Lyginamasis projekto variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Papildyti 44 straipsnį trečiąja dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„44 straipsnis Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių. Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas. Visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
44
ir uždaviniai Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas – būtina demokratijos sąlyga, leidžianti įgyvendinti visuomenės teisę gauti nešališką ir objektyvią informaciją. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje 2006 m. gruodžio
pažymėjęs, kad „Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non. Šiame kontekste pažymėtina, jog vien tai, kad valstybė yra visuomeninio transliuotojo steigėja, savaime nereiškia, kad yra nukrypstama nuo visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvo. Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.“ Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas savo 2006 m. gruodžio
nepriklausomumo garanto, reikšmę ir šį įstatymą pripažįsta Konstitucijos saugoma vertybe. Nėra abejonės, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui yra svarbus ir jo organų, o ypač tų, kurie atsakingi už transliuotojo valdyseną, nepriklausomumas nuo politinių partijų ir (ar) organizacijų.
Dėl to, siekiant užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo apsaugą, yra svarbu jo nepriklausomumo principą įtvirtinti aukščiausios galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, pažymint, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas bei apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo tiesioginės partinės įtakos tuo atveju, kai partijų ar politinių organizacijų nariai tampa jo organų nariais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai bei kiti Seimo nariai, pasirašę šį projektą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme yra apibrėžta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos misija (paskirtis), įtvirtinti jos veiklos principai ir reikalavimai jai, nustatytos LRT teisės ir pareigos, veiklos garantijos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka. Įstatymas numato, kad LRT valdymo organo - Tarybos nariais - negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai. Apribojimai partinei LRT organų priklausomybei nėra numatyti, nes vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, šie apribojimai gali būti nurodyti tik Konstitucijos tekste.
Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio
partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai. Toje pačioje konstitucinės justicijos byloje Teismas nurodė, kad piliečių „konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija“. Tai reiškia, kad tik Konstitucijoje gali būti numatytos nuostatos, ribojančios asmenų, kurie yra politinių partijų ar organizacijų nariai, teisę eiti tam tikras pareigas ir pareigybių sąrašas Konstitucijoje yra baigtinis. Pvz., Konstitucijoje įtvirtina, kad politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti teisėjai (Konstitucijos 113 str.); savo narystę politinėje partijoje privalo sustabdyti asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 83 str.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Konstitucijos 44 straipsnyje įvirtinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principą, nustatant, kad šį nepriklausomumą saugo įstatymas, o taip pat numatyti partinės veiklos apribojimus LRT organų nariams bei Konstitucijos 44 straipsnio papildymą suformuluoti taip: „Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas. Visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.“ 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Tikimasi, kad priėmus Konstitucijos pataisas, bus užtikrintas LRT nepriklausomumas ir dar labiau padidės visuomenės pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos Konstitucijos pataisos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Visuomeninis transliuotojas, nepriklausomumo principas, politinė partija, politinė organizacija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-19 Nr. S-2018-7775 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2816, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 44 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma, be kita ko, nustatyti apribojimą visuomeninio transliuotojo organų nariams dalyvauti politinių partijų ir kitų organizacijų veikloje. Siūloma Konstitucijos norma šia apimtimi diskutuotina. Konstitucijos stabilumas yra tokia jos savybė, kuri kartu su kitomis (inter alia – ir pirmiausia – su Konstitucijos ypatinga, aukščiausia teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą atskiria nuo žemesnės galios teisės aktais nustatyto (ordinarinio) teisinio reguliavimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), o Konstituciją – nuo visų kitų teisės aktų. Konstitucijos stabilumas – didžiulė teisinė vertybė. Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina. Viena iš sąlygų, užtikrinančių Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas. Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas).
Taigi, įvertinus Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną darytina išvada, kad visuomeninio transliuotojo statusas bei įstatymų leidėjo pareiga įstatymu užtikrinti jo nepriklausomumą kyla iš Konstitucijos nuostatų. Todėl projektu siūloma nuostata, kuria siūloma įtvirtinti vieną iš visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo elementų
Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]