INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO nr. IX-1709 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ir su juo susijusių įstatymų projektų
ir uždaviniai Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemones, skirtas tvariai finansų rinkų plėtrai užtikrinti, 2016–2017 metais atliko kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) veikimo srities teisinio reguliavimo peržiūrą. Jos metu, siekiant didesnio KIS veikimo srities teisinio aiškumo, proceso racionalumo ir paprastumo, taip pat reguliavimo lankstumo, buvo peržiūrėti KIS ir jų valdytojų veiklą reglamentuojantys įstatymai, konsultuotasi su suinteresuotais finansų rinkos dalyviais dėl šių įstatymų tobulinimo. Įvertinus minėtos peržiūros rezultatus buvo parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IISKISĮ projektas);
2) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KISĮ projektas);
3) Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 pakeitimo įstatymo projektas (toliau
4) Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 34, 45, 47, 48, 49, 50 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PSPKĮ projektas);
5) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas);
6) Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr.
X-1024 2, 29 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ projektas);
7) Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IIIDĮ projektas);
8) Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
9) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BAĮ projektas);
Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMĮ projektas);
11) Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SVVPĮ projektas);
12) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABĮ projektas);
13) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPĮ projektas);
14) Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŪBĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai). Teikiamais KISĮ ir PIKISVĮĮ projektais, be pirmiau paminėtų tikslų, taip pat siekiama į nacionalinę teisę perkelti šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas:
dėl pinigų rinkos fondų (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1131);
2) 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1991, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir Reglamentas (ES) Nr.
346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1991);
3) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau
4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2402). Pažymėtina, kad pinigų rinkos fondai – svarbus bendrovių ir valdžios sektoriaus subjektų trumpalaikio finansavimo šaltinis. Atsižvelgiant į šių fondų vaidmenį teikiant trumpalaikį finansavimą realiajai ekonomikai, jų patiriami sunkumai gali padaryti didelį neigiamą poveikį finansų sistemos stabilumui. Pinigų rinkos fondų reglamentavimas Europos Sąjungos mastu užtikrins vienodas veiklos sąlygas šiems fondams visose valstybėse narėse ir vienodą investuotojų apsaugą. Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/1131 nuostatas, numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius: ·
PIKISVĮĮ ir LBĮ projektuose nustatyti, kad priežiūros institucija (Lietuvos bankas) įgyvendina Reglamente (ES) 2017/1131 kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas; · įtvirtinti poveikio priemones (įskaitant pinigines baudas) asmenims, nesilaikantiems Reglamente (ES) 2017/1131 nustatytų reikalavimų, taip pat poveikio priemonių taikymo pagrindus.
Reglamento (ES) 2017/1991 tikslas – padidinti investicijas į rizikos kapitalą ir socialinius projektus, palengvinti investicijas į smulkųjį ir vidutinį verslą bei pritraukti kapitalo, kad investuotojams ir fondų valdytojams būtų lengviau naudotis Europos rizikos kapitalo fondais ir Europos socialinio verslumo fondais. Projektu siekiama įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/1991 nuostatas, kurios reikalauja, kad bet koks priežiūros institucijos atsisakymas užregistruoti Europos rizikos kapitalo fondų ar Europos socialinio verslumo fondų valdytojus ar pačius fondus būtų pagrįstas, apie jį būtų pranešta tiems valdytojams, o sprendimas dėl registravimo būtų priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikiamų dokumentų pateikimo dienos. Reglamentu (ES) 2017/2402 yra keičiamos tam tikros Direktyvos 2009/65/EB ir Direktyvos 2011/61/ES nuostatos, todėl atitinkamai siūloma patikslinti KISĮ ir PIKISVĮĮ, kurie įgyvendina minėtų direktyvų nuostatas Lietuvos teisėje. Teikiamais LBĮ, IIIDĮ, IPFKPPĮ, BAĮ, PMĮ, SVVPĮ projektais siekiama patikslinti juose esančias nuorodas į PIKISVĮĮ ir juose vartojamas sąvokas, kadangi PISKISVĮĮ projektu, be kita ko, keičiamas įstatymo pavadinimas (siūlomas pavadinimas – Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas), o kartu keičiama įstatyme vartojama sąvoka „profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas“. Teikiamu LBĮ projektu, be kita ko, dar siekiama atlikti tam tikrus techninius patikslinimus.
ŪBĮ ir kitais teikiamais įstatymų projektais siekiama teisinio aiškumo dėl KIS reglamentuojančių įstatymų taikymo. Teikiamų įstatymų projektų tikslas – sukurti patrauklesnę KIS veiklos srities reguliacinę ir priežiūros aplinką. Įstatymų projektų uždaviniai – padidinti teisinį aiškumą ir teisinio reguliavimo nuoseklumą, mažinti administracinę naštą ir suteikti naujų galimybių KIS rinkos dalyviams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektų rengimą ir derinimą koordinuoja Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja – Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Ramunė Radvilienė, tel. (8 5) 239 0170, el. p. [email protected]. Įstatymų projektus parengė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus (viršininkas Audrius Šilgalis, tel. (8 5) 268 0524, el. p. [email protected]) vyresnioji juriskonsultė Vaida Sinušaitė, tel. (8 5) 268 0509, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu KIS ir jų valdytojų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymas (toliau –
Šie įstatymai nustato atitinkamų KIS (suderintųjų, specialiųjų, informuotiesiems investuotojams skirtų, profesionaliesiems investuotojams skirtų) ir jų valdytojų veiklos formas ir steigimosi pagrindus, licencijų ir veiklos leidimų išdavimo procesui taikomus reikalavimus, investuotojams teikiamą informaciją ir pan. Įstatymais visų pirma siekiama apsaugoti KIS dalyvių (investuotojų) interesus ir užtikrinti tvarų šios srities veikimą. PSPKĮ, kiek tai susiję su siūlomais pakeitimais, nustato galimus pensijų turto investavimo objektus. Be kita ko, pensijų turtas gali būti investuojamas rizikos kapitalo rinkose, jeigu subjektas, įskaitant KIS, per kurį investuojama, atitinka PSPKĮ nustatytas sąlygas (PSPKĮ 45 straipsnio 6 dalis). Valdymo įmonės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdomų pensijų fondų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių to asmens visuotiniame akcininkų susirinkime (PSPKĮ 48 straipsnio 1 dalis). Taip pat nustatomi apribojimai pensijų fondo lėšomis įsigyti perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių (PSPKĮ 48 straipsnio 2 dalis). Be to, nei KISĮ, nei PIKISVĮĮ, nei LBĮ šiuo metu nėra nustatyta pareiga Lietuvos bankui atlikti pinigų rinkos fondų priežiūrą, tai pat KISĮ ir PIKISVĮĮ nėra nustatytos poveikio priemonės už Reglamento (ES) 2017/1131 pažeidimus, taip pat nėra įgyvendintos Reglamento (ES) 2017/1991 nuostatos. 4.
rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūlomi šie esminiai pakeitimai: · supaprastinti KIS valdytojų (valdymo įmonių, investicinių bendrovių-valdytojų) licencijavimo, veiklos leidimų išdavimo, leidimo patvirtinti ar pritarimo KIS steigimo dokumentams procesus (KISĮ, IISKISĮ, PIKISVĮĮ projektai); · sudaryti galimybę užsienio alternatyviųjų KIS investicinius vienetus ar akcijas platinti Lietuvoje neprofesionaliesiems investuotojams ir nustatyti tokio platinimo reikalavimus (PIKISVĮĮ projektas); · išplėsti asmenų, galinčių būti turto saugotojais (IISKISĮ projektas) ir depozitoriumais (KISĮ, PIKISVĮĮ projektai), sąrašą ir nustatyti jiems taikomus reikalavimus; · nustatyti lankstesnį uždarojo tipo investicinių bendrovių reguliavimą (KISĮ, IISKISĮ, PIKISVĮĮ projektai); · nustatyti paskolas teikiančių KIS (angl. loan originating funds) teisinį reguliavimą (IISKISĮ projektas). KISĮ, IISKISĮ ir PIKISVĮĮ projektais siūlomi bendri esminiai pakeitimai Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad juridinis asmuo, norintis veikti kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pagal KISĮ, PIKISVĮĮ ar IISKISĮ, šią veiklą gali pradėti vykdyti, gavęs veiklos licenciją pagal KISĮ ar PIKISVĮĮ arba veiklos leidimą pagal IISKISĮ. Šis reikalavimas taikomas visoms investicinėms bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jų valdymas perduodamas valdymo įmonei. Savo ruožtu, investicinis fondas gali pradėti veikti šio KIS valdytojai – valdymo įmonei – gavus priežiūros institucijos (Lietuvos banko) pritarimą arba leidimą patvirtinti šio investicinio fondo steigimo dokumentus (taisykles). Svarbu pažymėti, kad subjektams, norintiems gauti valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimus, taikomi reikalavimai šiek tiek skiriasi.
Pvz., išduodant investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimą nėra nustatyta reikalavimų kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkams ir nėra tikrinama jų atitiktis įstatymo reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingas tam tikrų su leidimo išdavimu susijusių nuostatų reguliavimas valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms-valdytojoms įstatyme grindžiamas tuo, kad valdymo įmonė yra valdytoja, o investicinės bendrovės-valdytojos valdytojai yra jos valdymo organai, be to, investicinės bendrovė-valdytoja yra kartu ir KIS. Investicinės bendrovės-valdytojos akcininkai yra investuotojai. Tuo atveju, kai investuotojai yra ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai, jie bus tikrinami įprasta tvarka. Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos lygmeniu. Įstatymų projektuose siūloma keisti esamą praktiką ir investicinėms bendrovėms taikomus reikalavimus sieti visų pirma su tuo, ar jų valdymas yra perduodamas valdymo įmonei. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad veiklos licenciją pagal KISĮ ar PIKISVĮĮ arba veiklos leidimą pagal IISKISĮ privalo gauti pati investicinė bendrovė, kai investicinės bendrovės valdymas nėra perduodamas valdymo įmonei, tai yra investicinė bendrovė valdys pati save – joje bus sudaromi valdymo organai, kurie veiks šios investicinės bendrovės vardu, priims sprendimus kasdienio valdymo klausimais. Svarbu pažymėti, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir paprastumo investicinę bendrovę, kurios turtas neperduodamas valdyti valdymo įmonei, t. y. kuri valdys pati save, įstatymų projektuose siūloma vadinti investicine bendrove-valdytoja.
Tuo atveju, jei valdymas būtų perduodamas valdymo įmonei, investicinės bendrovės veiklai vykdyti mutatis mutandis būtų taikomi reikalavimai, taikomi investicinio fondo steigimo dokumentams, steigimui ir veiklai. Atsižvelgus į šiuos pakeitimus, KISĮ įgyvendinamosiose nuostatose siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduota investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencija ir uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licencija pripažįstama atitinkamai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licencija ar uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencija, jei investicinės bendrovės valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, arba leidimu pritarti investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams ir pasirinkti depozitoriumą. Atitinkamai IISKISĮĮ baigiamosiose nuostatose siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti investicinių bendrovių veiklos leidimai pripažįstami investicinės bendrovės-valdytojos veiklos leidimais, jei investicinės bendrovės valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, arba pritarimu investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentams. KISĮ ir IISKISĮ projektuose taip pat siūloma papildomai nustatyti tvarką, kuria vadovaudamasi investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, galėtų tapti investicine bendrove-valdytoja. Įstatymų projektuose siūloma sumažinti KIS ir jų valdytojams tenkančią administracinę naštą.
Šiuo tikslu dviem kryptimis (teikiamų dokumentų bei informacijos turinio ir jų vertinimo apimties) peržiūrėtas šiuo metu priežiūros institucijai pateikiamų dokumentų siekiant gauti licenciją, veiklos leidimą, pritarimą steigimo dokumentams arba leidimą juos patvirtinti sąrašas. Teikiamus siūlymus galima suskirstyti į dvi grupes. Visų pirma, šiuo metu galiojantį reikalavimą pateikti priežiūros institucijai tam tikrus dokumentus, pvz., tam tikrų sričių veiklos politikų (interesų konfliktų valdymo, rizikos valdymo) aprašus, siūloma keisti reikalavimu pateikti patvirtinimo, kad KIS valdytoja yra parengusi ir patvirtinusi šių politikų aprašus, dokumentus. Tas pats pasakytina ir apie sutartis su depozitoriumu, auditoriumi ir kt. asmenimis – esamą prievolę pateikti su šiais asmenimis sudarytas sutartis ar jų projektus siūloma keisti prievole pateikti duomenis apie šiuos asmenis. Antra, siūloma atsisakyti reikalavimo teikti dokumentus, kurie yra iš esmės standartiniai ir kurių turinys nėra svarbus vertinant asmens galimybę vykdyti veiklą, taip pat dokumentus, kuriuose esanti informacija pateikiama kituose dokumentuose (pvz., IISKISĮ 9 straipsnio
tvarkos aprašymas yra pateikiamas prospekte). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus pakeitimus ir siekiant teisinio aiškumo, įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti KIS valdytojų atsakomybę reglamentuojančias nuostatas, nustatant, kad KIS valdytoja atsako už pateikiamos informacijos, dokumentų ir duomenų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, informacijos, dokumentų ir duomenų tarpusavio suderinamumą, teisingumą ir tinkamą pateikimą. Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma nustatyti lankstesnį investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė ir kurios yra uždarojo tipo KIS, teisinį reguliavimą.
Šiuo metu tokioms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatos paprastai taikomos visa apimtimi, nepaisant to, kad tam tikrais atvejais jos nėra pakankamai lanksčios vykdant tokią veiklą. Atsižvelgus į tai ir peržiūrėjus Europos Sąjungos bendrovių teisės nuostatas, skirtas akcinių bendrovių kapitalo palaikymo klausimams reguliuoti, įstatymų projektuose siūloma nustatyti uždarojo tipo investicinių bendrovių veiklos ypatumus šiose srityse: · kapitalo didinimo. Siūloma, kad visuotinis akcininkų susirinkimas galėtų perduoti valdymo organams (valdymo įmonei arba investicinės bendrovės-valdytojos valdybai) teisę spręsti dėl investicinės bendrovės kapitalo didinimo neperžengiant visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytų ribų ir laikantis nustatytų terminų; · savų akcijų supirkimo. Šiuo atveju, jei akcijos būtų superkamos akcininko reikalavimu, galėtų būtų taikoma ne ABĮ, o investicinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka; · dividendų skyrimo. Siūloma taikyti mažesnius apribojimus sprendimui dėl dividendų skyrimo priimti. Pasinaudojus tokia galimybe, atitinkama informacija turės būti tinkamai atskleista metų finansinių ataskaitų rinkinyje. Siekiant apsaugoti investuotojų interesus kiekvienu iš šių atvejų siūloma nustatyti tam tikrus saugiklius, pvz., teisė spręsti dėl kapitalo didinimo perduodama visuotiniam akcininkų susirinkimui (kapitalas didinamas jo sprendimu ir jo nustatytomis sąlygomis), savų akcijų supirkimo tvarka turi būti nustatyta įstatuose ir kt. Pagal KISĮ 2 straipsnio 14 dalį investicinis fondas – juridinio asmens statuso neturintis fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise.
Šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Minėtos nuostatos suponuoja prielaidą, kad, investiciniams fondams įsigyjant nekilnojamojo turto objektus, juos atitinkamai įsigyja tokio KIS dalyviai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalį, investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir turto patikėjimo teise juo disponuoja investicinio fondo valdymo įmonė. Be to, pagal 39 straipsnio 3 dalį į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles, o investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. Taigi, asmuo, tapdamas investicinio fondo dalyviu, įsigyja investicinius vienetus – perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį (2 straipsnio 15 dalis), tačiau neįsigyja paties nekilnojamojo turto objekto, taip pat neįgyja savininko teisių turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti – investicinį fondą sudarantį turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja fondo valdymo įmonė (KISĮ 39 straipsnio 2 dalis). Vertinant KISĮ nuostatas sistemiškai investicinio fondo įsigyjamas nekilnojamasis turtas, kai šio turto įsigijimo sandorius investicinio fondo vardu ir sąskaita sudaro investicinio fondo valdymo įmonė, neturėtų būti traktuojamas kaip priklausantis investicinio fondo dalyviams.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, KISĮ projekte siūloma patikslinti investicinio fondo sąvoką, jos apibrėžtyje akcentuojant, kad investicinio fondo dalyviams priklauso reikalavimo teisės į valdymo įmonės patikėjimo teise valdomą turtą proporcingai jiems priklausančių investicinių vienetų skaičiui, kartu siūloma atsisakyti formuluočių „fondo bendraturčiai“ ir „bendroji dalinė nuosavybė“ atitinkamai jas pakeičiant formuluotėmis „investicinių vienetų savininkai“ ir „turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai“. Analogiški pakeitimai siūlomi ir IISKISĮ projekte. Diskusijose su rinkos dalyviais buvo iškeltas klausimas dėl akcijų išpirkimo, savų akcijų įsigijimo ir kapitalo mažinimo mechanizmo, įtvirtinto KISĮ ir IISKISĮ. Paaiškėjo, kad tam tikri ABĮ mechanizmai, taikomi mažinant bendrovių įstatinį kapitalą, nėra tinkami tuo atveju, kai investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas (VAS) yra suteikęs įgaliojimus valdymo organui (valdymo įmonei ar investicinės bendrovės-valdytojos valdybai) priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neperžengiant VAS nustatytų ribų. Tad, peržiūrėjus ABĮ ir Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyvą, buvo suformuluotos tam tikros išimtys – tiek KISĮ 153 straipsnyje (nauja 14 dalis), tiek IISKISĮ 32 straipsnio
kapitalo didinimo neviršijant investicinės bendrovės įstatuose nurodytos didžiausios sumos, už kurią gali būti pasirašytos akcijos, turi būti atskleista akcininkams, nes nuo to priklauso jų turima akcijų dalis, atitinkamas nuostatas siūloma nustatyti KISĮ projekto 153 straipsniu ir IISKISĮ projekto 32 straipsniu.
d. įsigaliojusiu Reglamentu (ES) Nr. 1286/2014 nustatomi reikalavimai mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų teikėjams, kurie savo produktus siūlo neprofesionaliesiems investuotojams. Neprofesionalieji investuotojai Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 apibrėžiami kaip klientai, kurie nėra profesionalieji klientai, kaip tai apibrėžiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES. KIS atveju šie reikalavimai būtų taikomi suderintiesiems KIS, specialiesiems KIS ir informuotiesiems investuotojams skirtų KIS (toliau – IISKIS) (išskyrus tuos, kurie siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams). Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 32 straipsnyje įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos tiems kolektyvinio investavimo subjektams, kuriems yra taikoma pareiga rengti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą pagal nacionalinės teisės aktus. Pereinamuoju laikotarpiu Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 visa apimtimi pradedamas taikyti 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiga rengti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą IISKIS atveju yra nauja (įsigaliojusi tik šiemet, priėmus įstatymų pakeitimus, užtikrinančius Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 įgyvendinimą), IISKISĮ projektu siūloma aiškiau įtvirtinti teisę IISKIS valdymo įmonėms, IISKIS – investicinėms bendrovėms-valdytojoms iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasirinkti taikomą režimą – rengti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą pagal KISĮ ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014.
1286/2014. Nuo 2020 m. sausio 1 d., rengiant šį dokumentą, bus privalu vadovautis Reglamentu (ES) Nr. 1286/2014. Kaip jau minėta, toks reikalavimas nėra taikomas tiems IISKIS, kurie siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams, tai yra tokie apribojimai yra numatyti jų steigimo dokumentuose, prospekte. Pastebėtina, kad suderintiesiems KIS ir specialiesiems KIS pareiga rengti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą taikoma ir šiuo metu (KISĮ 26, 27 straipsniai). Atitinkamai KISĮ projektu siūloma nustatyti, kad ši pareiga bus taikoma iki 2019 m. gruodžio 31 d., o nuo 2020 m. sausio 1 d. atitinkamas dokumentas bus rengiamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1286/2014. IISKISĮ projektu siūlomi esminiai pakeitimai
reglamentuoja IISKIS ir jų valdytojų veiklą. Į šiuos KIS gali investuoti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys asmenys (informuotieji investuotojai), galintys įvertinti ir prisiimti su investavimu susijusią riziką, tad šiems KIS taikomas lankstesnis reguliavimas. Vadovaujantis šiuo metu nustatyta tvarka, informuotiesiems investuotojams priskiriami asmenys, atitinkantys IISKISĮ 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus (dėl investuojamos sumos, asmens žinių, patirties ir kt.). Šie asmenys taip pat turi atitikti ir papildomus reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2013 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 03-121. Pastarieji reikalavimai taikomi asmens turtinei padėčiai, pvz., investuotojo grynosios pajamos bent paskutinius dvejus metus buvo ne mažesnės kaip 50 tūkst. eurų. IISKISĮ projektu siūloma atsisakyti šių papildomų reikalavimų kaip perteklinių ir keliančių praktinio įgyvendinimo sunkumų. Pritarus siūlomiems pakeitimams, tikėtina, išaugs atvejų, kai asmuo informuotuoju investuotoju bus pripažintas juridinio asmens, kuriam IISKISĮ suteikia teisę įvertinti būsimojo investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje, vertinimo pagrindu.
Atsižvelgus į tai ir siekiant, kad šis vertinimas būtų tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, siūloma nustatyti, kad investuotojo žinias, kompetenciją investavimo srityje gali vertinti tik subjektas, turintis teisę teikti investicines paslaugas. Kartu paminėtina, kad šiuo metu skiriasi pagrindai, kuriais vadovaujamasi asmenis priskiriant prie informuotųjų investuotojų, priklausomai nuo to, ar investuoja fizinis asmuo ar juridinis asmuo. Priežiūros praktika rodo, kad objektyvių priežasčių tokiems skirtumams nėra, todėl siūloma suvienodinti fizinių ir juridinių asmenų priskyrimo prie informuotųjų investuotojų pagrindus. Be to, siūloma papildyti asmenų, laikomų informuotaisiais investuotojais, ratą asmenimis, kurie yra KIS, į kuriuos investuoja arba įsipareigoja investuoti, valdymo įmonės arba paties KIS vadovai arba investicinius sprendimus priimantys asmenys. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad pirmiau nurodyti asmenys bene geriausiai išmano konkretaus KIS veiklą ir su tuo susijusias rizikas, tad gali priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Atsižvelgus į užsienio praktiką, rinkos iniciatyvas, taip pat siekiant valdyti reguliacines rizikas, IISKISĮ siūloma papildyti naujomis nuostatomis (IISKISĮ projekto 21–26 straipsniai), nustatančiomis sąlygas, kuriomis IISKIS turtas galėtų būti investuojamas į paskolas (pvz., tokiu atveju būtų taikomi papildomi investavimo objekto, rengiamų dokumentų, informacijos atskleidimo, investicinius sprendimus priimančių asmenų kompetencijos ir kt. reikalavimai). Pastebėtina, kad tokio pobūdžio veiklos reguliavimo klausimas nagrinėjamas ir Europos Sąjungos lygmeniu.
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – EVPRI) šiuo klausimu
tokią veiklą vykdančių KIS reguliavimo (ESMA/2016/596) ir joje išdėstė pagrindinius šioje srityje reguliuotinus aspektus, galimas kryptis (nuostatas) ir svarstytinus aspektus. Rengiant IISKISĮ projektą, atsižvelgta į šią EVPRI nuomonę. Siekiant skatinti tinkamą kapitalo rinkos praktiką ir atsižvelgus į nacionalinės rinkos ypatumus, IISKISĮ projektu siūloma šiuo metu taikomus reikalavimus dėl investavimo rizikos išskaidymo ir tuo tikslu atliekamo investicijų portfelio diversifikavimo pakeisti platesnio pobūdžio prievole tinkamai valdyti investavimo riziką ir atsisakyti išimties dėl minėtos prievolės netaikymo rizikos kapitalo IISKIS. Šiuo tikslu IISKISĮ projektu siūloma nustatyti, kad IISKIS, kurio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ir IISKIS valdymo įmonė turi parengti investavimo rizikos valdymo politikos (vietoj šiuo metu rengiamos investavimo rizikos išskaidymo politikos) aprašą. Tikimasi, kad šie pakeitimai suteiks daugiau lankstumo IISKIS valdytojams pasirenkant ir taikant tinkamas ir efektyvias investavimo rizikos valdymo priemones. Kartu pastebėtina, kad IISKIS investuotojams taikomi aukštesni profesionalumo, žinių, patirties ir kiti reikalavimai, tad jie, prieš investuodami į IISKIS, galės įvertinti, ar IISKIS investavimo rizikos valdymo politika yra tinkama ir pakankama. IISKISĮ projektu siūloma atsisakyti šiuo metu taikomos išimties, kad tų IISKIS, kurių turtas investuojamas išskirtinai laikantis rizikos kapitalo investavimo strategijos, investicijų portfelis neprivalo būti diversifikuotas (IISKISĮ 30 straipsnis).
Pritarus siūlomiems pakeitimams, visų IISKIS, įskaitant ir veikiančius rizikos kapitalo rinkose, valdytojai privalės parengti investavimo rizikos valdymo strategijas ir jomis vadovautis savo veikloje. IISKISĮ projekte siūloma išplėsti asmenų, galinčių būti finansinio turto saugotojais, ratą (IISKISĮ projekto 19 straipsnio 3 dalis). Pritarus siūlomiems pakeitimams, IISKIS finansinio turto saugotoju galėtų būti ne tik bankai, bet ir finansų maklerio įmonės, kurios turi teisę teikti finansinių priemonių saugojimo ir klientų sąskaitų administravimo paslaugas ir kurių pradinis kapitalas yra ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų bei kurios turi buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje. Be to, siekiant didinti teisinį apibrėžtumą, IISKISĮ projekte siūloma aiškiai nurodyti, kokias sritis, atsižvelgus į jų svarbą planuojamai vykdyti veiklai, išduodamą veiklos leidimą arba leidimą patvirtinti steigimo dokumentus, tikrina priežiūros institucija (IISKISĮ projekto 9 straipsnio 6 dalis, 28 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnio 3 dalis). Šios sritys tai:
atitiktis IISKIS taikomiems kriterijams (pvz., vienintelis tokio KIS steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į KIS steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant išskaidyti riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno KIS dalyviams),
IISKISĮ reguliavimas kai kuriais atvejais yra grindžiamas sutikimo dalyvauti nuostata (angl. opt-in).
Prievolė gauti priežiūros institucijos išduodamus šios veiklos leidimus taikoma tuo atveju, jei viešai siūloma, priklausomai nuo pasirinktos KIS veiklos formos, įnešti įnašą į IISKIS, ir jei IISKIS akcijos, investiciniai vienetai bus platinami viešai. Kai šie veiksmai atliekami neviešai ir taikomi iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų grupei arba kai tai daroma tokių asmenų iniciatyva be ankstesnio kreipimosi į juos, subjektai gali pasirinkti veikti pagal IISKISĮ ir gauti priežiūros institucijos leidimą arba veikti kaip nereguliuojami subjektai ir registruotis priežiūros institucijoje, teikti jai informaciją pagal PIKISVĮĮ, o jų valdomam turtui (išskyrus taikomas išimtis) pasiekus PIKISVĮĮ nustatytas valdomo turto ribas, privalo gauti licenciją pagal PIKISVĮĮ. Nepaisant to, kad tokia galimybė egzistuoja ir šiuo metu, dėl neviešo siūlymo sąvokos įtvirtinimo ir esamo jo reguliavimo ši galimybė nėra visiškai aiški ir vienareikšmiškai suprantama. Atsižvelgus į tai, siūloma atitinkamai papildyti IISKISĮ (IISKISĮ projekto 7 straipsnio 5 dalis). KISĮ projektu siūlomi esminiai pakeitimai Be pirmiau aptartų pakeitimų, KISĮ projekte siūlomi šie svarbesni esamo KISĮ reguliavimo pakeitimai. Visų pirma, siūloma išplėsti subjektų, kurie gali būti suderintųjų KIS ir specialiųjų KIS depozitoriumais, sąrašą ir į jį įtraukti licencijuotas finansų maklerio įmones, kurios turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurių pradinis kapitalas yra ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų (KISĮ projekto 35 straipsnio 2 dalis). Siūlomas pradinio kapitalo dydis atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme licencijuotoms finansų maklerio įmonėms taikomą minimalų pradinio kapitalo dydį.
KISĮ projekte taip pat siūloma liberalizuoti suderintųjų KIS ir specialiųjų KIS investicinių vienetų (akcijų) apmokėjimą ir leisti šiuos investicinius vienetus (akcijas) apmokėti per 3 darbo dienas nuo jų išleidimo. Siekiant sumažinti kylančias rizikas, siūloma nustatyti papildomas sąlygas, pvz., investicinius vienetus (akcijas) šia tvarka galėtų įgyti tik profesionalieji investuotojai arba tarpininkai, kurie platina šiuos investicinius vienetus (akcijas) ir juos įgyja neprofesionaliųjų investuotojų sąskaita ir jų naudai; atitinkama galimybė turi būti numatyta KIS steigimo dokumentuose (KISĮ projekto 47 straipsnio 4 dalis). Siūlomų pakeitimų poreikis kilo diskusijose su KIS rinkos dalyviais. Jų tikslas – nustatyti atvejus, kai taikoma išimtis, t. y. investiciniai vienetai (akcijos) išleidžiami dar negavus investicinių vienetų (akcijų) apmokėjimo. Pakeitimas leistų Lietuvoje įtvirtinti kitose valstybėse narėse įprastą praktiką, kai investiciniai vienetai (akcijos) išleidžiami iki jų apmokėjimo (t. y. apmokėjimas gaunamas vėliau (per įprastą rinkos sąlygomis laiką, išleidus investicinius vienetus (akcijas)). Tuo tarpu dabartinis reguliavimas užkerta kelią kitų valstybių narių investuotojams įsigyti Lietuvoje investicinių vienetų (akcijų). Be to, siūloma liberalizuoti ir KIS subfondų investicinių vienetų (akcijų) apmokėjimo tvarką, kai jie keičiami. Liberalesnę tvarką (tai yra netaikyti reikalavimo, kad investiciniai vienetai (akcijos) būtų išleisti tik gavus pinigus į subfondo sąskaitą) siūloma taikyti tuo atveju, kai KIS dalyvis keičia savo turimus subfondo investicinius vienetus (akcijas) į kito to paties KIS subfondo investicinius vienetus ar akcijas.
Tokia galimybė egzistuotų, jei ji ir jos įgyvendinimo tvarka būtų nustatyta KIS steigimo dokumentuose (KISĮ projekto 57 straipsnio 2 dalis). KISĮ projekte taip pat numatoma galimybė įgyjamus specialiųjų KIS investicinius vienetus (akcijas) apmokėti nepiniginiu įnašu (KISĮ projekto 133 straipsnis) ir siūloma nustatyti šiuo atveju taikomus reikalavimus, pvz., kad nepiniginiu įnašu gali būti tik specialiojo KIS strategiją atitinkantis turtas. Juo negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, darbai ir paslaugos. KISĮ projektu siūloma papildyti valdymo įmonės privalomų parengti kiekvieno jos valdomo KIS ataskaitų sąrašą, įtraukiant į jį ir statistinių duomenų ataskaitą (KISĮ 27 straipsnis). Kartu siūloma papildyti KISĮ 28 straipsnį, numatant įpareigojimą priežiūros institucijai nustatyti šių ataskaitų turinio ir formos reikalavimus ir ataskaitų pateikimo tvarką. Pažymėtina, kad įpareigojimas ūkio subjektams pateikti statistines ataskaitas nėra naujas – šiuo metu minėtas reikalavimas yra įtvirtintas Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 03-154, t. y. ūkio subjektai ir dabar teikia šias ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, KISĮ projektu siūloma nuostata papildomos administracinės naštos ūkio subjektams nesukurs. KISĮ projektu (130 straipsnio 6 dalis) taip pat siūloma nustatyti išimtį, pagal kurią specialiesiems KIS ir jų valdymo įmonėms galėtų būti netaikomi KISĮ 22 straipsnio
perleisti turtą valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams).
Išimtis būtų taikoma, jei sandorį sudaryti būtina, veikiant geriausiomis šiam KIS ir jo dalyviams sąlygomis ir jų interesais, ir šio KIS steigimo dokumentuose ir (arba) prospekte yra numatytos reikiamos priemonės tokių sandorių atitikčiai dalyvių interesams ir interesų konfliktų valdymui užtikrinti. Pasiūlymas dėl tokios išimties įtvirtinimo pagrįstas rinkos dalyvių argumentais, kad draudimas turtą įsigyti iš su valdymo įmone susijusių asmenų ar draudimas turtą šiems asmenims parduoti nėra logiškas tuo atveju, jei galima užtikrinti su tuo susijusių potencialių interesų konfliktų suvaldymą. Svarbu turėti tinkamą interesų konfliktų valdymo politiką, veikti sąžiningai ir geriausias investuotojų interesais. Pažymėtina, kad tokia galimybė nėra draudžiama tiek IISKISĮ, tiek PIKISVĮĮ. Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/1131 nuostatas, KISĮ, PIKISVĮĮ ir LBĮ projektuose siūloma įpareigoti priežiūros instituciją įgyvendinti Reglamente (ES) 2017/1131 kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas, taip pat KISĮ ir PIKISVĮĮ projektuose siūloma įtvirtinti poveikio priemones (įskaitant baudas) už Reglamento (ES) 2017/1131 pažeidimus. Siūloma įtvirtinti iki 58 000 eurų dydžio baudas juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (ES) 2017/1131 nustatytų reikalavimų. PIKISVĮĮ projektu siūlomi esminiai pakeitimai Galiojantis PIKISVĮĮ reglamentuoja profesionaliesiems investuotojams skirtų KIS valdymo įmonių veiklą. Pastebėtina, kad šiuo įstatymu perkeltos 2011 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (toliau – AIF valdytojų direktyva), nuostatos. Be kitų nuostatų, AIF valdytojų direktyva nurodo, kad alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto (toliau – AIF) valdytoju laikytinas juridinis asmuo, kurio įprasta veikla yra vieno arba daugiau AIF valdymas (AIF valdytojų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktas). Savo ruožtu, AIF apibrėžiamas kaip KIS, įskaitant investicinius padalinius, kurie pritraukia kapitalą iš keleto investuotojų, siekdami jį investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką, ir kuriems nereikia leidimo pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 5 straipsnį, t. y. AIF priskirtini bet kurios rūšies, tipo KIS, kurie nėra suderintieji KIS. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu AIF Lietuvoje priskirtini ne tik profesionaliesiems investuotojams skirti KIS, bet ir informuotiesiems investuotojams skirti KIS, taip pat specialieji KIS, veikiantys pagal KISĮ. Įvertinus tai, buvo iš esmės peržiūrėtas PIKISVĮĮ teisinis reguliavimas, siūlant keisti tiek šio įstatymo reguliavimo apimtį (įskaitant įstatymo pavadinimą, vartojamas sąvokas ir kt.), tiek atskiras PIKISVĮĮ nuostatas, reglamentuojančias konkrečius AIF valdytojų veiklos aspektus (taikomus reikalavimus), suderinus su AIF valdytojų direktyvos nuostatomis.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas skirtas visų pirma AIF valdytojų veiklai reguliuoti, atskirus AIF aspektus (pvz., steigimą) toliau reglamentuos atitinkamai KISĮ ir IISKISĮ, o PIKISVĮĮ šiems AIF bus taikomas tais atvejais, jei AIF valdytojas atitiks sąlygas, kurioms esant privaloma gauti AIF valdytojo licenciją. Vienas iš svarbesnių PIKISVĮĮ pakeitimų yra tai, kad PIKISVĮĮ projekte siūloma numatyti galimybę kitose nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybės narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse registruotų AIF investicinius vienetus (akcijas) platinti neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje. Šiuo tikslu PIKISVĮĮ projekte siūloma nustatyti sąlygas vykdyti tokį platinimą (PIKISVĮĮ projekto 43 straipsnis). Visų pirma, leidimą platinti tokio AIF investicinius vienetus (akcijas) Lietuvos Respublikoje suteiktų priežiūros institucija. Tuo tikslu šio AIF valdytojas turėtų kreiptis į priežiūros instituciją ir pateikti PIKISVĮĮ projekte nurodytus dokumentus. Investiciniai vienetai (akcijos) galėtų būti platinami tiek reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, tiek už jos ribų. Pastaruoju atveju siūloma taikyti griežtesnius reikalavimus, pvz., įtvirtinti reikalavimą turėti valdymo įmonės atstovą Lietuvos Respublikoje. Investicinių vienetų (akcijų) platinimas būtų galimas, jei AIF atitiktų tam tikrus reikalavimus, iš esmės užtikrinančius, kad ši investicija yra analogiško saugumo lygmens kaip ir nacionaliniai AIF, o informacijos atskleidimas bei investuotojų apsauga yra priimtino lygmens.
Be to, PIKISVĮĮ pakeitimais siūloma išplėsti subjektų, kurie gali būti AIF depozitoriumais, sąrašą ir į jį įtraukti kredito įstaigų ir nustatytus reikalavimus atitinkančių finansų maklerio įmonių filialus, registruotus ir turinčius teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Be to, atsižvelgus į susidariusią situaciją rinkoje, kai depozitoriumo paslaugas iš esmės teikia tik du subjektai (bankai), siūloma leisti depozitoriumo paslaugas AIF, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės ir atitinka kitus PIKISVĮĮ nustatytus reikalavimus, teikti ir kitiems subjektams, tenkinantiems PIKISVĮĮ nustatytas sąlygas (PIKISVĮĮ projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalys, 25–27 straipsniai). Siūloma nustatyti, kad teisę verstis KIS depozitoriumo veikla turėtų asmenys, įrašyti į Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumų sąrašą. Be to, tokie asmenys turėtų turėti reikiamas priemones ir numatyti depozitoriumo veiklos vykdymo procedūras, jo dalyviai ir vadovai turėtų atitikti jiems nustatytus reikalavimus ir kt. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti asmenų įrašymo į minėtą sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygas ir tvarką, taip pat sąlygas, kurioms esant priežiūros institucija galės atsisakyti įrašyti asmenis į minėtą sąrašą. Siekiant, kad kolektyvinių investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumų veikla būtų vykdoma profesionaliai, įstatymo projekte siūloma nustatyti reikalavimus KIS, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumo dalyviams ir vadovams.
Be kita ko, siūloma, kad dalyviais ir vadovais negalėtų būti asmenys, pripažinti kaltais padarę nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, taip pat nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms, ekonomikai, finansų sistemai ir kt. Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/1991 nuostatas, PIKISVĮĮ projekte siūloma nustatyti priežiūros institucijos teisę atsisakyti užregistruoti KIS valdytoją arba KIS ir jos pareigą per 2 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų taikomame reglamente, gavimo priežiūros institucijoje dienos raštu pateikti motyvuotą atsakymą KIS valdytojui apie atsisakymą registruoti jį arba KIS. PSPKĮ projektu siūlomi esminiai pakeitimai Atsižvelgus į IISKISĮ projektu siūlomus pakeitimus ir tai, kad pensijų turtas pagal galiojantį reguliavimą gali būti investuojamas rizikos kapitalo rinkose, kai tenkinami PSPKĮ nustatyti reikalavimai, PSPKĮ projektu buvo numatyta siūlyti apibrėžti sąvoką „rizikos kapitalo rinka“, kuri vartojama PSPKĮ nustatant finansinių priemonių portfelio diversifikavimo taisyklių išimtį. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos pensijų fondai investuoja į Lietuvos ir Baltijos šalių ekonomiką ne tik per rizikos, bet ir per privataus kapitalo turto klasių rinką, taip pat investuoja ir į infrastruktūrą, nekilnojamąjį turtą, o ateityje gali atsirasti galimybės investuoti ir į kitus ekonomikos sektorius, į kuriuos pasaulyje jau investuoja pensijų fondai, buvo apsispręsta siūlyti PSPKĮ projektu praplėsti minėtą sąvoką įtvirtinant platesnę sąvoką „rizikos, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinka“ (PSPKĮ projekto 1 straipsnis).
Taip pat siūloma nustatyti, kad PSPKĮ 48 straipsnyje nustatyti apribojimai įgyjant esminį poveikį vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones išleidžiančiam asmeniui netaikomi investicijoms rizikos, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinkose (PSPKĮ projekto 6 straipsnis). Pažymėtina, kad rekomendacija dėl laisvesnio diversifikavimo ribų taikymo alternatyvioms finansavimo priemonėms yra pateikiama ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (angl. European Bank for Reconstruction and Development) kartu su Finansų ministerija atlikto projekto „Improvement of the investment environment for institutional investors in Lithuania”, kuriuo siekiama identifikuoti nepakankamo šių investuotojų investicijų lygio Lietuvoje priežastis ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl galimų naujų instrumentų ir palankios instituciniams investuotojams aplinkos sukūrimo, išvadoje. PSPKĮ projektu taip pat nustatoma papildoma išimtis dėl investavimo apribojimų taikymo – siūloma leisti nesilaikyti įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį turi būti pašalinama neatitiktis investavimo taisyklių reikalavimams, kai investuojama rizikos, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinkose, subjektas, įskaitant KIS, per kurį investuojama, yra uždarojo tipo ir kai pensijų fondo dalyvių interesai geriau tenkinami nesilaikant minėto termino, nei jo laikantis.
Šios nuostatos paskatins investicijas į rizikos, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinką ir sukurs papildomas galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui pritraukti kapitalo iš pensijų fondų rinkos. PSPKĮ 47 straipsnyje, reglamentuojančiame pensijų fondų finansinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimus, nustatomas konkrečioms investicijoms reikalaujamo kredito reitingo kriterijus. Praktikoje susiduriama su problema, kai skirtingų vertinimo agentūrų suteikti reitingai skiriasi, todėl siūloma papildyti PSPKĮ 6 straipsnio 1 dalį nuostata, kad valdymo įmonė privalo patvirtinti kredito ir investicinių reitingų, nurodytų šio įstatymo 47 straipsnyje, vertinimo tvarką ir reitingų kolizijos sprendimo taisykles. Be kita ko, PSPKĮ projekte siūlomi pakeitimai atlikti siekiant suderinti šio įstatymo ir finansines priemones reglamentuojančių teisės aktų sąvokas ir suvienodinti nuostatas (PSPKĮ projekto 8 straipsnis). FPRĮ projektu siūlomi pakeitimai Siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų teisių apsaugą ir suvienodinti FPRĮ nuostatas, skirtas vartotojų interesų apsaugai, su kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų analogiškomis nuostatomis, FPRĮ siūloma įtvirtinti pareigą rinkos dalyviams – finansų maklerio įmonėms – nagrinėti klientų skundus (prašymus), susijusius su teikiamomis investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis, ir kartu nustatyti skundų nagrinėjimo taisykles.
FPRĮ projekto
priemonių apskaitos aspektus. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą akcinių bendrovių akcijų ir obligacijų apskaita tvarkoma aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių sąskaitose, tačiau dviejų lygių apskaita kitoms finansinėms priemonėms privaloma tik tuo atveju, jei jos įtrauktos į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinamos rinkos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis. Kitais atvejais, jei finansinės priemonės siūlomos viešai, dviejų lygių apskaitos nebelieka, pvz., platinant uždarosios akcinės bendrovės akcijas pakanka tik įmonės vadovui jas įtraukti į apskaitą ar perduoti finansų maklerio apskaitai. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad visos finansinės priemonės, kurios yra siūlomos viešai ir įtrauktos į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinamos rinkos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, būtų įtraukiamos į abiejų apskaitos lygių apskaitą. Nustačius tokį reglamentavimą, bus užtikrintas emisijos vientisumas ir tinkama bei saugi finansinių priemonių cirkuliacija. Kartu šiuo projektu siūloma ištaisyti pastebėtą įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcinį netikslumą dėl teikiamų nuorodų.
VPĮ projektu siūlomi pakeitimai Tiek KISĮ, tiek VPĮ įtvirtinta sąvoka „atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma atsisakyti VPĮ esančios sąvokos „atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas“ nurodant, kad ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta KISĮ. ABĮ, ŪBĮ, LBĮ, IIIDĮ, IPFKPPĮ, BAĮ, PMĮ, SVVPĮ projektais siūlomi pakeitimai Siekiant teisinio aiškumo, ABĮ projektu siūloma spręsti įstatymų kolizijos klausimą aiškiai nustatant, kad ABĮ KIS, veikiantiems pagal KISĮ, IISKISĮ ir PIKISVĮĮ, taikomas tiek, kiek šie įstatymai nenustato kitaip. Analogiški pasiūlymai teikiami ir ŪBĮ projektu. Atsižvelgiant į tai, kad PIKISVĮĮ projektu, be kita ko, yra siūloma keisti šio įstatymo pavadinimą ir sąvoką „profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas“ (siūloma nauja sąvoka – „alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“), LBĮ, IIIDĮ, IPFKPPĮ, BAĮ, PMĮ, SVVPĮ projektais siūloma patikslinti minėtuose įstatymuose esančias nuorodas į PIKISVĮĮ ir į jame vartojamas sąvokas, o LBĮ projekte kartu siūloma ištaisyti tam tikrus techninius netikslumus, pastebėtus įstatymų projektų rengimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektais, be kita ko, įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, be to, nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas (supaprastinamos licencijavimo procedūros, palengvinamos sprendimų priėmimo procedūros, sudaromos palankesnės investicinių produktų platinimo Lietuvoje galimybės ir kt.), įstatymų projektai turėtų įsigalioti kaip įmanoma greičiau nuo jų priėmimo, todėl siūloma įstatymų projektų įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d. 5.
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Tikimasi, kad priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, liberalesniu ir aiškesniu teisiniu reguliavimu bus sukurta palankesnė aplinka KIS veiklos srities vystymuisi Lietuvoje, paskatintas tinkamos kapitalo rinkos veikimo praktikos formavimas ir suteikta daugiau lankstumo rinkos dalyviams vykdant savo veiklą. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikimasi, kad įstatymų, kurių projektai teikiami, įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes nauju, gerokai aiškesniu ir lankstesniu, reguliavimu bus sukurta palankesnė aplinka KIS srities vystymuisi Lietuvoje, prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didinimo. Įstatymų projektų siūlymai supaprastinti KIS valdytojų (valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų) veiklos licencijų ir leidimų išdavimo procedūras, aiškiau apibrėžti investuotojų grupei – informuotiesiems investuotojams – taikomus reikalavimus, palengvinti sprendimų priėmimo investicinėse bendrovėse procedūras, sudaryti platesnes galimybes investicinėms bendrovėms ir investiciniams fondams savo produktus platinti Lietuvoje, išplėsti galimų turto saugotojų sąrašą ir kt. – visa tai ne tik sumažins kapitalo rinkos dalyviams tenkančią administracinę naštą, bet kartu pasitarnaus kapitalo rinkos plėtrai Lietuvoje ir suteiks naujas galimybes kapitalo rinkos dalyviams. Vadovaujantis Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“, buvo įvertintas įstatymų projektais nustatytų naujų reikalavimų ūkio subjektams sukeliamos administracinės naštos pokytis ir atitinkamai parengta bei su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija suderinta Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita. Pažymėtina, kad bendra administracinė našta ūkio subjektams priėmus įstatymų projektus sumažės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, turės būti peržiūrėti Lietuvos banko teisės aktai, įgyvendinantys šiuo metu galiojančius KISĮ, IISKISĮ ir PIKISVĮĮ. Šių teisės aktų pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba.
Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „valdymo įmonė“,
„investicinė bendrovė“, „investicinis fondas“, „kolektyvinio investavimo
subjektas“, „suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas“, „alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“, „informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas“, „informuotasis investuotojas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VALDYMO ĮMONIŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu nauja redakcija dėstomo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina įrašyti ir Ūkinių bendrijų įstatymą. 2. Tikslintina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, paskutiniame sakinyje vietoje žodžio
„instituciją“ įrašant žodį „institucijai“. 3. Keičiamo
įstatymo 13 straipsnio 13 dalis tikslintina gramatiniu aspektu, vietoje žodžio
„jie“ naudojant vienaskaitos formą. 4. Keičiamo
įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodomas baigtinis esminių valdymo funkcijų sąrašas (investicinių priemonių portfelio valdymas, rizikos valdymas, investicinių vienetų arba akcijų platinimas). Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nurodoma, kelias esmines valdymo funkcijas galima pavesti atlikti kitai įmonei, tačiau keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad valdymo įmonė neturi teisės kitam fiziniam asmeniui ar įmonei pavesti tiek savo funkcijų (tiek esminių, tiek neesminių), kad iš esmės jų nebeturėtų. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų sprendžiama, kad valdymo funkcijų netenkama „iš esmės“, ar turėtų būti vertinama atskirai, kiek esminių ir neesminių funkcijų perduota, ar vertinama perduodamų esminių ir neesminių funkcijų visuma.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tos pačios keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos „esminės valdymo funkcijos“ keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamos kaip „investicijų valdymo funkcijos“, o 13 straipsnio 1 dalies 8 punkte – nurodomos kaip „esminės funkcijos“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles teisės akto terminija turi būti nuosekli, vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai, reikėtų vienodinti keičiamame įstatyme naudojamas sąvokas. 5. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 12 dalyje vietoje skaičiaus „9“ įrašytinas skaičius „10“. 6. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje po žodžių „priežiūros organo nariu“ įrašytinas jungtukas „arba“. 7. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „nėra išnykęs“ įrašytini žodžiai „ar panaikintas“. 8. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatoma bendrovės vadovų pareiga informuoti darbuotojų atstovus ar darbuotojus. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 44 dalies nuostatas dėl įstatyme vartojamų sąvokų aiškinimo ir į tai, kad kartu su analizuojamu projektu teikiamo Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-2791) 2 straipsnio 61 dalyje vadovai apibrėžiami kaip valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo vadovas (administracijos vadovas), valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai, taip pat į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalį, manytume, jog analizuojamoje straipsnio dalyje turėtų būti nustatyta bendrovės valdymo organų, o ne bendrovės vadovų, pareiga informuoti darbuotojų atstovus ar darbuotojus. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinas keičiamo įstatymo 38 straipsnis. 9.
straipsnio 11 dalies nuostatos tobulintinos, nustatant kam (kokiais atvejais) šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis. 10. Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuoroda į 4 straipsnio 23 dalies 1-4 punktus taisytina, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnis turi tik 9 dalis. 11. Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje vietoje skaičiaus „9“ įrašytinas skaičius „X“. 12. Projekto
omenyje: „gavusių licencijas pagal šį įstatymą“, „nuorodos į šį įstatymą“. Siūlytume nuostatą tikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, jog valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei atlikti tiek savo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Įstatyme nenurodoma jokių atitikties šiam reikalavimui kriterijų. Pastebėtina, kad svarstant kartu su analizuojamu projektu teikiamą Informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo projektą, reg. Nr. XIIIP-2792(2), į analogišką pastabą buvo atsižvelgta ir įstatymo 6 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nuostata: „Sprendžiant dėl atitikties šiam reikalavimui vadovaujamasi 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL 2013 L 83, p. 1), 82 straipsnyje nustatytais kriterijais.” Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį papildyti analogiška nuostata. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžeto ir finansų komitetas 2018 m. gruodžio 5 d. pagrindinio komiteto išvadoje Nr. 109-P-48 pritarė 2018 m. gruodžio 4 d. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui dėl projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VALDYMO ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. XII-1467 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2793 2018-12-05
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-3134 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina įrašyti ir Ūkinių bendrijų įstatymą. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Ūkinių bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Vertybinių popierių įstatyme.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
žodžio „instituciją“ įrašant žodį „institucijai“. Pritarti Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalis patikslinta redakciniu požiūriu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
3Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 13 dalis tikslintina gramatiniu aspektu,
vietoje žodžio „jie“ naudojant vienaskaitos formą. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kai alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo
įmonė prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL 2017 L 347, p. 35), numatytų reikalavimų, jie veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdamia į investuotojų interesus.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodomas baigtinis esminių valdymo funkcijų sąrašas (investicinių priemonių portfelio valdymas, rizikos valdymas, investicinių vienetų arba akcijų platinimas). Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nurodoma, kelias esmines valdymo funkcijas galima pavesti atlikti kitai įmonei, tačiau keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad valdymo įmonė neturi teisės kitam fiziniam asmeniui ar įmonei pavesti tiek savo funkcijų (tiek esminių, tiek neesminių), kad iš esmės jų nebeturėtų. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų sprendžiama, kad valdymo funkcijų netenkama „iš esmės“, ar turėtų būti vertinama atskirai, kiek esminių ir neesminių funkcijų perduota, ar vertinama perduodamų esminių ir neesminių funkcijų visuma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tos pačios keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos „esminės valdymo funkcijos“ keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamos kaip „investicijų valdymo funkcijos“, o 13 straipsnio 1 dalies 8 punkte – nurodomos kaip „esminės funkcijos“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles teisės akto terminija turi būti nuosekli, vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai, reikėtų vienodinti keičiamame įstatyme naudojamas sąvokas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Manytina, kad pasiūlymas perteklinis, nes dėl atitikties reikalavimui, kad valdymo įmonė neturi teisės pavesti tiek savo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų, sprendžiama vadovaujantis tiesiogiai taikomo Reglamento (ES) Nr. 231/2013 82 straipsnyje nustatytais kriterijais. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – esminių alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo funkcijų – investicinių priemonių portfelio valdymo, rizikos valdymo, investicinių vienetų ar akcijų platinimo – ir kitų Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų veiklų, priskiriamų kolektyvinio investavimo subjekto valdymui, vykdymas.“ Iš esmės atsakomybė už kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tenka valdymo įmonei, todėl ji privalo kontroliuoti, kaip vykdomos ne tik tam tikros, bet visos kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos. Atsižvelgiant į tai:
išdėstyti taip: „8) nuolat atlikti esminių funkcijų atlikimo kontrolę kontroliuoti, kaip vykdomos esminės valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos;“. 3. Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį savovaldymo funkcijų kitam fiziniam asmeniui ar įmonei“. 4. Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valdymo įmonė turi teisę dalį savovaldymo funkcijų pavesti
atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas. Esminės valdymo funkcijos – investicinių priemonių portfelio valdymas, rizikos valdymas ir investicinių vienetų arba akcijų platinimas – gali būti pavestos atlikti tik kitai įmonei. Valdymo įmonė apie ketinimą dalį savo esminių valdymo funkcijų pavesti atlikti kitai įmonei prieš įsigaliojant šiam susitarimui privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiantis fizinis asmuo ar įmonė ir jiems ketinamų pavesti esminių valdymo funkcijų sąrašas.“
taip: „2.
Kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal steigimo dokumentus, ar įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, patvirtintų esminių valdymo funkcijų atlikimo kontrolės ir investavimo rizikos išskaidymo priemonių veiksmingumas, taip pat nurodyti visus nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, pažeidimus.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
skaičius „10“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Asmuo, priežiūros institucijos sprendimu
išbrauktas iš Sąrašo šio straipsnio 910 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į Sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Asmuo, išbrauktas iš Sąrašo šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, gali būti vėl įrašytas į Sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš Sąrašo priėmimo dienos.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įrašytinas jungtukas „arba“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo nariu, priežiūros organo nariu arba dalyviu – fiziniu arba juridiniu asmeniu – ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumui, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:<...>“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „nėra išnykęs“ įrašytini žodžiai „ar panaikintas“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas arba nėra praėję 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nurodytų nusikalstamų veikų, įsiteisėjimo;“. Komitetas pateikė pasiūlymą dėl visos 26 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Pasiūlyme atsižvelgiama ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (žr. šių išvadų 7.2 lentelę). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
384
įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatoma bendrovės vadovų pareiga informuoti darbuotojų atstovus ar darbuotojus.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 44 dalies nuostatas dėl įstatyme vartojamų sąvokų aiškinimo ir į tai, kad kartu su analizuojamu projektu teikiamo Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-2791) 2 straipsnio 61 dalyje vadovai apibrėžiami kaip valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo vadovas (administracijos vadovas), valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai, taip pat į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalį, manytume, jog analizuojamoje straipsnio dalyje turėtų būti nustatyta bendrovės valdymo organų, o ne bendrovės vadovų, pareiga informuoti darbuotojų atstovus ar darbuotojus. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinas keičiamo įstatymo 38 straipsnis. Pritarti
išdėstyti taip:
„4. Valdymo įmonė praneša (jeigu valdymo įmonė veikia kolektyvinio investavimo
subjekto vardu) arba užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjektas praneštų apie savo ketinimus dėl į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės verslo ateityje ir galimus padarinius įdarbinimui, įskaitant visus esminius įdarbinimo sąlygų pakeitimus, į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei ir (arba) į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės akcininkams, kurių tapatybė ir adresai yra žinomi valdymo įmonei arba kuriuos gali pateikti į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė arba registras, kuriuo valdymo įmonė naudojasi arba gali gauti teisę naudotis. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad bendrovės vadovai valdymo organai šioje dalyje nustatytą informaciją apie bendrovės kontrolės įgijimą praneštų darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.“
išdėstyti taip: „38 straipsnis.
kontroliuojamų bendrovių darbuotojų informavimas apie kontrolės perėmimą
prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės vadovai valdymo organai nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrovės kontrolės įgijimo dienos, praneštų darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie bendrovės kontrolės įgijimą. 2. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės vadovai valdymo organai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateiktų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams. 3. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės vadovai valdymo organai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos praneštų su bendrove susijusią informaciją, nurodytą šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje, bendrovės darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4211
įstatymo 43 straipsnio 11 dalies nuostatos tobulintinos, nustatant kam
taip:
„11. Šio įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, išskyrus
nuostatas dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos, priežiūros institucijai taikomos mutatis mutandis.“
taip: „2.
Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, priežiūros institucija praneša apie tai Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir šios valdymo įmonės buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms institucijai, suteikdama kuo tikslesnę informaciją, bei prašo imtis atitinkamų veiksmų tam, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė platintų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje nepažeisdama šio įstatymo reikalavimų. 3. Pakeisti keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Priežiūros institucija, negavusi atsakymo iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ar priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijų, gali kreiptis į jas su prašymu pateikti informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi ir kokie šių veiksmų rezultatai.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuoroda į 4 straipsnio 23 dalies 1-4 punktus taisytina, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnis turi tik 9 dalis. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 23 dalies 1–4 punktuose nurodytas paslaugas Lietuvos Respublikoje, jeigu valdymo įmonės licencija numato galimybę teikti atitinkamas paslaugas.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje vietoje skaičiaus „9“ įrašytinas skaičius „X“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Be kita ko, priežiūros institucijos bendradarbiavimui su kitomis priežiūros institucijomis mutatis mutandis taikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 9IX skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, nebent šiame įstatyme aiškiai numatoma kita tvarka.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
turimas omenyje: „gavusių licencijas pagal šį įstatymą“, „nuorodos į šį įstatymą“. Siūlytume nuostatą tikslinti. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo investicinėms
bendrovėms, kurių valdymas nėra perduotas profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonei, išduotos licencijos pagal Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą prilyginamos šio įstatymo nustatyta tvarka išduotoms investicinių bendrovių-valdytojų licencijoms. Keičiant alternatyviojo investavimo subjektų valdymo įmonių, gavusių licenciją pagal šį Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą, ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų dokumentus juose įrašytos nuorodos į šį Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą keičiamos nuorodomis į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2793 Komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-12-0464 Argumentai: Priežiūros institucija licenciją turi išduoti tik įsitikinusi, kad valdymo įmonė sugebės užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi, tinkamą jų įgyvendinimą ir nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, kai licencija negali būti išduodama. Siekiant užtikrinti šio priežiūros institucijos įpareigojimo tinkamą įgyvendinimą, tikslinga priežiūros institucijai suteikti teisę nustatyti teiktinų dokumentų sąrašą licencijavimo proceso metu. Atitinkamai, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį nuostata, kad priežiūros institucija licencijavimo taisyklėse nustato duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, kurią valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti priežiūros institucijai, siekiant, kad priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija licencijavimo taisyklėse nustato duomenis,
dokumentus ir kitą informaciją, kurią valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti priežiūros institucijai, siekiant, kad priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Priežiūros institucija, siekdama įsitikinti, kad juridinis asmuo atitinka visus šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr.
231/2013 nustatytus valdymo įmonei keliamus reikalavimus, turi teisę reikalauti papildomų su valdymo įmonės planuojama vykdyti veikla susijusių dokumentų ir (ar) informacijos.“
60
4 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo – derinant keičiamo įstatymo nuostatas su kartu su šiuo projektu keičiamo Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatomis – siūloma keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl pranešimo apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbimo apie tai dėstyti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame licencijų išdavimą. Pasiūlymas:
įstatymo 6 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar
panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia savo interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.“
keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalį:
„4. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar
panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia savo interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.“ Pritarti 3.
Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-12-0411 5N Argumentai: Vertinant keičiamu įstatymu siūlomą reguliavimą kyla klausimų, kokia tvarka turėtų būti vertinamas akcijų paketų savininkų tinkamumas. Atsižvelgus į tai, kad šiuo tikslu taikomi esminiai reikalavimai turi būti įtvirtinti įstatymo lygiu, siūloma šiuo požiūriu patikslinti projektą. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalies įsigijimui ir perleidimui mutatis mutandis taikomi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimai, laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų.“
24122 Argumentai: Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį nurodant, kad informacija pagal minėtą straipsnį investuotojams turėtų būti pateikiama ne tik prieš pradedant investuoti, bet ir vėliau, esant esminiams pakeitimams. Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų
įmonėms, kurios turi teisę veikti kaip alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas, taikomus reikalavimus (keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš pradedant investuoti ir vėliau, esant
esminiams pasikeitimams, valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams turi pateikti:“ 2.
Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) licencijuota finansų maklerio įmonė, turinti teisę Lietuvos
Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas paslaugas – finansinių priemonių saugojimą ir administravimą klientų sąskaita – ir turinti kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesnįi kaip 730 000 eurų pradinį kapitalą , arba šios įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.“
60215 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme atsisakoma sąvokos „investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei“, turi būti patikslinta keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis ir 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas vietoje minėtos sąvokos įrašant sąvoką „investicinė bendrovė-valdytoja“. Pasiūlymas:
įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą.
Finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal steigimo dokumentus, ar įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei-valdytojos patvirtintų esminių funkcijų atlikimo kontrolės ir investavimo rizikos išskaidymo valdymo priemonių veiksmingumas, taip pat nurodyti visus nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, pažeidimus.“
įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,-valdytojos akcininko balsavimo teisę;“. Pritarti
1 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo, susijusio su finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, veikiančių finansų sektoriuje, dalyviams ir vadovams keliamais reputacijos reikalavimais, vientisumo, taigi ir šių asmenų vertinimo proceso ir apimties nuoseklumo, tikslintinas keičiamo įstatymo 26 straipsnis, nustatantis reputacijos reikalavimus kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansines priemones, depozitoriumo dalyviams ir vadovams.
Šiuo tikslu siūloma suvienodinti minėtame straipsnyje siūlomus įtvirtinti reikalavimus su reputacijos reikalavimais, nustatytais kitų finansų rinkos dalyvių (kurių vykdomos veiklos rizikingumo lygis panašus į kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansines priemones, depozitoriumų veiklos rizikingumo lygį) – vartojimo kredito davėjų, kredito davėjų ir kredito tarpininkų, tarpusavio skolinimo platformos operatorių, sutelktinio finansavimo platformų operatorių, valiutos keityklos operatorių – dalyviams ir vadovams (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnis, 251 straipsnis, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo 5 straipsnis). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo nariu, priežiūros organo nariu dalyviu – fiziniu arba juridiniu asmeniu – ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumui, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimojis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs arba nėra praėję 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nurodytų nusikalstamų veikų, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkal
tinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio riemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metaijam už įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą yra pritaikyta nuobauda arba poveikio priemonė ir daugiau kaip kartą per vienus metus nuo pirmos nuobaudos ar kitos įstatymuose nustatytos poveikio priemonės skyrimo taikyta nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė;
34) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, išskyrus įspėjimą, kai ši poveikio priemonė buvo skirta už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip kartą per metus arba kai už tokį pažeidimą jam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo ir nėra praėjęjeigu nepraėjo 3 metai nuo poveikio priemonės pritaikymo sprendimo ta
ikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai arba nuo teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo yra pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo, įsiteisėjimo.“ Pritarti 7.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo nariu, priežiūros organo nariu dalyviu – fiziniu arba juridiniu asmeniu – ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą nei finansinės priemonės, depozitoriumui, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimojis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs arba nėra praėję 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nurodytų nusikalstamų veikų, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir
nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio riemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metaijam už įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą yra pritaikyta nuobauda arba poveikio priemonė ir daugiau kaip kartą per vienus metus nuo pirmos nuobaudos ar kitos įstatymuose nustatytos poveikio priemonės skyrimo taikyta nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė;
34) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, išskyrus įspėjimą, kai ši poveikio priemonė buvo skirta už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip kartą per metus arba kai už tokį pažeidimą jam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo ir nėra praėjęjeigu nepraėjo 3 metai nuo poveikio priemonės pritaikymo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisė
jęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai arba nuo teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo yra pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo, įsiteisėjimo.“
2,3 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir taikymo praktikoje aiškumo, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnyje vartojamą terminiją (depozitoriume saugomas turtas), siūloma atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnyje vartojamą sąvoką „perduotas saugoti turtas“.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Tuo atveju, kai pasirenkama apdrausti
savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu, draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 0,7 procento perduoto saugotidepozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės vienam draudžiamajam įvykiui ir 0,9 procento depozitoriume saugomo perduoto saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra asmens civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta kolektyvinio investavimo subjektui ir (arba) jo valdymo įmonei, asmeniui užsiimant depozitoriumo veikla. 3. Tuo atveju, kai pasirenkama turėti papildomų nuosavų lėšų, jų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,01 procento depozitoriume saugomo perduoto saugotikolektyvinio investavimo subjekto turto vertės. Priežiūros institucija detalizuoja reikalavimo turėti papildomų nuosavų lėšų taikymo tvarką ir nustato informacijos apie šio reikalavimo laikymąsi pateikimo priežiūros institucijai tvarką.“
25 Argumentai: Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punkte nuoroda į 4 punktą keistina nuoroda į 3 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyta informacija apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurio
investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, jei ši informacija nebuvo pateikta vadovaujantis šios dalies 43 punktu;“.40 Pritarti 9.
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 ir 9 dalyje, 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuoroda į 40 straipsnio 2 ir 3 dalis keistina nuoroda į 40 straipsnio 2, 3 ir (arba) 4 dalis. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 2 punkte nuoroda į 40 straipsnio 2 dalies 1-6 punktus keistina nuoroda į 40 straipsnio 2 dalies 1-5 punktus ir 3 dalį. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 12 dalies 2 punkte nuoroda į 40 straipsnio 2 dalies 1-6 punktus keistina nuoroda į 40 straipsnio 2 dalies 1-5 punktus ir 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad 40 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose ir 3 dalyje nėra minimi patvirtinimo dokumentai, siūloma atitinkamai patikslinti 43 straipsnio 12 dalies 2 dalį. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio
2, 3 ir (ar) 34 dalyse nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo pranešti valdymo įmonei apie sutikimą arba prieštaravimą pradėti platinti šio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje.“ „9. Apie visus pagal šio straipsnio 2, 3 ir (ar) 34 dalis pateiktos informacijos planuojamus esminius pakeitimus valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų dienos.
Įvertinusi, kad po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiks šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija nedelsdama informuoja valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prieš pradėdama platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, valdymo įmonė pateikia pranešimą priežiūros institucijai apie kiekvieną valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kuriame turi būti pateikta šio įstatymo 40 straipsnio 2, 3 ir (ar) 34 dalyse nurodyta informacija;“
įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio įstatymo
dokumentus ir informaciją, ir;“. 4.
įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju – šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1–65 punktuose ir 3 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu toks dokumentas rengiamas, arba pagrindinės informacijos dokumentą, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką Lietuvos Respublikoje; informaciją apie valdymo įmonės atstovą Lietuvos Respublikoje – jo buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, interneto svetainės, kurioje skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, adresą, paaiškinimus, kokiu būdu bus užtikrinamas investuotojų teisės gauti informaciją ir jos pakeitimus, gauti mokėjimus, kai išperkami investiciniai vienetai ar akcijos ir atliekami kiti mokėjimai, įgyvendinimas, sprendžiami ginčai su investuotojais. 5. Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė pateikia to pagrindimo dokumentus ir informaciją: šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pažymą ir patvirtinimo dokumentą bei šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1–65 punktuose ir 3 dalyje nurodytą nurodytus patvirtinimo dokumentusą ir informaciją.“
10 Argumentai: Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 10 dalyje nuoroda į 57 straipsnį keistina nuoroda į 58 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Apie neplanuoto pagal šį straipsnį pateiktos informacijos esminio pakeitimo faktą valdymo įmonė privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti priežiūros institucijai, kai tik šis pakeitimas įvyksta.
Jeigu po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas ir, esant poreikiui, imasi ir kitų šio įstatymo 5758 straipsnyje nustatytų veiksmų.“
7 Argumentai: Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nuoroda į 41 straipsnio 8-9 dalis keistina nuoroda į 41 straipsnio 7-9 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 44 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Reikšmingos informacijos, nurodytos šio
straipsnio 2 dalyje ir, jeigu aktualu, šio straipsnio 3 dalyje, pasikeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 8 ir7- 9 dalių nuostatos.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas turės priimti šio įstatymo įgyvenamuosius teisės aktus ir likusius itin trumpus terminus nuo numatomo (galimo) įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo, tikslinga koreguoti (numatyti vėlesnę) įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas iki
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už –10, prieš –0,
susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė