Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas vaikams (asmenims), skiriant šio įstatymo 6 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas išmokas, mokymosi laikotarpiu užsienio valstybės mokymo įstaigoje.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui
nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2. Papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
Vaikui nuo gimimo dienos iki
metų iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – yra skiriama ir mokama 0,4 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio, nuo 2 metų iki
ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – yra skiriama ir mokama 0,4 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 3.
auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo
arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje., kai Kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, – išmoka vaikui skiriama, jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas. Kai vaikas (asmuo) mokosi užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal mokymo programas, lygiavertes šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms mokymo programoms, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo
iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas ir vaikui yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje.
Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, ar globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta. 4. Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) vaikas yra emancipuotas;
2) vaikas (asmuo) yra susituokęs;
3) vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaikų tėvų ir vaikai atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaikų tėvų atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikams yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaikų tėvų ir vaikai gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ir mokama vienam iš vaikus auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai
vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo mokymosi ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą) dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę dieninės ar nuolatinę nuolatinės studijų formą formos programą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai. 2. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų
(įtėvių) ar globėjas ir vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas atitinka šio įstatymo
dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo
(įtėvių) ar globėjas ir vaikas gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui. 3.
besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) asmuo, kuriam paskirta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
12) kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
23) pagal šio įstatymo 14 straipsnį už tą patį vaiką paskirta išmoka įvaikinus vaiką. 4. Gimus dviem ar daugiau vaikų ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.“
straipsnio pakeitimas
dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) automobiliui įsigyti, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu vieno 2 bazinės socialinės išmokos bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kitam iš vaiko įtėvių ar vienam iš vaiko senelių už tą patį įvaikintą vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;“. 7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Išmokas skiriančios ir mokančios įstaigos 1.
Išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinamais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai):
1) išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija. Asmeniui, nedeklaravusiam gyvenamosios vietos ir neįtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje šis asmuo faktiškai gyvena, administracija, juridiniam asmeniui – savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota juridinio asmens buveinė, administracija;
2) vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. imtinai, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytą atvejį, globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje globėjas (rūpintojas) Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija.
Globėjui (rūpintojui), nedeklaravusiam gyvenamosios vietos ir neįtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje šis asmuo faktiškai gyvena, administracija, o kai vaiko globėjas (rūpintojas) yra juridinis asmuo, – savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota globėjo (rūpintojo) buveinė, administracija;
3) vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 d. imtinai, globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės administracija, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba);
4) globos (rūpybos) išmoką šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, kuris mokosi Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje yra mokykla, administracija.
Jeigu asmuo studijuoja užsienio valstybės bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, globos (rūpybos) išmoką jam skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija. Jeigu iki išvykstant mokytis ar studijuoti į užsienio valstybės mokymo įstaigą asmens gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota ir jis nebuvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, išmoką skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje jis iki išvykimo faktiškai gyveno, administracija. 2. Jeigu išmokos gavėjas persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas nuo mėnesio, kurį asmuo pakeitė gyvenamąją vietą, paskutinės dienos.
Kitoje savivaldybėje ši išmoka skiriama ir mokama ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens gyvenamoji vieta buvo pakeista. 3. Asmens, nedeklaravusio gyvenamosios vietos ir neįtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, faktinė gyvenamoji vieta nustatoma Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendimas dėl išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir visų reikiamų išmokai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos vaikui bei vienkartinės išmokos nėščiai moteriai skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Papildomai išmokai vaikui, nustatytai šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gauti vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas.
Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir (ar) socialinę paramą mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pateikti duomenys apie gautas pajamas patikrinami Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, ir papildomai skiriama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, skiriama ir mokama, iki vaikui sukaks 18 metų.
Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo), baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.“
18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui skiriama ir mokama 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka vaikui, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpį. Pasibaigus papildomai paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, asmuo turi teisę kreiptis dėl tolesnio šios išmokos vaikui skyrimo ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, taip pat nurodyti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamas.“ 3.
Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išmoka vaikui vyresniam kaip 18 metų asmeniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), baigiamaisiais mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.“
18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Globos (rūpybos) išmoka vyresniam kaip 18 metų asmeniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), baigiamaisiais mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijas studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda nors viena iš nurodytų aplinkybių:
1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar
faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
2) bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
3) vaikas, kuriam paskirta šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta išmoka, ar vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką – nuo teismo sprendimo pripažinti nepilnametį emancipuotu įsiteisėjimo dienos ar santuokos sudarymo dienos;
4) asmuo, kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 9 straipsnyje ar 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos išmokos, nutraukia mokymąsi ar studijas – nuo mokymosi ar studijų nutraukimo dienos;
5) vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą – nuo teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo nutartyje nurodytos datos;
6) vaikui, auginamam šeimoje, nustatoma vaiko laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba) – nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime nurodytos datos arba teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ar teismo nutartyje nurodytos datos;
nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo teisės g
auti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą atsiradimo dienos;
nustatytos išmokos, vaiko kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą skyrimo dienos; 510) vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), grąžinamas tėvams – nuo vaiko grąžinimo tėvams dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 611) asmeniui teismo sprendimu apribota tėvų valdžia ar globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo – nuo teismo sprendimo ar teismo nutarties įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime ar teismo nutartyje arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 712) globojamas vaikas įvaikinamas – nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos arba teismo sprendime nurodytos datos; 813) vaikas (asmuo), kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 11 straipsnyje ar 13 straipsnyje nustatytos išmokos, ir (ar) globojamas vaikas, už kurį globėjui (rūpintojui) paskirta šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta išmoka, ar įvaikintas vaikas, kurio vienam iš įtėvių paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška – nuo suėmimo, teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo, pradėto priverstinio gydymo, vaiko (asmens) paieškos paskelbimo dienos; 914) vaikas (asmuo), kuriam išmoka paskirta, mirė, pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu –
nuo mirties datos arba nuo teismo sprendime pripažinti vaiką (asmenį) nežinia kur esančiu arba paskelbti jį mirusiu nurodytos datos; 1015) tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei), kurių vaikui (vaikams) jų tarnybos laikotarpiu paskirta šio įstatymo
sutartį, – nuo privalomosios pradinės karo tarnybos sutarties nutraukimo dienos; 1116) išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, – nuo dienos mėnesio, kai kurį asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės dienos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.“
Savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda nors viena iš nurodytų aplinkybių:
1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar
faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
2) bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
3) vaikas, kuriam paskirta šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta išmoka, ar vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką – nuo teismo sprendimo pripažinti nepilnametį emancipuotu įsiteisėjimo dienos ar santuokos sudarymo dienos;
4) asmuo, kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 9 straipsnyje ar 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos išmokos, nutraukia mokymąsi ar studijas – nuo mokymosi ar studijų nutraukimo dienos;
5) vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą – nuo teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo nutartyje nurodytos datos;
6) vaikui, auginamam šeimoje, nustatoma vaiko laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba) – nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime nurodytos datos arba teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ar teismo nutartyje nurodytos datos;
nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstaty
mą atsiradimo dienos;
nustatytos išmokos, vaiko kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą skyrimo dienos; 510) vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), grąžinamas tėvams – nuo vaiko grąžinimo tėvams dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 611) asmeniui teismo sprendimu apribota tėvų valdžia ar globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo – nuo teismo sprendimo ar teismo nutarties įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime ar teismo nutartyje arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 712) globojamas vaikas įvaikinamas – nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos arba teismo sprendime nurodytos datos; 813) vaikas (asmuo), kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 11 straipsnyje ar 13 straipsnyje nustatytos išmokos, ir (ar) globojamas vaikas, už kurį globėjui (rūpintojui) paskirta šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta išmoka, ar įvaikintas vaikas, kurio vienam iš įtėvių paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška – nuo suėmimo, teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo, pradėto priverstinio gydymo, vaiko (asmens) paieškos paskelbimo dienos; 914) vaikas (asmuo), kuriam išmoka paskirta, mirė, pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu – nuo mirties datos arba nuo teismo sprendime pripažinti vaiką (asmenį) nežinia kur
esančiu arba paskelbti jį mirusiu nurodytos datos; 1015) tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei), kurių vaikui (vaikams) jų tarnybos laikotarpiu paskirta šio įstatymo
sutartį, – nuo privalomosios pradinės karo tarnybos sutarties nutraukimo dienos; 1116) išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, – nuo dienos mėnesio, kai kurį asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės dienos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota ne pagal jos tikslinę paskirtį dėl vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo tikslingumo, apklausti besikreipiančius dėl išmokos asmenis, tikrinti jų gyvenimo sąlygas ir, surašius socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei gavus socialinio darbuotojo rekomendaciją dėl vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo būdų, nustatytų šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, priimti sprendimą dėl tikslingo vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo.“
įgyvendinimas
išmoka vaikui paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, po šio įstatymo įsigaliojimo išmokos vaikui mokėjimas tęsiamas iki paskirtos išmokos nustatyto mokėjimo laikotarpio pabaigos, mokant šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyto dydžio išmoką vaikui. 3. Savivaldybės administracijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtas sprendimas dėl vienkartinės išmokos įsikurti skyrimo, pagal kurį ši išmoka ar jos dalis yra likusi nepanaudota ir šios išmokos panaudojimo terminas nėra pasibaigęs, po šio įstatymo įsigaliojimo asmens prašymu gali būti peržiūrėtas, taikant šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-2733(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas vaikams (asmenims), skiriant šio įstatymo 6 straipsnyje ir
valstybių mokymo įstaigose laikotarpiu.“
straipsnio 3 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui
vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2. Papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
Vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio, nuo 2 metų iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – yra skiriama ir mokama 0,4 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio, nuo 2 metų iki
ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – yra skiriama ir mokama 0,4 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 3.
auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo
arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje., kai Kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, – išmoka vaikui skiriama, jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, ar globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta. 4.
(asmuo) mokosi užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal mokymo programas, atitinkančias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ar 9 punkto nuostatas, o kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo
išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje. Kai vaikas (asmuo) mokosi valstybėje, kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, išmoka vaikui skiriama ir mokama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl išmokų šeimai mokėjimo. Savivaldybių administracijos užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms mokymo programoms nustato Vyriausybės tvirtinamų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) nustatyta tvarka. 4. 5.
mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) vaikas yra emancipuotas;
2) vaikas (asmuo) yra susituokęs;
3) vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaikų tėvų ir vaikai atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaikų tėvų atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikams yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaikų tėvų ir vaikai gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ir mokama vienam iš vaikus auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai 1.
Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo mokymosi ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą) dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę nuolatinės studijų formą formos programą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai. 2. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas ir vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas atitinka šio įstatymo
dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo
(įtėvių) ar globėjas ir vaikas gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui. 3.
besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) asmuo, kuriam paskirta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
12) kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
23) pagal šio įstatymo 14 straipsnį už tą patį vaiką paskirta išmoka įvaikinus vaiką. 4. Gimus dviem ar daugiau vaikų ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, mokslo metais skiriama ir mokama
vasaros atostogų metu vaikas (asmuo) nėra išlaikomas bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytomis sąlygomis jam skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.“
straipsnio pakeitimas
dalį 10 punktu: „10) automobiliui įsigyti, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu vieno 2 bazinės socialinės išmokos bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kitam iš vaiko įtėvių ar vienam iš vaiko senelių už tą patį įvaikintą vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;“. 8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Išmokas skiriančios ir mokančios įstaigos 1.
Išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais:
1) išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija. Asmeniui, nedeklaravusiam gyvenamosios vietos ir neįtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje šis asmuo faktiškai gyvena, administracija, juridiniam asmeniui – savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota juridinio asmens buveinė, administracija;
2) vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. imtinai, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytą atvejį, globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje globėjas (rūpintojas) Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija.
Globėjui (rūpintojui), nedeklaravusiam gyvenamosios vietos ir neįtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje šis asmuo faktiškai gyvena, administracija, o kai vaiko globėjas (rūpintojas) yra juridinis asmuo, – savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota globėjo (rūpintojo) buveinė, administracija;
3) vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 d. imtinai, globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka savivaldybės administracija, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba);
4) globos (rūpybos) išmoką šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, kuris mokosi Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje yra mokykla, administracija.
Jeigu asmuo studijuoja užsienio valstybės bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, globos (rūpybos) išmoką jam skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija. Jeigu iki išvykstant mokytis ar studijuoti į užsienio valstybės mokymo įstaigą asmens gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota ir jis nebuvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, išmoką skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje jis iki išvykimo faktiškai gyveno, administracija. 2. Jeigu išmokos gavėjas persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas nuo mėnesio, kurį asmuo pakeitė gyvenamąją vietą, paskutinės dienos.
Kitoje savivaldybėje ši išmoka skiriama ir mokama ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens gyvenamoji vieta buvo pakeista. 3. Asmens, nedeklaravusio gyvenamosios vietos ir neįtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, faktinė gyvenamoji vieta nustatoma Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendimas dėl išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir visų reikiamų išmokai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos vaikui bei vienkartinės išmokos nėščiai moteriai skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Papildomai išmokai vaikui, nustatytai šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gauti vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas.
Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir (ar) socialinę paramą mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pateikti duomenys apie gautas pajamas patikrinami Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, ir papildomai skiriama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, skiriama ir mokama, iki vaikui sukaks 18 metų.
Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.“
18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui skiriama ir mokama 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka vaikui, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpį. Pasibaigus papildomai paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, asmuo turi teisę kreiptis dėl tolesnio šios išmokos vaikui skyrimo ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, taip pat nurodyti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamas.“ 3.
Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išmoka vaikui vyresniam kaip 18 metų asmeniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), baigiamaisiais mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.“
18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Globos (rūpybos) išmoka vyresniam kaip 18 metų asmeniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), baigiamaisiais mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijas studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda nors viena iš nurodytų aplinkybių:
1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar
faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
2) bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
3) vaikas, kuriam paskirta šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta išmoka, ar vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką – nuo teismo sprendimo pripažinti nepilnametį emancipuotu įsiteisėjimo dienos ar santuokos sudarymo dienos;
4) asmuo, kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 9 straipsnyje ar 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos išmokos, nutraukia mokymąsi ar studijas – nuo mokymosi ar studijų nutraukimo dienos;
5) vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą – nuo teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo nutartyje nurodytos datos;
6) vaikui, auginamam šeimoje, nustatoma vaiko laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba) – nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime nurodytos datos arba teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ar teismo nutartyje nurodytos datos;
nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo teisės g
auti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą atsiradimo dienos;
nustatytos išmokos, vaiko kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą skyrimo dienos; 510) vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), grąžinamas tėvams – nuo vaiko grąžinimo tėvams dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 611) asmeniui teismo sprendimu apribota tėvų valdžia ar globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo – nuo teismo sprendimo ar teismo nutarties įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime ar teismo nutartyje arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 712) globojamas vaikas įvaikinamas – nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos arba teismo sprendime nurodytos datos; 813) vaikas (asmuo), kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 11 straipsnyje ar 13 straipsnyje nustatytos išmokos, ir (ar) globojamas vaikas, už kurį globėjui (rūpintojui) paskirta šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta išmoka, ar įvaikintas vaikas, kurio vienam iš įtėvių paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška – nuo suėmimo, teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo, pradėto priverstinio gydymo, vaiko (asmens) paieškos paskelbimo dienos; 914) vaikas (asmuo), kuriam išmoka paskirta, mirė, pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu –
nuo mirties datos arba nuo teismo sprendime pripažinti vaiką (asmenį) nežinia kur esančiu arba paskelbti jį mirusiu nurodytos datos; 1015) tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei), kurių vaikui (vaikams) jų tarnybos laikotarpiu paskirta šio įstatymo
sutartį, – nuo privalomosios pradinės karo tarnybos sutarties nutraukimo dienos; 1116) išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, – nuo dienos mėnesio, kai kurį asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės dienos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.“
Savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda nors viena iš nurodytų aplinkybių:
1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar
faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
2) bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
3) vaikas, kuriam paskirta šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta išmoka, ar vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką – nuo teismo sprendimo pripažinti nepilnametį emancipuotu įsiteisėjimo dienos ar santuokos sudarymo dienos;
4) asmuo, kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 9 straipsnyje ar 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos išmokos, nutraukia mokymąsi ar studijas – nuo mokymosi ar studijų nutraukimo dienos;
5) vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą – nuo teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo nutartyje nurodytos datos;
6) vaikui, auginamam šeimoje, nustatoma vaiko laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba) – nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime nurodytos datos arba teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ar teismo nutartyje nurodytos datos;
nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstaty
mą atsiradimo dienos;
nustatytos išmokos, vaiko kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą skyrimo dienos; 510) vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), grąžinamas tėvams – nuo vaiko grąžinimo tėvams dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 611) asmeniui teismo sprendimu apribota tėvų valdžia ar globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo – nuo teismo sprendimo ar teismo nutarties įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime ar teismo nutartyje arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytos datos; 712) globojamas vaikas įvaikinamas – nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos arba teismo sprendime nurodytos datos; 813) vaikas (asmuo), kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje, 11 straipsnyje ar 13 straipsnyje nustatytos išmokos, ir (ar) globojamas vaikas, už kurį globėjui (rūpintojui) paskirta šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta išmoka, ar įvaikintas vaikas, kurio vienam iš įtėvių paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška – nuo suėmimo, teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo, pradėto priverstinio gydymo, vaiko (asmens) paieškos paskelbimo dienos; 914) vaikas (asmuo), kuriam išmoka paskirta, mirė, pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu – nuo mirties datos arba nuo teismo sprendime pripažinti vaiką (asmenį) nežinia kur
esančiu arba paskelbti jį mirusiu nurodytos datos; 1015) tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei), kurių vaikui (vaikams) jų tarnybos laikotarpiu paskirta šio įstatymo
sutartį, – nuo privalomosios pradinės karo tarnybos sutarties nutraukimo dienos; 1116) išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, – nuo dienos mėnesio, kai kurį asmuo persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskutinės dienos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota ne pagal jos tikslinę paskirtį dėl vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo tikslingumo, apklausti besikreipiančius dėl išmokos asmenis, tikrinti jų gyvenimo sąlygas ir, surašius socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei gavus socialinio darbuotojo rekomendaciją dėl vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo būdų, nustatytų šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, priimti sprendimą dėl tikslingo vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Jeigu išmoka vaikui paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jos
mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui išmokos vaikui mokėjimas tęsiamas iki paskirtos išmokos nustatyto mokėjimo laikotarpio pabaigos, mokant šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje nustatyto dydžio išmoką vaikui. 3. Savivaldybės administracijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtas sprendimas dėl vienkartinės išmokos įsikurti skyrimo, pagal kurį ši išmoka ar jos dalis yra likusi nepanaudota ir šios išmokos panaudojimo terminas nėra pasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui asmens prašymu gali būti peržiūrėtas, taikant šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio nuostatas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 21 ir
įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
1) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.1 papunktyje nurodytą 5 priemonę, numatančią išmokų vaikams teisinio reguliavimo tobulinimą, užtikrinant išmokos vaikui („vaiko pinigų“) nuoseklų didinimą;
2) siekiant spręsti vaikų skurdo rizikos ir demografines problemas, būtina imtis veiksmingų skurdo mažinimo ir gimstamumo didinimo priemonių – didinti finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų skurdo lygis išlieka aukštas ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. vaikų skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 25,7 proc., o kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje – 16,5 proc., Latvijoje – 18,4 proc. Dažniausiai skurdą patiria šeimos, auginančios vaikus (skurdo rizikos lygis, jei vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, – 48,4 proc., jei abu tėvai augina du ar daugiau vaikų, – 23,8 proc.). Lietuvos demografinė situacija išlieka sudėtinga. Nors gimstamumas šiek tiek didėja ir siekia Europos Sąjungos vidurkį, jis vis dar labai žemas. 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 503 tūkst. vaikų iki 18 metų (17,9 proc. visų šalies gyventojų). 2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, kurių skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1 tūkst. (3,3 proc.).
Įstatymo projekto tikslas
1) padidinti universalios išmokos vaikui („vaiko pinigų“) dydį nuo 30 Eur iki 50 Eur;
2) nustatyti vienodą (nepriklausomai nuo vaikų amžiaus) papildomai skiriamos išmokos vaikui, mokamos vaikams, auginamiems ir
(ar) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, dydį – 20 Eur;
3) siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, sklandaus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo taikymo, atlikti tam tikrų nuostatų pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Aninkevičiūtė‑Gorbyliovienė, tel. 266 4283, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
1Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu
jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio (30,02 Eur) išmoka per mėnesį.
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir
(ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur), vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų skiriant ir mokant 0,75 BSI dydžio (28,5 Eur), nuo 2 iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų skiriant ir mokant 0,75 BSI dydžio (28,5 Eur), nuo 2 iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį.
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir
(ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur), vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų skiriant ir mokant 0,75 BSI dydžio (28,5 Eur), nuo 2 iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų skiriant ir mokant 0,75 BSI dydžio (28,5 Eur), nuo 2 iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks
įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti išmokos vaikui neskyrimo arba jos mokėjimo nutraukimo pagrindai.
Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) vaikas yra emancipuotas;
2) vaikas (asmuo) yra susituokęs;
3) vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės. 3. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama 75 BSI dydžio (2 850 Eur) vienkartinė išmoka įsikurti. Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas baigtinis vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo sąrašas. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 BSI dydžio (38 Eur) išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui. Ministerijai, atlikus vienkartinės išmokos įsikurti skyrimo nuostatų įgyvendinimo praktikoje stebėseną, savivaldybių administracijos nurodo, kad neretai būna situacijų, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl išmokos panaudojimo tikslingumo. Buvę globotiniai ne visada gali adekvačiai įvertinti savo situaciją, būtiniausius poreikius ir nuspręsti, kaip tinkamai panaudoti jiems skirtą vienkartinę išmoką įsikurti. Nors Išmokų vaikams įstatyme numatyta išmokos panaudojimo tikslinė paskirtis, t. y. panaudojimo būdai, asmenys dažnai pasirenka ne pirmo būtinumo daiktus – perka tik labai brangius televizorius, kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir t. t. 4.
priežiūrai skiriama ir mokama auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks
rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos. Jei asmuo, besimokantis profesinio mokymo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, jau yra pabaigęs bendrojo ugdymo programą ir mokosi pagal profesinio mokymo programą, jis neturi teisės gauti išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
išmokos vaikui dydį nuo 0,79 BSI dydžio (30,02 Eur) iki 1,32 BSI dydžio (50,16 Eur) per mėnesį, mokant išmoką visiems vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.
Taip pat siūloma nustatyti vienodą (nepriklausomai nuo vaikų amžiaus) papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį – 0,53 BSI dydžio (20,14 Eur) išmoką per mėnesį, paliekant šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, – šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus, vertinant šeimos gaunamas pajamas, jeigu pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur), ir šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Prognozuojama, kad padidinus universalios išmokos vaikui dydį nuo 30 Eur iki 50 Eur, vaikų 0–17 metų amžiaus grupėje skurdo rizikos lygis sumažėtų 4,3 procentinio punkto, šeimoje, kurioje vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, skurdo rizikos lygis sumažėtų 4,2 procentinio punkto, šeimoje, kurioje abu tėvai augina tris ar daugiau vaikų, – 9,2 procentinio punkto. Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama finansinėmis priemonėmis remti šeimas, auginančias vaikus. Tai – viena iš kompleksinių priemonių, padedančių mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.9 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal esamą teisinį reguliavimą pilnametis asmuo, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, turi teisę gauti išmoką vaikui, besimokantis emancipuotas asmuo turėtų būti lygiateisėje padėtyje ir gauti išmoką vaikui tokiomis pačiomis sąlygomis. Pagal esamą teisinį reguliavimą nelygiavertėje padėtyje gali atsidurti ir susituokęs vaikas (asmuo), kuris augina savo vaikus (įvaikius), ir nesusituokęs vaikas (asmuo), taip pat auginantis savo vaikus (įvaikius). Vienu atveju, įvertinus faktą, kad vaikas (asmuo) yra susituokęs, išmokos vaikui mokėjimas minėtam asmeniui bus nutrauktas, o kitu atveju išmoka vaikui mokama, nors abu vaikai (asmenys) tiek pagal amžių, tiek pagal užimtumą (mokosi pagal bendrojo ugdymo programą) atitinka sąlygas išmokai vaikui gauti, tačiau yra kitokioje padėtyje išmokai gauti dėl šeiminės padėties (santuokos). Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti vienodą Išmokų vaikams įstatymo teisinį reguliavimą vaikams (asmenims), nepriklausomai nuo jų emancipacijos fakto nustatymo ar šeiminės padėties, siūloma tikslinti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 4 dalį – atsisakyti nuostatų, nustatančių, kad išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas yra emancipuotas arba vaikas (asmuo) yra susituokęs. Tačiau minėtų išmokos nutraukimo pagrindų neatsisakoma skiriant išmoką įvaikinus vaiką, nes iš esmės skiriasi išmokos vaikui ir išmokos įvaikinus vaiką tikslas ir paskirtis. Išmoka vaikui skiriama ir mokama užtikrinant vaiko interesus kiekvienam vaikui nepriklausomai nuo kitų aplinkybių.
Išmoka įvaikinus vaiką skiriama siekiant paskatinti įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus. Ši išmoka skiriama vienam iš vaiko įtėvių ir mokama
įvaikintą vaiką teismas pripažįsta veiksniu ar jis susituokia (t. y. sukuria atskirą šeimą), įtėviams mokėti išmoką įvaikinus vaiką netikslinga. 3. Siekiant tikslingesnio vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo, įvertinus savivaldybių administracijų pateiktus pasiūlymus dėl išmokos teisinio reguliavimo tobulinimo, siūloma atlikti Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio pakeitimus:
globotiniams, kurie gyvena atokesniuose miesteliuose ar kaimuose, pasiekti mokymo įstaigas ar darbo vietas, išplėsti vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo sąrašą nustatant, kad vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota automobiliui įsigyti. Išmoką asmuo galėtų panaudoti automobiliui įsigyti, jeigu jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę;
dydžio (76 Eur) nepanaudotos vienkartinės išmokos įsikurti dalį, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.
Atsižvelgiant į tai, kad buvę globotiniai ne visada gali adekvačiai įvertinti savo situaciją, būtiniausius poreikius ir nuspręsti, kaip tinkamai panaudoti jiems skirtą vienkartinę išmoką įsikurti, siūloma patikslinti Išmokų vaikams įstatymo 24 straipsnio 4 punktą nustatant, kad, kilus pagrįstų įtarimų dėl vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo tikslingumo, savivaldybės administracija turės teisę priimti sprendimą dėl tikslingo vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo, gavusi socialinio darbuotojo rekomendaciją dėl vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo būdų, nustatytų Išmokų vaikams įstatymo
užtikrinti tikslingesnį vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimą, kad buvusiems globotiniams būtų sudarytos palankesnės sąlygos pradėti savarankišką gyvenimą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skiriama ir mokama asmeniui, kuris mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą, siekiant asmenų lygiateisiškumo, siūloma nustatyti, kad išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skiriama ir mokama, jei asmuo mokosi (mokėsi) profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos. 5.
aktų suderinamumo ir aiškumo, siūloma atlikti šiuos Išmokų vaikams įstatymo pakeitimus:
neaiškumų dėl išmokos vaikui skyrimo ir mokėjimo asmenims, kurie mokosi profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio ugdymo programa, siūloma patikslinti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio ir
bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio ugdymo programa, išmoka vaikui skiriama ir mokama, iki asmuo baigs bendrojo ugdymo programą;
ir mokama bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad be tėvų globos likusius vaikus globoja ir vieni gyvenantys asmenys, pavyzdžiui, pilnametė sesuo globoja savo jaunesnius brolius ir seseris. Taigi, siekiant lygiateisiškumo principo, siūloma nustatyti, kad papildomai išmoka vaikui gali būti skiriama ir mokama globėjo (rūpintojo) globojamam vaikui, kuriam globa
(rūpyba) nustatyta šeimoje, patikslinant Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 7 ir 8 dalis, 18 straipsnio 4 dalį ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą;
teisę gauti ir vyresni kaip 18 metų asmenys, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ir į tai, kad Įstatymo projektu siūloma atsisakyti išmokos vaikui neskyrimo arbo jos mokėjimo nutraukimo pagrindų, jei vaikas yra emancipuotas ar vaikas (asmuo) susituokęs, siūloma aiškiai suformuluoti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 3 dalį dėl išmokos vaikui mokėjimo emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta.
Beje, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnio 1 dalį, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, numatant galimybę išmoką mokėti vaikui nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą;
dalis, atsisakant prieštaraujančios nuostatos dėl išmokos išmokėjimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir visų reikiamų išmokai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos, nes sprendimas dėl išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir visų reikiamų išmokai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos, o, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui, vienkartinę išmoką nėščiai moteriai ir vienkartinę išmoką įsikurti, mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos vaikui bei vienkartinės išmokos nėščiai moteriai skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išmoką jos gavėjas gali panaudoti Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo būdais per 24 mėnesius nuo savivaldybės administracijos sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos (Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 7 dalis);
vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą; jei vaikui, auginamam šeimoje, nustatoma laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba); Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnyje ar 13 straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimą, jei vaikas (asmuo) yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje; jei asmuo, kuriam paskirta Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnyje nustatyta išmoka, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą; Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnyje ir 14 straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo nutraukimą, jei asmens, kuriam paskirtos minėtos išmokos, vaiko kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Taip pat siūloma patikslinti išmokų mokėjimo nutraukimo momentus, jei vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), grąžinamas tėvams ir jei išmokos gavėjas persikelia nuolat gyventi į kitą valstybę;
12 d. priimtu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-987, įsigaliojusiu 2018 m. balandžio
vaiko senelių, siūloma papildyti Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir išmoka įvaikinus vaiką neskiriamos arba jų mokėjimas nutraukiamas ir tais atvejais, jei vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
neaiškumų dėl išmokų skyrimo užsieniečių, nurodytų Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 4, 5 ir 8 punktuose, vaikams, kuriems nėra išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindais, t. y. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba leidimas laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, arba leidimas laikinai gyventi kaip perkeltam įmonės viduje, o išduodami leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir kt., siūloma patikslinti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 3 dalies,
užsieniečių, nurodytų Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 4, 5 ir 8 punktuose, vaikams išmokos skiriamos ir mokamos, jei jiems išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
reguliavimą vyresni kaip 18 metų asmenys, besimokantys užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo programą, neturi teisės gauti išmokos vaikui, o asmenims, kuriems pasibaigusi vaiko globa
(rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja užsienio valstybės mokymo įstaigose, globos (rūpybos) išmoka mokymosi laikotarpiu skiriama ir mokama (Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 dalis), siekiant suvienodinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, nustatančias globos (rūpybos) išmokos ir išmokos vaikui mokėjimą, skiriant išmoką vaikui siūloma atsisakyti reikalavimo gyventi Lietuvos Respublikoje mokymosi laikotarpiu vaikams (asmenims), besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą užsienio valstybės mokymo įstaigoje; 5.9. siūloma suderinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas su 2017 m. gruodžio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr.
XIII-987, įsigaliojusiu 2018 m. balandžio
vaiko senelių, siūloma papildyti Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir išmoka įvaikinus vaiką neskiriamos arba jų mokėjimas nutraukiamas ir tais atvejais, jei vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
neaiškumų dėl išmokų skyrimo užsieniečių, nurodytų Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 4, 5 ir 8 punktuose, vaikams, kuriems nėra išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindais, t. y. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba leidimas laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, arba leidimas laikinai gyventi kaip perkeltam įmonės viduje, o išduodami leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir kt., siūloma patikslinti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 3 dalies,
užsieniečių, nurodytų Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 4, 5 ir 8 punktuose, vaikams išmokos skiriamos ir mokamos, jei jiems išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
reguliavimą vyresni kaip 18 metų asmenys, besimokantys užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo programą, neturi teisės gauti išmokos vaikui, o asmenims, kuriems pasibaigusi vaiko globa
(rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja užsienio valstybės mokymo įstaigose, globos (rūpybos) išmoka mokymosi laikotarpiu skiriama ir mokama (Išmokų vaikams įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 dalis), siekiant suvienodinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, nustatančias globos (rūpybos) išmokos ir išmokos vaikui mokėjimą, skiriant išmoką vaikui siūloma atsisakyti reikalavimo gyventi Lietuvos Respublikoje mokymosi laikotarpiu vaikams (asmenims), besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą užsienio valstybės mokymo įstaigoje; 5.9. siūloma suderinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas su 2017 m. gruodžio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-961, Išmokų vaikams įstatyme vartojamą sąvoką „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ pakeičiant į „gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“. 6. Nustatyti Išmokų vaikams įstatymo įsigaliojimą nuo 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su išmokų vaikams mokėjimu iš valstybės biudžeto lėšų. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10.
projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki įstatymo įsigaliojimo ministerija turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. Iki įstatymo įsigaliojimo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą reikėtų 220,5 mln. Eur. Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms dėl išmokos vaikui mokėjimo, preliminariais ministerijos skaičiavimais,
viso išmoką vaikui gautų apie 507 tūkst. vaikų. Kitoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „išmokos vaikams“ „išmoka vaikui“, „išmoka šeimai“, „vienkartinė išmoka įsikurti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies nuostatos nustato tam tikrą išimtį iš keičiamo įstatymo 1 straipsnio
nustatytas reikalavimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal teisės technikos taisykles, tuo atveju, kai yra nustatoma bendra taisyklė, jos išimtis turi būti dėstoma iš karto po taisyklės, o jeigu taip išdėstyti nėra galimybės, bendroje taisyklėje turi būti pateikta nuoroda į išimtį nustatančią nuostatą, todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą tikslinti. 2. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgalintą konstatuoti užsienio valstybių mokymo įstaigose vykdomų švietimo programų lygiavertiškumą šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms Lietuvos mokyklose vykdomoms bendrojo ugdymo programoms. 3. Tikslintina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis bei 9 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio
dieninės studijų formos nenumato. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu iki šiol aukštosiose mokyklose ir yra asmenų, kurie dar studijuoja pagal dieninę studijų formą (kuri teisės aktais nėra prilyginta nuolatinei studijų formai), tai tokie asmenys neatitiktų kitų šiuose straipsniuose nurodytų reikalavimų –būti ne vyresniu nei 24 metų ar 26 metų. 4.
4Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip:“;
ir žodžio „2 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „išdėstyto Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies formuluotė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-11-07
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji: R. Tamašunienė – Seimo narė, R. Andziukevičiūtė-Buzė – Ministro Pirmininko paarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, L. Biliūnaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus vyr. patarėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2018-10-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatos nustato tam tikrą išimtį iš keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, t. y. nustato, kuriais atvejais netaikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal teisės technikos taisykles, tuo atveju, kai yra nustatoma bendra taisyklė, jos išimtis turi būti dėstoma iš karto po taisyklės, o jeigu taip išdėstyti nėra galimybės, bendroje taisyklėje turi būti pateikta nuoroda į išimtį nustatančią nuostatą, todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą tikslinti. Pritarti Pasiūlymas: siūlome įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnį 4 nauja 3 dalimi:
„4 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas
gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas vaikams (asmenims), skiriant šio įstatymo 6 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas išmokas, jų mokymosi laikotarpiu užsienio valstybėsių mokymo įstaigoje laikotarpiu.“
1.2 Teisės departamentas, 2018-10-18 2,8
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgalintą konstatuoti užsienio valstybių mokymo įstaigose vykdomų švietimo programų lygiavertiškumą šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms Lietuvos mokyklose vykdomoms bendrojo ugdymo programoms. Pritarti
įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui 1.
(įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 2. Papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:
1) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,53 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 3. Išmoka vaikui, kai vaikas auginamas ir
(ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo
vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo
dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje.
Kai vaikui globa
(rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, išmoka vaikui skiriama, jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio
valstybės mokymo įstaigoje pagal mokymo programas, lygiavertes šio straipsnio
vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo
tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas ir vaikui yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje.
Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, kuriam ši išmoka paskirta. 4. Kai vaikas (asmuo) mokosi užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal mokymo programas, atitinkančias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas ir vaikui yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitas iš vaiko tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje.
Kai vaikas
(asmuo) mokosi valstybėje, kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, išmoka vaikui skiriama ir mokama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl išmokų šeimai mokėjimo. Savivaldybių administracijos užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms mokymo programoms nustato Vyriausybės tvirtinamų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) nustatyta tvarka. 4. 5. Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.“
2Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimus, siūlome atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus įstatymo projekto 8 (buvusio 7) straipsnio 1 dalyje ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo
įstatymu ir Vyriausybės tvirtinamais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai):“. 1.3 Teisės departamentas, 2018-10-18 4,104
straipsnio 1 dalis bei 9 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nuo 2009 metų dieninės studijų formos nenumato. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu iki šiol aukštosiose mokyklose ir yra asmenų, kurie dar studijuoja pagal dieninę studijų formą (kuri teisės aktais nėra prilyginta nuolatinei studijų formai), tai tokie asmenys neatitiktų kitų šiuose straipsniuose nurodytų reikalavimų – būti ne vyresniu nei 24 metų ar 26 metų. Pritarti
1Pasiūlymas:
siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Globos (rūpybos) išmoka vyresniam kaip
mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks
1.4 Teisės departamentas,
1 4.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip:“; Pritarti Pasiūlymas: siūlome įstatymo projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 1 dalies pakeitimų esmę išdėstyti taip: „1. Papildyti
straipsnyje“ įrašytina formuluotė „išdėstyto Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies formuluotė. Pritarti
dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu išmoka vaikui paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, po įsigaliojus šiam įstatymui šio įstatymo įsigaliojimo išmokos vaikui mokėjimas tęsiamas iki paskirtos išmokos nustatyto mokėjimo laikotarpio pabaigos, mokant šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje nustatyto dydžio išmoką vaikui.“
dalį išdėstyti taip: „3.
Savivaldybės administracijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtas sprendimas dėl vienkartinės išmokos įsikurti skyrimo, pagal kurį ši išmoka ar jos dalis yra likusi nepanaudota ir šios išmokos panaudojimo terminas nėra pasibaigęs, po šio įstatymo įsigaliojimo įsigaliojus šiam įstatymui asmens prašymu gali būti peržiūrėtas, taikant šio įstatymo 5 straipsnio
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p
1Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-11-07 T Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 3 pastabą, kur nurodoma, jog Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nuo 2009 m. nėra nustatytos dieninės studijų formos ir siekiant Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų suderinamumo, siūlome patikslinti Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis bei įstatymo projekto pavadinimą. 1. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 1, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 21 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2Pasiūlymas: Atsižvelgiant į komiteto pasiūlyme Nr.
1 išdėstytus argumentus, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, atitinkamai pakeisti kitų projekto straipsnių numeraciją – buvusius 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnius atitinkamai laikyti 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniais, ir 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės,
emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, mokslo metais skiriama ir mokama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Tais atvejais, kai vasaros atostogų metu vaikas (asmuo) nėra išlaikomas bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytomis sąlygomis jam skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių M. Navickienės, G. Skaistės, R. J. Dagio, A. Syso atskiroji nuomonė: Atsižvelgiant į komitetui pateiktą informaciją, 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte išmokoms vaikams mokėti ir administruoti kitiems metams išlieka papildomas
skolintis valstybės vardu išmokai vaikui mokėti numatyta 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
tiksliai prognozuojamų įsipareigojimų perkėlimas į skolinimosi teises yra nepateisinamas nei fiskalinės drausmės, nei konstitucinės Seimo prerogatyvos tvirtinti biudžetą požiūriu. Todėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte privalo būti suplanuoti pakankami asignavimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išmokoms vaikams mokėti ir administruoti. Primename, kad išmokos visiems vaikams buvo vienas esminių Vyriausybės prioritetų. Apmaudu, kad nėra sutarimo ir politinės valios įgyvendinti net ir šio pažado. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė