Projekto lyginamasis variantas
fizinių asmenų Bankroto įstatymo NR. XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21 IR 29 STRAIPSNIų
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bankroto administratorius
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas) nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas).“
pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 4 dalį 8 punktu: „8) Garantinio fondo administratoriui.“
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui, kaip jis apibrėžtas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, juridinio asmens kolegialaus valdymo organo organų nariams, juridinio asmens darbuotojams, teikiantiems administravimo paslaugas atsakingiems už fizinių asmenų bankroto procesų administravimą, taikomi šio straipsnio
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bankroto administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo paslaugas administruoti juridinių asmenų nemokumo procesus, nebegali atlikti fizinio asmens bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytomis sąlygomis.“
dalis. 2. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras padarytą žalą. 3. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas) atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo standartines sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. 4. Bankroto administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra bankroto administratorius. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 28 900 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 57 900 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, bankroto administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. 5.
administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą. 6. Draudikas, turintis teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su bankroto administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus duomenis ir dokumentus. Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Bankroto administratorius, siekdamas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras, privalo teismui ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Paskirto naujo bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija teismui ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiama nedelsiant. 8. Jeigu draudimo išmokos visai bankroto administratoriaus padarytai žalai atlyginti nepakanka, žalą padaręs bankroto administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą. 3. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Bankroto administratoriaus veiklą fizinio asmens bankroto proceso metu prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Fizinio asmens bankroto proceso metu Bankroto administratoriaus veiklos priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos, kai fizinio asmens bankroto procedūras atlieka fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Fizinio asmens bankroto proceso metu priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, kai fizinio asmens bankroto procedūras atlieka fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.“
pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismas gauna informacijos, kad bankroto administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas administruoti juridinių asmenų nemokumo procesus, ir bankroto administratorius ir (ar) fizinis asmuo nesikreipė į teismą dėl šio bankroto administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Apie ketinimą pateikti prašymą dėl atsistatydinimo bankroto administratorius praneša fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki kreipimosi į teismą dienos.
Kai bankroto administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas administruoti juridinių asmenų nemokumo procesus, jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas šios teisės netekimą, pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo administruojamų fizinio asmens bankroto procedūrų procesų ir šio prašymo kopiją pateikia fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Fizinis asmuo ir (ar) kreditorių susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio bankroto administratoriaus pranešimo gavimo dienos arba nuo informacijos, kad bankroto administratorius prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas neteko teisės administruoti juridinių asmenų nemokumo procesus, gavimo dienos gali teismui pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo šio įstatymo
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas
Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo santykius įmonių juridinių asmenų bankroto proceso metu, mutatis mutandis taikomos fizinio asmens bankroto proceso metu.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis.
reikalavimų tenkinimas
įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta,
tenkinami:
1) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir
2) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
3) piniginės lėšos reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) (alimentų); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. 4. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, įskaitant atgręžtinius reikalavimus, atsiradusius dėl šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų tenkinimo. 5. Kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto proceso metu iš individualios ir
(ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, ir kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų prisiimtų skolinių įsipareigojimų, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, tenkinami po šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kreditorių reikalavimų ir prieš šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus. 6. Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. 7.
nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio
straipsnio 3 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki 40 procentų reikalaujamos sumokėti sumos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos einamaisiais metais šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju kreditoriaus patvirtinti reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, o kreditoriaus – žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus mažinami iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų sumokėtos sumos dydžiu.
Dėl šios priežasties Garantinio fondo atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile. 9. Darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tenkinami Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. 10. Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9) ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju žemės ūkio veiklos subjekto patvirtinti reikalavimai mažinami Vyriausybės nustatyta tvarka išmokėtos sumos dydžiu. 9. 11. Fizinio asmens ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimų tenkinimą dviem etapais.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
fizinių asmenų Bankroto įstatymo NR. XI-2000 2, 6, 11, 12,
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bankroto administratorius
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas) nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas).“
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 4 dalį 8 punktu: „8) Garantinio fondo administratoriui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui, kaip jis apibrėžtas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, juridinio asmens kolegialaus valdymo organo organų nariams, juridinio asmens darbuotojams, teikiantiems administravimo paslaugas atsakingiems už fizinių asmenų bankroto procesų administravimą, taikomi šio straipsnio 3 dalyje bankroto administratoriui nustatyti apribojimai.“
straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktus: „15) pateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;“.
16) pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dokumentus dėl lėšų skyrimo kreditorių – žemės ūkio veiklos subjektų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti;. 2. Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bankroto administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo paslaugas administruoti juridinių asmenų nemokumo procesų, nebegali atlikti fizinio asmens bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytomis sąlygomis.“
dalis. 2. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras padarytą žalą. 3.
administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas) atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo standartines sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. 4. Bankroto administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra bankroto administratorius. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 28 900 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 57 900 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, bankroto administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. 5. Bankroto administratorius gali pats papildomai draustis bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą. 6. Draudikas, turintis teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su bankroto administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus duomenis ir dokumentus. Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7.
procedūras, privalo teismui ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Paskirto naujo bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija teismui ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiama nedelsiant. 8. Jeigu draudimo išmokos visai bankroto administratoriaus padarytai žalai atlyginti nepakanka, žalą padaręs bankroto administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą. 3. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Bankroto administratoriaus veiklą fizinio asmens bankroto proceso metu prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija., kuri Juridinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžta kaip priežiūros institucija (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija). Fizinio asmens bankroto proceso metu Bankroto administratoriaus veiklos priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo III dalies nuostatos, kai fizinio asmens bankroto procedūras atlieka fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Fizinio asmens bankroto proceso metu priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, kai fizinio asmens bankroto procedūras atlieka fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.“
straipsnio pakeitimas 1.
14 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismas gauna informacijos, kad bankroto administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas administruoti juridinių asmenų nemokumo procesų, ir bankroto administratorius ir (ar) fizinis asmuo nesikreipė į teismą dėl šio bankroto administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Apie ketinimą pateikti prašymą dėl atsistatydinimo bankroto administratorius praneša fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki kreipimosi į teismą dienos. Kai bankroto administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas administruoti juridinių asmenų nemokumo procesų, jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas šios teisės netekimą, pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo administruojamų fizinio asmens bankroto procedūrų procesų ir šio prašymo kopiją pateikia fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Fizinis asmuo ir (ar) kreditorių susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio bankroto administratoriaus pranešimo gavimo dienos arba nuo informacijos, kad bankroto administratorius prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas neteko teisės administruoti juridinių asmenų nemokumo procesus, gavimo dienos gali teismui pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą šio įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo šio įstatymo 13 straipsnio
Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas
Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo santykius įmonių juridinių asmenų bankroto proceso metu, mutatis mutandis taikomos fizinio asmens bankroto proceso metu.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „6. Teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos. Teismo nutartyje dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo prie darbuotojų su darbo santykiais susijusių reikalavimų turi būti išskirtos šių reikalavimų sumos, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali būti skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas teisme ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.“
dalimi: „10.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, jeigu teismo nutartimi tvirtinami su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai raštu pranešti Garantinio fondo administratoriui ir kartu pateikti šios nutarties patvirtintą kopiją.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas
įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta,
tenkinami:
1) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir
2) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
3) piniginės lėšos reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) (alimentų); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. 4. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, įskaitant atgręžtinius reikalavimus, atsiradusius dėl šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų tenkinimo. 5. Kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto proceso metu iš individualios ir
(ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, ir kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų prisiimtų skolinių įsipareigojimų, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, tenkinami po šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kreditorių reikalavimų ir prieš šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus. 6. Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. 7.
nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo
straipsnio 3 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki 40 procentų reikalaujamos sumokėti sumos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos einamaisiais metais šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju kreditoriaus patvirtinti reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, o kreditoriaus – žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus mažinami iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų sumokėtos sumos dydžiu.
Dėl šios priežasties Garantinio fondo atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile. 9. Darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tenkinami Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. 10. Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9) ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju žemės ūkio veiklos subjekto patvirtinti reikalavimai mažinami Vyriausybės nustatyta tvarka išmokėtos sumos dydžiu. 9. 11. Fizinio asmens ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimų tenkinimą dviem etapais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas R.Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas D.Kreivys; komiteto nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, G. Landsbergis, B. Markauskas, B. Matelis, R. Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, V.Ačienė (pavaduojanti V.Sinkevičių). Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: finansų viceministrė D.Brasiūnaitė, Finansų ministerijos departamento direktorė I.Muckutė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja S.Ščerbina-Dalibagienė, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos atstovai G.Adomonis ir V.Šimkūnienė, Seimo narys L.Stacevičius, Lietuvos administratorių rūmų atstovai T.Kęlpšas ir G.Anusaitytė, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos atstovai M.Krupavičius ir G.Adomanivčius, Verslo administratorių asociacijos atstovas V.Česonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0553 Projekto 5 straipsnio
„Bankroto administratoriaus veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliota institucija. Bankroto administratoriaus veiklos priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu teikiamo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto, reg.
(toliau šioje išvadoje - Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas) nuostatas, jokia Vyriausybės įgaliota institucija nėra įgaliota vykdyti nemokumo administratorių priežiūros veiklą. Pagal šio įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalį ir kitas nuostatas, nemokumo administratorių veiklos priežiūrą vykdo priežiūros institucija, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta valstybės institucija, atsakinga už nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų vykdymą. Taigi darytina išvada, kad analizuojamame įstatymo projekte kalbama apie kitą, nei nurodoma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte, priežiūros instituciją. Toks reguliavimo turinys kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog pagal analizuojamo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomą įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimą, fizinių asmenų bankroto administratoriumi galės būti tik nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte. Taigi fizinių asmenų bankroto procesus administruos tie patys nemokumo administratoriai, kaip ir juridinių asmenų nemokumo procesus. Šiame kontekste nėra aišku kodėl siekiama, kad tų pačių nemokumo administratorių priežiūrą vykdytų dvi skirtingos institucijos. Viena vertus, tokia situacija vertintina, kaip perteklinė administracinė našta, kurią siekiama nustatyti nemokumo administratoriams, kita vertus, situacija keltų abejonių dėl neatsakingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo, kai bus skiriamas finansavimas dvejoms institucijoms, vykdančioms tų pačių asmenų, tos pačios veiklos priežiūrą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kelia abejonių ir visos kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kurių nesiūloma keisti, ir kuriose įtvirtinamos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos, dubliuojančios ar analogiškos Priežiūros institucijos funkcijoms, numatytoms Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte. Manytina, jog vadovaujantis proporcingo teisinio reguliavimo ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo principais, su nemokumo administratorių veiklos administravimu ir priežiūra susijusios funkcijos turėtų būti sukoncentruotos vienoje institucijoje. Antra, jei būtų nuspręsta, jog dvi institucijos turi vykdyti tų pačių nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, pastebėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte nėra išskiriama, kurios būtent nuostatos yra skirtos nemokumo administratorių priežiūrai, o kurios iš jų nėra skirtos. Pavyzdžiui, nėra suprantama, ar tais atvejais, kai nemokumo administratoriui yra nustatyta pareiga teikti tam tikrą informaciją priežiūros institucijai, jis turėtų informaciją teikti abiems priežiūros institucijoms, ar tik vienai iš jų ir t.t. Todėl siūlymas šio įstatymo projekto nuostatas mutatis mutandis taikyti keičiamo įstatymo atžvilgiu yra netoleruotinas teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principų kontekste, nes jų apimtis gali būti suprantama ir traktuojama skirtingai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtoje straipsnio dalyje būtina išvardinti konkrečius įstatymo straipsnius, straipsnių dalis ir punktus, kurie turėtų būti taikomi. Pritarti. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl fizinių asmenų bankroto atveju nesiūloma įtvirtinti progresyvių nuostatų, kurios siūlomos juridinių asmenų nemokumo procesų administravimui. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl fizinio asmens bankroto administravimo atveju teismas negalėtų paskirti bankroto administratoriaus vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa, kaip tai siūloma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalyje, ir kodėl administratoriaus parinkimo tvarka nėra suvienodinama. Pritarti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Be to, svarstytina, ar projektu neturėtų būti keičiami įstatymo:
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: grąžinti šį, lydintįjį įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti pagrindinį, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą XIIIP-2777, o taip pat įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytas pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris