Projekto Lyginamasis variantas
1Papildyti 9 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu:
„2) asmeniui priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl baudžiamojo
nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, kai nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai;“. 2. Buvusius 9 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9,10, 11punktus laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10,11, 12 punktais. 3. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „34) asmeniui pareikštus įtarimus dėl padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamosą veikosą padarymo, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose, kai ikiteisminis tyrimas nebaigtas ir nuosprendis baudžiamojoje byloje nepriimtas;“. 4. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša neįslaptinta informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui.“
5Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kriminalinės žvalgybos subjektai ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos turimą šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą įslaptintą informaciją į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui gali pateikti ir savo iniciatyva.“
6Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Respublikos Prezidentas, Seimas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat apie asmenis, kuriuos rengiamasi skirti į viceministrų, ministerijų kanclerių, savivaldybių administracijos direktorių ir jų pavaduotojų, prokurorų, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybių įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, pateikimas yra privalomas. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Prašymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Seimas, pasirašo Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, o apie asmenį, kurį į pareigas skiria Vyriausybė, – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Teikia Darbo grupės vadovas Seimo narys Julius Sabatauskas
SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl galimo netinkamo kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo teikiant informaciją apie asmenis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, 2015 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutarimą Nr. XII-1944 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“. Komitetas nagrinėdamas Seimo nutarimu Nr. XII-1944 pavestus tirti klausimus, pateikė išvadą, kuriai Seimas pritarė nutarimu Nr. XII-2263 ir pavedė komitetui sudaryti darbo grupę, kad įgyvendintų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvadas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SV-S-1487 buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymui ir kitiems susijusiems įstatymams tobulinti. Darbo grupės posėdžių metu, tobulinant Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymus, buvo atsižvelgta į Komiteto išvados nuostatas, patvirtintas Seimo nutarimu Nr. XII-2263.
XII-2263. Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymų tikslai ir uždaviniai:
atskleidimu asmeniui, prieš kurį panaudotos kriminalinės žvalgybos priemonės;
surinktų apie asmenį duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesą;
saugojimo, naudojimo ir naikinimo reglamentavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė ir Seimui teikia Seimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SV-S-1487 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymui ir kitiems susijusiems įstatymams tobulinti sudarymo“ sudarytos darbo grupės vadovas, Seimo narys Julius Sabatauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reglamentavimas yra labai svarbus ir sudėtingas, tačiau galiojančioje redakcijoje pernelyg paprastai ir neaiškiai reglamentuotas informacijos atskleidimas asmeniui, prieš kurį panaudotos kriminalinės žvalgybos priemonės. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytas neaiškus kriminalinės žvalgybos metu surinktų apie asmenį duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesas. Kriminalinės žvalgybos įstatyme aiškiai nenurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta apskundimo tvarka taikoma ir 5 straipsnio 6 dalyje nurodytai procedūrai.
Galiojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas ir teisės taikytojams sudaro galimybes skirtingai interpretuoti teisės normų turinį, jų taikymo mastą ir atvejus, todėl esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant kriminalinės žvalgybos informacijos pobūdį, šiai informacijai taikytiną saugojimo režimą ar panaudojimo atvejus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Patobulintos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalys atsižvelgiant į tai, kad kilus ginčui, asmeniui, kurio atžvilgiu vykdyta kriminalinė žvalgyba, kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys negali būti atskleisti, nes galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nenustatyti duomenų atskleidimo pagrindai, todėl neįmanomas ir neįvykdomas pareiškėjo reikalavimas atskleisti jo atžvilgiu surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją. Pakeista Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis, numatant aiškų kriminalinės žvalgybos metu apie asmenį surinktų duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesą ir, kad 5 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos ir šio straipsnio 6 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo, naudojimo ir naikinimo reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant informacijos pobūdį, jai taikytiną saugojimo režimą ar panaudojimo atvejus, atsisakyta Kriminalinės žvalgybos 5 straipsnio 7 dalies teisinio reglamentavimo.
Minėtos nuostatos perkeltos į Įstatymo penktąjį skirsnį, kuriame, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, manipuliavimo kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, nustatomas tinkamos kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo ir naikinimo procedūros, veiksmingesnė kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo kontrolė. Galiojančios Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į darbo grupės metu nustatytas teisės spragas, logines klaidas ir sąsajas su Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio reglamentavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti: Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos turės suderinti su generaliniu prokuroru ir iki 2017 m. birželio 30 d. patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Darbo grupių posėdžių metu įstatymų projektai buvo derinami su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kitų institucijų atstovais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „kriminalinės žvalgybos informacija“, „kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimas, panaudojimas naikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Darbo grupės vadovas Seimo narys Julius Sabatauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 2 punktu, numatančiu, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją taip pat apie: „asmeniui priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, kai nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje nurodyti alternatyvūs baudžiamieji nusižengimai („korupcinio pobūdžio“ bei „valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) savo turiniu iš esmės sutampa, todėl jų alternatyvus vartojimas yra perteklinio pobūdžio. Baudžiamojo kodekso (toliau
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo
nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“) savo turiniu visiškai apima projektu teikiamą 9 straipsnio 2 dalies naują 2 punktą. Pastebėtina, kad vadovaujantis BK 10 straipsniu, nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies naujame 2 punkte minimas apkaltinamasis nuosprendis yra tik vienas iš nuosprendžių, minimų galiojančios redakcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, rūšių. Svarstytina ir tai, ar tikslingai naujame 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įrašoma formuluotė
„<...> kai nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo
daugiau kaip treji metai“. Sutiktina, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, nesuėjęs trejų metų terminas po apkaltinamojo nuosprendžio dėl baudžiamojo nusižengimo įsiteisėjimo dienos yra kliūtis laikyti asmenį nepriekaištingos reputacijos, o kartu ir tinkamu eiti valstybės tarnautojo pareigas. Kita vertus, vadovaujantis Korupcijos prevencijos 9 straipsnio 2 dalimi, Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją ne tik apie pagrindus, dėl kurių asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Pavyzdžiui, remiantis Korupcijos prevencijos 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, informacija teikiama apie asmens teistumą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, nors asmens nelaikymo nepriekaištingos reputacijos pagrindai yra siejami tik su neišnykusiu ir nepanaikintu teistumu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-09 Nr. S-2017-193 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto XIIIP‑280
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-280 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
2017-06-21
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėją pavaduojanti patarėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos advokatūros atstovai: Ignas Vėgėlė, Laura Reineker, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 2 punktu, numatančiu, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją taip pat apie: „asmeniui priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, kai nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai“.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje nurodyti alternatyvūs baudžiamieji nusižengimai („korupcinio pobūdžio“ bei
„valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) savo turiniu iš esmės
sutampa, todėl jų alternatyvus vartojimas yra perteklinio pobūdžio. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams” yra įtvirtintos tik trys baudžiamųjų nusižengimų sudėtys: BK 225 straipsnio („Kyšininkavimas“)
(„Papirkimas“) 4 dalyje. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos 2 straipsnio 2 dalimi, kyšininkavimas, prekyba poveikiu ir papirkimas savaime yra traktuojamos kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, naujame 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte rekomenduotina palikti tik
„korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo“ formuluotę, kurios turinys yra
platesnis ir apimantis „baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Nesvarstyta 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas („<...> procese dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“) savo turiniu visiškai apima projektu teikiamą 9 straipsnio 2 dalies naują 2 punktą. Pastebėtina, kad vadovaujantis BK 10 straipsniu, nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies naujame 2 punkte minimas apkaltinamasis nuosprendis yra tik vienas iš nuosprendžių, minimų galiojančios redakcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, rūšių. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Svarstytina ir tai, ar tikslingai naujame 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įrašoma formuluotė „<...> kai nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai“. Sutiktina, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, nesuėjęs trejų metų terminas po apkaltinamojo nuosprendžio dėl baudžiamojo nusižengimo įsiteisėjimo dienos yra kliūtis laikyti asmenį nepriekaištingos reputacijos, o kartu ir tinkamu eiti valstybės tarnautojo pareigas. Kita vertus, vadovaujantis Korupcijos prevencijos 9 straipsnio 2 dalimi, Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją ne tik apie pagrindus, dėl kurių asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Pavyzdžiui, remiantis Korupcijos prevencijos 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, informacija teikiama apie asmens teistumą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, nors asmens nelaikymo nepriekaištingos reputacijos pagrindai yra siejami tik su neišnykusiu ir nepanaikintu teistumu.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-01-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-280 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilus abejonei, ar šiuo metu galiojanti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostata, numatanti, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, neprieštarauja konstituciniam asmens teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo, teisinės valstybės bei proporcingumo principams, kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nutarta daryti įstatymo projekto Nr. XIIIP-280 svarstymo Komitete pertrauką iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateiks išaiškinimą dėl šių nuostatų konstitucingumo. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė
Gailius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė