Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokinio krepšeliui ugdymo reikmėms finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;“. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama bent vienam iš šių tikslų:
a) savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede „2017 metų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams“, neįskaitant sumų pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir sumų valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai sumokėti;
b) Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti.
Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, kurios savivaldybėms apskaičiuojamos konkretiems Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimams įgyvendinti;
c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes).
Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti , ir sumų, kurios naudojamos ekonominei aplinkai gerinti pagal šio Įstatymo 101 straipsnį ;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPM
G i , čia y p
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia p p , p ip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje) ;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPM
G i , čia y p
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia p p , p ip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje) ;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“. 3.
3Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, šio Įstatymo 101 straipsnį, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, išreikštas procentais.“
4Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) specialią tikslinę dotaciją mokinio krepšeliui ugdymo reikmėms finansuoti, atsižvelgdamos į lėšų poreikį švietimo įstaigų darbuotojams – pedagogams darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas mokėti.“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu Papildyti Įstatymą 101 straipsniu:
„101 straipsnis. Finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti dydis ir sumos, apskaičiuotos taikant šį dydį, paskirstymas savivaldybėms
1Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti. Šio rodiklio dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
GPM ekon. aplinkai gerinti = (GPM n+1 – GPM n ) × 0,2; čia: GPM n+1 , GPM n – ateinančių ir einamųjų biudžetinių metų prognozuojama pastovioji gyventojų pajamų mokesčio suma, visų savivaldybių biudžetams apskaičiuota pagal ateinančių ir einamųjų biudžetinių metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais). 2. Apskaičiuota taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto rodiklio dydį suma paskirstoma savivaldybėms pagal formulę:
S i = D DUFi × GPM ekon. aplinkai gerinti , čia:
1) S i – i-ajai savivaldybei prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma;
2) D DUFi – koeficientas, nurodantis i-ajai savivaldybei tenkančią teigiamo darbo užmokesčio fondo pokyčio dalį ( Σ D DUFi = 1). 3.
3K oeficientas D DUFi apskaičiuojamas pagal formulę:
D DUFi = △ R iteig / Σ △ R iteig , čia:
1) △ R iteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokytis i-ojoje savivaldybėje n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais;
2) Σ △ R iteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokyčio visose savivaldybėse n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais, suma. 4. Darbo užmokesčio fondo rodiklis apskaičiuojamas naudojant statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų duomenis pagal formulę: DUF i = DS i × VMBDU i × 12, čia:
1) DS i – i-osios savivaldybės darbuotojų skaičius veikiančiose įmonėse metų pradžioje;
2) VMBDU i – i-osios savivaldybės vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. “ 4 straipsnis. Įstatymo taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 3 straipsnio nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2020 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto NR. XIIIP-2717(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokinio krepšeliui ugdymo reikmėms finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;“. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, ir šio Įstatymo 7
, ir8 ir101 straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, šio Įstatymo101 straipsnį, išreikštas procentais.“
2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) specialią tikslinę dotaciją mokinio krepšeliui ugdymo reikmėms finansuoti, atsižvelgdamos į lėšų poreikį švietimo įstaigų darbuotojams – pedagogams darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas mokėti.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Finansinio rodiklio verslo plėtros sąlygoms gerinti dydis ir sumos, apskaičiuotos taikant šį dydį, paskirstymas savivaldybėms 1.
Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti, tai yra savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. Šio rodiklio dydis apskaičiuojamas pagal formulę: GPM skatinti = GPM VBGPMn+1 × 0,005, čia:
GPM VBGPMn+1
atsižvelgiant į tai, kokiai grupei pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus priskirta savivaldybė ir koks tai grupei apskaičiuotas svorio (svarbos) koeficientas. Savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Savivaldybėms ši suma paskirstoma pagal formulę: S i = P DUFi × GPM skatinti × SG kni , čia:
1) S i – i-ajai savivaldybei prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma;
2) P DUFi – perskaičiuotas D DUFi koeficientas, nurodantis i-ajai savivaldybei tenkančią teigiamo darbo užmokesčio fondo pokyčio dalį toje savivaldybių grupėje ;
3) SG kni – savivaldybių n-osios grupės svorio (svarbos) koeficientas , apskaičiuojamas pagal formulę: SG kni = ( Σ Gyvsk SGni / Σ Gyvsk ni + Σ Pajamos SGni / Σ Pajamos ni ) / 2, čia: ΣGyvsk SGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma; ΣGyvsk ni – savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma;
ΣPajamos SGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą; ΣPajamos ni – savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. 3. K oeficientas D DUFi apskaičiuojamas pagal formulę:
D DUFi = △ R iteig / Σ △ R iteig , čia:
1) △ R iteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokytis i-ojoje savivaldybėje n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais;
2) Σ △ R iteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokyčio visose savivaldybėse n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais, suma. 4.
4Darbo užmokesčio fondo rodiklis apskaičiuojamas naudojant statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų duomenis pagal formulę:
i
1Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2020 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
101
priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinis savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis šiuo metu yra pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus (toliau – GPM (%) dalis). E sama gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) paskirstymo tvarka yra labiau orientuota į savivaldybių viešųjų paslaugų finansavimą, tačiau ji nesukuria paskatų savivaldybėms savarankiškai prisidėti prie ekonominės veiklos skatinimo savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) numatoma šį finansinį rodiklį išplėsti ir nustatyti sąlygas, kaip ir kam jis skiriamas, s iekiant sukurti savivaldybėms paskatas plėtoti ekonominę veiklą bei taip prisidėti prie pertvarkos, nukreiptos į kryptingą regionų plėtrą, tikslų įgyvendinimo . Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.5.3 darbo „Paskatų sistemos vietos ekonominiam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas“ 2 priemonę „Savivaldybių biudžetų (mokesčių ir kitų pajamų surinkimo) sudarymo tvarkos (modelio), kuri motyvuotų savivaldybes siekti sutartų regiono ekonominių ir socialinių pokyčių, nustatymas“.
Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo sistemiškumo, Įstatymo projektu siūloma atlikti redakcinius Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimus dėl 2018 m. birželio 29 d. priimtų Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58, 66 ir 67 straipsnių pakeitimų bei priimtų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. paštas [email protected] ) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja – Audronė Čekanavičienė (tel. 239 0255, el. paštas audrone.cekanaviciene @ )finmin.lt) vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. paštas [email protected] ) . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vienas iš svarbiausių savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių yra pajamos iš GPM, kurios priklauso nuo savivaldybių biudžetams tenkančių pastoviosios ir kintamosios GPM (%) dalių. Pastovioji GPM (%) dalis ateinantiems biudžetiniams metams imama tokia, kokia yra patvirtinta einamiesiems metams, ir gali būti koreguojama dėl sprendimų, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos.
Prognozuojamas GPM iš savivaldybių biudžetams tenkančios pastoviosios GPM (%) dalies konkrečioms savivaldybėms, palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš GPM vienam savivaldybės gyventojui su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš GPM vienam gyventojui, apskaičiuojamas taikant savivaldybių GPM skirtumų išlyginimą ir taikant išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimą. Prognozuojamas GPM iš savivaldybių biudžetams tenkančios kintamosios GPM (%) dalies gali būtų skiriamas savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti, ir (arba) savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti, ir (arba) savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme galės būti numatomas finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti savivaldybėms. Šio finansinio rodiklio dydis – 20 procentų teigiamo pokyčio tarp ateinančių ir einamųjų biudžetinių metų prognozuojamų pastoviųjų GPM sumų, kurios visų savivaldybių biudžetams apskaičiuojamos pagal ateinančių ir einamųjų biudžetinių metų pastoviąsias GPM (%) dalis . Ši prognozuojama GPM dalies suma bus paskirstoma toms savivaldybėms, kuriose metinio darbo užmokesčio fondo rodiklio, kuris apima darbuotojų skaičiaus veikiančiose įmonėse ir darbo užmokesčio rodiklius, pokytis per metus bus teigiamas dydis.
Su išorės ekspertų pagalba atlikus socialinių ir ekonominių rodiklių, skatinančių savivaldybes kurti darbo vietas ir pritraukti investicijas, vertinimą, buvo nustatyta, kad būtent šis rodiklis geriausiai parodo savivaldybių pastangas kurti darbo vietas, pritraukti investicijas ir (arba) skatinti verslo įmonių aktyvumą. Regresinė analizė parodė, kad darbo užmokesčio fondo rodiklis labai tiksliai atspindi savivaldybėje kuriamą pridėtinę vertę, taigi ir ekonominę situaciją savivaldybėje. Taip pat darbo užmokesčio fondo rodiklio duomenys prieinami praėjus 6 mėnesiams nuo ataskaitinių metų pabaigos, todėl atliekant skaičiavimus galės būti naudojami gana nauji duomenys. Įstatymo projekte siūlomas savivaldybių biudžetams tenkančios GPM dalies paskirstymo mechanizmas parodys savivaldybėms, kad nuo 2020 metų jų pajamos priklausys ne tik nuo to, koks yra lėšų viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti poreikis, bet ir nuo to, kokie yra savivaldybės ekonominės veiklos rezultatai. Tai paskatins savivaldybes imtis aktyvesnių veiksmų siekiant sukurti sąlygas steigti verslą, kurti naujas darbo vietas ir pritraukti investicijų savivaldybėje, padidins savivaldybių suinteresuotumą ekonominių rodiklių gerėjimu. Taip pat paminėtina, kad pagal esamą GPM paskirstymo tvarką GPM savivaldybėms skirstomas pagal gyvenamąją vietą. Siūlomas GPM dalies paskirstymo mechanizmas siūlo paskatas už darbo vietų kūrimą, todėl bus palankus savivaldybėms, kuriose kuriasi naujos darbo vietos ir dirba asmenys, gyvenantys ne tik savo savivaldybėje. GPM dalies paskirstymo tvarkos pakeitimai buvo pristatyti verslo atstovams ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.
Įstatymo projekte įteisinus finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti , atitinkamai patikslinama, kaip konkrečioms savivaldybėms bus apskaičiuotos ir atitinkamos procentinės dalys nuo visoms savivaldybėms tenkančio GPM. Įstatymo projekte, siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo sistemiškumo, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai tarpusavyje suderinant vartojamas sąvokas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu teikiami pakeitimai turėtų motyvuoti savivaldybes skatinti užimtumą, verslumą, pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama naujų sąvokų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti“, „savivaldybės biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 5, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktyje siūlomas papildymas yra perteklinis. 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj vartojamos formuluotės „šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, šio Įstatymo 101 straipsnį“ vartoti formuluotę „šio Įstatymo 7, 8 ir 101 straipsnius“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 101 straipsniu, kuriame nustatoma finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti dydis ir pagal šį dydį apskaičiuotų sumų paskirstymas savivaldybėms. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į projektu siūlomo straipsnio bei keičiamo įstatymo 10 straipsnio turinius, manytina, jog projektu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. Antra, atsižvelgiant į projektu siūlomo straipsnio 3 ir 4 dalių turinius, manytina, jog šių dalių nuostatos turėtų būti dėstomos šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į šias pastabas, atitinkamai koreguotinos projekto 2 straipsnio 1, 2, 3 dalyse esančios nuorodos į įstatymo 101 straipsnį bei 4 straipsnio 2 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 5, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje esančią taisyklę formuluoti be patikslinimo (pavyzdžiui, finansinis rodiklis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą arba finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti, skirtas savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą). 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „savaiminio ekonominio augimo požymiai“. Kadangi atsižvelgiant į šią sąvoką savivaldybėms bus paskirstomos GPM sumos, siūlytina apibrėžti šią sąvoką arba pateikti ją paaiškinančią formulę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
101
2018-11-07
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų skyriaus vedėjas Artūras Kriuka, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja Janina Alasevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-17)22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktyje siūlomas papildymas yra perteklinis. Atsižvelgti Komitetas teikia pasiūlymą, kuriuo siūloma Projekto 2 straipsnio 2 dalį išbraukti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 2.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj vartojamos formuluotės „šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, šio Įstatymo 101 straipsnį“ vartoti formuluotę „šio Įstatymo 7, 8 ir 101 straipsnius“. Pritarti Komitetas teikia pasiūlymą, kuriuo siūloma Projekto 2 straipsnio 3 dalį tobulinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu, kuriame nustatoma finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti dydis ir pagal šį dydį apskaičiuotų sumų paskirstymas savivaldybėms. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į projektu siūlomo straipsnio bei keičiamo įstatymo 10 straipsnio turinius, manytina, jog projektu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. Antra, atsižvelgiant į projektu siūlomo straipsnio 3 ir 4 dalių turinius, manytina, jog šių dalių nuostatos turėtų būti dėstomos šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į šias pastabas, atitinkamai koreguotinos projekto 2 straipsnio 1, 2, 3 dalyse esančios nuorodos į įstatymo 101 straipsnį bei 4 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgti Komitetas teikia pasiūlymus, kuriais siūloma Projekto 2 ir 3 straipsnius tobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-22 Dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių Dėl planuojamos mokesčių reformos 2019 m. 177,5 mln. eurų sumažės GPM įplaukos į savivaldybių biudžetus. Nuo 2018 m. įsigaliojusi nauja Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostata numato kompensuoti savivaldybėms tik 50 proc.
Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemto GPM sumažėjimo. Anksčiau šis įstatymas numatė 100 proc. kompensuoti GPM netektis. Nors kitos savivaldybių pajamos išaugs, tačiau dėl ženklių GPM netekčių, net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms 2019 m. palyginamosiomis sąlygomis (t. y. įvertinus centrinės valdžios sprendimais nulemtą išlaidų padidėjimą) sumažės. Savivaldybių pajamų mažėjimas ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų suprantamas, tačiau kai šalies makroekonominiai rodikliai gerėja, gyventojų pajamos sparčiai auga, valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas ... Kartu būtina pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1a punkte esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2
Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. Spręsti pagrindiniame komitete
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2018-10-22 Be to, prašome nepritarti Finansų ministerijos parengto Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr.
VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projekte numatytam finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui dėl šių priežasčių:
aplinkai gerinti, daugumos mažesnių savivaldybių pajamos santykinai sumažėtų. Toks „skatinimas“ tik toliau didintų silpnesnių savivaldybių atsilikimą, todėl ši priemonė faktiškai taptų antiregionine, kaip ir iki 2018 metų galiojęs Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, kuris daugeliui metų buvo įteisinęs silpnesnių savivaldybių pajamų stagnaciją palyginamosiomis sąlygomis.
LSA galėtų pritarti finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tik jeigu lėšų paskirstymas savivaldybėms, taikant šį rodiklį, būtų atliekamas iš valstybės biudžeto lėšų. Tokiu atveju savivaldybės nebūtų supriešinamos, nes nei iš vienos savivaldybės nebūtų atimamos lėšos, o sėkmingai ekonominį aktyvumą skatinančios savivaldybės gautų papildomas lėšas kaip tam tikrą
„prizą“ už gerus rezultatus. Be to, lėšų paskirstymo tvarką, susijusią su
finansiniu rodikliu ekonominei aplinkai gerinti, būtų tikslinga tobulinti, siekiant diferencijuoti paskatų sistemą atskiroms savivaldybių grupėms, atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių galimybes. Pritarti iš dalies Pritarti , kad sudarant 2020 m. ir vėlesnių metų savivaldybių biudžetus savivaldybėms būtų taikomas finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti, kuriuo savivaldybės būtų motyvuojamos savo teritorijoje skatinti ekonominę plėtrą, užimtumą ir investicijas. Nepritarti , kad lėšų savivaldybėms pagal joms nustatomą finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti šaltinis būtų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams (t. y. 20 proc. pastoviosios dalis padidėjimo, lyginant ateinančius ir einamuosius biudžetinius metus). Tikslinga nustatyti, kad lėšų savivaldybėms pagal joms nustatomą finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti šaltinis yra gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti valstybės biudžetui. (žr. Komiteto pasiūlymą). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2717 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Sudarant 2020 m. ir vėlesnių metų savivaldybių biudžetus savivaldybėms tikslinga taikyti finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti, kuriuo savivaldybės būtų motyvuojamos savo teritorijoje skatinti ekonominę plėtrą, užimtumą ir investicijas. Tačiau tikslinga numatyti, kad lėšų savivaldybėms pagal joms nustatomą finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti šaltinis yra ne pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams (t. y. 20 proc. pastoviosios dalis padidėjimo, lyginant ateinančius ir einamuosius biudžetinius metus), bet ateinančiais metais prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti valstybės biudžetui ir konkrečiai –
. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio 2 dalį: „
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi% = pp /pip 100 %, čia:
GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp – vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / Gi, čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams, sumažintos šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatomu dydžiu); pip – i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi, čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, sumažintos kiekvienai savivaldybei suma, proporcinga šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytam dydžiui (yp = yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia pp, pip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje);
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; “.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi% = pp /pip 100 %, čia:
GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp – vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / Gi, čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams, sumažintos šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatomu dydžiu); pip – i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi, čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, sumažintos kiekvienai savivaldybei suma, proporcinga šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytam dydžiui (yp = yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia pp, pip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje);
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; “. Pritarti 2.
2Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „
8) kiekvienai savivaldybei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio, tenkančio valstybės biudžetui, dalį, apskaičiuotą taikant finansinį rodiklį ekonominei veiklai gerinti .“
3Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
3 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7 , ir8 ir 101 straipsnius, šio Įstatymo 101 straipsnį , santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1, ir2 ir8 punktus, išreikštas procentais.“
4Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-11-073 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti. Šio rodiklio dydis apskaičiuojamas pagal formulę: GPM
= (GPM n+1
GPM n+1 , GPM n
= GPM
× 0,01; čia: GPM
valstybės biudžetui. “ Pritarti 7.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Burokienė, G. Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-03-27
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktyje siūlomas papildymas yra perteklinis. Pritarti Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-20 siūlo išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį. 2
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj vartojamos formuluotės „šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, šio Įstatymo 101 straipsnį“ vartoti formuluotę „šio Įstatymo 7, 8 ir 101 straipsnius“. Pritarti3
nauju 101 straipsniu, kuriame nustatoma finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti dydis ir pagal šį dydį apskaičiuotų sumų paskirstymas savivaldybėms.
Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į projektu siūlomo straipsnio bei keičiamo įstatymo 10 straipsnio turinius, manytina, jog projektu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. Antra, atsižvelgiant į projektu siūlomo straipsnio 3 ir 4 dalių turinius, manytina, jog šių dalių nuostatos turėtų būti dėstomos šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į šias pastabas, atitinkamai koreguotinos projekto 2 straipsnio 1, 2, 3 dalyse esančios nuorodos į įstatymo 101 straipsnį bei 4 straipsnio 2 dalis. Nepritarti Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-20 teikia patobulintą projektą, kuriuo keičiamas ir finansavimo šaltinis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-10-22 Nr. (17)SD-620 2018-10-22 Nr. G-2018-9845 Dėl planuojamos mokesčių reformos 2019 m. 177,5 mln. eurų sumažės GPM įplaukos į savivaldybių biudžetus. Nuo 2018 m. įsigaliojusi nauja Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostata numato kompensuoti savivaldybėms tik 50 proc. Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemto GPM sumažėjimo. Anksčiau šis įstatymas numatė 100 proc. kompensuoti GPM netektis. Nors kitos savivaldybių pajamos išaugs, tačiau dėl ženklių GPM netekčių, net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms 2019 m. palyginamosiomis sąlygomis (t. y. įvertinus centrinės valdžios sprendimais nulemtą išlaidų padidėjimą) sumažės.
Savivaldybių pajamų mažėjimas ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų suprantamas, tačiau kai šalies makroekonominiai rodikliai gerėja, gyventojų pajamos sparčiai auga, valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas. Be to, nėra įvertinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtaka . Dėl minėtu įstatymu siūlomų GPM lengvatų startuolių darbuotojams valstybės ir savivaldybių biudžetai 2019 m. neteks 4,1 mln. eurų, 2020 m. – 5,7 mln. eurų,
prašome pakeisti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padidinti iki 48,52 proc. visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei padidinti iki 44,50 proc. šio rodiklio pastoviąją dalį, siekiant daugiau kompensuoti savivaldybėms su mokesčių reforma susijusias GPM netektis ir numatyti kompensavimą įvertinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtaką. Kartu būtina pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1a punkte esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti
sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc.
Dėl savivaldybėms planuojamų specialiųjų tikslinių dotacijų pastabų neturime. Be to, informuojame, kad derybose su Finansų ministerija dėl savivaldybių skolinimosi problemų buvo pasiektas tam tikras kompromisas, kuris atsispindėjo 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, prašome nepritarti Finansų ministerijos parengto Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projekte numatytam finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui dėl šių priežasčių:
dotacijos kompensacijos lėšas įskaičiavus į savivaldybėms tenkančią GPM dalį, sudarė sąlygas didėti visų savivaldybių pajamoms, priklausomai nuo ekonominio aktyvumo augimo savivaldybės teritorijoje, ir tuo būdu jau suteikė motyvaciją visoms savivaldybėms skatinti ekonominę plėtrą, užimtumą ir investicijas. Siūlomas finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimas iš esmės neįneštų kažko kokybiškai naujo, o tik dubliuotų jau dabar veikiančias paskatas.
skirtingos. Dėl nuo savivaldybių veiklos nepriklausančių priežasčių, didžiųjų miestų ar prie jų esančių savivaldybių augimo potencialas yra gerokai didesnis, negu rajoninių ar pasienio savivaldybių. Deja, siūlomas finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti neatsižvelgia į savivaldybių specifiką ir taiko vienodus kriterijus visoms savivaldybėms.
finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti neatsvertų jų pajamų praradimų dėl sumažėjusių įplaukų, gaunamų per šiuo metu galiojančią GPM paskirstymo ir perskirstymo sistemą.
Todėl, įvedus naują finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti, daugumos mažesnių savivaldybių pajamos santykinai sumažėtų. Toks „skatinimas“ tik toliau didintų silpnesnių savivaldybių atsilikimą, todėl ši priemonė faktiškai taptų antiregionine, kaip ir iki 2018 metų galiojęs Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, kuris daugeliui metų buvo įteisinęs silpnesnių savivaldybių pajamų stagnaciją palyginamosiomis sąlygomis. LSA galėtų pritarti finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tik jeigu lėšų paskirstymas savivaldybėms, taikant šį rodiklį, būtų atliekamas iš valstybės biudžeto lėšų. Tokiu atveju savivaldybės nebūtų supriešinamos, nes nei iš vienos savivaldybės nebūtų atimamos lėšos, o sėkmingai ekonominį aktyvumą skatinančios savivaldybės gautų papildomas lėšas kaip tam tikrą „prizą“ už gerus rezultatus. Be to, lėšų paskirstymo tvarką, susijusią su finansiniu rodikliu ekonominei aplinkai gerinti, būtų tikslinga tobulinti, siekiant diferencijuoti paskatų sistemą atskiroms savivaldybių grupėms, atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių galimybes. Iš dalies pritarti Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-20 pritarė siūlymui, kad finansinis rodiklis savivaldybėms, pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus, už verslo plėtros sąlygų gerinimą, būtų skatinamas iš GPM valstybės biudžetui tenkančios dalies. 2 Lietuvos kurortų asociacija 2018-10-31 Nr. SR 18/15; 2018-11-05 Nr.
SR 18/15; 2018-11-05 Nr. G-2018-10294 Lietuvos kurortų asociacija, vienijanti keturias Lietuvos kurortų savivaldybes ir penkias kurortines teritorijas turinčias savivaldybes ir Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, vienijanti keturiolika organizacijų, 2018 metų spalio 22 d. bendrai organizuotos konferencijos „Kurortai. Kurortinis sanatorinis gydymas. Realijos, siekiai, perspektyvos“ Birštone metu, susipažinę su esama kurortų, kurortinių teritorijų ir kurortinio sanatorinio gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų sektoriaus situacija Lietuvoje, taip pat užsienio gerąja praktika šioje srityje, siekdami paspartinti kurortų ir reabilitacijos bei sveikatinimo paslaugų plėtrą, spręsti problemas bei tinkamai išnaudoti turimą potencialą, kreipiamės į LR Seimo narius ir LR Vyriausybę nurodydami svarbiausias problemas ir teikiame šiuos siūlymus :
Argumentai: Savivaldybėms, kurioms suteiktas kurorto statusas, o taip pat savivaldybėms, turinčioms kurortinių teritorijų statusą, nuolat trūksta biudžeto pajamų. Lietuvos Respublikos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir pajamų išlyginimą lemiančius rodiklius. Tarp jų demografinius, socialinius, ir kitus rodiklius bei jų koeficientus, nurodančius šių rodiklių ( vietinių kelių ir gatvių ilgį, savivaldybės teritorijos plotą, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, vaikų skaičių ir kt.) įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui. Vieni iš šių rodiklių yra minėto straipsnio 1 dalies aštuntame bei devintame punktuose nustatyti rodikliai - savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas ( koeficientas Kg lygus 0,035) bei savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas (koeficientas K9 lygus 0,005).
Nuo 2001 metų iki 2008 metų savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir pajamų išlyginimą lemiančio rodiklio, svarbaus kurorto statusą turinčioms savivaldybėms, koeficientas buvo 0,04, tačiau, 2009 metais įvedus naują rodiklį - savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas (koeficientas K9 lygus 0,005), jis buvo sumažintas iki 0,035. Taigi valstybė, siekdama skirti lėšų savivaldybėms, turinčioms kurortinių teritorijų, jas tik perskirstė: sumažino lėšas, skiriamas kurortų savivaldybėms ir atitinkamai jas paskyrė savivaldybėms su kurortinėmis teritorijomis. Pažymėtina, kad tiek kurortams, tiek savivaldybėms, turinčioms kurortinių teritorijų, šie rodikliai yra ženkliai per maži ir suformavus biudžetus, lėšų poreikis veikloms ir užduotims, kurias turi įgyvendinti turistų ir poilsiautojų srautą aptarnaujančios savivaldybės, yra nepatenkinamas. Reikia paminėti, jog tvirtinant 2018 metų biudžetą, GPM lėšų dalis skirta savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, lyginant su 2017 metais, sumažinta - 29,7 mln. eurų ( nuo 195,4 iki 165,7 mln. eurų), todėl keturioms kurorto statusą turinčioms savivaldybėms suma sumažėjo nuo 6,8 iki 5,8 mln. eurų, arba 15 proc.
Pasiūlymas: P adidinti Lietuvos Respublikos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 bei 9 punktuose nustatytus rodiklius - savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, koeficientą Kg nuo 0,035 iki 0,045, o savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, koeficientą K9nuo 0,005 iki 0,015. Nepritarti Teikiamas siūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 3 Lietuvos kurortų asociacija 2018-10-31 Nr. SR 18/15; 2018-11-05 Argumentai:
Sezoniškumas yra viena didžiausių Lietuvos kurortų, kurortinių teritorijų ir viso turizmo sektoriaus problemų. Įvairiais metų laikais, ypač spalio-balandžio mėnesiais, vyrauja netolygus turistų ir poilsiautojų srautų pasiskirstymas. Pasiūlymas: Įteisinti mechanizmą, kuris, vertinant ir finansuojant projektus iš valstybės investicijų programos bei Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, teiktų prioritetą tiems savivaldybių parengtiems projektams, kuriuose būtų numatytos priemonės sezoniškumo įtakos mažinimui. Nepritarti Teikiamas siūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 4 Lietuvos kurortų asociacija 2018-10-31 Nr. SR 18/15; 2018-11-05 Argumentai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatytas nepakankamas finansavimas kurortiniam sanatoriniam gydymui.
Valstybės numatyti įkainiai neatitinka realių profilaktinės medicinos ir reabilitacijos veiklos Pasiūlymas: Adekvačiai didinti medicininės reabilitacijos paslaugų (ambulatorinės reabilitacijos I, ambulatorinės reabilitacijos II, palaikomosios reabilitacijos, reabilitacijos II ir reabilitacijos III, pakartotinės reabilitacijos) bazinius įkainius, ateinantiems metams atitinkamai didinti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomas išlaidas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Nepritarti Teikiamas siūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 5 Lietuvos kurortų asociacija 2018-10-31 Nr. SR 18/15; 2018-11-05 Argumentai:
Daug metų nebuvo vykdomi moksliniai tyrimai, kurortiniai gamtiniai gydomieji veiksniai nėra tiriami inovatyviomis priemonėmis. Šioje srityje kitos valstybės investuodamos didelius pinigus, tikėtina, įgis pranašumą mūsų nenaudai. Pasiūlymas: atsižvelgti į kitų šalių patirtį ir skirti tikslinį finansavimą įvairiems moksliniams tiriamiesiems darbams, kurie padėtų atnaujinti šiuo metu Lietuvos kurortuose gydymui naudojamo mineralinio vandens ir gydomojo durpinio purvo bei klimato terapijos metodikas. Parengti naujus šių gydomųjų veiksnių naudojimo standartus (normas- algoritmus-metodikas). Tirti kurortinių gamtinių veiksnių (mineralinio vandens, durpinio purvo ir klimato) poveikį į sveiką ir sergantį žmogaus organizmą, kaip dinaminę sistemą, užtikrinant širdies ir kraujagyslių, raumenų ir sąnarių, virškinimo organų, imuninės sistemos bei psichoemocinės sveikatos pilnavertį funkcionavimą. Kurti žmogaus organizmo funkcinės būklės atstatymo Lietuvos kurortuose trumpalaikius sveikatinimo priemonių algoritmus ir pagrįsti jų efektyvumą. Nepritarti Teikiamas siūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 6 Lietuvos kurortų asociacija 2018-10-31 Nr.
SR 18/15; 2018-11-05 Argumentai: Sustojęs Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo leidybos procesas. Lietuvoje labai trūksta socialinių iniciatyvų didinant darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi ir siekti geresnių darbo rezultatų. Mūsų nuomone, Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo įgyvendinimas ne tik tenkintų darbdavių interesus didinti darbuotojų motyvaciją bei našumą, pritraukti ir išlaikyti pakankamos kvalifikacijos darbuotojus, bet ir darytų įtaką visos visuomenės sveikai gyvensenai bei elgsenai ir prisidėtų prie efektyvesnio valstybės išteklių panaudojimo (tendencingai mažėtų valstybės išlaidos, skirtos nedarbingumo dėl ligos pašalpoms ir kompensuojamiems vaistams ir pan.). Pasiūlymas: atnaujinti Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo leidybos procesą. Nepritarti Teikiamas siūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 7 Lietuvos kurortų asociacija 2018-10-31 Nr. SR 18/15; 2018-11-05 Argumentai:
Kritiškai trūksta bent kelių dešimčių fizinės medicinos ir reabilitacijos (toliau - FMR) gydytojų. Šiuo metu kurortuose esančiose sveikatos priežiūros įstaigose dirba daug pensinio amžiaus daktarų, o naujų specialistų paruošiama per mažai. Pasiūlymas: I nicijuoti atitinkamų Seimo komitetų darbą, kad būtų peržiūrėtas specialistų rengimas ir FMR gydytojų rezidentūrų skaičius būtų padidintas iki 25 per metus, bent 5 metams, kol bus atstatytas trūkumas, taip pat sudaryti galimybę adekvačiomis sąlygomis specialistams persikvalifikuoti per pertraukiamą rezidentūrą. Nepritarti Teikiamas siūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 8 Lietuvos kurortų asociacija 2018-10-31 Nr. SR 18/15; 2018-11-05 Argumentai:
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančią Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo tvarką ir kriterijus nepakankamai atsižvelgiama į atvykstančių turistų ir poilsiautojų srauto įtaką kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių infrastruktūrai.
Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos savivaldybėms skiriamos pagal nuolatinių gyventojų skaičių, kelių (gatvių) tinklo ilgį, pagal savivaldybėse įregistruotų transporto priemonių skaičių. Pagal suteiktų nakvynių skaičių kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybėms skiriamos papildomos lėšos yra nepakankamos, nes neatsižvelgiama į kurorto savivaldybėse apsilankančių turistų skaičių, kuris yra ženkliai didesnis negu suteiktų nakvynių skaičius. Pasiūlymas:
P apildyti LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnį nuostata, pagal kurią atitinkamas procentas Programos finansavimo lėšų būtų skiriamas kurortų ir kurortinių teritorijų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti, saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, o taip pat dviračių ir pėsčiųjų takams prie kelių įrengti ir prižiūrėti. Skirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, siūlome atsižvelgti ir į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenis apie atvykstančių automobilių skaičių. Taip pat turėtų būti nustatytas prioritetas finansuojant aplinkkelių statybą kurortinėse teritorijose, nes tai viena iš sąlygų siekiant teritorijai kurorto statuso. Siūlome skirti papildomas lėšas dviračių ir pėsčiųjų takams prie kelių įrengti ir prižiūrėti, nes kurortinėms savivaldybėms ar kurortinėms teritorijoms šis poreikis yra ženkliai didesnis lyginant su šalies savivaldybėmis. Nepritarti Teikiamas siūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. 9 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba 2018-11-09 Nr. TN-14 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, įvertinusi galiojančio Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr.
VIII-385 (toliau – Metodikos įstatymas) įtakos savivaldybių biudžetams neigiamas pasekmes bei Finansų ministerijos parengtą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą Nr.XIIIP-2717 (toliau – Metodikos įstatymo pakeitimo projektas), n u t a r i a:
Pasiūlymas:
formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę
sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. Pažymėtina, kad Metodikos įstatymas iki 2018 m. numatė 100 proc. kompensuoti savivaldybių biudžetams dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų įtakos prognozuojamą GPM įplaukų mažėjimą, o nuo 2018 m. tik 50 proc. D ėl planuojamos mokesčių reformos 2019 m. savivaldybėms teks neproporcingai didelė GPM netekčių našta, nes GPM yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, todėl net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms 2019 m. palyginamosiomis sąlygomis (t. y. įvertinus centrinės valdžios sprendimais nulemtą išlaidų padidėjimą) sumažės. Savivaldybių pajamų mažėjimas ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų suprantamas, tačiau kai šalies makroekonominiai rodikliai gerėja, gyventojų pajamos sparčiai auga, valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas. Nepritarti
projekto klausimas10 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba 2018-11-09 Nr. TN-14 2.
rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui, nes lėšų paskirstymas savivaldybėms, taikant šį rodiklį, būtų atliekamas iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies. Dėl to daugumos mažesnių ir ekonomiškai silpnesnių savivaldybių pajamos santykinai sumažėtų. Šiuo metu darbo pajamos tarp skurdžiausios ir turtingiausios savivaldybės skiriasi daugiau nei 1,5 karto. Siūlomas rodiklis dar labiau padidins šią atskirtį ir gyventojų migraciją į didesnius miestus. Norint savivaldybėms naujai priskirti savarankišką ekonominės aplinkos gerinimo funkciją, kas numatyta regioninės politikos Baltojoje knygoje, būtina užtikrinti jos vykdymui papildomą finansavimą, o ne perskirstyti joms priklausančią GPM dalį. LSA galėtų pritarti finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tik tuo atveju, jeigu papildomos lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų. Būtina įvertinti kiek siūlomi rodikliai priklauso nuo savivaldybių, o kiek nuo verslo ir diferencijuoti finansines paskatas, atsižvelgiant į savivaldybių objektyvias galimybes darniai ir tvariai plėtrai. Iš dalies pritarti Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-20 pritarė siūlymui, kad finansinis rodiklis savivaldybėms, pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus, už verslo plėtros sąlygų gerinimą, būtų skatinamas iš GPM valstybės biudžetui tenkančios dalies
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-07 Nr. 113-P-44 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2717 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti2
2 Argumentai: Sudarant 2020 m. ir vėlesnių metų savivaldybių biudžetus savivaldybėms tikslinga taikyti finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti, kuriuo savivaldybės būtų motyvuojamos savo teritorijoje skatinti ekonominę plėtrą, užimtumą ir investicijas. Tačiau tikslinga numatyti, kad lėšų savivaldybėms pagal joms nustatomą finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti šaltinis yra ne pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams (t. y. 20 proc. pastoviosios dalis padidėjimo, lyginant ateinančius ir einamuosius biudžetinius metus), bet ateinančiais metais prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti valstybės biudžetui ir konkrečiai –
. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio 2 dalį: „
2Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalį
(procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi% = pp /pip 100 %, čia:
GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp – vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / Gi, čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams, sumažintos šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatomu dydžiu); pip – i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi, čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, sumažintos kiekvienai savivaldybei suma, proporcinga šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytam dydžiui (yp = yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia pp, pip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje);
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; “.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi% = pp /pip 100 %, čia:
GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp – vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / Gi, čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams, sumažintos šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatomu dydžiu); pip – i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi, čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, sumažintos kiekvienai savivaldybei suma, proporcinga šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytam dydžiui (yp = yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia pp, pip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje);
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; “. Iš dalies pritarti Pritarti, kad lėšų pagal siūlomą finansinį rodiklį šaltinis būtų gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti valstybės biudžetui.
3
2 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti
taip: „
8) kiekvienai savivaldybei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio, tenkančio valstybės biudžetui, dalį, apskaičiuotą taikant finansinį rodiklį ekonominei veiklai gerinti .“ Nepritarti Siūlymas perteklinis, nes tai atsispindės
3 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7 , ir8 ir 101 straipsnius, šio Įstatymo 101 straipsnį , santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1, ir2 ir 8 punktus, išreikštas procentais.“ Pritarti iš dalies
5 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-073 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 101 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis ekonominei aplinkai gerinti.
Šio rodiklio dydis apskaičiuojamas pagal formulę: GPM ekon. aplinkai gerinti = (GPM n+1 – GPM n ) × 0,2; čia: GPM n+1 , GPM n – ateinančių ir einamųjų biudžetinių metų prognozuojama pastovioji gyventojų pajamų mokesčio suma, visų savivaldybių biudžetams apskaičiuota pagal ateinančių ir einamųjų biudžetinių metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais). GPM ekon. aplinkai gerinti = GPM VBGPM × 0,01; čia:
GPM VBGPM – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui.
“ Pritarti iš dalies Žr. Darbo grupės, sudarytos Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-20 4 pasiūlymas
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas : Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2717(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-27;
1 2 Argumentai: Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos nuostatas dėl valstybės regioninės politikos sistemos tobulinimo, taip pat Lietuvos nacionalinės regioninės politikos „Baltosios knygos“ nuostatas dėl savivaldybių vaidmens didinimo, kuriant jų teritorijoje ekonominei plėtrai palankią aplinką, siūloma, sudarant 2020 m. ir vėlesnių metų savivaldybių biudžetus, savivaldybėms taikyti finansinį rodiklį, kuriuo savivaldybės, neturinčios savaiminio ekonominio augimo požymių, būtų skatinamos už sąlygų verslo plėtrai sudarymą.
Tai leis sumažinti atotrūkį tarp skirtingų Lietuvos regionų, leis finansiškai motyvuoti vidutinį ar mažesnį augimo potencialą turinčias savivaldybes siekti ekonominių rodiklių. Savivaldybėms taikomą finansinį rodiklį siūloma apskaičiuoti vadovaujantis Darbo grupės, sudarytos Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, pasiūlytais principais:
1) finansinį rodiklį tikslinga vadinti finansiniu rodikliu savivaldybėms skatinti už sąlygų verslo plėtrai sudarymą ;
2) lėšų, numatytų savivaldybėms skatinti pagal šį finansinį rodiklį, šaltinis būtų gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti valstybės biudžetui, padauginta iš 0,005. Tokios lėšos būtų neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). 3) apskaičiuota suma paskirstoma savivaldybėms, neturinčioms savaiminio augimo požymių*, atsižvelgiant į tai, kokiai grupei pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (toliau grupė**) priskirta savivaldybė ir koks tai grupei apskaičiuotas svorio (svarbos) koeficientas. Savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Savivaldybėms suma paskirstoma pagal formulę, kur atitinkamai savivaldybei prognozuojama GPM suma apskaičiuojama nuo darbo užmokesčio fondo koeficiento, nurodančio atitinkamai savivaldybei tenkančią teigiamo darbo užmokesčio fondo pokyčio dalį toje savivaldybių grupėje: Ø lėšų, numatytų savivaldybėms skatinti pagal šį finansinį rodiklį, apskaičiuota bendra suma būtų padalijama tarp savivaldybių grupių pagal pasiūlytą formulę nustatant kiekvienos savivaldybių grupės svorio (svarbos) koeficientą;
Ø lėšos kiekvienai savivaldybei pagal šį finansinį rodiklį būtų irgi apskaičiuojamos pagal pasiūlytą formulę ir priklausytų nuo tai savivaldybių grupei skiriamos lėšų dalies (t. y. tos grupės svorio (svarbos) koeficiento) ir tos grupės savivaldybės darbo užmokesčio fondo rodiklio teigiamo pokyčio santykinės dalies visų tos grupės savivaldybių darbo užmokesčio fondo rodiklio teigiamų pokyčių bendroje sumoje. Papildoma informacija : **) apie numatomus savivaldybių grupavimo principus pagal Lietuvos nacionalinės regioninės politikos „Baltosios knygos“ nuostatas:
I. Didžiųjų ekonominių centrų savivaldybės: savivaldybės, kuriose yra statistiškai reikšmingi ekonominiai klasteriai (vertinant absoliutinį darbo vietų skaičių, papildomai įvertinant darbo vietų skaičiaus pokytį, našumą, veikiančių ūkio subjektų įvairovę), bei atsižvelgiant į savivaldybės nedarbo santykį su natūraliu (frikciniu) nedarbu (~5% ir mažiau) ir užimtumo santykį su pilnu užimtumu (75-80% 15-64 m. amžiaus grupėje ir daugiau) bei aglomeracijos efektą (miestas ir švytuoklinės migracijos zona -> 250 000 gyventojų, atitinka metropolinės zonos tipą). II.
II. Regioninių centrų ir (ar) specializuotų centrų (pvz. kurortų) savivaldybės: savivaldybės, kurių miestai būtų priskirti regioninių centrų kategorijai (kuriose yra statistiškai reikšmingi klasteriai vertinant santykinį (indeksuotą) darbo vietų skaičių, darbo vietų skaičiaus pokytį, našumą, veikiančių ūkio subjektų įvairovę); savivaldybės, kurių teritorijose yra gyvenamosios vietovės, kurioms suteiktas kurorto statusas), t.y. savivaldybės, kurioms suteikiamas specialus statusas keliant tam tikrus ekonominius tikslus („tikslinės teritorijos“). III. Funkcinės zonos (aptarnaujančios teritorijos): savivaldybės, kuriose nėra I ir II tipo centrų, tačiau didesnė darbingo amžiaus gyventojų per mažiau nei 30 min. gali pasiekti minėtose centruose esančias darbo vietas. IV. Nutolusios teritorijos: savivaldybės, kuriose nėra I ir II tipo centrų, ir mažiau kaip
centruose esančias darbo vietas. *) kodėl siūloma nepaskirstyti savivaldybėms, turinčioms savaiminio augimo požymių: Savaiminio augimo samprata regioninės plėtros teorijų prasme
erdvinis ryšys (klasterizacija) tarp pagrindinių veikiančių ūkio subjektų ekonominių rodiklių. Yra pakankama „save palaikančių“ ekonominių ekosistemų susidarymui. Spartesnis lyginant su kitomis teritorijomis ekonominis augimas vyksta netaikant papildomų regioninės politikos priemonių . 2.
natūralios ribos ir užimtumas iš esmės nebeturi galimybės augti /nedarbas mažėti dėl natūralių apribojimų – užimtumas iš esmės atitinka teorinį maksimumą, o nedarbas yra žemesnis už natūralų, t.y. darbo rinka yra šiek tiek „perkaitusi“. Jų atžvilgiu taikyti papildomas skatinimo priemones, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų, regioninės politikos požiūriu – nėra prasmės. 3. Funkcinės zonos tipas atitinka metropolinės funkcinės zonos tipą ( pagal OECD apibrėžimą – miestas ir švytuoklinės migracijos zona - > 250 000 gyventojų ). Tokiu atveju ekonominę plėtrą veikia ne tiek savivaldybės pastangos (ar neveikimas), kiek natūralūs aglomeracijos procesai (investicijos traukia investicijas, darbo vietos traukia darbo vietas), ir plėtros problematika yra kitokia – svarbiau valdyti esamus darbuotojų judėjimo srautus (galbūt dalį nukreipiant į antrinius (vietinius) centrus) ir užtikrinti adekvačias viešąsias paslaugas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis: ,,1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį
(procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama bent vienam iš šių tikslų:
a) savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti.
Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede „2017 metų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams“, neįskaitant sumų pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir sumų valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai sumokėti;
b) Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, kurios savivaldybėms apskaičiuojamos konkretiems Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimams įgyvendinti;
c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu).
Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes). Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti , ir sumų, kurios naudojamos ekonominei aplinkai gerinti pagal šio Įstatymo 101 straipsnį ;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalį
(procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPM
G i , čia y p
, sumažintos kiekvienai savivaldybei suma, proporcinga šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytam dydžiui (y p = å y ip );
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia p p , p ip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje) ;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“
2 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-27; Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr.
Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPM
G i , čia y p
, sumažintos kiekvienai savivaldybei suma, proporcinga šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytam dydžiui (y p = å y ip );
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (p ip ) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (p p ), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų (čia p p , p ip suprantamos taip, kaip jos paaiškintos šio punkto a papunktyje) ;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“
2 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-27; Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos
sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-2023 Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją laikyti 1 dalimi;3 .
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų
mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7 ,
straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1 ir 2 punktu, šio Įstatymo 101 straipsnį, išreikštas procentais.“
3 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-27; Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-202 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį laikyti 2 dalimi:4
2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) specialią tikslinę dotaciją ugdymo reikmėms
finansuoti, atsižvelgdamos į lėšų poreikį švietimo įstaigų darbuotojams – pedagogams darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas mokėti.“
4 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-27; Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-203 Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį: ,,3 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu Papildyti Įstatymą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Finansinio rodiklio verslo plėtros sąlygoms gerinti dydis ir sumos, apskaičiuotos taikant šį dydį, paskirstymas savivaldybėms
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis verslo plėtros sąlygoms gerinti, tai yra savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. Šio rodiklio dydis apskaičiuojamas pagal formulę: GPM skatinti = GPM VBGPMn+1 × 0,005, čia: GPM VBGPMn+1
Šis dydis neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). 2. Apskaičiuota taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto rodiklio dydį suma paskirstoma savivaldybėms, neturinčioms savaiminio ekonominio augimo požymių, atsižvelgiant į tai, kokiai grupei pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus priskirta savivaldybė ir koks tai grupei apskaičiuotas svorio (svarbos) koeficientas. Savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Savivaldybėms ši suma paskirstoma pagal formulę: S i = P DUFi × GPM skatinti × SG kni , čia:
1) S i – i-ajai savivaldybei prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma;
2) P DUFi – perskaičiuotas D DUFi koeficientas, nurodantis i-ajai savivaldybei tenkančią teigiamo darbo užmokesčio fondo pokyčio dalį toje savivaldybių grupėje ;
3) SG kni – savivaldybių n-osios grupės svorio (svarbos) koeficientas , apskaičiuojamas pagal formulę: SG kni = ( Σ Gyvsk SGni / Σ Gyvsk ni + Σ Pajamos SGni / Σ Pajamos ni ) / 2, čia: ΣGyvsk SGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma; ΣGyvsk ni – savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus suma;
ΣPajamos SGni – savivaldybių n-osios grupės i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą; ΣPajamos ni – savivaldybių n-ųjų grupių i-ųjų savivaldybių prognozuojamų pajamų, nustatytų einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, suma, sumažinta sumomis savivaldybėms skatinti už verslo plėtros sąlygų sudarymą. 3. K oeficientas D DUFi apskaičiuojamas pagal formulę:
D DUFi = △ R iteig / Σ △ R iteig , čia:
1) △ R iteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokytis i-ojoje savivaldybėje n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais;
2) Σ △ R iteig – teigiamo darbo užmokesčio fondo rodiklio pokyčio visose savivaldybėse n – 1 metais, palyginti su n – 2 metais, suma. 4.
rodiklis apskaičiuojamas naudojant statistiką tvarkančių institucijų ir
i
5 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-27; Darbo grupė, sudaryta Seimo Valdybos 2018-11-28 sprendimu Nr. SV-S-1008, 2019-03-204 Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį:
Respublikos 2020 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už –11, prieš –1, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2717(2), jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP-2717(2). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė