PROJEKTO, PATOBULINTO PAGAL lietuvos respublikos seimo biudžeto ir finansų komiteto, kitų seimo komitetų, Seimo komisijų, seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų BEI ASOCIACIJŲ pasiūlymuS
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Patobulintas Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir siekiant patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja – Audronė Čekanavičienė, tel. 239 0255, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Neringa Čirbė (tel. 239 0050, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Lietuvos Respublikos Seimas apsvarstė įstatymo projektą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį patobulinti. Seimo komitetai, Seimo komisijos, Seimo nariai, valstybės institucijos ir įstaigos pasiūlė padidinti asignavimus daugiau kaip 300 mln. eurų.
Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo komitetų, komisijų ir narių, Valstybės kontrolės (toliau
įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir patobulino įstatymo projektą. Nuomonę dėl įstatymo projekto pateikė VK, Lietuvos bankas, Europos Komisija. VK atliko įstatymo projekto vertinimą ir pateikė išvadą „Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ ir ataskaitą „2019 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“[1]. VK pateikė išvadą, kad struktūrinio postūmio užduotis
perteklius 2019 metais sudarys 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). VK akcentuoja, kad nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. O jeigu tokie įsipareigojimai būtų prisiimamai, jie turi būti kompensuojami tvariu ilgalaikiu pajamų šaltiniu. Priešingu atveju, kiltų rizika pažeisti fiskalinės drausmės taisykles. VK atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius biudžeto procese: Finansų ministerijos paskelbtą biudžetą piliečiams[2], taip pat išlaidų peržiūrą, kurios tikslas buvo sutaupyti valdžios sektoriaus išlaidų Vyriausybės prioritetams įgyvendinti. Lietuvos bankas Seimui pateiktoje išvadoje dėl 2019 metų biudžeto projekto konstatavo, kad valdžios sektoriaus balansas nekelia rizikos dėl pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu, o biudžeto projekto poveikis infliacijai bus ribotas: 0,1–0,3 procentinio punkto. 2018 m. spalio 15 d. Lietuva pateikė Europos Komisijai 2019 metų Lietuvos biudžeto projektą.
Europos Komisija 2018 m. lapkričio 8 d. paskelbė rudens makroekonomines prognozes, kuriose Lietuvos ekonomikai prognozuojamas tvarus ekonomikos augimas. Europos Komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2018–2020 m.) išlaikys valdžios sektoriaus biudžetų perteklių, o struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis palaipsniui gerės. 2018 m. lapkričio 21 d. Europos Komisija pateikė 2019 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą. Jos vertinimu[3], 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas yra parengtas pagal tikėtiną ekonominės raidos scenarijų[4] ir atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas – struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra geresnis už vidutinio laikotarpio tikslą (–1 proc. BVP), kurį yra nustatęs Lietuvos Respublikos Seimas[5]. Europos Komisija prognozuoja, kad 2019 metais struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,5 proc. BVP. Europos Komisija palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisija teigia, kad reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerina mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plečia mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Kartu Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad tolesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą. Europos Komisija ragina valdžios institucijas įgyvendinti 2019 metų Lietuvos biudžeto projekte numatytas priemones ir užtikrinti, kad nustatyti fiskaliniai tikslai būtų pasiekti. Patobulintame įstatymo projekte 2019 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 590,2 mln. eurų.
Dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų pakeitimų (Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(2), kuriuo numatoma, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas bus taikomas buitiniams vartotojams tiekiamoms malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902, kuriuo numatoma, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903, kuriuo siūloma etilo alkoholiui akcizų tarifą didinti 10 proc., Gyventojų pajamų mokesčio (toliau –GPM) įstatymo pakeitimo projektas XIIIP-2901, kuriuo siūloma tantjemoms, atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms bei autoriniams atlyginimas iš darbdavio didinti GPM tarifą), kuriems Vyriausybė siūlo pritarti ir kuriuos nuoseklu būtų svarstyti kartu su biudžetu, valstybės biudžeto pajamos iš PVM mažėja 9 mln. eurų, pajamos iš akcizų didėja 5 mln. eurų, GPM pajamos į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą didėja 2 mln. eurų, tačiau dėl pasikeitusio GPM procento valstybės biudžetui tenkanti GMP dalis mažėja 1,4 mln. eurų, o savivaldybių biudžetų pajamos didėja 3,4 mln. eurų. Taip pat valstybės įmonių pelno įmokos didinamos 13,9 mln. eurų, biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas mažėja 4,4 mln. eurų, pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą mažėja 0,6 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 3,5 mln. eurų.
Patobulintame įstatymo projekte savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM savivaldybių biudžetams didėja 3,4 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų dėl GPM tarifo didinimo tantjemoms ir autoriniams atlyginimams iš darbdavio pagal užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2901) ir 2,4 mln. eurų dėl kartu su patobulintu įstatymo projektu teikiamo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, pagal kurį savivaldybių pajamų mažėjimas yra kompensuojamas ne 90 proc., o 100 proc. Taip pat įvertintos Druskininkų ir Alytaus rajono savivaldybių pateiktos patikslintos prognozuojamos pajamos. Patobulintame įstatymo projekte 2019 metų valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11 696,0 mln. eurų. Asignavimai viršija pajamas 1 105,8 mln. eurų. Patobulintame įstatymo projekte asignavimus siūloma padidinti beveik 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų – numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurios daugiausia tenka statutiniams pareigūnams (7,2 mln. eurų), rezidentams (6 mln. eurų), mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1,5 mln. eurų), diplomatams (1,5 mln. eurų), Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams (1 mln. eurų), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (0,7 mln. eurų). Politinėms partijoms finansuoti dėl priimtų Politinių partijų įstatymo pakeitimo nuostatų numatoma papildomai skirti beveik 0,5 mln. eurų, švietimo ir mokslo įstaigų projektams finansuoti – 0,4 mln. eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus Norvegijos finansinius mechanizmus administruojančių institucijų funkcijas (finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“) pasikeitė šių institucijų funkcijų apimtys, patobulintame įstatymo projekte iš minėtos finansinės paramos lėšų 0,06 mln. eurų didėja asignavimai šioms funkcijoms vykdyti. Dėl profesinių mokyklų pertvarkos į viešąsias įstaigas (nuo
mažėja beveik 5 mln. eurų, atitinkamai patobulintame įstatymo projekte šia suma sumažinti asignavimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Patobulintame Valstybės investicijų 2019–2021 metų programos projekte 2019 metų valstybės kapitalo investicijoms numatoma skirti 1 104,0 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 711,2 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų. Perskirsčius asignavimus, papildomai skirta 2,5 mln. eurų kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai ir 0,5 mln. eurų Lietuvos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ pastatyti ir įrengti. Be to, švietimo ir mokslo įstaigų investicijoms papildomai skirta 0,4 mln. eurų. Patobulintame įstatymo projekte, nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstyti asignavimai tarp asignavimų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti, tarp asignavimų valdytojų ir savivaldybių. Be to, atsižvelgus į minėtus pakeitimus atitinkamai patikslinti su jais susiję patobulinto įstatymo projekto straipsniai ir priedai. Detalus asignavimų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus pateikiamas patobulinto įstatymo projekto prieduose.
Atsižvelgus į gautus pasiūlymus ir pastabas, patobulintame įstatymo projekte:
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teisinio reguliavimo nuostatos, išdėstytos įstatymo projekte, nekeičia šiuo metu galiojančių biudžeto tvirtinimo nuostatų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija paskirstys patvirtintus asignavimus pagal programas. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms įgyvendinti iki 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro įsakymu bus nustatyta projektų atrankos tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13.Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nuomonę dėl įstatymo projekto pateikė VK, Lietuvos bankas, Europos Komisija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Kartu su patobulintu įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo
„Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2406(2)“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2902“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
projektai. [1] http://www.vkontrole.lt/bp/isvados.aspx. [2] https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_ver/2019%20m_%20biudzetas%20glaustai(1).pdf. [3] https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/c-2018-8020_lt_en_0.pdf. [4] http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/ERS%20aprasymas%202018-09-12.pdf. [5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6e7cb9c12e9611e8ab62b6c0fc2adb3f?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=6c7c1b1f-9b60-49d3-8819-1353c4b687c3.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, pavaduotojas K. Bartkevičius, nariai
I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrės K. Garuolienė, L. Jaruševičienė. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Finansų ministro patarėjas E. Žilevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Bieliauskienė, L. Bušinskaitė – Šriubėnė, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas V. Janušonis, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos A. Nastaravičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys R. Martinėlis, 2018-10-25 Argumentai: Prasta patalpų būklė yra terapinio profilio skyriuose, kurių būklė dėl fizinio nusidėvėjimo netenkina Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šiuose skyriuose būtina atlikti lubų, sienų, grindų dangos atnaujinimo, durų keitimo, sanitarinių patalpų remonto bei dalies pertvarų keitimo darbus. Projekto tikslas
Skirti lėšų Projektui „Terapinio profilio skyrių patalpų remontas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje” – bendras lėšų poreikis šio skyriaus remontui – 594 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Pritarti
Argumentai: Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-07-24 įsakymu Nr.
V-889 „Dėl medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus, ligoninės ambulatorinės reabilitacijos skyriuje privaloma turėti terapinį baseiną arba vandens taką arba vertikalias vonias. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje toliau teikti teisės aktų reikalavimus atitinkančias ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, skirtas palaikyti pacientų fizinį pajėgumą, atkurti jų gebėjimus atlikti kasdienės veiklos veiksmus, skatinti socialinį savarankiškumą, mokyti ligų komplikacijų profilaktikos. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Projektui „Vertikalios vonios įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje“: Patalpų statybiniams darbams, plotas 34,33 m2 – 110 000 Eur; Vėdinimo ir sausinimo sistemai, 1 vnt. – 15 000 Eur; Vertikalios vonios technologinei įrangai, 1 vnt. – 35 000 Eur. Iš viso – 160 000 Eur. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Pritarti
Argumentai: VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos centro Švenčionėlių padaliniui reikalingas pastato fasado remontas, stogo keitimas, iš dalies langų ir durų, kadangi pastatas yra beveik avarinės būklės, yra atskilusių (kabančių) elementų. Taip pat reikalingas remontas fasado, stogo, langų, durų Pabradės padalinyje. Pabradės padalinyje yra didelės šilumos sąnaudos. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Švenčionių rajono savivaldybės Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Švenčionėlių ir Pabradės padalinių modernizavimui – bendras lėšų poreikis 643 000 Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Sveikatos apsaugos sritis.
Nepritarti Švenčionių rajono savivaldybė neteikė prašymo įtraukti investicinių projektų į 2019-2021 m. finansuojamų projektų sąrašą
Argumentai: Švenčionių ligoninėje reikalingas operacinio bloko remontas bei nauja įranga, kadangi įranga yra pasenusi. Pasiūlymas: Skirti lėšų Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Švenčionių rajono ligoninės vidaus patalpų modernizavimui, įrangos reanimacijos skyriui, sterilizacinei bei operacinių blokui įsigyti – bendras lėšų poreikis 788 000 Eurų. Lėšų šaltinis:
Valstybės investicijų programa, Sveikatos apsaugos sritis. Nepritarti Švenčionių rajono savivaldybė neteikė prašymo įtraukti investicinių projektų į 2019-2021 m. finansuojamų projektų sąrašą
5A. Kubilienė, L. Matkevičienė,
R. Martinėlis, D. Kaminskas, K. Bartkevičius, I. Rozova, Č. Olševski, A. Vinkus, A. Dumbrava, J. Liesys, I. Degutienė, A. Matulas, 2018-11-06 Argumentai: 2019 metams numatomų skirti asignavimų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (733 tūkst. Eur, iš jų 659 tūkst. Eur darbo užmokesčiui) neužtenka pavestoms funkcijoms vykdyti. 2017 metams Departamentui buvo skirta 801,5 tūkst. Eur, 2018 metams – 738 tūkst. Eur. Nepadidinus 2019 metams numatomus skirti asignavimus, Departamentas bus priverstas atsisakyti tinkamai ir kompleksiškai vykdyti tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų rinkos priežiūros funkcijas, įskaitant kitų institucijų darbuotojų mokymus, ūkio subjektų patikrinimus (dėl lėšų trūkumo kurui, komandiruotėms šalies viduje), taip pat neturės galimybių sumokėti darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio, priimti naujų darbuotojų, sumokėti būtiniausių komunalinių išlaidų (už elektrą, vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą).
Pažymėtina, kad Departamentas savo veiklą vykdo srityse, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria išskirtinį dėmesį savo Programoje bei Programos įgyvendinimo plane (,,1.4.2. Darbas. Pagalbos teikimas turintiems žalingų įpročių asmenims, psichoaktyviųjų medžiagų (tarp jų – alkoholio) pasiūlos ir paklausos mažinimas“). Pastebėtina, kad Departamento funkcijų kiekis ir apimtys nuo 2011 metų tik didėja (2014 metais priimtos Tabako produktų direktyvos nuostatų, kurios yra perkeltos į Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą 2015 metais, įgyvendinimas, augantis konsultacijų kiekis, ypatingai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, kurios įsigaliojo nuo 2018 metų sausio 1 d., atsirandantys naujoviški tabako gaminiai, veiklos priežiūra internetinėje erdvėje ir t.t.). Atliekamoms funkcijoms užtikrinti dažniausiai naudojami tik žmogiškieji ištekliai, o asignavimai nuolatos mažinami, todėl šių funkcijų padengti kitokiais ištekliais Departamentas neturi galimybių. Pasiūlymas:
asignavimai“ vietoj Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui numatytų 733 tūkst. Eurų (iš jų 659 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui) skirti 801 tūkst. Eurų (iš jų 700 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui). Lėšų šaltinis:
6Seimo nariai A. Matulas, I. Degutienė, J. Liesys, R. Martinėlis, J. Olekas, I. Haase, B.
Haase, B. Matelis, 2018-11-06 Argumentai. Valstybė PSDF pavedė papildomų funkcijų vykdyti už 152 218 tūkst. eurų, bet 2019 metams numato skirti 36 408 tūkst. eurų. Konstitucinis teismas savo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu konstatavo, kad būtinoji pagalba reikalinga gyvybei gelbėti ir išsaugoti turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tam reikalinga
apsaugos ministerijai papildomai skirti 173 277 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis Tai galėtų būti viršplaninės biudžeto pajamos, akcizo lėšos už padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams, iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų ar panašiai. Kadangi šias lėšas valstybė privalo pervesti į PSDF biudžetą vadovaujantis įstatymu ir 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio teismo nutarimu, konkretų lėšų šaltinį turi nurodyti Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nepritarti Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, 2019 metams numatyta skirti 36 408 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2715, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
ministro valdymo srities Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui numatytus asignavimus ir iš viso skirti 801 tūkst. Eurų (iš jų 700 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui);
Rokiškio rajono ligoninėje” įgyvendinimui;
„Vertikalios vonios įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono
ligoninėje“ įgyvendinimui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, K.
Kubilienė, K. Bartkevičius, A. Matulas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
Kultūros komitetas
2018-11-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas
Kernagis, Gediminas Kirkilas, Raminta Popovienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė patarėja: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, Kultūros viceministras G. Andriulionis, Kultūros ministerijos kancleris L. Ubavičius, Kultūros ministerijos investicijų valdymo skyriaus vedėjas Šarūnas Šoblinskas, Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja R.
Kačkutė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėjos pavaduotoja Aldona Mickevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubaitis, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Alma Virginija Bačiulienė, Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, Lietuvos vyriausioji archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė, Lietuvos kultūros tarybos Administracijos direktorius Mindaugas Bundza, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas Jolanta Karpavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Teisės departamentas 2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr.
Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2018-10-25 LR Seime pradėtas valstybei itin svarbaus dokumento - valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto - svarstymas. Atliekami tyrimai rodo, kad bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. žmonių, o net 5 proc. gyventojų namuose neturi nė vienos knygos. O bibliotekose dažnai prie trokštamos perskaityti knygos driekiasi mėnesio ir net kelių mėnesių trukmės eilės. Mažesnėse bibliotekose, norėdami perskaityti populiarią knygą, skaitytojai kartais laukia ir pusę metų. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir penkioms valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiogiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos savo iniciatyva dalyvauja projektinėse veiklose, tačiau šis finansavimas skiriamas ne bibliotekų fondų atnaujinimui, o naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis.
Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir ES šalių vidurkio - Lietuvoje didžiausias finansavimas viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 m. (2519 tūkst. eurų), kuris 2010 m. sumažintas beveik 4 kartus (iki 649 tūkst. eurų). 2017 metais kaip ir 2016 m. šiam tikslui buvo skirta 1,9 mln. eurų (vienam gyventojui teko 0,69 euro, kai ES šalių vidurkis - 1,22 euro, Estijoje -2 ,3 2 euro, Suomijoje - net 8,13 euro). Norėdama pasiekti ES šalių vidurkį, Lietuva turėtų beveik 2 kartus (lyginant su Estija - 3 kartus) padidinti valstybės finansavimą dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti. Viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko beveik kas trečias Lietuvos gyventojas, o maždaug kas dešimtas lankosi jose bent kartą per 2 mėnesius. Tačiau bibliotekos susiduria su kitomis problemomis: bibliotekų fondai atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje, dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra morališkai pasenę, trūksta populiariausių knygų, o tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose - dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. 2017 m. atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ duomenimis, bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. Lietuvos gyventojų (atitinka 2013 m. ES šalių vidurkį) (dažniausiai perskaitomos 3-6 knygos).
Per 2014-2017 m. sumažėjo gyventojų, kurie per metus neperskaito nė vienos knygos, dalis, ir padaugėjo skaitančių lietuvių kalba parašytą grožinę literatūrą.2 Tame pačiame tyrime populiariausia savanoriško įsitraukimo į viešųjų bibliotekų veiklą forma respondentai nurodo knygų dovanojimą - gyventojais supranta, kad naujų knygų bibliotekoms trūksta, tad patys imasi valstybės funkcijos - atnaujinti bibliotekų fondus savo išgalėmis. 29.5 proc. apklaustųjų viena iš priežasčių, dėl ko vengia lankytis bibliotekose, nurodė pasiūlos stoką. Neturime kuo didžiuotis ir nelegalaus turinio sklaidoje - pagal piratavimo mastus Lietuva yra trečia pasaulyje. Neturėdami patogaus priėjimo prie įvairaus ir naujo turinio bibliotekose, daugelis skaitytojų naudojasi nelegalių šaltinių paslaugomis. Nelegaliems šaltiniams skaitytojai sumoka simbolinę kainą už naudojimąsi, tuo tarpu nei autorių, nei leidėjų šios sumos nepasiekia. Išvados ir siūlymai:
skiriama beveik dvigubai mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. •Neatnaujinami fondai neatitinka vartotojų poreikių: žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų. -Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas, nuolatinio dėmesio esamai problemai labai trūksta. Bibliotekų fondų aprūpinimui būtina skirti tinkamą finansavimą.
Kultūros ministerijos asignavimuose numatant ne mažiau kaip 3 milijonus eurų bibliotekų fondams formuoti. Iš dalies pritarti Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą. 3.
3Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas 2018-10-17 Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas (toliau – Komitetas), atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas, vykdomosios valdžios atstovus ir kultūros sektoriaus nevyriausybines organizacijas (atstovauja apie 90 % kultūros biudžetinių įstaigų darbuotojų), kreipiasi į Jus su prašymu pradėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82) priemones, kuriomis įtvirtintas įsipareigojimas nuosekliai didinti kultūros darbuotojų atlyginimus. Komitetas atkreipia Jūsų dėmesį, kad atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nebuvo didinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (DU) buvo 736 eurai (palyginimui Estijoje 2018 m. duomenimis mažiausias kultūros sektoriaus specialisto atlyginimas prasideda nuo 1150 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos kultūros srities darbuotojų vidutinis DU yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o kultūros darbuotojų skaičius per pastaruosius metus nuolat mažėja (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.). Komitetas, akcentuodamas tai, kad nesprendžiama DU didinimo problema formuoja sudėtingas kultūros lauko situacijas: tiek valstybinėse, tiek savivaldybių kultūros įstaigose trūksta profesionalių darbuotojų. Kultūros įstaigoms yra sudėtinga pritraukti jaunų specialistų, kurie yra įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą, o tai neišvengiamai daro įtaką kultūros paslaugų kokybei.
Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, iniciavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, bet Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. 2018 m. rugsėjo 17 dieną prie LR Vyriausybės įvyko kultūros ir meno darbuotojų mitingas/akcija „Kultūros darbuotojai nori gyventi oriai”. Mitingo organizatorius tą pačią dieną priėmė LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas su LR kultūros ministre, o vėliau ir LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas. Buvo sutarta, kad nuo kitų metų kultūros darbuotojų atlyginimai kils 75 eurais. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, skirta teikti siūlymus dėl darbo užmokesčio kultūros darbuotojams finansavimo didinimo 2019–2021 metais priemonių ir jų taikymo teisinio reglamentavimo. LR Trišalės tarybos Kultūros komiteto netenkina tarpinstitucinės darbo grupės derybų rezultatas, kai į 2019 m. planuojamą didinti 75 eurų sumą kultūros darbuotojams įskaičiuojamos ir lėšos, kurias gaus kiekvienas šalies dirbantysis po mokestinės reformos. 2019 metų biudžete taip ir liko anksčiau numatyti 3,5 mln. eurų, skiriamų valstybės, antra tiek turėtų prisidėti savivaldybės. Tokiu atveju kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. padidėtų tik 38 eurais.
Pinigų kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti yra ieškoma tiesiog perskirstant savivaldybių ir valstybės biudžetinių kultūros įstaigų biudžetus. Trišalės tarybos Kultūros komitetas mano, kad toks prioritetų perskirstymas kultūros įstaigose nėra problemos sprendimas. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūros sektorius taip ir nesulaukė. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas siūlo:
projekte numatyta 4,7 mln. Eurų ir 1,9 iš savivaldybių surenkamų lėšų, skirtų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Viso 6,6 mln eurų. Taip pat numatyta taikyti kitas kompleksines finansines priemones, tokias kaip sumažinama mokestinė našta su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kurios kultūros darbuotojų darbo užmokestį leis padidinti apie 80 eurų, iš viso apie
Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas 2018-09-17 Kultūros lauko bendruomene yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybes programos pažadas suvienodinti kultūros ir Švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m.
eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis -147 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tükst. 20l4 m. iki 13,3 tükst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišales tarybos Kultūros komitetas kreipėsi i visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimo dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybes kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišales tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas, kreipiasi i Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas bei reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Nepritarti 2019 m. biudžeto projekte numatyta 4,7 mln.
Eurų ir 1,9 iš savivaldybių surenkamų lėšų, skirtų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Viso 6,6 mln eurų. Taip pat numatyta taikyti kitas kompleksines finansines priemones, tokias kaip sumažinama mokestinė našta su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kurios kultūros darbuotojų darbo užmokestį leis padidinti apie 80 eurų, iš viso apie
dramos teatras 2018-10-22 Pristačius Seime 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus, kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiamės į Jus primindami mūsų teatro 2018 05 16 R2-70 siųstą raštą dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo. Ne kartą esame rašę ir minėję, kad 2017 m. rudenį buvo pilnai baigta itin sudėtinga, daugiau nei dešimtmetį trukusi, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau - NKDT) pastato rekonstrukcija, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Svarbiausia tai, kad rekontrukcijos (2006- 2017 m.m.) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui ir jie padengdavo pastato išlaikymo kaštus. Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol visos biudžeto skiriamos lėšos yra nukreiptos į mokos fondą. O Valstybės skiriamas dalinio biudžeto finansavimas paprastai - yra pastatų išlaikymui ir mokos fondui. Todėl suvokdami mūsų sudėtingą finansinę situaciją, dar kartą prašome 2019 m. padidinti NKDT biudžetą. Dabar bendras teatro šildomų patalpų plotas sudaro apie 6651 m2 (iki rekonstrukcijos pastato plotas buvo 4856 m2). Atsižvelgiant j tai, padidėjo šiluminės energijos poreikis šių patalpų šildymui bei vėdinimui. Viso šios išlaidos sudaro 50 061,62 Eur.
Rekonstrukcijos metu buvo sumontuota visa scenos technologinė įranga: 32 vnt. dekoracijų keltuvų, sukamas scenos ratas, orkestro duobės platformos, meninio apšvietimo video projekcijos ir garso sistemos, paleista 18 vėdinimo
energijos kiekis. Šioms išlaidoms padengti papildomai reikia 54 497,59 Eur. Nuo 2012 m. ant priešgaisrinių vandens įvadų sumontuoti vandens apskaitos prietaisai (4 vnt. po du skaitliukus viename prietaiso korpuse). Atsižvelgiant į vandens pardavimo kainą išlaidos padidėjo 4 996,41 Eur. Iš viso papildomos pastatų išlaikymo išlaidos sudaro 109 555,62 Eur, tačiau, atsižvelgiant į iš nuomotojų gaunamas įplaukas (24 117,98 Eur), NKDT prašo papildomai skirti 84 437,64 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad NKDT po rekonstrukcijos dirba pilnu pajėgumu ir beveik užpildė visus sukurtus etatus, papildomai darbo užmokesčio fondui prašome 156 579,00 Eur (154 300,00 Eur darbo užmokesčiui ir 2279,00 Eur Sodrai). Prašome atsakingai visais įmanomais būdais padėti išspręsti susidariusią situaciją ir 2019 m. biudžete skirti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui darbo užmokesčio fondui 156 579,00 Eur ir pastatų išlaikymui 84 437,64 Eur. Bendroje sumoje 241 016,64 €. Neskyrus šių lėšų, negalime užtikrinti sklandaus suplanuotų 2019 m. NKDT strateginių tikslų įgyvendinimo. Pritarti Atkreipti dėmesį, kad savarankiškų asignavimų valdytojų lėšų poreikis buvo vertinamas Finansų ministerijoje. Analogiška problema susidarė su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Valdovų rūmais, Klaipėdos muzikiniu teatru, vyriausiojo archyvaro tarnyba. 4.
inspektoriaus tarnyba 2018-10-03 Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija, kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau - EK) projekto ,,Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas" (toliau - Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybes ir pilietybes programą (2014-2020) ir
Projekto finansavimo sutarti Nr.808698_SRHCHS LT/|S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutarti gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbo, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projektu siekiama:
Lietuvos interneto portaluose bus vykdoma informacine kompanija skirta padėti visuomenei atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir pranešti apie jas kompetentingoms institucijoms.
Taryba Lietuvos savivaldybėse planuoja surengti l0 seminarų, kuriuose ŽEIT atstovai aiškins apie neapykantą kurstančios kalbos ir saviraiškos laisvės santykį, neapykantą kurstančių kalbų poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. - 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras projekto biudžetas -286287,96 €, iš kurių Lietuvos indelis sudaro 20 proc., t.y.57 259,96eurų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. - 26 676,00 eurų nuo ŽEIT skirto 122 676,00 eurų projekto biudžeto. Pažymėtina, kad EK finansavimas paremtas nacionalinio kofinansavimo principu. Projektų vykdytojai privalo užtikrinti kofinansavimą, kuris sudaro 20 proc. projektų biudžeto. ŽEIT papildomų lėšų poreikis Projekto įgyvendinimui
eurų; 2020 m - 6669 eurų;
inspektoriaus tarnyba 2018-10-31 Vidaus reikalų ministerija (toliau VRM), kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau – EK) projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ (toliau – Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija Projekto finansavimo sutartį Nr.808698_SRHCHS_LT/1S-263, o 2018 m. liepos 9 d.
ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutartį gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbą, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras Projekto biudžetas –
veiklos sutartį Nr.1S-341/97-130/DPS-6 (toliau Sutartis) VRM, vadovaudamasi Sutarties priedu „Projekto biudžetas“, pervedė į ŽEIT a/s avansinį mokėjimą
kompensuojamų GP ir ŽEIT Projekto išlaidų sumų (nustatytų pagal EK patvirtintos Projekto galutinės ataskaitos duomenis) atėmus atitinkamai GP ir ŽEIT išmokėtas avansinio mokėjimo sumas – per 10 darbo dienų po to, kai VRM gaus iš EK galutinio mokėjimo lėšas pagal Finansavimo sutartį. Galutinis mokėjimas atliekamas patvirtinus techninę ir finansinę ataskaitą su atitinkamais rezultatais ir deklaravus paramos gavėjų faktines išlaidas per visą projekto laikotarpį. Maksimali galutinio mokėjimo suma (apyvartinės lėšos) ŽEIT yra 19 200,00 €. Tarnyba, kaip Projekto vykdytojas, neturi galimybės apmokėti išlaidų iš savo lėšų, t. y. iš jai skirtų asignavimų. Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 19 200,00 (devyniolika tūkstančių du šimtus) eurų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti. Šios apyvartinės lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą sėkmingai įgyvendinus Projektą. Pritarti 6.
inspektoriaus tarnyba 2018-11-02 Nuo 2016 m. gegužės 31 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) atstovui tapus kontaktiniu asmeniu su didžiausiomis IT bendrovėmis (Facebook, Microsoft, Twitter ir YouTube), Tarnyba vykdo aktyvią veiklą kovojant su nesantaikos kalba socialinių medijų erdvėje, taip yra užtikrinama pažeidžiamiausių socialinių grupių teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, nes nesantaikos turinys yra pašalinamas iš viešosios erdvės, prieiga prie jo yra panaikinama. Kasdien apdorotinas informacijos kiekis vidutiniškai siekia apie 6000 komentarų, Tarnybos turimi pajėgumai (tiek finansiniai, tiek technologiniai, tiek žmogiškieji) yra nepakankami siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus kovojant su nesantaikos reiškiniu. Be to, Tarnybos dviejų metų patirtis rodo, kad pranešimai apie pastebėtą nesantaikos kalbą dažniausiai yra susiję su nesantaikos skatinimu tautybės pagrindu. Tokie komentarai aptinkami socialinių tinklų paskyrose, susijusiose su nedraugiškos valstybės propagandiniu naratyvu, nukreiptu prieš Lietuvos interesus. Stiprindami nesantaikos kalbos monitoringo ir pašalinimo iš viešosios erdvės funkciją, ne tik ženkliai sumažintume nepakantumą skatinančio turinio viešoje erdvėje mastą, bet ir efektyviau kovotume su nedraugiškos valstybės propaganda. Siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos veiklą, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, ir Lietuvos įsipareigojimų vykdymą, Tarnybai būtinas papildomas finansavimas dviem valstybės tarnautojų etatams išlaikyti. Jau nuo š. m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, Reglamentas).
Šis teisės aktas yra tiesioginio taikymo ir yra privalomas visoms Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėms narėms. Reglamento priežiūrą Lietuvoje vykdys dvi institucijos, tarp jų Tarnyba. Remiantis šio teisės akto nuostatomis, žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius) yra įgaliotas ne tik stebėti, kaip taikomas Reglamentas, bet ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kuomet duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Šio ES teisės akto nuostatos taip pat užtikrina galimybę inspektoriui taikyti sankcijas. Reglamento preambulės 120 punkte įtvirtinta reikiamų finansinių išteklių užtikrinimo reikalavimas: „kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti užduotis, įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis“. Atsižvelgiant į Reglamento preambulės nuostatas tenka konstatuoti, kad Tarnybai, kaip priežiūros institucijai, iš valstybės biudžeto nebuvo skirta jokių asignavimų duomenų apsaugos reformai įgyvendinti. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR nuostatos privalo būti perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę, todėl buvo parengtas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas.
Šio įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas neskelbtinos informacijos sąrašas praplečiamas prie draudžiamos informacijos įtraukiant ir tokią, kurioje skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai. Kadangi šiuo projektu nėra keičiama Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta pažeidimų už neskelbtinos informacijos paskelbimą nagrinėjimo tvarka, tai gavusi iš policijos pranešimą apie nustatytą teroristinių nusikaltimų skatinimą ar kurstymą, Tarnyba pagal kompetenciją privalės priimti sprendimus dėl galimo neskelbtinos informacijos paskleidimo fakto tyrimo. Tokiu būdu padidės Tarnybos darbo krūvis, o dėl teroristinių nusikaltimų specifikos neišvengiamai atsiras darbuotojų mokymų poreikis. Atskirai pažymėtina tai, kad Tarnybai, be asmenų skundų nagrinėjimo dėl jų pažeistų teisių visuomenės informavimo srityje, Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7–8 punktų nuostatos paveda atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose, kuomet reikalingos specialiosios žinios dėl informacijos priskyrimo erotinio ar pornografinio turinio kategorijai, taip pat baudžiamosiose bylose dėl nesantaikos įvairiais pagrindais kurstymo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Šioms funkcijoms atlikti yra pasitelkiami ekspertai, veikiantys intelektinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad prašymų atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose skaičius nuosekliai auga (pvz.,
gauti 125 prašymai), tačiau valstybės finansavimas šiai sričiai nesikeičia nuo 2009 metų. Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.
X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo ir iki šiol yra priskirta III įstaigų grupei. Ilgus metus ir ne vieną kartą Tarnyba siekė būti priskirta aukštesnei, t. y. II įstaigų grupei, nes jos veikla atitinka II įstaigų grupės kriterijus. 2018 m. kovo 28 d. buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-2938 ir dėl susijusių Lietuvos Respublikos Seimo nario J. Razmos 2015 m. lapkričio 11 d., Seimo nario P. Gražulio 2015 m. lapkričio 18 d., Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio ir kitų 2016 m. kovo 17 d., Seimo narių E. Jovaišos, K. Smirnovo ir kitų 2017 m. vasario 8 d. pasiūlymų“, kuriuo Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio, Š. Biručio, A. Dumčiaus, V. Juozapaičio, R. Baškienės, N. Puteikio, P. Urbšio, L. Dmitrijevos, S. Dmitrijevo 2016 m. kovo 17 d. pasiūlymui dėl projekto – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą perkelti iš III sąrašo grupės į II sąrašo grupę. Šiam perkėlimui lėšų 2018 m. valstybės biudžete nenumatyta.
LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad
„<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai
išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. LR Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (LR Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Dėl Tarnybos priskyrimo aukštesnei grupei kyla papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės tarnautojų atlyginimams. Tarnybos perkėlimas į aukštesnę grupę pareikalaus 30 tūkst. Eur papildomų asignavimų. Išdėstytų argumentų pagrindu prašome tvirtinant Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektą:
(penkiasdešimt keturi tūkstančiai eurų), socialiniam draudimui – 16,5 tūkst. EUR (šešiolika tūkstančių penki šimtai eurų), 29 tūkst. EUR (dvidešimt devyni tūkstančiai eurų) ekspertinių paslaugų apmokėjimui, darbuotojų mokymams, monitoringo programos tobulinimui, 5 tūkst. EUR (penki tūkstančiai eurų) reikalingi informacinių išteklių tvarkymui. Pritarti
Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija 2018-10-18
įstatymo nauja redakcija (2017 m. birželio 30 d. Nr. XIII-581), kurioje Valstybinei kultūros paveldo komisijai (toliau - Paveldo komisija) buvo priskirtos naujos funkcijos ir praplėsti ankstesni uždaviniai.
Paveldo komisijai pavesta stiprinti Lietuvos Respublikos bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas, teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo bei vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas ir kt. Paveldo komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, kartu su Europos Tarybos, Seimo Kultūros komitetu ir Kultūros ministerija organizavo tarptautinį forumą „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“, kuriame gerąją patirtį ir įžvalgas pristatė Europos Tarybos ekspertai, konvenciją pasirašiusios ir ratifikavusios šalys (Suomija, Austrija, Vengrija, Latvija, Portugalija, Serbija) bei valstybės, dar tik besidominčios dokumento principais (Estija, Islandija, Olandija, Lenkija), tarp kurių yra ir Lietuva. Tarptautinio forumo renginiai finansuoti Europos Tarybos lėšomis. Paveldo komisijos pastangomis išversta ir Vyriausybės kanceliarijos autentifikuota Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija, išversta Europos kultūros paveldo strategija XXI amžiuje, patikslintas Europos architektūrinio paveldo apsaugos konvencijos vertimas. Paveldo komisija, siekdama gerosios tarptautinės praktikos panaudojimo Lietuvoje, teikė siūlymus valstybės ir savivaldos institucijoms bei visuomenei dėl tarptautinių strateginių dokumentų - Europos kultūros darbotvarkės vizijos, Faro konvencijos veiksmų plano vadovo 2018-2019 2 metais, Europos kultūros paveldo strategijos XXI amžiuje, Varšuvos rekomendacijos dėl pasaulio paveldo atgaivinimo ir atstatymo - taikymo Lietuvoje, atstovavo Lietuvai Europa Nostra organizacijoje.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog 2019 m. Vilniaus istorinis centras minės 25 metų, o Kernavės archeologinė vietovė - 15 metų įrašymo į U NESCO Pasaulio paveldo sąrašą jubiliejus.2020 m. Kuršių nerija sulauks 20-ojo, o Struvės geodezinis lankas - 15-ojo jubiliejaus. Paveldo komisija, bendradarbiaudama su Neringos savivaldybe ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku, 2019 m. pradžioje ketina organizuoti tarptautinį forumą, skirtą Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės, apsaugai. Forume planuojama aptarti pasaulio paveldo vietovės išsaugojimo problematiką, iššūkius institucijoms, kurios yra atsakingos už pasaulio paveldo išsaugojimą, vietos bendruomenės lūkesčius ir laimėjimus bei užsienio šalių - Rusijos Federacijos (Kuršių nerijos dalis), Austrijos, Vengrijos, Anglijos, Šveicarijos, Italijos ir Norvegijos - patirtį saugant jų valstybėse esančias pasaulio paveldo vietoves. Paveldo komisija dalyvauja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veikloje ir vertina UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas. Atliekama sisteminga analizė, kaip Lietuvos Respublika vykdo UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje nustatytus įsipareigojimus ir užtikrina į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vertybių - Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės ir Struvės geodezinio lanko - apsaugą. Siekiant Lietuvoje esančių pasaulio paveldo vietovių apsaugos stiprinimo, 2019 m.
Paveldo komisija sudarys ir koordinuos išplėstinę darbo grupę dėl UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos įstatymų suderinimo su Konvencija ir reikalingų įstatymų bei įstatymų pakeitimų projektų parengimo. Paveldo komisija taip pat vykdo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568, 37 priemonę - nustato, kaupia ir sistemina informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. 2018 m. pabaigoje pristatyta Paveldo komisijos pastangomis sukurta ir institucijos interneto svetainėje www.vkpk.lt viešinam a duomenų bazė UPAVELDAS (šiuo metu sužymėta apie 400 paveldo objektų), kuri yra nuolat pildoma ir atnaujinama. Paveldo komisija, bendradarbiaudama su užsienio šalių institucijomis ir lietuvių bendruomenėmis, renka, analizuoja ir sistemina informaciją apie Lietuvai reikšmingus archyvinius dokumentus, saugomus svetur. 2019 m. Paveldo komisija tarpininkaus perduodant tarpukario Lietuvos architekto, išeivio Jono Muloko asmeninį archyvą (originalius brėžinius, maketus) Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro archyvui, kas prisidėtų prie Lietuvos architektūros istorijos išsamesnio tyrimo. Taip pat akcentuojame, jog Paveldo komisijai, vykdant naujos redakcijos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą, pavesta aktualizuoti kultūros paveldą visuomenėje. 2017 m. institucija savo pastangomis parengė ir šalies mokyklose vykdė edukacinį projektą „Piliakalnių paslaptys“, 2018 m. parengė Jano Bulhako ir Mečislovo Sakalausko fotografijų parodą „Senas ir naujas Vilnius“, rengia mobiliąją aplikaciją „Senas ir naujas Vilnius“, dalyvavo organizuojant tarptautinę konferenciją „Modernizmas ateičiai“ ir kitomis veiklomis prisideda prie kultūros paveldo sklaidos visuomenėje.
Aktualizuojant kultūros paveldą visuomenėje ir siekiant kultūros paveldo apsaugos integralumo su švietimo sritimi, ateinančiais metais bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija numatoma vykdyti edukacinį projektą, skirtą ugdymo įstaigų pedagogams ir mokiniams, kurio metu tikslinės grupės bus supažindinamos su Lietuvoje esančiu pasaulio paveldu ir informacijos panaudojimo galimybėmis pamokų metu ir popamokinėje veikloje. Visos, aukščiau pateiktos funkcijos buvo vykdomos institucijos biudžeto, skirto išlaikymui, lėšomis, papildomas finansavimas įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui nebuvo numatytas. Pažymime, jo g vadovaujantis Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgiant į Paveldo komisijos 2016 m. vasario 26 d. posėdžio protokolinį nutarimą bei Paveldo komisijos pirmininko 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. V2-16 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos administracijos keičiamų pareigybių sąrašo ir administracijos struktūros patvirtinimo“, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Paveldo komisijos administracijos struktūra ir atnaujintas viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. 2018 m. programos vykdymui buvo numatyta 13 pareigybių (etatų). Planuojant 2019 m. išlaidas, programos vykdymui yra reikalingos papildomos 2 pareigybės (tarptautinės teisės specialisto ir paveldosaugininko). Taip pat pastebime, jog institucijos patalpos nebuvo remontuotos nuo 1998 m., todėl patalpų remontui papildomai reikėtų numatyti 14,0 tūkst. Eur.
Eur. Prašome Jūsų, priimant sprendimą dėl finansavimo skyrimo 2019 m. atsižvelgti į tai, jog 2017 m. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymui Paveldo komisijai buvo pavestos naujos funkcijos, kurių vykdymui finansavimas nebuvo skirtas. Taip pat raginame atkreipti dėmesį į Lietuvoje esančių vertingų pasaulio paveldo vietovių svarbos aktualizavimą visuomenėje 2019-2020 m. ir priimti sprendimą dėl tikslinio papildomo finansavimo šių vertybių aktualizavimui. Paveldo komisijos veiklai ir institucijos išlaikymui užtikrinti prašome padidinti finansavimą 87,5 tūkst. Eur, skirtą:
institucijomis ir organizacijomis (Europos Taryba, Europa Nostra ir kt.) aktualiais kultūros paveldo apsaugos klausimais - 4,0 tūkst. Eur;
priemonių plano 37priemonės vykdymui (informacijos apie Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje nustatymas, kaupimas ir sisteminimas) - 1,0 tūkst. Eur;
renginiai ir sklaida (bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija) (tarptautinis forumas, edukacinė veikla), išplėstinės darbo grupės veikla dėl UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos įstatymų suderinimo su Konvencija ir reikalingų įstatymų bei įstatymų pakeitimų projektų parengimo (darbo grupės apmokėjimas paskaičiuojamas vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis) - 25,0 tūkst. Eur;
4Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių grąžinimas į Lietuvą (J. Muloko asmeninis archyvas) - 0,7 tūkst. Eur;
5Kultūros paveldo aktualizavimui visuomenėje - 5,0 tūkst. Eur;
šlifavimas, lakavimas, medinių langų, palangių lakavimas, sienų dažymas);
7Darbo užmokesčiui (su Sodros įmokomis) - 37,8 tūkst.
Eur, iš jų: Paveldo komisijos pirmininkui dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyto darbo užmokesčio skaičiavimo (su Sodros įmokomis) - 8,5 tūkst. Eur; pareiginėms algoms (papildomoms funkcijoms atlikti, programų vykdymui) - 27,0 tūkst. Eur; priedams už stažą - 0,6 tūkst. Eur; Paveldo komisijos narių darbo užmokesčiui (su Sodros įmokomis) - 1,7 tūkst. Eur. Nepritarti
biudžeto ir savivaldybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatytus asignavimus didinti nėra galimybės. 8. Lietuvos Kultūros taryba 2018-07-13 Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
priemonių plano patvirtinimo“ 2.3.9 darbo „Programinio – konkursinio finansavimo modelio atnaujinimas ir įdiegimas Lietuvos kultūros taryboje bei pritaikymas pažangioms kultūros paslaugoms“ 1 veiksmą „Regioninio kultūros projektų finansavimo modelio (subsidijų sistemos) sukūrimas ir įgyvendinimas“ (toliau – LRV programos priemonė), administruos 10 regioninių kultūros tarybų veiklą bei naują finansavimo programą, kuri tiesiogiai prisidės prie tvaraus regionų indėlio į tolygią kultūrinę raidą šalyje. Tam, kad Lietuvos kultūros taryba galėtų atlikti šias funkcijas, būtinas finansavimas papildomiems žmogiškiesiems ištekliams ir jų darbo priemonėms. Numatoma, kad 6 papildomi etatai galėtų užtikrinti papildomų LKT funkcijų atlikimą, t. y. 10 regioninių kultūros tarybų (tarybas iš viso sudarys 127 ekspertai) veiklos ir Tolygios kultūrinės raidos programos administravimą. Būtų reikalingi 5 regioninių kultūros tarybų koordinatorių etatai ir 1 buhalterio etatas.
Regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų regionines kultūros tarybas: planuotų ir organizuotų regioninių kultūros tarybų posėdžius, rengtų individualias ekspertinio vertinimo lenteles, jas sistemintų, stebėtų regioninių kultūros tarybų darbą, teiktų metodinę pagalbą tarybų nariams bei atliktų kitas su regioninių kultūros tarybų veikla susijusias funkcijas. Planuojama, kad vienas regioninių kultūros tarybų koordinatorius organizuotų vidutiniškai 25 ekspertų veiklą regioninėse kultūros tarybose, t. y. administruotų dvi regionines kultūros tarybas. Taip pat regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų Tolygios kultūrinės raidos programą: planuotų, organizuotų ir koordinuotų finansavimo konkursą, administruotų finansavimo konkursui pateiktų projektų paraiškas, atliktų finansuojamų projektų stebėseną, rinktų ir apdorotų duomenis apie projektų įgyvendinimą, atliktų kitas su finansavimo programos administravimu susijusias funkcijas. Planuojama, kad kiekvienas regioninės kultūros tarybos koordinatorius administruotų projektus, kurių bendra vertė sudarytų 600 000 Eur. Regioninės kultūros tarybos savo veiklą vykdys atskirose apskrityse, todėl dalį laiko regioninių kultūros tarybų koordinatoriai dirbtų ne Vilniuje. Regionuose koordinatoriai taip pat papildomai konsultuotų bei teiktų metodinę pagalbą regionuose esančių kultūros įstaigų bei individualių kultūros ir meno kūrėjų paraiškų teikėjams.
Būtinybė, kad koordinatoriai nemažą savo darbo laiko dalį praleistų regionuose (taip pat reikšmingai didėjančios administravimo darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo) neleidžia šios LRV priemonės įgyvendinti esamais žmogiškaisiais resursais (šiuo metu su finansuojamų projektų administravimu, LKT narių susirinkimais, LKT ekspertų darbo grupėmis (vieno konkurso metu į skirtingas darbo grupes įtraukiama apie 100 skirtingų ekspertų) susijusias funkcijas atlieka 12 projektų administratorių, vienam administratoriui vidutiniškai tenka administruoti projektų, kuriems skirta daugiau nei 1 300 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų. Vienas papildomas buhalterio etatas būtų atsakingas už regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimą (117 narių būtų mokama už paraiškų vertinimą ir 127 nariams (nuo 2019 m.) – už Tolygios kultūrinės raidos prioritetų kiekviename regione rengimą) bei administruotų Tolygios kultūrinės raidos programos lėšas (3 000 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų), bendradarbiaudamas su regioninių kultūros tarybų koordinatoriais užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą. Šiuo metu Lietuvos kultūros taryboje yra 3 pareigybės, skirtos finansų apskaitos ir atskaitomybės funkcijoms atlikti, tačiau įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį, reikšmingai padidės finansininkų darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimo apskaitos, Tolygios kultūrinės raidos programos projektų finansavimo ir finansinės šių projektų kontrolės. Didindami darbo apimtis esamiems LKT projektų administratoriams ir finansininkams negalėtume užtikrinti kokybiško administravimo ir finansuotų projektų stebėsenos, t. y. efektyvaus Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo.
Dėl papildomų 6 etatų ir regioninių kultūros tarybų posėdžių organizavimo planuojamas išlaidas sudarytų: papildomų 6 etatų darbo užmokestis 35 068 Eur (2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn., įskaičiuojant Sodros įmokas; metinis 6 etatų darbo užmokestis, įskaičiuojant Sodros įmokas, sudarytų 105 204 Eur), 5 etatų išlaidos komandiruotėms 8 000 Eur (per metus), kompiuteriai ir kitos darbo priemonės 6 etatams – 6 000 Eur, regioninių kultūros tarybos narių kelionės išlaidos (atvykimas į posėdžius) – 13 020 Eur (2018 m. 124 nariai turės susirinkti į 3 posėdžius, 2019 m. vyktų bent 6 posėdžiai, todėl planuojamas išlaidas sudarytų apie 26 040 Eur), kanceliarinės regioninių kultūros tarybų išlaidos – 1 500 Eur (150 Eur numatoma skirti 1 regioninei kultūros tarybai). Tad 2018 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 35 068 Eur, darbuotojų komandiruotėms – 8 000 Eur, darbo priemonėms įsigyti – 6000 Eur, regioninių kultūros tarybų darbo organizavimui
Kultūros ministras patvirtins regioninių kultūros tarybų sudėtis. Š. m. lapkričio mėn. regioninės kultūros tarybos atliktų Tolygios kultūrinės raidos projektų paraiškų vertinimą, sudarytų finansuotinų projektų sąrašus. Sklandžiai administruojant regioninių kultūros tarybų veiklą, finansavimo rezultatai būtų skelbiami š. m. gruodžio mėn.
Suplanuoto optimalaus Tolygios kultūrinės raidos programos administravimo proceso Lietuvos kultūros taryba negalės įgyvendinti be papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo jų darbo organizavimui. Pritarti
globos taryba 2018-11-05 Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2019 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 215 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 165 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti: · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekiant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga
suma; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 3 tūkst.
Eur suma; · Pagal Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 metais plano (toliau – Planas) projektą, kuris parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. XIII-1090 „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“, Taryba yra 4 veiklų atsakinga vykdytoja – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 19,5 tūkst. Eur suma; · 2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. XIII-679 „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“, prie kurio įgyvendinimo Taryba planuoja ženkliai prisidėti – tam Tarybai reikėtų 15,5 tūkst. Eur sumos; · Pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 6¹straipsnio 20 dalį turi būti apmokamas Tarybos ir regioninių tarybų (Tarybos padalinių etnografiniuose regionuose) narių darbas, tačiau suplanuotuose Tarybos asignavimuose trūksta 10 tūkst. eurų Tarybos narių darbui apmokėti, o regioninių tarybų veikla iki šiol nebuvo finansuojama, nors kiekvienai regioninei tarybai reikėtų skirti bent po 5 tūkst. Eur – taigi Tarybos ir regioninių tarybų narių darbui apmokėti iš viso trūksta 35 tūkst. Eur; · Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 6¹straipsnio 7 dalies 6 punktą Taryba atlieka Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos (toliau – Tyrimų programa) įgyvendinimo koordinavimą ir įgyvendinimo priemonių ekspertavimą, tačiau šiai funkcijai įgyvendinti Tarybos asignavimuose pagal eilutę „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programa” numatyta pernelyg maža suma – tik 17 tūkst. eurų, todėl kokybiškiems ir išsamesniems tyrimams atlikti reikalinga papildoma 15 tūkst. Eur suma; · Tęstiniam periodiniam Tarybos leidiniui „Etninė kultūra“ išleisti trūksta 9 tūkst.
Eur; · Taryba neturi darbuotojų kompiuterinei įrangai ir kitoms informacinės technologijos priemonėms nuolatos priežiūrėti, todėl turi būti perkamos informacinių technologijų paslaugos – tam trūksta 3 tūkst. Eur; · Tarybos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui trūksta 54 tūkst. Eur. Tuo remiantis, iš viso prašome padidinti Tarybos asignavimus 2019 metams 164 tūkst. Eur suma – iš viso skiriant Tarybai 377 tūkst. Eur, iš jų 218 tūkst. Eur skiriant darbo užmokesčiui. Iš dalies pritarti Žr. Kultūros komiteto siūlymą. 10. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 218-11-05 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT) informuoja, jog LVAT ir jai pavaldiems valstybės archyvams 2019 m. planuojami asignavimai (paskutiniame planavimo etape) valdymo ir kitoms išlaidoms sumažinti 88 tūkst. eurų. Toks asignavimų sumažinimas neabejotinai nepalankiai atsilieptų valstybės archyvų veiklai – akivaizdu, jog valstybės archyvai pristigs lėšų archyvų pastatams išlaikyti, o tai savo ruožtu atitinkamai paveiks dokumentų saugojimo sąlygas. Pagal preliminarias prognozes, išlaidos šildymui ir elektrai neišvengiamai didės, todėl valstybės archyvams nepavyks užtikrinti tinkamo mikroklimato archyvų saugyklose, būtino fiziniam dokumentų išsaugojimui, nes būtent išlaidos šildymui ir elektrai sudaro didžiąją dalį archyvų sąnaudų. Be to, iki šiol LVAT ir valstybės archyvai nėra gavę jokio papildomo finansavimo turimoms informacinėms sistemoms palaikyti, nors rengiant strateginius veiklos planus šis poreikis nuolat akcentuojamas. Sumažinus finansavimą šių paslaugų pirkimas taptų sunkiai įgyvendinamas. Dėl sumažėjusių finansinių išteklių valstybės archyvų galimybės siųsti profesionalius archyvarus į lietuvių bendruomenes ar užsienio archyvus vykdyti lietuviškų archyvų tvarkymo veiklą ar dokumentų paiešką ir atitinkamai užsakyti dokumentų skaitmenines kopijas tampa dar labiau ribotos.
Atkreipiame dėmesį į tai, jog iki šiol valstybės archyvai visas savo papildomas veiklas finansuoja patys, iš lėšų, gautų teikiant mokamas paslaugas. Pritarti Atkreipti dėmesį, kad šis lėšų trūkumas susidarė dėl Finansų ministerijos nurodymo mažinti prekių ir paslaugų įsigijimui skirtas lėšas, įgyvendinimo. 11. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 2018-11-06 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (toliau – Muziejus) yra įstaiga, kuri tik šiais metais buvo galutinai suformuota. Pilnam įstaigos funkcionavimui būtina užtikrinti finansavimą tiek pastatų, tiek darbuotojų išlaikymui. Nuo 2017 metų buvo pradėta rūpintis finansavimu šiems poreikiams patenkinti. 2017-05-22 d. raštu Nr. S-146 ir 2017-08-08 d. raštu Nr. S-213 Muziejus kreipėsi padidinti 2018 metų biudžetą personalo ir pastato išlaikymui 8 mėnesiams, kadangi nuo 2018 metų balandžio mėnesio į eksploataciją palaipsniui buvo įvedama atkurtų rūmų B dalis (priimami darbuotojai bei, atidarius rūmų B dalį, apmokamos eksploatacinės išlaidos). Iš viso 2018 metams finansavimas buvo padidintas 285 tūkst. eurų (207 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokestis su Sodros mokesčiais ir 78 tūkst. eurų rūmų B dalies eksploatacijai). Tačiau 2019 metams Muziejaus funkcionavimui reikalinga likusioji keturių mėnesių finansavimo dalis – 129 tūkst. eurų (103 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokesčiui bei 26 tūkst. eurų eksploatacijai). Muziejus dėl būtino finansinio poreikio kreipėsi net tris kartus: 2018-05-03 raštu Nr. S-153, 2018-08-06 raštu Nr. S-292 ir 2018-09-06 raštu Nr.
S-292 ir 2018-09-06 raštu Nr. S-324 teikdamas konkrečius argumentus bei skaičiavimus, o taip pat išdėstydamas atkurtų rūmų B dalies numatomą finansinį planą, apimantį prognozuojamas pajamas bei išlaidas. Tačiau į Muziejaus prašymą nebuvo atsižvelgta, o į išdėstytus argumentus niekaip nereaguota. Negana to, pastatų išlaikymui ir veiklos vykdymui jau turimas finansavimas 2019 metams paskutinę minutę be jokių derybų ar situacijos aiškinimosi ir nepateikus jokios argumentacijos sumažintas 85 tūkst. eurų. Taigi, Muziejaus biudžetas 2019 metams turės net 214 tūkst. eurų deficitą, kurį sudarys (a) aukščiau minėta trūkstama 129 tūkst. eurų suma ir
(b) 85 tūkst. eurų sumažinta suma patalpų išlaikymui ir veiklai (paslaugoms ir prekėms). Tai neabejotinai neigiamai paveiks Muziejaus veiklą ir jos rezultatus, galimybes pasiekti anksčiau planuotus rodiklius. Reikia atkreipti dėmesį, kad vykdant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (2017-01-17 Nr. XIII-198), didinant kultūros darbuotojų atlyginimus bei padidinus algos bazinį dydį 2019 m. biudžeto darbo užmokesčio eilutė buvo padidinta 95 tūkst. eurų. Tačiau šis padidinimas yra tik vizuali apgaulė, atsirandanti formaliai vertinant tik vieną skaičių – bendrą biudžeto sumą. Šis padidinimas skirtas išimtinai Vyriausybės įsipareigojimams įgyvendinti, ir jis niekaip nesprendžia minėto finansavimo skaudaus trūkumo problemos. Kadangi patalpų išlaikymui neskirti lėšų negalima, vadinasi, akivaizdžiai trūkstant labai ženklios finansavimo sumos, mažiau lėšų turės būti skiriama Muziejaus veiklai, gali atsirasti poreikis atleisti dalį darbuotojų, laikyti uždarytą dalį ekspozicinių erdvių. Tokia situacija demoralizuoja bei demotyvuoja Muziejaus kolektyvą, kuris stengiasi dirbti itin kūrybingai ir labai aktyviai, kasmet gerinti veiklos kokybinius ir kiekybinius rezultatus.
Be to, reikia dar kartą pabrėžti, jog Muziejus, kaip įstaiga, tik kuriasi, ji neturi net minimalaus reikalingo finansavimo, tačiau į institucijos prašymus tokį finansavimą užtikrinti niekaip nereaguojama. Ar yra teisinga mažinti finansavimą tokiai įstaigai, kuri net neturi pasiekusi minimalaus būtino finansavimo lygio? Turbūt netgi nebeverta priminti, jog tarp šios Vyriausybės veiklos prioritetų yra ir kultūra. Tačiau finansavimo srityje tendencijos kultūros atžvilgiu realiai yra priešingos. Labai tikimės, kad atkreipsite dėmesį į pridedamuose raštuose ir čia išdėstytus argumentus ir dar pakeisite nurodymus dėl finansavimo bei minimalaus papildomo poreikio tenkinimo, nes dėl ryškaus finansavimo mažinimo ir dėl neskirto papildomo bei argumentuoto minimalaus finansavimo kyla grėsmė Muziejaus veiklai, jos intensyvumui ir įvairovei, darbuotojų motyvacijai ir darbo vietų išsaugojimui. Pritarti Atkreipti dėmesį, kad savarankiškų asignavimų valdytojų lėšų poreikis buvo vertinamas Finansų ministerijoje. Analogiška problema susidarė su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Valdovų rūmais, Klaipėdos muzikiniu teatru, vyriausiojo archyvaro tarnyba. Atkreipti dėmesį, kad šis lėšų trūkumas susidarė dėl Finansų ministerijos nurodymo mažinti prekių ir paslaugų įsigijimui skirtas lėšas, įgyvendinimo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Levutė Staniuvienė 2018-10-17 Argumentai: Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynas esantis Vilniaus mieste Pranciškonų g. 1, numato vykdyti įvairią veiklą per įkurtą VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centrą“, kuris bus atviras ir prieinamas visuomenei.
Apie tai liudija 630 tikinčiųjų parašų. Visas buvusio vienuolyno pastatų kompleksas kartu su bažnyčia įtrauktas į valstybės saugomų objektų registrą, visuose pastatuose reikalingas pilnas kapitalinis remontas. Pagal atliktus tyrimus ir parengtą projektinę dokumentaciją nustatyta, kad bendra reikalingų lėšų suma pagal sąmatą yra 5 mln. Eurų. Jokių lėšų iš valstybės biudžeto vienuolynui niekada nebuvo skirta. Bažnyčia prisidės iš tikinčiųjų aukų. Pasiūlymas:
Skirti Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynui esančiam Vilniaus mieste Pranciškonų g., 1 Pastato pilnam kapitaliniam remontui 5 mln. Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą. 2. Seimo narys Vytautas Juozapaitis 2018-10-23 Argumentai:
Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios pastatų kompleksas: bažnyčia, varpinė, svirnas ir klebonija yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą kaip ypatingų statinių kompleksas. Šaukoto bažnyčios varpinė yra pripažinta avarinės būklės, jos būklė sparčiai blogėja, parapija yra maža, gautos pajamos per rinkliavą sekmadieniais siekia vos 20 – 30 eurų. Parengtas ir 2018 m. rugsėjo pradžioje patvirtintas Šaukoto bažnyčios varpinės tvarkybos darbų (restauravimo, konservavimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) projektas ir gautas leidimas tvarkybos darbams. Pagal projektą neatidėliotiniems darbams atlikti reikalinga 56 151 euras. Pasiūlymas:
Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios varpinės (U.K. 28101) – Lietuvos kultūros paveldo statinio
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapijos kreipimasis. Nepritarti Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą. 3. Seimo narys Raimundas Martinėlis 2018-10-23 Argumentai:
Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo pastatyta 1877 m. Neogotikinio stiliaus, su pristatytu 56,5 m aukščio kvadratiniu varpinės bokštu. Parapija neišsiskiria ypatingu dydžiu, todėl surenkamos aukos yra neženklios. Bažnyčios patalpos yra šaltos ir drėgnos, todėl, nesant šildymo sistemos, artėjama prie to, kad atsiranda pelėsis, keliantis grėsmę į pamaldas susirenkančių žmonių ir mišias laikančių kunigų sveikatai. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai, šildymo sistemai įrengti – bendras lėšų poreikis – 200 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Nepritarti Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą. 4. Seimo narys Algimantas Dumbrava 2018-10-25 Argumentai:
Zarasų krašto muziejus, siekia išsaugoti Zarasų miesto senamiesčio dalį ir joje esančius kultūros paveldo statinius, ypač 1854 m. senąjį pastatą, esantį D. Bukonto g. 1, Zarasuose bei pritaikyti kultūrinėms reikmėms - kultūros paveldo pažinimui. Minėtame pastate planuojama įkurti Šarūno ir Nomedos Saukų galeriją bei atskleisti iškilių Zarasų krašto žydų tautos atstovų kultūrinį palikimą per Žydų kultūros kelio plėtojimą.
Tokiu būdu per iškilių vietos kūrėjų ir kraštiečių pristatymą, siekiama turistinio sezoniškumo mažinimo ir lankytojų srautų didinimo Zarasų mieste - Lietuvos kurortinėje teritorijoje, Lietuvos pasienyje (su Latvija ir Baltarusija). Pasiūlymas: Skirti Zarasų krašto muziejaus plėtrai 260 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti Projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą. 5. Seimo narys Algimantas Dumbrava 2018-10-24 Argumentai: Salako kultūros centro vidaus patalpos nebuvo remontuotos nuo pat kultūros centro pastatymo pradžios 1986 m. Pasiūlymas: Skirti Salako kultūros centro vidaus patalpų remontui 240 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste. 6. Seimo narys Algimantas Dumbrava 2018-10-24 Argumentai: sparčiai nykstant gyventojų skaičiui kaimuose, Imbradas (seniūnijos centras) pasižymi tuo, kad gyventojų skaičius jame išlieka stabilus. Tačiau gyventojai neturi veikiančio kultūros centro, kuris yra labai svarbus gyvenimo kokybei kaime. Pasiūlymas: Skirti Imbrado kultūros centro rekonstrukcijai 382 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste. 7.
7Seimo nariai:
Rima Baškienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Aušra Norkienė 2018-10-30 Argumentai: Įvertinant tai, kad 2019 metais bus didinami atlyginimai daugeliui sričių darbuotojų ir siekiant, kad kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimas būtų artimai proporcingas kitų sričių darbuotojų atlyginimų didėjimui, primenant, kad kultūros sritis buvo ir yra įvardinama kaip viena iš prioritetinių sričių, atkreipiant dėmesį, kad savivaldybių galimybės didinti kultūros darbuotojų atlyginimus yra labai ribotos, siūlome numatytus Valstybės biudžete asignavimus Kultūros sričiai, darbuotojų darbo užmokesčiui 2160 tūkst. eurų sumą padidinti 2000 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Skirti 2160 4160 tūkst. eurų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti; Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės skolos aptarnavimo mažinimo. Pritarti 4700 tūkst. Eurų numatyta skirti
Gintautas Kindurys 2018-10-30 Argumentai: Ignalinos rajone esantis Prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus lankytojams atidarytas nuo 1961 m. Muziejuje eksponatams skirti net penki kambariai. Muziejuje eksponuojami žymiausi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, nuotraukos ir kiti eksponatai. Muziejuje vyksta edukaciniai renginiai, minima Tarptautinė muziejų diena, organizuojami muzikos, poezijos vakarai. Muziejų aplanko tiek pavieniai lankytojai, tiek organizuotos ekskursijos, sulaukta svečių ir iš užsienio. Muziejus įkurtas name, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Namas pastatytas 1897 metais. Jį projektavo pats Adomas Hrebnickis. Iki 1993 m. stogas buvo dengtas skiedromis. 1993 m. Kultūros paveldo inspekcija leido fiziškai susidėvėjusią stogo dangą apdengti pluoštinio cemento banguotais lakštais, kurie šiuo metu yra blogos būklės, apskardinimas pažeistas rūdžių, vėjalentės pažeistos pūvinio. Terasos durys ir langai, apvadai ir palangės, rūsio durys, bei namo kaminai susidėvėję, todėl visa tai būtina remontuoti.
Dėl to Ignalinos rajono savivaldybė yra parengusi profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus paprastojo remonto techninį projektą ir jam įgyvendinti reikalingos lėšos, skirtos susidėvėjusioms pastato vietoms atnaujinti, kad nekeltų grėsmės pastato išsaugojimui ir žmonių saugumui. Pasiūlymas:
Skirti lėšų profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus Rojaus kaime Ignalinos rajone remonto darbams 220 000 Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Kultūros sritis. Nepritarti Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste. 9. Seimo narys Jonas Jarutis 2018-11-05 Argumentai:
Kupiškio rajono savivaldybė nori užbaigti tęstinį investicijų projektą „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“. Įgyvendinus investiciniame projekte numatytus fiziškai susidėvėjusio pastato atnaujinimo darbus, bus ženkliai pagerintos sąlygos lankytojams, skaitytojams, biblioteka ir jos erdvės taps patrauklesnės ne tik tiesioginei knygų saugojimo ir išdavimo veiklai, bet ir įvairiems renginiams, parodoms, pristatymams ir pan., skatins bendruomenės narių nuolatinį mokymąsi, žinių atnaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą, prisidės prie užimtumo, švietimo tinklo išplėtimo mieste bei rajone, bus sudarytos visos sąlygos bibliotekai tapti moderniai, plėsti savo veiklą, prisitaikyti prie informacijos technologijų pokyčių ir išlaikyti bei didinti lankytojų skaičių, tapti patraukliu miesto žinių, taip pat ir meninės bei kultūrinės veiklos centru. Tuo pačiu bus pagerintos sąlygos darbuotojams, užtikrinamas bibliotekos personalo ir lankytojų saugumas (susidėvėjusios medinės perdangos kėlė grėsmę dėl saugomų kiekio knygų ir jų svorio, susidėvėję laiptai), objektas bus pritaikytas žmonėms su negalia.
Šiam investicijų projektui 2014 m. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skirta 86,886 tūkst. eurų. 2015 m. – 28, 962 tūkst. eurų. Leidimas atlikti rekonstravimo darbus išduotas 2015 m. trečiame ketvirtyje. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) 2016 m. skirta ir panaudota 100 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto – 4,2 tūkst. eurų; 2017 m. iš VIP skirta 257,00 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto 57,00 tūkst. eurų. Iki 2017 m. spalio 1 d. atlikta darbų už 187,768 tūkst. eurų. 2018 m. pradžioje iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektui lėšų nebuvo skirta, todėl Kupiškio rajono savivaldybė teikė prašymus ir iš Kultūros ministerijos neseniai gavo raštą (nors įsakymo dar nėra), kad iš perskirstomų lėšų šiems metams numatyta skirti 431 tūkst. eurų. Iš savivaldybės biudžeto lėšų projekto vykdymui šiemet buvo skirta 150 tūkst. eurų. Objekto užbaigimas numatytas 2019 m. Neskaičiuojant kitų metų savivaldybės piniginio indėlio ir dar šiemet planuojamų gauti 431 tūkst. eurų, projekto užbaigimui iš viso trūksta 493 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Skirti 493 000 eurų tęstinio projekto „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“ užbaigimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Pritarti Numatytas finansavimas 2019 m. metais. 10. Seimo narė Rima Baškienė 2018-10-30 Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė privataus asmens dovaną – pastatą Kuršėnuose, adresu Vytauto g. 1, ir numatė jį pritaikyti ypatingai reikalingam objektui – viešajai bibliotekai su skaitykla ir parodų sale.
Savivaldybės biudžeto lėšomis parengtas techninis projektas
„Prekybos paskirties pastato rekonstravimas ir paskirties keitimas“, 2018
metais atliktos viešųjų pirkimų procedūros, pasirašyta rangos sutartis ir pradėti pastato rekonstravimo darbai Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Įvertinant svarų Šiaulių rajono savivaldybės indėlį į visuomenės reikmėms skirto pastato pritaikymą, būtų reikšmingas ir svarbus Valstybės prisidėjimas įrašant šį objektą į Valstybės investicijų programą ir skiriant
atlikimui. Pasiūlymas: Skirti 100 tūkst. eurų Šiaulių rajono savivaldybės pastato Kuršėnuose, Vytauto g. 1, rekonstravimui ir pritaikymui Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai. Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės skolos aptarnavimo mažinimo. Nepritarti Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2.Pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlyti pritarti šiems Kultūros komiteto sprendimams dėl papildomų lėšų skyrimo:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-11-07 Argumentai: LR Seime pradėtas valstybei itin svarbaus dokumento - valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto - svarstymas. Atliekami tyrimai rodo, kad bent vieną knygą per metus perskaito
dažnai prie trokštamos perskaityti knygos driekiasi mėnesio ir net kelių mėnesių trukmės eilės. Mažesnėse bibliotekose, norėdami perskaityti populiarią knygą, skaitytojai kartais laukia ir pusę metų. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir penkioms valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiogiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos savo iniciatyva dalyvauja projektinėse veiklose, tačiau šis finansavimas skiriamas ne bibliotekų fondų atnaujinimui, o naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir ES šalių vidurkio - Lietuvoje didžiausias finansavimas viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 m. (2519 tūkst. eurų), kuris 2010 m. sumažintas beveik 4 kartus (iki 649 tūkst. eurų). 2017 metais kaip ir 2016 m. šiam tikslui buvo skirta 1,9 mln. eurų (vienam gyventojui teko 0,69 euro, kai ES šalių vidurkis - 1,22 euro, Estijoje -2 ,3 2 euro, Suomijoje - net 8,13 euro). Norėdama pasiekti ES šalių vidurkį, Lietuva turėtų beveik 2 kartus (lyginant su Estija - 3 kartus) padidinti valstybės finansavimą dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti.
Viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko beveik kas trečias Lietuvos gyventojas, o maždaug kas dešimtas lankosi jose bent kartą per 2 mėnesius. Tačiau bibliotekos susiduria su kitomis problemomis: bibliotekų fondai atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje, dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra morališkai pasenę, trūksta populiariausių knygų, o tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose - dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. 2017 m. atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ duomenimis, bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. Lietuvos gyventojų (atitinka 2013 m. ES šalių vidurkį) (dažniausiai perskaitomos 3-6 knygos). Per 2014-2017 m. sumažėjo gyventojų, kurie per metus neperskaito nė vienos knygos, dalis, ir padaugėjo skaitančių lietuvių kalba parašytą grožinę literatūrą.2 Tame pačiame tyrime populiariausia savanoriško įsitraukimo į viešųjų bibliotekų veiklą forma respondentai nurodo knygų dovanojimą - gyventojais supranta, kad naujų knygų bibliotekoms trūksta, tad patys imasi valstybės funkcijos - atnaujinti bibliotekų fondus savo išgalėmis. 29.5 proc. apklaustųjų viena iš priežasčių, dėl ko vengia lankytis bibliotekose, nurodė pasiūlos stoką. Neturime kuo didžiuotis ir nelegalaus turinio sklaidoje - pagal piratavimo mastus Lietuva yra trečia pasaulyje. Neturėdami patogaus priėjimo prie įvairaus ir naujo turinio bibliotekose, daugelis skaitytojų naudojasi nelegalių šaltinių paslaugomis.
Nelegaliems šaltiniams skaitytojai sumoka simbolinę kainą už naudojimąsi, tuo tarpu nei autorių, nei leidėjų šios sumos nepasiekia. Išvados ir siūlymai:
skiriama beveik dvigubai mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. •Neatnaujinami fondai neatitinka vartotojų poreikių: žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų. -Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas, nuolatinio dėmesio esamai problemai labai trūksta. Bibliotekų fondų aprūpinimui būtina skirti tinkamą finansavimą.
Skirti papildomai
formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 100 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 2. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai: Pristačius Seime 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus, kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiamės į Jus primindami mūsų teatro 2018 05 16 R2-70 siųstą raštą dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo. Ne kartą esame rašę ir minėję, kad 2017 m. rudenį buvo pilnai baigta itin sudėtinga, daugiau nei dešimtmetį trukusi, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau - NKDT) pastato rekonstrukcija, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Svarbiausia tai, kad rekontrukcijos (2006- 2017 m.m.) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui ir jie padengdavo pastato išlaikymo kaštus.
Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol visos biudžeto skiriamos lėšos yra nukreiptos į mokos fondą. O Valstybės skiriamas dalinio biudžeto finansavimas paprastai - yra pastatų išlaikymui ir mokos fondui. Todėl suvokdami mūsų sudėtingą finansinę situaciją, dar kartą prašome 2019 m. padidinti NKDT biudžetą. Dabar bendras teatro šildomų patalpų plotas sudaro apie 6651 m2 (iki rekonstrukcijos pastato plotas buvo 4856 m2). Atsižvelgiant j tai, padidėjo šiluminės energijos poreikis šių patalpų šildymui bei vėdinimui. Viso šios išlaidos sudaro 50 061,62 Eur. Rekonstrukcijos metu buvo sumontuota visa scenos technologinė įranga: 32 vnt. dekoracijų keltuvų, sukamas scenos ratas, orkestro duobės platformos, meninio apšvietimo video projekcijos ir garso sistemos, paleista 18 vėdinimo
energijos kiekis. Šioms išlaidoms padengti papildomai reikia 54 497,59 Eur. Nuo 2012 m. ant priešgaisrinių vandens įvadų sumontuoti vandens apskaitos prietaisai (4 vnt. po du skaitliukus viename prietaiso korpuse). Atsižvelgiant į vandens pardavimo kainą išlaidos padidėjo 4 996,41 Eur. Iš viso papildomos pastatų išlaikymo išlaidos sudaro 109 555,62 Eur, tačiau, atsižvelgiant į iš nuomotojų gaunamas įplaukas (24 117,98 Eur), NKDT prašo papildomai skirti 84 437,64 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad NKDT po rekonstrukcijos dirba pilnu pajėgumu ir beveik užpildė visus sukurtus etatus, papildomai darbo užmokesčio fondui prašome 156 579,00 Eur (154 300,00 Eur darbo užmokesčiui ir 2279,00 Eur Sodrai).
Prašome atsakingai visais įmanomais būdais padėti išspręsti susidariusią situaciją ir 2019 m. biudžete skirti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui darbo užmokesčio fondui 156 579,00 Eur ir pastatų išlaikymui 84 437,64 Eur. Bendroje sumoje 241 016,64 €. Neskyrus šių lėšų, negalime užtikrinti sklandaus suplanuotų 2019 m. NKDT strateginių tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Skirti papildomai Nacionaliniam Kauno dramos teatrui 241 016,64 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 241 016, 64 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Pritarti
komitetas 2018-11-07 Argumentai: Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija, kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau - EK) projekto ,,Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas" (toliau - Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybes ir pilietybes programą (2014-2020) ir
Projekto finansavimo sutarti Nr.808698_SRHCHS LT/|S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutarti gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbo, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje.
Projektu siekiama:
Lietuvos interneto portaluose bus vykdoma informacine kompanija skirta padėti visuomenei atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir pranešti apie jas kompetentingoms institucijoms. Taryba Lietuvos savivaldybėse planuoja surengti l0 seminarų, kuriuose ŽEIT atstovai aiškins apie neapykantą kurstančios kalbos ir saviraiškos laisvės santykį, neapykantą kurstančių kalbų poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. - 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras projekto biudžetas -286287,96 €, iš kurių Lietuvos indelis sudaro 20 proc., t.y.57 259,96eurų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. - 26 676,00 eurų nuo ŽEIT skirto
finansavimas paremtas nacionalinio kofinansavimo principu. Projektų vykdytojai privalo užtikrinti kofinansavimą, kuris sudaro 20 proc. projektų biudžeto.
ŽEIT papildomų lėšų poreikis Projekto įgyvendinimui
eurų; 2020 m - 6669 eurų;
Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 26 676 Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 26 676 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 4. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai: Vidaus reikalų ministerija (toliau VRM), kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau – EK) projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ (toliau – Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija Projekto finansavimo sutartį Nr.808698_SRHCHS_LT/1S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutartį gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbą, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras Projekto biudžetas –
veiklos sutartį Nr.1S-341/97-130/DPS-6 (toliau Sutartis) VRM, vadovaudamasi Sutarties priedu „Projekto biudžetas“, pervedė į ŽEIT a/s avansinį mokėjimą 76 800,00 €.
Galutinius mokėjimus, kurie apskaičiuojami iš EK kompensuojamų GP ir ŽEIT Projekto išlaidų sumų (nustatytų pagal EK patvirtintos Projekto galutinės ataskaitos duomenis) atėmus atitinkamai GP ir ŽEIT išmokėtas avansinio mokėjimo sumas – per 10 darbo dienų po to, kai VRM gaus iš EK galutinio mokėjimo lėšas pagal Finansavimo sutartį. Galutinis mokėjimas atliekamas patvirtinus techninę ir finansinę ataskaitą su atitinkamais rezultatais ir deklaravus paramos gavėjų faktines išlaidas per visą projekto laikotarpį. Maksimali galutinio mokėjimo suma (apyvartinės lėšos) ŽEIT yra 19 200,00 €. Tarnyba, kaip Projekto vykdytojas, neturi galimybės apmokėti išlaidų iš savo lėšų, t. y. iš jai skirtų asignavimų. Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 19 200,00 (devyniolika tūkstančių du šimtus) eurų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti. Šios apyvartinės lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą sėkmingai įgyvendinus Projektą. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 19 200 eurų. Lėšų šaltinis:
Papildomus 19 200 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 5. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai: Nuo 2016 m. gegužės 31 d.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) atstovui tapus kontaktiniu asmeniu su didžiausiomis IT bendrovėmis (Facebook, Microsoft, Twitter ir YouTube), Tarnyba vykdo aktyvią veiklą kovojant su nesantaikos kalba socialinių medijų erdvėje, taip yra užtikrinama pažeidžiamiausių socialinių grupių teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, nes nesantaikos turinys yra pašalinamas iš viešosios erdvės, prieiga prie jo yra panaikinama. Kasdien apdorotinas informacijos kiekis vidutiniškai siekia apie 6000 komentarų, Tarnybos turimi pajėgumai (tiek finansiniai, tiek technologiniai, tiek žmogiškieji) yra nepakankami siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus kovojant su nesantaikos reiškiniu. Be to, Tarnybos dviejų metų patirtis rodo, kad pranešimai apie pastebėtą nesantaikos kalbą dažniausiai yra susiję su nesantaikos skatinimu tautybės pagrindu. Tokie komentarai aptinkami socialinių tinklų paskyrose, susijusiose su nedraugiškos valstybės propagandiniu naratyvu, nukreiptu prieš Lietuvos interesus. Stiprindami nesantaikos kalbos monitoringo ir pašalinimo iš viešosios erdvės funkciją, ne tik ženkliai sumažintume nepakantumą skatinančio turinio viešoje erdvėje mastą, bet ir efektyviau kovotume su nedraugiškos valstybės propaganda. Siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos veiklą, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, ir Lietuvos įsipareigojimų vykdymą, Tarnybai būtinas papildomas finansavimas dviem valstybės tarnautojų etatams išlaikyti. Jau nuo š. m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, Reglamentas). Šis teisės aktas yra tiesioginio taikymo ir yra privalomas visoms Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėms narėms.
Reglamento priežiūrą Lietuvoje vykdys dvi institucijos, tarp jų Tarnyba. Remiantis šio teisės akto nuostatomis, žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius) yra įgaliotas ne tik stebėti, kaip taikomas Reglamentas, bet ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kuomet duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Šio ES teisės akto nuostatos taip pat užtikrina galimybę inspektoriui taikyti sankcijas. Reglamento preambulės 120 punkte įtvirtinta reikiamų finansinių išteklių užtikrinimo reikalavimas: „kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti užduotis, įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis“. Atsižvelgiant į Reglamento preambulės nuostatas tenka konstatuoti, kad Tarnybai, kaip priežiūros institucijai, iš valstybės biudžeto nebuvo skirta jokių asignavimų duomenų apsaugos reformai įgyvendinti. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR nuostatos privalo būti perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę, todėl buvo parengtas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas neskelbtinos informacijos sąrašas praplečiamas prie draudžiamos informacijos įtraukiant ir tokią, kurioje skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai.
Kadangi šiuo projektu nėra keičiama Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta pažeidimų už neskelbtinos informacijos paskelbimą nagrinėjimo tvarka, tai gavusi iš policijos pranešimą apie nustatytą teroristinių nusikaltimų skatinimą ar kurstymą, Tarnyba pagal kompetenciją privalės priimti sprendimus dėl galimo neskelbtinos informacijos paskleidimo fakto tyrimo. Tokiu būdu padidės Tarnybos darbo krūvis, o dėl teroristinių nusikaltimų specifikos neišvengiamai atsiras darbuotojų mokymų poreikis. 2018 m. kovo 28 d. buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 287
„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008
m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-2938 ir dėl susijusių Lietuvos Respublikos Seimo nario J. Razmos 2015 m. lapkričio 11 d., Seimo nario P. Gražulio 2015 m. lapkričio 18 d., Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio ir kitų 2016 m. kovo 17 d., Seimo narių E. Jovaišos, K. Smirnovo ir kitų 2017 m. vasario 8 d. pasiūlymų“, kuriuo Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio, Š. Biručio, A. Dumčiaus, V. Juozapaičio, R. Baškienės, N. Puteikio, P. Urbšio, L. Dmitrijevos, S. Dmitrijevo 2016 m. kovo 17 d. pasiūlymui dėl projekto – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą perkelti iš III sąrašo grupės į II sąrašo grupę. Šiam perkėlimui lėšų 2018 m. valstybės biudžete nenumatyta.
LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad
„<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai
išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. LR Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (LR Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Dėl Tarnybos priskyrimo aukštesnei grupei kyla papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės tarnautojų atlyginimams. Tarnybos perkėlimas į aukštesnę grupę pareikalaus 30 tūkst. Eur papildomų asignavimų. Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 100 000,00 (šimtą tūkstančių eurų) eurų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2019–2021 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 100 000 Eurų. Lėšų šaltinis:
Papildomus 100 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 6. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai: Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“ 2.3.9 darbo „Programinio – konkursinio finansavimo modelio atnaujinimas ir įdiegimas Lietuvos kultūros taryboje bei pritaikymas pažangioms kultūros paslaugoms“ 1 veiksmą „Regioninio kultūros projektų finansavimo modelio (subsidijų sistemos) sukūrimas ir įgyvendinimas“ (toliau
Taip pat regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų Tolygios kultūrinės raidos programą: planuotų, organizuotų ir koordinuotų finansavimo konkursą, administruotų finansavimo konkursui pateiktų projektų paraiškas, atliktų finansuojamų projektų stebėseną, rinktų ir apdorotų duomenis apie projektų įgyvendinimą, atliktų kitas su finansavimo programos administravimu susijusias funkcijas. Planuojama, kad kiekvienas regioninės kultūros tarybos koordinatorius administruotų projektus, kurių bendra vertė sudarytų 600 000 Eur. Regioninės kultūros tarybos savo veiklą vykdys atskirose apskrityse, todėl dalį laiko regioninių kultūros tarybų koordinatoriai dirbtų ne Vilniuje. Regionuose koordinatoriai taip pat papildomai konsultuotų bei teiktų metodinę pagalbą regionuose esančių kultūros įstaigų bei individualių kultūros ir meno kūrėjų paraiškų teikėjams. Būtinybė, kad koordinatoriai nemažą savo darbo laiko dalį praleistų regionuose (taip pat reikšmingai didėjančios administravimo darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo) neleidžia šios LRV priemonės įgyvendinti esamais žmogiškaisiais resursais (šiuo metu su finansuojamų projektų administravimu, LKT narių susirinkimais, LKT ekspertų darbo grupėmis (vieno konkurso metu į skirtingas darbo grupes įtraukiama apie 100 skirtingų ekspertų) susijusias funkcijas atlieka 12 projektų administratorių, vienam administratoriui vidutiniškai tenka administruoti projektų, kuriems skirta daugiau nei 1 300 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų.
Vienas papildomas buhalterio etatas būtų atsakingas už regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimą (117 narių būtų mokama už paraiškų vertinimą ir 127 nariams (nuo 2019 m.) – už Tolygios kultūrinės raidos prioritetų kiekviename regione rengimą) bei administruotų Tolygios kultūrinės raidos programos lėšas (3 000 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų), bendradarbiaudamas su regioninių kultūros tarybų koordinatoriais užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą. Šiuo metu Lietuvos kultūros taryboje yra 3 pareigybės, skirtos finansų apskaitos ir atskaitomybės funkcijoms atlikti, tačiau įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį, reikšmingai padidės finansininkų darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimo apskaitos, Tolygios kultūrinės raidos programos projektų finansavimo ir finansinės šių projektų kontrolės. Didindami darbo apimtis esamiems LKT projektų administratoriams ir finansininkams negalėtume užtikrinti kokybiško administravimo ir finansuotų projektų stebėsenos, t. y. efektyvaus Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo.
Dėl papildomų 6 etatų ir regioninių kultūros tarybų posėdžių organizavimo planuojamas išlaidas sudarytų: papildomų 6 etatų darbo užmokestis 35 068 Eur (2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn., įskaičiuojant Sodros įmokas; metinis 6 etatų darbo užmokestis, įskaičiuojant Sodros įmokas, sudarytų 105 204 Eur), 5 etatų išlaidos komandiruotėms 8 000 Eur (per metus), kompiuteriai ir kitos darbo priemonės 6 etatams – 6 000 Eur, regioninių kultūros tarybos narių kelionės išlaidos (atvykimas į posėdžius) – 13 020 Eur (2018 m. 124 nariai turės susirinkti į 3 posėdžius, 2019 m. vyktų bent 6 posėdžiai, todėl planuojamas išlaidas sudarytų apie 26 040 Eur), kanceliarinės regioninių kultūros tarybų išlaidos – 1 500 Eur (150 Eur numatoma skirti 1 regioninei kultūros tarybai). Tad 2018 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 35 068 Eur, darbuotojų komandiruotėms – 8 000 Eur, darbo priemonėms įsigyti – 6000 Eur, regioninių kultūros tarybų darbo organizavimui
Suplanuoto optimalaus Tolygios kultūrinės raidos programos administravimo proceso Lietuvos kultūros taryba negalės įgyvendinti be papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo jų darbo organizavimui. Pasiūlymas: Skirti Kultūros Tarybai papildomai 140 744 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 140 744 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 7. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai:
Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2019 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 215 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 165 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti: · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekiant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga
suma; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr.
R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 3 tūkst. Eur suma; · Pagal Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 metais plano (toliau – Planas) projektą, kuris parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. XIII-1090 „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“, Taryba yra 4 veiklų atsakinga vykdytoja – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 19,5 tūkst. Eur suma;
Pasiūlymas: skirti papildomai Etninės kultūros globos tarybai 32,5 tūkst. Eurų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos, Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados, 2019 metų Pasaulio lietuvių metų minėjimo įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 32,5 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 8. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai:
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT) informuoja, jog LVAT ir jai pavaldiems valstybės archyvams 2019 m. planuojami asignavimai (paskutiniame planavimo etape) valdymo ir kitoms išlaidoms sumažinti 88 tūkst. eurų. Toks asignavimų sumažinimas neabejotinai nepalankiai atsilieptų valstybės archyvų veiklai – akivaizdu, jog valstybės archyvai pristigs lėšų archyvų pastatams išlaikyti, o tai savo ruožtu atitinkamai paveiks dokumentų saugojimo sąlygas. Pagal preliminarias prognozes, išlaidos šildymui ir elektrai neišvengiamai didės, todėl valstybės archyvams nepavyks užtikrinti tinkamo mikroklimato archyvų saugyklose, būtino fiziniam dokumentų išsaugojimui, nes būtent išlaidos šildymui ir elektrai sudaro didžiąją dalį archyvų sąnaudų.
Be to, iki šiol LVAT ir valstybės archyvai nėra gavę jokio papildomo finansavimo turimoms informacinėms sistemoms palaikyti, nors rengiant strateginius veiklos planus šis poreikis nuolat akcentuojamas. Sumažinus finansavimą šių paslaugų pirkimas taptų sunkiai įgyvendinamas. Dėl sumažėjusių finansinių išteklių valstybės archyvų galimybės siųsti profesionalius archyvarus į lietuvių bendruomenes ar užsienio archyvus vykdyti lietuviškų archyvų tvarkymo veiklą ar dokumentų paiešką ir atitinkamai užsakyti dokumentų skaitmenines kopijas tampa dar labiau ribotos. Atkreipiame dėmesį į tai, jog iki šiol valstybės archyvai visas savo papildomas veiklas finansuoja patys, iš lėšų, gautų teikiant mokamas paslaugas. Pasiūlymas:
Skirti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai papildomai 88 tūkst. Eurų. Lėšų šaltiniai: Papildomus 88 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 9. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (toliau – Muziejus) yra įstaiga, kuri tik šiais metais buvo galutinai suformuota. Pilnam įstaigos funkcionavimui būtina užtikrinti finansavimą tiek pastatų, tiek darbuotojų išlaikymui. Nuo 2017 metų buvo pradėta rūpintis finansavimu šiems poreikiams patenkinti. 2017-05-22 d. raštu Nr. S-146 ir 2017-08-08 d. raštu Nr. S-213 Muziejus kreipėsi padidinti 2018 metų biudžetą personalo ir pastato išlaikymui 8 mėnesiams, kadangi nuo 2018 metų balandžio mėnesio į eksploataciją palaipsniui buvo įvedama atkurtų rūmų B dalis (priimami darbuotojai bei, atidarius rūmų B dalį, apmokamos eksploatacinės išlaidos).
Iš viso 2018 metams finansavimas buvo padidintas 285 tūkst. eurų (207 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokestis su Sodros mokesčiais ir 78 tūkst. eurų rūmų B dalies eksploatacijai). Tačiau 2019 metams Muziejaus funkcionavimui reikalinga likusioji keturių mėnesių finansavimo dalis – 129 tūkst. eurų (103 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokesčiui bei 26 tūkst. eurų eksploatacijai). Muziejus dėl būtino finansinio poreikio kreipėsi net tris kartus: 2018-05-03 raštu Nr. S-153, 2018-08-06 raštu Nr. S-292 ir 2018-09-06 raštu Nr. S-324 teikdamas konkrečius argumentus bei skaičiavimus, o taip pat išdėstydamas atkurtų rūmų B dalies numatomą finansinį planą, apimantį prognozuojamas pajamas bei išlaidas. Tačiau į Muziejaus prašymą nebuvo atsižvelgta, o į išdėstytus argumentus niekaip nereaguota. Negana to, pastatų išlaikymui ir veiklos vykdymui jau turimas finansavimas 2019 metams paskutinę minutę be jokių derybų ar situacijos aiškinimosi ir nepateikus jokios argumentacijos sumažintas 85 tūkst. eurų. Taigi, Muziejaus biudžetas 2019 metams turės net 214 tūkst. eurų deficitą, kurį sudarys (a) aukščiau minėta trūkstama 129 tūkst. eurų suma ir
(b) 85 tūkst. eurų sumažinta suma patalpų išlaikymui ir veiklai (paslaugoms ir prekėms). Tai neabejotinai neigiamai paveiks Muziejaus veiklą ir jos rezultatus, galimybes pasiekti anksčiau planuotus rodiklius. Reikia atkreipti dėmesį, kad vykdant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (2017-01-17 Nr. XIII-198), didinant kultūros darbuotojų atlyginimus bei padidinus algos bazinį dydį 2019 m. biudžeto darbo užmokesčio eilutė buvo padidinta 95 tūkst. eurų.
Tačiau šis padidinimas yra tik vizuali apgaulė, atsirandanti formaliai vertinant tik vieną skaičių – bendrą biudžeto sumą. Šis padidinimas skirtas išimtinai Vyriausybės įsipareigojimams įgyvendinti, ir jis niekaip nesprendžia minėto finansavimo skaudaus trūkumo problemos. Kadangi patalpų išlaikymui neskirti lėšų negalima, vadinasi, akivaizdžiai trūkstant labai ženklios finansavimo sumos, mažiau lėšų turės būti skiriama Muziejaus veiklai, gali atsirasti poreikis atleisti dalį darbuotojų, laikyti uždarytą dalį ekspozicinių erdvių. Tokia situacija demoralizuoja bei demotyvuoja Muziejaus kolektyvą, kuris stengiasi dirbti itin kūrybingai ir labai aktyviai, kasmet gerinti veiklos kokybinius ir kiekybinius rezultatus. Be to, reikia dar kartą pabrėžti, jog Muziejus, kaip įstaiga, tik kuriasi, ji neturi net minimalaus reikalingo finansavimo, tačiau į institucijos prašymus tokį finansavimą užtikrinti niekaip nereaguojama. Ar yra teisinga mažinti finansavimą tokiai įstaigai, kuri net neturi pasiekusi minimalaus būtino finansavimo lygio? Turbūt netgi nebeverta priminti, jog tarp šios Vyriausybės veiklos prioritetų yra ir kultūra. Tačiau finansavimo srityje tendencijos kultūros atžvilgiu realiai yra priešingos. Labai tikimės, kad atkreipsite dėmesį į pridedamuose raštuose ir čia išdėstytus argumentus ir dar pakeisite nurodymus dėl finansavimo bei minimalaus papildomo poreikio tenkinimo, nes dėl ryškaus finansavimo mažinimo ir dėl neskirto papildomo bei argumentuoto minimalaus finansavimo kyla grėsmė Muziejaus veiklai, jos intensyvumui ir įvairovei, darbuotojų motyvacijai ir darbo vietų išsaugojimui. Pasiūlymas:
Skirti Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams papildomai 214 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 214 tūkst.
Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 10. Kultūros komitetas 2018-11-07 Argumentai: Nemažinti Kultūros įstaigoms išlaidų prekėms ir paslaugoms būtina todėl, kad šios išlaidos yra būtinos tinkamai Kultūros įstaigų veiklai užtikrinti ir pasiekti numatytus veiklos rezultatus (pvz. komandiruočių išlaidos užtikrina Kultūros įstaigų kompetencijos kėlimą, scenos įstaigų kūrybos sklaidą gastrolėse; be kokybiškų patalpų valymo ar šildymo paslaugų nebūtų galima užtikrinti kultūros paslaugos galutiniam vartotojui tinkamo teikimo ir pan.). Taip pat šios išlaidos būtinos Kultūros įstaigų valdomos infrastruktūros išlaikymui, jų dydis nepriklauso nuo Kultūros įstaigų valdymo kokybės, bet yra veikiamos infliacijos, didėjančių rinkoje prekių ir paslaugų kainų, augančių šildymo kainų ir pan. Sumažinus šias išlaidas Kultūros įstaigoms komunalines išlaidas vis tiek privalu bus dengti iš valstybės biudžeto, o netinkamas šių išlaidų planavimas (sumažinimas ignoruojant Kultūros įstaigoms pateiktą ir faktiniais duomenimis pagrįstą realų šių išlaidų poreikį) kelia didelę skolų valstybės biudžetui riziką. Pasiūlymas: Skirti papildomai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 65 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionaliniam muziejui 81 tūkst. Eurų, Lietuvos dailės muziejui 63 tūkst. Eurų, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 27 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrui 71 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui 28 tūkst. Eurų, Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai 81 tūkst. Eurų. Viso – 416 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 416 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš -0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Karbauskis.
Karbauskis. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
Aplinkos apsaugos komitetas
projekto nr. xiiip-2715 2018-11-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjos Justina Grigaravičienė, Rasa Liucija Matusevičiūtė; padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: kanclerė Vilija Augutavičienė, Finansų skyriaus vedėja Danutė Mačiokaitė; Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjas Antanas Makaveckas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai R. Žemaitaitis V. Kamblevičius K. Bartkevičius J. Imbrasas O. Valiukevičiūtė Argumentai: Sumažintas PVM tarifas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką, padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą ir skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą. Pasiūlymas:
Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-2715 2018-11-07
Jovaiša, Komiteto nariai: Vytautas Juozapaitis, Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis; Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Giriūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vedėja Vaida Balkuvienė, Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė, Investicijų skyriaus vedėja Laima Kvaraciejienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Jankauskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas, LKDK gen. Sekretorius Paulius Baltokas, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Dalė Bucevičienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Valdemaras Razumas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas 2018-10-22 Žinome, kad vyksta darbai dėl Lietuvos valstybės biudžeto, todėl nuolankiai prašome finansiškai paremti Punsko savivaldybės lietuviškų mokyklų išlaikymą. Punsko valsčiaus savivaldybėje šiuo metu veikia Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 267 vaikai (203 lietuviškose klasėse ir 64 mokiniai lenkiškose klasėse). Vidugirių lietuviškoje pagrindinėje mokykloje mokosi 40 mokinių. Punske taip pat veikia vaikų darželis, kurį lanko 102 vaikai (89 lietuviai ir 13 lenkų). 2018 metais mokinio krepšelis buvo 4.095.669 zlotai, o išlaidos 6.277.400 zlotų. Pagal mūsų žinias išlaidos augs, nes mokinių skaičius mokyklose mažėja, o nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos uždarytos Lenkijoje gimnazijos ir „sugrįžo" aštuonių klasių sistema. Vidugirių pagrindinėje mokykloje įkūrėme septintą ir aštuntą klases. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Punske veikia Punsko savivaldybės muzikos mokykla, kurioje mokslus pradėjo 16 pirmokų. Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, nuolankiai prašome paremti Punsko savivaldybės švietimą apie 100 tūkst.
ateityje lietuviškų mokyklų. Pritarti
pirmininkas P. Jegorovas 2018-10-01
vyks tradicinės 55-osios Baltijos esperantininkų dienos. Šis ilgametis ir gilias tradicijas turintis tarptautinis renginys vyksta kasmet nuo 1959 metų paeiliui Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. 2019 metais Baltijos esperantininkų dienos vyks jau 55-ąjį kartą. Dienose dalyvaus per 300 dalyvių iš 30 Europos ir kitų pasaulio šalių. Renginys yra skiriamas Lietuvos esperantininkų sąjungos įkūrimo 100-mečiui. Renginį organizuoja Lietuvos esperantininkų sąjunga kartu su Panevėžio esperantininkų klubu „Revo“. Jame dalyvaus Pasaulinės esperantininkų sąjungos, įvairių Europos esperantininkų organizacijų vadovai ir atstovai. Svečių teisėmis dienose dalyvaus žymūs Lietuvos visuomenės, kultūros, švietimo atstovai, vyriausybinių struktūrų atstovai, žurnalistai. Renginio tikslas - plėsti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, Lietuvos, Latvijos, Estijos tolesnė integracija į bendrą Europos kultūrinę erdvę, skatinti betarpiškus kontaktus tarp šio regiono gyventojų. Renginys taip pat pasitarnaus Lietuvos, Panevėžio bei apylinkių palankaus įvaizdžio formavimui bei jų kaip lankytinų turizmo objektų populiarinimui. Lietuva yra glaudžiai susijusi su tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo L.L.Zamenhofo gyvenimu ir veikla. Renginio sąmata yra 177800 eurų. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių ir dėl to, jog vyksiantis renginys turi didelę visuomeninę reikšmę Lietuvos esperantininkų sąjunga prašo paremti finansiškai šį renginį 2019 m. šalies biudžete ( arba Švietimo ir mokslo ministerijos ar Kultūros ministerijos biudžetuose ) numatant ir tam skiriant 70000 ( septyniasdešimt tūkstančių ) eurų. Siūlyti svarstyti Kultūros komitetui 3.
Panevėžio m. ikimokyklinių ugdymo mokyklų vadovų asociacija 2018-10-26
ugdymo mokyklų. Pagal 2011 m. kovo 17 d. pakeisto LR švietimo įstatymo 2 str. 10 punktą lopšelio-darželio sąvoka pakeista į mokyklos sąvoką. Pagal 2018 m. birželio 29 d. LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1395 ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo auklėtojo sąvokos neliko, atsirado sąvoka – mokytojas, dirbantis pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Lopšeliuose-darželiuose mokytojų (auklėtojų) etatinis darbo apmokėjimas įvestas seniai. 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedus etatinį darbo apmokėjimą bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams, atlyginimų augimas nepalietė mokytojų, dirbančių lopšeliuose-darželiuose. Pateikiame atlyginimų vidurkių palyginimo Panevėžio m. savivaldybėje lentelę:
Pradedantis mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojas
Mokytojas (auklėtojas), dirbantis pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas
Nuosekliai išanalizavus visą pateiktą informaciją, galima daryti prielaidą, kad lopšelio-darželio mokytojai (auklėtojai) galimai diskriminuojami kitų mokytojų atžvilgiu. Kreipiamės su prašymu Valstybės biudžete numatyti lėšų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlyginimų suvienodinimui su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimais. Nesvarstyti Pasiūlymas:
Siūlyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimo problemą spręsti sistemiškai, prašyti Švietimo ir mokslo ministeriją parengti atitinkamus siūlymus. Atsižvelgti į Seimo narių teikiamą siūlymą šiam Įstatymo projektui. 4. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N.
Varnas 2018-11-05 Kolegijų studentų norminės pirmos pakopos studijų kainos dydis sudaro tik apie 60 proc. universitetų studentų norminės tos pačios pirmos pakopos studijų kainos dydžio. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau- LKDK), pabrėžia, jog tokia nelygiavertė ir nepagrįsta situacija tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį. Siekiant užtikrinti ne prastesnį tos pačios pakopos studentų parengimą kolegijose, taip pat sėkmingai tobulinti kolegijų veiklą, yra būtina nuosekliai priartinti ir suvienodinti kolegijų ir universitetų pirmos pakopos studentų norminę studijų kainą. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis 2018 m. kolegijose buvo sudaryta apie 5 000 valstybės finansuojamų sutarčių. Siekiant užtikrinti, kad pirmos pakopos studijų kolegijų studentų norminė studijų kaina 2019 m. bent priartėtų prie pirmos pakopos universitetų studentų studijų kainos ir sudarytų apie 8-90 proc. universitetų studentų norminės studijų kainos dydžio, kolegijų studentų norminę studijų kainą vidutiniškai reikėtų didinti 400 Eur vienam krepšeliui. Atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį, stojančiųjų skaičius kolegijų sektoriuje beveik nekinta, todėl, jei nuo 2019 m. 5 000 stojančiųjų studentų būtų didinama norminė studijų kaina vidutiniškai po 400 Eur, papildomas lėšų poreikis sudarytų apie
didinimas yra būtinas žingsnis siekiant sėkmingai tobulinti kolegijų veiklą aukštojo mokslo pertvarkos kontekste. Iš dalies pritarti Argumentai: Atsižvelgti į tai, kad numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. indeksuoti visų kursų studijų kainas, tam naudojant dėstytojų darbo užmokesčiui padidinti papildomai skiriamas lėšas. Šiam tikslui 2018 m. kolegijoms skirta daugiau nei 3 mln. Eur, 2019 m. numatyta antra tiek. Studijų kainos procentas (indeksas) sudarys apie 20 proc. ir priklausys nuo to, kokia dalis šių lėšų bus skiriama MTEP veiklai skatinti pagal rezultatus.
Pažymėtina, kad koleginių studijų kainos nuo atitinkamų universitetinių studijų kainų skiriasi nuo 18 proc. socialiniuose moksluose iki 60 proc. technologijų, inžinerijos, informatikos moksluose. Tokius skirtumus didžiąja dalimi lemia skirtinga dėstytojų kvalifikacinė sudėtis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Klaipėdos m. savivaldybės administracija 2018-08-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendindama projektą „Irklavimo bazės (Gluosnių skg. 8) modernizavimas“ š. m. liepos 16 d. pasirašė rangos darbų sutartį. Rangos darbų sutarties vertė 1 183 304,51 Eur. Modernizavimo darbus planuojama užbaigti 2019 m. gruodžio mėn. Pagal rangovo pateiktą kalendorinį darbų grafiką, šiais metais planuojama atlikti 40 proc. visų modernizavimo darbų, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. šio projekto rangos darbams planuoja prisidėti ne mažiau kaip 40 proc. visos sutarties vertės. Prašome Jūsų surasti galimybę 2019 m. finansuoti Klaipėdos irklavimo bazės modernizavimo rangos darbus ne mažiau nei 60 proc. sutarties vertės. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Komitetas siūlo skirti 100 tūkst. Eurų. Argumentai:
Kūno kultūros ir sporto departamentas iš Sporto bazių plėtros ir modernizavimo programos 2019 metais skiria 100 tūkst. eur. 2019 metais iš KKSD asignavimų planuojama finansuoti 19 sporto srities investicijų projektų, 2020 metais – 14 sporto projektų, 2021 metais –
galimybės.
Norint skirti didesnį finansavimą ir finansuoti daugiau sporto objektų būtina didinti biudžeto asignavimus skiriant daugiau VIP lėšų sporto objektams. 2. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius G. Brazauskas KTU rektorius E. Valatka 2018-09-25
(toliau - KTU) bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (toliau LAMMC) įsteigė modernų maisto mokslo ir technologijų centrą (MMTC). MMTC yra pirmas toks centras Baltijos Salyse, aprūpintas unikalia pilotine įranga maisto pramonei. Gamybinés ir moderniausios analitines įrangos derinys leidžia modeliuoti bei optimizuoti bendrus LAMMC ir KTU pramoninius procesus maisto gamyboje ir saugojime, nustatyti ir įvertinti kritinius procesų taškus. Laboratorijos, skirtos vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo procesų ir modeliavimo tyrimams bei perdirbtų produktų kokybės tyrimams, įkurtos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose. Ten pat įkurtas ir LAMMC Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo Atviros prieigos centras. Mokslinių tyrimų ir eksperimentines plėtros sektoriaus efektyvumas labai priklauso nuo infrastruktūros atitikimo šiuolaikiniams reikalavimams. Tam, kad atliekami tyrimai atitiktų pasaulinių tyrimų lygį, jau įsigyta nauja ir moderni moksliniams tyrimams reikalinga įranga ir prietaisai, laboratorijose įrengta standartizuota laboratorinė įranga, atitinkanti tarptautinius standartus. Modernios laboratorijos leidžia kurti naujus produktus iš žemės ūkio produkcijos, tačiau produkcijos ilgalaikio saugojimo tyrimai neatitinka šiandienos reikalavimų.
Moderni vaisių ir daržovių saugykla ženkliai didintų žinių perdavimo ūkininkams efektyvumą, skatintų pateikti rinkai saugią ir kokybišką produkciją. Tačiau būtina modernizuoti nusidėvėjusias patalpas, kuriose būtų sudarytos tinkamos sąlygos mokslo darbuotojams vykdyti tyrimus ir perteikti žinias Lietuvos ūkio subjektams. Šiuolaikinė vaisių ir daržovių saugykla sudarys prielaidas ir sąlygas kurti vaisių ir daržovių ilgalaikio saugojimo inovacijas bei efektyviau supažindinti Lietuvos verslo subjektus ir ūkininkus su naujomis metodikomis ilgalaikiam saugojimui, neprarandant vaisių ir daržovių kokybės, bei užtikrinant produkcijos saugą. Šių metų gegužės 22 d. investicijų projektas ,,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r. Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ buvo pateiktas LR Švietimo ir mokslo ministerijai (rašto Nr. CD-8-1-24), su prašymu įtraukti į 2019 -2021 m. Valstybes investicijų programą, ir skirti 1183,00 tūkst. eurų sumą. Prašome palaikyti investicijų projekto ,,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r. Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ įtraukimą į Valstybės investicijų 2019-2021 m. programą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
akad. Juras Banys Lietuvos mokslų akademija (LMA) pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina valstybės mokslo ir studijų politiką ir atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus. Šiuo metu dėl nepakankamų biudžetinių asignavimų kai kurios LMA pareigybės užimtos tik iš dalies. Efektyviam 2011-05-19 Seimo nutarimu Nr.
XI-1397 (aktuali redakcija 2017-06-06 Nr. XIII-419) patvirtintų LMA strateginių tikslų įgyvendinimui reikia tinkamos kvalifikacijos ir visais etatais dirbančių darbuotojų. Įsigaliojus 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, nėra finansinių galimybių skirti pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimų gerai įvertinus praėjusių metų darbuotojų darbą. 2009 m. LMA darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas 49,8 proc. Akademijos darbuotojų darbo užmokestis yra mažas ir nekinta jau keletą metų, kai šalyje, ypač mokslo ir studijų sistemoje, jis nuolat didėja. 2019 m. darbuotojų atlyginimams subalansuoti padidinant 20 proc. darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skiriamus asignavimus reikia 120 tūkst. eurų. LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118
„Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“
pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas (turėtų būtų 380 eurų). Šias išmokas gauna 50 LMA narių - šiuo metu mokamos išmokos dydis yra 68,35 euro. Siekiant mokėti LRV nutarime numatyto dydžio išmokas, LMA metams papildomai reikia iki 187 tūkst. eurų. Tačiau 2019 m. biudžeto projekte kol kas numatyta tik 23 tūkst. eurų. Lietuvos mokslų akademija, sekdama užsienio šalių mokslų akademijų pavyzdžiu, savo sudėtyje steigia Lietuvos mokslų akademijos Jaunąją akademiją (LMAJA), kurios nariais renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje veikloje, turintys daktaro laipsnį ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus. Jaunosios akademijos efektyviai veiklai užtikrinti numatoma įdarbinti LMAJA pirmininką ir sekretorių.
Darbo užmokesčiui ir Sodros mokesčiams mokėti bei veiklos išlaidoms reikės 45 tūkst. eurų. Akademija kasmet atlieka mokslo darbų vertinimus, ekspertizes, nors ir nėra galimybių ekspertams sumokėti už darbą. Organizuojamos mokslo konferencijos, kurios dažnai tiesiogiai priklauso nuo paramos teikėjų, nes Akademijos gaunami biudžeto asignavimai yra nepakankami. LMA taip pat skiria vardinės premijas reikšmingų rezultatų pasiekusiems ir jauniesiems mokslininkams, tačiau, įvertinus Akademijos finansines galimybes, jos yra labai simboliškos -200-650 eurų. Šiuolaikinėmis sąlygomis premijos turėtų būti padidintos bent du tris kartus. Šiai veiklai plėtoti minimaliai reikėtų 50 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2018-01-08 rašte Nr. S-22 „Dėl suplanuotų asignavimų valstybės informacinių išteklių tvarkymui“ primenamas nuostatas, LMA 2019-2021 m. turi kasmet skirti 10 tūkst. Eurų ilgalaikiam turtui - tarnybinei stočiai, programinei įrangai, kompiuteriams - įsigyti. Valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ilgalaikiam turtui ir kompiuterinei organizacinei įrangai atnaujinti. Norint šiuolaikiškai teikti konkursų paraiškas LMA elektroninėje paraiškų registravimo ir vertinimo sistemoje būtina tobulinti LMA turimą interneto svetainę. Intemetinės svetainės naujiems moduliams įsigyti ir nusidėvinčiai LMA organizacinei technikai bei kompiuterinei įrangai atnaujinti reikia 15 tūkst. eurų. Mokslų akademijos vienas iš uždavinių yra mokslo populiarinimas. Akademikai per metus galėtų parengti 10-15 mokslo populiarinimo leidinių, kurių leidybai kasmet reikėtų 50 tūkst. eurų. Prašome 2019 m. skiriant valstybės biudžeto asignavimus numatyti papildomai 477 tūkst. eurų efektyviai Lietuvos mokslų akademijos veiklai užtikrinti.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Komitetas siūlo skirti 100 tūkst. eurų emeritų išmokoms padidinti, 50 tūkst. eurų Jaunosios akademijos veiklai užtikrinti ir 50 tūkst. Eurų mokslo populiarinimui. 4. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. S. Narbutas 2018-10-121 LR Švietimo ir mokslo ministerija 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu Nr. „Dėl 2019-2021 m. asignavimų kapitalo investicijoms" informavo, kad LMA Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimui 2019 m. numato skirti 1545,0 tūkst. Eur asignavimus. Už šias lėšas bus įrengtos knygų saugyklos pastato išorinės konstrukcijos: užbaigtas stogo, fasadų apdailinis ir vidaus sienų mūro įrengimas, sumontuoti stikliniai fasadai iš T. Vrublevskio gatvės pusės, sudėtos lauko durys ir langai. Vis dėlto atliekant pastato išorės rekonstravimo ir montavimo darbus būtina pakloti vidaus inžinerinius tinklus, susijusius su pastato išorinėmis konstrukcijomis (725 tūkst. Eur), įrengti gelžbetoninius laiptų ir grindų pasluoksnius, atriumą su laiptinėmis (197 tūkst. Eur), atlikti visus neatidėliotinus vidaus įrengimo ir apdailos darbus (533 tūkst. Eur). Padidinus ir papildomai gavus 1455 tūkst. Eur, 2019 m. būtų atlikti pagrindiniai saugyklos pastato rekonstravimo darbai: įrengtas mansardinis aukštas, dvejos laiptinės, atlikti išorės bei vidaus apdailinio mūro darbai, įrengti grindų pasluoksniai, stikliniai fasadai, sudėtos lauko durys bei langai ir pradėti objekto rekonstravimui reikalingo pirmo vidaus inžinerinių tinklų ir apdailos etapo darbai. Jų įvykdymas būtinas sklandžiai rekonstrukcijos eigai, nepraleidžiant jokių būtinų su rekonstravimu susijusių darbų. Prašome Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais kapitalo investicijoms vietoje 1545,0 tūkst. Eur skirti 3000 tūkst.
Eur skirti 3000 tūkst. Eur Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimo darbams atlikti. Pritarti iš dalies Argumentai: Iš VIP lėšų 2019 m. numatoma skirti 1313 tūkst. Eurų. 5. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. S. Narbutas 2018-10-12 LMA Vrublevskių biblioteka keliose skaityklose dėl nusidėvėjusių pasenusių langų šaltuoju metų sezonu negali užtikrinti bent minimalios darbui reikalingos temperatūros (atšalus skaityklose tebūna iki 14° šilumos). Be to, prasidėjus knygų saugyklos rekonstrukcijos darbams dėl padidėjusios vibracijos grėsmė iškilo 1976 m. sukurtam vitražui. Jis šiuo metu greitai deformuojasi ir gali netrukus suirti. Normaliam Bibliotekos darbui užtikrinti dviejose skaityklose šiuo metu būtina pakeisti keturis langus ir vienerias balkono duris. Sąmatinė šių darbų vertė - 20,0 tūkst. Eur. Neatidėliotiniems vitražo konservavimo ir restauravimo darbams reikia 15,0 tūkst. Eur. Bendra visų šių darbų vertė būtų 35,0 tūkst. Eur. Prašome Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur. Pritarti Pasiūlymas:
Komitetas siūlo skirti Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur. 6. Pasvalio r. meras G. Gegužinskas 2018-10-26 Pasvalio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2018-2019 mokslo metais ugdomas
skaičiaus ir yra 2,5 proc. daugiau negu 2017-2018 mokslo metais. Ypač daugėja mokinių, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų - skaičius išaugo 7 proc.
Didžiajai daliai Švietimo pagalbos tarnyboje įvertintų mokinių nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Jiems švietimo pagalba yra būtina. Švietimo pagalbos gavėjų poreikiams tenkinti kiekviena ugdymo įstaiga turi specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, kai kuriose mokyklose dirba psichologai, daugumoje - mokytojų padėjėjai. 2018 metų duomenimis, 424 mokiniams paskirta specialiojo pedagogo pagalba, 399 mokiniams - logopedo,
poreikių, ugdymas Savivaldybėje organizuojamas veiksmingai, efektyviai. Daugumai mokinių, susiduriančių su mokymosi, elgesio, socialinėmis, psichologinėmis problemomis, yra teikiama nuolatinė, ilgalaikė specialistų pagalba, retesniais atvejais - vienkartinė (epizodinė) ar trumpalaikė. Visuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose specialiosios, socialinės ar psichologinės pagalbos teikimą, yra nustatyta, kokiam mokinių skaičiui esant steigiamas vieno ar kito specialisto etatas, kartu pažymint, kad esant galimybei etatas steigiamas ir mažesniam mokinių skaičiui. Savivaldybės mokyklose, steigiant etatus, vadovautasi nustatytais maksimaliais mokinių skaičiais 1 etatui. Dėl didelio švietimo pagalbai finansuoti skirtų lėšų mažėjimo gali įvykti rimti sisteminiai specialiosios pedagoginės, logopedinės, socialinės, psichologinės pagalbos organizavimo bei įgyvendinimo pokyčiai, kurie akivaizdžiai turėtų neigiamos įtakos jautriausios švietimo bendruomenės grandies poreikių tenkinimui. Pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.
679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Pasvalio rajono savivaldybei švietimo pagalbai skirta 469,3 tūkst. Eur. 2019 metais turimiems švietimo pagalbos etatams išlaikyti reikalinga 717,5 tūkst., t. y. trūksta 248,2 tūkst. Eur. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybių savarankiška funkcija yra švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas. Pasvalio rajono savivaldybė minėtai funkcijai vykdyti 2018 metais Švietimo pagalbos tarnybai skyrė 138,3 tūkst. Eur. Minėto įstatymo 7 straipsnio 7 punktas nurodo, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas. Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte savivaldybėms dėl 2019 metais įsigaliosiančių teisės aktų pakeitimų į planuojamas gauti pajamas iš Gyventojų pajamų mokesčio (kintamąją dalį) yra įskaičiuotos papildomos pajamos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti, minimaliajai mėnesinei algai padidinti, kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, pareiginės algos baziniam dydžiui padindinti.
Prie minėto įstatymo projekto pridėtoje papildomoje lentelėje „Savivaldybių biudžetų pajamos 2019 m. palyginti su 2018 m. pajamomis palyginamosiomis sąlygomis“ pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti Savivaldybei 2019 metais mažėja 0,3 procento. Todėl Savivaldybė neturi galimybės iš lėšų savarankiškoms funkcijoms vykdyti skirti trūkstamų lėšų Mokymo lėšų švietimo pagalbai - Valstybės deleguotai funkcijai užtikrinti. Įvertinus visas aplinkybes, galime daryti prielaidą, kad Savivaldybė negalės tinkamai užtikrinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnio „Pagalba mokyklai ir mokytojui“ ir 34 straipsnio „Švietimo prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“ nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Pokyčiai sumažins galimybes siekti aukštesnių mokinių mokymosi pasiekimų, nors ši sritis laikoma prioritetine. Kita problema - specialiosios pagalbos specialistai: sumažinus etatus, Savivaldybės mokyklos gali netekti tam tikros srities specialistų, o tai dar labiau pablogintų situaciją. Prašome atkreipti dėmesį į artėjančią grėsmingą situaciją ir, svarstant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, atsižvelgti į švietimo pagalbos mokiniui numatytų lėšų mokykloms trūkumą. Atsižvelgti Pasiūlymas: siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai teikti siūlymus dėl sisteminio šios problemos sprendimo, tikslinti dokumentus, kad būtų atsižvelgta į švietimo pagalbos finansavimo poreikius.
Pažymėtina, kad pagal naująjį Aprašą lėšos švietimo pagalbai skiriamos ne tiesiogiai mokykloms, bet savivaldybei, kuri paskirsto lėšas – tai sudaro galimybes efektyviau paskirstyti ribotus išteklius, nukreipti juos tikslingiau ten, kur tokia pagalba būtina. 7. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02 Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau - Biudžeto projektas) pažymime, kad biudžete nėra įtrauktas Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto jungimosi finansavimo poreikis. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 6 straipsnio 1 dalyje nutarta rengiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas atsižvelgti į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu plane numatytą finansavimo poreikį ir valstybės finansavimo galimybes. Prašome peržiūrėti Biudžeto projektą, įtraukiant konsoliduoto Vytauto Didžiojo universiteto 2018 ir 2019 m. sujungimu susijusioms veikloms reikalingą bei patvirtintą valstybės lėšų poreikį. Pritarti 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-860 VDU, LEU ir ASU išeitinėms išmokoms mokėti skirta 360,4 tūkst. Eurų atsižvelgiant į pagrįstą, faktinį šių lėšų poreikį.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02 Argumentai: 1. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. suplanuotos naikinamų etatų išeitinės lėšos vykdant Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų konsolidaciją (Akademinio personalo 66 etatai - 0,12 mln. Eurų ir administracijos ir neakademinio personalo 72 etatai - 0,07 mln. Eurų.)
neakademinio personalo darbo užmokesčio suvienodinimui planuojama su m a -2 ,4 1 mln. Eurų. Pasiūlymas: skirti 2,6 mln. Eurų Žmogiškųjų išteklių optimizavimui. Pritarti Pasiūlymas: skirti 2,6 mln. Eurų Žmogiškųjų išteklių optimizavimui. Argumentai:
nutarimu Nr. 947 Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo buvo numatyta skirti lėšų universitetų jungimuisi. Šiuo nutarimu buvo siekiama sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune ir pedagogus rengti plačios aprėpties universitetuose, 2018 metais reorganizuoti Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos edukologijos universitetą sujungimo būdu į Vytauto Didžiojo universitetą, reorganizuotų universitetų veiklas vykdant Kaune, o reorganizuoto Lietuvos edukologijos universiteto studentams sudaryti sąlygas baigti studijas Vilniuje. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02 Argumentai: Iki universitetų apjungimo kiekviena aukštoji mokykla naudoja skirtingas informacines sistemas, todėl kyla būtinybė apjungti skirtingas informacines sistemas.
Informacinės sistemos:
Apjungimas apimtų duomenų struktūrų suvienodinimą, duomenų konvertavimą ir perkėlimą bei testavimą. Kadangi skirtingų universitetų atitinkamų veiklų procesai yra skirtingi, todėl yra reikalinga atlikti ir funkcinius informacinių sistemų pakeitimus. Taip pat reikalingas ir informacinių sistemų vartotojų paskyrų perkėlimas. Didėjant vartotojų (darbuotojų bei studentų) skaičiui, dalyje informacinių sistemų kyla papildomų licencijų poreikis. Pasiūlymas: Skirti 0,44 mln. Eurų Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui. Pritarti Pasiūlymas:
Komitetas siūlo skirti 0,44 mln. Eurų Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02 Argumentai: Dėl ES SF projekto „Pedagogų rengimo centras“ įgyvendinimo Vytauto Didžiojo universitetas turi atlaisvinti K. Donelaičio g. 52, Kaune patalpas, kuriose yra įsikūrę ir administraciniai padaliniai ir šiame pastate patalpas skirti Pedagogų rengimo centrui. Siekiant spręsti šią problemą, investicijų projekte „S. Daukanto g. 27 pastato modernizavimas" numatoma dalinai pertvarkyti S. Daukanto g.
Daukanto g. 27 esantį pastatą (pritaikius esančias patalpas), į jį perkelti Vytauto Didžiojo universiteto su pedagogų rengimu nesusijusį personalą ir administracijos (neakademinių padalinių – finansų departamento, žmogiškųjų išteklių ir teisės departamento, valdymo ir investicijų departamento ir kt.) darbuotojus. Pasiūlymas: Numatyti 0,3 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui. Pritarti Pasiūlymas:
Numatyti 0,3 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02 Argumentai: Jungtiniam e universitete iškyla poreikis suvienodinti leidinių apsaugos ir išdavimo sistemą (fondų RFID technologijų įrengimas (palaikant vieningą leidinių apsaugos ir naudojimo tvarką ir visos sistemos sujungimas ir palaikymas). Taip pat bus pradėtas fondų perkėlimas iš Vilniuje esančio Lietuvos edukologijos universiteto į Kaune esantį Vytauto Didžiojo universitetą. Šio proceso metu būtina užtikrinti sklandų perkėlimą tam pritaikant infrastruktūrą ir užtikrinant saugų knygų pervežimą. Pasiūlymas: skirti 0,18 mln. Eurų Bibliotekos fondų konsolidacijai ir atnaujinimui. Pritarti Pasiūlymas:
Komitetas siūlo skirti 0,18 mln. Eurų Bibliotekos fondų konsolidacijai ir atnaujinimui. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02 Argumentai: Investicijų projekte „ Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija" numatoma praplėsti VDU botanikos sodo oranžeriją taip užtikrinant sklandų augalų perkėlimą iš Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos. Svarbiausia Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo funkcija yra formuoti, kaupti, saugoti, atnaujinti ir tirti gausias augalų kolekcijas. Lietuvos edukologijos universitete esančios augalų kolekcijos yra svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui.
Pasiūlymas: numatyti 0,091 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje. Pritarti Pasiūlymas: Komitetas siūlo numatyti 0,091 mln. Eurų 2019 m. Valstybės investicijų programoje. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-11-02 Argumentai: Investicijų projekte „ Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija" numatom a gerinti studijų kokybę, užtikrinant materialinės bazės tinkam ą funkcionavimą, pritaikyti Z. E. Žilibero g. 5/ Ž. E. Žilibero g. 7 esantį pastatų kompleksą edukacinėms reikmėms - įkurti vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centrą. Projektas orientuotas į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto vykdomos MTEP ir studijų veiklos stiprinim ą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, atliekant ilgamečius kompleksinius vaistinės augalinės žaliavos mokslinius tyrimus (vaistinės augalinės žaliavos cheminės sudėties analizė, farmakologinio ir toksikologinio veikimo aspektai, vaistinių augalų žaliavos paruošimo būdai ir jų įtaka žaliavos biocheminei kokybei, kt.), vertinant vaistinių augalinių žaliavų kokybę ir vartojimo riziką, pritaikant inovatyvius sprendimus naujų produktų (m aisto papildų, ekstraktų, kt.) kūrimui.
„Vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centre“ sutelkus VDU Gamtos mokslų fakulteto, Botanikos sodo tyrėjų potencialą bei užsienio tyrėjus bus plėtojami vaistinės augalinės žaliavos ir jo s produktų (maisto papildų, ekstraktų ir kt.) kokybės ir rizikos vertinimo tyrimai, cheminės analizės metodų kūrimas ir vystymas taikant pažangias technologijas ir tarpdisciplininę kompetenciją, biotechnologinių analizės metodų miniatiūrizavimas ir integravimas, sorbcinių medžiagų sintezė, įvertinimas ir taikymas, nanostruktūrinių medžiagų sintezė, charakterizavimas ir panaudojimas analizei; plėtojami ląstelių kultūrų biotechnologija, augalų auginimo tyrimai skirtingomis reguliuojam om is aplinkos sąlygomis; atliekama augalų antrinių metabolitų analizę, epigenetiniai tyrimai, įvertinam a augalų ekstraktų antioksidacines savybes. VDU Botanikos sode, Ž. E. Žilibero g. 5 / Ž. E. Žilibero g. 7 renovavus pastatus, bus įkurtos ir atnaujintos vaistinės augalinės žaliavos pirminio paruošimo, vaistinių augalų sėklų ruošimo, kokybės įvertinimo laboratorijos, V aistinės augalinės žaliavos džiovykla, žaliavų segmentuotos sandėliavimo patalpos, augalinių žaliavų apdorojimo, ekstraktų ruošimo, frakcionavimo, augalų selekcijos, floros tyrimų, augalijos mokslų laboratorijos, sėklų bankas, herbariumas, mokslininkų darbo vietos.
Pasiūlymas: Numatyti 2019 m. Valstybės investicijų programoje 1,85 mln. Eurų Biotechnologijos: vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimui. Nepritarti Argumentai: Naujas projektas. Nepateiktas investicinis projektas. Vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu LRV 2017 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 865, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai 2018 m. LEU skirta 23 tūkst. Eur, VDU 156 tūkst. Eur, iš viso 179 tūkst. Eur. Tokia suma šiam tikslui konsoliduotam VDU numatyta ir 2019 m. valstybės biudžeto projekte. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis 2018-10-26 Pasiūlymas: Valstybės investicijų 2018-2020 metų programoje 2019 metams numatyti 1 mln. eurų investicijas projektui „Aleksandro Stulginskio universiteto sporto komplekso Studentų g. 11, Akademijos mstl., Kauno r., plėtra“. Iš dalies pritarti Argumentai:
VIP projekte numatyta skirti 250 tūkst. Eurų. Skirti didesnį finansavimą nėra galimybės. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
L. Staniuvienė 2018-10-171 Argumentai: 2014 m. buvo parengtas techninis projektas Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksas Vytauto g.
14A Skuodo m., kuris vis dar nėra įgyvendintas. Projektas buvo parengtas iš savivaldybės biudžetinių lėšų už 25 000 Eur. Techninis projektas ekspertuotas, leidimas statybai išduotas 2015 metais. Projekto sąmatinė vertė 2 781 297 Eurų., bendra projekto vertė 2 607 000 Eur. Skuodo rajono savivaldybė sporto komplekso statybai skiria 524 400 Eur. Kompleksą sudaro sporto salė, stadionas ir sporto aikštynas bei lauko inžineriniai tinklai. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 2 085 600 Eur (trys milijonai penki šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas dešimt eurų). Pasiūlymas:
Skirti „Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksas Vytauto g. 14A Skuodo m.“ įgyvendinimui 2 085 600 Eur. (dviejų milijonų aštuoniasdešimt penkių šešių šimtų tūkstančių Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
V. Kamblevičius 2018-10-18 Argumentai: Norint pagerinti švietimo sistemą, svarbu suteikti mokykloms tinkamas sąlygas darbui. Pasiūlymas: Skirti lėšų Prienų rajono Stakliškių gimnazijos renovavimo darbams – 50 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
E. Jovaiša 2018-10-22 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerija Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimui 2019 m. numato skirti 1545 tūkst. Eur asignavimus. Už šias lėšas bus įrengtos knygų saugyklos pastato išorinės konstrukcijos: užbaigtas stogo, fasadų apdailinis ir vidaus sienų mūro įrengimas, sumontuoti stikliniai fasadai iš T. Vrublevskio gatvės pusės, sudėtos lauko durys ir langai.
Vis dėlto atliekant pastato išorės rekonstravimo ir montavimo darbus būtina pakloti vidaus inžinerinius tinklus, susijusius su pastato išorinėmis konstrukcijomis (725 tūkst. Eur), įrengti gelžbetoninius laiptų ir grindų pasluoksnius, atriumą su laiptinėmis (197 tūkst. Eur), atlikti visus neatidėliotinus vidaus įrengimo ir apdailos darbus (533 tūkst. Eur). Padidinus ir papildomai gavus 1455 tūkst. Eur, 2019 m. būtų atlikti pagrindiniai saugyklos pastato rekonstravimo darbai: įrengtas mansardinis aukštas, dvejos laiptinės, atlikti išorės bei vidaus apdailinio mūro darbai, įrengti grindų pasluoksniai, stikliniai fasadai, sudėtos lauko durys bei langai ir pradėti objekto rekonstravimui reikalingo pirmo vidaus inžinerinių tinklų ir apdailos etapo darbai. Pasiūlymas:
Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai)
tūkst. Eur Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kreipimasis. Iš dalies pritarti Argumentai:
Jau numatyta skirti iš VIP lėšų 2019 m. skirti 1313 tūkst. Eurų. 5. Seimo narys E. Jovaiša 2018-10-22 Argumentai: LMA Vrublevskių biblioteka keliose skaityklose dėl nusidėvėjusių pasenusių langų šaltuoju metų sezonu negali užtikrinti bent minimalios darbui reikalingos temperatūros (atšalus skaityklose tebūna iki 14° šilumos). Be to, prasidėjus knygų saugyklos rekonstrukcijos darbams dėl padidėjusios vibracijos grėsmė iškilo 1976 m. sukurtam vitražui. Jis šiuo metu greitai deformuojasi ir gali netrukus suirti. Normaliam Bibliotekos darbui užtikrinti dviejose skaityklose šiuo metu būtina pakeisti keturis langus ir vienerias balkono duris.
Sąmatinė šių darbų vertė - 20 tūkst. Eur. Neatidėliotiniems vitražo konservavimo ir restauravimo darbams reikia 15 tūkst. Eur. Bendra visų šių darbų vertė būtų 35 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kreipimasis. Pritarti Pasiūlymas: Komitetas siūlo Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35 tūkst. Eur. 6. Seimo narys E. Jovaiša 2018-10-22 Argumentai: Kėdainių šviesioji gimnazija vykdo ugdomąją veiklą XVII a. pastate, kuris yra įtrauktas į paveldą ir nėra pritaikytas šiuolaikiniams visapusiškiems vaikų poreikiams. Dar 2013 m. gimnazijai vietos mecenato pastangomis buvo padovanotas šalia esantis pastatas, kuriam yra reikalinga rekonstrukcija. LR Švietimo ir mokslo ministerija 2014-2016 metais iš švietimo įstaigų modernizavimo programos skyrė 363 658 €, nors projektinė vertė buvo – 2 519 545 €. Nuo 2017 metų pastatas yra užkonservuotas, rekonstrukcija yra sustabdyta. Kiekvienais metais gimnazijoje mokosi apie 500 mokinių pagal bendrojo ugdymo programas. Nuo 2014 m. gimnazijoje veikia neformalus švietimo skyrius
„Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kurioje mokinių skaičius auga. Šiuo metu
ugdomi 129 mokiniai iš Kėdainių rajono progimnazijų ir pagrindinių mokyklų.
Deja, dėl turimos infrastruktūros gimnazijoje yra nepriimami mokytis visi norintys vaikai tiek pagal bendrojo ugdymo programas, tiek pagal neformalaus ugdymo programas. Pasiūlymas: Skirti Kėdainių šviesiosios gimnazijos pastato (Didžiosios g. 60) rekonstrukcijos įgyvendinimui 1 000 000 € (vieną milijoną eurų)
penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) įtraukti į 2020 metų biudžeto planavimą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
J. Razma 2018-10-22 Argumentai: Pažymėtina, kad finansuojami mažesnių rajonų lyginant su Plunge sporto kompleksai ar plaukimo baseinai, pavyzdžiui, Širvintose, o Plungės rajono sporto bendruomenė ir moksleiviai niekaip nesulaukia sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pradžios. Bendra Plungės savivaldybės parengto projekto vertė 3.900.000 eurų, savivaldybės prisidėjimas - apie 41 proc. (tai yra apie 1.600.000 Eur). Pasiūlymas:
Skirti Kūno kultūros ir sporto departamento VIP programai projekto „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso Plungėje, Mendeno g. 1C, statyba (I etapas)” įgyvendinimui 770 tūkst. Eur. sumą. Lėšų šaltinis: Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos programa
eur. lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės. Todėl siūlau sumažinti asignavimus šiai programai
Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei.
KKSD projektų atrankos komisija turimus asignavimus 2019-2021 metams paskirstė investicijų projektams, kurie įvertinti pagal ŠMM pavirtintus kriterijus surinko daugiau kaip 100 balų. Plungės investicijų projektas surinko 91 balą. 2019 metais iš KKSD asignavimų planuojama finansuoti 19 sporto srities investicijų projektų, 2020 metais – 14 sporto projektų, 2021 metais – 13 sporto projektų, o KKSD 2021 metų asignavimai savivaldybėms mažėja iki 5 397 tūkst. eurų, todėl šiuo metu skirti didesnio finansavimo nėra galimybės. Norint skirti didesnį finansavimą ir finansuoti daugiau sporto objektų būtina didinti biudžeto asignavimus skiriant daugiau VIP lėšų sporto objektams. 8. Seimo narys A. Nekrošius 2018-10-23 Argumentai: Raseinių mieste reikalingas universalus sporto kompleksas, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Numatomas statybų etapiškumas. Pirmajame etape numatoma statyti universalią sporto salę su persirengimo patalpomis ir treniruočių salėmis, antrajame – numatyta statyti vandens pramogų centrą su 25 metrų ilgio, 4 takų plaukimo baseinu. Pirmuoju etapu statomas baseino pastatas. Projektuojama taip, kad vykdant antrojo etapo statybos darbus, pastato dalis, pastatyta pirmajame etape, galėtų funkcionuoti ir netrukdytų statybos darbų vykdymui. Pirmojo etapo kompleksas (universali salė) projektuojama dviejų lygių. Pirmajame lygyje planuojama pagrindinių funkcinių patalpų grupė, kurią sudaro daugiafunkcinės paskirties salė (1 aukšto, apie 8 m aukščio) su 500 vietų transformuojamomis žiūrovų tribūnomis.
Antrajame lygyje planuojamos treniruoklių ir aerobikos salės, atskiru ryšiu sujungtos su pagalbinių patalpų grupėmis taip, kad nesikirstų sportuojančiųjų bei žiūrovų srautai. Baseinas ir vandens pramogų centras projektuojamas vieno aukšto, blokuojamas prie universalios salės koridoriaus, kuris tampa etapų jungtimi ir atskiria-paskirsto sportuojančius salėse ir baseine. Baseino pastato dalis, kitaip nei salės, projektuojama su rūsiu, skirtu baseino pogrindžiui ir techninėms patalpoms. Projekto 90 proc. turėtų finansuoti Vyriausybė, 10 proc. prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 6 200 000 Eur (šeši milijonai du šimtai tūkstančių eurų). Pasiūlymas:
Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ įgyvendinimui 6 200 000 Eur (šešių milijonų dviejų šimtų tūkstančių eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti spręsti Vyriausybei. KKSD projektų atrankos komisija turimus asignavimus 2019-2021 metams paskirstė investicijų projektams, kurie įvertinti pagal ŠMM pavirtintus kriterijus surinko daugiau kaip 100 balų. Raseinių investicijų projektas surinko 84 balus. 2019 metais iš KKSD asignavimų planuojama finansuoti 19 sporto srities investicijų projektų, 2020 metais – 14 sporto projektų, 2021 metais –
M. Puidokas 2018-10-23 Argumentai: Kauno Aleksoto žalumoje paskendęs Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) jau daugiau kaip 90 metų kviečia pažinti ir džiaugtis gausiomis augalų kolekcijomis, didžiausia Lietuvoje oranžerija.
Augalų ekspozicijos ir brandus parkas su įdomia tvenkinių sistema, skleidžiasi ne tik kaip vieta moksliniams tyrimams. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms. Tačiau sėkmingai VDU KBS veiklai tęsti ir plėtoti reikalinga teritorijos inžinierinės infrastruktūros rekonstrukcija. Tam reikalingomis lėšomis universitetas nedisponuoja. 2018 m. rugpjūčio 31 d. VDU pateikė LR Vyriausybės kanceliarijai bei LR Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė raštą „dėl valstybės lėšų poreikio konsoliduoto Vytauto Didžiojo universiteto su jungimu susijusioms veikloms“, kuriame prašoma skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“. Šio projekto įgyvendinimas suteiktų galimybę užtikrinti numatytus Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos perkėlimą į VDU KBS bei vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimą. Šis projektas orientuotas į VDU Gamtos mokslų fakulteto vykdomos MTEP ir studijų veiklos stiprinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Pažymėtina, kad VDU į Valstybės investicijų 2018-2019 m. projektą investicijų projektą „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“ teikė ir 2017 m. Tačiau finansavimo nepagrįstai nesulaukė. Dar 2016 m. spalio
botanikos sodų veiklos plėtros gairių aprašo patvirtinimo“ aprašu buvo siekiama užtikrinti Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos stabilumą ir tęstinumą, tačiau tam lėšos iki šiol nėra skirtos.
Pasiūlymas: Skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“:
Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Nepritarti Argumentai: Naujas projektas. Nepateiktas IP (tik1-2 priedai). Vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu LRV 2017 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 865, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai 2018 m. LEU skirta 23 tūkst. Eur, VDU 156 tūkst. Eur, iš viso 179 tūkst. Eur. Tokia suma šiam tikslui konsoliduotam VDU numatyta ir 2019 m. valstybės biudžeto projekte. 11. Seimo narė A. Papirtienė 2018-10-24 Argumentai: Siekiant įgyvendinti LR Seimo patvirtintų Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių nuostatas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė ir vykdys lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programą. Programos paskirtis
sąmoningumui ugdyti ir lietuviškajai tapatybei stiprinti, lietuvių kalbos sklaidai užtikrinti, kalbos mokymosi motyvacijai skatinti) – 140,0 tūkst. Eur; 2.
Eur;
priemones ir atsižvelgiant į skirtingus visuomenės tikslinių grupių poreikius, parengimas ir pateikimas (įvairaus pobūdžio TV ir radijo laidos, užsakomieji straipsniai respublikinėje ir regioninėje spaudoje ir kt.) – 100,0 tūkst. Eur;
nuostatų tyrimai; bendruomenių kalbinės ir regioninės savivertės formavimas; tyrimų rezultatų panauda regionų sociokultūrinei plėtrai) – 185,0 tūkst. Eur;
literatūros, teatro, muzikos ir kt. kūrinių rėmimas ir sklaida – 80,0 tūkst. Eur;
visuomenės dialogo plėtojimas dėl lietuvių kalbos perspektyvos ir sklaidos (forumai, konferencijos, leidiniai) – 45,0 tūkst. Eur;
jų pritaikymas – 50,0 tūkst. Eur. Iš viso programos įgyvendinimui 2019-2022 metais reikalingi 600,0 tūkst. Eur, 2019 m. numatytoms priemonėms įvykdyti reikalingi 150 tūkst. Eur. Pasiūlymas Skirti 2019 metams 150 tūkst. Eur. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomai lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programai įgyvendinti. Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Pritarti Bendru sutarimu. 12. Seimo nariai A. Gumuliauskas A. Papirtienė 2018-10-25 Argumentai: 2020 metais Lietuva minės Steigiamojo Seimo 100-metį. Atsižvelgiant į tai Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1151 „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio“. Atkreiptinas dėmesys, kad 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu aprobavo ir įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika.
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate 1920–1927 m. posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas, buvo priimti vieni iš svarbiausių Lietuvos Respublikos teisės aktai (1922 m. Valstybės Konstitucija, žemės, švietimo, lito ir kiti svarbūs valstybingumui įstatymai. Seimo Valstybės istorinės atminties komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį į Kauno Maironio universitetinės gimnaziją. Gimnazijos pastatas reikalauja neatidėliotinos rekonstrukcijos, nes daugelį metų šis pastatas nebuvo remontuojamas ir nėra Švietimo ir mokslo ministerijos į Valstybės investicijų programą. Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skirti lėšų Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcijai. Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcija į 2018–1920 metų Valstybės investicijų programą nėra įtraukta. Minint Steigiamojo Seimo 100-metį numatoma surengti nemažai renginių (taip pat ir tarptautinę konferenciją), kurie vyks Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje. Pasiūlymas:
Skirti 1 milijoną 765 tūkst. Eur Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti (Gimnazijos 3, Kaunas). Lėšas paskirstyti tokia tvarka: 765 tūkst. Eur – iš 2019 metų biudžeto, 1 milijoną Eur – iš 2020 metų biudžeto. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdžio 2018 m. spalio 17 d. protokolo išrašas. Pritarti Bendru sutarimu. 13. Seimo narys A. Gelūnas 2018-10-29 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad iš visų švietimo pakopų didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų.
Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje. Kaip rodo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 10 000 000 Eur (dešimt milijonų eurų) ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Sujungtu su panašiu pasiūlymu, kurį šiam Įstatymo projektui teikia A. Gelūnas ir A. Papirtienė. 14. Seimo narys A. Dumbrava 2018-10-30 Argumentai: Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus patalpos eksploatuojamos nuo 1971 m. be kapitalinio remonto. Vidaus patalpų sienų, lubų dažai suskeldėję, vietomis atšokęs sienų tinkas, esama PVC grindų danga susidėvėjusi, sunkiai valoma, dėl įplyšimų jos eksploatacija pavojinga, nes galima užkliūti. Esama šildymo, apšvietimo sistema tiek fiziškai, tiek morališkai susidėvėjusi. Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacija nesandari, vamzdynai pažeisti korozijos, ant radiatorių nėra termostatų, todėl sistemos reguliavimas yra komplikuotas. Investicinis projektas buvo teiktas 2018 m., tačiau lėšų nebuvo skirta. Pasiūlymas: Skirti gimnazijos vidaus patalpų, inžinerinių sistemų modernizavimui ir ugdymo bazės atnaujinimui (baldų, įrangos, inventoriaus) 1 011 tūkst. Eur.
Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei. 15. Seimo narys A. Dumbrava 2018-10-30 Argumentai: Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1987 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių. Pasiūlymas: Skirti Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 210 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti spręsti Vyriausybei. Argumentai: 2019–2020 m. nėra galimybių. Įgyvendinant Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą, Visagino savivaldybė atrinko Visagino „Verdenės“ gimnazijos sporto aikštyną, kuris bus atnaujintas
A. Dumbrava 2018-10-30 Argumentai: Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1989 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių. Šiuo metu futbolas žaidžiamas tiesiog ant smėlio. Pasiūlymas: Skirti Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 530 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti spręsti Vyriausybei. Įgyvendinant Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą, Visagino savivaldybė atrinko Visagino
„Verdenės“ gimnazijos sporto aikštyną, kuris bus atnaujintas 2020 m. 2021–2023 m. bus rengiamas naujas IV šios programos etapas. 17. Seimo narys
E.
Seimo narys E. Jovaiša 2018-11-05 Argumentai: Atsižvelgiant į etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapo įgyvendinimą, tikslinga, kad Savivaldybės apie skirtą papildomą finansavimą žinotų gerokai anksčiau nei Projekte numatyta spalio 25 d. Mokyklų direktoriai 2019-2020 mokslo metų pradžioje turės tikslinti mokytojų darbo sutartis, todėl įstaigai skiriamas finansavimas turi būti žinomas kiek įmanoma greičiau. Siūlytina
patvirtinimo įstatymo projekte nustatyti ne spalio 25 d., o spalio 1 d. datą. Ši data leistų išskirstyti lėšas mokykloms dar spalio mėn. pabaigoje vykstančiuose Savivaldybių tarybų posėdžiuose. Atitinkamai turės būti tikslinami Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai. Pasiūlymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Pasiūlymas:
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įrašyti spalio 1 d. terminą:
„3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių
biudžetams paskirstymas ir pervedimas
institucijos ir įstaigos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 5 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapui įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2019 m. spalio 25 1 d.;“ Pritarti Seimo narys G. Kindurys 2018-10-30 Argumentai: Ignalinos rajono Vidiškių kaime, kuriame gyvena 883 gyventojai, nėra pakankamos infrastruktūros, skirtos praleisti aktyvų laisvalaikį, o esama infrastruktūra susidėvėjusi. Universalios sporto aikštelės tikslas – gerinti viešojo naudojimo infrastruktūrą, susijusią su laisvalaikio ir sporto veikla Vidiškių kaime, kuria naudotųsi ne tik vietos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai.
Įrengus aikštelę būtų stiprinamas Vidiškių kaimo gyventojų bendruomeniškumas, organizuojami sporto renginiai, skatinama sveika gyvensena ir aktyvus Vidiškių kaimo gyventojų laisvalaikio praleidimas per sportą. Pasiūlymas: Skirti lėšų Universalios sporto aikštelės įrengimui Ignalinos rajono Vidiškių kaime – bendras lėšų poreikis 75 000 Eurų. Lėšų šaltinis:
Valstybės investicijų programa, Švietimo sritis. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Siūlyti spręsti Vyriausybei Seimo nariai G. Steponavičius E. Jovaiša A. Gumuliauskas S. Tumėnas A. Gelūnas V. Juozapaitis A. Armonaitė E. Pupinis M. Adomėnas 2018-11-06 Argumentai: 2019-aisiais metais toliau vyks valstybinių universitetų tinklo konsolidavimas ir siekiant užtikrinti kuo sklandesnį jungimosi procesą, tam reikalingos ne tik ES lėšos skirtos infrastruktūros gerinimui, įrangai įsigyti, bet biudžeto asignavimai einamųjų jungimosi kaštų (išeitinės išmokos, informacinių sistemų apjungimas ir kt.) padengti. 2018-aisiais Seimui priimant sprendimą dėl VDU, LEU ir ASU sujungimo vieningai sutarta, kad būtina skirti reikiamas lėšas einamosioms jungimosi išlaidoms padengti. Reikiamų lėšų stygius gali apsunkinti ar net sustabdyti jungimosi procesą, todėl šias lėšas būtina numatyti kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 5 mln. eurų valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos arba įplaukos gautos iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Pritarti Pasiūlymas: Komitetas siūlo papildomai skirti 5 mln. eurų valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui. Seimo nariai A. Papirtienė A.
Papirtienė A. Gelūnas 2018-11-06 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo iki 2020 metų ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientus suvienodinti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų koeficientais. Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos prisiimti įsipareigojimai nepagrįstai mažą darbo užmokestį gaunantiems ikimokyklinio ugdymo mokytojams. Siūloma ikimokykliniame sektoriuje dirbantiems pedagogams nuo 2019 m. sausio 1d. jų darbo užmokesčio koeficientus padidinti ir prilyginti priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo apmokėjimo koeficientams. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 13 mln. Eur. Šis tarpinis žingsnis būtų susitarimo iki 2020 metų sulyginti visų mokytojų užmokestį už darbą įgyvendinimo pradžia. Pasiūlymas: Skirti papildomai 13 mln. Eur. ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientų didinimui. Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų. Pritarti Seimo nariai E. Jovaiša G. Steponavičius A. Gumuliauskas A. Papirtienė E. Pupinis L. Staniuvienė 2018-11-07 Argumentai:
Iki 2019 m. kovo 1 d. mokyklų vadovų veikla turi būti įvertinta ir priklausomai nuo vertinimo rezultatų jiems gali būti skiriama kintamoji atlyginimo dalis (maksimaliai – 20% nuo bazinio atlyginimo). Siekiant skatinti vadovus už gerą ir labai gerą veiklą, reikėtų skirti papildomų lėšų, kurios būtų skirtos kintamajai daliai mokėti. Kadangi vadovai įvertinti bus skirtingai, tai ne visiems kintamoji dalis bus 20%. Vidutiniškai reikėtų skirti 10% nuo bendro administravimo lėšoms skirto fondo, tai sudarytų – 5 mln. metams. Taip pat, reikšmingai padidinus mokytojų atlyginimus, reikėtų didinti ir minimalius vadovų koeficientus, siekiant, kad vadovaujančios pareigos vis dar būtų patrauklios lyderiams.
Padidinus minimalias koeficientų ribas 10% net mažiausią patirtį ir mažoje mokykloje dirbantis vadovas gautų didesnį nei 1000 eurų atlyginimas. Tam reikėtų apie 0.6 mln. Eurų. Iš viso poreikis 2019 metams: 5.6 mln. eurų. 1. Pasiūlymas: Papildomai skirti 5, 6 mln. Eur mokyklų vadovų atlyginimų minimaliems koeficientams didinti. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Pritarti Argumentai: atsižvelgti į tai, kad drauge teikiamas Seimo narių Pasiūlymas Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo NR. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIIIP-2491(2)l dėl mokyklų vadovų atlyginimų minimalių koeficientų didinimo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
įgyvendindama projektą „Irklavimo bazės (Gluosnių skg. 8) modernizavimas“ 100 tūks. Eur. 2. ,,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r. Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ projektui 200 tūkst. Eur. 3. Lietuvos mokslų akademijai skirti 100 tūkst. Eur. emeritų išmokoms padidinti, 50 tūkst. Eur. Jaunosios akademijos veiklai užtikrinti ir 50 tūkst. Eur. mokslo populiarinimui, iš viso 200 tūkst. Eur. 4.
keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur. 5. Vykdant Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų konsolidaciją, skirti 2,6 mln. Eurų Žmogiškųjų išteklių optimizavimui. 6. Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui skirti 0,44 mln. Eur. 7. Skirti 0,3 mln. Eur. 2019 m. Valstybės investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui. 8. Papildomai skirti 5 mln. Eur. valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui. Papildomai mokslui ir studijoms 8875 tūkst. Eur. 9. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti - 765 tūkst. Eur
koeficientams didinti - 13 000 tūkst. Eur
koeficientams didinti - 5, 6 mln. Eur
ir neformaliajam ugdymui – 18676 tūkst. Eur
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša
Komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas
TEISIŲ komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Leonard Talmont, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir vyr. finansininkė Daiva Ražukaitė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis ir vyr. patarėja Ramunė Germanienė, Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir Strateginio valdymo departamento direktorius Artūras Dembskis, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas ir Policijos departamento vyr. patarėjas Romualdas Voišnis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr.
Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-10-25 Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) numatyti 408 tūkst. eurų asignavimai, nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo stebėsenos,
2) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 3) darbuotojų atlyginimų. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendaciją[¹], kontroliuoja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas, 2016 m. balandžio mėn. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Konvencijos įgyvendinimo, pateikė baigiamąsias pastabas ir rekomendacijas dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (toliau – komiteto rekomendacijos)[²].
Atsižvelgiant į komiteto rekomendacijų 67 ir 68 punktuose nurodytus pastebėjimus dėl netinkamo nacionalinio Konvencijos įgyvendinimo vykdant jos įgyvendinimo stebėseną, 2016 m. birželio 1 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-13 buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus[³], kuriems
Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 280 minėtų teisės aktų projektams pritarė. Planuojama, kad šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimui 2019 m. Tarnybai papildomai reikės 120 tūkst. eurų. 2. 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2768, nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo išplėstos Lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) vykdomos funkcijos, įpareigojant Kontrolierių vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Atkreiptinas dėmesys, kad išplėtus Kontrolieriaus funkcijas didesnis finansavimas Tarnybai iš valstybės biudžeto asignavimų nei 2017 m., nei 2018 m. nebuvo skirtas. Vis tik, kad prevencinė ir švietėjiška veikla bei lygių galimybių užtikrinimo sklaida būtų vykdoma, Tarnybai tenka savarankiškai inicijuoti paraiškų teikimą tarptautiniam finansavimui gauti.
Tokiu būdu užsitikrindama reikalingą finansavimą Tarnyba susiduria su dvejopu iššūkiu: viena vertus, sunku prognozuoti projektų temas bei užtikrinti projektų metu pradėtų veiklų tęstinumą projektui pasibaigus (Tarnyba negali aktyviai veikti bei formuoti prioritetų, planuoti veiklų bei iš principo reguliuoti šio proceso); kita vertus, tarptautinis finansavimas dažniausiai yra paremtas kofinansavimo principu, kurio užtikrinimas paskutiniu metu tapo dideliu iššūkiu, kadangi lėšos reikalingam kofinansavimui tvirtinant valstybės biudžetą nėra skiriamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiame poreikį užtikrinti Tarnybos 2019-2021 m. programos tikslo Nr. 01-01-01 „Užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje“ uždavinio Nr. 01-01-01-01 „Vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą, informacijos sklaidą“ įgyvendinimui skirtų priemonių finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų. Siekiant įgyvendinti minėtą uždavinį, o taip pat užtikrinti Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra numatyta pareiga rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti ir Darbo kodekso 26 straipsnį, pagal kurį darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones, Tarnyba planuoja sukurti analitinį įrankį, kurio pagalba viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos galėtų įvertinti lygių galimybių padėtį savo darbovietėje bei numatyti priemones situacijai stebėti, keisti, palaikyti arba pagerinti.
Uždaviniui pasiekti taip pat planuojama rengti sąmoningumo didinimo kampanijas apie lygių galimybių užtikrinimo svarbą. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje esantį duomenų žmogaus teisių srityje trūkumą planuojama atlikti 2 Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus: 1) apie priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo paplitimą ir požiūrį į nuo priekabiavimo nukentėjusius asmenis; 2) visuomenės nuostatų ir požiūrio į vyresnius asmenis ir kitas diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamas visuomenės grupes tyrimą. Surinkti duomenys būtų naudojami sąmoningumo didinimo kampanijoms ir mokymų programoms rengti. Švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti 2019 m. reikalinga 31 tūkst. eurų. Be to, šiai veiklai užtikrinti reikalinga stiprinti žmogiškuosius išteklius. Paminėtina, kad viena iš pozityviausių Tarnybos įgyvendinamų priemonių diskriminacijos prevencijos srityje yra kasmetiniai Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai (toliau – apdovanojimai). Įvertinus ankstesniais metais įvykusių apdovanojimų faktinį biudžetą, 2019 metais planuojamam renginiui reikėtų skirti 20 tūkst. eurų. 3.
viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, jog jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Taip pat, įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, numatoma sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas bei susieti dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų saugojimo terminus su Tarnybos dokumentacijos plane patvirtintais dokumentų saugojimo terminais. Tam papildomai reikalinga 8 tūkst. eurų. 4. Įvertinus anksčiau išdėstytą, konstatuotinas poreikis stiprinti Tarnybos žmogiškuosius išteklius, įsteigiant naują pareigybę prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti. Taip pat atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Paminėtiems dalykams
redakcijos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (Nr. XIII-1370) nuostatas keičiasi priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiavimo tvarka. Dėl dalies Tarnybos valstybės tarnautojų didelio tarnybos stažo Lietuvos valstybei kasmet bus reikalinga papildomai 18 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2019 metams darbo užmokesčiui iš viso papildomai bus reikalinga 38 tūkst. eurų. Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2019 metams – 217 tūkst. eurų.
Negavusi prašomo finansavimo, Tarnyba negalės užtikrinti efektyvaus ir racionalaus įstatymais ir kitais teisės aktais pavesto funkcijų vykdymo. Pritarti iš dalies Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2018-11-05 Atsižvelgdami į Seimo komitetuose svarstomą Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715, norėtume atkreipti dėmesį, kad kaip ir ankstesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektuose, taip ir šiame projekte Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui. Kaip minėta ne vienerius metus, Finansų ministerijos nuožiūra nustatomi ir įstaigai skiriami maksimalūs valstybės biudžeto asignavimų limitai neatitinka realaus įstaigos asignavimų poreikio, kuris kiekvienais metais buvo ir yra nurodomas Finansų ministerijai teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose. Pažymėtina, kad kiekvienais metais įstaigos strateginiai planai ir numatomos veiklos yra koreguojamos (mažinamos kai kurių veiklų apimtys, atsisakoma veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan.) atsižvelgiant į skiriamų asignavimų dydį. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus
(vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios.
Be to, minimalius įstaigos išlaikymo poreikius atitinkantis finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), užpildyti Seimo valdybos nutarimu nustatytam pareigybių skaičiui (24), todėl įstaigoje iš 24 pareigybių užimtos 16,5. Paminėtina, kad dėl aukščiau išvardintų aspektų, kaip pažeidžiančių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo principą, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, rekomendavo Lietuvai stiprinti paramą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, įskaitant pakankamą įstaigos aprūpinimą finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų) pažymėta, kad ankstesnė, 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. Todėl Baigiamosiose išvadose (2013 m.) Komitetas rekomendavo laikytis 2006 m. baigiamosiose išvadose (CRC/C/LTU/CO/2) pateiktų rekomendacijų dėl paramos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai sustiprinimo, įskaitant pakankamą šios įstaigos aprūpinimą finansiniais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės“ (7 straipsnio a) punktas).
Primintina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos 2014-07-04 sprendimu Nr. 05-182 vienas iš šios priemonės vykdytojų yra Finansų ministerija. Iš esmės tą pačią rekomendaciją pateikė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. vasario 22 d. pasitarime pavedė ministerijoms pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo metu pateiktas rekomendacijas, kurioms pritarė Lietuvos Respublika, ir buvo sudarytas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas. Šio plano 8 punkte nurodyta, jog minėta rekomendacija bus vykdoma „kasmet rengiant ateinančių metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atliekami lėšų poreikio skaičiavimai ir numatomos lėšos, užtikrinančios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai priskirtų funkcijų vykdymą ir žmogiškųjų išteklių išlaikymą“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė tiek Finansų ministerijos, tiek ministerijų, atsakingų už Lietuvos ataskaitų dėl aukščiau minėtų rekomendacijų įgyvendinimo parengimą, dėmesį, jog minėtos rekomendacijos, susijusios su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimu, nebuvo įgyvendintos.
Finansų ministerijos nustatyti asignavimų limitai leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik 16,5 pareigybių išlaikyti. Remiantis aukščiau išdėstytu, prašome atkreipti dėmesį į nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio, kurių neįvertino Finansų ministerija, ir 69 tūkst. eurų padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus, iš jų:
švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti. Aktyvesnės švietimo vaiko teisių srityje sklaidos 2019 metais poreikis yra sąlygotas ne tik 2018 metais įsigaliojusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, bet ir įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, patvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų). Tarpžinybinė vaiko gerovės tarybos sprendimu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame numatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsakingas už priemonių vaikų švietimui ir mokymui parengimą, siekiant didinti mokymą ir informuotumą apie vaiko teises.
Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas bei atskiri jo komitetai, svarstę ankstesnių metų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitas, rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje
paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti (prognozuojamas elektros energijos, kuro, šildymo ir su tuo susijusių kitų komunalinių paslaugų kainų augimas). 3. 56 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, kuris reikalingas užpildyti 2 iš 7,5 dėl asignavimų trūkumo esančias laisvas pareigybes (planuojama priimti 2 tarnautojus). Kaip minėta anksčiau iš Seimo valdybos nutarimu patvirtintų 24 pareigybių šiuo metu užimtos tik 16,5. Mažesnis nei numatyta tarnautojų/darbuotojų skaičius sąlygoja ne tik didelius darbuotojų darbo krūvius, bet ir yra reikšmingas skundų ištyrimo terminams, kas atsiliepia įstaigos veiklos efektyvumui, nesudaro prielaidų vykdyti platesnio mąsto vaiko teisių apsaugos srityje egzistuojančių problemų tyrimų. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome 2019 metams nustatyti bendrą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamą asignavimų sumą 580 tūkst. eurų, iš jų 488 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai: įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715 atmesti.
XIIIP-2715 atmesti. Argumentai: Komitetas atkreipia dėmesį, kad jau ne vienerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami valstybės biudžeto asignavimai Seimui atskaitingoms institucijoms, ginančioms žmogaus teises, neatitinka realių įstaigų asignavimų poreikio, todėl šios įstaigos negali efektyviai ir pilna apimtimi vykdyti įstatymais priskirtų funkcijų ir įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Nepakankamas Seimui atskaitingų įstaigų finansavimas kelia pagrįstas abejones dėl šių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios. 7. Balsavimo rezultatai: (balsuota už pritarimą projektui) už- 3 , prieš –1 , susilaikė- 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 894 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“ pakeitimo”. [2] http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Neigaliuju-teisiu-komiteto-rekomendacijos-Lietuvai-4.doc [3] Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-941) ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-942).
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: J. Olekas – Seimo narys, J. Jurevičiūtė –
Seimo Pirmininko patarėja, R. Andziukevičiūtė-Buzė – Ministro Pirmininko patarėja, E. Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė, A. Skardžiuvienė – lygių galimybių kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyr. patarėja, K. Grucė – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja finansų valdymo klausimais, V. Muliuolis – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas, L. Kukuraitis
apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, L. Biliūnaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus vyr. patarėja, D. Zabarauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. patarėja, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R.
Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, S. Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo valdybos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 Išvada dėl įstatymo projekto: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel, 2018-09-14 Nr. NP17-88(18) (2018-09-17 Nr. G-2018-8609) LR Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui (kreipimasis perduotas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetams nagrinėti), LR Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, LR vidaus reikalų ministrui E. Misiūnui, LR teisingumo ministrui R. Jankevičiui, LR Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui R. Karbauskiui, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei A.
Širinskienei, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui V. Bakui
sąjungų susivienijimas konferencijoje, atsižvelgdamas į situaciją bei pokyčius valstybės tarnyboje, priėmė rezoliuciją „Dėl būtinų ir esminių darbų siekiant valstybės tarnautojų teisių užtikrinimo“ (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija siekiama prioritetinių tikslų dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimo, socialinio dialogo vystymo bei saugos ir sveikatos apsaugos nuostatų ir kitų socialinių garantijų gerinimo įgyvendinimo įstatymų lygiu. Rezoliucijos priėmimo aktualumą sąlygojo ir pastaruoju metu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo gauta informacija, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija patikslino papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį Vidaus reikalų ministrui pavestoms valdymo sritims 2019-2021 m. ir prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirti mažesnes papildomų asignavimų sumas, nei buvo numatyta anksčiau. Atsižvelgiant į tokį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą Lietuvos Respublikos finansų ministerija planuos 2019 metų valstybės biudžetą. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas dėl šių pokyčių reiškia susirūpinimą, nes dar 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr.
NP17-76 (18) „Dėl būsimo 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto“ kreipėmės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su mūsų pasiūlymais ir prašymu, rengiant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti adekvačias, pagrįstas objektyviai egzistuojančiu poreikiu lėšas, o būtent ne mažiau kaip 4,2 mln. eurų Policijos departamentui; 5,2 mln. eurų Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemai; 1,2 mln. eurų Viešojo saugumo tarnybai; 5,5 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, skirtų „Programai 1000“ įgyvendinti, statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir motyvacijai stiprinti. Minimos sumos turėtų būti skirtos papildomai šalia lėšų, kurios reikalingos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įgyvendinimui. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas savo pozicijos dėl lėšų poreikio 2019 m. valstybės biudžete nekeičia, taip pat mato eilę spręstinų problemų bei klausimų kitose srityse, liečiančiose valstybės tarnautojų teises. Esame pasiruošę visais tais klausimais su atsakingomis institucijomis susitikti, diskutuoti, pateikti savo siūlymus bei aktyviai dalyvauti procesuose, galinčiuose lemti teigiamus pokyčius įgyvendinant valstybės tarnautojų teises bei užtikrinant teisėtus interesus. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, siekdamas valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų darbo, ekonominių sąlygų gerinimo, teikia Jums rezoliuciją ir tikisi visokeriopos pagalbos ir bendradarbiavimo prisidedant prie Rezoliucijoje numatytų prioritetinių tikslų įgyvendinimo. PRIDEDAMA: 2018 m. rugsėjo 11 d.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencijos rezoliucija „Dėl būtinų ir esminių darbų siekiant valstybės tarnautojų teisių užtikrinimo“, 1 egz., 3 lapai. Dėkojame už bendradarbiavimą. PRIEDAS
KONFERENCIJA (Vilnius, 2018 m. rugsėjo 11 d.) Valstybė nuolatos susiduria su iššūkiais reaguojant į ekonominius, socialinius bei politinius procesus ir pokyčius tiek šalies viduje, tiek veikiant iš išorės. Pastebima, kad pastaruoju metu didėja pasitikėjimas policija, kitomis visuomenės saugumą užtikrinančiomis institucijomis, tačiau kartu pagrįstai puoselėjami lūkesčiai bei reikalavimai, kad šių institucijų darbas su kiekvienais metais bus dar efektyvesnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės lygiu formuluoja užduotis kovai su šešėliu, su korupcijos apraiškomis, kurių įgyvendinimui pasitelkiama ne tik teisėsauga, bet atitinkamų priemonių privalo imtis visos valstybinės institucijos. Valstybinė valdžia, suprasdama poreikį valstybiniame sektoriuje stiprinti žmogiškųjų resursų potencialą, užtikrinant, kad tarnybą vykdytų aukštos kvalifikacijos, motyvuoti bei patirtį turintys specialistai, pastaraisiais metais priima daug sprendimų, susijusių su valstybės tarnybos struktūriniais pertvarkymais bendrai ir atskiruose valstybiniuose sektoriuose. Nemenkas iššūkis tiek valdžios institucijoms, tiek įstaigoms, tiek statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų bendruomenei, tiek šios bendruomenės narius atstovaujančioms profesinėms sąjungoms, kaip socialiniams partneriams, šiuo metu yra nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios naujos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos.
Vykstant struktūriniams pertvarkymams bei kitokiems teisiniams pokyčiams dar didesnę reikšmę įgyja socialinės partnerystės plėtojimo siekis, ieškant būdų socialinio dialogo keliu spręsti daugelį pareigūnų bei valstybės tarnautojų bendruomenei aktualių klausimų. Pastaraisiais metais neretai pasitaikančios pareigūnų netektys ar kiti skaudūs įvykiai užtikrinant Lietuvos Respublikos piliečių saugumą, rodo vis dar nepakankamo finansavimo poreikį bei saugių ir sveikų sąlygų, ne mažiau išvystytų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, darbe bei tarnyboje užtikrinimo būtinybę. Didėjanti infliacija ir kartu gana žemas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio augimas, palyginus su perkamąja gaunamo darbo užmokesčio galia, neužtikrina daugeliui valstybės tarnautojų teisės į teisingą apmokėjimą už darbą, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šalies ekonominių pokyčių neatitinka ir situacija su pareigūnų ir karių valstybinėmis pensijomis, kurių dydis Lietuvoje vis dar ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių senbuvių nustatyto analogiško pensijų dydžio. Šie ir kiti valstybės tarnybos iššūkiai suponuoja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, kaip profesinių sąjungų susivienijimo, atstovaujančio ir ginančio savo narių darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, pareigą dėti maksimalias pastangas visais įmanomais būdais užtikrinti valstybės tarnautojų darbo, ekonomines sąlygas bei jų teisėtus interesus, tuo pačiu stiprinti darbuotojų derybines galias.
Įvertindami išdėstytą, mes, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencijos dalyviai, priimame šią rezoliuciją, kuria nustatome tikslinius darbus ir veiklos sritis, kurių įgyvendinimo sieksime per Lietuvos Respublikos aukščiausias valdžios institucijas. REZOLIUCIJA Dėl būtinų ir esminių darbų siekiant valstybės tarnautojų teisių užtikrinimo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencijoje nutarta siekti šių prioritetinių tikslų:
„Programos 1000“ etapais, tolygiai didinant statutinių pareigūnų
pareiginės algos koeficientus tiek žemiausios grandies, tiek aukštesnių grandžių pareigūnams, tam pasirenkant ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus, kuriems 2019 m. valstybės biudžete turėtų būti numatytas reikalingo dydžio finansavimas: be lėšų, kurios numatomos skirti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui, darbo užmokesčio kėlimui papildomai būtina skirti ne mažiau kaip 4,2 mln. eurų Policijos departamentui; 5,2 mln. eurų Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemai; 1,2 mln. eurų Viešojo saugumo tarnybai; 5,5 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. 2.
ministerijai pavaldžiai bausmių vykdymo sistemai didinimo, kad būtų užtikrinamas čia tarnaujantiems pareigūnams konkurencingas, motyvaciją keliantis darbo užmokestis, atsižvelgiant į dydžius, pasiektus kitose vidaus
darbo užmokesčio kilimas 2019 m. ne mažiau kaip 100 eurų. 4. Saugos ir sveikatos apsaugos nuostatų realaus įgyvendinimo valstybės tarnyboje ir būtino finansavimo tam užtikrinimo. 5. Darbo kodekso bei Profesinių sąjungų įstatymo nuostatų, susijusių su profesinių sąjungų derybinių galių bei įtakos darbdaviui priimant sprendimus stiprinimo, bei finansavimo, būtino socialinio dialogo vystymui bei derybinių gebėjimų ugdymui, numatymo. 6. Struktūrinių pertvarkų Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose pokyčių, kad tokiomis pertvarkomis būtų siekiama realaus ekonominio ir socialinio efekto bei tarnybos sąlygų gerinimo, išklausant ir atsižvelgiant į darbuotojų bendruomenės ir jų atstovų nuomonę. 7. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo keitimo, numatant priemones didinti šios rūšies valstybines pensijas bei nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimo galimybes.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencija tiki, kad:
Vladimir Dranik, 2018-10-19 Nr. 104-09 (2018-10-22 Nr. G-2018-9809) LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui, LR Seimo nariui A.
Dumbravai, LR Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, kopija VĮ IAE generaliniam direktoriui A. Kamienui
nutarimu Nr. 167 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Realizuojant anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-329 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-51 redakcija) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių 2018-2020 metų strateginis veiklos planas. Vienas šio plano darbų (plano 3 darbas) - Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Tai yra taip pat ir vienas Energetikos ministerijos strateginių tikslų. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 31 d., sustabdžius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės energijos bloką, VĮ Ignalinos AE veikla finansuojama daugiausia ES lėšomis. Europos Komisija nustato išankstines sąlygas, kurias įvykdžius gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos, ir kontroliuoja jų įvykdymą. Europos Komisija, skirdama finansavimą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo veikloms, kelia įmonei reikalavimą didinti elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesų ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų. 2007-2013 m. laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014-2020 metų laikotarpiui Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014-2016 m. kasmetiniais Europos Komisijos sprendimais jau skirta 185,6 mln. eurų.
Šiais kasmetiniais sprendimais Europos Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas. Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais:
1) per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras;
2) per Ignalinos programos administravimo Lietuvoje Programą, tiesiogiai administruojamą Lietuvos institucijų. Energetikos ministerija koordinuoja programos tikslų įgyvendinimą, užtikrina tinkamą programos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Finansų ministerija tikrina teikiamas CPVA mokėjimo paraiškas, atlieka CPVA administruojamų programos lėšų panaudojimo ir CPVA finansinę priežiūrą. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atlieka projektų vertinimą, vykdo projektams įgyvendinti reikalingus pirkimus ir (arba) vykdo tokių pirkimų kontrolę, sudaro projektams įgyvendinti reikalingas sutartis, tikrina projektų išlaidų tinkamumą, atlieka tinkamų finansuoti projektų išlaidų apmokėjimą ir programos lėšų panaudojimo kontrolę pagal EK nustatytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Projektų vykdytojai (VĮ Ignalinos atominė elektrinė, VATESI, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybių administracijos) įgyvendina Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programos projektus. Įgyvendindama Stojimo į ES sutarties protokole Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatytą įsipareigojimą, energetikos ministerija nustatė strateginį tikslą - užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas.
Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa. Pavyzdžiui, Ignalinos Programos administravimui Lietuvoje
finansavimo lėšos, 1 059 tūkst. eurų - valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam PVM kompensuoti). Savo ruožtu, VĮ Ignalinos AE veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus metinius priemonių planus. Energetikos ministerija kasmet tvirtina metinius VĮ Ignalinos AE veiklos strategijos įgyvendinimo rodiklius, tarp kurių yra projektų vykdymo rodikliai, ir konkrečias siektinas ketvirtines tų rodiklių reikšmes. Realizuojant šį planą buvo numatytas priemonių, mažinančių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso išlaidas, įgyvendinimas, siekiant efektyviau panaudoti 2014-2020 m. ES numatytą paramą (2020 m. III ketv.). Tarp jų numatytas uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ su siektina rodiklio reikšme „kasmet iki 2020 m. mažinti poeksploatacinės veiklos sąnaudas 2,5 %“. Bet nuo 2015 m. minėtas vertinimo kriterijus transformavosi į du:
Nors uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ yra/turi būti realizuojamas ir per projektų vykdymui skirtą grupę rodiklių, kurie apima pagrindinius projektus ir veiklas ir atspindi kiekvieno projekto vykdymą procentais, laiko panaudojimo efektyvumo rodiklį ir projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo rodiklį. Pagal 2018 m. VĮ Ignalinos AE veiklos strategiją kol kas pasiektas rodiklis turi išsilaikyti iki 2021 m., t. y. 80 % lygyje nuo planuoto pagal GENP. Vadinasi, nuolatinis personalo mažinimas yra ir bus kompensuojamas Įmonės darbo užmokesčio fondo mažinimu. (Žemiau pateiktame grafike („VĮ Ignalinos AE 2017 metų veiklos ataskaita“, 2018-02-01 Nr. At-552(1.195)) matyti, kad nuo 2014 metų personalo skaičius mažinamas apie 3-4% per metus, likusi dalis kompensuojama, priimant naujus darbuotojus su minimaliais pagal įmonėje nustatytas bazinio atlyginimo ribas darbo atlyginimais. Taip pat iš pateikto grafiko matyti, kad) nuo 2013 m. vidutinis darbo užmokestis įmonėje padidėjo nuo 1118 eurų iki 1200 eurų, t. y. apie 7,3% per keturių metų laikotarpį. Tuo tarpu pagal statistikos departamento duomenis vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį augo apie 30 %, t. y. 5-8 % kasmet ir kol kas pagal prognozę augimo tempas nemažės. Matyti akivaizdus VĮ Ignalinos AE darbuotojų atlyginimo nuvertėjimas Lietuvos darbo rinkos atžvilgių, o turint omenyje infliaciją (kuri niekaip nekompensuojama pagal galiojančią darbo užmokesčio sistemą VĮ Ignalinos AE) - ir perkamosios gebos atžvilgiu. Tai jokiu būdu neprisideda prie strateginio tikslo „užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas“ ir taip pat neprisideda prie kito Ignalinos programos tikslo „Sušvelninti neigiamus IAE eksploatavimo nutraukimo socialinius ir ekonominius padarinius IAE regionui (Visagino, Ignalinos ir Zarasų miestai)“ siekimo.
Apie šią susiklosčiusią situaciją Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms savo ataskaitoje (pateiktoje šiais metais Europos parlamentui), su Ignalinos programos pataisymo pasiūlymais taip pat užsiminė: Amendment: (11) The decommissioning o f the Ignalina nuclear power plant should be carried out with recourse to the best available technical expertise, and with due regard to the nature and technological specifications o f the installations to be decommissioned, in order to ensure safety and the highest possible efficiency, thus taking into account international best practices and ensuring competitive salaries for qualified personnel Justification: One o f the challenges faced in Ignalina is that the salaries are often not attractive to specialists who often seek employment elsewhere. This might affect the quality of decommissioning works. Ataskaitą galima rasti per Energetikos ministerijos svetainėje patalpintą straipsnį: http://enmin.lrv.lt/lt/nauiienos/eneraetikos-ministras-z-vaiciunas-mums-vpac-svarbu-kad-es-indelis-iiunalinos-ae-uzdarvma-isliktu-stabilus-ii-adekvatus VĮ Ignalinos atominės elektrinės Jungtinei profesinių sąjungų atstovybei kelia pagrįstą nerimą įmonei iškeltas uždavinys dėl darbo užmokesčio fondo sumažinimo, nes:
1tai užkerta būdus užtikrinti reikiamas kompetencijas,
pritraukti ir išsaugoti aukščiausio lygio profesionalus bei patyrusius kompetentingus darbuotojus.
O juk veiklos sėkmę lemia žmonės;
neigiamoms socialinėms pasekmėms dėl VĮ IAE uždarymo sušvelninimo regione. VĮ IAE regione yra ne tik aukščiausias Lietuvoje bedarbystės lygio rodiklis, kuris tik didėja, bet ir vienas aukščiausių emigracijos lygių. Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome įvertinti ir išnagrinėti galimybę pakoreguoti ir/ar pakeisti sprendimą dėl Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo užmokesčio fondo, lyginant su Galutinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo plano darbo užmokesčio fondu, sumažinimo 20 proc. iki 2020 m. (III ketv.). Atsižvelgti į prašymą, įvertinant šios įmonės strateginę reikšmę. Pasiūlyti Energetikos ministerijai numatyti šios įmonės darbo užmokesčio fondo nemažinimo šaltinius. 3. Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, 2018-10-30 Nr. UG17-91(18) (2018-10-30 Nr. G-2018-10179, 10180,10181) LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga) kreipiasi į Jus dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 (toliau - Biudžeto projektas). Profesinė sąjunga pastebi, kad Biudžeto projekte teikiami siūlymai dėl 2019 metams planuojamo finansavimo Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoms sritims, o konkrečiai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PAGD) bei jam pavaldžioms įstaigoms, visiškai neatitinka pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių gelbėtojų lūkesčių, o taip pat ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus. Pagal šiuo metu susiklosčiusią situaciją, būtina skirti reikalingą finansavimą tiek darbo užmokesčio didinimui, kuris nebeatlaiko jokios konkurencijos, lyginant jį su darbo užmokesčiu kitose tarnybose, tiek darbo saugos ir sveikatos priemonių užtikrinimui, nes priešingu atveju kyla grėsmė pačių ugniagesių gelbėtojų sveikatai ir gyvybei.
Atsižvelgdama į aukščiau dėstomą, Profesinė sąjunga teikia savo pasiūlymą dėl PAGD ir jam pavaldžių įstaigų finansinių poreikių ateinantiems metams ir prašo Socialinių reikalų ir darbo komiteto palaikyti šį siūlymą ir taip aktyviai prisidėti prie priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų finansinio stabilumo ir saugių tarnybos bei darbo sąlygų užtikrinimo, kartu užtikrinant ir visos visuomenės saugumą. PRIDEDAMA: Pasiūlymai Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, 1 egz., 2 lapai. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pasiūlymai:
Argumentai: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šiuo metu gyvena esminės pertvarkos nuotaikomis. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – UGPS), nuolatos bendradarbiauja su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) vadovybe, keičiasi informacija apie būsimas pertvarkas ir pasikeitimus, derasi ir dar šįmet ruošiasi pasirašyti Šakinę kolektyvinę sutartį.
Suprantame, kad, norint įgyvendinti Vyriausybės programą ir įsipareigojimus, reikia:
VPGT) biudžeto lėšos;
PAGD statutinių pareigybių koeficientai, numatyti Vidaus tarnybos statute, nebūtų ženkliai mažesni, lyginant su kitų statutinių tarnybų pareigūnais;
pakankamą žmogiškųjų išteklių kiekį ir parengtį pagal 2013 m. balandžio 17 d. Nr. 354 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“ priedą „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ (šiuo metu PAGD trūksta virš 13 procentų pareigūnų ir darbuotojų);
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžių įstaigų pareigūnų ir darbuotojų (toliau – pareigūnai) profesines, darbo ir ekonomines teises bei teisinius interesus, teikia pasiūlymą:
Pasiūlymas: skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 9 440 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos poreikius:
5 d. (lygiavertis darbas); Biudžetininkų ir valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimui dėl MMA, BD pakėlimo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimui, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimui (koeficiento „grindų“ pakėlimui ir kasmetiniams didėjantiems poreikiams) – 1 000 tūkst. eurų;
kostiumų ir kitų asmeninių saugos priemonių įsigijimui – 880 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Pritarti ir siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, 2018-11-07 Nr. UG17-94(18) (2018-11-07 Nr.
UG17-94(18) (2018-11-07 Nr. G-2018-10450) LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga) 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. UG17-91(18) kreipėsi į Jus dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 (toliau – Biudžeto projektas). 2018 m. spalio 30 d. rašte Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad Biudžeto projekte teikiami siūlymai dėl 2019 metams planuojamo finansavimo Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoms sritims, o konkrečiai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) bei jam pavaldžioms įstaigoms, visiškai neatitinka pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių gelbėtojų lūkesčių, o taip pat ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus. Profesinė sąjunga pabrėžė, jog, pagal šiuo metu susiklosčiusią situaciją, būtina skirti reikalingą finansavimą tiek darbo užmokesčio didinimui, kuris nebeatlaiko jokios konkurencijos, lyginant jį su darbo užmokesčiu kitose tarnybose, tiek darbo saugos ir sveikatos priemonių užtikrinimui, nes priešingu atveju kyla grėsmė pačių ugniagesių gelbėtojų sveikatai ir gyvybei.
Šiuo metu vykstant aktyvioms diskusijoms ir skaičiavimams, koks finansavimas būtinas pagal PAGD ir jam pavaldžių įstaigų finansinius poreikius ateinantiems metams, Profesinė sąjunga teikia patikslintą savo pasiūlymą dėl papildomo finansavimo PAGD ir jam pavaldžioms įstaigoms bei prašo Socialinių reikalų ir darbo komiteto palaikyti šį siūlymą ir taip aktyviai prisidėti prie priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų finansinio stabilumo ir saugių tarnybos bei darbo sąlygų užtikrinimo, kartu užtikrinant ir visos visuomenės saugumą. PRIDEDAMA: 2018 m. lapkričio 7 d. patikslintas pasiūlymas Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, 1 egz., 2 lapai. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pasiūlymas:
Argumentai: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šiuo metu gyvena esminės pertvarkos nuotaikomis. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – UGPS), nuolatos bendradarbiauja su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) vadovybe, keičiasi informacija apie būsimas pertvarkas ir pasikeitimus, derasi ir dar šįmet ruošiasi pasirašyti Šakinę kolektyvinę sutartį.
Suprantame, kad, norint įgyvendinti Vyriausybės programą ir įsipareigojimus, reikia:
Reorganizacijos tikslas – sustiprinti PAGD struktūrinių padalinių valdymą ir jį centralizuoti;
VPGT) biudžeto lėšos;
PAGD statutinių pareigybių koeficientai, numatyti Vidaus tarnybos statute, nebūtų ženkliai mažesni, lyginant su kitų statutinių tarnybų pareigūnais;
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžių įstaigų pareigūnų ir darbuotojų (toliau – pareigūnai) profesines, darbo ir ekonomines teises bei teisinius interesus, teikia pasiūlymą:
Pasiūlymas: skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 5 282 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos poreikius:
5 d. (lygiavertis darbas); Biudžetininkų ir valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimui dėl MMA, BD pakėlimo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimui, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimui (koeficiento „grindų“ pakėlimui ir kasmetiniams didėjantiems poreikiams) – 252 tūkst. eurų;
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė,
2018-10-25 Nr. (1.4)S-646, 645 (2018-10-25 Nr. G-2018-10016, 10014 LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Žmogaus teisių komitetui
Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) numatyti 408 tūkst. eurų asignavimai, nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo stebėsenos, 2) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 3) darbuotojų atlyginimų. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendaciją, kontroliuoja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas, 2016 m. balandžio mėn. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Konvencijos įgyvendinimo, pateikė baigiamąsias pastabas ir rekomendacijas dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (toliau – komiteto rekomendacijos). Atsižvelgiant į komiteto rekomendacijų 67 ir 68 punktuose nurodytus pastebėjimus dėl netinkamo nacionalinio Konvencijos įgyvendinimo vykdant jos įgyvendinimo stebėseną, 2016 m. birželio 1 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-13 buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, kuriems 2017 m. rugsėjo 19 d. Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 280 minėtų teisės aktų projektams pritarė. Planuojama, kad šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimui 2019 m. Tarnybai papildomai reikės 120 tūkst. eurų. 2. 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2768, nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo išplėstos Lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) vykdomos funkcijos, įpareigojant Kontrolierių vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Atkreiptinas dėmesys, kad išplėtus Kontrolieriaus funkcijas didesnis finansavimas Tarnybai iš valstybės biudžeto asignavimų nei
veikla bei lygių galimybių užtikrinimo sklaida būtų vykdoma, Tarnybai tenka savarankiškai inicijuoti paraiškų teikimą tarptautiniam finansavimui gauti. Tokiu būdu užsitikrindama reikalingą finansavimą Tarnyba susiduria su dvejopu iššūkiu: viena vertus, sunku prognozuoti projektų temas bei užtikrinti projektų metu pradėtų veiklų tęstinumą projektui pasibaigus (Tarnyba negali aktyviai veikti bei formuoti prioritetų, planuoti veiklų bei iš principo reguliuoti šio proceso); kita vertus, tarptautinis finansavimas dažniausiai yra paremtas kofinansavimo principu, kurio užtikrinimas paskutiniu metu tapo dideliu iššūkiu, kadangi lėšos reikalingam kofinansavimui tvirtinant valstybės biudžetą nėra skiriamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiame poreikį užtikrinti Tarnybos 2019-2021 m. programos tikslo Nr. 01-01-01 „Užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje“ uždavinio Nr. 01-01-01-01 „Vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą, informacijos sklaidą“ įgyvendinimui skirtų priemonių finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų.
Siekiant įgyvendinti minėtą uždavinį, o taip pat užtikrinti Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra numatyta pareiga rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti ir Darbo kodekso 26 straipsnį, pagal kurį darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones, Tarnyba planuoja sukurti analitinį įrankį, kurio pagalba viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos galėtų įvertinti lygių galimybių padėtį savo darbovietėje bei numatyti priemones situacijai stebėti, keisti, palaikyti arba pagerinti. Uždaviniui pasiekti taip pat planuojama rengti sąmoningumo didinimo kampanijas apie lygių galimybių užtikrinimo svarbą. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje esantį duomenų žmogaus teisių srityje trūkumą planuojama atlikti 2 Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus: 1) apie priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo paplitimą ir požiūrį į nuo priekabiavimo nukentėjusius asmenis; 2) visuomenės nuostatų ir požiūrio į vyresnius asmenis ir kitas diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamas visuomenės grupes tyrimą. Surinkti duomenys būtų naudojami sąmoningumo didinimo kampanijoms ir mokymų programoms rengti. Švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti 2019 m. reikalinga 31 tūkst. eurų. Be to, šiai veiklai užtikrinti reikalinga stiprinti žmogiškuosius išteklius. Paminėtina, kad viena iš pozityviausių Tarnybos įgyvendinamų priemonių diskriminacijos prevencijos srityje yra kasmetiniai Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai (toliau – apdovanojimai).
Įvertinus ankstesniais metais įvykusių apdovanojimų faktinį biudžetą, 2019 metais planuojamam renginiui reikėtų skirti 20 tūkst. eurų. 3. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, jog jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Taip pat, įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, numatoma sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas bei susieti dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų saugojimo terminus su Tarnybos dokumentacijos plane patvirtintais dokumentų saugojimo terminais. Tam papildomai reikalinga 8 tūkst. eurų. 4. Įvertinus anksčiau išdėstytą, konstatuotinas poreikis stiprinti Tarnybos žmogiškuosius išteklius, įsteigiant naują pareigybę prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti. Taip pat atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Paminėtiems dalykams 2019 metams papildomai bus reikalinga 20 tūkst. eurų. Be to, pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (Nr. XIII-1370) nuostatas keičiasi priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiavimo tvarka.
Dėl dalies Tarnybos valstybės tarnautojų didelio tarnybos stažo Lietuvos valstybei kasmet bus reikalinga papildomai 18 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2019 metams darbo užmokesčiui iš viso papildomai bus reikalinga 38 tūkst. eurų. Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2019 metams – 217 tūkst. eurų. Negavusi prašomo finansavimo, Tarnyba negalės užtikrinti efektyvaus ir racionalaus įstatymais ir kitais teisės aktais pavesto funkcijų vykdymo. A. Pritarti. B. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, 2018-11-05 Nr. (1.18-2018)-2-1290 (2018-11-05 Nr. G-2018-10317) LR Seimo Žmogaus teisių komitetui, kopija LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Atsižvelgdami į Seimo komitetuose svarstomą Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XI1IP-2715, norėtume atkreipti dėmesį, kad kaip ir ankstesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektuose, taip ir šiame projekte Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui. Kaip minėta ne vienerius metus, Finansų ministerijos nuožiūra nustatomi ir įstaigai skiriami maksimalūs valstybės biudžeto asignavimų limitai neatitinka realaus įstaigos asignavimų poreikio, kuris kiekvienais metais buvo ir yra nurodomas Finansų ministerijai teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose.
Pažymėtina, kad kiekvienais metais įstaigos strateginiai planai ir numatomos veiklos yra koreguojamos (mažinamos kai kurių veiklų apimtys, atsisakoma veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan.) atsižvelgiant į skiriamų asignavimų dydį. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus (vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios. Be to, minimalius įstaigos išlaikymo poreikius atitinkantis finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), užpildyti Seimo valdybos nutarimu nustatytam pareigybių skaičiui (24), todėl įstaigoje iš 24 pareigybių užimtos 16,5. Paminėtina, kad dėl aukščiau išvardintų aspektų, kaip pažeidžiančių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo principą. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, rekomendavo Lietuvai stiprinti paramą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, įskaitant pakankamą įstaigos aprūpinimą finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų) pažymėta, kad ankstesnė, 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. Todėl Baigiamosiose išvadose (2013 m.) Komitetas rekomendavo laikytis 2006 m. baigiamosiose išvadose (CRC/C/LTU/CO/2) pateiktų rekomendacijų dėl paramos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai sustiprinimo, įskaitant pakankamą šios įstaigos aprūpinimą finansiniais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės“ (7 straipsnio a) punktas). Primintina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos 2014-07-04 sprendimu Nr. 05-182 vienas iš šios priemonės vykdytojų yra Finansų ministerija. Iš esmės tą pačią rekomendaciją pateikė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. vasario 22 d. pasitarime pavedė ministerijoms pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo metu pateiktas rekomendacijas, kurioms pritarė Lietuvos Respublika, ir buvo sudarytas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas.
Šio plano 8 punkte nurodyta, jog minėta rekomendacija bus vykdoma „kasmet rengiant ateinančių metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atliekami lėšų poreikio skaičiavimai ir numatomos lėšos, užtikrinančios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai priskirtų funkcijų vykdymą ir žmogiškųjų išteklių išlaikymą“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė tiek Finansų ministerijos, tiek ministerijų, atsakingų už Lietuvos ataskaitų dėl aukščiau minėtų rekomendacijų įgyvendinimo parengimą, dėmesį, jog minėtos rekomendacijos, susijusios su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimu, nebuvo įgyvendintos. Finansų ministerijos nustatyti asignavimų limitai leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik 16,5 pareigybių išlaikyti. Remiantis aukščiau išdėstytu, prašome atkreipti dėmesį į nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio, kurių neįvertino Finansų ministerija, ir 69 tūkst. eurų padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus, iš jų:
vykdyti.
Aktyvesnės švietimo vaiko teisių srityje sklaidos 2019 metais poreikis yra sąlygotas ne tik 2018 metais įsigaliojusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, bet ir įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, patvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto
ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų). Tarpžinybinė vaiko gerovės tarybos sprendimu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame numatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsakingas už priemonių vaikų švietimui ir mokymui parengimą, siekiant didinti mokymą ir informuotumą apie vaiko teises. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas bei atskiri jo komitetai, svarstę ankstesnių metų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitas, rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje
didėjimui padengti (prognozuojamas elektros energijos, kuro, šildymo ir su tuo susijusių kitų komunalinių paslaugų kainų augimas). 3. 56 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, kuris reikalingas užpildyti 2 iš 7,5 dėl asignavimų trūkumo esančias laisvas pareigybes (planuojama priimti 2 tarnautojus). Kaip minėta anksčiau iš Seimo valdybos nutarimu patvirtintų 24 pareigybių šiuo metu užimtos tik 16,5. Mažesnis nei numatyta tarnautojų/darbuotojų skaičius sąlygoja ne tik didelius darbuotojų darbo krūvius, bet ir yra reikšmingas skundų ištyrimo terminams, kas atsiliepia įstaigos veiklos efektyvumui, nesudaro prielaidų vykdyti platesnio mąsto vaiko teisių apsaugos srityje egzistuojančių problemų tyrimų.
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome 2019 metams nustatyti bendrą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamą asignavimų sumą 580 tūkst. eurų, iš jų 488 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. C. Pritarti. D. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo narys Jurgis Razma, 2018-10-18 Pasiūlymas: Preambulės 3 pastraipą išdėstyti taip: „įvertindamas tai, kad 2019 metais bus tęsiama 2017 metais pradėta įgyvendinti struktūrinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos reforma (socialinis modelis), kurios kaštai vidutiniu laikotarpiu didins valdžios sektoriaus išlaidas;“ Nepritarti. Reforma vadinama būtent taip, kaip pateikta įstatymo projekto preambulėje. 2. LR Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Juozas Olekas, 2018-10-19 Argumentai: 2018 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų), atlyginimų vidurkis buvo 559 Eur, kai tuo tarpu Statistikos departamento paskelbtas vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – beveik 930 Eur. Nors Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos suteikia teisę nustatyti didesnius pareigybinius koeficientus, tačiau atitinkami pokyčiai Centro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjime galimi tik gavus atitinkamą finansavimą. Taip būtų sprendžiama Centro darbuotojų mažų atlyginimų problema.
Lėšų šaltinis: Iš valstybės investicinių projektų (VIP) lėšų, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo IV skirsnio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras asignavimai išlaidomas ir jį išdėstyti taip:
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos Iš viso iš jų asignavimai išlaidoms Asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui
sprendimą ir pasiūlymus. 3. LR Seimo narys Jurgis Razma, 2018-10-22 Argumentai: Nors vyriausybei vadovauja buvęs Policijos departamento vadovas ir, atrodo, turėtų gerai žinoti prieš įgyvendinant policijos sistemos reformą duotus pažadus, deja biudžeto projekte numatytų mokos fondo lėšų nepakanka policijos pareigūnų atlyginimų finansavimui. Pasiūlymas: Skirti Policijos departamentui papildomai 4 mln. Eur. mokos fondui padidinti. Lėšų šaltinis:
Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos programa
eur. lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės. Todėl siūlau sumažinti asignavimus šiai programai 4 770 tūkst. Eur. Pritarti ir siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4.
Argumentai: Zarasų rajone keičiantis gyventojų struktūrai pagal amžių bei įvykdžius vaikų globos namų deinstitucionalizavimo reformą, Antazavės vaikų globos namų patalpas planuojama pritaikyti naujoms socialinėms paslaugoms rajone – senelių namų įkūrimui bei sukurti socialinę infrastruktūrą socialiai pažeidžiamiems asmenims. Pasiūlymas: Skirti Antazavės vaikų globos namų pritaikymui senelių namų įkūrimui
šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Antazavės vaikų globos namų steigėjas – Zarasų rajono savivaldybė. Lėšas šiam projektui finansuoti globos namai galėtų gauti projektų pagalba. 5. LR Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2018-11-06 Argumentai: Lietuvos respublikos Finansų ministerija prognozuoja, jog 2019 m. vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 %. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. dėl ekonominės krizės sumažintos valstybinės pensijos nebuvo gražintos į prieškrizinį lygį, akivaizdu, jog padidinti valstybines pensija pagal prognozuojamą infliacijos rodiklį yra mažiausia, ką galima padaryti, jog valstybinių pensijų gavėjų pragyvenimo lygis nemažėtų toliau. 2,5 % padidintos biudžeto lėšos valstybinėms pensijoms leis bent jau išlaikyti valstybinių pensijų gavėjų perkamąją galią dabartiniame lygyje. Pasiūlymas: Padidinti 1,55 mln. eurų (2,5 % nuo projekte numatytų 62,183 mln. eurų) valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonėms:
mokėti;
2Pervesti lėšas personalinėms pensijoms mokėti;
3Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų pensijoms mokėti;
4Pervesti pensijas mokslininkų valstybinėms pensijoms.
Lėšų šaltinis: Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ lėšos priemonei – Derinti darbo pasiūlą ir paklausą remti bedarbių integraciją į darbo rinką. Nepritarti. Artimiausiu metu Vyriausybė planuoja sistemiškai įvertinti valstybinių pensijų sistemą ir pateikti Seimui pasiūlymus dėl jos tobulinimo, įskaitant ir valstybinių pensijų indeksavimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į komiteto pasiūlymus:
projektu) 648 tūkst. eurų numatytų asignavimų, iš jų:
apsaugos kontrolierės E. Žiobienės prašymas) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – 69 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 511 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai būtų skirti į dvi laisvas pareigybes numatytų priimti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti; visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti; papildomam paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti. Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos; 1.2. (Lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės prašymas) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – 217 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 408 tūkst. eurų).
Papildomi asignavimai būtų skirti naujoms funkcijoms pagal Lygių galimybių įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimams įgyvendinti; valstybės tarnautojų (darbuotojų) darbo užmokesčiui mokėti dėl numatyto priimti darbuotojo prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti, Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų įgyvendinimo, valstybės tarnautojų stažo padidėjimo; švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti; kasmetiniam Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų renginiui organizuoti; įstaigos interneto svetainei tobulinti, dokumentų valdymo sistemai tobulinti. Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos; 1.3. (Seimo narių Arvydo Anušausko, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Juozo Oleko pasiūlymas) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – 362 tūkst. eurų. Papildomi asignavimai būtų skirti šiai įstaigai specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų) darbo užmokesčiui padidinti ir socialinio draudimo įmokoms mokėti. Lėšų šaltinis: valstybės investicinių projektų (VIP) lėšos, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą. 2. Įvertinti pasiūlymus, kuriems komitetas taip pat pritarė (žr. komiteto išvados 5 ir 3 punktus): Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko V. Banel prašymą, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko S. Džiauto prašymą. 3. Atsižvelgti į VĮ Ignalinos atominės elektrinės jungtinės profsąjungos atstovybės pirmininko V. Dranik prašymą (žr. komiteto išvados 3 punktą). 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Vytautas Kamblevičius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-09 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a:
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2715 dėl šių priežasčių:
Savivaldybių asociacijos pasiūlymą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektui, pasiūlymui nepritarė. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas nėra pateiktas Seimui svarstyti. Savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai gali būti koreguojami tik Seimui priėmus šį įstatymo projektą. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-09 2.
Siūlyti pakeisti Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padidinti visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei šio rodiklio pastoviąją dalį, susiejant šį pakeitimą su LSA siūlomu keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu Nr.VIII-385, siekiant daugiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis, bei numatant kompensavimą įvertinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtaką. Nepritarti. Pasiūlymas susijęs su Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimu. Komitetas posėdyje apsvarstęs Savivaldybių asociacijos pasiūlymą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektui, pasiūlymui nepritarė. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
Vyriausybės 2019 m. pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą (prireikus pakeisti ir kitų teisės aktų nuostatas) siekiant padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes (ypač toms savivaldybėms, kurios neturi skolų ir dėl to negali skolintis) vykdant centrinės valdžios institucijų keliamus savivaldybėms reikalavimus užtikrinti bendrą finansavimą įgyvendinant projektus Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos, Valstybės investicijų programos ir kitų šaltinių lėšomis. Pažymėtina, jog nuo 2021 m. dar labiau išaugs savivaldybių skolinimosi poreikiai, nes Europos Komisijos siūlymai dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos numato bendrafinansavimo normos pokyčius - savivaldybės turės finansuoti jau ne 15, bet 45 proc. projekto vertės. Svarstyti Vyriausybei 4.
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
2018-11-13 Į Lietuvos savivaldybių asociaciją (toliau - LSA) kreipiasi savivaldybės, informuodamos apie specialiosios tikslinės dotacijos (toliau STD) lėšų, skirtų Švietimo pagalbos mokiniui specialistams finansuoti (toliau - ŠP), trūkumą 2019 metams. LSA, siekdama išsiaiškinti ar ši problema aktuali visoms savivaldybėms, atliko apklausą. Informaciją pateikė 53 savivaldybės, o informacijos nepateikė Elektrėnų, Neringos, Plungės r., Rietavo, Šiaulių m., Trakų r., Utenos r. ir Vilniaus m. savivaldybės. Savivaldybių duomenimis, STD lėšų stygius ŠP buvo jaučiamas nuolat, tačiau šis stygius ypač išryškėjo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., pasikeitus Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo nuostatoms. Juose numatyta, kad lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bei švietimo pagalbai mokyklose ir pedagoginę psichologinę pagalbą teikiančiose įstaigose (darbo užmokesčiui mokėti, paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalba, taip pat mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti) skiriamos savivaldybėms (iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. šios lėšos buvo skiriamos ugdymo įstaigoms). Iki 2018 m. rugpjūčio 31d. trūkstamos lėšos švietimo pagalbai finansuoti buvo dengiamas iš ugdymo planui skirų lėšų ir iš savivaldybėms skirtų 6 (7) proc. mokinio krepšelio lėšų. Informaciją pateikusios savivaldybės teigia, kad vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo nuostatomis, 2019 m. Švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai turimų etatų išlaikymui finansuoti trūks per 16,6 mln. EUR ir šio stygiaus negalės padengti iš perskirstymui skirtų 2 proc. lėšų. Savivaldybės ieško galimybių kaip spręsti šią problemą, o kai kurios jau ruošiasi atleisti ŠP specialistus. Atsižvelgdami į tai, prašome 2019 m. biudžete papildomai skirti 16,6 mln.
EUR švietimo pagalbos mokyklose ir pedagoginės psichologinė pagalbos specialistų etatams finansuoti. Svarstyti
5Vilkijos Šv. Jurgio parapija,
2018-11-07 Maloniai Jūsų prašome, iš Lietuvos valstybės biudžeto skirti lėšų, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios grindų kapitaliniam remontui (Bažnyčios g. 19, Vilkija, Kauno r.). Bažnyčios grindys yra avarinės būklės, kadangi grindis ardo „parazitinis medienos grybas“ . Šis vešintis grybas, kenkia taip pat ir bažnyčios mūrinėms sienoms. Vilkijos bažnyčioje telkiasi daug tikinčiųjų bendroms pamaldoms, teikiami sakramentai, vyksta laidotuvių apeigos. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vilkijos kultūros centru, kuris neturi didesniems renginiams skirtų patalpų, bažnyčioje vyksta bendrai organizuojami, visuomeniniai kultūriniai renginiai, bei tautinės tradicinės šventės. Tačiau, dėl grindų kritinės būklės, Vilkijos šv. Jurgio bažnyčioje sudėtinga saugiai vykdyti ne tik kultūrines, menines ir dvasines veiklas, bet ir atlikti bažnyčiai privalomas funkcijas. Tad labai prašome Jūsų finansinės pagalbos remontuojant Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčią, šiais metais švenčiančią šimto dešimties metų bažnyčios pašventinimo sukaktį. Nuoširdžiai dėkojame! Svarstyti
6Lietuvos pensininkų sąjunga BOČIAI,
Neįgaliųjų draugijos, 2018-10-05 Prašymas dėl Šventosios beždžionių tilto Mes, pagyvenusieji ir neįgalieji žmonės daug metų susiduriame su problema Šventosios mieste patekti prie jūros per beždžionių tiltą. Jis yra labai siauras, nuolat stringa ir negali prasilenkti neįgalieji su vežimėliais ir motinos su vaikų vežimėliais. Nuolat konfliktuoja žmonės, nes laukti tenka po 30 min., o neįgalieji turi atbuli grįžti jei susiduria iš abiejų pusių. Jaunimas nesaugiai keliauja turėklais. Nuolat vyksta nervų karas, kainuojantis pagyvenusiųjų sveikatą, o ne normalų poilsį prie jūros.
Mums siūlė naudotis kitu betoniniu tiltu, bet neįgaliesiems, o ypač ligoniams su vaikštynėm ir ramentais po insultų tas tiltas nepasiekiamas, tikrai yra per toli. Šiais laikais atliekami grandioziniai darbai ir pakeitimai, todėl labai prašome išspręsti problemą ir surasti lėšų Lietuvos žmonėms. Jeigu buvo rasta 4 milijonai paukščiuko išsaugojimui, tai Lietuvos žmonių gerovei galima rasti ir skirti lėšų. Gal atsirastų verslininkų paremsiančių projektą, nes ir jų artimieji naudojasi šiuo tiltu. Tikimės , kad mūsų prašymas bus išgirstas, neatidėliojant sprendžiamas, kad 2019 metais situacija jau būtų pasikeitusi. Svarstyti
7Žemės ūkio rūmai,
2018-11-13
valstybės biudžeto projektą (toliau – Biudžeto projektas), taip pat suprasdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimus kitoms socialiai jautrioms sritims (pensininkams, pedagogams, šeimoms su nepilnamečiais vaikas ir t. t.) siūlo išlaikyti dabartinį valstybės biudžeto visai žemės ūkio sričiai lygį – 1082,3 mln. Eur. Taryba neigiamai vertina Biudžeto projekte pateiktą siūlymą 9 proc. mažinti finansavimą visai žemės ūkio sričiai. Taryba, įvertinusi visas aplinkybes, siūlo atstatyto iki 2018 m. lygio žemės ūkio sektoriui biudžeto dalį skirti pačioms opiausioms sritims, kurioms neskyrus minimaliai reikalingų lėšų sumų, pasekmės būtų skaudžios ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir visai valstybei:
(toliau - VMVT) funkcijų vykdymui 2019 metais užtikrinti finansavimo lygį ne mažesnį kaip 2018 metais. Nuo 2008 m. iki 2018 m.
Nuo 2008 m. iki 2018 m. VMVT papildomai buvo perduota net 18 naujų (padidėjo nuo 23 iki 45) kitų institucijų vykdytų kontrolės funkcijų, kurių vykdymui VMVT papildomai asignavimų nebuvo skirta, o asignavimai iš nacionalinio biudžeto nuo 2008 m. iki 2018 m. VMVT buvo sumažinti 4,6 mln. Eur arba 17 proc.; pagrindinę asignavimų dalį (17,2 mln. Eur arba 80 proc.) sudaro darbo užmokesčio fondas (1341 pareigybių išlaikymui). Vertinant grėsmę, kad afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) liga gali padengti visą Lietuvos teritoriją, be to pasireiškia ir naujų ligų (paukščių gripo, mėlynojo liežuvio ir gumbelinės ir kt.) grėsmės, VMVT turi ne tik likviduoti AKM ir naujų ligų padarinius, bet ir taikyti prevencines priemones, užkertančias kelią jų plitimui, todėl asignavimų VMVT mažinimas
teisės aktais numatytų kontrolės programų dėl maisto saugos bei Gyvūnų užkrečiamųjų ligų programos įgyvendinimo. 2. Žemės ūkio ministerijai papildomai skirti 2 mln. Eur AKM prevencijos priemonėms, susijusioms su smulkių ūkių aprūpinimu biosaugos priemonėmis ir kitų gyvūnų įsigijimu atsisakant laikyti kiaules.
Vertinant grėsmę, kad afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) liga gali padengti visą Lietuvos teritoriją, ypač svarbu taikyti prevencines priemones, užkertančias kelią jos plitimui, nes: · neišsaugojus AKM regionalizacijos arba ligai išplitus į neužkrėstas šalies teritorijas, kiaulių augintojų ir mėsos perdirbėjų patiriami nuostoliai būtų milžiniški, be to, kiltų reali grėsmė eksporto rinkų mažėjimui; · ligai patekus į komercinius kiaulių kompleksus, valstybės biudžetas dėl susidariusių nuostolių kompensavimo privalės skirti dideles pinigų sumas (stambiam kiaulių kompleksui tai gali siekti net iki 2-3 mln. eurų); · dėl AKM pasireiškimo komerciniuose kompleksuose nutraukus veiklą būtų atleista daug darbuotojų, kas turėtų neigiamos įtakos nedarbo lygio mažinimui, socialinių problemų sprendimui ir regionų plėtrai; · be to, į valstybės biudžetą būtų surenkama mažiau visų rūšių mokesčių. 3. Skirti 30 mln. eurų melioracijos sistemų gyvybingumo palaikymui. Melioracijos turto vertė mūsų Respublikoje kasmet sparčiai mažėja. Per metus ji sumažėja apie 20 mln. eurų. Tūkstančiai melioracijos statinių baigia susiamortizuoti ir sunykti. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas jau priartėjo prie 70 proc., o atskirų statinių grupių jis dar didesnis (72 – 86 proc.). Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2,0 mln. ha drenažo būklė yra kritiška. Jos pagerinimui esamų priežiūros ir remonto priemonių jau nepakanka, nes apie 50 proc. drenažo yra uždumblėję 40 procentų ir daugiau jų skersmens. Vandeningais metais ar laikotarpiais toks drenažas nebepajėgia laiku ir tinkamai surinkti ir nuleisti reikiamą vandens kiekį, dėl to laukuose ilgą laiką telkšo balos, išmirksta ir žūva pasėliai. Akivaizdus pavyzdys - 2017 m. ruduo, kada žemdirbiai patyrė 167 mln. eurų nuostolių.
Siekiant išvengti tokių nuostolių bei tinkamai prižiūrėti valstybės turtą, būtina kasmet valstybės melioracijos statinių eksploatavimui skirti iš valstybės biudžeto 30 – 50 mln. eurų. 4. Padidinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialų turtą“ bendro finansavimo lygį iki 25 proc., šias lėšas planuojant 2019 – 2022 m. Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatytas Vyriausybės ambicingas tikslas – iki 2020 m. padidinti bendrosios žemės ūkio produkcijos vertę iki 1100 Eur, tenkančią 1 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų bei nuo 764,4 Eur iki 1100 Eur padidinti vidutines kaimo gyventojo pinigines pajamas per mėn., tenkančias 1 namų ūkiui. Pažymėtina, kad investicinėms KPP priemonėms numatytas biudžetas yra beveik išnaudotas. Todėl, siekiant, kad didėtų smulkių ir vidutinių ūkių veiklos pajamingumas ir konkurencingumas, būtina padidinti KPP priemonių bendrą asignavimų paketą. 5. skirti finansinę pagalbą dėl šių ir praėjusių metų sudėtingų hidrometeorologinių sąlygų į kritinę finansinę padėtį pakliuvusiems Lietuvos žemdirbiams. Svarstyti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2018-11-07 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui.
Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus ribotas – 2019–2020 m. vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,1–0,3 proc. punkto. Projektuose teigiama, kad 2019 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2019 m. bus neutrali. Tačiau projektuose naudojami produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įverčiai 2019–2020 m. yra gerokai mažesni, palyginti su Lietuvos banko ar Europos Komisijos įverčiais. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar 2019 m. planuojama fiskalinė politika nebus prociklinė. Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2018–2020 m. sudarys atitinkamai 2,4, 1,5 ir 0,7 proc. BVP. Atkreipiame dėmesį, kad šie įverčiai, išskyrus
planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 2,4, 1,8 ir 1,0 % BVP).
Be to, Lietuvos banko ir Europos Komisijos vertinimai rodo gerokai stipriau
„įšilusią“ Lietuvos ekonomiką. Lietuvos banko vertinimu, produkcijos
atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 m. sudaro atitinkamai 2,8, 2,4 ir 2,2 proc. BVP, o 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisijos prognozėse nurodoma, kad 2018–2019 m. produkcijos atotrūkis sudaro atitinkamai 2,7 ir 2,2 proc. BVP. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos banko ir Europos Komisijos produkcijos atotrūkio įverčiai yra didesni, nei nurodomi projektuose, yra šiuo metu stebimi disbalansai darbo rinkoje: stipriai sumažėjęs nedarbo lygis, sparčiau kylantis vidutinis darbo užmokestis, vis daugiau ekonomikos sektorių jaučiamas darbuotojų trūkumas. Manome, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. projektuose taip pat nurodoma, kad disbalansas darbo rinkoje tebebus gana didelis, nes prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas yra spartus ir sulėtėja gana nedaug (nuo 9,2 proc. 2018 m. iki 5,6 proc. 2021 m.). Tačiau 2018–2021 m. prognozuojamas produkcijos atotrūkis gerokai sumažėja ir beveik išnyksta – nuo 2,4 proc. BVP (2018 m.) iki 0,2 proc. BVP (2021 m.)). Remiantis projektuose pateikta informacija ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Projektuose teigiama, kad formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes 2019 m. sudarys –0,2 proc. BVP ir bus 0,1 proc. punkto geresnis, palyginti su 2018 m.
Tačiau struktūrinio valdžios sektoriaus balanso apskaičiavimui taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius matyti, kad struktūrinis deficitas 2019 m. nepagerėja, o 0,1 proc. punkto pablogėja. Manome, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus gerokai prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus perteklinis ir sudarys 0,4 proc. BVP. Tačiau reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (220 mln. Eur arba 0,5 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Be to, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir atsižvelgus į tikėtiną pajamų surinkimą 2018 m., pajamos iš PVM ir pelno mokesčių 2019 m. gali būti mažesnės nei planuojama, nes pajamos iš šių mokesčių prognozėse auga sparčiau negu šių mokesčių bazės (galutinio vartojimo išlaidos ir nominalusis BVP). Eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. planuojama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką. Pagal projektuose pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2. Projektuose teigiama, kad 2019 m. planuojama vykdyti neutralią fiskalinę politiką, nes pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2019 m. sudaro 0,1 proc. punkto.
Tačiau eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2019 m. sudaro –0,5 proc. punkto, t.y. pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja daug stipriau ir yra prociklinės, o ne neutralios fiskalinės politikos išraiška. Be to, projektuose formuojami nominalieji valdžios sektoriaus balanso rodikliai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 0,4, 0,2 ir 0,1 proc. BVP ir yra gerokai prastesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 0,6, 0,6 ir 0,3 % BVP). Tačiau projektuose numatoma ekonomikos plėtra 2019–2021 m. yra netgi šiek tiek palankesnė nei 2018 m. Stabilumo programoje (prognozuojami realiojo BVP augimo tempai yra tokie patys, tačiau nominalusis BVP didėja sparčiau). Todėl, esant infliacinėms tendencijoms palankesnei makroekonominei aplinkai, bloginami nominalieji valdžios sektoriaus balansai laikytini dar viena prociklinės fiskalinės politikos išraiška. Nors 2019 m. planuojama pasiskolinti 3,2 mlrd. Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinamasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui neturės. Apie 70 proc. pasiskolintų lėšų bus skirta obligacijoms 2020 m. vasario mėn. išpirkti (1,3 mlrd. Eur) ir kitoms skoloms grąžinti (0,9 mlrd. Eur). Be to, esant mažoms palūkanų normoms, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola ir padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis nesukels reikšmingų grėsmių pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. pabaigoje sudarys apie 38 proc. ir tebebus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį stebėtas dydis (2008 m. – 14,6 %). Todėl manome, kad būtina aktyviau pasinaudoti šiuo metu stebimo ekonomikos pakilimo teikiamomis galimybėmis ir gerokai sparčiau mažinti skolos ir BVP santykį. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Nors savivaldybių biudžetams tenkanti surinkto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis mažinama nuo 82,82 iki 46,79 proc., piniginės įplaukos į savivaldybių biudžetus 2019 m. padidės dėl didesnės GPM mokestinės bazės (sujungus socialinio draudimo įmokas) ir augančios šalies ekonomikos. Palyginti su 2018 m., savivaldybių pajamos iš GPM 2019 m. turėtų padidėti apie 30 mln. Eur. Reikšmingai padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos (11,7 %). Be to, ir toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų skolinimosi politika. Savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2018 m. (Vilniaus m. – 85 % prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, visų kitų savivaldybių –
įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2019 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2019 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2018 m. biudžete.
Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės 2018 m. birželio 30 d. ir liepos 4 d. priimti valstybinio socialinio draudimo, pensijų kaupimo bei mokesčių sistemos pakeitimai ir šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija dirbantiesiems valdžios sektoriuje, apmokestinimo tvarkos pakeitimas savarankiškai dirbantiesiems ir kt. Projektuose planuojami ir jau priimti pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2019 m. turėtų didinti apie 0,1, o 2020 m.
a) išmokos vaikams. Nuo 2019 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 30 iki 50 Eur;
b) atlygis darbuotojams. Jis 2019 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2019 m. sausio mėn. nuo 400 iki 430 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2019 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
c) akcizų didinimas. Nuo 2019 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai tabako produktams;
d) GPM pakeitimai. Nuo 2019 m. didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), 1 proc. punktu mažinamas GPM tarifas, nustatomas 20 proc. GPM tarifas kitų pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), įvedamas 27 proc. GPM tarifas 120 VDU viršijančiai darbo pajamų daliai;
e) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2019 m. nustatoma maksimali socialinio draudimo įmokų riba, 0,55 proc. punkto sumažinamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo tarifas, didinamos šalpos pensijos, įvedamos „pensijos priemokos“.
f) pensijų kaupimo pakeitimai. Nuo 2019 m. didinama asmens įmoka į II pakopos pensijų kaupimo fondus, įvedamas aktyvesnis dalyvių įtraukimas į papildomą pensijų kaupimą.
g) kiti pakeitimai.
Nuo 2019 m. keičiama apmokestinimo tvarka savarankiškai dirbantiesiems, didinamos pensijos pareigūnams, numatoma finansinių paskatų ir paslaugų šeimoms plėtra, didesnės Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos darbuotojams, socialinių išmokų bazinių dydžių didinimas. Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas iš viso padidintų apie 531 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Vyriausybės planai atsisakyti auklių paslaugų, statybos darbų ir transporto priemonių remonto verslo liudijimų – sveikintinas sprendimas, tačiau tai neturėtų būti šios krypties pertvarkų pabaiga. Lietuvos banko ekonomistai yra atlikę skaičiavimus[²], kurie parodė Lietuvoje tarp gausių verslo formų egzistuojančius reikšmingus mokestinius skirtumus. Ypač reikšmingai besiskirianti verslo formų mokestinė našta sudaro mokestinio arbitražo galimybes. Tad dažnu atveju gali susiklostyti situacija, kai panašų ar identišką darbą savarankiškai dirbantis asmuo sumoka gerokai mažiau mokesčių, nors jo pajamos gali būti net gerokai didesnės nei dirbančiojo pagal darbo sutartį. Svarstyti
2Valstybės kontrolė,
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.
Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad
mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta. Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,5 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei. Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama skolos tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo. Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų.
Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą. Dėl biudžeto valdysenos sistemos
dėmesį, kad pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gerąją praktiką kartu su valdžios sektoriaus biudžetų projektais turėtų būti parengiamas ir vadinamasis biudžetas piliečiams – dokumentas, kuriame glaustai, ne specialistams suprantama kalba, yra pateikiama informacija apie biudžetą. 2. Vyriausybė pirmą kartą kartu su 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektais pateikė piliečiams skirtą biudžetą – dokumentą 2019 m. biudžetas glaustai. Tai vienas iš svarbių Vyriausybės vykdomos biudžeto sistemos pertvarkos elementų, didinančių biudžeto sistemos skaidrumą, atskaitingumą, priežiūrą ir įsitraukimą. Siekiant esminio šio pertvarkos elemento poveikio, Vyriausybė turi atitinkamai užtikrinti jo sklaidą. 3. Derybose dėl 2019-2021 m. valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybė taikė tam tikrą išlaidų peržiūrą, kurios tikslas buvo sutaupyti valdžios sektoriaus išlaidas ir jas skirti Vyriausybės prioritetams įgyvendinti. Siūlytina šį procesą toliau tobulinti, siekiant, kad jis atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių gerąją praktiką, išlaidų peržiūros tikslas yra užtikrinti, kad visos išlaidos atitiktų efektyvumo, veiksmingumo, tvarumo ir poveikio principus. Išlaidų peržiūros proceso metu parengta analizė ir rezultatai yra prieinami visuomenei. Dėl
fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
4Vyriausybės vertinimu, suplanuoti 2019 m.
valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins neutralią fiskalinę politiką.
Fiskalinės institucijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau išliks prociklinė: formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką. 5. Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2018 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins
biudžetų projektus, turėjo būti taikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklė. 6. Vyriausybės vertinimu 2019 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2019 m. projektuoja 0,3 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t.y. 0,1 proc. BVP mažesnį, negu yra numatomas 2018 m. (0,4 proc. BVP). Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2019 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pastaroji taisyklė reikalauja, kad 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas mažėtų bent 0,1 proc. p. BVP lyginant su numatomu 2018 m. struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu. 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2018 m., auga 0,4 proc. BVP ir sudaro 0,9 proc. BVP. Vertinimų skirtumą lemia Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingas 2019 m. įvertis bei 2018-2019 m. projektuojami valdžios sektoriaus balanso rodiklio dydžiai. 7. Fiskalinė institucija, kaip ir 2017 m. rudenį, pažymi, kad. tvirtindama ekonominės raidos scenarijų, nevertina Vyriausybės apskaičiuoto produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydžio, nes šis rodiklis paskelbiamas po ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.
Produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydis daro reikšmingą įtaką išvadai dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi. Kitų Europos Sąjungos valstybių fiskalinės institucijos tvirtindamos ekonominės raidos scenarijų, kartu tvirtina ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Papildžius ekonominės raidos scenarijaus tvirtinamų rodiklių sąrašą šiuo rodikliu, sumažėtų perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi vertinimo skirtumai. 8. Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis kitų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. 9. Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį. Dėl valstybės skolos
10Dėl 2019 m. valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln.
eurų, nominali valstybės skola atitinkamai didės. 2019 m. valdžios sektoriaus perviršis nemažins valstybės skolos, bet jį planuojama kaupti rezervuose. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos. 11. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalios skolos lygio, fiskalinės erdvės apsibrėžimo bei veiksmų jai sukurti reikalingumą. 12.
kokybinį analizės įrenginį – fiskalinių rizikų švieslentę. 2017-2019 m. dauguma makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinės rizikos lygį, tačiau augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir žemas sukauptų lėšų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde lygis signalizuoja atitinkamai vidutinę ir aukštą riziką. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Svarstyti
3Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija,
2018-11-12
Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 (toliau – Įstatymo projektas) Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 30 783 tūkst. Eur. Siekiant užtikrinti sklandų Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo kanceliarijos darbą ir Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtų įstatymų, reglamentuojančių valstybės tarnybą ir darbo užmokesčio apmokestinimą, įgyvendinimą, Seimo kanceliarijos 2019 m. asignavimų poreikis yra 35 075 tūkst. Eur, t. y. 4 292 tūkst. Eur daugiau, negu numatyta Įstatymo projekte. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2018 m. liepos 26 d. posėdyje pritarė Seimo kanceliarijos 2019 m. asignavimų projektui ir papildomam asignavimų poreikiui, kuris būtų skiriamas šioms reikmėms:
Nuo 2019 m., sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, VMDU padidės 28,9 proc., todėl atitinkamai didėja Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų reprezentacijai bei Seimo narių, Seimo frakcijų parlamentinei veiklai skiriamos lėšos (skaičiavimai pridedami). Svarstant Įstatymo projektą Seimo Biudžeto ir finansų komitete, prašome atsižvelgti į aukščiau nurodytą ir Seimo kanceliarijos veiklai būtiną asignavimų poreikį. PRIDEDAMA:
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui
straipsnio nuostatoms įgyvendinti 2019 m., 1 lapas. Svarstyti
4Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
2018-11-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 159 patvirtino Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008-2013 metų programą (toliau - Programa). Ją vykdant
(toliau - VGTU) mokomiesiems skrydžiams organizuoti Kyviškėse aerodromą su statiniais. Jame rengiami, kelia kvalifikaciją Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministerijų struktūrų, civilinės aviacijos specialistai. Aerodrome taip pat organizuojami bepiločių orlaivių tyrimai ir testai, taip pat VšĮ „Investuok Lietuvoje“ aerodromą vertina kaip unikalią infrastruktūrą, kuri gali būti reikšminga pritraukiant autonominių automobilių ir bepiločių orlaivių srityje dirbančių įmonių tyrimų ir gamybos centrus. Šis aerodromas Susiekimo ministerijos inicijuotos studijos duomenimis yra arčiausiai sostinės bei vienas iš 6 tinkamiausių, perspektyviausių aerodromų Lietuvoje mokymo, oro turizmo ir sporto, remonto ir gamybos paslaugoms plėtoti.
Turėdamas aerodromą, VGTU pagal Europos aviacijos saugos agentūros EASA reikalavimus privalo jį sertifikuoti Civilinės aviacijos administracijoje, atsako už aerodromo būklę bei skrydžių saugos reikalavimų įgyvendinimą. 2013 m. patvirtintas Kyviškių aerodromo žemės sklypo sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas. 2015 m. Valstybės investicijų programos lėšomis (289,62 tūkst. Eur) atliktas Kyviškių skrydžių praktinio mokymo bazės lėktuvų kilimo ir tūpimo 540 m ilgio ir 23 m pločio tako kapitalinis remontas, tapęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva organizuoto konkurso „Lietuvos metų gaminys - 2016“ statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje nugalėtoju. Šiuo metu ypač didelį rūpestį kelia prasta lėktuvų riedėjimo takų ir perono būklė. Jau 2013 m. atliktų dangų konstrukcijų tyrimų išvadose pažymima, kad nustatytos įvairios pažaidos: plyšių tinklas, dangos irimas, išilginiai plyšiai, skersiniai plyšiai, duobės, dangos konstrukcijos deformacijos (nusėdimas) bei degradacijos požymiai dėl kurių yra nuolat apgadinami lėktuvai. Per praėjusius metus dangų būklė dar labiau pablogėjo, [vertinus ankstesnių metų analogiškų statybų kainas, planuojama kapitalinio remonto kaina - 410,0 tūkst. Eur. Rangovas privalėtų atlikti inžinerinius tyrinėjimus (patikslinti anksčiau darytus), parengti techninį darbo projektą, suremontuoti 14 000 kv. m aerodromo dangų. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, kad liko neįgyvendinta prieš dešimtmetį patvirtintoje Programoje didžioji dalis numatytų priemonių, o aerodromas prašome Jūsų paramos dėl 410,0 tūkst. Eur skyrimo 2018 m.
Eur skyrimo 2018 m. Valstybės investicijų programoje VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto darbams atlikti. PRIDEDAMA:
universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto skrydžių praktikų bazės Kyviškėse kilimo - tūpimo ir riedėjimo takų dangos konstrukcijos tyrimų rezultatų apibendrinimo kopija, 6 lapai. 2. Preliminari Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės lėktuvų riedėjimo takų ir perono kapitalinio remonto sąmata, 5 lapai. Svarstyti
5Lietuvos administracinių ginčų komisija,
2018-10-24 Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 9R-2313 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu skirti Lietuvos administracinių ginčų komisijai papildomai 137 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų ir 2 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo lėšų 2018 m. birželio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1376 įgyvendinimui. Šiuo įstatymu yra diferencijuoti ir nustatyti didesni, apylinkių teismų teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų dydžiams artimi, Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių, dirbančių Vilniuje, pareiginės algos koeficientai. Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, įvertinę naujus mokesčių reformą įgyvendinančius teisės aktus, atlikome naujus skaičiavimus ir nustatėme, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2019 m. darbo užmokesčiui trūksta 82 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1376 įgyvendinimui 2019 metais papildomai skirti 82 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų. Svarstant šį prašymą prašome atsižvelgti į tai, kad komisija atsakingai naudoja jai skirtas valstybės biudžeto lėšas. 2017 metais, nepaisant to, kad komisija rengėsi komisijos teritorinių padalinių steigimui, komisija sutaupė ir grąžino valstybės biudžetui 7,5 tūkstančio eurų darbo užmokesčiui ir 21,3 tūkstančio turtui įsigyti skirtų lėšų. Šiais metais dėl vėliau negu numatyta įstatyme į pareigas paskirtų komisijos narių ir valstybės tarnautojų komisija sutaupys ir valstybės biudžetui grąžins apie
6Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus,
2018-11-08
PILNAM UŽBAIGIMUI. Muziejui nuo 2006 m. vykdomam investiciniam projektui “Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastato Kaune, V. Putvinskio g. 55 rekonstravimas ir naujo priestato statyba“ iki dabar buvo skirta 11823 tūkst. €. Iki dabar jau yra atlikta statybos darbų ir įsigyta ilgalaikio turto už 10365 tūkst. €. Per ilgą projektavimo ir statybos laikotarpį keitėsi valiuta, mokesčių tarifai ir darbų įkainiai. Vykstant šiam Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus investiciniam projektui yra atlikti visi pastato vidaus ir fasadų restauravimo darbai, pastatyta ir įrengta naujas bibliotekos priestatas bei požeminės ventkameros. Šiuo metu vyksta objekto baigiamieji darbai. Prašome Jūsų 2019 metams investicinio projekto užbaigimui skirti 1354 tūkst. €, sklypo sutvarkymo darbams (atraminių sienų restauravimui, elektros tiekimo paleidimui-derinimui) ir ekspozicijų įrengimo darbų užbaigimui. Svarstyti Vyriausybei 7.
7Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, 2018-11-13 (1) Kreipiamės į Jus su prašymu, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas, svarstydamas klausimus, susijusius su 2019-2021 metų valstybės biudžeto formavimu, atkreiptų dėmesį į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos papildomo finansavimo poreikį.
(2) Prognozuojami Konkurencijos tarybai 2019 metų asignavimai išlaidoms, turtui įsigyti ir Valstybės investicijų programai yra 2 264 tūkst. EUR. Lyginant su 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintais asignavimais, 2019 metų asignavimai 15 tūkst. EUR mažesni. Realus asignavimų sumažėjimas yra dar didesnis, kadangi 25 tūkst. EUR, kaip ir visoms institucijoms, skirta dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir nuoseklaus darbo užmokesčio didėjimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
(3) Esminiai asignavimų pokyčiai ir jų priežastys pateikiami žemiau lentelėje: Valstybės biudžeto asignavimai, tūkst. Eur Pokyčių paaiškinimai 2018 m. planas 2019 m. projektas Suminis pokytis (2019-2018 m.) 2279 2264 -15 Didėja 75 tūkst. EUR:
EUR dėl Europos Sąjungos techninės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų mažesnės apimties.
metu Konkurencijos taryboje dirba 68 valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nors Lietuvos Respublikos Seimo valdyba yra patvirtinusi 93 leistinas pareigybes[3], prie kurių prisideda penki Konkurencijos tarybos nariai (valstybės pareigūnai). Su didžiausiu leistinu 98 dirbančiųjų skaičiumi, Konkurencijos tarybos nauda vartotojams galėtų būti reikšmingai didesnė, tačiau ją šiuo metu riboja nepakankamas finansavimas ir tinkamų administracinių patalpų trūkumas.
patalpų trūkumo Konkurencijos taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl galimo Konkurencijos tarybos persikėlimo į kitas patalpas. Konkurencijos taryba svarsto galimybę perimti Turto banko naudojamas ir patikėjimo teise valdomas administracines patalpas Vilniuje, Kęstučio g. 45. Tačiau tai priklausys ne tik nuo Konkurencijos tarybos, bet ir nuo spendimų, susijusių su Turto banko persikėlimo į kitas konsoliduotas patalpas.
faktorius – nepakankamas finansavimas Konkurencijos tarybos veiklos stiprinimui. 2018 m. kovo 6 d. susitikimo su Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku metu buvo sutarta, kad siekiant kurti kuo didesnę naudą vartotojams ir didinti konkurencingą aplinką Lietuvoje, būtina didinti tyrėjų bei ekspertų, vertinančių įmonių susijungimus (koncentracijas) bei tiriančius draudžiamus (kartelinius) susitarimus skaičių. Konkurencijos tarybos vertinimu, lėšų poreikis žmogiškųjų išteklių stiprinimui sudarytų 267 tūkst. EUR per metus.
EUR per metus. Dėl papildomo finansavimo Konkurencijos taryba 2018-06-22 d. raštu Nr. (7.39-37)6V-1600 kreipėsi į Finansų ministeriją, tačiau į pateiktus argumentus nebuvo atsižvelgta ir papildomi asignavimai nebuvo suplanuoti.
klausimus, Konkurencijos taryba 2018 m. spalio 24 d. iniciavo susitikimą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovais, kuriame pakartotinai aptarė patalpų ir papildomo finansavimo klausimus. Apibendrinta susitikimo informacija pateikta 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. (1.23E-31)6V-2678. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai pritarė Konkurencijos tarybos išdėstytiems argumentams ir Vyriausybės kanclerio vardu yra išsiųstas pavedimas Finansų ministerijai rengiant patobulintą 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą išnagrinėti galimybes numatyti Konkurencijos tarybai papildomus asignavimus.
Konkurencijos tarybos veiklos pobūdį, susijusį su plačia ir sudėtinga konkurencijos laisvės apsaugos sritimi, bei didele Konkurencijos tarybos kaip kolegialios institucijos atsakomybe priimant sprendimus, prašome Jūsų palaikymo ir pagalbos sprendžiant Konkurencijos tarybos finansavimo klausimus ir svarstant klausimus, susijusius su Konkurencijos tarybos finansavimu, 2019-2021 m. Projekte numatyti 267 tūkst. EUR papildomų valstybės biudžeto asignavimų.
prašome kreiptis į mus. Svarstyti
8Agrarinės ekonomikos institutas,
2018-11-14 Lietuvos Respublikos (LR) 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui (LAEI) numatyti asignavimai be LAEI pajamų įmokų sudaro 513 tūkst. EUR, iš jų darbo užmokesčiui — 447 tūkst. EUR. 2019 m.
(ŠMM), paskirstydama valstybės biudžeto projekto maksimalius asignavimus mokslo ir studijų išlaidoms, numatė, kad parama LAEI doktorantams (stipendijos) sudaro 27 tūkst. EUR, o lėšos studijoms finansuoti - 25 tūkst. EUR. Taigi, doktorantūros studijoms finansuoti yra skirta 52 tūkst. EUR. Iš 2019 m. visų LAEI numatytų asignavimų 513 tūkst. EUR atėmus darbo užmokesčiui skirtą finansavimą 447 tūkst. EUR ir 52 tūkst. EUR doktorantūros studijoms, kitoms instituto veiklos išlaidoms (mokslo straipsnių publikavimui, dalyvavimui konferencijose, duomenų įsigijimui bei mokslo darbuotojų darbo vietų išlaikymui: komunaliniams mokesčiams, ryšio paslaugoms ir pan.) finansuoti lieka 14 tūkst. EUR. Tokios lėšos yra akivaizdžiai nepakankamos institucijos veiklai. ŠMM teigia, kad biudžeto asignavimai mokslo ir studijų institucijoms yra paskirstytos pagal metodiką, atsižvelgiant į mokslo veiklos rezultatus, tačiau numatomų skirti asignavimų sumos rodo, kad metodika yra netinkama, nes nepadeda institucijoms gerinti mokslinių tyrimų kokybės. Prašome skirti papildomus asignavimus, kad Institutas galėtų efektyviai tęsti savo veiklą. Svarstyti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Levutė Staniuvienė, 2018-10-17 Argumentai:
sporto kompleksas Vytauto g. 14A Skuodo m., kuris vis dar nėra įgyvendintas. Projektas buvo parengtas iš savivaldybės biudžetinių lėšų už 25 000 Eur. Techninis projektas ekspertuotas, leidimas statybai išduotas 2015 metais. Projekto sąmatinė vertė
savivaldybė sporto komplekso statybai skiria 524 400 Eur. Kompleksą sudaro sporto salė, stadionas ir sporto aikštynas bei lauko inžineriniai tinklai.
Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 2 085 600 Eur. (du milijonai aštuoniasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai Eurų). Pasiūlymas: Skirti „Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksas Vytauto g. 14A Skuodo m.“ įgyvendinimui 2 085 600 Eur. (dviejų milijonų aštuoniasdešimt penkių tūkstančių šešių šimtų Eurų) sumą. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Levutė Staniuvienė, 2018-10-17 Argumentai: Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynas esantisVilniaus mieste Pranciškonų g. 1, numato vykdyti įvairią veiklą per įkurtą VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centrą“, kuris bus atviras ir prieinamas visuomenei. Apie tai liudija 630 tikinčiųjų parašų. Visas buvusio vienuolyno pastatų kompleksas kartu su bažnyčia įtrauktas į valstybės saugomų objektų registrą, visuose pastatuose reikalingas pilnas kapitalinis remontas. Pagal atliktus tyrimus ir parengtą projektinę dokumentaciją nustatyta, kad bendra reikalingų lėšų suma pagal sąmatą yra 5 mln. Eurų. Jokių lėšų iš valstybės biudžeto vienuolynui niekada nebuvo skirta. Bažnyčia prisidės iš tikinčiųjų aukų. Pasiūlymas:
Skirti Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynui esančiam Vilniaus mieste Pranciškonų g., 1 Pastato pilnam kapitaliniam remontui 5 mln. Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 3.
Jurgis Razma, 2018-10-18 Pasiūlymas: Preambulės 3 pastraipą išdėstyti taip:
„įvertindamas tai, kad 2019 metais bus tęsiama 2017
metais pradėta įgyvendinti struktūrinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos reforma (socialinis modelis), kurios kaštai vidutiniu laikotarpiu didins valdžios sektoriaus išlaidas;“ Pasiūlymas: Preambulės 4 pastraipą išdėstyti taip:
„įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradedamas
įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;“ Pasiūlymas: Preambulės 5 pastraipą išdėstyti taip:
„atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės
aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;“
Vytautas Kamblevičius, 2018-10-18 Argumentai: Norint pagerinti švietimo sistemą, svarbu suteikti mokykloms tinkamas sąlygas darbui. Pasiūlymas: Skirti lėšų Prienų rajono Stakliškių gimnazijos renovavimo darbams – 50 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Vytautas Kamblevičius, 2018-10-18 Argumentai: Atsižvelgiant į daugkartinius Prienų rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelio asfaltavimo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Pasiūlymas: Skirti lėšų Prienų rajono keliui Nr. 3305 Stakliškės
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Vytautas Kamblevičius, 2018-10-18 Argumentai:
paminėti buvo atlikti 1989 metais Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkų nustatyto Europos kontinento geografinio centro Vilniaus rajono savivaldybės Bernotų kaime lankymo komplekso infrastruktūros įrengimo darbai. Siekiant išlaikyti kompleksą patrauklų visuomenei, reikalingos papildomos lėšos. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Europos geografinio centro išlaikymui – 30 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Arvydas Anušauskas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Juozas Olekas 2018-10-19 Argumentai:
rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų), atlyginimų vidurkis buvo 559 Eur, kai tuo tarpu Statistikos departamento paskelbtas vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – beveik 930 Eur. Nors Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos suteikia teisę nustatyti didesnius pareigybinius koeficientus, tačiau atitinkami pokyčiai Centro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjime galimi tik gavus atitinkamą finansavimą. Taip būtų sprendžiama Centro darbuotojų mažų atlyginimų problema.
Lėšų šaltinis: Iš valstybės investicinių projektų (VIP) lėšų, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo IV skirsnio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras asignavimai išlaidomas ir jį išdėstyti taip:
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos Iš viso Iš jų Asignavimai išlaidoms Asignavimai turtui įsigyti Iš viso Iš jų darbo užmokesčiui Lietuvos gyventojų 2 638 2 505
genocido ir rezistencijos 3 000 2 867 2105 tyrimo centras
8Seimo narys Jurgis Razma,
2018-10-22 Argumentai: Pažymėtina, kad finansuojami mažesnių rajonų lyginant su Plunge sporto kompleksai ar plaukimo baseinai, pavyzdžiui, Širvintose, o Plungės rajono sporto bendruomenė ir moksleiviai niekaip nesulaukia sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pradžios. Bendra Plungės savivaldybės parengto projekto vertė 3.900.000 eurų, savivaldybės prisidėjimas - apie 41 proc. (tai yra apie 1.600.000 Eur). Pasiūlymas:
Skirti Kūno kultūros ir sporto departamento VIP programai projekto „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso Plungėje, Mendeno g. 1C, statyba (I etapas)” įgyvendinimui 770 tūkst. Eur. sumą. Argumentai: Nors vyriausybei vadovauja buvęs Policijos departamento vadovas ir, atrodo, turėtų gerai žinoti prieš įgyvendinant policijos sistemos reformą duotus pažadus, deja biudžeto projekte numatytų mokos fondo lėšų nepakanka policijos pareigūnų atlyginimų finansavimui. Pasiūlymas:
Skirti Policijos departamentui papildomai 4 mln. Eur. mokos fondui padidinti. Lėšų šaltinis: Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos programa 01.87.
Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas didėja 5,7 mln eur. lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės. Todėl siūlau sumažinti asignavimus šiai programai 4 770 tūkst. Eur. Svarstyti
9Seimo narys Eugenijus Jovaiša,
2018-10-22 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerija Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimui 2019 m. numato skirti 1545 tūkst. Eur asignavimus. Už šias lėšas bus įrengtos knygų saugyklos pastato išorinės konstrukcijos: užbaigtas stogo, fasadų apdailinis ir vidaus sienų mūro įrengimas, sumontuoti stikliniai fasadai iš T. Vrublevskio gatvės pusės, sudėtos lauko durys ir langai. Vis dėlto atliekant pastato išorės rekonstravimo ir montavimo darbus būtina pakloti vidaus inžinerinius tinklus, susijusius su pastato išorinėmis konstrukcijomis (725 tūkst. Eur), įrengti gelžbetoninius laiptų ir grindų pasluoksnius, atriumą su laiptinėmis (197 tūkst. Eur), atlikti visus neatidėliotinus vidaus įrengimo ir apdailos darbus (533 tūkst. Eur). Padidinus ir papildomai gavus 1455 tūkst. Eur, 2019 m. būtų atlikti pagrindiniai saugyklos pastato rekonstravimo darbai: įrengtas mansardinis aukštas, dvejos laiptinės, atlikti išorės bei vidaus apdailinio mūro darbai, įrengti grindų pasluoksniai, stikliniai fasadai, sudėtos lauko durys bei langai ir pradėti objekto rekonstravimui reikalingo pirmo vidaus inžinerinių tinklų ir apdailos etapo darbai. Pasiūlymas:
Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais kapitalo investicijoms vietoje 1545 tūkst. Eur skirti 3000 tūkst. Eur Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje, rekonstravimo darbams atlikti.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas:
10Seimo narys Eugenijus Jovaiša,
2018-10-22 Argumentai: LMA Vrublevskių biblioteka keliose skaityklose dėl nusidėvėjusių pasenusių langų šaltuoju metų sezonu negali užtikrinti bent minimalios darbui reikalingos temperatūros (atšalus skaityklose tebūna iki 14° šilumos). Be to, prasidėjus knygų saugyklos rekonstrukcijos darbams dėl padidėjusios vibracijos grėsmė iškilo 1976 m. sukurtam vitražui. Jis šiuo metu greitai deformuojasi ir gali netrukus suirti. Normaliam Bibliotekos darbui užtikrinti dviejose skaityklose šiuo metu būtina pakeisti keturis langus ir vienerias balkono duris. Sąmatinė šių darbų vertė - 20 tūkst. Eur. Neatidėliotiniems vitražo konservavimo ir restauravimo darbams reikia 15 tūkst. Eur. Bendra visų šių darbų vertė būtų 35 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Lietuvos mokslų akademijai (LMA Vrublevskių bibliotekos steigėjai) 2019 metais LMA Vrublevskių bibliotekos langų ir balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas:
11Seimo narys Eugenijus Jovaiša,
2018-10-22 Argumentai: Kėdainių šviesioji gimnazija vykdo ugdomąją veiklą XVII a. pastate, kuris yra įtrauktas į paveldą ir nėra pritaikytas šiuolaikiniams visapusiškiems vaikų poreikiams. Dar 2013 m. gimnazijai vietos mecenato pastangomis buvo padovanotas šalia esantis pastatas, kuriam yra reikalinga rekonstrukcija.
LR Švietimo ir mokslo ministerija 2014-2016 metais iš švietimo įstaigų modernizavimo programos skyrė 363 658 €, nors projektinė vertė buvo – 2 519 545 €. Nuo 2017 metų pastatas yra užkonservuotas, rekonstrukcija yra sustabdyta. Kiekvienais metais gimnazijoje mokosi apie 500 mokinių pagal bendrojo ugdymo programas. Nuo 2014 m. gimnazijoje veikia neformalus švietimo skyrius
„Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kurioje mokinių skaičius auga. Šiuo metu
ugdomi 129 mokiniai iš Kėdainių rajono progimnazijų ir pagrindinių mokyklų. Deja, dėl turimos infrastruktūros gimnazijoje yra nepriimami mokytis visi norintys vaikai tiek pagal bendrojo ugdymo programas, tiek pagal neformalaus ugdymo programas. Pasiūlymas: Skirti Kėdainių šviesiosios gimnazijos pastato (Didžiosios g. 60) rekonstrukcijos įgyvendinimui 1 000 000 € (vieną milijoną eurų)
penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) įtraukti į 2020 metų biudžeto planavimą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
12Seimo narys Mindaugas Puidokas,
2018-10-23
Kauno Aleksoto žalumoje paskendęs Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) jau daugiau kaip 90 metų kviečia pažinti ir džiaugtis gausiomis augalų kolekcijomis, didžiausia Lietuvoje oranžerija. Augalų ekspozicijos ir brandus parkas su įdomia tvenkinių sistema, skleidžiasi ne tik kaip vieta moksliniams tyrimams. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms. Tačiau sėkmingai VDU KBS veiklai tęsti ir plėtoti reikalinga teritorijos inžinierinės infrastruktūros rekonstrukcija. Tam reikalingomis lėšomis universitetas nedisponuoja. 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Vyriausybės kanceliarijai bei LR Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė raštą „dėl valstybės lėšų poreikio konsoliduoto Vytauto Didžiojo universiteto su jungimu susijusioms veikloms“, kuriame prašoma skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“. Šio projekto įgyvendinimas suteiktų galimybę užtikrinti numatytus Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos perkėlimą į VDU KBS bei vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimą. Šis projektas orientuotas į VDU Gamtos mokslų fakulteto vykdomos MTEP ir studijų veiklos stiprinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Pažymėtina, kad VDU į Valstybės investicijų 2018-2019 m. projektą investicijų projektą „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilibero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“ teikė ir 2017 m. Tačiau finansavimo nepagrįstai nesulaukė. Dar 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros gairių aprašo patvirtinimo“ aprašu buvo siekiama užtikrinti Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos stabilumą ir tęstinumą, tačiau tam lėšos iki šiol nėra skirtos. PASIŪLYMAS:
Skirti lėšų investiciniam projektui „Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, Ž. E. Žilbero g. 9, Kaune, rekonstrukcija“:
perkėlimui į VDU KBS ir
biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centro įkūrimui. LĖŠŲ ŠALTINIS: Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Svarstyti
13Seimo narys Vytautas Juozapaitis,
2018-10-23 Argumentai: Šaukoto Švč.
Trejybės bažnyčios pastatų kompleksas: bažnyčia, varpinė, svirnas ir klebonija yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą kaip ypatingų statinių kompleksas. Šaukoto bažnyčios varpinė yra pripažinta avarinės būklės, jos būklė sparčiai blogėja, parapija yra maža, gautos pajamos per rinkliavą sekmadieniais siekia vos 20 – 30 eurų. Parengtas ir 2018 m. rugsėjo pradžioje patvirtintas Šaukoto bažnyčios varpinės tvarkybos darbų (restauravimo, konservavimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) projektas ir gautas leidimas tvarkybos darbams. Pagal projektą neatidėliotiniems darbams atlikti reikalinga 56 151 euras. Pasiūlymas:
Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios varpinės (U.K. 28101) – Lietuvos kultūros paveldo statinio – neatidėliotiniems avarinės būklės likvidavimo darbams 2019 metais skirti 56 151 eurą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapijos kreipimasis. Svarstyti
14Seimo narys Arvydas Nekrošius,
2018-10-23 Argumentai: Lengvatinio PVM tarifo taikymas prenumeruojamai periodinių leidinių pristatymo paslaugai sumažintų pristatymo kaštus leidėjams. Sutaupytos lėšos pasitarnautų kokybiškesniam turinio kūrimui, periodinių leidinių kainos stabilizavimui ir sklaidai regionuose, kur leidinių išplatinimo kaina yra pakankamai didelė. Pasiūlymas:
Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 % PVM tarifą prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymo paslaugai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. PVM mokesčio tarifai yra nustatomi PVM įstatymu, o ne tvirtinant atitinkamų metų biudžeto rodiklių įstatymą. 15.
15Seimo narys Arvydas Nekrošius,
2018-10-23 Argumentai: Raseinių rajono žvyrkelių būklė yra prasta ir kelia daug problemų gyventojams. Nemažai šių kelių likę be dangų – tik gruntas. Daugelyje žvyrkelių reikia atstatyti sankasas, šalikelėse įrengti griovius, vandens pralaidas. Itin prastos kokybės krašto kelių ilgis (su DBI balu >=3) savivaldybėje sudaro 115,37 km. Tai didžiausias tokių kelių ilgis Lietuvoje. Atsižvelgiant į daugkartinius Raseinių rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelių tvarkymo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Raseinių rajono krašto keliams, su DBI balu >=3 sutvarkyti – 1 000 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
16Seimo narys Arvydas Nekrošius,
2018-10-23 Argumentai: Raseinių mieste reikalingas universalus sporto kompleksas, kuris leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone. Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Numatomas statybų etapiškumas. Pirmajame etape numatoma statyti universalią sporto salę su persirengimo patalpomis ir treniruočių salėmis, antrajame – numatyta statyti vandens pramogų centrą su 25 metrų ilgio, 4 takų plaukimo baseinu. Pirmuoju etapu statomas baseino pastatas. Projektuojama taip, kad vykdant antrojo etapo statybos darbus, pastato dalis, pastatyta pirmajame etape, galėtų funkcionuoti ir netrukdytų statybos darbų vykdymui. Pirmojo etapo kompleksas (universali salė) projektuojama dviejų lygių.
Pirmajame lygyje planuojama pagrindinių funkcinių patalpų grupė, kurią sudaro daugiafunkcinės paskirties salė (1 aukšto, apie 8 m aukščio) su 500 vietų transformuojamomis žiūrovų tribūnomis. Antrajame lygyje planuojamos treniruoklių ir aerobikos salės, atskiru ryšiu sujungtos su pagalbinių patalpų grupėmis taip, kad nesikirstų sportuojančiųjų bei žiūrovų srautai. Baseinas ir vandens pramogų centras projektuojamas vieno aukšto, blokuojamas prie universalios salės koridoriaus, kuris tampa etapų jungtimi ir atskiria-paskirsto sportuojančius salėse ir baseine. Baseino pastato dalis, kitaip nei salės, projektuojama su rūsiu, skirtu baseino pogrindžiui ir techninėms patalpoms. Projekto 90 proc. turėtų finansuoti Vyriausybė, 10 proc. prisidėtų Raseinių rajono savivaldybė. Bendra komplekso skaičiuojamoji kaina 6 200 000 Eur (šeši milijonai du šimtai tūkstančių eurų). Pasiūlymas:
Skirti „Sporto komplekso statybai su baseinu prie Raseinių miesto sporto mokyklos“ įgyvendinimui 6 200 000 Eur (šešių milijonų dviejų šimtų tūkstančių eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Kęstutis Bartkevičius Juozas Imbrasas Ona Valiukevičiūtė, 2018-10-23 Argumentai: Sumažintas PVM tarifas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką, padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą ir skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą. Pasiūlymas:
Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti.
Nepritarti. PVM mokesčio tarifai yra nustatomi PVM įstatymu, o ne tvirtinant atitinkamų metų biudžeto rodiklių įstatymą. 18. Seimo narė Aušra Papirtienė, 2018-10-24 Argumentai Siekiant įgyvendinti LR Seimo patvirtintų Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių nuostatas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė ir vykdys lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programą. Programos paskirtis – lietuviškosios tapatybės ir kalbinės savimonės stiprinimas Lietuvoje ir emigrantų bendruomenėse. Įgyvendinant programą numatomos šios priemonės:
sąmoningumui ugdyti ir lietuviškajai tapatybei stiprinti, lietuvių kalbos sklaidai užtikrinti, kalbos mokymosi motyvacijai skatinti) – 140,0 tūkst. Eur;
priemones ir atsižvelgiant į skirtingus visuomenės tikslinių grupių poreikius, parengimas ir pateikimas (įvairaus pobūdžio TV ir radijo laidos, užsakomieji straipsniai respublikinėje ir regioninėje spaudoje ir kt.) – 100,0 tūkst. Eur;
nuostatų tyrimai; bendruomenių kalbinės ir regioninės savivertės formavimas; tyrimų rezultatų panauda regionų sociokultūrinei plėtrai) – 185,0 tūkst. Eur;
4Lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą atskleidžiančių literatūros,
teatro, muzikos ir kt. kūrinių rėmimas ir sklaida – 80,0 tūkst. Eur;
visuomenės dialogo plėtojimas dėl lietuvių kalbos perspektyvos ir sklaidos (forumai, konferencijos, leidiniai) – 45,0 tūkst. Eur;
jų pritaikymas – 50,0 tūkst. Eur. Iš viso programos įgyvendinimui 2019-2022 metais reikalingi 600,0 tūkst. Eur, 2019 m. numatytoms priemonėms įvykdyti reikalingi 150 tūkst. Eur. Pasiūlymas Skirti 2019 metams 150 tūkst. Eur.
Eur. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomai lietuvių kalbos prestižo 2019-2022 metų programai įgyvendinti. Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš
19Seimo narys Raimundas Martinėlis,
2018-10-25 Argumentai: Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo pastatyta 1877 m. Neogotikinio stiliaus, su pristatytu 56,5 m aukščio kvadratiniu varpinės bokštu. Parapija neišsiskiria ypatingu dydžiu, todėl surenkamos aukos yra neženklios. Bažnyčios patalpos yra šaltos ir drėgnos, todėl, nesant šildymo sistemos, artėjama prie to, kad atsiranda pelėsis, keliantis grėsmę į pamaldas susirenkančių žmonių ir mišias laikančių kunigų sveikatai. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai, šildymo sistemai įrengti – bendras lėšų poreikis – 200 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Svarstyti
20Seimo narys Raimundas Martinėlis,
2018-10-25 Argumentai: Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-07-24 įsakymu Nr. V-889 „Dėl medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus, ligoninės ambulatorinės reabilitacijos skyriuje privaloma turėti terapinį baseiną arba vandens taką arba vertikalias vonias. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje toliau teikti teisės aktų reikalavimus atitinkančias ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, skirtas palaikyti pacientų fizinį pajėgumą, atkurti jų gebėjimus atlikti kasdienės veiklos veiksmus, skatinti socialinį savarankiškumą, mokyti ligų komplikacijų profilaktikos.
Pasiūlymas: Skirti lėšų Projektui „Vertikalios vonios įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje“: Patalpų statybiniams darbams, plotas 34,33 m2 – 110 000 Eur; Vėdinimo ir sausinimo sistemai, 1 vnt. – 15 000 Eur; Vertikalios vonios technologinei įrangai, 1 vnt. – 35 000 Eur. Iš viso – 160 000 Eur. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Svarstyti
21Seimo narys Raimundas Martinėlis,
2018-10-25 Argumentai: Prasta patalpų būklė yra terapinio profilio skyriuose, kurių būklė dėl fizinio nusidėvėjimo netenkina Lietuvos higienos normos HN 47:2011
„Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“. Šiuose skyriuose būtina atlikti lubų, sienų, grindų dangos atnaujinimo, durų keitimo, sanitarinių patalpų remonto bei dalies pertvarų keitimo darbus. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje toliau teikti teisės aktų reikalavimus atitinkančias terapijos profilio ir geriatrijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pagerėtų pacientų gydymosi prieinamumas ir kokybė, taip pat įstaigos darbuotojų darbo sąlygos. Programos tikslui pasiekti numatomas uždavinys – VŠĮ Rokiškio rajono infrastruktūros pritaikymas terapijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Bendras terapijos profilio skyrių plotas sudaro – 1100 kv. m., statybos remonto darbų 1 kv. m. kaina – 540 Eur.
Pasiūlymas: Skirti lėšų Projektui „Terapinio profilio skyrių patalpų remontas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje” – bendras lėšų poreikis šio skyriaus remontui – 594 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Svarstyti
Arūnas Gumuliauskas Aušra Papirtienė, 2018-10-25 Argumentai:
tai Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1151 „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio“. Atkreiptinas dėmesys, kad 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu aprobavo ir įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate 1920–1927 m. posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimas, buvo priimti vieni iš svarbiausių Lietuvos Respublikos teisės aktai (1922 m. Valstybės Konstitucija, žemės, švietimo, lito ir kiti svarbūs valstybingumui įstatymai. Seimo Valstybės istorinės atminties komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį į Kauno Maironio universitetinės gimnaziją. Gimnazijos pastatas reikalauja neatidėliotinos rekonstrukcijos, nes daugelį metų šis pastatas nebuvo remontuojamas ir nėra Švietimo ir mokslo ministerijos į Valstybės investicijų programą. Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skirti lėšų Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcijai. Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato rekonstrukcija į 2018–1920 metų Valstybės investicijų programą nėra įtraukta.
Minint Steigiamojo Seimo 100-metį numatoma surengti nemažai renginių (taip pat ir tarptautinę konferenciją), kurie vyks Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje. Pasiūlymas: Skirti 1 milijoną 765 tūkst. Eur Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti (Gimnazijos 3, Kaunas). Lėšas paskirstyti tokia tvarka: 765 tūkst. Eur – iš 2019 metų biudžeto, 1 milijoną Eur – iš 2020 metų biudžeto. Lėšų šaltinis:
Valstybės investicijų programa, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdžio 2018 m. spalio 17 d. protokolo išrašas. Svarstyti
Laimutė Matkevičienė, 2018-10-25 Argumentai: Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60km). Kaišiadorys yra svarbus geležinkelio mazgas. Per miestą eina geležinkelis Vilnius – Kaunas ir jo atšaka į Šiaulius, dalinantis Kaišiadorių miestą į dvi dalis. Pėsčiųjų tiltas, įrengtas virš geležinkelio, yra vienintelis statinys, skirtas pėstiesiems patekti į norimą miesto dalį, į geležinkelio stotį arba į peronus, kuriuose stoja traukiniai, vykstantys iš Vilniaus į Kauną, atvirkštine ir kitomis kryptimis. Statūs minėto pėsčiųjų tilto laiptai tapo neįveikiama kliūtimi vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikų vėžimėliais bei neįgaliesiems miesto gyventojams ir miesto svečiams. Tiltas apriboja norinčiųjų patekti į Kaišiadorių socialinių paslaugų centrą, kuriame veikia net keletas neįgaliuosius vienijančių organizacijų, galimybes, nes jis visiškai nepritaikytas neįgaliųjų eismui.
Tiltas neužtikrina neįgaliesiems lygių teisių ir galimybių visuomenėje ir pažeidžia neįgaliųjų socialinės integracijos principus. Kaišiadorių mieste, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos miestų, visuomenė senėja. Gyventojų, kuriems reikia patogesnės ir patrauklesnės aplinkos dalis, gerokai didėja, įskaitant visus judėjimo, suvokimo ir kitokių sunkumų turinčių gyventojų grupes (neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, vaikai ir kt.). Ši dalis gyventojų patiria netiesioginę diskriminaciją dėl nepritaikytos fizinės aplinkos. Pasiūlymas:
Skirti 2019 metams 8 mln. eurų Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai, restauravimui ir pritaikymui neįgaliesiems. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Laimutė Matkevičienė, 2018-10-25 Argumentai: Všį Elektrėnų profesinio mokymo centre mokosi beveik 800 moksleivių ir yra viena iš didžiausių mokymo įstaigų visoje savivaldybėje. Mokymo centras ruošiasi tinkamai priimti vis didėjantį moksleivių srautą. Pagal “Všį Elektrėnų profesinio mokymo centro pastatų energetinio ūkio modernizavimo” projektą: jau atlikti stogo renovacijos darbai, pakeisti langai ir lauko durys, renovuota šildymo sistema, elektros instaliacija. Šio projekto užbaigimui yra reikalinga 150 tūkst., eurų suma, bendrabučio pastato likusių trijų išorinių sienų apšiltinimui. Pasiūlymas:
Skirti 2019 metams 150 tūkst. eurų VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro bendrabučio likusių trijų išorinių sienų apšiltinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 25.
Arūnas Gelūnas, 2018-10-29 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad iš visų švietimo pakopų didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje. Kaip rodo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 10 000 000 Eur (dešimt milijonų eurų) ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Svarstyti
26Seimo narys Kazys Strakevičius,
2018-10-29 Argumentai: Pernai metais Lietuvą nusiaubė kelis mėnesius trukusios liūtys, šiais metais užėjo neprognozuota sausra. Dėl tokių nepalankių meteorologinių sąlygų nukentėjo šalies žemės ūkis, patirti nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų. Žemdirbiai tikėjosi, kad dabartinė Vyriausybė atsižvelgs į gamtos žemdirbiams padarytus nuostolius ir bent kitiems metams nemažins žemės ūkiui skiriamų asignavimų, išlaikys bent šiais metais skirtą Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų finansavimą. Tačiau 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas žemdirbius skaudžiai nuvylė.
Vietoje teisėtų lūkesčių, kad dėl dvejus metus trukusių nepalankių žemdirbiams klimatinių sąlygų, Vyriausybė padidins finansavimą žemės ūkiui, deja 2019 metams biudžeto projekte žemės ūkio sričiai numatomas net 9 proc. mažesnis finansavimas. Pagal pateiktą 2019 m. valstybės biudžeto projektą visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 984,9 mln. Eur arba 97,4 mln. Eur, t. y. -9 proc., mažiau negu 2018 m. ES lėšos sudaro 756,9 mln. Eur ir yra 69,9 mln. Eur, t. y. -8,5 proc., mažesnės palyginti su 2018 m. Bendrojo finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos sudaro 200,5 mln. Eur ir yra 28,7 mln. Eur, t. y. -12,5 proc., mažesnės negu 2018 m. Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms 2019 m. numatyta skirti 957 021 mln. Eur. Palyginti su 2018 m. Žemės ūkio ministerijos asignavimai mažėja 96,8 mln. Eur, iš jų: ES lėšos mažėja 69,9 mln. Eur (-8,5 proc.); valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos mažėja 28,1 mln. Eur (-13,6 proc.);
Neramina tai, kad šalyje nemažėjant afrikinio kiaulių maro pasireiškimams, 0,6 mln. eurų arba -2,1 proc. mažinami asignavimai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Jau tapo tradicija, kad melioracijos įrenginių rekonstrukcijai bei naujų statybai ir sekantiems metams nenumatoma skirti nei euro. Toks biudžetas, jeigu jis bus priimtas Seime be pakeitimų, netenkina žemdirbių, verta prisiimti, kad ir praėjusysis metais priimant 2018 metų valstybės biudžetą žemės ūkio sričiai taip pat 9 proc. buvo sumažintas finansavimas, reiškia, kad per du metus asignavimai žemės ūkiui mažėja 18 proc. Pasiūlymai:
Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 metais papildomai skirti: 28,1 mln. Eur valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšų, 25 mln. Eur Melioracijos programos įgyvendinimui, 0,6 mln.Eur Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Lėšų šaltinis: 53,7 mln.
Eur skirti iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš
Gintautas Kindurys, 2018-10-30 Argumentai: Ignalinos rajono Vidiškių kaime, kuriame gyvena 883 gyventojai, nėra pakankamos infrastruktūros, skirtos praleisti aktyvų laisvalaikį, o esama infrastruktūra susidėvėjusi. Universalios sporto aikštelės tikslas – gerinti viešojo naudojimo infrastruktūrą, susijusią su laisvalaikio ir sporto veikla Vidiškių kaime, kuria naudotųsi ne tik vietos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Įrengus aikštelę būtų stiprinamas Vidiškių kaimo gyventojų bendruomeniškumas, organizuojami sporto renginiai, skatinama sveika gyvensena ir aktyvus Vidiškių kaimo gyventojų laisvalaikio praleidimas per sportą. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Universalios sporto aikštelės įrengimui Ignalinos rajono Vidiškių kaime – bendras lėšų poreikis 75 000 Eurų. Lėšų šaltinis:
Gintautas Kindurys, 2018-10-30 Argumentai: Ignalinos rajone esantis Prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus lankytojams atidarytas nuo 1961 m. Muziejuje eksponatams skirti net penki kambariai. Muziejuje eksponuojami žymiausi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, nuotraukos ir kiti eksponatai. Muziejuje vyksta edukaciniai renginiai, minima Tarptautinė muziejų diena, organizuojami muzikos, poezijos vakarai. Muziejų aplanko tiek pavieniai lankytojai, tiek organizuotos ekskursijos, sulaukta svečių ir iš užsienio. Muziejus įkurtas name, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Namas pastatytas 1897 metais. Jį projektavo pats Adomas Hrebnickis. Iki 1993 m. stogas buvo dengtas skiedromis. 1993 m.
1993 m. Kultūros paveldo inspekcija leido fiziškai susidėvėjusią stogo dangą apdengti pluoštinio cemento banguotais lakštais, kurie šiuo metu yra blogos būklės, apskardinimas pažeistas rūdžių, vėjalentės pažeistos pūvinio. Terasos durys ir langai, apvadai ir palangės, rūsio durys, bei namo kaminai susidėvėję, todėl visa tai būtina remontuoti. Dėl to Ignalinos rajono savivaldybė yra parengusi profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus paprastojo remonto techninį projektą ir jam įgyvendinti reikalingos lėšos, skirtos susidėvėjusioms pastato vietoms atnaujinti, kad nekeltų grėsmės pastato išsaugojimui ir žmonių saugumui. Pasiūlymas:
Skirti lėšų profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus Rojaus kaime Ignalinos rajone remonto darbams 220 000 Eurų. Lėšų šaltinis:
Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis, 2018-10-30 Argumentai: VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos centro Švenčionėlių padaliniui reikalingas pastato fasado remontas, stogo keitimas, iš dalies langų ir durų, kadangi pastatas yra beveik avarinės būklės, yra atskilusių (kabančių) elementų. Taip pat reikalingas remontas fasado, stogo, langų, durų Pabradės padalinyje. Pabradės padalinyje yra didelės šilumos sąnaudos. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Švenčionių rajono savivaldybės Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Švenčionėlių ir Pabradės padalinių modernizavimui – bendras lėšų poreikis 643 000 Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Sveikatos apsaugos sritis. Argumentai: Švenčionių ligoninėje reikalingas operacinio bloko remontas bei nauja įranga, kadangi įranga yra pasenusi. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Švenčionių rajono ligoninės vidaus patalpų modernizavimui, įrangos reanimacijos skyriui, sterilizacinei bei operacinių blokui įsigyti – bendras lėšų poreikis 788 000 Eurų.
Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Sveikatos apsaugos sritis. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Švenčionių rajone sporto infrastruktūros būklė yra nepatenkinama. Esama situacija tokia, kad Švenčionių rajone teikiamų sporto paslaugų kokybė neatitinka tikslinių grupių (mokinių, suaugusiųjų, sportininkų profesionalų) poreikių dėl infrastruktūros nebuvimo ir netinkamumo. Numatomo projekto „Universalios arenos Švenčionėlių mieste įkūrimas“ investicijos prisidėtų prie prasmingo sportinio produkto kokybės gerinimo bei naujų vartotojų pritraukimo. Kadangi objektas bus strategiškai geroje vietoje, jis taps ne tik Švenčionių rajono, bet ir aplinkinių rajonų sportinės veiklos centru bei padidins Švenčionių rajono patrauklumą konkurencingumą. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Universalios arenos Švenčionėlių mieste įkūrimui – bendras lėšų poreikis 300 000 Eurų. Lėšų šaltinis:
Vida Ačienė Rima Baškienė, 2018-10-30 Vitalijus Gailius 2018-11-06 Juozas Olekas 2018-11-13 Vytautas Kamblevičius 2018-11-13 Valentinas Bukauskas 2018-11-15 Argumentai: Įvertinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vykdomų funkcijų svarbą ir numatomas veiklos perspektyvas būtina užtikrinti reikiamą šios tarnybos finansavimą. Įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą saugomų teritorijų direkcijoms darbo užmokesčio fondui trūks per 740 000 Eur. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 740 000 Eur. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbo užmokesčio fondui padidinti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.
31Seimo nariai:
Rima Baškienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Aušra Norkienė, 2018-10-30 Argumentai: Įvertinant tai, kad 2019 metais bus didinami atlyginimai daugeliui sričių darbuotojų ir siekiant, kad kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimas būtų artimai proporcingas kitų sričių darbuotojų atlyginimų didėjimui, primenant, kad kultūros sritis buvo ir yra įvardinama kaip viena iš prioritetinių sričių, atkreipiant dėmesį, kad savivaldybių galimybės didinti kultūros darbuotojų atlyginimus yra labai ribotos, siūlome numatytus Valstybės biudžete asignavimus Kultūros sričiai, darbuotojų darbo užmokesčiui 2160 tūkst. eurų sumą padidinti 2000 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Skirti 2160 4160 tūkst. eurų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti; Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš
32Seimo narė Rima Baškienė,
2018-10-30 Argumentai: Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė privataus asmens dovaną – pastatą Kuršėnuose, adresu Vytauto g. 1, ir numatė jį pritaikyti ypatingai reikalingam objektui – viešajai bibliotekai su skaitykla ir parodų sale. Savivaldybės biudžeto lėšomis parengtas techninis projektas „Prekybos paskirties pastato rekonstravimas ir paskirties keitimas“, 2018 metais atliktos viešųjų pirkimų procedūros, pasirašyta rangos sutartis ir pradėti pastato rekonstravimo darbai Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Įvertinant svarų Šiaulių rajono savivaldybės indėlį į visuomenės reikmėms skirto pastato pritaikymą, būtų reikšmingas ir svarbus Valstybės prisidėjimas įrašant šį objektą į Valstybės investicijų programą ir skiriant 100 tūkst. Eur. 2019 metams numatytų rekonstrukcijos darbų atlikimui. Pasiūlymas:
Skirti 100 tūkst. eurų Šiaulių rajono savivaldybės pastato Kuršėnuose, Vytauto g.
1, rekonstravimui ir pritaikymui Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai. Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės skolos aptarnavimo mažinimo. Svarstyti
33Seimo narys Algimantas Dumbrava,
2018-10-30 Argumentai: Zarasų rajone keičiantis gyventojų struktūrai pagal amžių bei įvykdžius vaikų globos namų deinstitucionalizavimo reformą, Antazavės vaikų globos namų patalpas planuojama pritaikyti naujoms socialinėms paslaugoms rajone – senelių namų įkūrimui bei sukurti socialinę infrastruktūrą socialiai pažeidžiamiems asmenims. Pasiūlymas: Skirti Antazavės vaikų globos namų pritaikymui senelių namų įkūrimui 400 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei
34Seimo narys Algimantas Dumbrava,
2018-10-30 Argumentai: Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1989 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių. Šiuo metu futbolas žaidžiamas tiesiog ant smėlio. Pasiūlymas: Skirti Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 530 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
35Seimo narys Algimantas Dumbrava,
2018-10-30 Argumentai: sparčiai nykstant gyventojų skaičiui kaimuose, Imbradas (seniūnijos centras) pasižymi tuo, kad gyventojų skaičius jame išlieka stabilus. Tačiau gyventojai neturi veikiančio kultūros centro, kuris yra labai svarbus gyvenimo kokybei kaime. Pasiūlymas: Skirti Imbrado kultūros centro rekonstrukcijai 382 tūkst. Eur.
Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
36Seimo narys Algimantas Dumbrava,
2018-10-30 Argumentai: Salako kultūros centro vidaus patalpos nebuvo remontuotos nuo pat kultūros centro pastatymo pradžios 1986 m. Pasiūlymas: Skirti Salako kultūros centro vidaus patalpų remontui 240 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
37Seimo narys Algimantas Dumbrava,
2018-10-30 Argumentai: Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelė niekada nebuvo rekonstruota nuo pat mokyklos įkūrimo 1987 m. Dėl susidėvėjusios sporto aikštelės infrastruktūros, neįmanoma kokybiškai vesti kūno kultūros pamokų bei sporto būrelių. Pasiūlymas: Skirti Visagino „Atgimimo“ gimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcijai 210 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
38Seimo narys Algimantas Dumbrava,
2018-10-30 Argumentai: Zarasų krašto muziejus, siekia išsaugoti Zarasų miesto senamiesčio dalį ir joje esančius kultūros paveldo statinius, ypač
kultūrinėms reikmėms - kultūros paveldo pažinimui. Minėtame pastate planuojama įkurti Šarūno ir Nomedos Saukų galeriją bei atskleisti iškilių Zarasų krašto žydų tautos atstovų kultūrinį palikimą per Žydų kultūros kelio plėtojimą. Tokiu būdu per iškilių vietos kūrėjų ir kraštiečių pristatymą, siekiama turistinio sezoniškumo mažinimo ir lankytojų srautų didinimo Zarasų mieste - Lietuvos kurortinėje teritorijoje, Lietuvos pasienyje (su Latvija ir Baltarusija). Pasiūlymas: Skirti Zarasų krašto muziejaus plėtrai 260 tūkst. Eur.
Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
39Seimo narys Algimantas Dumbrava,
2018-10-30 Argumentai: Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus patalpos eksploatuojamos nuo 1971 m. be kapitalinio remonto. Vidaus patalpų sienų, lubų dažai suskeldėje, vietomis atšokęs sienų tinkas, esama PVC grindų danga susidėvėjusi, sunkiai valoma, dėl įplyšimų jos eksploatacija pavojinga, nes galima užkliūti. Esama šildymo, apšvietimo sistema tiek fiziškai, tiek morališkai susidėvėjusi. Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacija nesandari, vamzdynai pažeisti korozijos, ant radiatorių nėra termostatų, todėl sistemos reguliavimas yra komplikuotas. Investicinis projektas buvo teiktas 2018 m., tačiau lėšų nebuvo skirta. Pasiūlymas: Skirti gimnazijos vidaus patalpų, inžinerinių sistemų modernizavimui ir ugdymo bazės atnaujinimui (baldų, įrangos, inventoriaus) 1 011 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Jonas Jarutis, 2018-11-05 Argumentai: Kupiškio rajono savivaldybė nori užbaigti tęstinį investicijų projektą „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“.
3A, rekonstravimas“. Įgyvendinus investiciniame projekte numatytus fiziškai susidėvėjusio pastato atnaujinimo darbus, bus ženkliai pagerintos sąlygos lankytojams, skaitytojams, biblioteka ir jos erdvės taps patrauklesnės ne tik tiesioginei knygų saugojimo ir išdavimo veiklai, bet ir įvairiems renginiams, parodoms, pristatymams ir pan., skatins bendruomenės narių nuolatinį mokymąsi, žinių atnaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą, prisidės prie užimtumo, švietimo tinklo išplėtimo mieste bei rajone, bus sudarytos visos sąlygos bibliotekai tapti moderniai, plėsti savo veiklą, prisitaikyti prie informacijos technologijų pokyčių ir išlaikyti bei didinti lankytojų skaičių, tapti patraukliu miesto žinių, taip pat ir meninės bei kultūrinės veiklos centru. Tuo pačiu bus pagerintos sąlygos darbuotojams, užtikrinamas bibliotekos personalo ir lankytojų saugumas (susidėvėjusios medinės perdangos kėlė grėsmę dėl saugomų kiekio knygų ir jų svorio, susidėvėję laiptai), objektas bus pritaikytas žmonėms su negalia. Šiam investicijų projektui 2014 m. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skirta 86,886 tūkst. eurų. 2015 m. – 28, 962 tūkst. eurų. Leidimas atlikti rekonstravimo darbus išduotas 2015 m. trečiame ketvirtyje. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) 2016 m. skirta ir panaudota 100 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto – 4,2 tūkst. eurų; 2017 m. iš VIP skirta 257,00 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto 57,00 tūkst. eurų. Iki 2017 m. spalio 1 d. atlikta darbų už 187,768 tūkst. eurų. 2018 m. pradžioje iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektui lėšų nebuvo skirta, todėl Kupiškio rajono savivaldybė teikė prašymus ir iš Kultūros ministerijos neseniai gavo raštą (nors įsakymo dar nėra), kad iš perskirstomų lėšų šiems metams numatyta skirti 431 tūkst. eurų. Iš savivaldybės biudžeto lėšų projekto vykdymui šiemet buvo skirta 150 tūkst. eurų. Objekto užbaigimas numatytas 2019 m.
Neskaičiuojant kitų metų savivaldybės piniginio indėlio ir dar šiemet planuojamų gauti 431 tūkst. eurų, projekto užbaigimui iš viso trūksta 493 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Skirti 493 000 eurų tęstinio projekto „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“ užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Svarstyti
41Seimo narys Eugenijus Jovaiša,
2018-11-05 Argumentai: Atsižvelgiant į etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapo įgyvendinimą, tikslinga, kad Savivaldybės apie skirtą papildomą finansavimą žinotų gerokai anksčiau nei Projekte numatyta spalio 25 d. Mokyklų direktoriai 2019-2020 mokslo metų pradžioje turės tikslinti mokytojų darbo sutartis, todėl įstaigai skiriamas finansavimas turi būti žinomas kiek įmanoma greičiau. Siūlytina 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatyti ne spalio 25 d., o spalio 1 d. datą. Ši data leistų išskirstyti lėšas mokykloms dar spalio mėn. pabaigoje vykstančiuose Savivaldybių tarybų posėdžiuose. Atitinkamai turės būti tikslinami Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai. Pasiūlymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Pasiūlymas:
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įrašyti spalio 1 d. terminą: „3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas 1.
Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 5 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapui įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2019 m. spalio 25
Andriejus Stančikas Aurimas Gaidžiūnas Alfredas Stasys Nausėda Petras Čimbaras, 2018-11-06 Argumentai: Melioracijos statiniai kasmet vis labiau nusidėvi ir veikia neefektyviai. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas jau priartėjo prie 70 proc., o atskirų statinių grupių jis dar didesnis – 72-86 proc. Siekiant palaikyti gerą melioracijos būklę kasmet vidutiniškai reikia apie 50 mln. eur. Melioracijos sistemoms ir statiniams prižiūrėti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama tik apie 10 mln. eurų. Šie pinigai skiriami tik melioracijos statinių priežiūrai, bet ne rekonstravimui. Rekonstravimo darbams pinigai nėra skiriami nuo 2012 m., todėl melioracijai skiriamos lėšos patenkina vos 10 proc. metinio poreikio. Pasiūlymas:
Skirti 20 mln. eurų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Svarstyti
43Seimo narys Rimantas Jonas Dagys,
2018-11-06 Argumentai: Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja, jog 2019 m. vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 %.
Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. dėl ekonominės krizės sumažintos valstybinės pensijos nebuvo gražintos į prieškrizinį lygį, akivaizdu, jog padidinti valstybines pensija pagal prognozuojamą infliacijos rodiklį yra mažiausia, ką galima padaryti, jog valstybinių pensijų gavėjų pragyvenimo lygis nemažėtų toliau. 2,5 % padidintos biudžeto lėšos valstybinėms pensijoms leis bent jau išlaikyti valstybinių pensijų gavėjų perkamąją galią dabartiniame lygyje. Pasiūlymas:
Padidinti 1,55 mln. eurų (2,5 % nuo projekte numatytų 62,183 mln. eurų) valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonėms:
1Pervesti lėšas pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti;
2Pervesti lėšas personalinėms pensijoms mokėti;
3Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų pensijoms mokėti;
4Pervesti pensijas mokslininkų valstybinėms pensijoms. Lėšų šaltinis:
Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ lėšos priemonei – Derinti darbo pasiūlą ir paklausą remti bedarbių integraciją į darbo rinką. Svarstyti
Aušra Papirtienė Arūnas Gelūnas, 2018-11-06 Argumentai Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties, kuri buvo pasirašyta 2017-11-22, nuostatomis Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo iki 2020 metų ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientus suvienodinti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų koeficientais. Pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėti įgyvendinti Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos prisiimti įsipareigojimai nepagrįstai mažą darbo užmokestį gaunantiems ikimokyklinio ugdymo mokytojams.
Siūloma ikimokykliniame sektoriuje dirbantiems pedagogams nuo 2019 m. sausio 1d. jų darbo užmokesčio koeficientus padidinti ir prilyginti priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo apmokėjimo koeficientams. Šiam tikslui pasiekti reikalingi 13 mln. Eur. Šis tarpinis žingsnis būtų susitarimo iki 2020 metų sulyginti visų mokytojų užmokestį už darbą įgyvendinimo pradžia. Pasiūlymas: Skirti papildomai 13 mln. Eur. ikimokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientų didinimui. Lėšų šaltinis: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš
45Seimo nariai:
Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Raimundas Martinėlis Darius Kaminskas Kęstutis Bartkevičius Irina Rozova Česlav Olševski Antanas Vinkus Algimantas Dumbrava Jonas Liesys Irena Degutienė Antanas Matulas, 2018-11-06 Argumentai:
ir alkoholio kontrolės departamentui (733 tūkst. Eur, iš jų 659 tūkst. Eur darbo užmokesčiui) neužtenka pavestoms funkcijoms vykdyti. 2017 metams Departamentui buvo skirta 801,5 tūkst. Eur, 2018 metams – 738 tūkst. Eur. Nepadidinus 2019 metams numatomus skirti asignavimus, Departamentas bus priverstas atsisakyti tinkamai ir kompleksiškai vykdyti tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų rinkos priežiūros funkcijas, įskaitant kitų institucijų darbuotojų mokymus, ūkio subjektų patikrinimus (dėl lėšų trūkumo kurui, komandiruotėms šalies viduje), taip pat neturės galimybių sumokėti darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio, priimti naujų darbuotojų, sumokėti būtiniausių komunalinių išlaidų (už elektrą, vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą).
Pažymėtina, kad Departamentas savo veiklą vykdo srityse, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria išskirtinį dėmesį savo Programoje bei Programos įgyvendinimo plane (,,1.4.2. Darbas. Pagalbos teikimas turintiems žalingų įpročių asmenims, psichoaktyviųjų medžiagų (tarp jų – alkoholio) pasiūlos ir paklausos mažinimas“). Pastebėtina, kad Departamento funkcijų kiekis ir apimtys nuo 2011 metų tik didėja (2014 metais priimtos Tabako produktų direktyvos nuostatų, kurios yra perkeltos į Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą 2015 metais, įgyvendinimas, augantis konsultacijų kiekis, ypatingai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, kurios įsigaliojo nuo 2018 metų sausio 1 d., atsirandantys naujoviški tabako gaminiai, veiklos priežiūra internetinėje erdvėje ir t.t.). Atliekamoms funkcijoms užtikrinti dažniausiai naudojami tik žmogiškieji ištekliai, o asignavimai nuolatos mažinami, todėl šių funkcijų padengti kitokiais ištekliais Departamentas neturi galimybių. Pasiūlymas:
valstybės biudžeto asignavimai“ vietoj Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui numatytų 733 tūkst. Eurų (iš jų 659 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui) skirti 801 tūkst. Eurų (iš jų 700 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui). Lėšų šaltinis: Iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 46.
Gintaras Steponavičius Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas Stasys Tumėnas Arūnas Gelūnas Vytautas Juozapaitis Aušrinė Armonaitė Edmundas Pupinis Mantas Adomėnas, 2018-11-06 Argumentai: 2019-aisiais metais toliau vyks valstybinių universitetų tinklo konsolidavimas ir siekiant užtikrinti kuo sklandesnį jungimosi procesą, tam reikalingos ne tik ES lėšos skirtos infrastruktūros gerinimui, įrangai įsigyti, bet biudžeto asignavimai einamųjų jungimosi kaštų (išeitinės išmokos, informacinių sistemų apjungimas ir kt.) padengti. 2018-aisiais Seimui priimant sprendimą dėl VDU, LEU ir ASU sujungimo vieningai sutarta, kad būtina skirti reikiamas lėšas einamosioms jungimosi išlaidoms padengti. Reikiamų lėšų stygius gali apsunkinti ar net sustabdyti jungimosi procesą, todėl šias lėšas būtina numatyti kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 5 mln. eurų valstybinių universitetų tinklo konsolidavimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos arba įplaukos gautos iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Svarstyti
Antanas Matulas Irena Degutienė Jonas Liesys Raimundas Martinėlis Juozas Olekas Irena Haase Bronislovas Matelis, 2018-11-06 Argumentai. Valstybė PSDF pavedė papildomų funkcijų vykdyti už 152 218 tūkst. eurų, bet 2019 metams numato skirti 36 408 tūkst. eurų. Konstitucinis teismas savo 2013 m. gegužės
išsaugoti turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tam reikalinga 57 467 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Sveikatos apsaugos ministerijai papildomai skirti 173 277 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis Tai galėtų būti viršplaninės biudžeto pajamos, akcizo lėšos už padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams, iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų ar panašiai.
Kadangi šias lėšas valstybė privalo pervesti į PSDF biudžetą vadovaujantis įstatymu ir 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio teismo nutarimu, konkretų lėšų šaltinį turi nurodyti Lietuvos
Eugenijus Jovaiša Gintaras Steponavičius Arūnas Gumuliauskas Aušra Papirtienė Edmundas Pupinis Levutė Staniuvienė, 2018-11-06 Argumentai: Iki 2019 m. kovo 1 d. mokyklų vadovų veikla turi būti įvertinta ir priklausomai nuo vertinimo rezultatų jiems gali būti skiriama kintamoji atlyginimo dalis (maksimaliai – 20% nuo bazinio atlyginimo). Siekiant skatinti vadovus už gerą ir labai gerą veiklą, reikėtų skirti papildomų lėšų, kurios būtų skirtos kintamajai daliai mokėti. Kadangi vadovai įvertinti bus skirtingai, tai ne visiems kintamoji dalis bus 20%. Vidutiniškai reikėtų skirti 10% nuo bendro administravimo lėšoms skirto fondo, tai sudarytų – 5 mln. metams. Taip pat, reikšmingai padidinus mokytojų atlyginimus, reikėtų didinti ir minimalius vadovų koeficientus, siekiant, kad vadovaujančios pareigos vis dar būtų patrauklios lyderiams. Padidinus minimalias koeficientų ribas 10% net mažiausią patirtį ir mažoje mokykloje dirbantis vadovas gautų didesnį nei 1000 eurų atlyginimas. Tam reikėtų apie 0.6 mln. Eurų. Iš viso poreikis 2019 metams: 5.6 mln. eurų. 1. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 5, 6 mln. Eur mokyklų vadovų atlyginimų minimaliems koeficientams didinti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Svarstyti Vyriausybei 49.
49Seimo narė Aušrinė Norkienė,
2018-11-08 Argumentai: Siekiant užtikrinti kokybiškų ir šiuolaikiškų sporto ir kultūros paslaugų vystymąsi, padidinti sveikos gyvensenos, kultūros ir laisvalaikio paslaugų prieinamumą, Tauragės miestui yra reikalingas multifunkcinis sporto ir kultūros centro kompleksas. Pažymėtina, kad Lietuvos regionų politikos Baltojoje knygoje Tauragė yra nurodyta kaip potencialus regiono augimo centras. Siekiant šio tikslo bei norint, kad regione kurtųsi naujos darbo vietos, būtina pasiūlyti ir kompleksines paslaugas. Manytina, kad multifunkcinio sporto ir kultūros komplekso atsiradimas mieste galėtų prisidėti ne tik prie Tauragės miesto ir rajono spartesnės plėtros, tačiau ir prie visos apskrities plėtros. Šiai dienai miestui trūksta šiuolaikiškos sporto erdvės, kurioje galėtų būti užsiimama bent 6 sporto šakomis, bei kultūros erdvės, kurioje renginius galėtų stebėti bent 2000 žiūrovų. Tauragės rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl multifunkcinio sporto komplekso statybos, 6 Lietuvos sporto federacijos pritarė šiam projektui ir jį palaiko. Preliminari projekto vertė iš viso sudarys apie 5 mln. eurų. Numatoma projekto įgyvendinimą vykdyti etapais, lėšos yra skiriamos ir iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto. Pasiūlymas:
Skirti „Sporto komplekso statybos Bernotiškės g. 11, Tauragėje“ darbų pirmajam etapui pradėti 200 000 Eur (dviejų šimtų tūkstančių eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis, 2018-11-08 Argumentai: Muziejus Švenčionių mieste buvo įkurtas 1945 metais, kuriame yra sukaupta daugiau nei 54 tūkstančiai archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos eksponatų.
Tačiau dėl pastato prastos būklės šį turtą tinkamai išsaugoti yra problematiška, nes per kiaurą stogą drėkinamos gegnės, vanduo patenka į vidaus patalpas, todėl būtina kuo greičiau pakeisti stogą, lietvamzdžius, įrengti stogo apsauginius aptvėrimus, pakeisti langus ir duris, sustiprinti lauko sienų mūrą. 2019 m. projektavimo darbams atlikti numatoma investuoti 55 tūkst. Eur., iš jų VIP – 47 tūkst. Eur., savivaldybės biudžeto lėšos – 8 tūkst. Eur. Perspektyvoje Švenčionių rajono savivaldybė numato prisidėti prie projekto įgyvendinimo savo lėšomis iki 40 proc. projekto vertės. Pasiūlymas:
Skirti lėšų Nalšios muziejaus projektavimo darbams atlikti – bendras lėšų poreikis 47 000 Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Kultūros sritis. Svarstyti
Petras Nevulis, 2018-11-08 Argumentai:
„VšĮ Profesinio rengimo centro“ pastato dalis, Pilėnų g. 35
Panevėžys nerenovuota. Kadangi dalis pastato nerenovuota, tai patiriami dideli šilumos nuostoliai ir šilumos energija vartojama neefektyviai. Šildymo sezono metu pastatų būklė neatitinka higienos normų keliamų reikalavimų. „VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro“ pastate, esančiame Pilėnų g. 35, Panevėžyje teikiamos profesinio, bendrojo vidurinio, suaugusiųjų profesinio, žemdirbių tęstinio mokymo, suaugusiųjų švietimo paslaugos. Projekto vertė 660 000 Eur. (šeši šimtai šešiasdešimt tūkstančių Eur.) Įgyvendinus investicinį projektą, sumažės šiluminės energijos vartojimo nuostoliai. Kadangi įstaiga vykdo formaliojo profesinio mokymo programą, tai būtina sudaryti visapusiškas sąlygas programos vykdymui. Nuostoliams mažinti būtina didinti pastato šilumos vartojimo efektyvumą. Bendra skaičiuojamoji kaina 660 000 Eur. (šeši šimtai šešiasdešimt tūkstančių Eurų).
Pasiūlymas: Skirti „VšĮ Profesinio rengimo centro" pastato Pilėnų g. 35 Panevėžys, renovavimui (modernizavimui) 660 000Eur. ( šešis šimtus šešiasdešimt tūkstančių Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Petras Nevulis, 2018-11-08 Argumentai: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengtas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas dėl priestato prie Piniavos mokyklos-darželio pastato,( Žibučių g. 7, Piniavos k., Panevėžio rajonas.) statybos. Projektas buvo parengtas iš savivaldybės biudžetinių lėšų. Leidimas statybai išduotas 2018 metais Panevėžio rajono savivaldybės. Savivaldybė 2018 m. projektui įgyvendinti skyrė 400,000 Eur. Projekto vertė 1 004 329,54 Eur. (pridedama Panevėžio rajono savivaldybės raštas) Įgyvendinus investicinį projektą, naujajame priestate prie pastato bus įrengtos papildomos patalpos dviem ikimokyklinio amžiaus grupėms bei sporto salė. Pasiūlymas:
Skirti „Panevėžio rajone esančio Piniavos mokyklos-darželio“ priestatui prie pastato, Žibučių g. 7, Piniavos k., projekto įgyvendinimui 600,000Eur. ( šešis šimtus tūkstančių Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Stasys Tumėnas Vitalijus Gailius, 2018-11-08 Argumentai: Šiaulių apskrities policijos komisariatas patikėjimo teise (Šiauliai, Purienų g. 44 ir 48) valdo daug pastatų ir statinių. Nuo 2008 metų administracinio pastato vidaus patalpos skyrus finansavimą buvo remontuojamos kiekvienais metais.
Suremontavus administracinio pastato vidaus patalpas ir atnaujinus, modernizavus pastatą iš išorės, būtina sutvarkyti ir administracinio pastato kiemo teritoriją: automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus, įrengti lauko apšvietimą, sutvarkyti teritorijos aptvėrimą ir įrengti įvažiavimo vartus. Šiuo metu kiemo aikštelių ir pėsčiųjų būklė yra prasta, fiziškai nusidėvėjusios dangos, jos sulūžusios, teritorijoje neįrengta lietaus surinkimo sistema, todėl palijus teritorijoje esančiose duobėse nuolat pilna vandens, tai kelia grėsmę automobiliams. Tvarkant teritorijos, adresu Purienų g. 44 ir 48, Šiauliai, aikšteles, reikalinga parengti teritorijos sutvarkymo techninį darbų projektą, suprojektuoti lietaus vandens susirinkimo sistemą, įrengti pėsčiųjų betoninių trinkelių grindinį, automobilių stovėjimo kiemo aikšteles ir pravažiavimo kelius - viso reikia įrengti trinkelių dangos apie 15 107, 64 kv. m., įrengti tinkamą teritorijos aptvėrimą su į(iš)važiavimo kontrole ir lauko apšvietimą. Pasiūlymas:
Skirti „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Šiauliai, Purienų g. 44 ir 48) teritorijos sutvarkymo darbų“ įgyvendinimui 1,07 mln. Eur. sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 54.
Valerijus Simulik Leonard Talmont Andrius Navickas Sergėjus Jovaiša Gintaras Vaičekauskas Kęstutis Smirnovas Justas Džiugelis, 2018-11-08 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad jau ne vienerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami valstybės biudžeto asignavimai Seimui atskaitingoms institucijoms, ginančioms žmogaus teises, neatitinka realių įstaigų asignavimų poreikio, todėl šios įstaigos negali efektyviai ir pilna apimtimi vykdyti įstatymais priskirtų funkcijų ir įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Nepakankamas Seimui atskaitingų įstaigų finansavimas kelia pagrįstas abejones dėl šių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui. Pažymėtina, kad minimalius įstaigos išlaikymo poreikius atitinkantis finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), užpildyti Seimo valdybos nutarimu nustatytam pareigybių skaičiui (24), todėl įstaigoje iš 24 pareigybių užimtos 16,5. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas bei atskiri jo komitetai, svarstę ankstesnių metų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitas, rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje.
Pasiūlymas: Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rekomendacijas Lietuvai bei užtikrinti tinkamą ir veiksmingą įstatymų priskirtų funkcijų vykdymą siūlome Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2019 metams papildomai skirti 69 tūkst. eurų, iš jų:
funkcijai vykdyti;
padengti;
asignavimų trūkumo esančias laisvas pareigybes (planuojama priimti 2 tarnautojus). Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Svarstyti
Valerijus Simulik Leonard Talmont Andrius Navickas Sergėjus Jovaiša Gintaras Vaičekauskas Kęstutis Smirnovas Justas Džiugelis, 2018-11-08 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai numatyti asignavimai neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos, 2) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 3) darbuotojų atlyginimų.
Pasiūlymas: Siekiant įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą įstatymų priskirtų funkcijų vykdymą siūlome Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 2019 metams papildomai skirti 137 tūkst. eurų, iš jų: 60 tūkst. eurų pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-941 numatomo steigti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto ekspertų darbui apmokėti. (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 280 yra pritarusi minėtam teisės akto projektui);
įgyvendinti;
Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemų sinchronizavimui. 38 tūkst. eurų papildomam darbo užmokesčio finansavimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Svarstyti Vyriausybei 56.
Kęstutis Bartkevičius, 2018-11-08 Argumentai: Mažeikių miestas, pritraukiantis užsienio kapitalo investicijas ir vykdantis įvairius tarptautinius projektus, būdamas aštuntu pagal dydį šalyje, turintis techninį, kultūrinį, sportinį bei žmogiškąjį potencialą, - iki šiol neturi galimybės pilnai jo atskleisti ir panaudoti. Mažeikiuose vis dar nėra sporto ir pramogų centro. Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos yra labai svarbus ir reikalingas projektas visiems Mažeikių krašto gyventojams bei svečiams. Tikslinga yra atsižvelgti į viešojo intereso svarbą, teisėtus bei pagrįstus gyventojų lūkesčius, įvertinti galimą visų krašto gyventojų užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą. Siekiant, kad minėti tikslai būtų įgyvendinti, Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai reikalinga 3200 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbams – 3200 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius, 2018-11-08 Argumentai: Mažeikių lopšelis-darželis „Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama. Dar 2016 m. skirtos Valstybės investicijų programos lėšos baseino sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti. Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą, reikalinga 180 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams – 180 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 58.
Kęstutis Bartkevičius, 2018-11-08 Argumentai: Mažeikių ,,Ventos“ progimnazijoje šiuo metu mokosi
yra didžiausia Telšių apskrityje ir viena didžiausių mokyklų Respublikoje. Mokyklos mokinių ugdymo rezultatai labai aukšti. Progimnazijos mokiniai užima prizines vietas ne tik rajono bet ir respublikos olimpiadose, pagal kurių reitingus esame respublikos antrame dešimtuke. Šiuo metu mokyklos stadione treniruojasi ir mokinių sporto klubas ,,Atmosfera“, todėl progimnazijos stadiono įrengimas sudarytų galimybes sportuoti ir vykdyti sveikos gyvensenos veiklą ne tik mokyklos mokiniams, bet ir mokinių sporto klubams. Dėl patogios strateginės padėties (yra šalia Ventos upės, link kurios iš daugiabučių namų šalia stadiono eina takas) progimnazijos stadionu naudojasi ne tik mokyklos mokiniai, bet ir visa miesto bendruomenė. Tačiau progimnazijos stadionas yra netvarkytas nuo pat mokyklos pastatymo 1986 metų. Šiuo metu šalia stadiono įrenginėjama Baltų aikštė, skirta viso rajono gyventojams, tačiau šalia esantis stadionas su prižėlusiais žole takais tampa ne tik estetiškai nepatrauklus bet ir nesaugus vykdyti sportinę ir sveikatos stiprinimo veiklą mokyklos ir miesto bendruomenei. Progimnazijos rūsio patalpose būtų įrengta: rūbinė, poilsio erdvė, kūrybinės dirbtuvės, projektinio darbo erdvė, mokymosi priemonių saugykla, bendradarbiavimo erdvė, sporto salė su ventiliacija, skirta pradinių klasių mokiniams ir mokyklos bei rajono mokinių karate būreliui, tualetai, dušai, persirengimo kambarys. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių „Ventos“ progimnazijos stadiono sutvarkymui bei rūsio rekonstrukcijai -– 350 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 59.
Kęstutis Bartkevičius, 2018-11-08 Argumentai: Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje mokosi 649 mokiniai. Kasmet virš 60 procentų mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, renkasi gamtos mokslus mokytis pagal išplėstinio kurso programą, kadangi ketina savo karjerą sieti su medicina, gamtos mokslais ir inžinerija: tokių mokinių praėjusiais mokslo metais buvo 236 (69 proc. visų besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą), šiais mokslo metais – 204 (61 proc). Naudojant šiuo metu gimnazijoje turimą įrangą ir priemones gana sudėtinga kokybiškai ir tiksliai atlikti reikalingus tyrimus. ŠMM ateities gairėse nurodoma, kad brandos darbą gali tekti rinktis visiems moksleiviams. Populiarėjant biotechnologijoms, biomedicinai gimnazistai modernioje laboratorijoje turėtų puikias galimybes atlikti tyrimus naudojant šiuolaikines priemones. Kasmet Merkelio Račkausko gimnazistai puikiai pasirodo gamtos mokslų olimpiadų rajoniniuose turuose, taip pat garsina Mažeikių rajoną respublikoje. 2017 - 2018 mokslo metais 3 mokiniai pateko į biologijos ir 2 mokiniai – į chemijos respublikinę olimpiadą. Atliekant praktines užduotis, naudojama moderni laboratorinė įranga ir prietaisai, kurių mes savo gimnazijoje neturime. Tad mokiniams čia kyla daugiau sunkumų. Siekiant šiuolaikinio gamtamokslio mokymosi reikmių atitikmens ir dar geresnių rezultatų, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje reikalingas gamtos mokslų kabinetų modernizavimas ir Gamtos mokslų centro laboratorijos įrangos įsigyjimas. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos gamtos mokslų kabinetų modernizavimui ir Gamtos mokslų centro laboratorijos įrangai įsigyti – 50 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 60.
Gintaras Steponavičius Edmundas Pupinis Arūnas Gumuliauskas Arūnas Gelūnas Bronislovas Matelis Vytautas Juozapaitis Mantas Adomėnas Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Virgilijus Alekna Valerijus Simulik, 2018-11-08 Argumentai: Lietuva yra įsipareigojusi pagal ES programą „Horizontas 2020“ iki
2020 m. MTEP išlaidos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje būtų 1 proc. BVP, o verslo sektoriuje – 0,9 proc. BVP. Analizuojant pastarųjų metų situaciją, matomi finansavimo netolygumai. Štai MTEP išlaidos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 3 proc. ir pasiekė 1,04 proc. BVP (iš jų 0,76 proc. aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje, 0,28 proc. verslo investicijos). Akivaizdu, kad tokie tempai nėra pakankami, kad 2020 m. būtų pasiektas Lietuvos prisiimtas tarptautinis įsipareigojimas. Remiantis MOSTA duomenimis (Apžvalga „Būklė 2017: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos“, aktyvi nuoroda https://mosta.lt/images/leidiniai/Bukle-2017.pdf ir apžvalga „Būklė 2018: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos“, aktyvi nuoroda https://mosta.lt/images/tyrimai/bukle-2018-web.pdf), 2015 metais ES valstybių narių MTEP finansavimo vidurkis buvo 2,03 proc. BVP, tuo tarpu Lietuvos rodiklis siekė tik 1,04 proc. BVP. Vėlesniais metais situacija pasikeitė į priešingą pusę. Valstybės biudžeto lėšų tiesioginių asignavimų MTEP ir valstybės biudžeto lėšų programinio konkursinio MTEP finansavimo augimas buvo mažesnis nei Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų mažėjimas. Bendrai valstybės biudžeto lėšos MTEP 2016 m. sumažėjo 117,498 mln. Eur. (nuo 262,172 mln. Eur 2015 m. iki 144,674 mln. Eur 2016 m.). Įvertindami būtinybę stiprinti Lietuvos inovatyvumą ir konkurencingumą, taip pat užtikrinti MTEP finansavimo ilgalaikį tvarumą, siūlome iš valstybės biudžeto skirti papildomus asignavimus mokslo finansavimui.
Pasiūlymas: Papildomai Lietuvos mokslo tarybai (LMT) skirti 10 mln. eurų mokslo konkursiniam finansavimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Svarstyti
Algirdas Sysas, 2018-11-09 Argumentai: Įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui išryškėjo faktai, kurie parodo, kad specialistų kvalifikacija nėra pakankama, matosi profesionalaus jų pasirengimo stoka. Todėl siūlau skirti didesnį finansavimą socialinių paslaugų srities darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 15 tūkst. eurų (įstatymo projekte numatyta skirti
ministerijos programos 03.03 „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ priemonės „Vykdyti visuomenės švietimo ir tolerancijos ugdymo priemones ir mokyti specialistus“ priemonei „Mokyti socialinių paslaugų srities darbuotojus“. Lėšų šaltinis: Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“. Svarstyti
Irena Haase, 2018-11-12 Argumentai: Pastaruoju metu Šakių rajono savivaldybė sulaukė didžiulio Seimo ir Vyriausybės dėmesio. Tai pirmiausiai yra susiję su praėjusia naujo Seimo nario rinkimų kampanija, kurios metu Šakių rajono žmonėms buvo duota daugybė pažadų ir įsipareigojimų. Tikėdama, kad politikai turi tesėti duotus pažadus, kad tai yra vertybė, kuria vadovaujasi ir pozicija, ir opozicija, ir Seimas, ir Vyriausybė siūlau numatyti papildomas lėšas svarbių švietimo objektų renovacijai Šakiuose. 2020 metais Šakių mieste numatoma pradėti vykdyti kvartalinę daugiabučių namų renovaciją.
Šiame namų kvartale yra dvi nerenovuotos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tai Šakių lopšelis-darželis ,,Berželis“, kurį lanko 219 vaikų, ir Šakių lopšelis-darželis ,,Klevelis“ su 129 jį lankančiais vaikais. Šakių lopšelio-darželio ,,Berželis“ lėšų sąmata:
1Išorės sienų šiltinimas - 1878,12 kv. m x 60 Eur = 108507,00 Eur;
=51124,80 Eur;
3Vidaus šildymo sistemos rekonstrukcija – 40000 Eur;
Iš viso – 199631,80 Eur. Šakių lopšelio-darželio ,,Klevelis“ lėšų sąmata:
Eur;
38160,00 Eur;
3Vidaus šildymo sistemos rekonstrukcija – 40000 Eur;
Iš viso – 164387,80 Eur. Visa prašoma suma yra 364019,60 eurus. Šiuo metu abu darželiai šildymo sezonui išleidžia 43294,03 eurus. Atlikus renovaciją šildymo išlaidos sumažėtų 40 proc. ir siektų tik 25976,4 eurus. Pasiūlymas: Skirti papildomai 364019,60 eurus Šakių vaikų lopšelių-darželių ,,Berželis“ ir ,,Klevelis“ renovacijai. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas, 2018-11-13 Argumentai: Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos seniūnijos Ramučių gyvenvietė – smarkiai besiplečianti (2018 m. Karmėlavos seniūnijos duomenimis Ramučiuose gyvena apie 2600 gyventojų) Kauno rajono gyvenvietė, kuri ribojasi su Kauno miestu ir Kauno LEZ teritorija. Ramučių kultūros centro pastate veikia trys savivaldybės biudžetinės įstaigos: kultūros centras, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyrius bei Kauno rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos Ramučių skyrius. Ramučių kultūros centro pastatas pastatytas 1972 m.
Visa pastato infrastruktūra, elektros instaliacija, vandentiekio sistema pasenusi ir vietomis avarinės būklės. Kauno rajono Ramučių kultūros centras – daugiafunkcinis kultūros centras – savo veikla puoselėja krašto kultūrinį savitumą, tenkina Centrui priskirtos teritorijos gyventojų kultūrinius poreikius, telkia gyventojus mėgėjų meno kolektyvų veiklai, skatina jų meninę saviraišką, į veiklą įtraukia įvairaus amžiaus ir socialinių grupių keturių seniūnijų (Karmėlavos, Neveronių, Domeikavos ir Lapių) narius, teikia gyventojams kokybiškas kultūros paslaugas, atitinkančias šiuolaikinės visuomenės ir asmens poreikius, sudarančias sąlygas bendruomenės saviraiškai, jaunimo politikos ir kultūros renginių plėtrai. Kauno rajono savivaldybė dėl finansavmo teikė projektą Valstybės investicijų 2019-2021 m.m. programai. Bendra numatoma investicijų projekto vertė 923 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Skirti ,,Kauno rajono Ramučių kultūros centro, esančio adresu Centrinė g. 26C, Ramučių k., rekonstrukcija “ projekto įgyvendinimui 462 000 Eur. ( keturis šimtus šešiasdešimt du tūkstančius Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas, 2018-11-13 Argumentai: Kauno rajono Raudondvario gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi įstaiga Kauno rajone, vykdanti pagrindinio ir vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programas. Šiandien Gimnazijoje dirba 57 mokytojai, mokosi 459 mokiniai. Mokinių skaičius kasmet didėja:
savivaldybė parengė projektą, kurio tikslas – atnaujinti (modernizuoti) Raudondvario gimnaziją, kad būtų sudarytos sąlygos mažinti energijos sąnaudas pastate, gerinti mokymo aplinką ir ugdymo kokybę.
Pagal projektą numatoma modernizuoti Raudondvario gimnazijos pastatą, kad sumažėtų energijos sunaudojimas, išlaidos šildymui, butų sudarytos geresnės ugdymo ir svarbiausių mokinių poreikių tenkinimo sąlygos, sumažėtų aplinkos tarša, butų tausojami energetiniai resursai. Kauno rajono savivaldybė dėl finansavmo teikė projektą Valstybės investicijų 2019-2021 m.m. programai. Bendra numatoma investicijų projekto vertė 2 249 tūkst. Eur. Projekto vertės suma apima projektavimo darbų atlikimo, rekonstrukcijos darbų bei įrangos įsigijimo išlaidas. Pasiūlymas:
Skirti ,,Kauno rajono Raudondvario gimnazijos pastato rekonstrukcija“ projekto įgyvendinimui 714 000 Eur. ( septynis šimtus keturiolika tūkstančių Eurų) sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
Darius KaminskasAsta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Raimundas Martinėlis Algimantas Kirkutis Antanas Vinkus Jonas Liesys Irena Degutienė Kęstutis Bartkevičius Antanas Matulas, 2018-11-13 Argumentai:
asignavimai, skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui valstybės deleguotoms funkcijoms (tame tarpe ir paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimui), vykdyti, sudaro 152
biudžeto asignavimų šioms funkcijos vykdyti numatyta tik 36 408 tūkst. Eur., kurių neužtenka net paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms (šių paslaugų teikimo planuojamos išlaidos 57 467 tūkst. Eur.) apmokėti (GMP).
Eur.) apmokėti (GMP). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnį pažymėjo, kad šiame straipsnyje įtvirtinta gyvybiškai būtinos (reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti ir netapatintinos su medicinos pagalba žmogaus sveikatai gelbėti ir išsaugoti) nemokamos, t. y. finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, medicinos pagalbos piliečiams garantija. Siekiant bent dalinai užtikrinti finansavimą valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, siūloma padidinti valstybės biudžeto asignavimus PSDF biudžetui 21 059 tūkst. Eurų, taip užtikrinant reikiamą finansavimą gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos teikimui, numatant
padidinti valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai ir vietoje 767 022 tūkst. Eur skirti 788 081 tūkst.Eur. Pasiūlymas:
valstybės biudžeto asignavimai“ Sveikatos apsaugos ministerijai skirti 788
šaltinis. Viršplaninės biudžeto pajamos, akcizo lėšos už tabako gaminius ir padidintus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams. Svarstyti
66Seimo narys Andriejus Stančikas,
2018-11-13 Argumentai: Plungės rajono savivaldybė jau keletą metų Savivaldybės ir kitomis lėšomis įgyvendina Kulių gimnazijos kapitalinio remonto investicinį projektą, kurio vertė yra 1 200 000 Eur. Dėl lėšų stokos projekto įgyvendinimas užsitęsė, panaudota 457 886,56 Eur lėšų, likutinė vertė 742 113,44 Eur. Projektas buvo teiktas įtraukimui į Valstybės investicijų programą. Savivaldybė prie projekto įgyvendinimo 2019 m. prisidėtų 90 000 Eur. Plungės rajono Kulių gimnazijos pastatai skirti ne tik mokiniams, bet ir ikimokyklinių, priešmokyklinių grupių vaikams, darželinukams ir muzikos mokyklos auklėtiniams. Mokykloje mokosi pakankamai mokinių ir jos naikinimas nenumatomas. Pastato būklė yra priešavarinė. Būtina atnaujinti inžinerinius tinklus, įrengti signalizacijas.
Patiriami dideli šilumos nuostoliai ir šilumos energija vartojama neefektyviai. Nuostoliams mažinti būtina didinti pastato šilumos vartojimo efektyvumą. Kartu sumažėtų eksploatacinės išlaidos. Pasiūlymas: Padidinti Įstatymo 15 straipsniu tvirtinamos Valstybės investicijų 2019-2021 m. programos lėšas 490 000 Eur Švietimo sričiai,
remontas" investicinio projekto, bendra vertė 1 200 000 Eur, įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti
67Seimo narys Andriejus Stančikas,
2018-11-13 Argumentai: Plungės rajono savivaldybė teikė paraišką Savivaldybės
"Ryto" pagrindinės mokyklos dengtos sporto aikštelės su šaldymo
įranga statybos investicinio projekto įtraukimui į Valstybės investicijų 2019-2021 m. programą, 2019 m. 150 000 Eur, bendra projekto vertė 492 354 Eur. Lėšos yra skiriamos ir iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto. Projektas svarbus ir reikalingas gerinant jaunimo, o taip pat ir kitų gyventojų, užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą visais metų laikotarpiais. Šios investicijos prisidėtų prie prasmingo sportinio produkto kokybės gerinimo ir padėtų ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. Būtų pagerinta sporto infrastruktūros bazė ir suteiktos puikios sąlygos vykdyti įvairių sporto šakų treniruotes bei rengti varžybas tiek vasaros, tiek žiemos sezonais. Pasiūlymas:
Padidinti Įstatymo 15 straipsniu tvirtinamos Valstybės investicijų 2019-2021 m. programos (7 priedas) lėšas 150 tūkst. Eur Švietimo sričiai, 2019 m. Plungės rajono savivaldybės "Ryto" pagrindinės mokyklos dengtos sporto aikštelės su šaldymo įranga statybos investicinio projekto, bendra vertė 492 354 Eur, įgyvendinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų
Algirdas Sysas, 2018-11-14 Argumentai: Nuo 2019 m. sausio mėn. įsigalioja naujas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame priimtos nuostatos dėl valstybės tarnautojų koeficientų padidinimo. Užimtumo tarnybos 85 proc. valstybės tarnautojų koeficientai nesiekia įstatyme numatyto minimalaus koeficiento. Atsižvelgiant į tai, Užimtumo tarnybai darbo užmokesčiui 2019 – 2021 m. reikalingos papildomos lėšos po 2 mln. Eur. kiekvienais metais. Su planuojamu skirti 2019 – 2021 m. darbo užmokesčiu Užimtumo tarnyba galės vykdyti funkcijas tik iki kiekvienų metų lapkričio mėnesio vidurio. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įvykdžius Lietuvos darbo biržos pertvarką, sumažintas Užimtumo tarnybos biudžetas būtų pakankamas, jeigu ne naujame Įstatyme numatytas minimalių koeficientų padidinimas, kuris įpareigoja 85 proc. įstaigos darbuotojų padidinti atlyginimus. Jeigu nebūtų įgyvendinta pertvarka papildomas poreikis būtų 4 mln. Eur kiekvienais metais. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 2 mln. eurų DU valstybės biudžeto asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Sudaryti sąlygas Užimtumo tarnybos veiklai“ priemonei. Lėšų šaltinis: Iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Svarstyti Vyriausybei 69.
Juozas Olekas Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas, 2018-11-14 Argumentai:
kai kurių sričių darbuotojų, todėl kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimas neproporcingas kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimų didėjimui, kultūros sritis buvo ir yra įvardinama kaip viena iš prioritetinių sričių, savivaldybių galimybės didinti kultūros darbuotojų atlyginimus yra labai ribotos, siūlome numatytus Valstybės biudžete asignavimus 2160 tūkst. eurų kultūros srities, darbuotojų darbo užmokesčiui sumą padidinti 12000 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Skirti 2160 14160 tūkst. eurų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti; Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės įmonių padidintų dividendų. Svarstyti
Audrys Šimas, 2018-11-14 Argumentai: Dėl lėšų skyrimo Biržų ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos stadionui Biržų rajono ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos stadionas nerenovuotas nuo 1962 metų, miesto dalis, kurioje yra ,,Atžalyno‘‘ pagrindinė mokykla yra nuo artimiausio stadiono nutolusi daugiau kaip 1,5 km. Stadionas neatinka saugumo reikalavimų, nėra bėgimo takų, šuoliaduobių. Pasiūlymas: prašymas skirti 300.000 eurų mokyklos stadiono projektavimui ir įrengimui Argumentai :Dėl lėšų skyrimo Biržų rajono ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos grindų dangos remontui Mokykla, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 10 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento patikrinimo aktu Nr.PA .5.21-23 prašė skirti 75 000 eurų patikrinimo akte nustatytiems trūkumams šalinti. Lėšos reikalingos grindų dangos pakeitimui mokyklos kabinetuose ir pirmo aukšto koridoriui.
Biržų rajono ,,Atžalyno‘‘ pagrindinės mokyklos vadovybė ne kartą prašė Biržų rajono savivaldybės administracijos skirti 75 000 eurų mokyklos grindų dangos remontui, bet 2017-05-03 Biržų rajono savivaldybės rašte Nr.SD -38 buvo atsakyta, kad grindų dangai lėšų nebus skirta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte 2018 m. spalio Nr (5-21 15..3.3) PA -7099 rašoma, kad nustatyti HN 21:2007 pažeidimai, kur rašoma, kad mokykla vykdo veiklą neturint leidimo – higienos paso – pažeistas HN 21:2017 3 punkto ,,Mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi teisės akto nustatyta tvarka leidimą-higienos pasą‘‘ reikalavimas. Mokyklos patalpų grindų danga nelygi, kelia kritimo riziką, kelia riziką mokinių ir mokytojų sveikatai. Pasiūlymas :skirti 75 000 eurų Biržų rajono ,,Atžalyno“ pagrindinės mokyklos grindų dangos remontui Lėšų šaltinis:
Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Svarstyti
Julius Sabatauskas Raminta Popovienė Rasa Budbergyte Algirdas Sysas Linas Balsys, 2018-11-14 Argumentai: Po etatinio darbo mokytojų apmokėjimo tvarkos įvedimo, išaiškėjo, kad švietimo pagalbą teikiantiems specialistams (specialiesiems pedagogams, mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams, mokytojų padėjėjams, bibliotekininkams ir kt.) nebuvo skirti asignavimai jų atlyginimų didinimui. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 20000 tūkst. eurų švietimo pagalbą teikiantiems specialistams (specialiesiems pedagogams, mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams, mokytojų padėjėjams, bibliotekininkams ir kt.) Lėšų šaltinis: Mažinant lėšas turtui įsigyti ir iš viršplaninių pajamų. Svarstyti Vyriausybei 72.
Julius Sabatauskas Juozas Olekas Rasa Budbergyte Algirdas Sysas, 2018-11-15 Argumentai: Valdžios išlaidos perskaičiavus vienam gyventojui aukštajam mokslui yra 44%, o mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – 81% mažesnės nei ES vidurkis. Lietuvoje dėstytojų atlyginimai yra 3-4 kartus mažesni nei ES vidurkis. Akademinio personalo atlyginimai nėra konkurencingi nei tarptautiniu, nei nacionaliniu lygmeniu. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 22054 tūkst. eurų (įstatymo projekte numatyta skirti 22946 tūkst. eurų) valstybės biudžeto asignavimų „Padidinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus“ priemonei. Lėšų šaltinis: Skirti iš išlaidų skirtų turtui įsigyti ir iš viršplaninių pajamų. Svarstyti
Julius Sabatauskas Juozas Olekas Rasa Budbergyte Algirdas Sysas, 2018-11-15 Argumentai: Atsižvelgiant į LŠM šakos kolektyvinės sutarties nuostatas ŠMM įsipareigojo iki 2020 m. ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio koef. suvienodinti su bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų koef. Švietimo politika iki šiol nėra tinkamai finansuojama, kad būtų pasiektas tarptautinių organizacijų rekomenduojamas 6% nuo BVP lygis, todėl aštrėja regioniniai ugdymo kokybės ir pasiekimų netolygumai. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 18000 tūkst. eurų ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio koeficientų didinimui. Lėšų šaltinis: Mažinant lėšas turtui įsigyti ir iš viršplaninių pajamų. Svarstyti
Valerijus Simulik, 2018-11-15 Argumentai: Atsižvelgiant tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja 2018 m. birželio 29 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1370 (toliau – Įstatymas) nuostatos, kurios numato, jog atlyginimai turi padidėti tiems, kurių darbo užmokestis iki įstatymo įsigaliojimo nesiekė žemiausios įstatyme numatytos ribos, Migracijos departamentui 2019 m. skiriami asignavimai nepadengia visų išlaidų, reikalingų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Valstybės tarnybos reforma įgyvendinama peržiūrint besidubliuojančias funkcijas ir mažinant valstybės tarnautojų skaičių. Nepaisant to, kad Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja, atvykstančių užsieniečių – aptarnaujamų asmenų, skaičius didėja, o Migracijos departamento darbuotojų darbo krūvis kasmet auga. Dėl šios priežasties, Migracijos departamento valstybės tarnautojų skaičiaus optimizavimas, sumažinant pareigybių skaičių neturėtų būti taikomas. Priešingai, mažiau negu prieš metus Migracijos departamentui papildomai buvo skirta 12 pareigybių, siekiant užtikrinti tinkamą įstaigos funkcijų įgyvendinimą. Todėl siūlome skirti papildomų lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Pasiūlymas:
Siekiant užtikrinti tinkamą Migracijos departamento funkcijų vykdymą siūlome 2019 m. papildomai skirti 161 tūkst. eurų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Svarstyti
Raminta Popovienė Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas, 2018-11-15 Linas Balsys Argumentai: Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas įvertino Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, pažymėdamas, kad tik trys pozicijos iš daugiau kaip 60 yra įgyvendintos. Tolimesnei neįgaliųjų integracijai reikalingas žymiai ženklesnis finansavimas, siekiant adaptuotos fizinės, informacinės ir komunikacinės aplinkos, švietimo, sociokultūrinių ir kitų įstaigų aplinkos pritaikymo.
Didesnis finansavimas taip pat padėtų atkurti ar palaikyti neįgaliųjų socialinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, didinti jų užimtumą bei galimybes gyventi bendruomenėje savarankiškai. Pasiūlymas: Skirti papildomai 2 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 03.03 „Vykdyti perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų (Nacionalinės neįgaliųjų integracijos programos įgyvendinimo veiksmų plano 1.1.5 )“ priemonei. Lėšų šaltinis:
Gintaras Steponavičius Edmundas Pupinis Arūnas Gelūnas Vytautas Juozapaitis Viktorija Čmilytė-Nielsen Bronislovas Matelis Aušra Papirtienė Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Levutė Staniuvienė, 2018-11-15 Argumentai: Nors per pastaruosius metus pasiekta nemaža pažanga, patyčių ir smurto problema mokyklose išlieka viena aktualiausių švietimo problemų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnis įsakmiai įtvirtina, kad kiekvienas mokinys turi dalyvauti bent vienoje patyčių prevencijos programoje ir ši nuostata turi būti įgyvendinta jau nuo 2017 metų rugsėjo 1 d., bet ši nuostata išlieka neįgyvendinta. Efektyviausių prevencijos programų diegimas akivaizdžiai pademonstravo, kad patyčių lygis dalyvavusiose mokyklose ženkliai mažėja. Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina ES „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ projektą, kuris 2018 m. turi aprėpti 70 proc. mokyklų ir turi įtraukti 55 procentų mokinių. Deja, finansavimas vėluoja ir bus skirtas ne visoms mokykloms. Be deramos valstybinės paramos, daugelyje mokyklų patyčių išgyvendinimas bus tik formalus.
Manome, kad tikslinga nustatyti aiškią ir skaidrią finansavimo sistemą, kuri finansavimą skirtų kiekvienam mokiniui ir pagal mokyklų finansavimo metodiką pasiektų kiekvieną mokyklą. 2018-2019 metais mokinių skaičius yra 323,6 tūkst. ir vienam mokiniui skyrus po 5 eurus, kiekviena mokykla sistemingai imtųsi patyčių ir smurto išgyvendinimo programų diegimo. Pasiūlymas:
Nuo 2019 m. sausio 1 d. skirti 1,618 mln. eurų prevencinių programų įgyvendinimo ir psichologinės pagalbos mokyklose plėtrai. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Svarstyti
77Seimo nariai:
Valerijus Simulik Andrius Navickas, 2018-11-15 Argumentai:
ir rezistencijos centro (toliau – Centro) specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų) atlyginimų vidurkis buvo 559 Eur, kai tuo tarpu Statistikos departamento paskelbtas vidutinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje – beveik 930 Eur. 2019 metų Finansų ministerijos projekto 14 (5a.ii) lentelėje „Valdžios sektoriaus diskrecinės išlaidų priemonės“ numatyta papildomai didinti kultūros ir meno darbuotojų, teismų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės apsaugos departamento pareigybių, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestį, bet Centras daugiau kaip 10 metų nepatenka nei į vieną iš šių kategorijų, nors didelė Centro muziejininkų, istorikų ir archyvo tyrėjų, tarp jų dirbančių ir su įslaptintais dokumentais, būtent yra minėtų sričių specialistai. Nors Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos suteikia teisę nustatyti didesnius pareigybinius koeficientus, tačiau neegzistuoja realios galimybės to siekti be asignavimų padidinimo.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 360 tūkst. eurų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui padidinti. Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Svarstyti
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-11-07 Pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir Komiteto išvadoms. Iš dalies pritarti. Nepritarti Seimo narių R. Žemaitaičio, V. Kamblevičiaus K. Bartkevičiaus J. Imbraso O. Valiukevičiūtės pasiūlymui, kuriuo siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 procentų PVM (pridėtinės vertės mokesčio) tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, kadangi PVM mokesčio tarifai yra nustatomi PVM įstatymu, o ne tvirtinant atitinkamų metų biudžeto rodiklių įstatymą. 2. Audito komitetas, 2018-11-14 Nepritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos banko pastebėjimus, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją išvadą. Argumentai:
Nepritarti. Valstybės biudžeto projekto (toliau – Projektas) svarstymo procedūras Seime reglamentuoja atskiras Seimo statuto dvidešimt septintasis skirsnis.
Jame nustatyta, kad po Projekto pateikimo Seimo komitetai svarsto ir teikia pasiūlymus. Seimas po pirmojo svarstymo atiduoda valstybės biudžeto projektą Vyriausybei pataisyti, o ar pritarti ar nepritarti Projektui, Seimas balsuoja jo priėmimo metu. 6.1.1. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliosiantys mokesčių įstatymų pakeitimai reikšmingai sumažina biudžetų pajamas ir Vyriausybė nepateikė jokių įtikinamų priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, todėl iš esmės apribojamos valstybės galimybės tiek spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas, tiek laikytis tinkamos fiskalinės politikos. 6.1.2. Vyriausybė aukščiau paminėtas problemas dengia pajamų projekcijomis, kurios tiek Valstybės kontrolės, tiek Lietuvos banko vertinimu yra pernelyg optimistinės bei neatskleidžia dalies, aiškiai prognzuojamų, išlaidų asignavimuose; pertekliai kaupiami socialiniuose fonduose tik nominaliai dengia valstybės biudžeto deficitą, ir iškilus problemoms jų panaudojimo galimybės bendrųjų valstybės išlaidų finansavimui yra iš esmės neegzistuojančios; valstybės biudžeto deficitas didinamas, nepaisant ekonominio ciklo fazės. 6.1.3. Taikant nepriklausomų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo paskutiniais turimais duomenimis grįstus įverčius yra rizika, kad 2019 m. biudžeto projektai netenkins Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, o formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar neutralią fiskalinę politiką. 6.1.4. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 13 straipsnio 3 dalimi siekiama suteikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teisę esant poreikiui bei nepažeidžiant atitinkamų skolinimosi limitų valstybės vardu skolintis tam tikroms valstybės išlaidoms, tokioms kaip dalis įmokų į ES biudžetą, vaiko pinigai ir iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamai pensijų įmokai į pensijų fondą finansuoti, kurie 2019 metų valstybės biudžete suplanuoti ne pagal labiausiai tikėtiną poreikį. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti, o tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją būtų suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą būtų formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. Svarstyti Vyriausybei. 3. Ekonomikos komitetas, 2018-10-31 Pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. Argumentai:
Prienų rajono savivaldybės mero Kreipimasis dėl kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos darbų pradžios (2018-10-29, Nr. g-2018-10092). Pasiūlymas: numatyti finansavimą 2019 metais kelio Nr.
ministerijos administruojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Svarstyti Vyriausybei. 4 Europos reikalų komitetas, 2018-10-30
pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES lėšomis, bendrafinansavimu, kartu atkreipiant dėmesį į nuolatines nepanaudotų biudžeto asignavimų perkėlimo į ateinančius metus tendencijas. Atsižvelgti. 6.1.2. Artimiausiu metu atskiru klausimu Komitete svarstyti galimai nepakankamos valstybės biudžete numatytų ES fondų asignavimų panaudojimo spartos problematiką. 6.1.3. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, jog Europos reikalų komitetas š. m. rugsėjo 26 d. yra priėmęs sprendimą dėl būtinybės teisiškai įtvirtinti aiškią sąsają tarp Europos semestro dokumentų, Vyriausybės prioritetų ir valstybės biudžeto rengimo bei paraginęs Vyriausybę tiesiogiai susieti Lietuvai skirtas kasmetines ES Tarybos rekomendacijas su Vyriausybės veiklos prioritetais, kurių įgyvendinimo finansavimas būtų numatomas būsimųjų metų šalies biudžete. Svarstyti Vyriausybei 6.2. Pasiūlymai:
atsižvelgti į Seimo kanceliarijos pateiktą papildomų 4 292 tūkst. eurų asignavimų poreikį, susijusį su 2018 m. birželio 29 d. priimto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimu. Svarstyti Vyriausybei
Užsienio reikalų ministerijos Seimo Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų 2 650 tūkst. eurų asignavimų poreikį, susijusį su 2018 m. birželio 29 d. priimtų naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos ir Valstybės tarnybos įstatymų įgyvendinimu. Prašymų suma -6 942 tūkst. Eur Svarstyti Vyriausybei 5.
Eur
Komitetas 2018-10-24 Pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Pritarti. 6. Kultūros komitetas, 2018-11-07 Pritarti Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2.Pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlyti pritarti šiems Kultūros komiteto sprendimams dėl papildomų lėšų skyrimo:
Atsižvelgti. Argumentai: LR Seime pradėtas valstybei itin svarbaus dokumento
savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos savo iniciatyva dalyvauja projektinėse veiklose, tačiau šis finansavimas skiriamas ne bibliotekų fondų atnaujinimui, o naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis.
Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir ES šalių vidurkio - Lietuvoje didžiausias finansavimas viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 m. (2519 tūkst. eurų), kuris 2010 m. sumažintas beveik 4 kartus (iki 649 tūkst. eurų). 2017 metais kaip ir 2016 m. šiam tikslui buvo skirta 1,9 mln. eurų (vienam gyventojui teko 0,69 euro, kai ES šalių vidurkis - 1,22 euro, Estijoje -2 ,3 2 euro, Suomijoje - net 8,13 euro). Norėdama pasiekti ES šalių vidurkį, Lietuva turėtų beveik 2 kartus (lyginant su Estija - 3 kartus) padidinti valstybės finansavimą dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti. Viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko beveik kas trečias Lietuvos gyventojas, o maždaug kas dešimtas lankosi jose bent kartą per 2 mėnesius. Tačiau bibliotekos susiduria su kitomis problemomis: bibliotekų fondai atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje, dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra morališkai pasenę, trūksta populiariausių knygų, o tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose - dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. 2017 m. atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ duomenimis, bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. Lietuvos gyventojų (atitinka 2013 m. ES šalių vidurkį) (dažniausiai perskaitomos 3-6 knygos).
Per 2014-2017 m. sumažėjo gyventojų, kurie per metus neperskaito nė vienos knygos, dalis, ir padaugėjo skaitančių lietuvių kalba parašytą grožinę literatūrą.2 Tame pačiame tyrime populiariausia savanoriško įsitraukimo į viešųjų bibliotekų veiklą forma respondentai nurodo knygų dovanojimą - gyventojais supranta, kad naujų knygų bibliotekoms trūksta, tad patys imasi valstybės funkcijos - atnaujinti bibliotekų fondus savo išgalėmis. 29.5 proc. apklaustųjų viena iš priežasčių, dėl ko vengia lankytis bibliotekose, nurodė pasiūlos stoką. Neturime kuo didžiuotis ir nelegalaus turinio sklaidoje - pagal piratavimo mastus Lietuva yra trečia pasaulyje. Neturėdami patogaus priėjimo prie įvairaus ir naujo turinio bibliotekose, daugelis skaitytojų naudojasi nelegalių šaltinių paslaugomis. Nelegaliems šaltiniams skaitytojai sumoka simbolinę kainą už naudojimąsi, tuo tarpu nei autorių, nei leidėjų šios sumos nepasiekia. Išvados ir siūlymai:
bibliotekų fondams formuoti skiriama beveik dvigubai mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. •Neatnaujinami fondai neatitinka vartotojų poreikių: žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų. -Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas, nuolatinio dėmesio esamai problemai labai trūksta. Bibliotekų fondų aprūpinimui būtina skirti tinkamą finansavimą.
Skirti papildomai 100 tūkst. Eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 100 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Pristačius Seime 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus, kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiamės į Jus primindami mūsų teatro 2018 05 16 R2-70 siųstą raštą dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo. Ne kartą esame rašę ir minėję, kad 2017 m. rudenį buvo pilnai baigta itin sudėtinga, daugiau nei dešimtmetį trukusi, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau - NKDT) pastato rekonstrukcija, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Svarbiausia tai, kad rekontrukcijos (2006- 2017 m.m.) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui ir jie padengdavo pastato išlaikymo kaštus. Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol visos biudžeto skiriamos lėšos yra nukreiptos į mokos fondą. O Valstybės skiriamas dalinio biudžeto finansavimas paprastai - yra pastatų išlaikymui ir mokos fondui. Todėl suvokdami mūsų sudėtingą finansinę situaciją, dar kartą prašome 2019 m. padidinti NKDT biudžetą. Dabar bendras teatro šildomų patalpų plotas sudaro apie
tai, padidėjo šiluminės energijos poreikis šių patalpų šildymui bei vėdinimui. Viso šios išlaidos sudaro 50 061,62 Eur. Rekonstrukcijos metu buvo sumontuota visa scenos technologinė įranga: 32 vnt. dekoracijų keltuvų, sukamas scenos ratas, orkestro duobės platformos, meninio apšvietimo video projekcijos ir garso sistemos, paleista 18 vėdinimo - rekuperavimo sistemų. Sumontavus ir paleidus visą šią įrangą bendra pastato instaliuota galia padidėjo iki 660 kW, o tuo pačiu padidėjo suvartojamas elektros energijos kiekis. Šioms išlaidoms padengti papildomai reikia 54 497,59 Eur.
Nuo 2012 m. ant priešgaisrinių vandens įvadų sumontuoti vandens apskaitos prietaisai (4 vnt. po du skaitliukus viename prietaiso korpuse). Atsižvelgiant į vandens pardavimo kainą išlaidos padidėjo
išlaidos sudaro 109 555,62 Eur, tačiau, atsižvelgiant į iš nuomotojų gaunamas įplaukas (24 117,98 Eur), NKDT prašo papildomai skirti 84 437,64 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad NKDT po rekonstrukcijos dirba pilnu pajėgumu ir beveik užpildė visus sukurtus etatus, papildomai darbo užmokesčio fondui prašome 156 579,00 Eur (154 300,00 Eur darbo užmokesčiui ir 2279,00 Eur Sodrai). Prašome atsakingai visais įmanomais būdais padėti išspręsti susidariusią situaciją ir 2019 m. biudžete skirti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui darbo užmokesčio fondui 156 579,00 Eur ir pastatų išlaikymui 84 437,64 Eur. Bendroje sumoje 241 016,64 Eur. Neskyrus šių lėšų, negalime užtikrinti sklandaus suplanuotų 2019 m. NKDT strateginių tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Skirti papildomai Nacionaliniam Kauno dramos teatrui
Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija, kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau - EK) projekto ,,Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas" (toliau - Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybes ir pilietybes programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija Projekto finansavimo sutarti Nr.808698_SRHCHS LT/|S-263, o 2018 m. liepos 9 d.
ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutarti gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbo, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projektu siekiama:
ŽEIT turi sukurti ir įdiegti informacines technologijas, skirtas pranešimams apie neapykantą kurstančias kalbas internete. Taip pat, didžiuosiuose Lietuvos interneto portaluose bus vykdoma informacine kompanija skirta padėti visuomenei atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir pranešti apie jas kompetentingoms institucijoms. Taryba Lietuvos savivaldybėse planuoja surengti l0 seminarų, kuriuose ŽEIT atstovai aiškins apie neapykantą kurstančios kalbos ir saviraiškos laisvės santykį, neapykantą kurstančių kalbų poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. - 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras projekto biudžetas -286287,96 €, iš kurių Lietuvos indelis sudaro 20 proc., t.y.57 259,96eurų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. - 26 676,00 eurų nuo ŽEIT skirto 122 676,00 eurų projekto biudžeto.
Pažymėtina, kad EK finansavimas paremtas nacionalinio kofinansavimo principu. Projektų vykdytojai privalo užtikrinti kofinansavimą, kuris sudaro 20 proc. projektų biudžeto. ŽEIT papildomų lėšų poreikis Projekto įgyvendinimui 2019 m - 20 007 eurų; 2020 m - 6669 eurų;
Europos Komisija. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 26 676 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 26 676 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Vidaus reikalų ministerija (toliau VRM), kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau – EK) projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ (toliau – Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija Projekto finansavimo sutartį Nr.808698_SRHCHS_LT/1S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutartį gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbą, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. gegužės 3 d.).
Bendras Projekto biudžetas – 286 287,96 €, iš jų žurnalistų etikos tarnybos Projekto biudžetas yra 122 676,00 €. Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį Nr.1S-341/97-130/DPS-6 (toliau Sutartis) VRM, vadovaudamasi Sutarties priedu „Projekto biudžetas“, pervedė į ŽEIT a/s avansinį mokėjimą 76 800,00 €. Galutinius mokėjimus, kurie apskaičiuojami iš EK kompensuojamų GP ir ŽEIT Projekto išlaidų sumų (nustatytų pagal EK patvirtintos Projekto galutinės ataskaitos duomenis) atėmus atitinkamai GP ir ŽEIT išmokėtas avansinio mokėjimo sumas – per 10 darbo dienų po to, kai VRM gaus iš EK galutinio mokėjimo lėšas pagal Finansavimo sutartį. Galutinis mokėjimas atliekamas patvirtinus techninę ir finansinę ataskaitą su atitinkamais rezultatais ir deklaravus paramos gavėjų faktines išlaidas per visą projekto laikotarpį. Maksimali galutinio mokėjimo suma (apyvartinės lėšos) ŽEIT yra 19 200,00 €. Tarnyba, kaip Projekto vykdytojas, neturi galimybės apmokėti išlaidų iš savo lėšų, t. y. iš jai skirtų asignavimų. Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 19 200,00 (devyniolika tūkstančių du šimtus) eurų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti. Šios apyvartinės lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą sėkmingai įgyvendinus Projektą. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 19 200 eurų. Lėšų šaltinis:
Papildomus 19 200 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių plano patvirtinimo“ 2.3.9 darbo
„Programinio – konkursinio finansavimo modelio atnaujinimas ir įdiegimas
Lietuvos kultūros taryboje bei pritaikymas pažangioms kultūros paslaugoms“ 1 veiksmą „Regioninio kultūros projektų finansavimo modelio (subsidijų sistemos) sukūrimas ir įgyvendinimas“ (toliau – LRV programos priemonė), administruos 10 regioninių kultūros tarybų veiklą bei naują finansavimo programą, kuri tiesiogiai prisidės prie tvaraus regionų indėlio į tolygią kultūrinę raidą šalyje. Tam, kad Lietuvos kultūros taryba galėtų atlikti šias funkcijas, būtinas finansavimas papildomiems žmogiškiesiems ištekliams ir jų darbo priemonėms. Numatoma, kad 6 papildomi etatai galėtų užtikrinti papildomų LKT funkcijų atlikimą, t. y. 10 regioninių kultūros tarybų (tarybas iš viso sudarys 127 ekspertai) veiklos ir Tolygios kultūrinės raidos programos administravimą. Būtų reikalingi 5 regioninių kultūros tarybų koordinatorių etatai ir 1 buhalterio etatas. Regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų regionines kultūros tarybas: planuotų ir organizuotų regioninių kultūros tarybų posėdžius, rengtų individualias ekspertinio vertinimo lenteles, jas sistemintų, stebėtų regioninių kultūros tarybų darbą, teiktų metodinę pagalbą tarybų nariams bei atliktų kitas su regioninių kultūros tarybų veikla susijusias funkcijas. Planuojama, kad vienas regioninių kultūros tarybų koordinatorius organizuotų vidutiniškai 25 ekspertų veiklą regioninėse kultūros tarybose, t. y. administruotų dvi regionines kultūros tarybas.
Taip pat regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų Tolygios kultūrinės raidos programą: planuotų, organizuotų ir koordinuotų finansavimo konkursą, administruotų finansavimo konkursui pateiktų projektų paraiškas, atliktų finansuojamų projektų stebėseną, rinktų ir apdorotų duomenis apie projektų įgyvendinimą, atliktų kitas su finansavimo programos administravimu susijusias funkcijas. Planuojama, kad kiekvienas regioninės kultūros tarybos koordinatorius administruotų projektus, kurių bendra vertė sudarytų 600 000 Eur. Regioninės kultūros tarybos savo veiklą vykdys atskirose apskrityse, todėl dalį laiko regioninių kultūros tarybų koordinatoriai dirbtų ne Vilniuje. Regionuose koordinatoriai taip pat papildomai konsultuotų bei teiktų metodinę pagalbą regionuose esančių kultūros įstaigų bei individualių kultūros ir meno kūrėjų paraiškų teikėjams. Būtinybė, kad koordinatoriai nemažą savo darbo laiko dalį praleistų regionuose (taip pat reikšmingai didėjančios administravimo darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo) neleidžia šios LRV priemonės įgyvendinti esamais žmogiškaisiais resursais (šiuo metu su finansuojamų projektų administravimu, LKT narių susirinkimais, LKT ekspertų darbo grupėmis (vieno konkurso metu į skirtingas darbo grupes įtraukiama apie 100 skirtingų ekspertų) susijusias funkcijas atlieka 12 projektų administratorių, vienam administratoriui vidutiniškai tenka administruoti projektų, kuriems skirta daugiau nei 1 300 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų.
Vienas papildomas buhalterio etatas būtų atsakingas už regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimą (117 narių būtų mokama už paraiškų vertinimą ir 127 nariams (nuo 2019 m.) – už Tolygios kultūrinės raidos prioritetų kiekviename regione rengimą) bei administruotų Tolygios kultūrinės raidos programos lėšas (3 000 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų), bendradarbiaudamas su regioninių kultūros tarybų koordinatoriais užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą. Šiuo metu Lietuvos kultūros taryboje yra 3 pareigybės, skirtos finansų apskaitos ir atskaitomybės funkcijoms atlikti, tačiau įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį, reikšmingai padidės finansininkų darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimo apskaitos, Tolygios kultūrinės raidos programos projektų finansavimo ir finansinės šių projektų kontrolės. Didindami darbo apimtis esamiems LKT projektų administratoriams ir finansininkams negalėtume užtikrinti kokybiško administravimo ir finansuotų projektų stebėsenos, t. y. efektyvaus Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo.
Dėl papildomų 6 etatų ir regioninių kultūros tarybų posėdžių organizavimo planuojamas išlaidas sudarytų: papildomų 6 etatų darbo užmokestis 35 068 Eur (2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn., įskaičiuojant Sodros įmokas; metinis 6 etatų darbo užmokestis, įskaičiuojant Sodros įmokas, sudarytų 105 204 Eur), 5 etatų išlaidos komandiruotėms 8 000 Eur (per metus), kompiuteriai ir kitos darbo priemonės 6 etatams – 6 000 Eur, regioninių kultūros tarybos narių kelionės išlaidos (atvykimas į posėdžius) – 13 020 Eur (2018 m. 124 nariai turės susirinkti į 3 posėdžius, 2019 m. vyktų bent 6 posėdžiai, todėl planuojamas išlaidas sudarytų apie 26 040 Eur), kanceliarinės regioninių kultūros tarybų išlaidos – 1 500 Eur (150 Eur numatoma skirti 1 regioninei kultūros tarybai). Tad 2018 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 35
viso 2018 m. išlaidos sudarytų 63 588 Eur. 2019 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 105 204 Eur, komandiruotėms – 8 000 Eur, regioninių kultūros tarybų narių darbo organizavimui – 27 540 Eur. Iš viso 2019 m. išlaidos sudarytų 140
priemonę, vyksta regioninių kultūros tarybų narių atranka. Planuojama, kad š. m. rugsėjo – spalio mėn. LR Kultūros ministras patvirtins regioninių kultūros tarybų sudėtis. Š. m. lapkričio mėn. regioninės kultūros tarybos atliktų Tolygios kultūrinės raidos projektų paraiškų vertinimą, sudarytų finansuotinų projektų sąrašus. Sklandžiai administruojant regioninių kultūros tarybų veiklą, finansavimo rezultatai būtų skelbiami š. m. gruodžio mėn.
Suplanuoto optimalaus Tolygios kultūrinės raidos programos administravimo proceso Lietuvos kultūros taryba negalės įgyvendinti be papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo jų darbo organizavimui. Pasiūlymas: Skirti Kultūros Tarybai papildomai 140 744 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 140 744 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2019 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 215 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 165 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti: · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekiant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 10 tūkst. Eur suma; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr.
R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas)
Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. XIII-1090
„Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“, Taryba yra 4 veiklų
atsakinga vykdytoja – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 19,5 tūkst. Eur suma; Pasiūlymas: skirti papildomai Etninės kultūros globos tarybai 32,5 tūkst. Eurų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos, Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados, 2019 metų Pasaulio lietuvių metų minėjimo įgyvendinimui. Lėšų šaltinis:
Papildomus 32,5 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT) informuoja, jog LVAT ir jai pavaldiems valstybės archyvams
kitoms išlaidoms sumažinti 88 tūkst. eurų. Toks asignavimų sumažinimas neabejotinai nepalankiai atsilieptų valstybės archyvų veiklai – akivaizdu, jog valstybės archyvai pristigs lėšų archyvų pastatams išlaikyti, o tai savo ruožtu atitinkamai paveiks dokumentų saugojimo sąlygas. Pagal preliminarias prognozes, išlaidos šildymui ir elektrai neišvengiamai didės, todėl valstybės archyvams nepavyks užtikrinti tinkamo mikroklimato archyvų saugyklose, būtino fiziniam dokumentų išsaugojimui, nes būtent išlaidos šildymui ir elektrai sudaro didžiąją dalį archyvų sąnaudų.
Be to, iki šiol LVAT ir valstybės archyvai nėra gavę jokio papildomo finansavimo turimoms informacinėms sistemoms palaikyti, nors rengiant strateginius veiklos planus šis poreikis nuolat akcentuojamas. Sumažinus finansavimą šių paslaugų pirkimas taptų sunkiai įgyvendinamas. Dėl sumažėjusių finansinių išteklių valstybės archyvų galimybės siųsti profesionalius archyvarus į lietuvių bendruomenes ar užsienio archyvus vykdyti lietuviškų archyvų tvarkymo veiklą ar dokumentų paiešką ir atitinkamai užsakyti dokumentų skaitmenines kopijas tampa dar labiau ribotos. Atkreipiame dėmesį į tai, jog iki šiol valstybės archyvai visas savo papildomas veiklas finansuoja patys, iš lėšų, gautų teikiant mokamas paslaugas. Pasiūlymas:
Skirti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai papildomai 88 tūkst. Eurų. Lėšų šaltiniai: Papildomus 88 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (toliau – Muziejus) yra įstaiga, kuri tik šiais metais buvo galutinai suformuota. Pilnam įstaigos funkcionavimui būtina užtikrinti finansavimą tiek pastatų, tiek darbuotojų išlaikymui. Nuo 2017 metų buvo pradėta rūpintis finansavimu šiems poreikiams patenkinti. 2017-05-22 d. raštu Nr. S-146 ir 2017-08-08 d. raštu Nr. S-213 Muziejus kreipėsi padidinti 2018 metų biudžetą personalo ir pastato išlaikymui 8 mėnesiams, kadangi nuo 2018 metų balandžio mėnesio į eksploataciją palaipsniui buvo įvedama atkurtų rūmų B dalis (priimami darbuotojai bei, atidarius rūmų B dalį, apmokamos eksploatacinės išlaidos).
Iš viso 2018 metams finansavimas buvo padidintas 285 tūkst. eurų (207 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokestis su Sodros mokesčiais ir 78 tūkst. eurų rūmų B dalies eksploatacijai). Tačiau 2019 metams Muziejaus funkcionavimui reikalinga likusioji keturių mėnesių finansavimo dalis – 129 tūkst. eurų (103 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokesčiui bei 26 tūkst. eurų eksploatacijai). Muziejus dėl būtino finansinio poreikio kreipėsi net tris kartus: 2018-05-03 raštu Nr. S-153, 2018-08-06 raštu Nr. S-292 ir 2018-09-06 raštu Nr. S-324 teikdamas konkrečius argumentus bei skaičiavimus, o taip pat išdėstydamas atkurtų rūmų B dalies numatomą finansinį planą, apimantį prognozuojamas pajamas bei išlaidas. Tačiau į Muziejaus prašymą nebuvo atsižvelgta, o į išdėstytus argumentus niekaip nereaguota. Negana to, pastatų išlaikymui ir veiklos vykdymui jau turimas finansavimas 2019 metams paskutinę minutę be jokių derybų ar situacijos aiškinimosi ir nepateikus jokios argumentacijos sumažintas
trūkstama 129 tūkst. eurų suma ir (b) 85 tūkst. eurų sumažinta suma patalpų išlaikymui ir veiklai (paslaugoms ir prekėms). Tai neabejotinai neigiamai paveiks Muziejaus veiklą ir jos rezultatus, galimybes pasiekti anksčiau planuotus rodiklius. Reikia atkreipti dėmesį, kad vykdant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (2017-01-17 Nr. XIII-198), didinant kultūros darbuotojų atlyginimus bei padidinus algos bazinį dydį 2019 m. biudžeto darbo užmokesčio eilutė buvo padidinta 95 tūkst. eurų.
Tačiau šis padidinimas yra tik vizuali apgaulė, atsirandanti formaliai vertinant tik vieną skaičių – bendrą biudžeto sumą. Šis padidinimas skirtas išimtinai Vyriausybės įsipareigojimams įgyvendinti, ir jis niekaip nesprendžia minėto finansavimo skaudaus trūkumo problemos. Kadangi patalpų išlaikymui neskirti lėšų negalima, vadinasi, akivaizdžiai trūkstant labai ženklios finansavimo sumos, mažiau lėšų turės būti skiriama Muziejaus veiklai, gali atsirasti poreikis atleisti dalį darbuotojų, laikyti uždarytą dalį ekspozicinių erdvių. Tokia situacija demoralizuoja bei demotyvuoja Muziejaus kolektyvą, kuris stengiasi dirbti itin kūrybingai ir labai aktyviai, kasmet gerinti veiklos kokybinius ir kiekybinius rezultatus. Be to, reikia dar kartą pabrėžti, jog Muziejus, kaip įstaiga, tik kuriasi, ji neturi net minimalaus reikalingo finansavimo, tačiau į institucijos prašymus tokį finansavimą užtikrinti niekaip nereaguojama. Ar yra teisinga mažinti finansavimą tokiai įstaigai, kuri net neturi pasiekusi minimalaus būtino finansavimo lygio? Turbūt netgi nebeverta priminti, jog tarp šios Vyriausybės veiklos prioritetų yra ir kultūra. Tačiau finansavimo srityje tendencijos kultūros atžvilgiu realiai yra priešingos. Labai tikimės, kad atkreipsite dėmesį į pridedamuose raštuose ir čia išdėstytus argumentus ir dar pakeisite nurodymus dėl finansavimo bei minimalaus papildomo poreikio tenkinimo, nes dėl ryškaus finansavimo mažinimo ir dėl neskirto papildomo bei argumentuoto minimalaus finansavimo kyla grėsmė Muziejaus veiklai, jos intensyvumui ir įvairovei, darbuotojų motyvacijai ir darbo vietų išsaugojimui. Pasiūlymas:
Skirti Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams papildomai 214 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 214 tūkst.
Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Nemažinti Kultūros įstaigoms išlaidų prekėms ir paslaugoms būtina todėl, kad šios išlaidos yra būtinos tinkamai Kultūros įstaigų veiklai užtikrinti ir pasiekti numatytus veiklos rezultatus (pvz. komandiruočių išlaidos užtikrina Kultūros įstaigų kompetencijos kėlimą, scenos įstaigų kūrybos sklaidą gastrolėse; be kokybiškų patalpų valymo ar šildymo paslaugų nebūtų galima užtikrinti kultūros paslaugos galutiniam vartotojui tinkamo teikimo ir pan.). Taip pat šios išlaidos būtinos Kultūros įstaigų valdomos infrastruktūros išlaikymui, jų dydis nepriklauso nuo Kultūros įstaigų valdymo kokybės, bet yra veikiamos infliacijos, didėjančių rinkoje prekių ir paslaugų kainų, augančių šildymo kainų ir pan. Sumažinus šias išlaidas Kultūros įstaigoms komunalines išlaidas vis tiek privalu bus dengti iš valstybės biudžeto, o netinkamas šių išlaidų planavimas (sumažinimas ignoruojant Kultūros įstaigoms pateiktą ir faktiniais duomenimis pagrįstą realų šių išlaidų poreikį) kelia didelę skolų valstybės biudžetui riziką. Pasiūlymas: Skirti papildomai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 65 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionaliniam muziejui 81 tūkst. Eurų, Lietuvos dailės muziejui 63 tūkst. Eurų, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 27 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrui 71 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui 28 tūkst. Eurų, Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai 81 tūkst. Eurų. Viso – 416 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 416 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui. Papildomų lėšų poreikis 1 278 tūkst. Eur Svarstyti Vyriausybei 7.
Eur
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2018-10-31 Pritarti Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 atsižvelgiant į komiteto siūlymus: Atsižvelgti. Argumentai: dėl Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte svarbu įvertinti Valstybės gynimo tarybos 2019 metams siūlomą asignavimų gynybai dydį, taip pat tai, kad būtų užtikrinamas pasirašytame politinių partijų susitarime numatytas tolygus finansavimo gynybai didėjimas. Siūlymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybei tikslinant biudžetą ir skiriant lėšas valstybės gynybai (Krašto apsaugos ministerijai) atsižvelgti į Valstybės gynimo tarybos nutarimą dėl gynybos finansavimo 2019 metais. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: dėl Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Seimo priimto ir šios Vyriausybės įgyvendinamo Vidaus tarnybos statuto nuostatas, susijusias su statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimu, taip pat į Vyriausybės programos priemonių plano vykdymui būtinus Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimo poreikius. Siūlymas:
1Skirti Vidaus reikalų ministerijai papildomai lėšas,
būtinas, statutinių pareigūnų nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčio didinimui, įskaitant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (įsigalios
mažiau kaip 4 987 tūkst. eurų. 2. Skirti papildomas lėšas, būtinas užtikrinant statutinių pareigūnų aprūpinimą uniforma, ekipuote ir asmens apsaugos priemonėmis pagal nustatytą Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartą. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai.
Svarstyti Vyriausybei Argumentai: dėl Policijos departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgta į Vyriausybės programos priemonių plano vykdymui būtinus Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimo poreikius. Siūlymas: Skirti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai 2 019 tūkst. eurų Vyriausybės programos priemonių plane numatytam nuosekliam policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte būtina atsižvelgti į poreikį stiprinti naują, nuo 2018 metų Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme Nr. XIII-938 įtvirtintą analitinės antikorupcinės žvalgybos kryptį, tam būtinos naujos technologijos ir nauji tarnybai būtini analitiniai įrankiai, ypač programinė įranga, taip pat lėšos informacijai gauti, apibendrinti ir analizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad šie siūlymai iš esmės atitinka ankstesnius komiteto sprendimus dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos. Siūlymas: Specialiųjų tyrimų tarnybai papildomai skirti 5 161 tūkst. eurų, iš jų: 2409 tūkst. eurų technologiniam proveržiui; 2417 tūkst. eurų patalpų įsigijimui ir remontui;
naujas analitinės antikorupcinės žvalgybos funkcijas ir Seimo valdybos sprendimą);
informaciją. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: dėl Valstybės saugumo departamentui skiriamų asignavimų svarstomame įstatymo projekte būtina atsižvelgti į 2018 m. rugsėjo 10 d.
Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų pasirašytame susitarime
“Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių” įtvirtintas nuostatas: “Pripažįstant
žvalgybos tarnybų svarbą grėsmių prevencijai ir reagavimui laiku, užtikrinti tinkamą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant modernizacijai ir technologinei pažangai” įgyvendinimo svarbą, taip pat, kad žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas, žvalgybos sistemų, žvalgybos ir kontržvalgybos priemonių modernizavimas yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Siūlymas: tobulinant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti papildomus 4 233 tūkst. eurų asignavimus Valstybės saugumo departamentui, iš jų: veiklos išlaidoms (žvalgybos/kontržvalgybos pajėgumams stiprinti) – 1933 tūkst. eurų ir investicijoms (žvalgybos technologinių pajėgumų modernizavimui) – 2300 tūkst. eurų. Finansavimo šaltinis: Finansų ministerijai 2019 metams numatyti asignavimai. Papildomas lėšų poreikis 16 400 tūkst. Eur
8Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-11-07 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į komiteto pasiūlymus:
1Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai,
lyginant su įstatymo projektu) 648 tūkst. eurų numatytų asignavimų, iš jų: Atsižvelgti. 1.1. (Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės prašymas) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – 69 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 511 tūkst. eurų).
Papildomi asignavimai būtų skirti į dvi laisvas pareigybes numatytų priimti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti; visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti; papildomam paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti. Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos;
Svarstyti Vyriausybei
galimybių kontrolieriaus tarnybai – 217 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 408 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai būtų skirti naujoms funkcijoms pagal Lygių galimybių įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimams įgyvendinti; valstybės tarnautojų (darbuotojų) darbo užmokesčiui mokėti dėl numatyto priimti darbuotojo prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti, Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų įgyvendinimo, valstybės tarnautojų stažo padidėjimo; švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti; kasmetiniam Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų renginiui organizuoti; įstaigos interneto svetainei tobulinti, dokumentų valdymo sistemai tobulinti. Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos;
Svarstyti Vyriausybei
ir Juozo Oleko pasiūlymas) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – 362 tūkst. eurų. Papildomi asignavimai būtų skirti šiai įstaigai specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų) darbo užmokesčiui padidinti ir socialinio draudimo įmokoms mokėti. Lėšų šaltinis: valstybės investicinių projektų (VIP) lėšos, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą.
taip pat pritarė (žr. komiteto išvados 5 ir 3 punktus): Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko V. Banel prašymą, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko S. Džiauto prašymą. Svarstyti
9Sveikatos reikalų komitetas,
2018-11-07 Pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2715, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
1) 68 tūkst. Eurų padidinti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui numatytus asignavimus ir iš viso skirti 801 tūkst. Eurų (iš jų 700 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui); Atsižvelgti. Svarstyti Vyriausybei
viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje” įgyvendinimui; Svarstyti Vyriausybei
tūkst. Eurų investicinio projekto „Vertikalios vonios įrengimas viešojoje įstaigoje Rokiškio rajono ligoninėje“ įgyvendinimui. Papildomas lėšų poreikis
10Švietimo ir mokslo komitetas,
2018-11-07 Iš esmės pritarti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Atsižvelgti. 1. Klaipėdos miesto savivaldybės įgyvendinamam projektui „Irklavimo bazės (Gluosnių skg. 8) modernizavimas“ 100 tūks. Eur. Svarstyti
vaisių ir daržovių saugyklos, esančios Kauno r.
Savivaldybė, Babtų sen., Sodų g. 5, modernizavimas ir pritaikymas MTEP“ projektui 200 tūkst. Eur. Svarstyti
tūkst. Eur. emeritų išmokoms padidinti, 50 tūkst. Eur. Jaunosios akademijos veiklai užtikrinti ir 50 tūkst. Eur. mokslo populiarinimui, iš viso 200 tūkst. Eur. Svarstyti
balkono durų keitimui, taip pat vitražo konservavimo ir restauravimo darbams papildomai skirti 35,0 tūkst. Eur. Svarstyti
Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų konsolidaciją, skirti
Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Edukologijos universiteto informacinių sistemų sujungimui skirti 0,44 mln. Eur. Svarstyti Vyriausybei
investicijų programoje Pedagogų rengimo centro įkūrimui. Svarstyti
universitetų tinklo konsolidavimui. Papildomai mokslui ir studijoms 8875 tūkst. Eur. Svarstyti
pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti - 765 tūkst. Eur
užmokesčio koeficientams didinti - 13 000 tūkst. Eur
koeficientams didinti - 5, 6 mln. Eur Svarstyti
11Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2018-10-24 Pritarti Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715. Pritarti. 12. Užsienio reikalų komitetas, 2018-10- Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2715 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektui pritarti, patobulinus pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Atsižvelgti. Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio
ir Valstybės tarnybos įstatymą Nr. XIII-1370, kurių nuostatose taip pat nustatomi ir darbo užmokesčio principai. Deja, 2019 m. Užsienio reikalų ministerijos biudžeto projekte nėra skirtos papildomos lėšos šių įstatymų nuostatoms įgyvendinti, tuo tarpu, kitų statutinių institucijų biudžetų projektuose naujai priimtų statutų ar pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomi asignavimai buvo skirti. Siekiant įgyvendinti 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1393 ir Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 nuostatas, papildomai reikia 2 650 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Užsienio reikalų ministerijos Programai 3.1 „Diplomatinės tarnybos veiklos užtikrinimas“ papildomai skirti 2 650 tūkst. Eur. Papildomų asignavimų šaltinis: Padidinti 2019 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Papildomas lėšų poreikis 265 tūkst. Eur
komitetas, 2018-11-07 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą. Pritarti. 14. Žmogaus teisių komitetas, 2018-11-07 Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715 atmesti.
XIIIP-2715 atmesti. Argumentai: Komitetas atkreipia dėmesį, kad jau ne vienerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami valstybės biudžeto asignavimai Seimui atskaitingoms institucijoms, ginančioms žmogaus teises, neatitinka realių įstaigų asignavimų poreikio, todėl šios įstaigos negali efektyviai ir pilna apimtimi vykdyti įstatymais priskirtų funkcijų ir įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Nepakankamas Seimui atskaitingų įstaigų finansavimas kelia pagrįstas abejones dėl šių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios. Nepritarti. Valstybės biudžeto projekto (toliau – Projektas) svarstymo procedūras Seime reglamentuoja atskiras Seimo statuto dvidešimt septintasis skirsnis. Jame nustatyta, kad po Projekto pateikimo Seimo komitetai svarsto ir teikia pasiūlymus. Seimas po pirmojo svarstymo atiduoda valstybės biudžeto projektą Vyriausybei pataisyti, o ar pritarti ar nepritarti Projektui, Seimas balsuoja jo priėmimo metu. 15. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2018-11-07 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
Apsvarstyti ir įvertinti:
1) Valstybės kontrolės išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti" ir ataskaitoje “ 2019 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas" pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
2) Lietuvos banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus; Komitetas atsižvelgdamas į:
išvadas, kad pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas;
kontrolės nuomonę, kad yra požymių, jog 2019 m. fiskalinė politika gali būti prociklinė, o valdžios sektoriaus balansas 2019 m. gali būti prastesnis, nei planuojama projektuose, todėl yra rizika, kad bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės; 3.
Seimo statuto 174 straipsnio
siūlyti didinti išlaidas, tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius ir įvertinęs, kad Seimo komitetų išvadose ir Seimo narių pasiūlymuose nurodyti papildomų asignavimų finansavimo šaltiniai (viršplaninės pajamos, akcizai už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką) neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų (Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų dėl valstybės biudžeto deficito mažinimo viršplaninėmis pajamomis);
skyrimo. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. 18-12002(2), 2018 m. spalio 16 d.;
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr.
XIIIP-2719, 2018 m. spalio 17 d.;
d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/2019_dbp_lt_lt.pdf). [2] Lietuvos banko pozicija dėl mokesčių pakeitimų ir pensijų pertvarkos, 2018 m. balandžio 18 d., https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-teikia-pozicija-del-mokesciu-pakeitimu-ir-pensiju-pertvarkoshttps://www.lb.lt/uploads/documents/files/2018%2004%2030%20LB%20vertinimai%20ir%20pasiulymai%20del%20mokesciu%20pertvarkos_fin.pdf [3]Žr. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. SV-S-1421 “Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, paskelbta https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e1e16ec0eced11e58deaaf0783ebf65b
Audito komitetas
2018-11-14
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorės pavaduotoja Erika Latyšovič, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Mikulėnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Čingienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėja Rasa Šliogerienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Kurklietis, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Banuškevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Finansų valdymo ir kontrolės skyriaus patarėja Gedmilė Bieliauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus patarėja Rima Sereikienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorės pavaduotoja Erika Latyšovič, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Mikulėnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Čingienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėja Rasa Šliogerienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Kurklietis, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Banuškevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Finansų valdymo ir kontrolės skyriaus patarėja Gedmilė Bieliauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus patarėja Rima Sereikienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas 2018-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui bei ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) .
Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus ribotas – 2019–2020 m. vidutinę metinę infliaciją kasmet didins apie 0,1–0,3 proc. punkto. Projektuose teigiama, kad 2019 m. formuojami valdžios sektoriaus rodikliai nepažeidžia Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (FSĮKĮ) nuostatų, o numatoma vykdyti fiskalinė politika ekonomikos ciklo atžvilgiu 2019 m. bus neutrali. Tačiau projektuose naudojami produkcijos atotrūkio nuo potencialiojo jos lygio įverčiai 2019–2020 m. yra gerokai mažesni, palyginti su Lietuvos banko ar Europos Komisijos įverčiais. Todėl kyla rimtų abejonių, ar projektai atitinka FSĮKĮ nuostatas, taip pat, ar 2019 m. planuojama fiskalinė politika nebus prociklinė. Projektuose nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2018–2020 m. sudarys atitinkamai 2,4, 1,5 ir 0,7 proc. BVP. Atkreipiame dėmesį, kad šie įverčiai, išskyrus 2018 m., yra mažesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 2,4, 1,8 ir 1,0 % BVP). Be to, Lietuvos banko ir Europos Komisijos vertinimai rodo gerokai stipriau
„įšilusią“ Lietuvos ekonomiką. Lietuvos banko vertinimu, produkcijos
atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 m. sudaro atitinkamai 2,8, 2,4 ir 2,2 proc. BVP, o 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisijos prognozėse nurodoma, kad 2018–2019 m. produkcijos atotrūkis sudaro atitinkamai 2,7 ir 2,2 proc. BVP.
BVP. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos banko ir Europos Komisijos produkcijos atotrūkio įverčiai yra didesni, nei nurodomi projektuose, yra šiuo metu stebimi disbalansai darbo rinkoje: stipriai sumažėjęs nedarbo lygis, sparčiau kylantis vidutinis darbo užmokestis, vis daugiau ekonomikos sektorių jaučiamas darbuotojų trūkumas. Manome, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. projektuose taip pat nurodoma, kad disbalansas darbo rinkoje tebebus gana didelis, nes prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas yra spartus ir sulėtėja gana nedaug (nuo 9,2 proc. 2018 m. iki 5,6 proc. 2021 m.). Tačiau 2018–2021 m. prognozuojamas produkcijos atotrūkis gerokai sumažėja ir beveik išnyksta – nuo 2,4 proc. BVP (2018 m.) iki 0,2 proc. BVP (2021 m.)). Remiantis projektuose pateikta informacija ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. projektai netenkina FSĮKĮ įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Projektuose teigiama, kad formuojamas 2019 m. valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins FSĮKĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, nes
taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius matyti, kad struktūrinis deficitas 2019 m. nepagerėja, o 0,1 proc. punkto pablogėja. Manome, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus gerokai prastesnis, nei planuojama projektuose. Juose nurodoma, kad formuojamas valdžios sektoriaus balansas
pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo (220 mln.
Eur arba 0,5 % BVP), kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos. Be to, eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir atsižvelgus į tikėtiną pajamų surinkimą 2018 m., pajamos iš PVM ir pelno mokesčių 2019 m. gali būti mažesnės nei planuojama, nes pajamos iš šių mokesčių prognozėse auga sparčiau negu šių mokesčių bazės (galutinio vartojimo išlaidos ir nominalusis BVP). Eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad 2019 m. planuojama vykdyti prociklinę fiskalinę politiką. Pagal projektuose pateiktą apibrėžimą, fiskalinė politika laikoma neutralia, jeigu valdžios sektoriaus pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis proc. punktais patenka į uždarąjį intervalą nuo –0,2 iki 0,2. Projektuose teigiama, kad 2019 m. planuojama vykdyti neutralią fiskalinę politiką, nes pirminio pagal ciklą koreguoto valdžios sektoriaus balanso pokytis 2019 m. sudaro 0,1 proc. punkto. Tačiau eliminavus su administravimo pagerinimu susijusias pajamas ir pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso skaičiavimams taikant Lietuvos banko produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius, matyti, kad pagal ciklą pakoreguoto valdžios sektoriaus pirminio balanso pokytis 2019 m. sudaro –0,5 proc. punkto, t.y. pirminis pagal ciklą pakoreguotas balansas blogėja daug stipriau ir yra prociklinės, o ne neutralios fiskalinės politikos išraiška. Be to, projektuose formuojami nominalieji valdžios sektoriaus balanso rodikliai 2019–2021 m. sudaro atitinkamai 0,4, 0,2 ir 0,1 proc. BVP ir yra gerokai prastesni, palyginti su 2018 m. Stabilumo programoje planuotais dydžiais (planuota atitinkamai 0,6, 0,6 ir 0,3 % BVP).
Tačiau projektuose numatoma ekonomikos plėtra 2019–2021 m. yra netgi šiek tiek palankesnė nei 2018 m. Stabilumo programoje (prognozuojami realiojo BVP augimo tempai yra tokie patys, tačiau nominalusis BVP didėja sparčiau). Todėl, esant infliacinėms tendencijoms palankesnei makroekonominei aplinkai, bloginami nominalieji valdžios sektoriaus balansai laikytini dar viena prociklinės fiskalinės politikos išraiška. Nors 2019 m. planuojama pasiskolinti 3,2 mlrd. Eur, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl toks skolinamasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui neturės. Apie 70 proc. pasiskolintų lėšų bus skirta obligacijoms 2020 m. vasario mėn. išpirkti (1,3 mlrd. Eur) ir kitoms skoloms grąžinti (0,9 mlrd. Eur). Be to, esant mažoms palūkanų normoms, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola ir padidės, vis dėlto, manytina, kad šis papildomas skolinimasis nesukels reikšmingų grėsmių pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu. Norėtume atkreipti dėmesį, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. pabaigoje sudarys apie 38 proc. ir tebebus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 m. ekonomikos sunkmetį stebėtas dydis (2008 m. – 14,6 %). Todėl manome, kad būtina aktyviau pasinaudoti šiuo metu stebimo ekonomikos pakilimo teikiamomis galimybėmis ir gerokai sparčiau mažinti skolos ir BVP santykį. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Nors savivaldybių biudžetams tenkanti surinkto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis mažinama nuo 82,82 iki 46,79 proc., piniginės įplaukos į savivaldybių biudžetus 2019 m. padidės dėl didesnės GPM mokestinės bazės (sujungus socialinio draudimo įmokas) ir augančios šalies ekonomikos.
Palyginti su 2018 m., savivaldybių pajamos iš GPM 2019 m. turėtų padidėti apie 30 mln. Eur. Reikšmingai padidintos ir specialiosios tikslinės dotacijos (11,7 %). Be to, ir toliau bus palaikoma griežta savivaldos institucijų skolinimosi politika. Savivaldybių skolos limitas bus toks pat kaip ir 2018 m. (Vilniaus m. – 85 % prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, visų kitų savivaldybių – 60 %). Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2019 m. pabaigoje negalės būti didesnės nei 2019 m. pradžioje. Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir
Lietuvoje poveikį turės 2018 m. birželio 30 d. ir liepos 4 d. priimti valstybinio socialinio draudimo, pensijų kaupimo bei mokesčių sistemos pakeitimai ir šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnė kompensacija dirbantiesiems valdžios sektoriuje, apmokestinimo tvarkos pakeitimas savarankiškai dirbantiesiems ir kt. Projektuose planuojami ir jau priimti pakeitimai vidutinę metinę infliaciją
metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) išmokos vaikams. Nuo 2019 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 30 iki 50 Eur;
b) atlygis darbuotojams.
Jis 2019 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2019 m. sausio mėn. nuo 400 iki 430 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2019 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų);
c) akcizų didinimas. Nuo 2019 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai tabako produktams;
d) GPM pakeitimai. Nuo 2019 m. didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), 1 proc. punktu mažinamas GPM tarifas, nustatomas 20 proc. GPM tarifas kitų pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), įvedamas 27 proc. GPM tarifas 120 VDU viršijančiai darbo pajamų daliai;
e) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2019 m. nustatoma maksimali socialinio draudimo įmokų riba, 0,55 proc. punkto sumažinamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo tarifas, didinamos šalpos pensijos, įvedamos „pensijos priemokos“.
f) pensijų kaupimo pakeitimai. Nuo 2019 m. didinama asmens įmoka į II pakopos pensijų kaupimo fondus, įvedamas aktyvesnis dalyvių įtraukimas į papildomą pensijų kaupimą.
g) kiti pakeitimai. Nuo 2019 m. keičiama apmokestinimo tvarka savarankiškai dirbantiesiems, didinamos pensijos pareigūnams, numatoma finansinių paskatų ir paslaugų šeimoms plėtra, didesnės Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos darbuotojams, socialinių išmokų bazinių dydžių didinimas. Šie sprendimai gyventojų disponuojamąsias pajamas iš viso padidintų apie 531 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. Vyriausybės planai atsisakyti auklių paslaugų, statybos darbų ir transporto priemonių remonto verslo liudijimų – sveikintinas sprendimas, tačiau tai neturėtų būti šios krypties pertvarkų pabaiga.
Lietuvos banko ekonomistai yra atlikę skaičiavimus , kurie parodė Lietuvoje tarp gausių verslo formų egzistuojančius reikšmingus mokestinius skirtumus. Ypač reikšmingai besiskirianti verslo formų mokestinė našta sudaro mokestinio arbitražo galimybes. Tad dažnu atveju gali susiklostyti situacija, kai panašų ar identišką darbą savarankiškai dirbantis asmuo sumoka gerokai mažiau mokesčių, nors jo pajamos gali būti net gerokai didesnės nei dirbančiojo pagal darbo sutartį. Atsižvelgti
2Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,
2018-11-08 Nr. BP-6 Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad
yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta. Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,5 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.
Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Valdžios sektoriui priskiriami biudžetai turi būti sudaromi laikantis nacionalinių taisyklių ir Europos Sąjungos taisyklių, kurios taikomos Lietuvai kaip euro zonos narei. Nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiama skolos tvarumo ir ekonomikos stabilizavimo. Ekonomikos stabilizavimas vykdant anticiklinę fiskalinę politiką būtinas tam, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir vėliau einančio nuosmukio ciklų. Gerais laikais suformavus pakankamą fiskalinę erdvę, nuosmukio metu galima būtų vykdyti ne prociklinį konsolidavimą, o neutralią fiskalinę politiką ar net anticiklinį skatinimą. Dėl biudžeto valdysenos sistemos
institucija 2017 m. rudenį atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gerąją praktiką kartu su valdžios sektoriaus biudžetų projektais turėtų būti parengiamas ir vadinamasis biudžetas piliečiams – dokumentas, kuriame glaustai, ne specialistams suprantama kalba, yra pateikiama informacija apie biudžetą. 2. Vyriausybė pirmą kartą kartu su 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektais pateikė piliečiams skirtą biudžetą – dokumentą „2019 m. biudžetas glaustai“. Tai vienas iš svarbių Vyriausybės vykdomos biudžeto sistemos pertvarkos elementų, didinančių biudžeto sistemos skaidrumą, atskaitingumą, priežiūrą ir įsitraukimą.
Siekiant esminio šio pertvarkos elemento poveikio, Vyriausybė turi atitinkamai užtikrinti jo sklaidą. 3. Derybose dėl 2019–2021 m. valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybė taikė tam tikrą išlaidų peržiūrą, kurios tikslas buvo sutaupyti valdžios sektoriaus išlaidas ir jas skirti Vyriausybės prioritetams įgyvendinti. Siūlytina šį procesą toliau tobulinti, siekiant, kad jis atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių gerąją praktiką. Išlaidų peržiūros tikslas yra užtikrinti, kad visos išlaidos atitiktų efektyvumo, veiksmingumo, tvarumo ir poveikio principus. Išlaidų peržiūros proceso metu parengta analizė ir rezultatai yra prieinami visuomenei. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
vertinimu, suplanuoti 2019 m. valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai užtikrins neutralią fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau išliks prociklinė: formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką. 5. Remiantis fiskalinės institucijos interim valdžios sektoriaus rodiklių vertinimu, tikėtina, kad 2018 m. nebus užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis ir pasitvirtins 2017 m. rudenį daryta išvada, kad, rengiant 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, turėjo būti taikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklė. 6. Vyriausybės vertinimu 2019 m. bus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Vyriausybė 2019 m. projektuoja 0,3 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, t. y. 0,1 proc. p. BVP mažesnį, negu yra numatomas 2018 m. (0,4 proc. BVP).
BVP). Fiskalinės institucijos ex-ante vertinimu, yra rizika, kad 2019 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pastaroji taisyklė reikalauja, kad 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas mažėtų bent 0,1 proc. p. BVP lyginant su numatomu 2018 m. struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu. 2019 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2018 m., auga 0,4 proc. p. BVP ir sudaro 0,9 proc. BVP. Vertinimų skirtumą lemia Finansų ministerijos ir fiskalinės institucijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingas 2019 m. įvertis bei 2018–2019 m. projektuojami valdžios sektoriaus balanso rodiklio dydžiai. 7. Fiskalinė institucija, kaip ir 2017 m. rudenį, pažymi, kad, tvirtindama ekonominės raidos scenarijų, nevertina Vyriausybės apskaičiuoto produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydžio, nes šis rodiklis paskelbiamas po ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydis daro reikšmingą įtaką išvadai dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi. Kitų Europos Sąjungos valstybių fiskalinės institucijos tvirtindamos ekonominės raidos scenarijų, kartu tvirtina ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Papildžius ekonominės raidos scenarijaus tvirtinamų rodiklių sąrašą šiuo rodikliu, sumažėtų perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi vertinimo skirtumai. 8. Išskyrus nuomonę dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektai sudaryti laikantis kitų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. 9. Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį. Dėl valstybės skolos 10.
skolos
m. projektuojamo valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln. eurų, nominali valstybės skola atitinkamai didės. 2019 m. valdžios sektoriaus perviršis nemažins valstybės skolos, bet jį planuojama kaupti rezervuose. Santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo – automatinės skolos dinamikos. 11. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir
(ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia optimalios skolos lygio, fiskalinės erdvės apsibrėžimo bei veiksmų jai sukurti reikalingumą. Fiskalinių rizikų švieslentė
institucija sudarė viešųjų finansų fiskalinių rizikų kokybinį analizės įrankį
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos banko pastebėjimus, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją išvadą. Argumentai: 6.1.1.
Argumentai:
mokesčių įstatymų pakeitimai reikšmingai sumažina biudžetų pajamas ir Vyriausybė nepateikė jokių įtikinamų priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, todėl iš esmės apribojamos valstybės galimybės tiek spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas, tiek laikytis tinkamos fiskalinės politikos. 6.1.2. Vyriausybė aukščiau paminėtas problemas dengia pajamų projekcijomis, kurios tiek Valstybės kontrolės, tiek Lietuvos banko vertinimu yra pernelyg optimistinės bei neatskleisdžia dalies, aiškiai prognzuojamų, išlaidų asignavimuose; pertekliai kaupiami socialiniuose fonduose tik nominaliai dengia valstybės biudžeto deficitą, ir iškilus problemoms jų panaudojimo galimybės bendrųjų valstybės išlaidų finansavimui yra iš esmės neegzistuojančios; valstybės biudžeto deficitas didinamas, nepaisant ekonominio ciklo fazės. 6.1.3. Taikant nepriklausomų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo paskutiniais turimais duomenimis grįstus įverčius yra rizika, kad 2019 m. biudžeto projektai netenkins Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, o formuojama fiskalinė erdvė nepakankama tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar neutralią fiskalinę politiką. 6.1.4. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 13 straipsnio 3 dalimi siekiama suteikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teisę esant poreikiui bei nepažeidžiant atitinkamų skolinimosi limitų valstybės vardu skolintis tam tikroms valstybės išlaidoms, tokioms kaip dalis įmokų į ES biudžetą, vaiko pinigai ir iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamai pensijų įmokai į pensijų fondą finansuoti, kurie 2019 metų valstybės biudžete suplanuoti ne pagal labiausiai tikėtiną poreikį.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti, o tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją būtų suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą būtų formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti B alternatyvai. Teiktas alternatyvus balsavimas: už A (pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715) – 1. už B (nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715) – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė)