Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Senatvės pensijos dydžio naujinimas
kiekvienų kalendorinių metų liepos sausio 1 dienos, pradedant
dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais (tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., –
dydis β mažesnis už taikytą iki šiol, taikomas buvęs dydis;
tvarka, taikant asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių tų metų sausio 1 dieną. 2. Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.“2 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimas
1.
Nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, netekto darbingumo pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens po pensijos paskyrimo įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) jei asmeniui naudinga, netekto darbingumo pensijos bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant papildomai įgytą stažą ir taikant tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai reikalavimus pagal jo amžių einamųjų metų sausio 1 dieną;
2) netekto darbingumo pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka, didinant įgytų iki tų metų sausio 1 dienos apskaitos vienetų skaičių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičių mažinant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio dydžiu. 2. Naujas netekto darbingumo pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.“3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Senatvės, Netekto netekto darbingumo ir invalidumo pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių naujinimas 1.
Nesukakusių senatvės pensijos amžiaus Asmenų asmenų, kurie gauna netekto darbingumo ar invalidumo pensijas, paskirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kuriems pensija nebuvo paskirta pagal šio įstatymo 49 straipsnį, pensijų dydžiai gali būti naujinami, per metus įskaitant tiek apskaitos vienetų, kiek pagal šio įstatymo 13 straipsnį apskaičiuotas dydis viršija dydį 0,78 · K, kur K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį po 1994 metų, pagal kurį mokama netekto darbingumo ar invalidumo pensija. 2. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, po šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems apskaitos vienetų, nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos sausio 1 d., pradedant 2019 metais, pensijų dydžiai naujinami, pridedant asmens įgytų apskaitos vienetų skaičiaus (šio straipsnio 1 dalis) ir galiojančios apskaitos vieneto vertės sandaugos dydį. Naujas netekto darbingumo ar invalidumo pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas. 3. Senatvės pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžiai, apskaičiuoti šio įstatymo 45 straipsnio 1 – 4 dalyse, 46 straipsnio 1 – 5 dalyse bei 48 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta tvarka, naujinami šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Pensijos mokėjimas asmeniui, kuriam iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo mokama neperskaičiuota pensija 1.
Asmeniui mokama pensija, paskirta iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir neperskaičiuota pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Pensijų įstatymą (toliau – neperskaičiuota pensija), kiekvienais metais nuo sausio 1 d. indeksuojama šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Jeigu neperskaičiuota pensija (be priedo už stažo metus, jei šis priedas buvo paskirtas) viršija ar po indeksavimo pradeda viršyti galiojančią patvirtintą maksimalią neperskaičiuotą pensiją, ji mokama maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio tol, kol tam asmeniui perskaičiuota pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Pensijų įstatymą (be priedo už stažo metus, jei šis priedas buvo paskirtas) pensija ima viršyti patvirtintos maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį. Kai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinama nauja maksimali neperskaičiuota pensija, neperskaičiuota pensija (be priedo už stažo metus, jei šis priedas buvo paskirtas) indeksuojama šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, neviršijant naujos maksimalios neperskaičiuotos pensijos. Neperskaičiuotos invalidumo pensijos mokamos tol, kol pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Pensijų įstatymą perskaičiuota pensija pradeda viršyti neperskaičiuotos pensijos dydį, o neperskaičiuotos senatvės pensijos – tol, kol šio įstatymo 45, 46 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuota senatvės pensija pradeda viršyti mokamos neperskaičiuotos pensijos dydį. Tokiu atveju asmeniui pradedama mokėti perskaičiuota pensija. 3. Maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį tvirtina Taryba. Nauju maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžiu laikomas praėjusių kalendorinių metų keturių ketvirčių vidutinės senatvės pensijos dydis sveikojo skaičiaus tikslumu.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų, arba asmens pageidavimu – viena iš šių pensijų.“2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pensijos, nurodytos šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje,
metus), taip pat pensijos dalys, nurodytos šio įstatymo 45 straipsnio
dydį (pensijos dalį) iš IK. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Senatvės pensijos dydžio naujinimas
1.
Nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos sausio 1 dienos, pradedant
dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) bendroji dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 17 straipsnį, pagal tų metų sausio 1 dieną asmens įgyto stažo duomenis naujai įvertinant dydį β kaip asmens įgyto ir būtinojo stažo, galiojusio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais (tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., –
dydis β mažesnis už taikytą iki šiol, taikomas buvęs dydis;
tvarka, taikant asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių tų metų sausio 1 dieną. 2. Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs pensijų dydžių skirtumas.“4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimas
1.
Nuo kiekvienų kalendorinių metų liepos sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, netekto darbingumo pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens po pensijos paskyrimo įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:
1) jei asmeniui naudinga, netekto darbingumo pensijos bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant papildomai įgytą stažą ir taikant tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai reikalavimus pagal jo amžių einamųjų metų sausio 1 dieną;
2) netekto darbingumo pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka, didinant įgytų iki tų metų sausio 1 dienos apskaitos vienetų skaičių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičių mažinant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio dydžiu. 2. Naujas netekto darbingumo pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio netekto darbingumo pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio netekto darbingumo pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.“5 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Senatvės, Netekto netekto darbingumo ir invalidumo pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių naujinimas 1.
Nesukakusių senatvės pensijos amžiaus Asmenų asmenų, kurie gauna netekto darbingumo ar invalidumo pensijas, paskirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kuriems pensija nebuvo paskirta pagal šio įstatymo 49 straipsnį, pensijų dydžiai gali būti naujinami, per metus įskaitant tiek apskaitos vienetų, kiek pagal šio įstatymo 13 straipsnį apskaičiuotas dydis viršija dydį 0,78 K, kur K
pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžiai, apskaičiuoti šio įstatymo 45 straipsnio 1 – 4 dalyse, 46 straipsnio 1 – 5 dalyse bei 48 straipsnio
tvarka.“6 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Pensijos mokėjimas asmeniui, kuriam iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo mokama neperskaičiuota pensija 1.
Asmeniui mokama pensija, paskirta iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir neperskaičiuota pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Pensijų įstatymą (toliau – neperskaičiuota pensija), kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos indeksuojama šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Jeigu neperskaičiuota pensija (be priedo už stažo metus, jei šis priedas buvo paskirtas) viršija ar po indeksavimo pradeda viršyti galiojančią patvirtintą maksimalią neperskaičiuotą pensiją, ji mokama maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio tol, kol tam asmeniui perskaičiuota pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Pensijų įstatymą (be priedo už stažo metus, jei šis priedas buvo paskirtas) pensija ima viršyti patvirtintos maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį. Kai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinama nauja maksimali neperskaičiuota pensija, neperskaičiuota pensija (be priedo už stažo metus, jei šis priedas buvo paskirtas) indeksuojama šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, neviršijant naujos maksimalios neperskaičiuotos pensijos. Neperskaičiuotos invalidumo pensijos mokamos tol, kol pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiojusį Pensijų įstatymą perskaičiuota pensija pradeda viršyti neperskaičiuotos pensijos dydį, o neperskaičiuotos senatvės pensijos – tol, kol šio įstatymo 45, 46 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuota senatvės pensija pradeda viršyti mokamos neperskaičiuotos pensijos dydį. Tokiu atveju asmeniui pradedama mokėti perskaičiuota pensija. 3. Maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį tvirtina Taryba. Nauju maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžiu laikomas praėjusių kalendorinių metų keturių ketvirčių vidutinės senatvės pensijos dydis sveikojo skaičiaus tikslumu.
Neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, kurie yra įgiję didesnį kaip 30 metų stažą, priedas už stažo metus nuo 2018 m. sausio 1 d. apskaičiuojamas pagal formulę B · (S – 30)/ 30, kurioje:
paskutinio pensijos skyrimo iki šio įstatymo įsigaliojimo asmuo buvo draustas pensijų socialiniu draudimu, priedui už stažo metus apskaičiuoti turimo stažo duomenys atnaujinami 2017 m. gruodžio 31 d.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigos (toliau – administravimo įstaigos) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d., iki šios datos paskirtų socialinio draudimo senatvės pensijų, apskaičiuotų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, mokėjimą atnaujina be asmenų prašymo nuo 2018 m. sausio 1 d., jeigu ši pensija yra didesnė už mokamą socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Nuo 2018 m. sausio 1 d. susidariusį pensijų dydžių skirtumą administravimo įstaigos apskaičiuoja ir šiems asmenims išmoka ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 31 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki socialinio draudimo senatvės pensijų, apskaičiuotų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, atnaujinimo mėnesio susidaręs pensijų dydžių skirtumas išmokamas ir tiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir po šios datos kreipėsi dėl iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų socialinio draudimo senatvės pensijų atnaujinimo.“ 3.
Administravimo įstaigos socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau kurie nesikreipė dėl socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo, socialinio draudimo senatvės pensijas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo II ir VII skyrių nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. skiria pagal asmenų pateiktus prašymus. Jei prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją asmuo pateikia iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir jam apskaičiuota socialinio draudimo senatvės pensija yra didesnė už mokamą socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, susidariusį pensijų dydžių skirtumą administravimo įstaigos apskaičiuoja ir išmoka nuo 2018 m. sausio 1 d. Jei prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją asmuo pateikia nuo 2021 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, naujo dydžio pensija apskaičiuojama ir mokama, laikantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų. 4. Neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, kurie yra įgiję daugiau kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažo, administravimo įstaigos priedą už stažo metus pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas apskaičiuoja nuo 2018 m. sausio
skirtumą išmoka ne vėliau kaip 2019 m. kovo 31 d.
Jei šiems asmenims socialinio draudimo senatvės pensija buvo apskaičiuota pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, asmeniui mokama didesnioji pensija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino nuo 2019 m. įsigaliosianti mokesčių ir pensijų sistemos reforma, galimybės pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbant gauti vaiko priežiūros išmokas nebuvimas, nepakankamas nedarbingumo nustatymo priežiūros mechanizmas, siekis užtikrinti teisingą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą (toliau – priedas) mokėjimą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms pasinaudoti neįgalumo nustatymo priežiūros funkcija, nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims tokią apmokestinamąją bazę, kad dėl mokesčių ir pensijų sistemos reformų įgyvendinimo jų apmokestinimas išliktų panašiame lygyje. Patikslinti įstatymo nuostatas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir
projekto tikslas – nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomos socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ tokio dydžio, kad po mokesčių ir pensijų sistemos reformų įgyvendinimo jų apmokestinimas išliktų panašiame lygyje. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas pajamų gavusiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais gauti išmokas, ne mažesnes nei 50 procentų dydžio priskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509
nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų tikslas – nustatyti procentinę išmokų dalį, kurią pritaikius, išmokos, mokamos po mokesčių ir pensijų sistemos reformos įgyvendinimo, būtų ne mažesnės nei iki šios reformos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu savarankiškai dirbantiems asmenims keičiama įmokų bazė. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1340 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama, kad asmenims, kuriems nedarbo draudimo išmokos buvo paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas bus tęsiamas arba kurios bus pradėtos mokėti po 2019 m. sausio 1 d., nedarbo socialinio draudimo išmokos pastovi dalis būtų perskaičiuota, pasikeitus MMA dydžiui (ne dėl mokesčių konsolidavimo). Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabą dėl Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo mokamų kompensacijų už šių fondų įmokų surinkimą ir pervedimą, išmokų skyrimą ir mokėjimą, šiame įstatyme reglamentuotos skirtingai, nors Garantinis fondas bei Ilgalaikio darbo išmokų fondas savo esme yra panašūs fondai. Todėl šio projekto tikslas yra suvienodinti įstatymo formuluotes dėl kompensacijų mokėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant:
už tarnybą (toliau – pareigūnų ir karių valstybinė pensija) gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), reikia apskaičiuoti mokėtiną pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą (toliau – priedas) dalį. Mokėtina priedo dalis apskaičiuojama socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal praėjusį mėnesį, gautų draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), dydį.
Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas turi sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, kas iš esmės reiškia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (įstaiga, kuri administruoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą) (toliau – Valdyba), duomenis, reikalingus apskaičiuoti mokėtinai priedo daliai ar nustatyti asmens teisę gauti priedą, vėliausiai gali gauti 15 d. Tuo tarpu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedas už praėjusį mėnesį mokamas einamojo mėnesio 16 d. Atsižvelgiant į tai, teisingai apskaičiuoti, suformuoti mokėjimo žiniaraščius bei išmokėti priedą techniškai yra neįmanoma;
draudimo įstatymo 4–6 straipsniuose. Tačiau ne visi jie gauna draudžiamąsias pajamas, pvz., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1–7 ir 10 dalyse nurodyti asmenys draudžiami socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo tam tikrų sumų, kurios laikomos jų draudžiamosiomis pajamomis, tačiau tokių pajamų faktiškai jie negauna. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 8–10 dalyse nurodyti asmenys nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu, tačiau draudžiamąsias pajamas jie gali gauti. Tuo tarpu priedo mokėjimas yra siejamas su asmens draustumu pensijų socialiniu draudimu ir gautų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.
I-549 19, 33, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama atsisakyti šiuo metu taikomo neperskaičiuotų pensijų ribojimo bei koreguoti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio socialinio draudimo pensijų naujinimo procedūras. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siekiama, kad darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalis bei subsidija socialinėms įmonėms už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją būtų ne mažesnės nei iki mokesčių reformos įgyvendinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 14 VDU suma (nuo 2019 m. sausio
individualią veiklą), kurio pajamos, pavyzdžiui, siekia 1000 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondui sumoka 189,5 eurus (28,9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo + 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo) įmokų sumą (preliminarūs skaičiavimai neįvertinus leidžiamų atskaitymų). Nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys per metus nemoka įmokų nuo didesnės nei 28 VDU (22 643,60 eurų) sumos. Taip pat nėra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos atlieka neįgalumo nustatymo priežiūros funkcijos. Neįgalumo nustatymo teisingumą prižiūri Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Praktikoje pasitaiko atvejai, kai pagal medicininius ir socialinius dokumentus NDNT nustato asmens neįgalumo ar nedarbingumo lygį, o socialinio draudimo išmokas mokanti institucija pastebi, kad asmens nedarbingumo (neįgalumo) lygis galimai neatitinka dokumentuose užfiksuotų duomenų. Tokiu atveju yra nepakankamas teisinis pagrindas užginčyti dokumentuose užfiksuotus realybės neatitinkančius faktus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančiai mamai (tėčiui) gali būti mokamas skirtumas tarp išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio.
Jei darbo užmokestis viršija priskaičiuotą vaiko priežiūros išmoką, tai ši išmoka nemokama. Šiuo metu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme numatyti periodinių išmokų dydžiai, kurie apskaičiuojami neįvertinant po mokesčių ir pensijų sistemos reformos pasikeitusį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys moka 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tų pačių sumų, nuo kurių skaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad nedarbo draudimo išmokos, kurios paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas tęsiamas arba kurios pradedamos mokėti po 2019 m. sausio 1 d. (nebaigus mokėti paskirtosios nedarbo draudimo išmokos, atnaujinus bedarbio statusą ar kitais nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo atvejais), neperskaičiuojamos pagal naujus nedarbo draudimo išmokų dydžius ir toliau mokamos ne mažesnės, negu buvo (turėjo būti) mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme numatyta, kad Garantinio fondo lėšos naudojamos Garantinio fondo administravimo išlaidoms apmokėti Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka, o Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšos naudojamos įmokų į Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo ir valdymo išlaidoms apmokėti. Galiojantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr.
I-549 (toliau – Pensijų įstatymas) nustato maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, visos iki tol paskirtos socialinio draudimo pensijos buvo perskaičiuotos pagal naujas taisykles. Siekiant užtikrinti, kad pensijų gavėjams dėl perskaičiavimo pensijos nesumažėtų, buvo nustatyta, kad jei po perskaičiavimo asmens pensija sumažėja, jam ir toliau mokama neperskaičiuota pensija. Neperskaičiuota pensija asmenims mokama tol, kol lygiagrečiai indeksuojama perskaičiuotoji pensija ima viršyti neperskaičiuotąją. Tuomet įstatymo nustatyta tvarka asmeniui tęsiamas perskaičiuotos pensijos mokėjimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad neperskaičiuotos pensijos kai kuriems asmenims buvo skaičiuojamos taikant senąsias, palankesnes stažo (stažai įskaitomi dviguba, triguba trukme) ir pajamų vertinimo taisykles, jų dydis buvo apribotas (1995 m. ši riba buvo 500 litų), kad lengvatos nesudarytų palankesnių sąlygų, nei naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Nuo 2006 m. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta galimybė indeksuoti maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį. Naują maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį tvirtino Vyriausybė – maksimalios neperskaičiuotos pensijos riba didėjo tiek procentų, kiek procentų didėjo bazinė pensija. 2017 m. maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis buvo 285 Eur. Nuo 2018 m. maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis indeksuojamas pagal kiekvienais metais apskaičiuojamą Indeksavimo koeficientą. Nuo 2018-01-01 maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis – 304,78 Eur.
Kartu Pensijų įstatymas nustato, kad socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos nuo 2019 m. bus naujinamos kasmet nuo liepos 1 d., į pensijos apskaičiavimą įtraukiant asmens per praėjusius kalendorinius metus įgytą socialinio draudimo stažą (toliau – stažas) ir apskaitos vienetus. Tačiau nors į pensijos apskaičiavimą įtraukiamas iki praėjusių metų gruodžio 31 d., įgytas papildomas stažas ir apskaitos vienetai, naujo dydžio pensijos mokėjimas numatytas tik nuo liepos 1 d., taigi gavėjai neteks pensijos padidėjimo už 6 mėnesius. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjui, priedas mokamas iki įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu jis nėra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje, arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų bei nėra savarankiškai dirbantis asmuo, arba jo gaunamos draudžiamosios pajamos yra mažesnės negu 1 MMA. Jeigu asmuo nėra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal praėjusį mėnesį mėnesio gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Priedo mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią jo gavėjas tapo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, jeigu jo gaunamos draudžiamosios pajamos per mėnesį yra lygios 1 MMA ir daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr.
XIII-1342, kuris įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 0,78 MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Socialinėms įmonėms už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją mokama subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant 1,55 tą mėnesį galiojančios MMA dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektais siūloma nustatyti, kad:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vykdo neįgalumo nustatymo priežiūros funkciją tuo atveju, kai po NDNT priimto sprendimo dėl asmeniui nustatyto neįgalumo, nedarbingumo ar darbingumo lygio, atsiranda pagrįstos abejonės dėl faktinės padėties ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų neatitikimo. 2) savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas moka nuo 100 proc. apmokestinamųjų (savo poreikiams išsiimamų) pajamų. 3) metinės savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, negali būti didesnės nei praėjusių metų 43 VDU suma.
4) duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu ((ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
apmokestinimo pakeitimais siūloma nustatyti tokią socialinio draudimo įmokų bazę, kad jų apmokestinimas po mokesčių ir pensijų reformos išliktų panašiame lygyje. Siūloma nustatyti, kad savarankišką veiklą vykdantys asmenys ir deklaruojantys savo pajamas, mokėtų socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų (išimamų asmeniniams poreikiams lėšų sumos), nes dėl socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifų pakeitimo, toks siūlymas leidžia šiems asmenims apmokestinimą išlaikyti panašiame lygyje. Pavyzdžiui, asmenys vykdantys individualią veiklą 2018 metais privalėjo mokėti 28,9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Deklaruodami 1000 eurų dydžio apmokestinamąsias pajamas ir mokėdami įmokas nuo pusės jų sumos (nevertinant leidžiamų atskaitymų), šie asmenys privalėjo sumokėti 189,5 eurus socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. 2019 metais, dėl mokesčių ir pensijų reformos socialinio draudimo reformos, patvirtinus naujus įmokų tarifus, asmenys vykdantys individualią veiklą mokės 12,52 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir 6,98 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Nustačius prievolę šiems asmenims mokėti įmokas nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma sieks 195 eurus. Taigi, mokestinė našta šiems asmenims neženkliai padidės. Tačiau pažymėtina, kad pavyzdžiui, asmenims, vykdantiems veiklą su verslo liudijimais mokestinė našta ženkliai sumažės, kadangi jie įmokas moka nuo MMA. 2018 metais, taikant 25,3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą bei 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas šie asmenys mokėjo 137,2 eurus valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Kadangi nuo 2019 metų šie asmenys mokės 8,72 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bei 6,98 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jų apmokestinimas mažės ir sieks 80,9 eurus. Taip pat nustatomos 43 VDU siekiančios įmokų ,,lubos“ savarankiškai dirbantiems asmenims. Žemiau pateiktoje lentelėje atskleistas savarankiškai dirbančių asmenų maksimalių socialinio draudimo įmokų pasikeitimų palyginimas.
Jei nebūtų reformos Pagal siūlymus
808,7x28=22643,6 881,46x28=24680,84 1136,2x43=48856,6 Įmokų „lubos“, kai mokamos įmokos pensijų, ligos ir motinystės draudimui (Eur) 22643,6x(0,289+0,09)=8581,92 24680,84x(0,289+0,09) =9354,04 48856,6x(0,1252+0,0698)=9527,04 Įmokų „lubos“, kai mokamos įmokos pensijų, ligos, motinystės ir nedarbo draudimui (Eur) 22643,6x(0,303+0,09)=8898,9 24680,84x(0,303+0,09) =9699,57 48856,6x(0,1383+0,0698)=10167,06 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad jeigu pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančios apdraustojo darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 50 procentų apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos dydį, apdraustajam mokama 50 procentų dydžio vaiko priežiūros išmoka. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo bei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo projektais siūloma dėl darbo užmokesčio didėjimo sumažinti išmokoms apskaičiuoti taikomą procentą. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus atsižvelgiant į keičiamą jiems taikomą apmokestinamąją bazę. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma asmenims, kuriems nedarbo draudimo išmokos buvo paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas tęsiamas arba kurios pradedamos mokėti po 2019 m. sausio 1 d., nustatyti, kad nedarbo draudimo išmokų kintama nedarbo draudimo išmokos dalis neperskaičiuojama, o pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis – perskaičiuojama pagal nustatytą naują nedarbo draudimo išmokų dydį.
Priėmus siūlomą įstatymo projektą, būtų sudaryta galimybė asmenims, kuriems nedarbo draudimo išmokos buvo paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas tęsiamas arba kurios pradedamos mokėti po 2019 m. sausio 1 d., didinti nedarbo draudimo išmokas atsižvelgiant į MMA didėjimą, kuris nesusijęs su mokesčių konsolidavimu. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšos naudojamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidoms apmokėti Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. Šiuo siūlymu siekiama suvienodinti įstatymo formuluotes, reglamentuojančias Garantinio fondo bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų naudojimą administravimo kompensacijoms mokėti. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio, neperskaičiuotų pensijų neribojant. 2018 m. balandžio mėn. VSDF valdybos duomenimis apribotas neperskaičiuotas senatvės pensijas gavo 7 gavėjai (vidutinė neribota jų pensija – 391,38 Eur), apribotas neperskaičiuotas invalidumo pensijas gavo 732 gavėjai (vidutinė neribota jų pensija – 368,90 Eur).
Remiantis tuo, kad neperskaičiuotų pensijų gavėjų, kurių gaunamos pensijos didesnės už maksimalios neperskaičiuotos pensijos ribą, lyginant su socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo ir invalidumo pensijų gavėjais, kuriems pensijos paskirtos ar perskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą (784,8 tūkst. gavėjų) yra labai mažai, bei tai, kad ši teisės norma buvo aktuali būtent vykdant iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtų pensijų perskaičiavimą, siūlytina maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio atsisakyti, kaip nebeaktualios. Kartu Įstatymo projektu siūloma nustatyti ankstesnį senatvės ir netekto darbingumo pensijų naujinimo terminą. Pensijų naujinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turėtų atlikti gavusios duomenis apie praėjusiais kalendoriniais metais asmenų įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. Apskaičiavus naują socialinio draudimo pensijų dydį, gavėjams būtų išmokėtas ir nuo kalendorinių metų sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su priedo mokėjimu:
asmens praėjusį mėnesį mėnesio gautų draudžiamųjų pajamų dydį, bet mėnesio, einančio prieš tą mėnesį už kurį mokamas priedas, gautų draudžiamųjų pajamų dydį;
pensijų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, tačiau patikslinant, kad teisė gauti siejama su asmens draudžiamosiomis pajamomis;
mėnesį;
gavėjas tapo draudžiama pensijų socialiniu draudimu (šis siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisė gauti priedą būtų siejama tik su asmens draudžiamųjų pajamų dydžiu tam tikrą mėnesį, taip pat ir tai, kad šio įstatymo projekto 1 straipsnyje detalizuojamos priedo mokėjimo sąlygos, t.y., kada priedas mokamas). Šiuo įstatymo projektu teikiami siūlymai leis užtikrinti priedo mokėjimą išvengiant galimų permokų, taip pat bus aiškesnis teisinis reguliavimas nustatant teisę gauti priedą.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma, darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio atlygio dydžio ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį. Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad socialinei įmonei skiriama subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojančios MMA dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 5.
(jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus siūlomus pakeitimus bus padidinta galimybė asmenims, auginantiems vaikus iki vienerių metų amžiaus, grįžti į darbo rinką. Įmokų bazės savarankiškai dirbantiems asmenims pakėlimas iki 100 proc. apmokestinamųjų pajamų ir mažesnio socialinio draudimo įmokų tarifo nustatymas, savarankiškai dirbančių asmenų mokamoms valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumoms ženklaus poveikio neturės, o savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka nuo MMA, mokamos įmokų sumos mažės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 19, 33, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms dėl maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio neribojimo įgyvendinti iš socialinio draudimo biudžeto reikės 0,6 mln. eurų. Dėl socialinio draudimo pensijų naujinimo datos paankstinimo 2019 m. papildomai reikės 5,7 mln. eurų. Preliminariais skaičiavimais, dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto pakeitimų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto per metus vaiko priežiūros išmokoms bus išmokama iki 3,7 mln. eurų daugiau, tačiau įmokų iš šių asmenų bus surenkama iki 2 mln. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Valstybinis socialinis draudimas, socialinio draudimo įmoka, valstybinio socialinio draudimo išmoka, ligos išmoka, motinystės išmoka, nelaimingas atsitikimas darbe, profesinė liga, neįgalumo ir darbingumo nustatymas, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2018-10-17
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tikslintinos įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių pakeitimo esmės, kadangi keičiamo įstatymo 19 ir 33 straipsniai ne tik pildomi antromis dalimis, bet ir keičiamas šių straipsnių pirmos dalies turinys. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2018-11-23
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pageidavimu“ siūlytina įrašyti žodį
„prašymu“ . 2. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 60
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, kurie yra įgiję didesnį kaip 30 metų stažą, priedas už stažo metus pagal nurodytą formulę būtų perskaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d., tuo tarpu įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nustatoma išimtis dėl 60 straipsnyje nustatyto priedo už stažo metus indeksavimo įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Perskaičiuojant priedą už stažo metus atgaline data, gali susiklostyti tokia situacija, kai bus nebeaišku, kaip pagal 60 straipsnio 3 dalį turėtų būti apskaičiuojamas priedas tų pensijų, kurios jau nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo indeksuotos pagal keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies taisykles, todėl projektas tobulintinas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnyje nustatytos kelios šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo datos, todėl šio straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ siūlytina nurodyti data apibrėžtą terminą, antraip gali kilti neaiškumų iki kurio įstatymo įsigaliojimo dienos buvęs teisinis reguliavimas taikytinas. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias straipsnio dalys į pastraipas nedalinamos, tikslintinas keičiamo įstatymo 60 straipsnio 3 dalies dėstymas. 5.
pateikta nuoroda į šio įstatymo 4 straipsnį – turėtų būti nuoroda į 6 straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-11-16
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidentės patarėja, G. Šimkus – Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, R. Cicėnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja, J. Sinkevič – Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos l. e. p. direktorius, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja, V. Griškova – Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėja, A. Mielkutė – Lietuvos advokatūros teisės skyriaus vadovė, D. Čibirienė – Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, K.
Platelis – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, M. Gudaitė-Gulbinienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tikslintinos įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių pakeitimo esmės, kadangi keičiamo įstatymo 19 ir 33 straipsniai ne tik pildomi antromis dalimis, bet ir keičiamas šių straipsnių pirmos dalies turinys. Pritarti. Pritariant pastabai. Pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę dėstyti taip: ,,Pakeisti Papildyti 19 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį ir jį išdėstyti taip:“;
straipsnio pakeitimo esmę dėstyti taip: ,,Pakeisti Papildyti 33 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį ir jį išdėstyti taip:“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narės R. Šalaševičiūtė, R.
Šalaševičiūtė, R. Baškienė, 2018-11-06 I Argumentai: Šiuo metu senatvės pensijos amžių sukakę neįgalieji, norėdami, kad jų socialinio draudimo pensija būtų apskaičiuota taikant nuo
kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigas dėl senatvės pensijos skyrimo ar mokėjimo, bei įvertinus faktą, kad kitos rūšies pensija pradedama mokėti nuo kito mėnesio, einančio po prašymo pateikimo mėnesio, pirmosios dienos, siūloma kartu keisti atitinkamas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Papildomais pakeitimais siūloma nustatyti, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems, jei jie gauna netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, be jų prašymo būtų apskaičiuotas senatvės pensijos dydis (arba pradėta mokėti senatvės pensija, jei ji didesnė už gaunamą netekto darbingumo (invalidumo) pensiją), o už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų išmokėtas pensijų dydžių skirtumas. Pensijų dydžių skirtumas būtų išmokėtas ir tiems asmenims, kurie patys kreipėsi dėl senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo ir šių pensijų mokėjimas buvo atnaujintas nuo vėlesnių datų negu 2018 m. sausio 1 d. Siūlymas palies apie 14 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių neįgaliųjų. Preliminariais paskaičiavimais, įstatymui įgyvendinti reikės apie 800 tūkst. eurų. Pasiūlymai:
Pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 19, 33, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2729 įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 6, 19, 33, 59 ir 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“
Pritarti. Pritarus pasiūlymui, taip pat žr. ir Komiteto pasiūlymą dėl įstatymo pavadinimo keitimo (Komiteto siūlymu papildžius projektą nauju 2 straipsniu). 2. Seimo narės R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, 2018-11-061
N Argumentai: kaip ir prie Įstatymo pavadinimo keitimo.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo)
pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo
pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų, arba, asmeniui pageidaujant, viena iš šių pensijų.“ Buvusius įstatymo projekto 1-4 straipsnius atitinkamai laikyti 2-5 straipsniais. Pritarti. 3. Seimo narės R. Baškienė, R. Šalaševičiūtė, 2018-11-064
N Argumentai: kaip ir prie Įstatymo pavadinimo keitimo. Iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtų ir pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą senatvės pensijos amžių sukakusiems neperskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie yra įgiję daugiau kaip 30 metų stažo, nuo 2018 m. sausio 1 d. pensijos nebuvo apskaičiuotos pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Siekiant, kad šių asmenų pensijos būtų apskaičiuotos, įvertinant ir jų ilgametį stažą, siūloma keisti priedo už stažo metus apskaičiavimo tvarką.
Siūlymas palies apie 16,5 tūkst. neperskaičiuotų senatvės pensijos gavėjų. Preliminariais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, įstatymui įgyvendinti reikės apie 800 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
pensijos amžių ir yra įgiję didesnį kaip 30 metų stažą, priedas už stažo metus nuo 2018 m. sausio 1 d. apskaičiuojamas pagal formulę B · (S – 30)/ 30, kurioje:
1) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis;
2) S - asmens įgytas stažas. Jei nuo paskutinio pensijos skyrimo iki šio įstatymo įsigaliojimo asmuo buvo draustas pensijų socialiniu draudimu, priedui už stažo metus apskaičiuoti turimo stažo duomenys atnaujinami 2017 m. gruodžio
Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 4 straipsnio (išvados 7.2
Įstatymo projekto 5 straipsnį (pernumeruoto projekto 7 straipsnio 1,2 ir 3 dalis) išdėstyti taip:
įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigos (toliau – administravimo įstaigos) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d., iki šios datos paskirtų socialinio draudimo senatvės pensijų, apskaičiuotų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, mokėjimą atnaujina be asmenų prašymo nuo 2018 m. sausio 1 d., jeigu ši pensija yra didesnė už mokamą socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. susidariusį pensijų dydžių skirtumą administravimo įstaigos apskaičiuoja ir šiems asmenims išmoka ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 1 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki socialinio draudimo senatvės pensijų, apskaičiuotų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, atnaujinimo mėnesio susidaręs pensijų dydžių skirtumas išmokamas ir tiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir po šios datos kreipėsi dėl iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų socialinio draudimo senatvės pensijų atnaujinimo. 3. Administravimo įstaigos socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau kurie nesikreipė dėl socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo, socialinio draudimo senatvės pensijas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo II ir VII skyrių nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. skiria pagal asmenų pateiktus prašymus. Jei prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją asmuo pateikia iki
pensija yra didesnė už mokamą socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, susidariusį pensijų dydžių skirtumą administravimo įstaigos apskaičiuoja ir išmoka nuo 2018 m. sausio 1 d.
Jei prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją asmuo pateikia nuo 2021 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, naujo dydžio pensija apskaičiuojama ir mokama, laikantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymas susijęs su Seimo narių R. Šalaševičiūtės, R. Baškienės 2018-11-06 pasiūlymu dėl įstatymo projekto papildymu nauju 1 straipsniu. Taip pat žr. Komiteto pasiūlymus (išvadų rengėjų dėl projekto 7 straipsnio (kuriame, lyginant su pateiktu pasiūlymu, nukeltas susidariusio pensijų dydžio skirtumo išmokėjimo terminas neįgaliesiems ir neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, nustatant ,,ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 31 d.“). 4. Seimo narės R. Baškienė, R. Šalaševičiūtė, 2018-11-067 1,4 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsnį (pernumeruoto 7 straipsnio 1 ir 4 dalis) išdėstyti taip:
įgyvendinimas
d. 2. Neperskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir yra įgiję daugiau kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažo, administravimo įstaigos priedą už stažo metus pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas apskaičiuoja nuo 2018 m. sausio 1 d. be asmenų prašymo ir nuo nurodytosios datos susidariusį pensijų dydžių skirtumą išmoka ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.
Jei šiems asmenims socialinio draudimo senatvės pensija buvo apskaičiuota pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, asmeniui mokama didesnioji pensija.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 7 straipsnio (kuris apjungtas su kitu Seimo narių pasiūlymu dėl projekto 7 straipsnio ir kuriame, lyginant su Seimo narių pateiktu pasiūlymu, nukeltas susidariusio pensijų dydžio skirtumo išmokėjimo terminas neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams ir neįgaliesiems, nustatant ,,ne vėliau kaip iki
dėl projekto 6 straipsnio). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Išvados projekto Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-162 N Argumentai: pritarus Seimo narių R. Baškienės 2018-11-06 pasiūlymui dėl pernumeruoto projekto 6 straipsnio, reikalingas pakeitimas reikalingas siekiant aiškios neperskaičiuotų senatvės pensijų indeksavimo tvarkos. Kadangi pagal siūlymus neperskaičiuotų senatvės priedas bus susietas su mokėjimo mėnesį galiosiančia bazine pensija, be siūlomo patikslinimo susiklostytų situacija, kad priedas už stažo metus šiems gavėjams bus indeksuojamas dvigubai.
Pasiūlymai: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pensijos, nurodytos šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir
dalys, nurodytos šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, indeksuojamos dauginant mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) iš IK.“ 2.Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją. 3.Patikslinti projektu keičiamo įstatymo pavadinimą Pritarti. Pasiūlymas susijęs su Seimo narių R. Baškienės 2018-11-06 pasiūlymu dėl pernumeruoto projekto 6 straipsnio (keičiamo įstatymo 60 straipsnio 3 dalies). 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-166 Argumentai: būtina patikslinti formuluotę, aiškiai nurodant pensijos rūšį, kuriai būtų taikoma nauja priedo už stažo metus apskaičiavimo tvarka (to nepadarius - neįgaliesiems, kurie gauna neperskaičiuotas netekto darbingumo pensijas - būtų taikomos bendros siūlymo mokėti be prašymo senatvės pensiją nuostatos). Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio papildymą nauja 3 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: ,,3. Neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, kurie
didesnį kaip 30 metų stažą, priedas už stažo metus nuo 2018 m. sausio 1 dienos apskaičiuojamas pagal formulę B · (S – 30)/ 30, kurioje:
1) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis;
2) S - asmens įgytas stažas.
Jeigu nuo paskutinio pensijos skyrimo iki šio įstatymo įsigaliojimo asmuo buvo draustas pensijų socialiniu draudimu, priedui už stažo metus apskaičiuoti turimo stažo duomenys atnaujinami
Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-167 Argumentai:
ir R. Baškienės 2018-11-06 pasiūlymams (dėl didesnės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo neįgaliesiems) ir Seimo narių R. Baškienės ir R. Šalaševičiūtės 2018-11-06 pasiūlymams (dėl neperskaičiuotų senatvės pensijų) ir
susijusių su pateiktais pasiūlymais, įgyvendinimui, nukelti susidariusio pensijų dydžio skirtumo išmokėjimo terminus (netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams ir neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams) nustatant ,,ne vėliau kaip 2019 m. kovo 31 d.“ Pasiūlymas: Pernumeruotą projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: ,,5 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
administravimo įstaigos (toliau – administravimo įstaigos) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d., iki šios datos paskirtų socialinio draudimo senatvės pensijų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, mokėjimą atnaujina be asmenų prašymo nuo 2018 m. sausio 1 d., jeigu ši pensija yra didesnė už mokamą socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Nuo 2018 m. sausio 1 d. susidariusį pensijų dydžių skirtumą administravimo įstaigos apskaičiuoja ir šiems asmenims išmoka ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 31 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki socialinio draudimo senatvės pensijų, apskaičiuotų pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, atnaujinimo mėnesio susidaręs pensijų dydžių skirtumas išmokamas ir tiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio
socialinio draudimo senatvės pensijų atnaujinimo.“
netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau kurie nesikreipė dėl socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo, socialinio draudimo senatvės pensijas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo II ir VII skyrių nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. skiria pagal asmenų pateiktus prašymus. Jeigu prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją asmuo pateikia iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir jam apskaičiuota socialinio draudimo senatvės pensija yra didesnė už mokamą socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, susidariusį pensijų dydžių skirtumą administravimo įstaigos apskaičiuoja ir išmoka nuo 2018 m. sausio 1 d.
Jeigu prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją asmuo pateikia nuo 2021 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, naujo dydžio pensija apskaičiuojama ir mokama, laikantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų. 4. Neperskaičiuotų senatvės pensijų gavėjams, kurie yra įgiję didesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą, administravimo įstaigos priedą už stažo metus pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas apskaičiuoja nuo 2018 m. sausio 1 d. be asmenų prašymo ir nuo šios datos susidariusį pensijų dydžių skirtumą išmoka ne vėliau kaip 2019 m. kovo 31 d. Jeigu šiems asmenims socialinio draudimo senatvės pensija buvo apskaičiuota pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo VI skyriaus nuostatas, asmeniui mokama didesnioji pensija. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Rimkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė