18008011-3c04-4c00-9ff8-21ecbcec3c2e Projekto lyginamasis variantas
NR. VIII-275 10 ir 11 straipsniŲ PAKEITIMO ĮstatymaS
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio
asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Europos ekonominės erdvės valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo (toliau – tapatybę patvirtinantis dokumentas), kuriame yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę:
asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams);
patvirtinančiame dokumente jis neprivalomas);
neprivaloma), (jeigu asmuo be pilietybės – valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą);“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos ar
kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, į jo mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu kredito įstaigoje, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta popierinė asmens tapatybės tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmens tapatybės Tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Palionis
18008011-3c04-4c00-9ff8-21ecbcec3c2e Projekto Nr. XIIIP-2814(2) lyginamasis variantas
NR. VIII-275 9, 10, 11 IR 12 straipsniŲ PAKEITIMO ĮstatymaS
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fiksuoja konkrečiai įvardyto išmokos gavėjo – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą (arba gimimo datą, arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numerį) ir pilietybę (išskyrus atvejus, kai tapatybę patvirtinančiame dokumente ji neprivaloma; jeigu asmuo be pilietybės, - valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą); juridinio asmens pavadinimą, kodą (jeigu toks kodas yra suteiktas), teisinę formą, buveinę, adresą.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio
asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Europos ekonominės erdvės valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo (toliau – tapatybę patvirtinantis dokumentas), kuriame yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę:
asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams);
patvirtinančiame dokumente jis neprivalomas);
neprivaloma), (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).“. 2.
taip:
„3. Kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens,
arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Klientas taip pat turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, - asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (išskyrus atvejus, kai tapatybę patvirtinančiame dokumente ji neprivaloma; jeigu asmuo be pilietybės, - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos ar
kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, į jo mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu kredito įstaigoje, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta popierinė asmens tapatybės tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmens tapatybės Tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pilietybė (išskyrus atvejus, kai tapatybę patvirtinančiame
dokumente ji neprivaloma; jeigu asmuo be pilietybės, - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).“
dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Didelė dalis Lietuvoje licencijuotų finansų įstaigų turi teisę teikti ir teikia finansines paslaugas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl prieš užmegzdamos santykius su klientais jos privalo nustatyti klientų tapatybę pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytus reikalavimus. Šiuo metu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento tapatybę, turi vadovautis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumentu arba leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame yra be kita ko nurodyta kliento pilietybė. Kai kuriose reikšmingose rinkose (pavyzdžiui, Didžioji Britanija) Lietuvoje licencijuotos įmonės susiduria su rimtu konkurenciniu trūkumu: tose valstybėse įsteigtos ir licencijuotos įmonės gali klientus identifikuoti naudojant tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė, bet kurie turi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusą, kaip pavyzdys vairuotojo pažymėjimas, o Lietuvoje licencijuotos įmonės – ne (priimamas tik užsieniečio pasas arba tapatybės kortelė). Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas yra priimtas įgyvendinant 2015 m. gegužės 20 d. direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir šioje direktyvoje nėra numatyto reikalavimo, kad identifikuojant finansų įstaigos ar įpareigoto asmens klientą būtų naudojami tik dokumentai, kuriuose yra nurodyta asmens pilietybė.
Nagrinėjamas Lietuvos jurisdikcijos konkurencinis trūkumas sustiprėja Brexit kontekste, nes dauguma Didžiosios Britanijos licencijuotų finansų įstaigų ieško galimybių persikelti į Europos Sąjungos šalis, kuriose klientų tapatybės nustatymo reikalavimai būtų lygiaverčiai ir sudarytų galimybę teikti finansines paslaugas klientams, kurie buvo identifikuoti pagal Didžiosios Britanijos reikalavimus, t.y. naudojant Didžiojoje Britanijoje pripažintą asmens tapatybės dokumentą – vairuotojo pažymėjimą. Kai kurioms Lietuvoje ketinančios veikti finansų srities įmonėms tokie asmenys gali sudaryti didžiąją klientų dalį, dėl to minima problema yra rimtas konkurencinis trūkumas tarptautinėje erdvėje. Tokia situacija kenkia užsienio finansinių įmonių pritraukimui į Lietuvą, vykdomam įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetą – 192.10 papunktį, kuriuo įsipareigojama skatinti „skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų bei finansinių technologijų kūrimą ir eksportą“. Atsižvelgiant į tai, Projekte siūloma įtvirtinti, kad kliento tapatybės nustatymui finansų įstaigos ir kiti įpareigot subjektai galėtų naudoti asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Europoje yra plačiai paplitusi praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kaip tapatybės dokumentą (Danija, Švedija, Estija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, vairuotojo pažymėjimas nėra laikomas tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti, šiame Projekte iš esmės nesiekiama pakeisti vairuotojo pažymėjimo teisinio statuso, o tiesiog numatyti galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams naudoti Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir jame esančius duomenis nustatant kliento tapatybę pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Taip pat pabrėžtina, kad vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką Europos ekonominėje erdvėje reglamentuoja 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, pagal kurią nuo 2013 m. sausio 19 d. įvesti Europos vairuotojo pažymėjimai ir išduodami tik vieno pavyzdžio Europos vairuotojo pažymėjimai – plastikinės kortelės. Minėtos direktyvos 3 straipsnis be kita ko nustato pareigą valstybėms narėms imtis visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokios vairuotojo pažymėjimų klastojimo rizikos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Iniciatorius – Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, turi vadovautis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumentu arba leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame yra be kita ko nurodyta kliento pilietybė. Kartu įstatymas nenumato galimybės kliento tapatybei nustatyti naudoti Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotu vairuotojo pažymėjimu. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma įtvirtinti, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Taip pat įtvirtinama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Numatoma, kad Projekto įgyvendinimas skatins Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioriteto įgyvendinimą pagal 192.10 papunktį, kuriuo įsipareigojama skatinti „skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų bei finansinių technologijų kūrimą ir eksportą“. Šie faktoriai prisidės prie Lietuvos finansų rinkos vystymosi ir plėtros, skatins konkurenciją tarp finansinių paslaugų teikėjų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Naujų teisės aktų priimti ir galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikalinga pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. V-314 „Dėl Techninių reikalavimų kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą“
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Palionis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Taip pat įtvirtinama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato įvairių dokumentų, kurie laikytini patvirtinančiais asmens tapatybę, statusą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, jeigu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, – šio užsieniečio asmens tapatybė.
Be to, šis įstatymas nustato nebaigtinį sąrašą dokumentų (kelionės dokumentas, leidimas gyventi ir kiti), kuriuos užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti, kad būtų patvirtinta asmens tapatybė (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo
užsieniečiams Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose (pase, asmens tapatybės kortelėje, visų rūšių leidimuose gyventi) privalomai turi būti fiksuojami asmens biometriniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi, vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir nurodomos vairavimo sąlygos. Taigi, jis nėra skirtas patvirtinti asmens tapatybę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vairuotojo pažymėjimas galėtų būti laikytinas tinkamu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Antra, manytina, kad projekto nuostatomis įtvirtinus galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams kliento tapatybės nustatymui naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė, praktikoje būtų apribojamas savalaikis naudos gavėjų jurisdikcijų nustatymas nusikaltimų tyrimų ir jų prevencijos tikslais. 2.
nurodytas pastabas, vadovaujantis projektu teikiamais pakeitimais, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, turėtų būti keičiami ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio
įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, turės būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kuriame būtų numatyta įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas yra vienos iš už pinigų plovimo ir (ar) terorizmo finansavimo prevenciją atsakingų institucijų, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės ir Lietuvos banko išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-31 Nr. S-2018-8121 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo NR. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-2814 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2814 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 689, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas
Kamblevičius, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-311 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio
pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Taip pat įtvirtinama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato įvairių dokumentų, kurie laikytini patvirtinančiais asmens tapatybę, statusą.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, jeigu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, – šio užsieniečio asmens tapatybė. Be to, šis įstatymas nustato nebaigtinį sąrašą dokumentų (kelionės dokumentas, leidimas gyventi ir kiti), kuriuos užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti, kad būtų patvirtinta asmens tapatybė (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Be kita ko, Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose (pase, asmens tapatybės kortelėje, visų rūšių leidimuose gyventi) privalomai turi būti fiksuojami asmens biometriniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi, vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir nurodomos vairavimo sąlygos. Taigi, jis nėra skirtas patvirtinti asmens tapatybę.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vairuotojo pažymėjimas galėtų būti laikytinas tinkamu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Antra, manytina, kad projekto nuostatomis įtvirtinus galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams kliento tapatybės nustatymui naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė, praktikoje būtų apribojamas savalaikis naudos gavėjų jurisdikcijų nustatymas nusikaltimų tyrimų ir jų prevencijos tikslais. Nepritarti Įstatymo projektu nesiekiama vairuotojo pažymėjimą įtvirtinti kaip asmens tapatybės dokumentą. Tikslas yra Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kontekste vairuotojo pažymėjimą laikyti tinkamu dokumentu asmens tapatybei patvirtinti. Pastarąjį kartą galimybė tapatybės nustatymui naudoti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą buvo apsvarstyta ir atmesta svarstant įstatymo projektą Nr. XIIP-1464, nes minėtu projektu buvo siekiama vairuotojo pažymėjimą prilyginti Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentams, kaip pasas ar tapatybės kortelė. Minėta iniciatyva buvo įvertinta kaip netikslinga, nes kompetentingos institucijos ar kiti juridiniai ir fiziniai asmenys prireikus gali naudoti vairuotojo pažymėjime esančius duomenis asmeniui identifikuoti. Atsižvelgiant į tai, skirtingai nuo įstatymo projekto Nr. XIIP-1464, šiame Projekte nesiekiama pakeisti vairuotojo pažymėjimo teisinio statuso, o tiesiog siūloma numatyti galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams naudoti Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir jame esančius duomenis nustatant kliento tapatybę pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.
Kliento tapatybės nustatymui naudojant ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė, nebūtų apribojamas savalaikis naudos gavėjų jurisdikcijų nustatymas nusikaltimų tyrimų ir jų prevencijos tikslais, nes pareiga įvertinti kliento šalies ir (arba) geografinio regiono riziką išlieka pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir duomenys apie kliento geografinės rizikos veiksnius galės būti surinkti remiantis kitais patikimais ir nepriklausomais šaltiniais (9 str. 15 d.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-31 1N, 1, 2, 3,
nurodytas pastabas, vadovaujantis projektu teikiamais pakeitimais, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, turėtų būti keičiami ir keičiamo įstatymo
dalies 5 punktas ir 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Pritarti
1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fiksuoja konkrečiai įvardyto išmokos gavėjo – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą (arba gimimo datą, arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numerį) ir pilietybę (išskyrus atvejus, kai tapatybę patvirtinančiame dokumente ji neprivaloma; jeigu asmuo be pilietybės , - valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą); juridinio asmens pavadinimą, kodą (jeigu toks kodas yra suteiktas), teisinę formą, buveinę, adresą“. 2. Projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti 2 ir 3 straipsniais. 3.
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento –
fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento, arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Europos ekonominės erdvės valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo (toliau – tapatybę patvirtinantis dokumentas), kuriame yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę:
šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams);
patvirtinančiame dokumente jis neprivalomas);
neprivaloma), (jeigu asmuo be pilietybės – valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą);“. 4. Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas
fizinio asmens, arba klientui – fiziniams asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Taip pat klientas turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, - asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (išskyrus atvejus, kai tapatybę patvirtinančiame dokumente ji neprivaloma; jeigu asmuo be pilietybės, - valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).“ 5.
Papildyti projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pilietybė (išskyrus atvejus, kai tapatybę
patvirtinančiame dokumente ji neprivaloma; jeigu asmuo be pilietybės, - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą)“. 6. Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 9, 10, IR 11 IR 12 STRAIPSNIŲ
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, turės būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kuriame būtų numatyta įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Papildyti projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
bankas yra vienos iš už pinigų plovimo ir (ar) terorizmo finansavimo prevenciją atsakingų institucijų, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės ir Lietuvos banko išvados. Nepritarti Gautos Lietuvos banko išvados. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-11-12 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2814 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. FINCO, 2018-11-26 Dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nr. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2814 Finansinių paslaugų įmonių asociacija FINCO (toliau – Finco) palaiko Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2814 siūlomus pakeitimus.
Lietuvos Respublikos Seimui 2017 m. pavasarį svarstant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naują redakciją FINCO teikė siūlymus, kurie būtų sudarę galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams naudoti asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Tiek tuomet, tiek ir dabar FINCO laikosi nuomonės, kad reikalavimas kliento tapatybės nustatymui naudoti tik tokius dokumentus, kuriuose yra nurodyta pilietybė yra perteklinis. Tokio reikalavimo nenumato ES teisės aktai, be to informaciją apie pilietybę institucijos gali gauti kitomis priemonėmis. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Finansų ministerija yra parengusi planą Priemonių finansinių technologijų industrijos plėtrai Lietuvoje skatinti. Vienas iš šio plano tikslų yra „Sutelkti institucijų veiksmus, siekiant plėtoti finansinių technologijų įmonėms palankią aplinką“. Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta priemonė „Priimti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama numatyti galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams naudoti Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir jame esančius duomenis nustatant kliento tapatybę pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą“. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos bankas, 2018-11-23 Lietuvos bankas susipažino su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir pritaria Projekte išdėstytiems pasiūlymams.
Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Taip pat nustatyti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybei nustatyti gali naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas yra priimtas įgyvendinant 2015 m. gegužės
ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau – Direktyva). Direktyvoje įtvirtintas reikalavimas, kad kliento identifikavimas ir kliento tapatybės patikrinimas turi būti atliekamas remiantis iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio gautais dokumentais, duomenimis ar informacija (Direktyvos 13 straipsnio 1 dalis). Direktyvoje neįvardyta, kokius konkrečius dokumentus naudojant turi būti nustatoma kliento tapatybė, taip pat nenustatyta, kad turi būti naudojami tik asmens tapatybės dokumentai, kuriuose yra nurodyta pilietybė. Dėl EEE valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką Europos ekonominėje erdvėje reglamentuoja 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimo (toliau – Direktyva dėl vairuotojo pažymėjimo), pagal kurią nuo 2013 m. sausio 19 d. Europoje išduodami tik vieno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai – plastikinės kortelės.
Direktyva dėl vairuotojo pažymėjimo įvardija vairuotojo pažymėjimo gamyboje privalomas įdiegti apsaugos priemones (holograma, lazerinis graviravimas ir pan.) ir nustato pareigą valstybėms narėms imtis visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokios vairuotojo pažymėjimų (įskaitant iki šios direktyvos įsigaliojimo išleisto pavyzdžio pažymėjimus (3 straipsnis)) klastojimo rizikos. Direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimo įgyvendinimo ataskaitoje[¹] konstatuota, kad Europos vairuotojo pažymėjimas gaminamas laikantis aukštų saugumo standartų – dėl įdiegtų apsaugos priemonių akivaizdžiai sumažėjo sukčiavimo ir klastojimo atvejų, todėl siūloma pakeisti Europos vairuotojo pažymėjimo statusą, kad jis suteiktų teisę naudoti jį kaip tapatybės dokumentą – keliauti visoje ES arba bent Šengeno erdvėje. EEE valstybėse cirkuliuojančių vairuotojų pažymėjimų duomenų bazė[²] ir sąvadas[³] yra viešai prienami, kas iš esmės suteikia galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams tinkamai įvertinti kliento pateikto vairuotojo pažymėjimo patikimumą ir atitiktį apsaugos reikalavimams. Tai kartu palengvina priežiūros institucijų darbą įsitikinant, ar finansų įstaigos ar kiti įpareigoti subjektai tinkamai įvertino kliento pateikto dokumento apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad Europos lygiu yra patvirtintas vairuotojo pažymėjimo standartas ir unifikuotai įdiegtos konkrečios priemonės vairuotojo pažymėjimų klastojimo rizikai valdyti, Lietuvos banko mano, kad EEE valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas negali būti laikomas mažiau patikimu dokumentu nei pagal PPTFPĮ leidžiami naudoti dokumentai. Tuo labiau kad ir kitose Europos valstybėse yra paplitusi praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kliento identifikacijai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikslais (Danija, Švedija, Estija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir kt.).
Dėl asmens tapatybės dokumentų, kuriuose nėra nurodyta pilietybė Lietuvos bankas pritaria Projekto pasiūlymui kliento tapatybės nustatymui naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė, nes Direktyvoje nėra numatyto reikalavimo, kad identifikuojant finansų įstaigos ar įpareigoto asmens klientą būtų naudojami tik dokumentai, kuriuose yra nurodyta asmens pilietybė. Tuo labiau kad kai kuriose valstybėse finansų įstaigos ir įpareigoti subjektai gali klientus identifikuoti naudodami tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė ir kurie turi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusą, pavyzdžiui, toks yra Didžiojoje Britanijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas. Pabrėžtina, kad, priėmus siūlomą pakeitimą, finansų įstaigoms ir įpareigotiems subjektams išliks pareiga įvertinti kliento geografinės rizikos veiksnius remiantis kitais patikimais ir nepriklausomais šaltiniais (pvz., remiantis informacija, gauta iš Gyventojų registro, ir pan.). Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/bbd8141d-e603-11e7-9749-01aa75ed71a1 [2] https://ec.europa.eu/transport/road_safety/topics/driving-licence/models_en. [3] https://euagenda.eu/upload/publications/untitled-96809-ea.pdf.