Projektas Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies papildymas
1Papildyti 3 straipsnio 1 dalį, išdėstant taip:
nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl
valstybės biudžeto lėšomis, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo išlaidų kompensaciją, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
2) pripažinti sunkiai ar apysunkiai sužalotais, ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m. nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tačiau nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Gintarė Skaistė Sergejus Jovaiša
Projektas Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato kompensacijų už vieno būsto, kuriame deklaruota asmens gyvenamoji vieta, šildymą, karštą vandenį, geriamąjį vandenį ir nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį, žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, mokestį ir kitas paslaugas (toliau – kompensacijos už būstą) nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (toliau – nepriklausomybės gynėjai), bei jų šeimoms, taip pat laidojimo išlaidų kompensacijos mirus nepriklausomybės gynėjui, pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; mirus nepriklausomybės gynėjui, kuris buvo sunkiai ar apysunkiai sužalotas (toliau – laidojimo išlaidų kompensacija), teikimo sąlygas, tvarką ir dydį.“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos ir nepriklausomybės gynėjai, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti, laidojami valstybės biudžeto lėšomis, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo išlaidų kompensaciją.“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
NUKENTĖJUSIEMS NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS, BEI JŲ ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. I-954
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Galiojančiame Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatyme nr. I-954, numatytos įvairios kompensacijos, kurias gali gauti nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad kompensacijos už būstą teikiamos nepriklausomybės gynėjams, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bei nepriklausomybės gynėjams, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti. Tačiau trečiajame įstatymo straipsnyje, reglamentuojančiame laidojimo išlaidų kompensacijos dydį ir lėšas, laidojimo išlaidų kompensacijos skyrimas numatytas tik nepriklausomybės gynėjams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Šioje įstatymo dalyje nieko nekalbama apie laidojimo išlaidų kompensavimą tiems nepriklausomybės gynėjams, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti, tačiau nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais. Teikiamame įstatymo projekte siūloma šias nuostatas suvienodinti. Atitinkama padėka ir pagarba privalo būti užtikrinta visiems nepriklausomybės gynėjams, patyrusiems sunkius ar apysunkius kūno sužalojimus, nepriklausomai nuo to ar tie asmenys neteko darbingumo ar ne.
Todėl šio įstatymo projekto tikslas yra suvienodinti visų nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teises, nepriklausomai nuo to ar dėl patirtų sunkių ar apysunkių kūno sužalojimų, jie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies nedarbingais ar ne. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo nariai Gintarė Skaistė ir Sergejus Jovaiša. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojantis įstatymas nustato, kad teisę į laidojimą valstybės biudžeto lėšomis, turi nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo išlaidų kompensaciją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymo projektu siūloma, kad teisę būti palaidotais valstybės biudžeto lėšomis galėtų gauti ne tik nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo išlaidų kompensaciją, bet ir tie nepriklausomybės gynėjai, kurie pripažinti sunkiai ar apysunkiai sužalotais, ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m. nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tačiau nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais. Priėmus šį įstatymo pakeitimą būtų suvienodintos nepriklausomybės gynėjų aplinkybės, kurioms esant jiems skiriama kompensacija.
Nebeliktų egzistuojančios išimties, numatančios laidojimo išlaidų kompensacijas tik darbingumo netekusiems nepriklausomybės gynėjams. Taip būtų išreikšta didesnė padėka ir pagarba visiems sunkiai ir apysunkiai sužalotiems nepriklausomybės gynėjams, nepriklausomai nuo to ar dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos jie prarado darbingumą ar ne. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
11Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Užtikrinus laidojimo išlaidų kompensaciją didesnei grupei asmenų, būtų reikalingos papildomos lėšos šių asmenų laidojimo išlaidoms finansuoti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Nepriklausomybės gynėjai, kompensacija nepriklausomybės gynėjams, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykusios SSRS agresijos, laidojimo išlaidų kompensacija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gintarė Skaistė Sergejus Jovaiša
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-19 Nr. S-2018-7775 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 3 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2701 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
NUO
2019-03-20
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
lėšomis laidojami ir nepriklausomybės gynėjai, „pripažinti sunkiai ar apysunkiai sužalotais, ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m. nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tačiau nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais”. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, įstatymo projektu siūloma praplėsti asmenų grupes, kurioms būtų taikoma keičiamame įstatyme numatyta laidojimo išlaidų kompensacija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas, tikslinant asmenų grupes, kurioms būtų taikomos šiame įstatyme numatytos kompensacijos. Antra, kompensacijos už būstą pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 punktą taikomos nepriklausomybės gynėjams, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti.
Atsižvelgiant į tai ir į aiškinamajame rašte įvardintą siekį „suvienodinti nepriklausomybės gynėjų aplinkybes, kurioms esant jiems skiriama kompensacija“, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama formuluotė turėtų būti suderinta su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 punktu. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų ir vadovaujantis Seimo Statuto 145 straipsniu, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių, įskaitant administravimo kaštus, šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-02-20 d. nutarimas Nr. 180
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
žodis „PAKEITIMO“;
įrašytinas žodis „pakeitimas“, o pakeitimo esmė dėstytina taip :„Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“, be to, vienintelė straipsnio dalis nenumeruotina, o dalies tekstas rašytinas kabutėse;
3) įstatymo projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 4. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-10-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr.
I-954 3 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2701 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-02-20 d. nutarimas Nr. 180 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-976 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 3 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP‑2701 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (toliau – nepriklausomybės gynėjai), kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo išlaidų kompensaciją (toliau – laidojimo išlaidų kompensacija).
Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą (toliau – Įstatymas), laidojimo išlaidų kompensacijos skiriamos mirus nepriklausomybės gynėjams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (toliau – nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais). Sistemiškai įvertinus Įstatymo projektu teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad nepriklausomybės gynėjams, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo okupacijų, valstybės parama teikiama atsižvelgiant ne tik į žalos, patirtos dėl okupacijų, faktą, bet ir į jos pobūdį bei dydį, t. y. parama teikiama labiausiai nukentėjusiems. Toks teisinis reguliavimas pagrįstas tuo, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, gindami Lietuvos laisvę, patyrė negrįžtamą žalą: jie prarado sveikatą ir darbingumą, todėl turi mažiau galimybių savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais. Vadovaujantis Įstatymu, gauti kompensacijas už būstą turi teisę nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, bei jų šeimos nariai, taip pat nepriklausomybės gynėjai, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
Tačiau šių nepriklausomybės gynėjų, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimos nariai teisės į minėtas kompensacijas neįgyja. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžiai taip pat susieti su nepriklausomybės gynėjo sveikatai padaryta žala: nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet dėl to netapusiems neįgaliais skiriama 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija; nepriklausomybės gynėjams, kurie pripažinti neįgaliais, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skiriamos nuo 4,28 iki 8,56 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo
darbingais ar sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, turi teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida, o nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, – su 50 procentų nuolaida.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įstatymo projektu teikiamas siūlymas skirti laidojimo išlaidų kompensacijas mirus nepriklausomybės gynėjams, neatsižvelgiant į jų patirtos žalos pobūdį ir dydį, neatitiktų valstybės paramos teikimo nepriklausomybės gynėjams principo. 2. Preliminariais skaičiavimais, Įstatymo projektu teikiamam siūlymui įgyvendinti reikėtų apie 260 tūkstančių eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 20 d. nutarime Nr. 180 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIIP-2701 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už –9, prieš –1, susilaikė –0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė . Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė