavestus uždavinius ūkinės veiklos reguliavimo srityje, privalo siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas ūkio subjektų veiksmingai konkurencijai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, viešojo administravimo subjektas teisę paslaugos teikėją paskirti pavedimo būdu turi tik išimtiniu atveju – jeigu konkurencingas paslaugos teikėjo parinkimo būdas neužtikrina paslaugos kokybės, nepertraukiamumo ir prieinamumo[1].
Kultūros paveldo departamentui pavesti nekilnojamo kultūros paveldo paveldosaugos programų ar jų dalių, taip pat darbų ar jų dalių įgyvendinimą biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina.
Atitinkamai, biudžetinei įstaigai Kultūros infrastruktūros centrui Nuostatų projektu numatomos paveldotvarkos programų[2] ir kultūros ministro valdymo srityje esančių įstaigų infrastruktūros modernizavimo programų[3] įgyvendinimo funkcijos. Nuostatų projekte detalizuojamos įgyvendinimo funkcijos, tačiau sąrašas nėra baigtinis, ir suteikia teisę Kultūros infrastruktūros centrui vykdyti „kitas susijusias funkcijas“[4]. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymų projektuose Kultūros paveldo departamentui numatyta galimybė pavesti numatytų programų ar darbų bei jų dalių įgyvendinimą nėra imperatyvi, todėl jų įgyvendinimas turi atitikti Konkurencijos įstatymo nustatytus reikalavimus.
vykdė tyrimą dėl Kultūros paveldo departamento priimtų sprendimų valstybės įmonei „Lietuvos paminklams“ pavesti vykdyti tuos paveldotvarkos programų įgyvendinimo darbus (pavyzdžiui, teikti projektavimo ir inžinerines paslaugas), kuriuos gali vykdyti ir kiti rinkoje veikiantys subjektai. Kultūros paveldo departamentui pašalinus įtariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dėl kurių ir buvo pradėtas tyrimas, jis buvo nutrauktas Konkurencijos tarybai 2018 m. liepos 24 d. priėmus nutarimą Nr. 1S-104 (2018)[5].
kreiptis žemiau nurodytais kontaktais. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179
išvadoms ir pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. rugsėjo 1 d. 2020 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 2020 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Atsižvelgiant, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ yra prisiėmusi sutartinius įsipareigojimus ir įgyvendina eilę paveldotvarkos projektų, kuriuos svarbu užbaigti, taip pat siekiant užtikrinti sklandų naujos biudžetinės įstaigos steigimo procesą, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2020 m. balandžio 1 d. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Tumėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2818(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas Nr.
KT3-N1/2015. [2] 7.1 punktas „Įgyvendinti paveldotvarkos programas“: organizuoti numatytų darbų ir paslaugų viešuosius pirkimus, rengti darbų ir paslaugų sutartis, dokumentus, vykdyti priežiūrą ir pan. [3] 7.2 punktas “Įgyvendinti kultūros ministro valdymo srityje esančių įstaigų infrastruktūros modernizavimo programas“: [4] Nuostatų projekto 8.8 ir 9.9 punktai. [5] Prieiga per internetą: http://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/3532_4f22d8c48d4853459a92c616297545ac.pdf