2019
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais. Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto pajamas, išlaidas ir numatomus lėšų likučius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė G. Kairienė, tel. (8 5) 237 0704, el. p. [email protected], jo rengimą koordinavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė S. Adamkevičiūtė, tel. (8 5) 236 4181, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. PSDF biudžeto rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2019 m. PSDF biudžeto pajamos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai nėra patvirtinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nesiūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tik patvirtinamos numatomos 2019 m. PSDF biudžeto lėšos. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas
nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo priėmimas užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų parengti nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Informacija apie papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį ateinantiems 3 biudžetiniams metams pateikiama pridedamuose prognozuojamų 2019–2021 metų PSDF biudžeto pajamų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinimuose. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir
išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projektas susijęs su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma patvirtinti ateinančių metų valstybės biudžeto įmokos, mokamos PSDF biudžetui už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį, dydį eurais), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma nustatyti ateinančių trejų metų planuojamas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į PSDF biudžetą, kompensacijos dydį procentais). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugsėjo mėn. paskelbtas Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas.
Ateinančių metų PSDF biudžeto rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. Privalomojo sveikatos draudimo taryba šiam projektui pritarė 2018 m. spalio 2 dieną. 2019–2021 metais prognozuojamų PSDF biudžeto pajamų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinimai pridedami. PRIDEDAMA. 18 lapų.
2019
projekto tikslai ir uždaviniai. Patobulintas Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu priimtą sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos
įstatymo projektą Nr. XIIIP-2732. Pirmasis biudžeto projektas buvo grąžintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2018 m. lapkričio 14 d. išvadoje Nr. 111-P-43 pateiktą sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių registruotiems siūlymams skirti PSDF biudžetui daugiau valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti 2019 metų PSDF biudžeto pajamas, išlaidas ir numatomus lėšų likučius. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodikliai įstatymu Lietuvos Respublikos Seimo turi būti patvirtinti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios, Lietuvos Respublikos Seimo šis įstatymo projektas turi būti svarstomas skubos tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė G. Kairienė, tel. (8 5) 237 0704, el. p. [email protected], jo rengimą koordinavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, l. v. direktoriaus funkcijas, S. Adamkevičiūtė, tel. (8 5) 236 4181, el. p. [email protected]. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. PSDF biudžeto rodikliai nustatomi kasmet priimant
Lietuvos Respublikos PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2019 m. PSDF biudžeto pajamos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai nėra patvirtinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nesiūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tik patvirtinamos numatomos 2019 m. PSDF biudžeto lėšos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo priėmimas užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). 2019 metų PSDF biudžeto projekte nurodytos valstybės biudžeto lėšos numatytos atsižvelgiant į šalies finansines galimybes. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Ateinančių metų PSDF biudžeto rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. Pagal šį įstatymą turi būti siekiama, kad valdžios sektorius būtų subalansuotas, todėl, įvertinus ateinančiais metais numatomų valdžios sektoriaus išlaidų pokytį, rengiant patobulintą Įstatymo projektą buvo 6 mln.
Eur sumažintos ateinantiems metams numatytos PSDF biudžeto išlaidos ir minėta suma padidintos lėšos šio biudžeto rezervui papildyti. PRIDEDAMA. 3 lapai.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018-11-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorės pavaduotoja Erika Latyšovič, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus patarėja Rima Sereikienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus ribotas – 2019–2020 m. vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,1–0,3 proc. punkto. Projektuose teigiama, kad 2019 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2019 m. bus neutrali.
Tačiau projektuose naudojami produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įverčiai 2019–2020 m. yra gerokai mažesni, palyginti su Lietuvos banko ar Europos Komisijos įverčiais. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar 2019 m. planuojama fiskalinė politika nebus prociklinė. Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2018–2020 m. sudarys atitinkamai 2,4, 1,5 ir 0,7 proc. BVP. Atkreipiame dėmesį, kad šie įverčiai, išskyrus
planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 2,4, 1,8 ir 1,0 % BVP). Be to, Lietuvos banko ir Europos Komisijos vertinimai rodo gerokai stipriau
„įšilusią“ Lietuvos ekonomiką. Lietuvos banko vertinimu, produkcijos
atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 m. sudaro atitinkamai 2,8, 2,4 ir 2,2 proc. BVP, o 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisijos prognozėse nurodoma, kad 2018–2019 m. produkcijos atotrūkis sudaro atitinkamai 2,7 ir 2,2 proc. BVP. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos banko ir Europos Komisijos produkcijos atotrūkio įverčiai yra didesni, nei nurodomi projektuose, yra šiuo metu stebimi disbalansai darbo rinkoje: stipriai sumažėjęs nedarbo lygis, sparčiau kylantis vidutinis darbo užmokestis, vis daugiau ekonomikos sektorių jaučiamas darbuotojų trūkumas. Manome, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. projektuose taip pat nurodoma, kad disbalansas darbo rinkoje tebebus gana didelis, nes prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas yra spartus ir sulėtėja gana nedaug (nuo 9,2 proc. 2018 m. iki 5,6 proc. 2021 m.).
2021 m.). Tačiau 2018–2021 m. prognozuojamas produkcijos atotrūkis gerokai sumažėja ir beveik išnyksta – nuo 2,4 proc. BVP (2018 m.) iki 0,2 proc. BVP (2021 m.)). Remiantis projektuose pateikta informacija ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Projektuose teigiama, kad formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes 2019 m. sudarys –0,2 proc. BVP ir bus 0,1 proc. punkto geresnis, palyginti su 2018 m. Tačiau struktūrinio valdžios sektoriaus balanso apskaičiavimui taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius matyti, kad struktūrinis deficitas 2019 m. nepagerėja, o 0,1 proc. punkto pablogėja. Manome, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus gerokai prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus perteklinis ir sudarys 0,4 proc. BVP. Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (220 mln. Eur arba 0,5 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Be to, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir atsižvelgus į tikėtiną pajamų surinkimą 2018 m., pajamos iš PVM ir pelno mokesčių 2019 m. gali būti mažesnės nei planuojama, nes pajamos iš šių mokesčių prognozėse auga sparčiau negu šių mokesčių bazės (galutinio vartojimo išlaidos ir nominalusis BVP). Eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. planuojama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką.
Pagal projektuose pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2. Projektuose teigiama, kad 2019 m. planuojama vykdyti neutralią fiskalinę politiką, nes pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2019 m. sudaro 0,1 proc. punkto. Tačiau eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2019 m. sudaro –0,5 proc. punkto, t.y. pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja daug stipriau ir yra prociklinės, o ne neutralios fiskalinės politikos išraiška. Be to, projektuose formuojami nominalieji valdžios sektoriaus balanso rodikliai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 0,4, 0,2 ir 0,1 proc. BVP ir yra gerokai prastesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 0,6, 0,6 ir 0,3 % BVP). Tačiau projektuose numatoma ekonomikos plėtra 2019–2021 m. yra netgi šiek tiek palankesnė nei 2018 m. Stabilumo programoje (prognozuojami realiojo BVP augimo tempai yra tokie patys, tačiau nominalusis BVP didėja sparčiau). Todėl, esant infliacinėms tendencijoms palankesnei makroekonominei aplinkai, bloginami nominalieji valdžios sektoriaus balansai laikytini dar viena prociklinės fiskalinės politikos išraiška. Nors 2019 m. planuojama pasiskolinti 3,2 mlrd.
Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinamasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui neturės. Apie 70 proc. pasiskolintų lėšų bus skirta obligacijoms 2020 m. vasario mėn. išpirkti (1,3 mlrd. Eur) ir kitoms skoloms grąžinti (0,9 mlrd. Eur). Be to, esant mažoms palūkanų normoms, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola ir padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis nesukels reikšmingų grėsmių pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu. Norėtume atkreipti dėmesį, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. pabaigoje sudarys apie 38 proc. ir tebebus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį stebėtas dydis (2008 m. – 14,6 %). Todėl manome, kad būtina aktyviau pasinaudoti šiuo metu stebimo ekonomikos pakilimo teikiamomis galimybėmis ir gerokai sparčiau mažinti skolos ir BVP santykį. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Nors savivaldybių biudžetams tenkanti surinkto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis mažinama nuo 82,82 iki 46,79 proc., piniginės įplaukos į savivaldybių biudžetus 2019 m. padidės dėl didesnės GPM mokestinės bazės (sujungus socialinio draudimo įmokas) ir augančios šalies ekonomikos. Palyginti su 2018 m., savivaldybių pajamos iš GPM 2019 m. turėtų padidėti apie 30 mln. Eur. Reikšmingai padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos (11,7 %). Be to, ir toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų skolinimosi politika. Savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2018 m. (Vilniaus m. – 85 % prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, visų kitų savivaldybių – 60 %).
Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2019 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2019 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2018 m. biudžete. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės 2018 m. birželio 30 d. ir liepos 4 d. priimti valstybinio socialinio draudimo, pensijų kaupimo bei mokesčių sistemos pakeitimai ir šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija dirbantiesiems valdžios sektoriuje, apmokestinimo tvarkos pakeitimas savarankiškai dirbantiesiems ir kt. Projektuose planuojami ir jau priimti pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2019 m. turėtų didinti apie 0,1, o 2020 m.
a) išmokos vaikams. Nuo 2019 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 30 iki 50 Eur;
b) atlygis darbuotojams. Jis 2019 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2019 m. sausio mėn. nuo 400 iki 430 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2019 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
akcizų tarifai tabako produktams;
pajamų dydis (NPD), 1 proc. punktu mažinamas GPM tarifas, nustatomas 20 proc. GPM tarifas kitų pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), įvedamas 27 proc. GPM tarifas 120 VDU viršijančiai darbo pajamų daliai;
draudimo sistemos pakeitimai.
Nuo
sumažinamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo tarifas, didinamos šalpos pensijos, įvedamos „pensijos priemokos“. f)pensijų kaupimo pakeitimai. Nuo
II pakopos pensijų kaupimo fondus, įvedamas aktyvesnis dalyvių įtraukimas į papildomą pensijų kaupimą.
savarankiškai dirbantiesiems, didinamos pensijos pareigūnams, numatoma finansinių paskatų ir paslaugų šeimoms plėtra, didesnės Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos darbuotojams, socialinių išmokų bazinių dydžių didinimas. Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas iš viso padidintų apie 531 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Vyriausybės planai atsisakyti auklių paslaugų, statybos darbų ir transporto priemonių remonto verslo liudijimų – sveikintinas sprendimas, tačiau tai neturėtų būti šios krypties pertvarkų pabaiga. Lietuvos banko ekonomistai yra atlikę skaičiavimus[²], kurie parodė Lietuvoje tarp gausių verslo formų egzistuojančius reikšmingus mokestinius skirtumus. Ypač reikšmingai besiskirianti verslo formų mokestinė našta sudaro mokestinio arbitražo galimybes. Tad dažnu atveju gali susiklostyti situacija, kai panašų ar identišką darbą savarankiškai dirbantis asmuo sumoka gerokai mažiau mokesčių, nors jo pajamos gali būti net gerokai didesnės nei dirbančiojo pagal darbo sutartį. Atsižvelgti
2Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė,
2018-11-08 Nr.
BP-6 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad
yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta. Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,5 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei. Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama skolos tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo.
Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą. Dėl biudžeto valdysenos sistemos
institucija 2017 m. rudenį atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gerąją praktiką kartu su valdžios sektoriaus biudžetų projektais turėtų būti parengiamas ir vadinamasis biudžetas piliečiams – dokumentas, kuriame glaustai, ne specialistams suprantama kalba, yra pateikiama informacija apie biudžetą. 2. Vyriausybė pirmą kartą kartu su 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektais pateikė piliečiams skirtą biudžetą – dokumentą „2019 m. biudžetas glaustai“. Tai vienas iš svarbių Vyriausybės vykdomos biudžeto sistemos pertvarkos elementų, didinančių biudžeto sistemos skaidrumą, atskaitingumą, priežiūrą ir įsitraukimą. Siekiant esminio šio pertvarkos elemento poveikio, Vyriausybė turi atitinkamai užtikrinti jo sklaidą. 3. Derybose dėl 2019–2021 m. valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybė taikė tam tikrą išlaidų peržiūrą, kurios tikslas buvo sutaupyti valdžios sektoriaus išlaidas ir jas skirti Vyriausybės prioritetams įgyvendinti. Siūlytina šį procesą toliau tobulinti, siekiant, kad jis atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių gerąją praktiką. Išlaidų peržiūros tikslas yra užtikrinti, kad visos išlaidos atitiktų efektyvumo, veiksmingumo, tvarumo ir poveikio principus. Išlaidų peržiūros proceso metu parengta analizė ir rezultatai yra prieinami visuomenei. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 4.
Vyriausybės vertinimu, suplanuoti 2019 m. valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins neutralią fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau išliks prociklinė: formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką. 5. Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2018 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins 2017 m. rudenį daryta išvada, kad, rengiant 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, turėjo būti taikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklė. 6. Vyriausybės vertinimu 2019 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2019 m. projektuoja 0,3 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t. y. 0,1 proc. p. BVP mažesnį, negu yra numatomas 2018 m. (0,4 proc. BVP). Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2019 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pastaroji taisyklė reikalauja, kad 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas mažėtų bent 0,1 proc. p. BVP lyginant su numatomu 2018 m. struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu. 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2018 m., auga 0,4 proc. p. BVP ir sudaro 0,9 proc. BVP. Vertinimų skirtumą lemia Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingas 2019 m. įvertis bei 2018–2019 m. projektuojami valdžios sektoriaus balanso rodiklio dydžiai. 7.
institucija, kaip ir 2017 m. rudenį, pažymi, kad, tvirtindama ekonominės raidos scenarijų, nevertina Vyriausybės apskaičiuoto produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydžio, nes šis rodiklis paskelbiamas po ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydis daro reikšmingą įtaką išvadai dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi. Kitų Europos Sąjungos valstybių fiskalinės institucijos tvirtindamos ekonominės raidos scenarijų, kartu tvirtina ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Papildžius ekonominės raidos scenarijaus tvirtinamų rodiklių sąrašą šiuo rodikliu, sumažėtų perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi vertinimo skirtumai. 8. Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis kitų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. 9. Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį. Dėl valstybės skolos
m. projektuojamo valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln. eurų, nominali valstybės skola atitinkamai didės. 2019 m. valdžios sektoriaus perviršis nemažins valstybės skolos, bet jį planuojama kaupti rezervuose. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos. 11. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir
(ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti.
Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalios skolos lygio, fiskalinės erdvės apsibrėžimo bei veiksmų jai sukurti reikalingumą. Fiskalinių rizikų švieslentė
institucija sudarė viešųjų finansų fiskalinių rizikų kokybinį analizės įrankį
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Antanas Matulas, Irena Degutienė, Jonas Liesys, Raimundas Martinėlis, Juozas Olekas, Irena Haase, Bronislovas Matelis, 2018-11-06 * Argumentai:
biudžetą vietoje privalomų pervesti 209 685 tūkst. eurų planuoja skirti tik
nutarimu konstatavo, kad visa būtinoji pagalba turi būti apmokama iš valstybės biudžeto, todėl 57 467 tūkst. eurų privaloma skirti būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Taip pat 115 810 tūkst. eurų padidinti Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimus, PSDF valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokoms ir asignavimams – 115 810 tūkst. eurų. Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti – 57 467 tūkst. eurų.
Šių pajamų pagrindu papildomai padidinti išlaidas: Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms - 95 mln. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms - 5 mln. eurų. Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui - 5 mln. eurų. Ortopedijos techninėms priemonėms – 5 810 tūkst. eurų. Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - 5 mln. eurų. Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti - 57 467 tūkst. eurų. Detalūs skaičiai pateikiami lentelėje Nr.1. Lėšų šaltinis Tai galėtų būti viršplaninės biudžeto pajamos, akcizo lėšos už padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams, iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų ar panašiai. Kadangi šias lėšas valstybė privalo pervesti į PSDF biudžetą vadovaujantis įstatymu ir 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio teismo nutarimu, konkretų lėšų šaltinį turi nurodyti Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 233 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 442 20103 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 714 342 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 562 124 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 408 03 03 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46704 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 42406 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 58807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 047 Iš viso pajamų 2 233 069
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1488 41902 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 355 11903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 63 95904 Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46705 Ortopedijos techninėms priemonėms 17 92006 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 125 76407 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 97608 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 2 445 Iš viso 2 134 06909 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 99 000 Iš viso išlaidų 2 233 069 Lėšų likutis pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 332 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 326 970 – pagrindinė dalis 30 897 – rizikos valdymo dalis 296 073 Pritarti 6.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 233 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 442 20103 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 714 342 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 562 124 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 408 03 03 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46704 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 42406 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 58807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 047 Iš viso pajamų 2 233 069
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1488 41902 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 355 11903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 63 95904 Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46705 Ortopedijos techninėms priemonėms 17 92006 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 125 76407 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 97608 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 2 445 Iš viso 2 134 06909 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 99 000 Iš viso išlaidų 2 233 069 Lėšų likutis pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 332 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad dabartinė sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo sistema yra ydinga, nes neužtikrina finansavimo skaidrumo ir veiksmingos konkurencijos tose sveikatos priežiūros srityse, kuriose ji galėtų duoti naudos pacientams ir leistų efektyviai paskirstyti viešąsias lėšas (į sveikatos priežiūros paslaugų kainos skaičiavimus neįtraukus panaudos pagrindais gauto nekilnojamojo turto ir įrangos apskaičiuojami netikslūs (sumažinti) paslaugų kainų koeficientai, kurie be kita ko, iškreipia duomenis skaičiuojant bazinę kainą mokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už vieną gydymo atvejį (asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė yra lygi 1 eurui arba siekia iki 1 Euro) bei neskatina asmens sveikatos gydymo įstaigų taikyti inovatyvesnių (brangesnių) gydymo metodų), valstybės biudžeto lėšomis vis dar nėra pilna apimtimi finansuojami visi valstybės prisiimti įsipareigojimai (iki šiol privalomojo sveikatos draudimo įmokų paskirtis nėra išgryninta, teisės aktai aiškiai nenustato privalomojo sveikatos draudimo garantuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties, nėra peržiūrėtos valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir asmenis, gaunančius mokestinę privalomojo sveikatos mokesčio lengvatą), į planuojamas išlaidas nėra įskaičiuotos visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio augimui skirtinos lėšos, todėl nėra užtikrinamas tikslinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas, dėl esamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo sistemos patiriama pridėtinės vertės nesukuriančių fondo administravimo sąnaudų, tačiau 2019 m.
Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad dabartinė sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo sistema yra ydinga, nes neužtikrina finansavimo skaidrumo ir veiksmingos konkurencijos tose sveikatos priežiūros srityse, kuriose ji galėtų duoti naudos pacientams ir leistų efektyviai paskirstyti viešąsias lėšas (į sveikatos priežiūros paslaugų kainos skaičiavimus neįtraukus panaudos pagrindais gauto nekilnojamojo turto ir įrangos apskaičiuojami netikslūs (sumažinti) paslaugų kainų koeficientai, kurie be kita ko, iškreipia duomenis skaičiuojant bazinę kainą mokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už vieną gydymo atvejį (asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė yra lygi 1 eurui arba siekia iki 1 Euro) bei neskatina asmens sveikatos gydymo įstaigų taikyti inovatyvesnių (brangesnių) gydymo metodų), valstybės biudžeto lėšomis vis dar nėra pilna apimtimi finansuojami visi valstybės prisiimti įsipareigojimai (iki šiol privalomojo sveikatos draudimo įmokų paskirtis nėra išgryninta, teisės aktai aiškiai nenustato privalomojo sveikatos draudimo garantuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties, nėra peržiūrėtos valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir asmenis, gaunančius mokestinę privalomojo sveikatos mokesčio lengvatą), į planuojamas išlaidas nėra įskaičiuotos visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio augimui skirtinos lėšos, todėl nėra užtikrinamas tikslinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas, dėl esamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo sistemos patiriama pridėtinės vertės nesukuriančių fondo administravimo sąnaudų, tačiau 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms numatytas 12,6 procentų (2 574 tūkst.) didesnis finansavimas nei 2018 metais, nepritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2732 ir grąžinti iniciatoriams jį tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti A alternatyvai. Teiktas alternatyvus balsavimas: A (nepritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2732 ir grąžinti iniciatoriams jį tobulinti)
Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė) [1] Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 18-12002(2), 2018 m. spalio 16 d.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIIP-2719, 2018 m. spalio 17 d.;
d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2019_dbp_lt_lt.pdf). [2] Lietuvos banko pozicija dėl mokesčių pakeitimų ir pensijų pertvarkos, 2018 m. balandžio 18 d., https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-teikia-pozicija-del-mokesciu-pakeitimu-ir-pensiju-pertvarkoshttps://www.lb.lt/uploads/documents/files/2018%2004%2030%20LB%20vertinimai%20ir%20pasiulymai%20del%20mokesciu%20pertvarkos_fin.pdf
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas
Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-10-17
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Tesisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –1, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
2018-11-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, pavaduotojas K. Bartkevičius, nariai
I. Degutienė, J. Liesys, D. Kaminskas, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, R. Martinėlis, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, R. Griciūtė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrės K. Garuolienė, L. Jaruševičienė, Ministro pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Finansų ministro patarėjas E.Žilevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai L. Bušinskaitė – Šriubėnė ,R. Galeckaitė, E. Roževič, Valstybinės ligonių kasos atstovai N. Bernotienė, S. Adamkevičiūtė, V. Griškova, D. Berūkštienė, V. Kutraitė, R. Andriuškienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovė V. Latvienė, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovas R. Rastauskas, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas V. Janušonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovai V. Kerienė, V. D. Ruginienė, Elektrėnų ligoninės atstovas E. Niparavičius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovė F. Šimonėlytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi būti dėstomi naujos eilutės centre. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Martinėlis, Juozas Olekas, Irena Haase, Bronislovas Matelis, 2018-11-06 Argumentai. 2019 m. Lietuvos Respublikos valstybė į PSDF biudžetą vietoje privalomų pervesti 209
visa būtinoji pagalba turi būti apmokama iš valstybės biudžeto, todėl 57 467 tūkst. eurų privaloma skirti būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Taip pat
valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas papildomai skirti: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokoms ir asignavimams – 115 810 tūkst. eurų. Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti – 57 467 tūkst. eurų. Šių pajamų pagrindu papildomai padidinti išlaidas: Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms - 95 mln. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms - 5 mln. eurų. Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui - 5 mln. eurų. Ortopedijos techninėms priemonėms – 5 810 tūkst. eurų. Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - 5 mln. eurų. Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti - 57 467 tūkst. eurų. Detalūs skaičiai pateikiami lentelėje Nr.1. Lėšų šaltinis Tai galėtų būti viršplaninės biudžeto pajamos, akcizo lėšos už padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams, iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų ar panašiai.
Kadangi šias lėšas valstybė privalo pervesti į PSDF biudžetą vadovaujantis įstatymu ir 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio teismo nutarimu, konkretų lėšų šaltinį turi nurodyti Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lentelė Nr.1
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 233 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 442 20103 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 714 342 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 562 124 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 408 03 03 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46704 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 42406 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 58807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 047 Iš viso pajamų 2 233 069
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1488 41902 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 355 11903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 63 95904 Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46705 Ortopedijos techninėms priemonėms 17 92006 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 125 76407 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 97608 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 2 445 Iš viso 2 134 06909 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 99 000 Iš viso išlaidų 2 233 069 Lėšų likutis pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 332 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo: 326 970 – pagrindinė dalis 30 897 – rizikos valdymo dalis 296 073 Pritarti 2.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų: 233 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
01 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 442 20103 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų: 714 342 03 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis 562 124 03 02 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 36 408 03 03 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46704 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 42406 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 58807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis 12 00008 Kitos pajamos 2 047 Iš viso pajamų 2 233 069
01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 1488 41902 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 355 11903 Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 63 95904 Būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti 57 46705 Ortopedijos techninėms priemonėms 17 92006 Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms 125 76407 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms 22 97608 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 2 445 Iš viso 2 134 06909 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti) 99 000 Iš viso išlaidų 2 233 069 Lėšų likutis pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų: 332 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
2Seimo nariai D.
Seimo nariai D. Kaminskas, A. Kubilienė, L. Matkevičienė, R. Martinėlis, A. Kirkutis, A. Vinkus, K. Bartkevičius, I. Degutienė, A. Matulas, J. Liesys, 2018-11-13 Argumentai. 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų 03 02 eilutėje numatyti valstybės biudžeto asignavimai, skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui valstybės deleguotoms funkcijoms (paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimui, ortopedijos priemonėms, kraujo donorų kompensacijoms, būtinosios pagalbos teikimui neapdraustiems asmenims, imunoprofilaktikos priemonėms finansuoti ir kt.) vykdyti. Šių lėšų poreikis 2019 metams sudaro 152 218 tūkst. Eur., tačiau pateiktame
funkcijos vykdyti numatyta tik 36 408 tūkst. Eur., kurių neužtenka net paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms (šių paslaugų teikimo planuojamos išlaidos 57 467 tūkst. Eur.) apmokėti (GMP). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnį pažymėjo, kad šiame straipsnyje įtvirtinta gyvybiškai būtinos (reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti ir netapatintinos su medicinos pagalba žmogaus sveikatai gelbėti ir išsaugoti) nemokamos, t. y. finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, medicinos pagalbos piliečiams garantija. Siekiant bent dalinai užtikrinti finansavimą valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, siūlome padidinti valstybės biudžeto asignavimus PSDF biudžetui 21 059 tūkst. Eurų, taip užtikrinant reikiamą finansavimą gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos teikimui. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
likučių patvirtinimas Patvirtinti 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2
apyvartos lėšų likutį – po 5792 tūkst. eurų pagal 2019 m. sausio 1 d. ir pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 227 970 tūkst. eurų pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę (pridedama).“ Lėšų šaltinis. Viršplaninės biudžeto pajamos, akcizo lėšos už tabako gaminius ir padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams.. 2019
Kodas Straipsnio pavadinimas Suma, tūkst.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:233 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
201 03 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų:59853261959103 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis56212403
3640857467
0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 42406 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 58807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis12000
350119
58959
12110
120764 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22976 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 2 445 Iš viso 1 960 7921 981 85108 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti)99
851 Lėšų likutis pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:332 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
30
296 073 Pritarti 3.
Eur Lėšų likutis pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę, iš jų:233 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
201 03 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, iš jų:59853261959103 01 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis56212403
3640857467
0 05 Savanoriškos asmenų įmokos 2 42406 Išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą 2 58807 Lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis12000
350119
58959
12110
120764 06 Privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms22976 07 Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti 2 445 Iš viso 1 960 7921 981 85108 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervui papildyti (sudaryti)99
851 Lėšų likutis pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, iš jų:332 762 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutis 5 792 Numatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas, iš jo:
30
296
3Seimo narys A.
Seimo narys A. Dumbrava, 2018-11-13 Argumentai: Ligotumas cukriniu diabetu Lietuvoje kasmet didėja. Nuo 2001 metų sergančių asmenų skaičius, tenkantis 1000-ui gyv., išaugo daugiau nei 3 kartus (2001 m. sirgo 1 iš 90 Lietuvos gyventojų, o 2015 metais – 1 iš 29). Iš viso cukriniu diabetu Lietuvoje 2015 m. sirgo 101395 asmenys, iš jų – 814 vaikų (0,8 proc. visų sergančiųjų diabetu). Insulino pompos ir sensoriniai davikliai cukrinio diabeto gydymui asmenims iki 24 metų vis dar nėra kompensuojami. Insulino pompa kainuoja apie 4 tūkst. eurų, o sensoriniai davikliai, kuriuos reikia keisti kas savaitę, apie 50 eurų/vnt. Tokios išlaidos yra nepakeliama finansinė našta tokių sergančiųjų asmenų tėvams. Pasiūlymas: skirti, asmenų iki 24 metų sergančių cukriniu diabetu gydymui, 1 mln. eurų insulino pompų bei sensorinių daviklių kompensavimui. Lėšų šaltiniai: Skirti lėšas iš numatomo
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Tesisės departamento pastabą. Nepritarti Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, taip pat siekiant tarpusavyje suderinti
įstatymo projekto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo bei jį lydinčiųjų įstatymų projektų nuostatas tarpusavyje, grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, K. Bartkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
Sveikatos reikalų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, pavaduotojas K. Bartkevičius, nariai
I. Degutienė, J. Liesys, Komiteto narį D. Kaminską pavaduojantis Seimo narys A. Gumuliauskas, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, R. Martinėlis, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, R. Griciūtė, B. Sesickienė, padėjėja D. Jonelytė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Zaksas, N. Bernotienė, S. Adamkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-12-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: papildomi komitetai nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė 4. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, K. Bartkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta
Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė