Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 220 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
mokesčių, kurių suma viršija 10 50 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio
organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 23. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito
dokumento nepateikimas
daugiau kaip 500 50 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija 500 MGL, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 23. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-273(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 220 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
mokesčių, kurių suma viršija 10 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 23. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas
daugiau kaip 500 100 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija 500 MGL, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 23. Už šiame straipsnyje numatytąas veikąas atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (toliau kartu – Įstatymų projektai)
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinoje teigiama, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą, inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Valstybės nustatytos ir taikomos priemonės, užkertančios kelią nusikaltimams, ribojančios bei mažinančios nusikalstamumą, turi būti veiksmingos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BK projektas) rengimą paskatino išryškėjusios galiojančio teisinio reguliavimo spragos, užkertančios kelią adekvačių bausmių už stambaus masto mokesčių vengimą paskyrimui.
Nors įvairūs bandymai sukčiauti mokestinėje srityje – vieni pavojingiausių, didelę žalą valstybės finansiniams interesams darančių nusikaltimų, baudžiamasis įstatymas nenumato šių nusikaltimų pavojingumui proporcingų sankcijų, todėl sudaromos visos galimybės skirtingų rūšių mokesčių vengiantiems asmenims atsipirkti menkomis bausmėmis arba baudžiamosios atsakomybės už juos išvis išvengti. Teismų praktikoje kyla problemų atribojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje numatytą turtinį nusikaltimą – sukčiavimą ir mokesčių vengimą, pasireiškiantį neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu (BK
str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą akcentavo, kad sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o nusikalstamos veikos finansų sistemai pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Mokestinių nusikaltimų sistema išdėstyta BK skyriuje, reglamentuojančiame baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas finansų sistemai, todėl mokesčių vengimo dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016).
2K-7-304-976/2016). Nors mokestiniai nusikaltimai savo pavojingumu yra artimi turtinio sukčiavimo veikai, formuojama teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli – net ir stambaus masto mokestiniai nusikaltimai vien dėl teisinio reguliavimo spragų (neproporcingai švelnių baudžiamajame įstatyme už juos numatytų sankcijų) negali būti dirbtinai kvalifikuojami kaip turtinis sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį, už kurį baudžiamajame įstatyme numatytos žymiai griežtesnės sankcijos. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sukčiavimas kvalifikuojamas ne kaip mokestinis, o kaip turtinis nusikaltimas pagal BK 182 straipsnį. Tokį teisės aiškinimą lemia PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifika ir galimybė suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio susigrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Pavyzdžiui, kaip turtinis sukčiavimas teismų praktikoje kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas „Sodros“ biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinimas atlyginimas), surašomi ir
„Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip
sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
Vis dėlto tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-7-304-976/2016). Kasacinėje praktikoje nedviprasmiškai pasisakyta dėl to, kad kitų rūšių mokesčių, pavyzdžiui, neoficialus dalies darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojui nesilaikant apskaitos reikalavimų, teikiant melagingus duomenis apie pajamas ir nesumokant atitinkamų mokesčių (gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokų), nekvalifikuotinas kaip sukčiavimas, nes toks kvalifikavimas būtų pagrįstas plečiamuoju sukčiavimo požymių traktavimu ir neatitiktų turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-7-304-976/2016). Taigi susiklostė situacija, kai dėl akivaizdžių teisinio reguliavimo spragų, kurias atskleidė teismų praktika, baudžiamosios atsakomybės realizavimo aspektu visiškai skirtingai gali būti vertinami savo pavojingumu labai panašūs nusikaltimai – pavyzdžiui, stambaus masto PVM sukčiavimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir gali užtraukti 8 metų laisvės atėmimo bausmę (nes kvalifikuojamas kaip turtinis sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį), o vengimas mokėti kitų rūšių mokesčius (pavyzdžiui, pelno ar gyventojų pajamų) laikytina nesunkiu nusikaltimu ir be baudos ar laisvės apribojimo bausmės gali užtraukti maksimalią vos iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal tokią sankciją stambaus masto mokesčių vengimas prilygsta, pavyzdžiui, paprastos vagystės, už kurią baudžiamoji atsakomybė reglamentuojama BK 178 straipsnyje, pavojingumui. Mokestinio pobūdžio nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį, padaromos žalos valstybei mastą prilygsta turtinio sukčiavimo pavojingumui. Praktika rodo, kad tiek sukčiavimas, tiek mokesčių vengimas kaip veikos pasižymi gana sudėtingomis nusikalstamomis schemomis, neretai ir organizuotų grupių ryšiais, jais padaroma didelė žala valstybės biudžetui ir pan. Nepaisant to, baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą (priklausomai nuo sukčiavimo masto, bendrininkavimo formos ir pan.). Tačiau, priešingai nei sukčiavimo atveju, už mokesčių vengimą baudžiamoji atsakomybė nediferencijuojama nei pagal išvengtų mokesčių mastą, nei kitus kvalifikuojančius požymius (pavyzdžiui, veikimą organizuotoje grupėje). Net ir itin didelės vertės mokesčių (pavyzdžiui, daugiau nei kelių dešimčių tūkstančių ar net milijonų eurų) išvengimas ar siekis išvengti mokesčių veikiant organizuotoje grupėje pagal dabartinį teisinį reguliavimą būtų laikomas nesunkiu nusikaltimu.
Toks teisinis reguliavimas ne tik neatspindi šių nusikaltimų pavojingumo pobūdžio, bet ir užkerta kelią už pačius pavojingiausius mokestinius nusikaltimus paskirti atgrasančią, nusikaltimo pavojingumą atitinkančią bausmę. Be to, galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro tinkamų sąlygų teisėsaugos institucijoms kuo greičiau ir efektyviau išaiškinti šias nusikalstamas veikas, nes net ir stambaus masto mokesčių vengimą priskiriant nesunkių nusikaltimų kategorijai, šių nusikalstamų veikų išaiškinimui negali būti taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai šios veikos daromos sistemingai, organizuotai, o jų darymo mastai išsiplečia už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Be to, baudžiamajame įstatyme net ir už stambaus masto mokesčių vengimą numatytos nepagrįstai švelnios sankcijos nulemia ir gana trumpus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu yra praėję
sunkų nusikaltimą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – 15 metų. Taigi numačius kvalifikuotas mokesčių vengimo sudėtis, senaties terminai už šį pavojingą nusikaltimą pailgėtų beveik dvigubai - nuo 8 iki 15 metų. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas finansinio pobūdžio nusikalstamose veikose neretai užtrunka dėl ilgai besitęsiančių mokestinių, ūkinių, finansinių veiklos tyrimų, taip pat dėl kitų procesinių veiksmų, susijusių, pavyzdžiui, su duomenų apie pajamas suradimu, sudėtingų schemų, dažnai vykdomų ne pavienių asmenų, o organizuotų grupių, išnarpliojimu ir pan.
Todėl siūlomi BK pakeitimai smarkiai apribotų galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl suėjusių senaties terminų. Mokestiniais nusikaltimais daroma žala valstybei yra akivaizdi. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) duomenimis, 2014 metais baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta nusikalstamomis veikomis padaryta žala – 21 mln. eurų, iš jų PVM – apie 6 mln. eurų, pelno mokesčio – 2,2 mln. eurų. Didžiąją dalį 2014 metais išaiškintų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių sudarė PVM – 58,5 proc. Panašūs skaičiai užfiksuoti ir 2015–2016 metais. FNTT duomenimis, 2015 metais baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta nusikalstamomis veikomis padaryta žala – 50,1 mln. eurų, iš jų PVM – daugiau nei 7,6 mln. eurų, pelno mokesčio – 3,7 mln. eurų. Didžiąją dalį 2015 metais išaiškintų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių sudarė PVM – 64 proc. Per 2016 metus FNTT baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta nusikalstamomis veikomis padaryta žala – daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų PVM – daugiau nei 4,1 mln. eurų, pelno mokesčio – daugiau nei
biudžetą nesumokėtų mokesčių sudarė PVM – 55 proc. Taigi teisinės atsakomybės priemonės už mokesčių vengimą turi būti adekvačios ir proporcingos šiomis veikomis daromai žalai valstybei. Atkreiptinas dėmesys ir į baudžiamosios atsakomybės už mokesčių vengimą reglamentavimą užsienio valstybėse, kur mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika, už kurią numatytos griežtos bausmės.
Antai, pagal Latvijos baudžiamojo kodekso nuostatas už mokesčių vengimą, jei tai susiję su didelės žalos valstybei ar savivaldybei padarymu, gresia laisvės atėmimas iki 4 metų arba viešieji darbai, arba bauda, apribojant ir tam tikras asmens teises. Tuo tarpu jeigu mokesčių vengimas susijęs su dalyvavimu organizuotoje grupėje, laisvės atėmimo bausmė gali siekti net 10 metų. Pagal Bulgarijos baudžiamąjį įstatymą asmeniui, kuris vengia mokėti mokesčius, gresia nuo 1 iki 6 metų laisvės atėmimo bausmė arba bauda. Už kvalifikuotą mokesčių vengimo sudėtį (kai vengiama itin didelių mokesčių), laisvės atėmimo bausmė gali siekti nuo 3 iki 8 metų. Kroatijos baudžiamasis kodeksas už mokesčių vengimą numato laisvės atėmimo nuo 6 mėnesių iki 5 metų bausmę (kai mokesčių suma viršija 1 300 eurų), o esant kvalifikuotai mokesčių vengimo sudėčiai – gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 1 iki 10 metų (kai mokesčių suma viršija daugiau nei 39 000 eurų). Juodkalnijos baudžiamasis įstatymas atsakomybę už mokesčių vengimą graduoja priklausomai nuo išvengtų mokesčių sumos. Tie, kurie išvengia mokesčių, kurių suma viršija 1 000 eurų, baudžiami iki 3 metų laisvės atėmimo bausme ir bauda, jei išvengtų mokesčių suma viršija 10 000 eurų – asmeniui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 1 iki 6 metų ir bauda, o jei išvengtų mokesčių sumą viršija 100 000 eurų, kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimo bausme nuo 1 iki 8 metų ir bauda. Pagal Čekijos baudžiamąjį įstatymą mokesčių vengimą kvalifikuoja mažiausiai dviejų asmenų veikimas (už tai gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų), taip pat didelių mokesčių vengimas (už tai gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų).
Atsižvelgiant į galiojančio teisinio reguliavimo mokestinių nusikaltimų srityje spragas, įvertinus praktikoje kylančias problemas bei apžvelgus nacionalinių teismų praktiką ir užsienio valstybėse galiojantį teisinį reguliavimą, teikiamu BK projektu siūloma:
baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ir bendrininkavimo formos, t. y. įtvirtinti kvalifikuotas mokesčių vengimo sudėtis. BK projektu siūloma numatyti, kad mokesčių vengimas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija
laikomas apysunkiu nusikaltimu, už kurį grėstų bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, o mokesčių vengimas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 MGL (apie 19 000 eurų) arba mokesčių išvengti siekiama dalyvaujant organizuotoje grupėje (mokesčių vengimą kvalifikuojantys požymiai), būtų laikomas sunkiu nusikaltimu, už kurį grėstų laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. 2) nustatyti vienodą ribą (50 MGL), nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą, nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo, t. y. nepaisant to, ar siekiant išvengti mokesčių pateikiami žinomai neteisingi duomenys, ar jokie duomenys nėra pateikiami. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 str.) atsiranda, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija
nepateikimą (BK 221 str.) – kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 MGL (apie 19 000 eurų). Siekis išvengti mokesčių, o ne jų išvengimo forma yra svarbiausias šių mokestinių nusikaltimų požymis.
BK projektu siūlomais pakeitimais bus pašalintos teismų praktikoje išryškėję teisinio reguliavimo spragos reglamentuojant baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą:
atsakomybės už mokesčių vengimą diferencijavimas priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos sudarys sąlygas kvalifikuoti mokestinius nusikaltimus pagal tikrąjį jų turinį (o ne dirbtinai pagal kitus BK straipsnius, nustatančius griežtesnes sankcijas);
mokesčių vengimo sudėčių įtvirtinimas leis paskirti adekvačias ir šių nusikaltimų pavojingumą atitinkančias bei atgrasančias bausmes, ypač tais atvejais, kai mokesčių bus vengiama dideliais mastais;
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl tikimybė, kad dėl senaties terminų kalti asmenys išvengs baudžiamosios atsakomybės, labai sumažės;
sudarytos sąlygos taikyti kriminalinės žvalgybos priemones stambaus masto mokestinių nusikaltimų atžvilgiu, todėl pagerės šių nusikalstamų veikų išaiškinamumas. Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu bus suderintos BK ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatos atsakomybės už mokesčių vengimą srityje. Tikimasi, kad BK pakeitimai baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisinį reguliavimą, kuris šiandien yra išbalansuotas, padarys aiškesnį, nes bus sudarytos sąlygos vienodai vertinti visų rūšių mokesčių vengimo pavojingumą, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimas priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ar bendrininkavimo formos leis užtikrinti ne tik adekvačių bausmių už stambaus masto mokesčių vengimą paskyrimą, bet ir teisingumo principo per se įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BK 220 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL (apie 380 eurų), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Už šį nusikaltimą atsako ir juridinis asmuo. Už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 221 straipsnyje. Tam, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL (apie 19 000 eurų) dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, gresia baudos arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė. Už šį nusikaltimą atsako ir juridinis asmuo. ANK 187 straipsnyje reglamentuojama administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimą.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BK projektu siūlomi šie BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimai:
vienoda baudžiamosios atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 str.) ir už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 str.) atsiradimo riba, t. y. 50 MGL. Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 50 MGL (apie 1 900 eurų), bet neviršija 500 MGL (apie 19 000 eurų), numatyta maksimali sankcija – 4 metai laisvės atėmimo. 2) Įtvirtinami mokesčių vengimą kvalifikuojantys požymiai – mokesčių suma (500 MGL – apie 19
vengimą, kaip ir už turtinį sukčiavimą, numatoma maksimali sankcija – 8 metai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į BK pakeitimus, atitinkamai derinamos ir ANK 187 straipsnio 4 dalies nuostatos, vietoj 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND) įrašant 50 BBND. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomomis baudžiamojo įstatymo pataisomis bus pašalintos akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos, neleidžiančios už stambaus masto mokesčių vengimą paskirti adekvačių bausmių, baudžiamoji atsakomybė bus diferencijuojama priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ir bendrininkavimo formos (organizuotos grupės). Be to, siūlomi pakeitimai sumažins tikimybę mokesčių vengiantiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl senaties terminų, taip pat atsiras galimybė taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, padėsiančias atskleisti daugiau stambaus mokesčių vengimo atvejų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes užtikrins galimybę taikyti efektyvias bausmes sunkius mokestinius nusikaltimus darantiems asmenims, t. y. nustatys tokius bausmių už mokestinius nusikaltimus dydžius, kurie ne tik atgrasytų nuo tokių nusikalstamų veikų darymo, bet ir, tikėtina, sumažintų jų skaičių. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turėtų teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi Įstatymų projektais siekiama nustatyti proporcingas sankcijas už mokesčių vengimą. Būtent nusikalstamos veikos finansų sistemai daro didelę žalą tiek valstybės biudžetui, tiek legaliai veikiantiems verslo subjektams. Todėl Įstatymų projektais siūlomi baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tikėtina, prisidės tiek prie skaidresnio verslo vystymo, tiek užkertant kelią kaltininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu gauti Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir baudžiamosios teisės mokslininkų vertinimai ir išvados, atsižvelgta į vieningą visų teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, „mokesčiai“, „laisvės atėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-05 Nr. S-2017-132 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOs BAUDŽIAMOJO KODEKSO 220 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-273 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑273 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL
2017-01-17
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad teikiamu projektu keičiami Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 221 straipsniai, kurių naujausios pataisos įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.[1] Šiomis pataisomis BK
galios, o buvusios BK 220 straipsnio 2 dalies požymiai perkelti į Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas iki 10 MGL baudžiamasis nusižengimas pakeistas į administracinį nusižengimą. Minimomis pataisomis netekusiu galios pripažintas ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas kaip baudžiamasis nusižengimas (buvusi BK 221 straipsnio 1 dalis). Šios veikos požymiai analogiškai perkelti iš BK 221 straipsnio 1 dalies į ANK 187 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimai yra teisinę atsakomybę švelninančio pobūdžio (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad teikiamo projekto XIIIP-273 (toliau – projektas) pataisų kryptingumas yra priešingas – siūloma radikaliai griežtinti atsakomybę tiek už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis), tiek už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis). Tokia situacija leidžia kelti prielaidą dėl baudžiamosios politikos atsakomybės už mokesčių vengimą srityje nenuoseklumo ir prieštaringumo.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 220 ir 221 straipsnių pataisos parengtos Vyriausybės siūlymu, taip pat į tolimesnes šios išvados pastabas, ir, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. 2. Teikiamu projektu siūlomos radikalios atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis), taip pat už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimo priemonės – padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo trejų iki aštuonerių metų, taip paverčiant atitinkamus nesunkius nusikaltimus sunkiais (t. y. BK 11 straipsnio prasme „peršokama“ per dvi nusikaltimų rūšių pakopas). BK
nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad minimų mokestinio pobūdžio pažeidimų laikymas sunkiais nusikaltimais reiškia ne tik formaliai pailgėjusią terminuoto laisvės atėmimo bausmę (past. – nuo trejų iki aštuonerių metų), bet ir kitus su tuo susijusius teisinius apribojimus – pavyzdžiui, draudimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės; galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi atitinkamoms veikoms; ilgesnius senaties ir teistumo terminus; apribotą galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą[2] ir kt. Kadangi teikiamu projektu BK 220 straipsnio 2 dalies ir 221 straipsnio 2 dalies sankcijose nenumatoma alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, konstatuotina, kad paprastai už šiuos nusikaltimus turės būti skiriamos ir vykdomos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pastebėtina ir tai, kad teikiamu projektu dalis administracinių nusižengimų „paverčiami“ apysunkiais nusikaltimais.
Pavyzdžiui, asmuo, kuris siekė išvengti nuo 50 iki 500 MGL mokesčių ar kitokių įmokų ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atsakytų administracine tvarka (ANK 187 straipsnio 3 dalis), o pagal teikiamą projektą – pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (past. – apysunkis nusikaltimas). 3. Diskutuotinas siūlomų priemonių tikslui pasiekti proporcingumas ir sistemingumas. Pažymėtina, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) yra nusikaltimai, pažeidžiantys valstybės finansų sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų finansų sistemai pobūdis lemia tai, kad jie paprastai įstatymų leidėjo traktuojami kaip nesunkaus – apysunkio lygmens nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai. BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“) yra įtvirtintos tik dvi sunkių nusikaltimų sudėtys – 1) kvalifikuotas netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnio 2 dalis, sankcija - laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų) ir 2) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas („pinigų plovimas“) (BK 216 straipsnis; sankcija
Pabrėžtina, kad teikiamu projektu sugriežtinus sankciją už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis), atitinkami nusikaltimai paverčiami pačiais pavojingiausiais (sunkiausiais) nusikaltimais visame BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“), pavojingesniais net už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Derėtų atkreipti dėmesį, kad BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta alternatyvi baudos bausmė. BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio 2 dalyje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumatoma. Manytina, kad finansinio – ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų sankcijose turėtų būti alternatyvi baudos bausmė, nes ši represinė poveikio priemonė labiausiai atitinka šių specifinių nusikalstamų veikų pobūdį ir atitinkamų nusikaltimų kontekste yra pakankamai efektyvi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu išbalansuojama BK XXXII skyriaus sistema ir pažeidžiamas jo nuoseklumas. Pažymėtina, kad BK skyriai pradedami formuoti nuo pačių pavojingiausių, didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų sudėčių ir baigiami mažiausiai pavojingomis nusikalstamomis veikomis. Akivaizdu, kad BK originalios redakcijos rengėjai BK 220 ir 221 straipsnius traktavo kaip vienus iš mažiausiai pavojingų finansinių nusikaltimų. Vis dėlto, nusprendus pritarti teikiamoms pataisoms, neišvengiamai reikėtų peržiūrėti (sugriežtinti) ir kitų nusikalstamų veikų finansų sistemai sankcijas. Be to, neaišku, kodėl sankcija už 220 ir 221 straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas yra didesnė nei panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnyje („Mokesčių nesumokėjimas“)[³]. Keltina prielaida, kad teikiamas projektas gali išbalansuoti ne vien BK XXXII skyrių, bet ir visą BK sistemą apskritai.
Svarstytina, ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) pagal veikos pavojingumą gali būti prilyginti kitiems sunkiems nusikaltimams, pavyzdžiui, sunkiam sveikatos sutrikdymui (BK
1, 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam plėšimui (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam turto prievartavimui (BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam kyšininkavimui (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys), itin kvalifikuotam papirkimui (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir kt. 4. Atkreiptinas dėmesys į kitą nemažiau svarbų aspektą – teikiamos priemonės nevisiškai atitinka projekto rengėjų užsibrėžtus tikslus. Pastebėtina, kad stambaus mokesčių nemokėjimo atveju subjektu neretai pripažįstamas juridinis asmuo. Tačiau teikiamos pataisos yra susijusios tik su fizinio asmens atsakomybės griežtinimu. Juridinio asmens bausmių rūšys yra numatytos BK 47 straipsnio 4 dalyje (bauda iki 50000 MGL), 52 straipsnyje (juridinio asmens veiklos apribojimas) ir 53 straipsnyje (juridinio asmens likvidavimas). Šių bausmių ribos yra tokios pačios, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos, už kurią numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, pobūdžio. 5. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimą grindžia sąsajomis su kvalifikuoto sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtimi (BK 182 straipsnio 2 dalimi). Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį konstruojami aptariamų finansinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, numatomos identiškos sankcijos.
Projekto rengėjai mokesčių vengimo prilyginimą sukčiavimui nurodo kaip vieną iš pagrindinių teikiamo projekto tikslų (cituojama): – „Už kvalifikuotą mokesčių vengimą, kaip ir už turtinį sukčiavimą, numatoma maksimali sankcija – 8 metai laisvės atėmimo“. Tokios pozicijos pagrįstumas ginčytinas. Visų pirma, akcentuotina, kad BK specialiojoje dalyje yra užkoduota kodekso saugomų vertybių hierarchija. Nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bendrai traktuojamos kaip pavojingesnės už nusikalstamas veikas finansų sistemai – tą įrodo BK skyrių išdėstymas (XXVIII ir XXXII skyriai). Be to, iškeltą abejonę dėl projekto pagrįstumo sustiprina aplinkybė, kad nors projektu siekiama sulyginti mokesčių vengimo ir sukčiavimo nusikalstamų veikų sankcijas, veikas kvalifikuojantys požymiai nėra tinkamai suvienodinami. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš alternatyvių sukčiavimo veiką kvalifikuojančių požymių yra apgaule įgyto turto didelė vertė. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi – „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą <...>“ (past. 250 MGL = 9415 Eur.). Teikiamu projektu BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalyse nustatomas 500 MGL (= 18800 Eur.) dydžio veiką kvalifikuojantis požymis. Tokiu būdu, nors sankcijos yra suvienodinamos, sukčiavimą ir mokesčių vengimą kvalifikuojantis vertės požymis skiriasi du kartus. Pastebėtina ir tai, kad nors kvalifikuoto mokesčių vengimo (BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalys) sankcija prilyginama kvalifikuoto sukčiavimo sankcijai (BK 182 straipsnio 2 dalis), išvengtų mokesčių sumos dydis prilyginamas kvalifikuotai mokesčių nesumokėjimo sudėčiai (BK 219 straipsnio 2 dalis), nors šio nusikaltimo sankcija yra švelnesnė – maksimali bausmė siekia šešerius metus laisvės atėmimo.
Manytina, kad ne pagal BK 182 straipsnį, o pagal BK 219 straipsnį turėtų būti lyginami ne tik kvalifikuotų sudėčių požymiai, bet ir sankcijų ribos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesutampa pagrindinės sukčiavimo sudėties (BK 182 straipsnio 1 dalis) vertės požymis su mokesčių vengimo pagrindinės sudėties (BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalis) išvengtų mokesčių suma. BK 182 straipsnio 1 dalies atsakomybės ribos, vadovaujantis BK 190 straipsnio sąvokų išaiškinimu, yra nuo 5 (t. y. 188,3 Eur.) iki 250 MGL. Pagal teikiamą projektą BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalies išvengtų mokesčių vertės ribos yra nuo 50 (t. y. 1883 Eur.) iki 500 MGL. Konstatuotina, kad lyginamų sudėčių „apatinė“ vertės riba skiriasi net 10 kartų, nors BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 220 bei 221 straipsnių 1 dalių sankcijos yra panašios (skiriasi tik vieneriais metais). 6. Teikiamu projektu BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalyse įtvirtinamas kitas alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Tokia formuluote galimai sukuriama (pagilinama) teisės kolizija. Visų pirma, akcentuotina, kad organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, nustatyta BK bendrosios dalies 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė iš tiesų turi sunkinti atsakomybę (past. – BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių – „veiką padarė organizuota grupė) visų nusikaltimų atveju ir tai daryti ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje.
Įtvirtinus organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šis požymis tampa sudėties požymiu ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Organizuota grupė kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[4], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas. Pastebėtina, jog organizuotos grupės kvalifikuojantis požymis yra įtvirtintas ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d., 170¹ str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo[5]. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 220 ir 221 straipsniai turi sąsajų su ANK, nes peržengus 50 MGL išvengtų mokesčių vertę, atsakomybė kyla pagal BK, o jos neviršijus – pagal ANK 187 straipsnio 3 arba 4 dalį. Kita vertus, pastebėtina, kad ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalys nėra suvienodintos: 4 dalyje nurodoma penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (past. – tolygu MGL) išvengtų mokesčių riba, o to paties straipsnio 3 dalyje nuostatos dėl siekimo išvengti mokesčių, kurių suma neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įrašyta nėra. Manytina, kad ši spraga turėtų būti ištaisyta.
keičiamo BK 221 straipsnio 3 dalis yra taisytina, žodžius „numatytą veiką“ keičiant žodžiais – „numatytas veikas“ (pavyzdžiui, žiūrėti BK 220 straipsnio 3 dalį); arba BK 221 straipsnio 3 dalyje nurodyti už kurioje iš dviejų straipsnio dalių numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Žr. Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymus Nr. XII-1871(TAR, 2015, Nr. 2015-11240) ir XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428). [2] Past.
skyrimo taisyklių – bausmės dydžio nustatymas, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 3 dalimi, „nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu“. Atsižvelgiant į tai, pagal projektą BK 220 straipsnio 2 dalies ir BK 221 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis viršija ketverius metus.
Tokiu būdu, jeigu nebus nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės vykdymo atidėjimas negalės būti taikomas, o paskirta laisvės atėmimo bausmė turės būti realiai vykdoma. [3] Past.
LAT išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose yra pateikęs išaiškinimą, kad – „Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, kvalifikuojamas tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio
[Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“. Teismų praktika. 2004, 22]. [5] Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu būtų apsispręsta palikti organizuotos grupės kvalifikuojantį požymį sudėtyje, o BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalių sankcijų nekeisti (t. y. palikti kaip nesunkius nusikaltimus, nustačius maksimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę), organizuotos grupės požymio inkriminavimas BK 220 ir 221 straipsnių atveju apskritai taptų neįmanomas.
Vadovaujantis, BK
nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“
DĖL
2017-11-08
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma radikali atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) griežtinimo priemonė – padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo trejų iki aštuonerių metų, taip paverčiant atitinkamą nesunkų nusikaltimą sunkiu (t. y. BK 11 straipsnio prasme
„peršokama“ per dvi nusikaltimų rūšių pakopas). BK 11 straipsnyje nustatyta,
kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šio mokestinio pobūdžio pažeidimo įtvirtinamas BK kaip sunkaus nusikaltimo reiškia ne tik formaliai pailgėjusią terminuoto laisvės atėmimo bausmę (past. – nuo trejų iki aštuonerių metų), bet ir kitus su tuo susijusius teisinius apribojimus – pavyzdžiui, draudimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą; galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi atitinkamai veikai; ilgesnius senaties ir teistumo terminus ir kt.
Kadangi teikiamu projektu BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatoma alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, konstatuotina, kad paprastai už šiuos nusikaltimus turės būti skiriamos ir vykdomos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. 2. Ginčytinas siūlomų priemonių tikslui pasiekti proporcingumas ir sistemingumas. Pažymėtina, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) yra nusikaltimai, pažeidžiantys valstybės finansų sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų finansų sistemai pobūdis lemia tai, kad jie paprastai įstatymų leidėjo traktuojami kaip nesunkaus – apysunkio lygmens nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai. BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“) yra įtvirtintos tik dvi sunkių nusikaltimų sudėtys – 1) kvalifikuotas netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnio 2 dalis, sankcija - laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų) ir 2) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas („pinigų plovimas“) (BK 216 straipsnis; sankcija
Šios dvi nusikalstamos veikos baudžiamojo įstatymo prasme traktuojamos kaip sunkūs nusikaltimai pagrįstai ir sąmoningai – tai yra tarptautinio pobūdžio nusikaltimai, už kuriuos (past. – vienintelius iš ekonominio – finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų) tarptautinių sutarčių pagrindu nustatyta universalioji jurisdikcija (žr. BK 7 straipsnio 4 ir 5 punktus). Pabrėžtina, kad teikiamu projektu sugriežtinus sankciją už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) atitinkamas nusikaltimas paverčiamas pačiu pavojingiausiu (sunkiausiu) nusikaltimu visame BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“), pavojingesniu net už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Derėtų atkreipti dėmesį, kad BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta alternatyvi baudos bausmė, o BK 220 straipsnio 2 dalyje (kaip ir BK 221 straipsnio 2 dalyje) alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumatoma. Manytina, kad finansinio – ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų sankcijose turėtų būti įtvirtinta alternatyvi baudos bausmė, nes ši represinė poveikio priemonė labiausiai atitinka šių specifinių nusikalstamų veikų pobūdį ir atitinkamų nusikaltimų kontekste yra pakankamai efektyvi[1]. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu išbalansuojama BK XXXII skyriaus sistema ir pažeidžiamas jo nuoseklumas.
Pažymėtina, kad BK skyriai pradedami formuoti nuo pačių pavojingiausių, didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų sudėčių ir baigiami mažiausiai pavojingomis nusikalstamomis veikomis. Akivaizdu, kad BK originalios redakcijos rengėjai BK 220 ir 221 straipsnius traktavo kaip vienus iš mažiausiai pavojingų finansinių nusikaltimų. Vis dėlto, nusprendus pritarti teikiamoms pataisoms, neišvengiamai reikėtų peržiūrėti (sugriežtinti) ir kitų nusikalstamų veikų finansų sistemai sankcijas. Keltina prielaida, kad teikiamas projektas gali išbalansuoti ne vien BK XXXII skyrių, bet ir visą BK sistemą apskritai. Svarstytina, ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) pagal veikos pavojingumą gali būti prilyginti kitiems sunkiems nusikaltimams, pavyzdžiui, sunkiam sveikatos sutrikdymui (BK 135 straipsnio 1 dalis), prekybai žmonėmis (BK 147 straipsnis), išžaginimui (BK 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), seksualiniam prievartavimui (BK 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam plėšimui (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam turto prievartavimui (BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam kyšininkavimui (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys), itin kvalifikuotam papirkimui (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir kt. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir siekiant sugriežtinti atsakomybę už BK 220 ir 221 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, rekomenduotina šių straipsnių 1 dalyse aprašytas veikas konstruoti kaip nesunkius nusikaltimus, o 2 dalyse numatytas veikas – kaip apysunkius nusikaltimus[2]. 3.
rengėjai aiškinamajame rašte atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimą grindžia sąsajomis su kvalifikuoto sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtimi (BK 182 straipsnio 2 dalimi). Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį konstruojami aptariamų finansinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, numatomos identiškos sankcijos. Projekto rengėjai mokesčių vengimo prilyginimą sukčiavimui nurodo kaip vieną iš pagrindinių teikiamo projekto tikslų (cituojama): – „Už kvalifikuotą mokesčių vengimą, kaip ir už turtinį sukčiavimą, numatoma maksimali sankcija – 8 metai laisvės atėmimo“. Tokios pozicijos pagrįstumas ginčytinas. Visų pirma, pabrėžtina, jog Neteisėto duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo sudėtis (BK 220 straipsnis) yra formalioji (t. y. jos pavojingumas siejamas tik su veikos padarymo momentu, o kilę padariniai veikos kvalifikavimui nėra būtini), priešingai nei materialioji sukčiavimo sudėtis (BK
sankciją teikiamu projektu nepagrįstai bandoma lygiuotis. Be to, akcentuotina, kad BK specialiojoje dalyje yra užkoduota kodekso saugomų vertybių hierarchija. Nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bendrai traktuojamos kaip pavojingesnės už nusikalstamas veikas finansų sistemai – tą įrodo BK skyrių išdėstymas (XXVIII ir XXXII skyriai). Iškeltą abejonę dėl projekto pagrįstumo sustiprina aplinkybė, kad nors projektu siekiama sulyginti mokesčių vengimo ir sukčiavimo nusikalstamų veikų sankcijas, veikas kvalifikuojantys požymiai nėra tinkamai suvienodinami. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš alternatyvių sukčiavimo veiką kvalifikuojančių požymių yra apgaule įgyto turto didelė vertė.
Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi – „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą <...>“ (past. – 250 MGL = 9415 Eur.). Teikiamu projektu BK 220 straipsnio
požymis. Tokiu būdu, nors sankcijos yra suvienodinamos, sukčiavimą ir mokesčių vengimą kvalifikuojantis vertės požymis skiriasi tris kartus. 4. Teikiamo projekto 1 straipsniu BK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamas alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Tokia formuluote galimai sukuriama (pagilinama) teisės normų kolizija. Visų pirma, akcentuotina, kad organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, nustatyta BK bendrosios dalies 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė iš tiesų turi sunkinti atsakomybę (past.
Pastebėtina, jog organizuotos grupės kvalifikuojantis požymis yra įtvirtintas ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d., 170¹ str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Šiame kontekste atsižvelgtina ir į 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusias BK 47 straipsnio pataisas, priimtas įstatymu Nr. XIII-653 (TAR, 2017, Nr. 2017-15859), kuriomis bauda už apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidinta net keturis kartus. [2] Past.
LAT išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose yra pateikęs išaiškinimą, kad – „Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, kvalifikuojamas tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio
[Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“. Teismų praktika. 2004, 22].
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2017 m. birželio 21 d. Nr. 104-P-44
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjai Tautvydas Žėkas ir Mindaugas Silkauskas, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas ir prokuroras Vytautas Kukaitis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, l. e. direktoriaus pareigas Šarūnas Remeikis ir Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu keičiami Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 221 straipsniai, kurių naujausios pataisos įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.
Šiomis pataisomis BK 220 straipsnis buvo dalinai dekriminalizuotas, jo 2 dalį pripažinus netekusia galios, o buvusios BK 220 straipsnio 2 dalies požymiai perkelti į Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas iki 10 MGL baudžiamasis nusižengimas pakeistas į administracinį nusižengimą. Minimomis pataisomis netekusiu galios pripažintas ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas kaip baudžiamasis nusižengimas (buvusi BK 221 straipsnio 1 dalis). Šios veikos požymiai analogiškai perkelti iš BK 221 straipsnio 1 dalies į ANK 187 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2017 m. sausio
švelninančio pobūdžio (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad teikiamo projekto XIIIP-273 (toliau – projektas) pataisų kryptingumas yra priešingas – siūloma radikaliai griežtinti atsakomybę tiek už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis), tiek už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis). Tokia situacija leidžia kelti prielaidą dėl baudžiamosios politikos atsakomybės už mokesčių vengimą srityje nenuoseklumo ir prieštaringumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 220 ir 221 straipsnių pataisos parengtos Vyriausybės siūlymu, taip pat į tolimesnes šios išvados pastabas, ir, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados.
2 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Teikiamu projektu siūlomos radikalios atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis), taip pat už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimo priemonės – padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo trejų iki aštuonerių metų, taip paverčiant atitinkamus nesunkius nusikaltimus sunkiais (t. y. BK 11 straipsnio prasme „peršokama“ per dvi nusikaltimų rūšių pakopas). BK 11 straipsnyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad minimų mokestinio pobūdžio pažeidimų laikymas sunkiais nusikaltimais reiškia ne tik formaliai pailgėjusią terminuoto laisvės atėmimo bausmę (past. – nuo trejų iki aštuonerių metų), bet ir kitus su tuo susijusius teisinius apribojimus – pavyzdžiui, draudimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės; galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi atitinkamoms veikoms; ilgesnius senaties ir teistumo terminus; apribotą galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir kt. Kadangi teikiamu projektu BK 220 straipsnio 2 dalies ir 221 straipsnio 2 dalies sankcijose nenumatoma alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, konstatuotina, kad paprastai už šiuos nusikaltimus turės būti skiriamos ir vykdomos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pastebėtina ir tai, kad teikiamu projektu dalis administracinių nusižengimų „paverčiami“ apysunkiais nusikaltimais.
Pavyzdžiui, asmuo, kuris siekė išvengti nuo 50 iki 500 MGL mokesčių ar kitokių įmokų ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atsakytų administracine tvarka (ANK 187 straipsnio 3 dalis), o pagal teikiamą projektą – pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (past. – apysunkis nusikaltimas). Atsižvelgti Argumentai:
Teisės departamento pastaba yra pateikiamas numatomo teisinio reglamentavimo pasekmių vertinimas, o ne konkretūs pasiūlymai dėl projekto koregavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad mokestiniai nusikaltimai savo pavojingumu yra artimi turtinio sukčiavimo veikai, tačiau net ir už stambaus masto mokestinius nusikaltimus BK numatytos neproporcingai švelnios sankcijos. Būtent tai ir lemia būtinybę keisti baudžiamąjį įstatymą, kuris leistų adekvačiai įvertinti mokestinių nusikaltimų pavojingumą ir jais daromą žalą. 3 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Diskutuotinas siūlomų priemonių tikslui pasiekti proporcingumas ir sistemingumas. Pažymėtina, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) yra nusikaltimai, pažeidžiantys valstybės finansų sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų finansų sistemai pobūdis lemia tai, kad jie paprastai įstatymų leidėjo traktuojami kaip nesunkaus – apysunkio lygmens nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai.
BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“) yra įtvirtintos tik dvi sunkių nusikaltimų sudėtys – 1) kvalifikuotas netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnio 2 dalis, sankcija - laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų) ir 2) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas („pinigų plovimas“) (BK 216 straipsnis; sankcija – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų). Šios dvi nusikalstamos veikos baudžiamojo įstatymo prasme traktuojamos kaip sunkūs nusikaltimai pagrįstai ir sąmoningai – tai yra tarptautinio pobūdžio nusikaltimai, už kuriuos (past.
tarptautinių sutarčių pagrindu nustatyta universalioji jurisdikcija (žr. BK 7 straipsnio 4 ir 5 punktus). Pabrėžtina, kad teikiamu projektu sugriežtinus sankciją už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis), atitinkami nusikaltimai paverčiami pačiais pavojingiausiais (sunkiausiais) nusikaltimais visame BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“), pavojingesniais net už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Derėtų atkreipti dėmesį, kad BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta alternatyvi baudos bausmė. BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio 2 dalyje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumatoma.
Manytina, kad finansinio – ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų sankcijose turėtų būti alternatyvi baudos bausmė, nes ši represinė poveikio priemonė labiausiai atitinka šių specifinių nusikalstamų veikų pobūdį ir atitinkamų nusikaltimų kontekste yra pakankamai efektyvi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu išbalansuojama BK XXXII skyriaus sistema ir pažeidžiamas jo nuoseklumas. Pažymėtina, kad BK skyriai pradedami formuoti nuo pačių pavojingiausių, didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų sudėčių ir baigiami mažiausiai pavojingomis nusikalstamomis veikomis. Akivaizdu, kad BK originalios redakcijos rengėjai BK 220 ir 221 straipsnius traktavo kaip vienus iš mažiausiai pavojingų finansinių nusikaltimų. Vis dėlto, nusprendus pritarti teikiamoms pataisoms, neišvengiamai reikėtų peržiūrėti (sugriežtinti) ir kitų nusikalstamų veikų finansų sistemai sankcijas. Be to, neaišku, kodėl sankcija už 220 ir 221 straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas yra didesnė nei panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnyje („Mokesčių nesumokėjimas“). Keltina prielaida, kad teikiamas projektas gali išbalansuoti ne vien BK XXXII skyrių, bet ir visą BK sistemą apskritai.
Svarstytina, ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) pagal veikos pavojingumą gali būti prilyginti kitiems sunkiems nusikaltimams, pavyzdžiui, sunkiam sveikatos sutrikdymui (BK 135 straipsnio 1 dalis), prekybai žmonėmis (BK 147 straipsnis), išžaginimui (BK 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), seksualiniam prievartavimui (BK 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam plėšimui (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam turto prievartavimui (BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam kyšininkavimui (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys), itin kvalifikuotam papirkimui (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir kt. Spręsti pagrindiniam komitetui Argumentai:
Mokesčių vengimas, ypač kai kalbama apie stambaus masto mokesčių vengimą, savo pavojingumu ir sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis prilygsta sunkaus nusikaltimo kategorijai Valstybės siekis apsaugoti finansų sistemą nėra savitikslis. Valstybės finansų sistemos stabilumas glaudžiai susijęs su gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimu, visų pirma, socialinės ir sveikatos apsaugos, gynybos ir kt. srityse. Valstybės gebėjimas tinkamai vykdyti savo funkcijas skatina jos gyventojų pasitikėjimą valdžia ir valstybės institucijomis, o tai lemia ir pačios valstybės stabilumą. Valstybė ne tik gali, bet ir privalo užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami sąžiningai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad už mokesčių vengimą numatyta atsakomybė atgrasytų galimus pažeidėjus nuo tokio pobūdžio veikų. Mokesčių vengimu padaroma žala neturėtų būti apribojama tik nesumokėtų mokesčių suma. Atkreiptinas dėmesys, kad visuomeniniai santykiai yra nuolat kintantys. Veikos, kurios kriminalizuojamos šiuo metu, ateityje gali būti dekriminalizuotos arba atvirkščiai.
Todėl manytina, kad ne visuomeniniai santykiai turi prisitaikyti prie baudžiamajame įstatyme nustatytos sistemos, bet baudžiamasis įstatymas turi reaguoti į visuomeninių santykių pokyčius, nes jo paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. . 4 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Atkreiptinas dėmesys į kitą nemažiau svarbų aspektą
Argumentai: Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, privalo laikytis bendrų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.) bei fundamentalių baudžiamosios teisės principų: bausmės individualizavimo, teisėtumo, teisingumo, ekonomijos ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia sistema galioja ir kitų sunkių nusikaltimų atveju. Juridiniam asmeniui nustatyta iki 50000 MGL dydžio bauda nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšies bei nusikaltimo grupės pagal sunkumą.
5 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Projekto rengėjai aiškinamajame rašte atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimą grindžia sąsajomis su kvalifikuoto sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtimi (BK 182 straipsnio 2 dalimi). Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį konstruojami aptariamų finansinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, numatomos identiškos sankcijos. Projekto rengėjai mokesčių vengimo prilyginimą sukčiavimui nurodo kaip vieną iš pagrindinių teikiamo projekto tikslų (cituojama):
kvalifikuojantis požymis.
Tokiu būdu, nors sankcijos yra suvienodinamos, sukčiavimą ir mokesčių vengimą kvalifikuojantis vertės požymis skiriasi du kartus. Pastebėtina ir tai, kad nors kvalifikuoto mokesčių vengimo (BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalys) sankcija prilyginama kvalifikuoto sukčiavimo sankcijai (BK 182 straipsnio 2 dalis), išvengtų mokesčių sumos dydis prilyginamas kvalifikuotai mokesčių nesumokėjimo sudėčiai (BK 219 straipsnio 2 dalis), nors šio nusikaltimo sankcija yra švelnesnė – maksimali bausmė siekia šešerius metus laisvės atėmimo. Manytina, kad ne pagal BK
kvalifikuotų sudėčių požymiai, bet ir sankcijų ribos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesutampa pagrindinės sukčiavimo sudėties (BK 182 straipsnio 1 dalis) vertės požymis su mokesčių vengimo pagrindinės sudėties (BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalis) išvengtų mokesčių suma. BK 182 straipsnio 1 dalies atsakomybės ribos, vadovaujantis BK 190 straipsnio sąvokų išaiškinimu, yra nuo 5 (t. y. 188,3 Eur.) iki 250 MGL. Pagal teikiamą projektą BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalies išvengtų mokesčių vertės ribos yra nuo 50 (t. y. 1883 Eur.) iki 500 MGL. Konstatuotina, kad lyginamų sudėčių „apatinė“ vertės riba skiriasi net
dalių sankcijos yra panašios (skiriasi tik vieneriais metais). Spręsti pagrindiniam komitetui Argumentai: Įstatymo projektu mokestinius nusikaltimus pagal jų pavojingumą siūloma prilyginti sukčiavimui ne be priežasties, būtent tokiu keliu yra nuėjusi teismų praktika. Vis dėlto, konstruojant konkrečius dispozicijų požymius, stengtasi kiek įmanoma išlaikyti ir mokestiniams nusikaltimams keliamus reikalavimus, todėl 500 MGL riba pasirinkta dėl to, kad būtent tokia yra numatyta ir BK 219 straipsnyje.
Dėl BK 220 ir 221 straipsnių sąsajų su BK 219 straipsniu, taip pat dėl būtinybės numatyti tokią pat sankciją, kuri įtvirtinta ir BK 182 straipsnyje. 6 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Teikiamu projektu BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalyse įtvirtinamas kitas alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Tokia formuluote galimai sukuriama (pagilinama) teisės kolizija. Visų pirma, akcentuotina, kad organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, nustatyta BK bendrosios dalies 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė iš tiesų turi sunkinti atsakomybę (past.
str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo. Spręsti pagrindiniam komitetui Argumentai: BK 60 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai pasakyta, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Atsižvelgiant į tai, organizuotos grupės požymis (kaip kvalifikuojantis) nebūtų dar kartą vertinamas ir kaip sunkinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio vertinimas automatiškai reiškia ir galimybę paskirti labiau atgrasančią sankciją – laisvės atėmimą bausmę iki 8 metų. Tuo tarpu organizuotos grupės požymį vertinti tik kaip sunkinančią aplinkybę reiškia, kad maksimali bausmė už mokesčių vengimą būtų 3 metais laisvės atėmimo, o šios sunkinančios aplinkybės vertinimas lemtų bausmės poslinkį lyginant su mediana. Kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis numatytas ir BK 182 straipsnyje, jeigu šis požymis nebūtų numatytas BK 220 ir 221 straipsniuose, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, PVM grobstymas organizuotoje grupėje grėstų laisvės atėmimo bausme iki 8 metų, o veikimas organizuotoje grupėje siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčių mokėjimo grėstų tik laisvės atėmimo bausme iki 3 metų (pagal galiojantį teisinį reguliavimą). 7 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Atkreiptinas dėmesys, kad BK 220 ir 221 straipsniai turi sąsajų su ANK, nes peržengus 50 MGL išvengtų mokesčių vertę, atsakomybė kyla pagal BK, o jos neviršijus – pagal ANK 187 straipsnio 3 arba 4 dalį.
Kita vertus, pastebėtina, kad ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalys nėra suvienodintos: 4 dalyje nurodoma penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (past. – tolygu MGL) išvengtų mokesčių riba, o to paties straipsnio 3 dalyje nuostatos dėl siekimo išvengti mokesčių, kurių suma neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įrašyta nėra. Manytina, kad ši spraga turėtų būti ištaisyta. Spręsti pagrindiniam komitetui Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į BK 221 straipsnyje įtvirtintą 500 MGL ribą, galiojančio ANK
iki 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių kyla administracinė atsakomybė. Šiuo atveju reikia vadovautis minėta ANK 5 straipsnio 2 dalimi. Būtent dėl šios priežasties nėra būtinybės atitinkamai pildyti ANK 187 straipsnio 3 dalį, net jei panašus reglamentavimas ir yra numatytas ANK 187 straipsnio 4 dalyje (kai ir ANK, ir BK numato konkrečią ribą, pagal kurią atribojama baudžiamoji atsakomybė nuo administracinės). 8 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-17 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 221 straipsnio 3 dalis yra taisytina, žodžius „numatytą veiką“ keičiant žodžiais
numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
9 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-01-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑273 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti10 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-01 Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 221 straipsnio (Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio (Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas) nuostatas, siekiant užtikrinti adekvačių ir mokesčių vengimo pavojingumą atitinkančių bausmių skyrimą, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas teisėsaugos institucijoms kuo greičiau ir efektyviau išaiškinti šias nusikalstamas veikas. Atlikę Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad Įstatymų projektai (jeigu būtų priimti) yra ydingi antikorupciniu požiūriu ir sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Manome, kad siūlomi teisės aktų nuostatų pakeitimai turės teigiamos įtakos aiškesniam baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisiniam reguliavimui ir adekvačiam bausmių už mokesčių vengimą, kuris daro žalą valstybės biudžetui, paskyrimui. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-07 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-178 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-273 (toliau – įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-274 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas), tačiau siūlyti juos tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatymo projektu teikiamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) pakeitimais siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą (Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniai), įtvirtinant kvalifikuotas šių nusikaltimų sudėtis, kartu šiuos nusikaltimus siekiant prilyginti sukčiavimui (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis), kuris kvalifikuojamas ir pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo atvejais.
Vadovaujantis įstatymo projektu teikiamais Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimais, stambaus masto mokesčių vengimu būtų laikomas nusikaltimas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, o vadovaujantis galiojančio Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, stambaus masto sukčiavimu (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis) laikomas nusikaltimas, kai įgyjamas 250 MGL dydžio vertės svetimas turtas ar turtinė teisė arba išvengiama tokios pat vertės turtinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, priešingai, nei siekiama įstatymo projektu, baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą mokesčių vengimą ir už stambaus masto sukčiavimą, nepaisant suvienodintos maksimalios aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, nebus vienoda, kadangi už mokesčių vengimą įstatymo projektu nustatoma dvigubai didesnė (500 MGL) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba, t. y. sunkiu nusikaltimu bus laikomas dvigubai didesnės mokesčių sumos išvengimas, negu nustatyta už kvalifikuotą sukčiavimą.
Dėl šių priežasčių, siekiant įgyvendinti įstatymo projekto tikslus, įstatymo projekte reikėtų tiksliau suvienodinti mokesčių vengimo (Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalis ir
dalis) nusikalstamas veikas kvalifikuojančius požymius (visose šių nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse nurodyti arba 250 MGL, arba 500 MGL dydžio sumas), siekiant užtikrinti siūlomo teisinio reguliavimo sistemiškumą ir nuoseklumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūlomos Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių kvalifikuotos sudėtys formuluojamos tapačios su Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalies (Mokesčių nesumokėjimas) sudėtimi, t. y. visų šių nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse nurodomas vienodas (500 MGL) išvengtų ar nesumokėtų mokesčių sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga įstatymo projektu siūlomas Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies ir 221 straipsnio 2 dalies sankcijas ir jų ribas vienodinti ne su Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies, o su Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalies sankcijomis, tokiu būdu kartu tinkamai suvienodinant visų nusikaltimų, susijusių su mokesčių vengimu ar nesumokėjimu, kvalifikuotų sudėčių požymius ir sankcijas. Spręsti pagrindiniam komitetui Argumentai:
Nėra jokių pagrįstų argumentų, kodėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuotas sukčiavimo požymis – 250 MGL – turėtų būti pakeltas iki 500 MGL.
Tai reikštų, kad būtų švelninama baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą stambiu mastu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektu mokestinius nusikaltimus pagal jų pavojingumą siūloma prilyginti sukčiavimui atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 219 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą, t. y. asmeniui numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kad, nors jis ir pateikia deklaraciją ar kitą dokumentą, laiku nesumoka mokesčių, kai jam primenama apie pareigą sumokėti mokesčius. Tai reiškia, kad asmuo nesiekia suklaidinti mokesčių administratoriaus, jis deklaraciją pateikia, tačiau nepaisant to, atsakomybė gali siekti nuo 2 iki 6 metų laisvės atėmimo, kai tokių nesumokėtų mokesčių suma viršija 500 MGL (nesant jokių kitų bausmės alternatyvų). Būtent dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl tais atvejais, kai mokesčių yra vengiama, t. y. kai, pavyzdžiui, siekiama suklaidinti mokesčių administratorių, pateikti neteisingus, suklastotus duomenis ir pan., asmeniui turėtų grėsti tokia pati sankcija, kaip numatyta BK 219 straipsnio 2 dalyje. Priešingai, šiuo atveju, manytina, kad sankcija turėtų būti griežtesnė, nes ir pati veika – mokesčių vengimas – pasireiškia pavojingesniu būdu, kuris rodo ir mokesčių mokėtojo piktybiškumą. 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-07 Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti vienodą baudžiamosios atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą atsiradimo ribą, t. y. atsakomybė atsirastų, kai duomenys nepateikiami arba neteisingai pateikiami, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 50 MGL dydžio sumą (kvalifikuoto nusikaltimo atveju – 500 MGL).
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis nustatomas įvertinus visus šios veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, kurių visuma, o ne vienas iš požymių, atskleidžia uždraustos veikos pavojingumą. Todėl vienodas Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tikslas, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, neabejojant dėl jo reikšmės, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis kriterijus, kaip nurodo įstatymo projekto autoriai, sprendžiant dėl šių nusikaltimų tarpusavio pavojingumo. Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų subjektyviųjų ir objektyviųjų sudėties požymių sisteminis vertinimas atskleidžia, kad šių nusikalstamų veikų pavojingumas vis dėlto yra skirtingas. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, t. y. baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda, kai jis, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją ar kitą dokumentą įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir šį suklastotą dokumentą pateikia valstybės įgaliotai institucijai. Kitaip tariant, juo kriminalizuojama neteisėtų veiksmų, kurie apima ir dokumento suklastojimą, seka. Šiais veiksmais klaidinamas mokesčių administratorius, kyla grėsmė, kad mokesčiai bus neteisingai apskaičiuoti.
Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už deklaracijos ar kito dokumento nepateikimą po to, kai mokesčių administratorius apie tai priminė, t. y. baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda tik už neteisėtą neveikimą – pareigos pateikti dokumentą nevykdymą. Šiais veiksmais kliudoma administruoti mokesčius, tačiau savaime mokesčių administratorius nėra suklaidinamas, grėsmė neteisingai apskaičiuoti mokesčius tiesiogiai nekyla. Skirtingą minėtų nusikalstamų veikų pavojingumą pažymėjo ir įstatymų leidėjas, galiojančiame baudžiamajame įstatyme nustatydamas skirtingas baudžiamosios atsakomybės ribas. Už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą baudžiamoji atsakomybė šiuo metu atsiranda, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 10 MGL dydžio sumą, o už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, – kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 MGL dydžio sumą, taigi tarp šių ribų yra net 490 MGL dydžio skirtumas. Atsižvelgiant į tai, Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika vertintina kaip pavojingesnė už Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje nurodytą veiką, o tas pats nusikalstamas tikslas – siekis išvengti mokesčių – savaime nereiškia, kad nusikaltimai yra vienodai pavojingi. Priėmus įstatymo projektą, į šiuos nusikalstamų veikų pavojingumo tarpusavio skirtumus liktų neatsižvelgta. Be to, siūlomais pakeitimais baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą kartu būtų ir švelninama, ir griežtinama, kadangi Baudžiamojo kodekso
keliama nuo 10 iki 50 MGL), o Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje – naujo apysunkio nusikaltimo, kuris šiuo metu laikomas administraciniu nusižengimu, kriminalizavimas (riba nuo 500 MGL nuleidžiama iki 50 MGL, t. y. riba mažėja 10 kartų).
Kartu įstatymo projektu siūlomos sankcijos už Baudžiamojo kodekso
nusikalstama veika nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, su nedideliais pakeitimais buvo laikoma nesunkiu nusikaltimu, o siūlomais pakeitimais tuos pačius veiksmus dabar siūloma laikyti sunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, nors mokestinis teisinis reguliavimas iš esmės nesikeitė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekte aptariamuoju aspektu kartu nesiūloma tikslinti Baudžiamojo kodekso
principais kaip ir Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių dispozicijos. Dėl šių priežasčių siūlytina įvertinti skirtingą Baudžiamojo kodekso
straipsniuose įtvirtinti skirtingas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas arba nustatyti skirtingo dydžio sankcijas. Priešingu atveju Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų tikslinga sujungti į vieną naują Baudžiamojo kodekso straipsnį, jame aiškiai apibrėžti šios jungtinės nusikalstamos veikos sudėties požymius, įskaitant kvalifikuotų sudėčių požymius, ir nustatyti bendrą šio straipsnio atgrasančią sankciją.
Be to, atliekant Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimus, siūlytina kartu tikslinti ir Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio nuostatas (pavyzdžiui, 219 straipsnio 1 dalyje baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribą pakelti iki 50 MGL dydžio). Spręsti pagrindiniam komitetui Argumentai: Manytina, kad už mokesčių vengimą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu vengiama mokesčius mokėti, sankcijos turėtų būti vienodos. Juolab kad ir galiojančiame baudžiamajame įstatyme tiek už BK 220 straipsnyje, tiek už BK
iki 3 metų bausmė. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-07 Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte siūlomais pakeitimais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 187 straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvengtų mokesčių suma didinama nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip administracinis nusižengimas savo pobūdžiu tampa sunkesnis. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti didinama ir Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta viršutinė baudos riba
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė
2017 m. spalio 18 d. Nr. 102-P-39
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėja: Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tautvydas Žėkas, Teisingumo ministerijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinio prokuratūro pavaduotojas Darius Karčinskas, FNTT IKS viršininkas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-17 1, 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiami Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 221 straipsniai, kurių naujausios pataisos įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.[¹] Šiomis pataisomis BK 220 straipsnis buvo dalinai dekriminalizuotas, jo 2 dalį pripažinus netekusia galios, o buvusios BK 220 straipsnio 2 dalies požymiai perkelti į Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio
iki 10 MGL baudžiamasis nusižengimas pakeistas į administracinį nusižengimą.
Minimomis pataisomis netekusiu galios pripažintas ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas kaip baudžiamasis nusižengimas (buvusi BK 221 straipsnio 1 dalis). Šios veikos požymiai analogiškai perkelti iš BK 221 straipsnio 1 dalies į ANK 187 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimai yra teisinę atsakomybę švelninančio pobūdžio (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad teikiamo projekto XIIIP-273 (toliau – projektas) pataisų kryptingumas yra priešingas – siūloma radikaliai griežtinti atsakomybę tiek už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis), tiek už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis). Tokia situacija leidžia kelti prielaidą dėl baudžiamosios politikos atsakomybės už mokesčių vengimą srityje nenuoseklumo ir prieštaringumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 220 ir 221 straipsnių pataisos parengtos Vyriausybės siūlymu, taip pat į tolimesnes šios išvados pastabas, ir, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Atsižvelgti 1.Seimo valdyba paprašė Vyriausybės išvados ir gautas nutarimas 2017-06-13, LRV nutarimas Nr. 422
„Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo
įstatymo projekto Nr. XIIIP-273 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-274“ priimtas 2017 m. birželio 7 d. 2.
pažymėtina, kad tam tikrų su mokesčių vengimu susijusių baudžiamųjų nusižengimų perkėlimas į Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) nereiškia, kad šių nusikalstamų veikų atveju baudžiamoji politika švelnėja arba kad šios nusikalstamos veikos tapo nepavojingomis ir nedaro didžiulės žalos valstybės biudžetui. Priešingai, šiuos baudžiamosios atsakomybės
„švelnėjimo“ pokyčius lėmė nusikalstamų veikų tyrimo ekonomiškumo ir
efektyvumo kriterijai. Teisėsaugos institucijų turimi žmogiškieji ištekliai yra riboti, dažnai baudžiamųjų bylų atskleidimo ir ištyrimo sąnaudos yra ženkliai didesnės nei pats įrodinėtinos žalos dydis. Būtent dėl šios priežasties nuolat diskutuojama dėl ribos (MGL), nuo kurios turėtų atsirasti baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą. Tam tikrų mokestinių baudžiamųjų nusižengimų perkėlimas į ANK reiškia, jog tokių pažeidimų tyrimo kaštai, įrodinėjimo apimtys bus mažesni. Tai leis teisėsaugos institucijoms koncentruotis ties išties sunkiais mokestiniais nusikaltimais, kurių pavojingumas nekvestionuotinas. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas adekvačiai ir proporcingai baudžiamajai atsakomybei už stambaus masto mokesčių vengimą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuotos teisinio reguliavimo spragos šių nusikalstamų veikų reglamentavime, kurios leidžia mokesčių vengiantiems asmenims atsipirkti menkavertėmis baudomis arba išvis išvengti baudžiamosios atsakomybės. 3. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje šiuo metu PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymas kvalifikuojami kaip sukčiavimas (ne mokestinis, bet turtinis nusikaltimas), už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų (tai sunkus nusikaltimas).
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą akcentavo, kad mokestinių nusikaltimų sistema išdėstyta Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) skyriuje, reglamentuojančiame baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas finansų sistemai, todėl mokesčių vengimo dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Tokia teismų praktika, kai vienų mokesčių vengimas kvalifikuojamas kaip sukčiavimas, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, o kitų – kaip mokestinis nusikaltimas, už kurį gresia vos 3 metų laisvės atėmimo bausmė, yra ydinga. Visų mokesčių vengimas yra vienodai pavojinga ir didžiulę žalą valstybės biudžetai daranti nusikalstama veika. Todėl Įstatymo projektu siekiama išspręsti teisinio reguliavimo problemas, kurios lemia tai, jog milijoninius mokesčius mokėti vengiantys asmenys dažniausiai atsiperka menkomis baudomis arba visai išvengia baudžiamosios atsakomybės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis), taip pat už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimo priemonės – padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo trejų iki aštuonerių metų, taip paverčiant atitinkamus nesunkius nusikaltimus sunkiais (t. y. BK 11 straipsnio prasme
„peršokama“ per dvi nusikaltimų rūšių pakopas).
BK 11 straipsnyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minimų mokestinio pobūdžio pažeidimų laikymas sunkiais nusikaltimais reiškia ne tik formaliai pailgėjusią terminuoto laisvės atėmimo bausmę (past. – nuo trejų iki aštuonerių metų), bet ir kitus su tuo susijusius teisinius apribojimus – pavyzdžiui, draudimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės; galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi atitinkamoms veikoms; ilgesnius senaties ir teistumo terminus; apribotą galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą[²] ir kt. Kadangi teikiamu projektu BK 220 straipsnio 2 dalies ir 221 straipsnio 2 dalies sankcijose nenumatoma alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, konstatuotina, kad paprastai už šiuos nusikaltimus turės būti skiriamos ir vykdomos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pastebėtina ir tai, kad teikiamu projektu dalis administracinių nusižengimų „paverčiami“ apysunkiais nusikaltimais.
Pavyzdžiui, asmuo, kuris siekė išvengti nuo 50 iki 500 MGL mokesčių ar kitokių įmokų ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atsakytų administracine tvarka (ANK 187 straipsnio 3 dalis), o pagal teikiamą projektą
projektu nėra siūlomos radikalios atsakomybės griežtinimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, pagal kurią jau šiuo metu PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymas laikoma sunkiais nusikaltimais (žr. argumentus į 1 pastabą). Mokestiniai nusikaltimai savo pavojingumu yra artimi turtinio sukčiavimo veikai, tačiau net ir stambaus masto mokestiniai nusikaltimai vien dėl teisinio reguliavimo spragų (neproporcingai švelnių baudžiamajame įstatyme už juos numatytų sankcijų) negali būti dirbtinai kvalifikuojami kaip turtinis sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį, už kurį baudžiamajame įstatyme numatytos žymiai griežtesnės sankcijos. Būtent tai ir lemia būtinybę keisti baudžiamąjį įstatymą, kuris leistų adekvačiai įvertinti mokestinių nusikaltimų pavojingumą ir jais daromą žalą. 2. Neaiškus pastabos autorių pastebėjimas, jog mokesčių vengimo laikymas sunkiu nusikaltimu reiškia ne tik formaliai pailgėjusią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bet ir kitus su tuo susijusius teisinius apribojimus – pavyzdžiui, draudimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, ilgesnius senaties ir teistumo terminus etc.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokie teisiniai apribojimai yra būdingi visiems sunkiems nusikaltimams, tad mokesčių vengimo laikymas sunkiu nusikaltimu šiuo atveju nesukurtų jokios išimties (juolab, kad jau šiuo metu, kaip minėta, PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymas laikomi sunkiais nusikaltimais). Atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką, sankcijos už mokesčių vengimą negali skirtis nuo sankcijų už sukčiavimą. Priešingu atveju, galimos situacijos, kai, pavyzdžiui, už PVM grobstymą stambiu mastu bus skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, o už vengimą mokėti gyventojų pajamų mokestį bus galima atsipirkti menkaverte bauda arba maksimalia 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri praktikoje paprastai net nėra skiriama. 3. Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė tiek pagal BK 220 straipsnį, tiek pagal BK 221 straipsnį, padidinta, t. y. vietoje Įstatymo projektu siūlytos 50 MGL ribos nustatoma
kanceliarijos Teisės departamentas
pasiekti proporcingumas ir sistemingumas. Pažymėtina, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) yra nusikaltimai, pažeidžiantys valstybės finansų sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų finansų sistemai pobūdis lemia tai, kad jie paprastai įstatymų leidėjo traktuojami kaip nesunkaus – apysunkio lygmens nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai.
BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“) yra įtvirtintos tik dvi sunkių nusikaltimų sudėtys – 1) kvalifikuotas netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnio 2 dalis, sankcija - laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų) ir 2) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas („pinigų plovimas“) (BK 216 straipsnis; sankcija – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų). Šios dvi nusikalstamos veikos baudžiamojo įstatymo prasme traktuojamos kaip sunkūs nusikaltimai pagrįstai ir sąmoningai – tai yra tarptautinio pobūdžio nusikaltimai, už kuriuos (past.
tarptautinių sutarčių pagrindu nustatyta universalioji jurisdikcija (žr. BK 7 straipsnio 4 ir 5 punktus). Pabrėžtina, kad teikiamu projektu sugriežtinus sankciją už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis), atitinkami nusikaltimai paverčiami pačiais pavojingiausiais (sunkiausiais) nusikaltimais visame BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“), pavojingesniais net už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Derėtų atkreipti dėmesį, kad BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta alternatyvi baudos bausmė. BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio 2 dalyje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumatoma.
Manytina, kad finansinio – ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų sankcijose turėtų būti alternatyvi baudos bausmė, nes ši represinė poveikio priemonė labiausiai atitinka šių specifinių nusikalstamų veikų pobūdį ir atitinkamų nusikaltimų kontekste yra pakankamai efektyvi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu išbalansuojama BK XXXII skyriaus sistema ir pažeidžiamas jo nuoseklumas. Pažymėtina, kad BK skyriai pradedami formuoti nuo pačių pavojingiausių, didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų sudėčių ir baigiami mažiausiai pavojingomis nusikalstamomis veikomis. Akivaizdu, kad BK originalios redakcijos rengėjai BK 220 ir 221 straipsnius traktavo kaip vienus iš mažiausiai pavojingų finansinių nusikaltimų. Vis dėlto, nusprendus pritarti teikiamoms pataisoms, neišvengiamai reikėtų peržiūrėti (sugriežtinti) ir kitų nusikalstamų veikų finansų sistemai sankcijas. Be to, neaišku, kodėl sankcija už 220 ir 221 straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas yra didesnė nei panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK
gali išbalansuoti ne vien BK XXXII skyrių, bet ir visą BK sistemą apskritai.
Svarstytina, ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) pagal veikos pavojingumą gali būti prilyginti kitiems sunkiems nusikaltimams, pavyzdžiui, sunkiam sveikatos sutrikdymui (BK 135 straipsnio 1 dalis), prekybai žmonėmis (BK 147 straipsnis), išžaginimui (BK 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), seksualiniam prievartavimui (BK 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam plėšimui (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam turto prievartavimui (BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam kyšininkavimui (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys), itin kvalifikuotam papirkimui (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir kt. Pritarti iš dalies
1Pažymėtina,
kad mokesčių vengimo nusikaltimai nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriuje yra vieni iš nedaugelio laikomų nesunkiais. Praktiškai visos nusikalstamos veikos šiame skyriuje (su keliomis išimtimis) priskiriamos bent jau apysunkių nusikaltimų kategorijai. Klaidinga teigti, kad mokesčių vengimas savo pavojingumu prilygsta nesunkaus nusikaltimo kategorijai, ypač kai kalbame apie stambaus masto mokesčių vengimą. Kaip minėta, jau dabar pagal teismų praktiką, tiek PVM, tiek motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymas yra laikomi sunkiais nusikaltimais. Apie būtinybę mokesčių vengimą laikyti sunkiu nusikaltimu plačiau žiūrėti argumentus į 1 ir 2 pastabas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybė, turėdama tikslą apsaugoti finansų sistemą, turi teisę sukurti ir nustatyti efektyvias priemones šiam tikslui pasiekti. 2. Negalima teigti, kad tik tarptautinio pobūdžio nusikaltimai pagrįstai laikomi pavojingais (sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais). Pažymėtina, kad daug sunkių ar labai sunkių nusikaltimų nepatenka į sąrašą tų veikų, kurių atžvilgiu taikoma universalioji jurisdikcija.
Taigi nusikalstamos veikos pavojingumas tiesiogiai nelemia to, kad būtent už tokius nusikaltimus taikoma universalioji jurisdikcija. Jeigu tam tikram nusikaltimui nėra taikoma universalioji jurisdikcija, tai dar nereiškia, kad tokie nusikaltimai nelaikytini pakankamai pavojingais. Pavyzdžiui, tarptautinio pobūdžio nusikaltimų sąraše nėra nužudymo (labai sunkus nusikaltimas), tačiau yra nusikaltimai aplinkai (kai kurie iš jų priskirtini tik nesunkių nusikaltimų kategorijai). Universalioji jurisdikcija konkretiems nusikaltimams taikoma ne vien dėl jų pavojingumo, bet ir dėl tarptautinio elemento, reiškiančio, kad šie nusikaltimai yra aktualūs visai tarptautinei bendruomenei, dėl jų pavojingumo sutariama tarptautiniu mastu ir baudžiamosios atsakomybės už juos taikymo reglamentavimas yra harmonizuotas tarptautiniu lygmeniu. 3. Dėl sankcijos už BK 220 ir 221 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad tokia ji numatyta atsižvelgus į BK 182 straipsnio sankciją (nenumatyta alternatyvų laisvės atėmimo bausmei). Taip siekiama išvengti situacijų, kai tam tikrais atvejais vienų mokesčių vengimas lems laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, o kitais atvejais – galimybę atsipirkti švelnesnėmis bausmėmis. 4. Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Atsižvelgus į pastabas, jog BK 220 ir BK 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas skiriasi, sankciją už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) siūloma suvienodinti ne su BK 220 straipsnyje siūlomomis sankcijomis, o su sankcija, įtvirtinta už kitą, panašaus pavojingumo pobūdžio nusikaltimą – mokesčių nesumokėjimą (BK 219 straipsnis), t. y.
BK 221 straipsnio 1 dalyje palikti maksimalią galimą bausmę – laisvės atėmimą iki 4 metų (taip, kaip ir numatyta pateiktame Įstatymo projekte), o šio straipsnio 2 dalyje vietoje Įstatymo projektu siūlomos laisvės atėmimo bausmės iki 8 metų numatyti laisvės atėmimo nuo 2 iki 6 metų bausmę (būtent tokia sankcija įtvirtinta ir BK 219 straipsnio 2 dalyje). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-17
dėmesys į kitą nemažiau svarbų aspektą – teikiamos priemonės nevisiškai atitinka projekto rengėjų užsibrėžtus tikslus. Pastebėtina, kad stambaus mokesčių nemokėjimo atveju subjektu neretai pripažįstamas juridinis asmuo. Tačiau teikiamos pataisos yra susijusios tik su fizinio asmens atsakomybės griežtinimu. Juridinio asmens bausmių rūšys yra numatytos BK 47 straipsnio 4 dalyje (bauda iki 50000 MGL), 52 straipsnyje (juridinio asmens veiklos apribojimas) ir 53 straipsnyje (juridinio asmens likvidavimas). Šių bausmių ribos yra tokios pačios, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos, už kurią numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, pobūdžio. Atsižvelgti Pažymėtina, kad pagal BK 43 straipsnio 4 dalį, juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu, kuris nėra specialiai skirstomas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Tą daro teismas individualizuodamas bausmę už konkretaus lygio nusikalstamos veikos pavojingumą.
Juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis nurodomas BK 47 straipsnyje. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, privalo laikytis bendrų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) bei fundamentalių baudžiamosios teisės principų: bausmės individualizavimo, teisėtumo, teisingumo, ekonomijos ir t. t. Pastabos autoriai teigia, kad šių bausmių ribos yra tokios pačios, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia sistema galioja ir kitų sunkių nusikaltimų atveju, t. y. juridiniam asmeniui nustatytas baudos dydis BK bendrojoje dalyje nėra skirstomas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ar jos pavojingumo. Dėl šios priežasties neįmanoma numatyti, kad būtent mokesčių vengimo atveju juridiniam asmeniui būtų bandoma kažkaip kitaip, nei kad numatyta visame baudžiamajame įstatyme, diferencijuoti atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtu įstatymu Nr. XIII-653 baudos juridiniam asmeniui viršutinė riba padidinta dvigubai, t. y. iki 100 000 MGL (3,8 mln. eurų, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 5 mln. eurų). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-17
už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimą grindžia sąsajomis su kvalifikuoto sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtimi (BK 182 straipsnio 2 dalimi). Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį konstruojami aptariamų finansinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, numatomos identiškos sankcijos. Projekto rengėjai mokesčių vengimo prilyginimą sukčiavimui nurodo kaip vieną iš pagrindinių teikiamo projekto tikslų (cituojama): – „Už kvalifikuotą mokesčių vengimą, kaip ir už turtinį sukčiavimą, numatoma maksimali sankcija – 8 metai laisvės atėmimo“.
Tokios pozicijos pagrįstumas ginčytinas. Visų pirma, akcentuotina, kad BK specialiojoje dalyje yra užkoduota kodekso saugomų vertybių hierarchija. Nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bendrai traktuojamos kaip pavojingesnės už nusikalstamas veikas finansų sistemai – tą įrodo BK skyrių išdėstymas (XXVIII ir XXXII skyriai). Be to, iškeltą abejonę dėl projekto pagrįstumo sustiprina aplinkybė, kad nors projektu siekiama sulyginti mokesčių vengimo ir sukčiavimo nusikalstamų veikų sankcijas, veikas kvalifikuojantys požymiai nėra tinkamai suvienodinami. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš alternatyvių sukčiavimo veiką kvalifikuojančių požymių yra apgaule įgyto turto didelė vertė. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi – „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą <...>“ (past. 250 MGL = 9415 Eur.). Teikiamu projektu BK 220 ir
kvalifikuojantis požymis. Tokiu būdu, nors sankcijos yra suvienodinamos, sukčiavimą ir mokesčių vengimą kvalifikuojantis vertės požymis skiriasi du kartus. Pastebėtina ir tai, kad nors kvalifikuoto mokesčių vengimo (BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalys) sankcija prilyginama kvalifikuoto sukčiavimo sankcijai (BK 182 straipsnio 2 dalis), išvengtų mokesčių sumos dydis prilyginamas kvalifikuotai mokesčių nesumokėjimo sudėčiai (BK 219 straipsnio 2 dalis), nors šio nusikaltimo sankcija yra švelnesnė – maksimali bausmė siekia šešerius metus laisvės atėmimo. Manytina, kad ne pagal BK
kvalifikuotų sudėčių požymiai, bet ir sankcijų ribos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesutampa pagrindinės sukčiavimo sudėties (BK 182 straipsnio 1 dalis) vertės požymis su mokesčių vengimo pagrindinės sudėties (BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalis) išvengtų mokesčių suma. BK 182 straipsnio 1 dalies atsakomybės ribos, vadovaujantis BK 190 straipsnio sąvokų išaiškinimu, yra nuo 5 (t. y. 188,3 Eur.) iki 250 MGL. Pagal teikiamą projektą BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalies išvengtų mokesčių vertės ribos yra nuo 50 (t. y. 1883 Eur.) iki 500 MGL. Konstatuotina, kad lyginamų sudėčių „apatinė“ vertės riba skiriasi net
sankcijos yra panašios (skiriasi tik vieneriais metais). Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Įstatymo projektu mokestinius nusikaltimus pagal jų pavojingumą siūloma prilyginti sukčiavimui ne be priežasties. Būtent tokiu keliu yra nuėjusi teismų praktika. Vis dėlto, konstruojant konkrečius dispozicijų požymius, stengtasi kiek įmanoma išlaikyti ir mokestiniams nusikaltimams keliamus reikalavimus, todėl 500 MGL riba pasirinkta dėl to, kad būtent tokia yra numatyta ir BK 219 straipsnyje. Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Atsižvelgus į pastabas, jog BK 220 ir BK
už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) siūloma suvienodinti ne su BK 220 straipsnyje siūlomomis sankcijomis, o su sankcija, įtvirtinta už kitą, panašaus pavojingumo pobūdžio nusikaltimą – mokesčių nesumokėjimą (BK 219 straipsnis), t. y.
BK 221 straipsnio 1 dalyje palikti maksimalią galimą bausmę – laisvės atėmimą iki 4 metų (taip, kaip ir numatyta pateiktame Įstatymo projekte), o šio straipsnio 2 dalyje vietoje Įstatymo projektu siūlomos laisvės atėmimo bausmės iki 8 metų numatyti laisvės atėmimo nuo 2 iki 6 metų bausmę (būtent tokia sankcija įtvirtinta ir BK 219 straipsnio 2 dalyje). Įstatymo projektas taip pat patikslintas nustatant kitokią ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą, ir koreguojant mokesčių vengimą kvalifikuojančius požymius. BK 220 straipsnio
kiltų baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Atitinkamai patikslinta ir BK 221 straipsnio 1 dalis. BK 220 straipsnio
požymio, siūloma nustatyti 750 MGL dydžio ribą. BK 221 straipsnio nuostatos atitinkamai suderintos su BK 219 straipsnyje numatytais požymiais – atsisakyta kvalifikuojančio organizuotos grupės požymio šio straipsnio 2 dalyje, o sankcija už kvalifikuotą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą suvienodinta su BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už kvalifikuotą mokesčių nesumokėjimą – laisvės atėmimas nuo 2 iki 6 metų. 6. Seimo
įtvirtinamas kitas alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje.
Tokia formuluote galimai sukuriama (pagilinama) teisės kolizija. Visų pirma, akcentuotina, kad organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, nustatyta BK bendrosios dalies 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė iš tiesų turi sunkinti atsakomybę (past.
projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones.
Įvertinus nurodytas praktikoje kylančias ar galinčias kilti problemas, taip pat atsižvelgus į skirtingą BK 220 ir BK 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, Įstatymo projektas patobulintas, t. y. projekto 2 straipsnis, organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio atsisakant tik BK 221 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas sukčiavimą kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis. 2.Nėra pagrindo teigti, kad Įstatymo projektu sudaromos sąlygos, jog vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, ką draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas. BK 60 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai pasakyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Atsižvelgiant į tai, organizuotos grupės požymis (kaip kvalifikuojantis) nebūtų dar kartą vertinamas ir kaip sunkinanti aplinkybė, nes to paprasčiausiai neleidžia daryti minėta BK 60 straipsnio 2 dalies nuostata. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio vertinimas automatiškai reiškia ir galimybę paskirti labiau atgrasančią sankciją – laisvės atėmimą bausmę iki 8 metų. Tuo tarpu organizuotos grupės požymį vertinti tik kaip sunkinančią aplinkybę reiškia, kad maksimali bausmė už mokesčių vengimą būtų 3 metai laisvės atėmimo (pagal galiojančią BK redakciją), o šios sunkinančios aplinkybės vertinimas įtakotų tik kiek toli nuo bausmės medianos gali „pasislinkti“ bausmė. 4. Neaišku, kuo remiantis pastabos autoriai teigia, jog BK normos, nustatančios kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį, laikytinos netinkamo teisinio reguliavimo pavyzdžiais.
Juk pats baudžiamasis įstatymas paaiškina, kaip elgtis tose situacijose, kai vienas ir tas pats požymis vertintinas tiek kaip kvalifikuojantis požymis, tiek kaip sunkinanti aplinkybė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Įstatymo projekto nuostatomis gilinama kolizija tarp BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių. 5. Ekspertai pažymėjo, kad siekiant išaiškinti mokesčių vengimo nusikaltimus pirminėje tyrimo stadijoje ne visada pavyksta nustatyti tikslią vengtinų mokėti mokesčių sumą. Tai gali būti viena didžiausių kliūčių siekiant efektyviai ištirti nusikalstamą veiką taikant kriminalinės žvalgybos priemones. Būtent todėl organizuotos grupės požymis dažnai yra vienintelis kriterijus, kurio pagrindu galima sėkmingai atlikti tyrimus dėl mokesčių vengimo. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad BK 220 ir 221 straipsniai turi sąsajų su ANK, nes peržengus 50 MGL išvengtų mokesčių vertę, atsakomybė kyla pagal BK, o jos neviršijus – pagal ANK 187 straipsnio 3 arba 4 dalį. Kita vertus, pastebėtina, kad ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalys nėra suvienodintos: 4 dalyje nurodoma penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (past. – tolygu MGL) išvengtų mokesčių riba, o to paties straipsnio 3 dalyje nuostatos dėl siekimo išvengti mokesčių, kurių suma neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įrašyta nėra. Manytina, kad ši spraga turėtų būti ištaisyta. Pritarti Teikiamas patikslintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, šio straipsnio 3 dalyje nustatant
(dėl 100 MGL ribos) patikslinta ir 187 straipsnio 4 dalis. 8. Seimo
Teikiamo projekto
„numatytą veiką“ keičiant žodžiais – „numatytas veikas“ (pavyzdžiui, žiūrėti
BK 220 straipsnio 3 dalį); arba BK 221 straipsnio 3 dalyje nurodyti už kurioje iš dviejų straipsnio dalių numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Pritarti Teikiamas patobulintas Įstatymo projektas, t. y. patikslinta Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiama BK 221 straipsnio 3 dalis nustatant, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 9. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-01-31 dėl
ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-273 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑273 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2017-10-11 1,2 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo teikiamus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. XIIIP-273) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIIIP-274) projektus (toliau abu kartu - Projektai) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių: <...> pastabos teikiamos dėl projekto Nr.
Siūlomais pakeitimais būtų padidinamas baudžiamosios politikos atsakomybės už mokesčių vengimą srityje nenuoseklumas ir prieštaringumas „|<....>“ Nusikalstamumą mažina ne bausmių griežtumas, o jų neišvengiamumas „|<....>“ Siūlomos bausmės – neproporcingos nusikaltimui „|<....>“ Siūlome:
1) nepritarti teikiamiems Projektams;
siūlomų priemonių proporcingumą nusikaltimo sunkumui ir numatyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Nepritarti Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Klausymų metu buvo diskutuojama dėl alternatyvių bausmių ir sankcijų sumažinimo įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnio 2 dalyse. Projekto 2 straipsnio (BK 221 str. 2 d.) 2 dalyje sankcija sumažinta iki šešerių metų (prilyginta BK 219 straipsnio 2 daliai). Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-273(2). Daugiau Komiteto argumentų prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-273 (toliau – ir Projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-274 teikiame šias pastabas:
mokesčių išvengimu, pakeitimai turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Dėl to, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų specifiką, baudžiamajai ir administracinei atsakomybei atskirti siūlytina nustatyti ne 50, o bent 100 MGL išvengtų mokesčių sumą.
Tiek neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis), tiek deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) paprastai yra tęstinio pobūdžio nusikalstamos veikos, todėl galutinė išvengtų mokesčių suma nustatoma sumuojant per ilgesnį laiką nesumokėtus mokesčius. Per žema administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atskyrimo riba lems, kad dažniausiai bus taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė. Pritarti Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė tiek pagal BK 220 straipsnį, tiek pagal BK 221 straipsnį, padidinta, t. y. vietoje Įstatymo projektu siūlytos 50 MGL ribos nustatoma 100 MGL riba. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 1,2 2,2
grupės požymis. Pirma, jis leis sunkiu nusikaltimu laikyti veikas nepriklausomai nuo išvengtų mokesčių dydžio. Antra, iš teismų praktikos matyti, kad mokesčių išvengimu paprastai yra kaltinami įmonių vadovai, buhalterinę apskaitą įmonėse tvarkantys asmenys, taip pat kiti įmonėse dirbę asmenys kaip bendrininkai. Tokiais atvejais gali būti bandoma nepagrįstai inkriminuoti mokesčių išvengimą padarytą organizuota grupe, nes šių veikų mechanizme paprastai galės būti nustatytas vaidmenų pasiskirstymas, išankstinis ilgesnį laiką besitęsiantis susitarimas ir kiti požymiai. Tačiau paprastai toks kelių asmenų bendrininkavimas minėtose veikose nesiekia organizuotai grupei būtino pavojingumo.
Atitinkamai tokiais atvejais nepagrįstai būtų sudarytos galimybės atlikti ir kriminalinės žvalgybos tyrimą bei taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8–15 straipsniai). Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Ekspertai pažymėjo, kad siekiant išaiškinti mokesčių vengimo nusikaltimus pirminėje tyrimo stadijoje ne visada pavyksta nustatyti tikslią vengtinų mokėti mokesčių sumą. Tai gali būti viena didžiausių kliūčių siekiant efektyviai ištirti nusikalstamą veiką taikant kriminalinės žvalgybos priemones. Būtent todėl organizuotos grupės požymis dažnai yra vienintelis kriterijus, kurio pagrindu galima sėkmingai atlikti tyrimus dėl mokesčių vengimo. Įvertinus nurodytas praktikoje kylančias ar galinčias kilti problemas, taip pat atsižvelgus į skirtingą BK 220 ir BK 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, Įstatymo projektas patikslintas organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio atsisakant tik BK 221 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas sukčiavimą kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 1,2
dėmesys ir į Projektu siūlomus BK 220, 221 straipsnių sankcijų pakeitimus. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo (BK
(BK 182 straipsnis), nes skiriasi šių nusikalstamų veikų kėsinimosi objektas, naudojamos apgaulės pobūdis ir pan.
Dėl to, atsižvelgiant į proporcingumo principo reikalavimus, Projektu siūlomuose BK 220 ir 221 straipsniuose yra aktualios įvairios alternatyvios bausmės, pavyzdžiui, BK
apribojimas ir areštas. Taip pat svarstytina, ar BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalių sankcijose negalėtų būti numatyta ir bauda kaip alternatyva terminuoto laisvės atėmimo bausmei (kaip antai, BK 216 straipsnio sankcijoje). Atsižvelgiant į finansinių nusikalstamų veikų ir turtinio sukčiavimo skirtumus, svarstytina ir tai, ar BK 220 ir 221 straipsnių sankcijose yra būtina nustatyti itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Pavyzdžiui, Projektu siūloma BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalyse numatyti vienintelę laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę, o šių BK straipsnių pirmose dalyse siūlomas terminuoto laisvės atėmimo maksimumas (iki ketverių metų) viršija nustatytą BK 182 straipsnio
ir 221 straipsniuose pasirinkta dėl to, jog tokia pati numatyta ir BK 182 straipsnyje (nenumatyta alternatyvų laisvės atėmimo bausmei). Taip siekiama išvengti situacijų, kai tam tikrais atvejais vienų mokesčių vengimas (pvz., PVM) lems laisvės atėmimo bausmės paskyrimą (su galimybe taikyti 8 metų laisvės atėmimą), o kitais atvejais – galimybę atsipirkti ne tik kur kas švelnesne laisvės atėmimo iki 3 metų bausme, bet taip pat ir bauda. Be to, sistemiškai vertinant baudžiamąjį įstatymą, baudos bausmė kaip alternatyva nebūdinga nusikaltimams, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų (tai numatyta tik keliuose straipsniuose).
Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones, t. y. įvertinus skirtingą BK 220 ir 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą, sankcija už kvalifikuotą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą suvienodinta su BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už kvalifikuotą mokesčių nesumokėjimą – laisvės atėmimas nuo 2 iki 6 metų, laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė palikta tik BK
mokesčių vengimu daromą žalą valstybei ir šių nusikalstamų veikų pavojingumą, Įstatymo projektas patikslintas koreguojant BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – atsisakoma laisvės apribojimo bausmės, kuri, atsižvelgiant į mokesčių vengimo mastą, yra netikslinga. Priešingai, palikus galimybę taikyti laisvės apribojimo bausmę už mokesčių vengimą, atgrasančios baudos ir laisvės atėmimo bausmės gali būti neveiksmingos, nes praktikoje tiesiog gali būti netaikomos. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
analogiška kaip ir pirmoji pastaba (žr. aukščiau). Taip pat, atsižvelgiant į siūlomus BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimus, svarstytina, ar atitinkamai nereikia keisti ir ANK 205 straipsnio. Pritarti iš dalies Teikiamas patikslintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, šio straipsnio 3 dalyje nustatant
(dėl 100 MGL ribos) patikslinta ir 187 straipsnio 4 dalis.
Pažymėtina, kad ANK 205 straipsnis susijęs su administracine atsakomybe už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nėra keičiamas BK 222 straipsnis, reglamentuojantis baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą, nėra poreikio keisti ir ANK 205 straipsnio nuostatų. 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-28 * Atsakydami į Jūsų 2017 m. balandžio 7 d. rašte išdėstytą prašymą pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių, Administracinių nusižengimų kodekso 187
pastabų dėl jų neturi. Atsižvelgti
prokuratūra 2017-05-03 1, 2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-273 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-274 (toliau abu kartu - Įstatymų projektai), teikiame toliau dėstomą nuomonę. Numatomi teisinio reguliavimo pakeitimai, diferencijuojant baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ir bendrininkavimo formos, taip pat nustatant vienodą ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą, nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo, sudarys tinkamas sąlygas teismų praktikoje išryškėjusioms teisinio reguliavimo spragoms reglamentuojant baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą pašalinti bei padarys aiškesnį baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisinį reguliavimą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektuose siūlomas nustatyti ribinis dydis (siekiamų išvengti mokesčių suma - 50 MGL (Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto 220 ir 221 str. 1 d.) ir 50 BBND (Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto 187 str. 4 d.)), lemiantis, ar bus taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė, nėra pakankamai proporcingas vertinant tiek baudžiamosios teisės principų (proporcingumas, ekonomiškumas, greitumas ir kt.), tiek praktiniu požiūriu. Siekiant užtikrinti baudžiamųjų įstatymų leidybos ir jų taikymo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams (teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, protingumo ir kt.), būtina atsižvelgti ir į ultima ratio principą, išdėstytą konstitucinėje jurisprudencijoje, aiškinant teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų reikalavimus, keliamus bendrajai teisėkūrai. Šiame kontekste paminėtinas Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, kuriame nurodoma, jog demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras.
Nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės - bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo
siūlomus Įstatymų projektus nurodytų Konstitucinio Teismo nutarimų aspektu, svarstytina, ar tokios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir padarytos žalos mastas (50 MGL) yra tokio pavojingumo lygio, kad vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.
Vertinant Įstatymų projektus praktiniu aspektu, pažymėtina, kad teisėsaugos institucijų (taip jų ir prokuratūros) žmogiškieji ištekliai yra riboti, o atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylų tyrimas (dėl proceso apimčių, būtinybės atlikti objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir kt.) mažai kuo skiriasi nuo tyrimų, kuriuose padaroma didelė žala valstybei, teigtina, kad tai atitinkamai lems ir prokurorų darbo krūvio padidėjimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų tyrimo sąnaudas, kurios (atsižvelgiant j tai, kad reikia atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą, mokėti atlyginimą tyrėjui, prokurorui, specialistui, vykdyti teismo procesą ir kt.), tikėtina, bus didesnės nei įrodinėtinos žalos dydis (50 MGL - 1900 Eur). Įvertinus minėtus argumentus pagrįstai abejotina, ar tokios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir padarytos žalos mastas (50 MGL) yra tokio pavojingumo lygio, nuo kurio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų racionalus ir atitiktų ekonomines realijas bei proporcingumą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir siekiant tinkamo bei proporcingo teisinės atsakomybės įgyvendinimo užtikrinimo, siūlytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-273 220 ir 221 straipsnių 1 dalyse nustatytą siekiamų išvengti mokesčių minimalią sumą (50 MGL) didinti iki 100 MGL, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-274 187 straipsnio 4 dalyje nustatytą maksimalią ribą – iki 100 BBND.
Pritarti Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė tiek pagal BK 220 straipsnį, tiek pagal BK 221 straipsnį, padidinta, t. y. vietoje Įstatymo projektu siūlytos 50 MGL ribos nustatoma 100 MGL riba. 7. Lietuvos teisės institutas 2017-04-02 * Atsakydami į Jūsų raštą teikiame šias išvadas: Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo į s t a t y m o projekto Nr. XIIIP- 273. Pritariame Prezidentės iniciatyvai tobulinti baudžiamąją atsakomybę už finansinius nusikaltimus. Dėl baudžiamosios atsakomybės už finansinius nusikaltimus teisinio reguliavimo tobulinimo poreikio yra praktiškai vienareikšmiškai sutariama akademinėse diskusijose, jis taip pat išplaukia iš naujausios teismų praktikos. Manytina, nepagrįstas dabartinis reguliavimas, pagal kurį atsakomybė už mokesčių slėpimą pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą arba nepateikiant deklaracijų ar kitų finansinių dokumentų, neviršija nesunkaus nusikaltimo ribos. Mokesčių slėpimu gali būti padaroma praktiškai neriboto dydžio žala valstybei, taip pat ir kelių ar keliasdešimt milijonų eurų dydžio. Net ir tokie nusikaltimai pagal BK 220 ir 221 straipsnius laikomi nesunkiais. Palyginimui, kišenvagystė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 178 straipsnio 2 dalį yra laikoma apysunkiu nusikaltimu, vos kiek daugiau nei 9500 EUR vertės turto pasisavinimas apgaule arba vos kelių tūkstančių EUR vertės turto pasisavinimas, jei jį padaro organizuota grupė, laikomas sunkiu nusikaltimu (BK 182 straipsnio 2 d.). Pastarieji pavyzdžiai, žinoma, nelaikytini gerais, atsakomybė už turtinius nusikaltimus taip pat turėtų būti reformuojami.
Tačiau galima vienareikšmiškai teigti, kad maksimali trejų metų laisvės atėmimo sankcija yra aiškiai nepakankama mokesčių slėpimo nusikaltimams (juolab įvertinant procesines kliūtis tiriant tokius nusikaltimus, kurios minimos aiškinamajame rašte). Atsižvelgti
institutas 2017-04-02 1, 2 Dėl sąvokų Pirmiausiai norėtume pasiūlyti pašalinti vieną iš galiojančio reguliavimo trūkumų, į kurį projekte nėra atsižvelgiama, tai „mokesčių vengimo“ sąvokos vartojimas vietoj „mokesčių slėpimo“. Ši problema jau ne kartą buvo iškelta mokslininkų ir praktikų diskusijose. Mokesčių teisėje esama aiškios skirties tarp mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo. Mokesčių vengimas – tai mokesčių teisės dalykas, jis pasireiškia siekiu nepagrįstai sumažinti mokestinę prievolę neiškreipiant duomenų apie turtą, pajamas, bet piktnaudžiaujant įvairiomis mokestinėmis priemonėmis ir režimais. Mokesčių slėpimas - tai baudžiamosios teisės dalykas (žinoma, atsispiriant nuo protingos paslėptų mokesčių ribos), tai veika, kai finansinės veiklos duomenys yra apgaulingai iškraipomi ar jie nuslepiami. Taigi BK 220, 221 straipsniuose siūlytina naudoti sąvoką „nuslėpti“ vietoj „išvengti“ mokesčių, taip suderinant baudžiamosios ir mokesčių teisės sąvokas. Nepritarti
d. vykusių klausymų metu išklausius ekspertų nuomones, nuspręsta šiuo metu baudžiamajame įstatyme vartojamų sąvokų nekeisti, nes praktikoje jos nekelia problemų. Priešingai, „mokesčių vengimo“ sąvokos keitimas į „mokesčių slėpimą“ gali įnešti painiavos nusistovėjusioje teismų praktikoje. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal kai kurias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas mokesčių slėpimas traktuotinas tik kaip vienas iš mokesčių vengimo būdų. 9.
institutas 2017-04-02 1, 22 Dėl kvalifikuojančių požymių Kaip minėta, atsakomybės už turtinius nusikaltimus reguliavimas galiojančiame BK nėra sektinas pavyzdys pagrįstumo, proporcingumo, sistemingumo požiūriais. Deja, projekto autoriai, konstruodami kvalifikuotas mokesčių slėpimo sudėtis, didele dalimi seka kvalifikuoto sukčiavimo norma. Ir iš to išplaukia keletas Projekte siūlomų nuostatų trūkumų.
a) Manytina, nėra pagrįsta už finansinį nusikaltimą numatyti sankciją, kuri nenumatytų kitokių nei laisvės atėmimas bausmių (ypač, baudos).
b) Nėra pagrįsta kaip kvalifikuojantį požymį numatyti organizuotą grupę. Visų pirma, kiltų labai didelių abejonių dėl atsakomybės proporcingumo, jei vos per 50 MGL vertės dydžio mokesčių slėpimas būtų vertinamas kaip sunkus nusikaltimas, tegu ir apeliuojant į tai, kad nusikaltimas padarytas organizuotos grupės. Be to, praktika rodo, kad organizuotos grupės požymis įmonėse daromuose nusikaltimuose aiškinamas ir taikomas labai plačiai ir, manytina, per plačiai. Tokiame kontekste daugeliu atvejų organizuotos grupės padaryto mokesčių slėpimo kvalifikavimas kaip sunkaus nusikaltimo neatitiktų jo realaus pavojingumo. Manytina, visiškai pakaktų sunkų nusikaltimą kvalifikuojantį požymį apibrėžti per slėptų mokesčių vertę. Pritarti iš dalies Laisvės atėmimo iki 8 metų sankcija BK 220 ir 221 straipsniuose pasirinkta dėl to, jog tokia pati numatyta ir BK 182 straipsnyje (nenumatyta alternatyvų laisvės atėmimo bausmei). Taip siekiama išvengti situacijų, kai tam tikrais atvejais vienų mokesčių vengimas (pvz., PVM) lems laisvės atėmimo bausmės paskyrimą (su galimybe taikyti 8 metų laisvės atėmimą), o kitais atvejais – galimybę atsipirkti ne tik kur kas švelnesne laisvės atėmimo iki 3 metų bausme, bet taip ir bauda. Be to, sistemiškai vertinant baudžiamąjį įstatymą, baudos bausmė kaip alternatyva nebūdinga nusikaltimams, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų (tai numatyta tik keliuose straipsniuose).
Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones, t. y. įvertinus skirtingą BK 220 ir 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą, sankcija už kvalifikuotą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą suvienodinta su BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už kvalifikuotą mokesčių nesumokėjimą – laisvės atėmimas nuo 2 iki 6 metų, laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė palikta tik BK 220 straipsnyje (taip, kaip ir galiojančioje BK 182 straipsnio redakcijoje). Minėtų klausymų metu ekspertai pažymėjo, kad siekiant išaiškinti mokesčių vengimo nusikaltimus pirminėje tyrimo stadijoje ne visada pavyksta nustatyti tikslią vengtinų mokėti mokesčių sumą. Tai gali būti viena didžiausių kliūčių siekiant efektyviai ištirti nusikalstamą veiką taikant kriminalinės žvalgybos priemones. Būtent todėl organizuotos grupės požymis dažnai yra vienintelis kriterijus, kurio pagrindu galima sėkmingai atlikti tyrimus dėl mokesčių vengimo. Įvertinus nurodytas praktikoje kylančias ar galinčias kilti problemas, taip pat atsižvelgus į skirtingą BK 220 ir BK 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, Įstatymo projektas patikslintas organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio atsisakant tik BK 221 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas sukčiavimą kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis. Riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė tiek pagal BK 220 straipsnį, tiek pagal BK 221 straipsnį, padidinta, t. y. vietoje Įstatymo projektu siūlytos 50 MGL ribos nustatoma 100 MGL riba. 10.
institutas 2017-04-02 1, 22
c) Sveikintina, kad siūloma numatyti aukštesnę kiekybinio kvalifikuojančio požymio (nuslėptų mokesčių vertės) reikšmę (500 MGL), nei ji yra numatyta turtiniuose nusikaltimuose. 1. BK 190 straipsnyje pateiktas didelės vertės turto apibrėžimas (250 MGL) jau seniai neatitinka socialinių – ekonominių Lietuvos realijų. Šis požymis reikšmingai nekito nuo pat 2000 m., kai buvo priimtas naujasis baudžiamasis kodeksas. Per šį laikotarpį, pavyzdžiui, minimalus darbo užmokestis (MDU) pakilo nuo 124,5 EUR iki 380 EUR, t. y. daugiau kaip tris kartus. 2. Atitinkamai sunkaus turtinio nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, jo minimali riba per pastaruosius 17 metų patyrė 200 proc. „infliaciją“. Ko gero, daug kas sutiktų, kad nėra pagrįsta kiek per
traktuoti kaip sunkų nusikaltimą ir taikyti itin griežtas bausmes numatančią sankciją. Remiantis vien tik MDU indeksavimu, sunkaus nusikaltimo kiekybinis požymis turėtų būti mažiausiai tris kartus aukštesnis, t. y. mažiausiai 750 MGL (28500 EUR). Tai galėtų būti taikoma turtiniams nusikaltimams. Atsižvelgiant į BK išdėstytą vertybių hierarchiją, pagal kurią mokestinė žala valstybei yra vertinama kiek švelniau, nei turtinė žala asmenims, galima būtų svarstyti ir apie dar didesnę slepiamų mokesčių vertę kaip sunkaus nusikaltimų požymį (pvz., 1000 MGL, 38000 EUR). Šiam kontekstui norėtume pacituoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą, pateiktą 1997 metais, kai MDU buvo dar mažesnis, nei 2000 metais. Jau tuomet LAT senatas siūlė nenusismulkinti vertinant mokestinę žalą: „Senatas laiko teisinga tokią teismų praktiką, kai didelę turtinę žalą valstybei, numatytą 1961 m. BK 325 str. 2 d., sudaro daugiau negu 3 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) mokesčių, o didelę turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, numatytą BK 325 str.
didesnė negu 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) įmokų dydžio suma“. Pritarti Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. BK 220 straipsnio 2 dalyje vietoj 500 MGL dydį viršijančios mokesčių sumos, kaip kvalifikuojančio požymio, siūloma nustatyti 750 MGL dydžio ribą. BK 221 straipsnio nuostatos atitinkamai suderintos su BK 219 straipsnyje numatytais požymiais – atsisakyta kvalifikuojančio organizuotos grupės požymio šio straipsnio 2 dalyje, vieninteliu kvalifikuojančiu požymiu paliekant 500 MGL dydžio mokesčių sumą (taip, kaip ir BK 219 straipsnio 2 dalyje). 11. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-05-02 1, 2 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautas raštas, kuriame prašoma pateikti išvadas dėl Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-273, Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-274 <...>. Įvertinę nurodytų įstatymų pakeitimo projektus, pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-273. Įvertinę šį projektą, pažymime, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio formuluotė „siekdamas išvengti mokesčių“ keistina į „siekdamas nuslėpti mokesčius“. Tas pats pasisakytina ir dėl BK 221 straipsnyje vartojamos formuluotės, ji keistina į „siekdamas nuslėpti“. Mokesčių vengimo objektas – tai mokesčių teisės normų reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys mokesčių nustatymo ir administravimo srityje, kuriais sukuriami, paskirstomi ir naudojami piniginiai ištekliai, formuojamas valstybės biudžetas.
Slepiant mokesčius, turint tikslą gauti mokestinę naudą, iškreipiamos aplinkybės, kurios yra tiesioginis apmokestinimo pagrindas, tai yra buhalterinėje apskaitoje nėra fiksuojami realiai mokesčių mokėtojo atliekami veiksmai, kurie nulemia mokėtino mokesčio dydį, taip sumažinant mokesčio bazės dydį. Mokesčių vengimas – mokesčių teisės reguliavimo sritis ir tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o mokesčių slėpimas – baudžiamosios teisės reguliavimo sritis. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimais siekiama įtvirtinti bausmės griežtinimo priemones – padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo trejų iki aštuonerių metų. Siūloma griežtinimo priemonė siejama su veikų kvalifikavimo atribojimo būtinybe, t. y. BK 220 ir
veikos sudėtimi. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad mokestinio pobūdžio nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį, padaromos žalos valstybei mastą prilygsta turtinio sukčiavimo pavojingumui. Siūlomos BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalyse numatytos sankcijos identiškos BK 182 straipsnio 2 daliai. Tačiau BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalių sankcijos skiriasi nuo BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos. Siekdami, kad nebūtų pažeistas baudžiamojo įstatymo nuoseklumas, siūlome BK 220 ir 221 straipsnių 1 dalyse numatytą sankciją suvienodinti su BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – iki trejų metų. Nepritarti
d. vykusių klausymų metu išklausius ekspertų nuomones, nuspręsta šiuo metu baudžiamajame įstatyme vartojamų sąvokų nekeisti, nes praktikoje jos nekelia problemų.
Priešingai, „mokesčių vengimo“ sąvokos keitimas į „mokesčių slėpimą“ gali įnešti painiavos nusistovėjusioje teismų praktikoje. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal kai kurias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas mokesčių slėpimas traktuotinas tik kaip vienas iš mokesčių vengimo būdų. BK 220 ir 221 straipsnių pirmosiose dalyse laisvės atėmimo iki 4 metų bausmė pasirinkta dėl to, kad būtent tokia sankcija numatyta ir už mokesčių nesumokėjimą (BK 219 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu siekiama užtikrinti baudžiamosios atsakomybės už mokesčių vengimą reglamentavimo nuoseklumą ir sistemiškumą. 12. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-05-02 1,2 2,2 BK 220 ir
mokesčių, kuriuos siekiama nuslėpti, dydžio, todėl siūlome papildomai diferencijuoti atsakomybę už mokesčių vengimą skirtingose straipsnio dalyse, atsižvelgiant į išvengtų (nuslėptų) mokesčių sumą, t. y. kai nusikalstama veika išvengtina suma viršija 250 MGL, tačiau neviršija 700 MGL, toks nusikaltimas priskirtinas prie apysunkių, o kai išvengtina suma viršija 700 MGL – prie sunkių nusikaltimų kategorijos. 700 MGL suma pasirinkta todėl, kad prie sunkių nusikaltimų kategorijos priskirtinomis veikomis siekiama išvengti stambaus masto mokesčių ir tokius nusikaltimus daro organizuotos grupės, naudodamosi sudėtingomis nusikalstamomis schemomis. Šioms grupėms, schemoms išaiškinti dažniausiai būtina taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurie pagal dabartinį reglamentavimą leidžiami tik esant sunkiam nusikaltimui. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones.
BK 220 straipsnio 1 dalyje vietoj 50 MGL siūloma nustatyti 100 MGL dydžio ribą, nuo kurios kiltų baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Atitinkamai patikslinta ir BK 221 straipsnio 1 dalis. BK 220 straipsnio 2 dalyje vietoj 500 MGL dydį viršijančios mokesčių sumos, kaip kvalifikuojančio požymio, siūloma nustatyti 750 MGL dydžio ribą. BK 221 straipsnio nuostatos dėl 500 MGL dydžio ribos nekeičiamos, nes atitinkamos nuostatos numatytos ir galiojančiame BK 219 straipsnyje. Būtent į tai, kad nusikaltimai, įtvirtinti BK 219 ir 221 straipsniuose yra panašūs pagal pavojingumą, dėmesį atkreipė ir ekspertai minėtų klausymų metu. 13. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-05-02 1, 22 Taip pat atsisakytina alternatyvaus veiką kvalifikuojančio požymio – veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje, nes jo būtinumui šiuose straipsniuose nėra aiškaus pagrindimo. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones. Ekspertai pažymėjo, kad siekiant išaiškinti mokesčių vengimo nusikaltimus pirminėje tyrimo stadijoje ne visada pavyksta nustatyti tikslią vengtinų mokėti mokesčių sumą. Tai gali būti viena didžiausių kliūčių siekiant efektyviai ištirti nusikalstamą veiką taikant kriminalinės žvalgybos priemones. Būtent todėl organizuotos grupės požymis dažnai yra vienintelis kriterijus, kurio pagrindu galima sėkmingai atlikti tyrimus dėl mokesčių vengimo. Įvertinus nurodytas praktikoje kylančias ar galinčias kilti problemas, taip pat atsižvelgus į skirtingą BK 220 ir BK 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, Įstatymo projektas patikslintas organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio atsisakant tik BK 221 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas sukčiavimą kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis. 14. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-02-07 * Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas),
ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio (Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas) nuostatas, siekiant užtikrinti adekvačių ir mokesčių vengimo pavojingumą atitinkančių bausmių skyrimą, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas teisėsaugos institucijoms kuo greičiau ir efektyviau išaiškinti šias nusikalstamas veikas. Atlikę Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad Įstatymų projektai (jeigu būtų priimti) yra ydingi antikorupciniu požiūriu ir sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Manome, kad siūlomi teisės aktų nuostatų pakeitimai turės teigiamos įtakos aiškesniam baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisiniam reguliavimui ir adekvačiam bausmių už mokesčių vengimą, kuris daro žalą valstybės biudžetui, paskyrimui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-06-07 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
2017 m. birželio 7 d. Nr. 422 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-178 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-273 (toliau – įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-274 (toliau –
juos tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti
Respublikos Vyriausybė
Vadovaujantis įstatymo projektu teikiamais Baudžiamojo kodekso 220 ir
laikomas nusikaltimas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, o vadovaujantis galiojančio Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, stambaus masto sukčiavimu (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis) laikomas nusikaltimas, kai įgyjamas 250 MGL dydžio vertės svetimas turtas ar turtinė teisė arba išvengiama tokios pat vertės turtinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, priešingai, nei siekiama įstatymo projektu, baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą mokesčių vengimą ir už stambaus masto sukčiavimą, nepaisant suvienodintos maksimalios aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, nebus vienoda, kadangi už mokesčių vengimą įstatymo projektu nustatoma dvigubai didesnė (500 MGL) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba, t. y. sunkiu nusikaltimu bus laikomas dvigubai didesnės mokesčių sumos išvengimas, negu nustatyta už kvalifikuotą sukčiavimą.
Dėl šių priežasčių, siekiant įgyvendinti įstatymo projekto tikslus, įstatymo projekte reikėtų tiksliau suvienodinti mokesčių vengimo (Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalis ir
dalis) nusikalstamas veikas kvalifikuojančius požymius (visose šių nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse nurodyti arba 250 MGL, arba 500 MGL dydžio sumas), siekiant užtikrinti siūlomo teisinio reguliavimo sistemiškumą ir nuoseklumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūlomos Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių kvalifikuotos sudėtys formuluojamos tapačios su Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalies (Mokesčių nesumokėjimas) sudėtimi, t. y. visų šių nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse nurodomas vienodas (500 MGL) išvengtų ar nesumokėtų mokesčių sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga įstatymo projektu siūlomas Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies ir 221 straipsnio 2 dalies sankcijas ir jų ribas vienodinti ne su Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies, o su Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalies sankcijomis, tokiu būdu kartu tinkamai suvienodinant visų nusikaltimų, susijusių su mokesčių vengimu ar nesumokėjimu, kvalifikuotų sudėčių požymius ir sankcijas. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones.
Atsižvelgus į pastabas, jog BK 220 ir BK 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas skiriasi, sankciją už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) siūloma suvienodinti ne su BK 220 straipsnyje siūlomomis sankcijomis, o su sankcija, įtvirtinta už kitą, panašaus pavojingumo pobūdžio nusikaltimą – mokesčių nesumokėjimą (BK 219 straipsnis), t. y. BK 221 straipsnio 1 dalyje palikti maksimalią galimą bausmę – laisvės atėmimą iki 4 metų (taip, kaip ir numatyta pateiktame Įstatymo projekte), o šio straipsnio 2 dalyje vietoje Įstatymo projektu siūlomos laisvės atėmimo bausmės iki 8 metų numatyti laisvės atėmimo nuo 2 iki 6 metų bausmę (būtent tokia sankcija įtvirtinta ir BK 219 straipsnio 2 dalyje). Įstatymo projektas taip pat patikslintas nustatant kitokią ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą, ir koreguojant mokesčių vengimą kvalifikuojančius požymius. BK 220 straipsnio
kiltų baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Atitinkamai patikslinta ir BK 221 straipsnio 1 dalis. BK 220 straipsnio
kvalifikuojančio požymio, siūloma nustatyti 750 MGL dydžio ribą. BK 221 straipsnio nuostatos atitinkamai suderintos su BK 219 straipsnyje numatytais požymiais – atsisakyta kvalifikuojančio organizuotos grupės požymio šio straipsnio 2 dalyje, o sankcija už kvalifikuotą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą suvienodinta su BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už kvalifikuotą mokesčių nesumokėjimą – laisvės atėmimas nuo 2 iki 6 metų. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-07 1, 2 2.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti vienodą baudžiamosios atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą atsiradimo ribą, t. y. atsakomybė atsirastų, kai duomenys nepateikiami arba neteisingai pateikiami, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 50 MGL dydžio sumą (kvalifikuoto nusikaltimo atveju – 500 MGL). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis nustatomas įvertinus visus šios veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, kurių visuma, o ne vienas iš požymių, atskleidžia uždraustos veikos pavojingumą. Todėl vienodas Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tikslas, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, neabejojant dėl jo reikšmės, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis kriterijus, kaip nurodo įstatymo projekto autoriai, sprendžiant dėl šių nusikaltimų tarpusavio pavojingumo. Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų subjektyviųjų ir objektyviųjų sudėties požymių sisteminis vertinimas atskleidžia, kad šių nusikalstamų veikų subjektyviųjų ir objektyviųjų sudėties požymių sisteminis vertinimas atskleidžia, kad šių nusikalstamų veikų pavojingumas vis dėlto yra skirtingas. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, t. y. baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda, kai jis, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją ar kitą dokumentą įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir šį suklastotą dokumentą pateikia valstybės įgaliotai institucijai. Kitaip tariant, juo kriminalizuojama neteisėtų veiksmų, kurie apima ir dokumento suklastojimą, seka. Šiais veiksmais klaidinamas mokesčių administratorius, kyla grėsmė, kad mokesčiai bus neteisingai apskaičiuoti.
Baudžiamojo kodekso
kito dokumento nepateikimą po to, kai mokesčių administratorius apie tai priminė, t. y. baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda tik už neteisėtą neveikimą – pareigos pateikti dokumentą nevykdymą. Šiais veiksmais kliudoma administruoti mokesčius, tačiau savaime mokesčių administratorius nėra suklaidinamas, grėsmė neteisingai apskaičiuoti mokesčius tiesiogiai nekyla. Skirtingą minėtų nusikalstamų veikų pavojingumą pažymėjo ir įstatymų leidėjas, galiojančiame baudžiamajame įstatyme nustatydamas skirtingas baudžiamosios atsakomybės ribas. Už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą baudžiamoji atsakomybė šiuo metu atsiranda, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 10 MGL dydžio sumą, o už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, – kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 MGL dydžio sumą, taigi tarp šių ribų yra net 490 MGL dydžio skirtumas. Atsižvelgiant į tai, Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika vertintina kaip pavojingesnė už Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje nurodytą veiką, o tas pats nusikalstamas tikslas – siekis išvengti mokesčių – savaime nereiškia, kad nusikaltimai yra vienodai pavojingi. Priėmus įstatymo projektą, į šiuos nusikalstamų veikų pavojingumo tarpusavio skirtumus liktų neatsižvelgta. Be to, siūlomais pakeitimais baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą kartu būtų ir švelninama, ir griežtinama, kadangi Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje siūlomas nusikalstamos veikos dekriminalizavimas (riba keliama nuo 10 iki 50 MGL), o Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje – naujo apysunkio nusikaltimo, kuris šiuo metu laikomas administraciniu nusižengimu, kriminalizavimas (riba nuo 500 MGL nuleidžiama iki 50 MGL, t. y. riba mažėja 10 kartų).
Kartu įstatymo projektu siūlomos sankcijos už Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką stokoja proporcingumo, kadangi ši nusikalstama veika nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, su nedideliais pakeitimais buvo laikoma nesunkiu nusikaltimu, o siūlomais pakeitimais tuos pačius veiksmus dabar siūloma laikyti sunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, nors mokestinis teisinis reguliavimas iš esmės nesikeitė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekte aptariamuoju aspektu kartu nesiūloma tikslinti Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalies dispozicijos, kuri suformuluota tokiais pat principais kaip ir Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių dispozicijos. Dėl šių priežasčių siūlytina įvertinti skirtingą Baudžiamojo kodekso 220 ir
straipsniuose įtvirtinti skirtingas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas arba nustatyti skirtingo dydžio sankcijas. Priešingu atveju Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų tikslinga sujungti į vieną naują Baudžiamojo kodekso straipsnį, jame aiškiai apibrėžti šios jungtinės nusikalstamos veikos sudėties požymius, įskaitant kvalifikuotų sudėčių požymius, ir nustatyti bendrą šio straipsnio atgrasančią sankciją.
Be to, atliekant Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimus, siūlytina kartu tikslinti ir Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio nuostatas (pavyzdžiui, 219 straipsnio 1 dalyje baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribą pakelti iki 50 MGL dydžio). Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgus į klausymų, vykusių 2017 m. spalio 3 d., metu išsakytas ekspertų nuomones, t. y. įvertinus skirtingą BK 220 ir 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą, sankcija už kvalifikuotą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą suvienodinta su BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už kvalifikuotą mokesčių nesumokėjimą – laisvės atėmimas nuo 2 iki 6 metų, laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė palikta tik BK 220 straipsnyje (taip, kaip ir galiojančioje BK 182 straipsnio redakcijoje). 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
siūlomais pakeitimais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 187 straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvengtų mokesčių suma didinama nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip administracinis nusižengimas savo pobūdžiu tampa sunkesnis. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti didinama ir Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta viršutinė baudos riba. Pritarti Teikiamu Įstatymo projektu ANK 187 straipsnio 4 dalies nuostatos atitinkamai tikslinamos. Siūloma nustatyti baudą nuo 500 iki 6 000 eurų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-273 ir tobulinti jį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Atsižvelgti Teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-273(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintas įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė