Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas
dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 4. Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 5. Sprendimas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.“
Šis nutarimas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
priežastys Įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių privalomųjų referendumų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. Antra, daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai. Todėl būtina tobulinti referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir jį inicijuoja jį pasirašę Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal dabar galiojantį įstatymą yra keturios skirtingos privalomojo referendumo sprendimo priėmimo normos: 1) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d.
Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 2) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 3) sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 4) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai, laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Jeigu sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo norma yra pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnio nuostatomis, tai kitais atvejais sprendimo priėmimo normos nėra numatytos Konstitucijoje. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo priimti reikia daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šis įstatymas neturėtų neigiamos įtakos kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šis įstatymo projektas nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Jokių kitų teisės aktų nėra būtina priimti, jokius galiojančius teisės aktus nereikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„referendumas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamą projektą atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo
skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 % visų rinkėjų)[1]. Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtina, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, taip pat XIV skirsnio
„Konstitucijos keitimas“ nuostatų keitimą referendumu standartą, t.y. užtikrina
Konstitucijos apsaugą. Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnio dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio
„Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo
būtų laikomas priimtu, „jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“. Taigi, įtvirtinus tokią piliečių balsų normą I ir XIV skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų proporcijos nei buvo balsuota priimant Konstituciją. Svarstytina, ar toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas dėl Konstitucijos I ir XIV skirsnių pakeitimo negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), ar net paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę.
Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jei jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti dar žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (išskyrus išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), ar nustatyti selektyvų standartą (skirtingas balsų normas) kurio nors Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“ esančio straipsnio ar Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių keitimui. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 83 punktu, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, jei būtų keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. Atsižvelgiant, kad projekto 1 straipsniu keičiama viena dalis, pakanka dėstyti tik keičiamą dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbti Lietuvoje nuo 1991 metų vykusių referendumų duomenys http://www.vrk.lt/ankstesni
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-19
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2761 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2761 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Nr. xiiip-2761 2018-11-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-221 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo 1 447 334 rinkėjų (56, 75 % rinkėjų nuo bendro 2 549 952 visų rinkėjų skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 % visų rinkėjų)[¹]. Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtina, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, taip pat XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų keitimą referendumu standartą, t.y. užtikrina Konstitucijos apsaugą.
Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnio dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo būtų laikomas priimtu, „jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“. Taigi, įtvirtinus tokią piliečių balsų normą I ir XIV skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų proporcijos nei buvo balsuota priimant Konstituciją. Svarstytina, ar toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas dėl Konstitucijos I ir XIV skirsnių pakeitimo negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), ar net paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę. Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jei jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti dar žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (išskyrus išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), ar nustatyti selektyvų standartą (skirtingas balsų normas) kurio nors Konstitucijos I skirsnyje
„Lietuvos valstybė“, Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“
esančio straipsnio ar Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių keitimui. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 83 punktu, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
kaip pusė jo dalių. Atsižvelgiant, kad projekto 1 straipsniu keičiama viena dalis, pakanka dėstyti tik keičiamą dalį. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2018-10-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2761 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ Žmogaus teisių balsas, 2018-11-121 Susipažinę su Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2761 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Pritariame Seimo teisės departamento pozicijai, kad šis įstatymo projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Papildomai atkreiptas dėmesys į tai, kad šis įstatymo projektas prieštarauja jau susiformavusiai konstitucinei doktrinai. Dėl Konstitucijos kaip visuomenės sutarties Konstitucija yra aukščiausioji teisė. Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė - pilietinė Tauta.
Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis
Tautos, bendro gyvenimo norminį pagrindą ir įtvirtino valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį. Teise ir teisingumu grindžiamos demokratinės valstybės viena svarbiausių priedermių - gerbti, ginti ir saugoti tas vertybes, kuriomis yra grindžiama pati Tautos priimta Konstitucija ir kurių realus įtvirtinimas, gynimas ir apsauga yra pačios valstybės raison d’être; priešingu atveju valstybė negalėtų būti laikoma bendru visos visuomenės gėriu. Akivaizdu, kad priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą galimai būtų paneigiamas Tautos sutarties legitimumas ir iškraipyta jos esmė. Referendumu priėmusi Konstituciją Tauta susitarė laikytis būtent tos santvarkos, kuri yra įtvirtinta sutarties tekste. Be to, Tautos susitarime yra įtvirtinas siekis Konstituciją išlaikyti kuo stabilesnę, tam skiriant ir atitinkamus apsaugos mechanizmus, kuriuos šis įstatymo projektas susilpnintų.
Dėl Konstitucijos stabilumo Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos stabilumas - didžiulė teisinė vertybė. Konstitucijos stabilumas - viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei, Konstitucijoje deklaruotų lietuvių tautos siekių, kuriais grindžiama pati Konstitucija, įgyvendinimą. Nors šis įstatymo projektas savaime į Konstitucijos stabilumą nesikėsina (t.y. nekeičia Konstitucijos), jis suteikia tiesioginę galimybę Konstituciją pakeisti daug lengviau, nei tai buvo galima padaryti ankščiau. Turint omenyje, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos yra esminės Lietuvos valstybės egzistavimui, turėtų būti nepritarta siekiui supaprastinti šių teisės normų keitimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus šį įstatymo projektą atsirastų galimybė ne tik referendumo metu kelti pilietybės klausimą, bet ir daug paprasčiau pakeisti Lietuvos simbolius, sostinę ir kitas esmines nuostatas. Tarptautinės politikos ir dabartinio nacionalinio saugumo kontekste toks įstatymo projektas gali būti vertinamas kaip pavojingas ir neproporcingas, galimai suteiksiantis papildomus įrankius
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2018-11-072 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomas Referendumo įstatymas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-2559, kuris turėtų įsigalioti 2019 metų sausio 1 d., todėl dėl nuostatų suderinamumo tikslinga nustatyti ankstesnę šio projekto įsigaliojimo datą. Taip pat pažymėtina, šiuo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, o ne Seimo nutarimo projektas, todėl 2 straipsnį dėl įstatymo įsigaliojimo siūlome išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „Šis nutarimas įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.2018 m. gruodžio 20 d.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pastabas, įstatymo projektą Nr. XIIIP-2761 atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai:
alternatyvus balsavimas: A (įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti)
Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-221 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo 1 447 334 rinkėjų (56, 75 % rinkėjų nuo bendro 2 549 952 visų rinkėjų skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 % visų rinkėjų)[1]. Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtina, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, taip pat XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų keitimą referendumu standartą, t.y. užtikrina Konstitucijos apsaugą.
Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnio dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo būtų laikomas priimtu, „jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“. Taigi, įtvirtinus tokią piliečių balsų normą I ir XIV skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų proporcijos nei buvo balsuota priimant Konstituciją. Svarstytina, ar toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas dėl Konstitucijos I ir XIV skirsnių pakeitimo negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), ar net paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę. Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jei jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti dar žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (išskyrus išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), ar nustatyti selektyvų standartą (skirtingas balsų normas) kurio nors Konstitucijos I skirsnyje
„Lietuvos valstybė“, Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“
esančio straipsnio ar Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių keitimui.
Nepritarti Iškeltas abejones dėl Konstitucijos apsaugos esmės paneigimo bei dėl kuriamo precedento ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti dar žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus, turėtų išaiškinti Konstitucinis Teismas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 83 punktu, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, jei būtų keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. Atsižvelgiant, kad projekto 1 straipsniu keičiama viena dalis, pakanka dėstyti tik keičiamą dalį. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-10-30 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929
pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tobulinti įstatymo projektą XIIIP-2761, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-11-072 Atsižvelgiant į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomas Referendumo įstatymas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-2559, kuris turėtų įsigalioti 2019 metų sausio 1 d., todėl dėl nuostatų suderinamumo tikslinga nustatyti ankstesnę šio projekto įsigaliojimo datą. Taip pat pažymėtina, šiuo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, o ne Seimo nutarimo projektas, todėl 2 straipsnį dėl įstatymo įsigaliojimo siūlome išdėstyti taip: „Šis nutarimas įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.2018m. gruodžio 20 d.“
balsas „už“). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė