Projekto Projekto lyginamasis varinatas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 6 punktu : „6) gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, įgyvendinant kitas, šiame straipsnyje nenurodytas darbdavių socialines iniciatyvas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų iš kiekvieno socialines iniciatyvas įgyvendinančio darbdavio.“
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Jonas Liesys Kęstutis Bartkevičius Algimantas Dumbrava
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nurodoma, kad įmonėms siekiant tapti konkurencingesnėmis vis svarbesnis tampa strateginis požiūris į įmonių socialinę atsakomybę. Prisiimdamos socialinę atsakomybę įmonės gali gerokai prisidėti siekiant Europos Sąjungos sutarties tikslų, susijusių su darniu vystymusi ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika. Atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės klausimai yra įtraukti į Septynioliktosios Vyriausybės 2016–2020 metų programą. Programos 117 punkte įtvirtinta, kad į mokyklų pilietiškumo, verslumo ugdymo programas bus įtraukta verslo socialinės atsakomybės ir socialinės partnerystės sampratos skleidimas, bus skatinama su tuo susijusi socialinė reklama, 201 punkte įsipareigota skatinti verslo socialinę atsakomybę, 203 punkte įsipareigoja skatinti verslo socialinės atsakomybės svarbos suvokimą. Darbdaviai, verslo atstovai bus raginami prisidėti prie socialinės ir fizinės aplinkos, kurioje verslas veikia, gerinimo, bus skatinamas darbdavių sąmoningumas darbuotojų gerovės srityje. 2016 m. vasario 12 d.
apsaugos ir darbo ministerija patvirtino įmonių socialinės atsakomybės 2016–2020 metų veiksmų planą, kuriame yra nurodoma, jog atliktų tyrimų išvados parodė, kad Lietuvos įmonės dar nėra aktyviai įsitraukusios į socialinės atsakomybės veiklą, todėl Vyriausybė turėtų imtis atitinkamų veiksmų skatinti įmonių socialinę atsakomybę šalyje. Verslo socialinės atsakomybės idėjos ir praktika pasiekia šalį įvairiais keliais. Tam daro įtaką globalizacijos procesas, ES politika verslo ir socialinės atsakomybės atžvilgiu bei konkrečios vietinės problemos, kurioms spręsti nebeužtenka įprastų metodu. Sprendžiant pagal Europos komisijos užsakyto Pasaulio Banko atlikto įmonių socialinės atsakomybės tyrimo Pabaltijo regione rezultatus (2005 metų), verslo atstovų nuomone, pagrindiniai veiksniai, ribojantys verslo socialinės atsakomybės plėtrą, yra susiję su kaštais bei įstatymine baze. Todėl siekiant stipresnės verslo atsakomybės plėtros šalyje, būtina sudaryti palankesnes sąlygas verslo socialinės atsakomybės principų taikymui. Nesant atitinkamo teisinio reguliavimo bei tam tikrų skatinamųjų priemonių, įmonių socialinės atsakomybės vystymasis mūsų šalyje negali klostytis taip darniai ir rezultatyviai, kaip to galima tikėtis. Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektas apima ne visą bendrai įmonių socialinės atsakomybės sritį, tačiau tą, kuri susijusi su darbuotojais ir jų šeimomis, t. y. orientuota būtent į žmonių socialinę gerovę. Lietuvoje stebimas darbdavių pasyvumas siekiant kitomis priemonėmis (nei pinigais mokamas darbo užmokestis) skatinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę. Darbdaviai nurodo, kad to priežastis yra papildoma mokestinė našta darbdaviui. Ir nors darbdaviai tam tikrais atvejais imasi kitų priemonių suteikiant darbuotojams papildomas paslaugas (sporto klubo abonementai, maitinimo kuponai ir pan.), tačiau šie būdai yra pakankamai standartiniai (riboti) ir apimantys tik mažą Lietuvos darbdavių dalį.
Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – ne tik skatinti darbdavius imtis socialinės atsakomybės, kurti ir užtikrinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę, didesnį patogumą, rūpintis jų sveikata ir išsilavinimu, bet ir skatinti darbdavius imtis pasaulyje priimtino elgesio modelio, kuris pasireiškia nauda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir valstybei. Vienas iš projektų tikslų yra kurti sveiką, saugią ir pasitikėjimu paremtą darbuotojo ir darbdavio santykį, tuo pačiu keliant ir bendrą valstybės darbo santykių kultūros lygį. Darbo užmokestis yra skirtas apmokėjimui už darbą. Darbdaviui būtų suteikta galimybė, esant reikalui, patenkinti darbuotojo individualų socialinį poreikį pvz. skatinti šeimos ir darbuotojo vaikų tiek kultūrinę, tiek socialinę gerovę, nepatiriant papildomos mokestinės naštos. Tokiu būdu darbdavys skatina darbuotojo lojalumą ir kuria stabilų darbo santykį. Iš darbuotojo pusės, tai būtų papildoma priemonė skatinti darbuotoją dirbti efektyviai ir atsakingai, kad esant poreikiui būtent darbdavys būtų suinteresuotas ir galėtų padėti darbuotojui susidoroti su jį ištikusiomis nenumatytomis gyvenimiškomis situacijomis ar papildomai susiformavusiais poreikiais (pvz. vaikų studijų išlaidomis). Taip pat vienas esminių projektų tikslų – per atitinkamas mokestines lengvatas ar kitas priemones skatinti darbdavius tokias socialines iniciatyvas įmonėse diegti. Tai reiškia, kad darbdavys užtikrindamas darnią ir socialiai atsakingą darbo aplinką neturėtų patirti papildomų finansinių sąnaudų ar, kad jam atsirastų papildomos finansinės prievolės.
Taip pat siekia sukurti pagrindą ne tik mokestinių lengvatų suteikimui, bet ir socialiai atsakingų įmonių prioritetą viešuosiuose pirkimuose kitų, socialiai atsakingos politikos nevykdančių, darbdavių atžvilgiu. Aukšto kultūrinio lygio darbo santykiai yra pagrindas stabilesnei valstybei ir jos ekonominei gerovei. Valstybė užtikrindama darbdaviams socialinių iniciatyvų įgyvendinimo bazę (įskaitant ir tam tikras lengvatas) suteikia darbdaviui galimybę savanoriškai sumažinti valstybės naštą socialinėje srityje, pvz. įstatymo projekte numatytos socialinės iniciatyvos užtikrintų ne tik žmonių fizinę sveikatą (sporto klubo abonementai, vaistų kompensavimas, gydymo išlaidos), bet ir darbuotojų psichinę ir emocinę sveikatą (kultūriniai renginiai, vaikų stovyklos, būsto paskolos), kas leistų asmeniui pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu ir net plėsti savo akiratį. Prevencinis rūpestis žmonių sveikata, galėtų netgi sumažinti valstybės išlaidas sveikatos apsaugos srityje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narys Jonas Varkalys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teikiamais įstatymų projektais siūlomi reglamentuoti teisiniai santykiai niekaip nėra sureguliuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pagal siūlomą Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą socialines iniciatyvas organizuoja ir savanoriškai įgyvendina darbdaviai. Trečiaisiais asmenimis gali būti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, įregistravę savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.
Gauti tiesioginę naudą iš darbdavio įgyvendinamų socialinių iniciatyvų turi teisę suinteresuotos šalys – darbuotojai ir jų šeimų nariai (vaikas (įvaikis), vyras, žmona). Šis įstatymo projektas numato, kokia darbdavio veikla gali būti pripažįstama socialinėmis iniciatyvomis, taip pat kaip ši veikla yra organizuojama, vykdoma jos apskaita siekiant skaidrumo ir siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Tuo tikslu (siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui) įstatymo projekte taip pat numatyti socialinių atsakomybių įgyvendinimo apribojimai, pvz. vienas iš tokių apribojimų yra, kad socialinių atsakomybių naudos negautų tų darbdavių savininkai, tuo pačiu esantys ir jų darbuotojais, taip siekdami išvengti iš dividendų ar kitokios pelno dalies išmokėjimo atsirandančių mokestinių prievolių. Socialinės atsakomybės taip pat ribojamos atsižvelgiant į darbdavio statusą (viešiems subjektams, ne pelno siekiantiems subjektams, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamiems subjektams). Šio įstatymo projektas įmonių socialinės atsakomybės vystymuisi suteiktų teisinį pagrindą, skatintų įmones investuoti į socialiai atsakingą veiklą, įgyvendinti ir plėtoti socialines iniciatyvas. Jis ne tik padėtų didinti darbuotojų socialinę gerovę ir jų lojalumą, tačiau taip pat suteiktų galimybę gerinti ir visuomenės sveikatą, skatintų BVP augimą, leistų užtikrinti skaidrią ir etišką verslo praktiką ir kitų socialiai atsakingo verslo bei viešųjų tikslų pasiekimą. Susijusiuose įstatymų projektuose
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu numatoma įpareigoti viešuosiuose pirkimuose pasiūlymus vertinti ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą privalomai įvertinus tiekėjo įgyvendintas socialines iniciatyvas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų įgyvendinimui reikalingas laikas pasirengti ir atitinkamai planuoti valstybės biudžetą, siūlomas įstatymų įsigaliojimas – 2019 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymų projektai neigiamos įtakos neturės. Labai tikėtina, kad bus juntama teigiama įstatymų projektų įtaka kovai su kriminogenine situacija dėl aukščiau aiškinamajame rašte išvardintų įstatymų projektų priėmimo tikslų bei siekiamų rezultatų. Priimti įstatymai sudarys prielaidas veiklą vykdyti skaidriai ir už tai gauti valstybės paskatinimą. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Socialiai atsakinga veikla padidintų ir pačių įmonių prestižą, patrauklumą bei konkurencingumą. Įmonė siekdama pritraukti investuotojus, turi veikti skaidriai ir sąžiningai t. y. pateikti pilną informaciją apie savo veiklą, tarp jų ir socialinius aspektus. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė iki 2019 m. birželio
skatinimo įstatymo projekte numatytus) įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Kadangi šiai dienai socialinės iniciatyvos nėra aktyviai naudojamos darbo santykiuose ir darbdavių išlaidos šioms socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti nėra ženklios, po įstatymų priėmimo tai neturėtų didelės įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos statybininkų asociacija. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „sociaslinės iniciatyvos“, „socialinė atsakomybė“, „darbdavių skatinimas“, „mokesčių lengvatos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Seimo nariai Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Jonas Liesys Kęstutis Bartkevičius Algimantas Dumbrava
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, įgyvendinant kitas, šiame straipsnyje nenurodytas darbdavių socialines iniciatyvas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme, per mokestinį laikotarpį neviršijanti
santykiais susijusių pajamų, gautų iš kiekvieno socialines iniciatyvas įgyvendinančio darbdavio. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnyje yra numatyta, kokios pajamos yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Pastebėtina, kad dalis Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2705 (toliau - Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektas) 4 straipsnyje įvardintų darbdavio socialinių iniciatyvų būtų priskirtos prie neapmokestinamųjų pajamų. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 17 straipsniu. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje numatyta, kad gyventojas arba jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, sutuoktinis gali iš pajamų atimti už mokymą ir (ar) studijas sumokėtas sumas. Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta viena iš socialinių iniciatyvų rūšių – finansinė parama mokslams.
Manytina, jog praktikoje galėtų būti situacija, kai asmuo, gavęs finansinę paramą mokslams iš darbdavio ir ja sumokėjęs už mokslus, po to dar pasinaudotų ir galimybe šias išlaidas atimti iš pajamų – tai yra pasinaudotų dviguba lengvata. Pastebėtina, kad toks reguliavimas kelia abejonių asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiuo aspektu svarstytinos ir kitos Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje išvardintos socialinių iniciatyvų rūšys, pvz., sveikatinimo paslaugų teikimas, pagalba apsirūpinimas būstu, gyvybės draudimas ir kt. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad susiaurinus pajamų natūra sąrašą, turėtų būti įvertinta ir tai, kad galėtų būti sudaromos sąlygos vengti pajamų mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad darbdaviams atsirastų galimybė paslaugų teikimą konkretiems darbuotojams prilyginti dalinio apmokėjimo už darbą formai natūrine, o ne pinigine išraiška. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2715), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2019 m. liepos 1 d.). Svarstytina, ar mokestinės lengvatos įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų.
Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 2396350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-19
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2706 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]