Projekto Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Prekių, paslaugų ir darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant tiekėjo įgyvendintų socialinių iniciatyvų pagal Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą piniginę vertę;“
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Jonas Liesys Kęstutis Bartkevičius Algimantas Dumbrava
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nurodoma, kad įmonėms siekiant tapti konkurencingesnėmis vis svarbesnis tampa strateginis požiūris į įmonių socialinę atsakomybę. Prisiimdamos socialinę atsakomybę įmonės gali gerokai prisidėti siekiant Europos Sąjungos sutarties tikslų, susijusių su darniu vystymusi ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika. Atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės klausimai yra įtraukti į Septynioliktosios Vyriausybės 2016–2020 metų programą. Programos 117 punkte įtvirtinta, kad į mokyklų pilietiškumo, verslumo ugdymo programas bus įtraukta verslo socialinės atsakomybės ir socialinės partnerystės sampratos skleidimas, bus skatinama su tuo susijusi socialinė reklama, 201 punkte įsipareigota skatinti verslo socialinę atsakomybę, 203 punkte įsipareigoja skatinti verslo socialinės atsakomybės svarbos suvokimą. Darbdaviai, verslo atstovai bus raginami prisidėti prie socialinės ir fizinės aplinkos, kurioje verslas veikia, gerinimo, bus skatinamas darbdavių sąmoningumas darbuotojų gerovės srityje. 2016 m. vasario 12 d.
apsaugos ir darbo ministerija patvirtino įmonių socialinės atsakomybės 2016–2020 metų veiksmų planą, kuriame yra nurodoma, jog atliktų tyrimų išvados parodė, kad Lietuvos įmonės dar nėra aktyviai įsitraukusios į socialinės atsakomybės veiklą, todėl Vyriausybė turėtų imtis atitinkamų veiksmų skatinti įmonių socialinę atsakomybę šalyje. Verslo socialinės atsakomybės idėjos ir praktika pasiekia šalį įvairiais keliais. Tam daro įtaką globalizacijos procesas, ES politika verslo ir socialinės atsakomybės atžvilgiu bei konkrečios vietinės problemos, kurioms spręsti nebeužtenka įprastų metodu. Sprendžiant pagal Europos komisijos užsakyto Pasaulio Banko atlikto įmonių socialinės atsakomybės tyrimo Pabaltijo regione rezultatus (2005 metų), verslo atstovų nuomone, pagrindiniai veiksniai, ribojantys verslo socialinės atsakomybės plėtrą, yra susiję su kaštais bei įstatymine baze. Todėl siekiant stipresnės verslo atsakomybės plėtros šalyje, būtina sudaryti palankesnes sąlygas verslo socialinės atsakomybės principų taikymui. Nesant atitinkamo teisinio reguliavimo bei tam tikrų skatinamųjų priemonių, įmonių socialinės atsakomybės vystymasis mūsų šalyje negali klostytis taip darniai ir rezultatyviai, kaip to galima tikėtis. Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektas apima ne visą bendrai įmonių socialinės atsakomybės sritį, tačiau tą, kuri susijusi su darbuotojais ir jų šeimomis, t. y. orientuota būtent į žmonių socialinę gerovę. Lietuvoje stebimas darbdavių pasyvumas siekiant kitomis priemonėmis (nei pinigais mokamas darbo užmokestis) skatinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę. Darbdaviai nurodo, kad to priežastis yra papildoma mokestinė našta darbdaviui. Ir nors darbdaviai tam tikrais atvejais imasi kitų priemonių suteikiant darbuotojams papildomas paslaugas (sporto klubo abonementai, maitinimo kuponai ir pan.), tačiau šie būdai yra pakankamai standartiniai (riboti) ir apimantys tik mažą Lietuvos darbdavių dalį.
Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – ne tik skatinti darbdavius imtis socialinės atsakomybės, kurti ir užtikrinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę, didesnį patogumą, rūpintis jų sveikata ir išsilavinimu, bet ir skatinti darbdavius imtis pasaulyje priimtino elgesio modelio, kuris pasireiškia nauda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir valstybei. Vienas iš projektų tikslų yra kurti sveiką, saugią ir pasitikėjimu paremtą darbuotojo ir darbdavio santykį, tuo pačiu keliant ir bendrą valstybės darbo santykių kultūros lygį. Darbo užmokestis yra skirtas apmokėjimui už darbą. Darbdaviui būtų suteikta galimybė, esant reikalui, patenkinti darbuotojo individualų socialinį poreikį pvz. skatinti šeimos ir darbuotojo vaikų tiek kultūrinę, tiek socialinę gerovę, nepatiriant papildomos mokestinės naštos. Tokiu būdu darbdavys skatina darbuotojo lojalumą ir kuria stabilų darbo santykį. Iš darbuotojo pusės, tai būtų papildoma priemonė skatinti darbuotoją dirbti efektyviai ir atsakingai, kad esant poreikiui būtent darbdavys būtų suinteresuotas ir galėtų padėti darbuotojui susidoroti su jį ištikusiomis nenumatytomis gyvenimiškomis situacijomis ar papildomai susiformavusiais poreikiais (pvz. vaikų studijų išlaidomis). Taip pat vienas esminių projektų tikslų – per atitinkamas mokestines lengvatas ar kitas priemones skatinti darbdavius tokias socialines iniciatyvas įmonėse diegti. Tai reiškia, kad darbdavys užtikrindamas darnią ir socialiai atsakingą darbo aplinką neturėtų patirti papildomų finansinių sąnaudų ar, kad jam atsirastų papildomos finansinės prievolės.
Taip pat siekia sukurti pagrindą ne tik mokestinių lengvatų suteikimui, bet ir socialiai atsakingų įmonių prioritetą viešuosiuose pirkimuose kitų, socialiai atsakingos politikos nevykdančių, darbdavių atžvilgiu. Aukšto kultūrinio lygio darbo santykiai yra pagrindas stabilesnei valstybei ir jos ekonominei gerovei. Valstybė užtikrindama darbdaviams socialinių iniciatyvų įgyvendinimo bazę (įskaitant ir tam tikras lengvatas) suteikia darbdaviui galimybę savanoriškai sumažinti valstybės naštą socialinėje srityje, pvz. įstatymo projekte numatytos socialinės iniciatyvos užtikrintų ne tik žmonių fizinę sveikatą (sporto klubo abonementai, vaistų kompensavimas, gydymo išlaidos), bet ir darbuotojų psichinę ir emocinę sveikatą (kultūriniai renginiai, vaikų stovyklos, būsto paskolos), kas leistų asmeniui pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu ir net plėsti savo akiratį. Prevencinis rūpestis žmonių sveikata, galėtų netgi sumažinti valstybės išlaidas sveikatos apsaugos srityje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narys Jonas Varkalys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teikiamais įstatymų projektais siūlomi reglamentuoti teisiniai santykiai niekaip nėra sureguliuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pagal siūlomą Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą socialines iniciatyvas organizuoja ir savanoriškai įgyvendina darbdaviai. Trečiaisiais asmenimis gali būti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, įregistravę savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.
Gauti tiesioginę naudą iš darbdavio įgyvendinamų socialinių iniciatyvų turi teisę suinteresuotos šalys – darbuotojai ir jų šeimų nariai (vaikas (įvaikis), vyras, žmona). Šis įstatymo projektas numato, kokia darbdavio veikla gali būti pripažįstama socialinėmis iniciatyvomis, taip pat kaip ši veikla yra organizuojama, vykdoma jos apskaita siekiant skaidrumo ir siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Tuo tikslu (siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui) įstatymo projekte taip pat numatyti socialinių atsakomybių įgyvendinimo apribojimai, pvz. vienas iš tokių apribojimų yra, kad socialinių atsakomybių naudos negautų tų darbdavių savininkai, tuo pačiu esantys ir jų darbuotojais, taip siekdami išvengti iš dividendų ar kitokios pelno dalies išmokėjimo atsirandančių mokestinių prievolių. Socialinės atsakomybės taip pat ribojamos atsižvelgiant į darbdavio statusą (viešiems subjektams, ne pelno siekiantiems subjektams, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamiems subjektams). Šio įstatymo projektas įmonių socialinės atsakomybės vystymuisi suteiktų teisinį pagrindą, skatintų įmones investuoti į socialiai atsakingą veiklą, įgyvendinti ir plėtoti socialines iniciatyvas. Jis ne tik padėtų didinti darbuotojų socialinę gerovę ir jų lojalumą, tačiau taip pat suteiktų galimybę gerinti ir visuomenės sveikatą, skatintų BVP augimą, leistų užtikrinti skaidrią ir etišką verslo praktiką ir kitų socialiai atsakingo verslo bei viešųjų tikslų pasiekimą. Susijusiuose įstatymų projektuose
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu numatoma įpareigoti viešuosiuose pirkimuose pasiūlymus vertinti ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą privalomai įvertinus tiekėjo įgyvendintas socialines iniciatyvas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų įgyvendinimui reikalingas laikas pasirengti ir atitinkamai planuoti valstybės biudžetą, siūlomas įstatymų įsigaliojimas – 2019 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymų projektai neigiamos įtakos neturės. Labai tikėtina, kad bus juntama teigiama įstatymų projektų įtaka kovai su kriminogenine situacija dėl aukščiau aiškinamajame rašte išvardintų įstatymų projektų priėmimo tikslų bei siekiamų rezultatų. Priimti įstatymai sudarys prielaidas veiklą vykdyti skaidriai ir už tai gauti valstybės paskatinimą. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Socialiai atsakinga veikla padidintų ir pačių įmonių prestižą, patrauklumą bei konkurencingumą. Įmonė siekdama pritraukti investuotojus, turi veikti skaidriai ir sąžiningai t. y. pateikti pilną informaciją apie savo veiklą, tarp jų ir socialinius aspektus. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė iki 2019 m. birželio
skatinimo įstatymo projekte numatytus) įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Kadangi šiai dienai socialinės iniciatyvos nėra aktyviai naudojamos darbo santykiuose ir darbdavių išlaidos šioms socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti nėra ženklios, po įstatymų priėmimo tai neturėtų didelės įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos statybininkų asociacija. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „sociaslinės iniciatyvos“, „socialinė atsakomybė“, „darbdavių skatinimas“, „mokesčių lengvatos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Seimo nariai Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Jonas Liesys Kęstutis Bartkevičius Algimantas Dumbrava
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-19
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2708 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2708 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad „prekių, paslaugų ir darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant tiekėjo įgyvendintų socialinių iniciatyvų pagal Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą piniginę vertę“. Įgyvendinant siūlomą nuostatą būtų privaloma vertinti visiems darbuotojams, dirbantiems tiekėjo ir subtiekėjo įmonėje, taikomų socialinių iniciatyvų vertę, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai vykdys perkančiosios organizacijos pirktus darbus, gamins tiekiamas prekes ar teiks perkamas paslaugas. Direktyvos 2014/24/ES[1]
nustatomas, be kita ko, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį, kuris gali būti įvertinamas remiantis įvairiais kriterijais, tačiau šie kriterijai turi būti susiję su atitinkamos viešosios sutarties dalyku. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kriterijai yra susiję su sutarties dalyku, kai jie susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūlomas nustatyti sutarties skyrimo kriterijus, pagal kurį skaičiuojant socialinių iniciatyvų vertę būtų įtraukti ir darbuotojai, kurie nevykdys viešąja pirkimo sutartimi pavestų darbų, negamins tiekiamų prekių ar neteiks perkamų paslaugų, laikytinas nesuderinamu su Europos Sąjungos teise. Siekiant išvengti prieštaros su Europos Sąjungos teise siūlomas kriterijus turėtų būti siejamas tik su darbuotojais, kurie yra susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad perkamos prekės, paslaugos ar darbai gali būti teikiami ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų. Privalomai įtraukiant kriterijų, kad turi būti vertinama darbdavių socialinių iniciatyvų vertė būtent pagal Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą ir neatsižvelgiant į įsisteigimo valstybėje taikomas atitinkamas socialines iniciatyvas, būtų pažeidžiamas ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnyje. Be to, darbdavių socialinės iniciatyvos patektų į Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalyje numatytų „socialinių aspektų“ sąvokos apimtį. Ši sąvoka, remiantis Teisingumo Teismo praktika[2], turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendruosius Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintus principus.
Tiek, kiek darbdavių socialinės iniciatyvos turėtų atitikti Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą ir nebūtų atsižvelgiama į kilmės valstybėje narėje taikomas socialines iniciatyvas, ši siūloma nuostata galėtų trukdyti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems ekonominės veiklos vykdytojams teikti paslaugas Lietuvoje arba tokį paslaugų teikimą daryti mažiau patrauklų[³]. Todėl siūloma Įstatymo projekto nuostata būtų pažeidžiamas ne tik lygiateisiškumo principas, bet ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
vertinama socialinių iniciatyvų piniginė vertė pagal kilmės šalyje taikomus teisės aktus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected] [1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB [2] Sprendimo Bundesdruckerei, C-549/13, EU:C:2014:2235, 28 punktas. [3] Pagal analogiją žr. Sprendimo Bundesdruckerei, C-549/13, EU:C:2014:2235, 30 punktą. [4] Prekių tiekimo atveju Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
2018-10-23
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]