Projekto lyginamasis variantas
2, 3, 10, 13 straipsniŲ, ŠEŠTOJO ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Energijos išteklių birža – centralizuota
prekybos energijos ištekliais sistema, kurioje yra centralizuotai prekiaujama biokuru, gamtinėmis dujomis ir (ar) pagalbiniais apsaugos nuo energijos kainų svyravimo instrumentais.“
Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) užtikrinti gamtinių dujų tiekimo ir prekybos diferencijavimą
–sudaryti teisines sąlygas efektyviai prekiauti gamtinėmis dujomis nustatyti bendruosius prekybos gamtinėmis dujomis principus;“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Energijos išteklių biržos operatorius šio įstatymo ir jo
įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka administruoja energijos išteklių biržą ir organizuoja centralizuotą prekybą biokuru, gamtinėmis dujomis ir (ar) pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje ir Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka organizuoja šilumos aukcionus.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) administruoja ir organizuoja energijos išteklių biržą, kurioje
centralizuotai prekiaujama biokuru, gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais instrumentais;“. 5 straipsnis. Šeštojo skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1.
Prekyba gamtinėmis dujomis vykdoma prekiaujant energijos išteklių gamtinių dujų biržoje, kitose gamtinių dujų biržose, dvišalių pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu ir
(ar) kitais būdais šiame įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, patvirtintose, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse ir gamtinių dujų biržos operatoriaus Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamente nustatyta tvarka. 2. Nepaisant prekybos gamtinėmis dujomis būdo, gamtinių dujų tiekėjams draudžiama diskriminuoti vartotojus ar vartotojų kategorijas. 23 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis energijos išteklių biržoje Gamtinių dujų, naudojamų šilumos ir elektros gamybai, įsigijimas
dujomis prekiaujama šiame įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse ir Energijos išteklių biržos reglamente nustatyta tvarka Šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie per metus reguliuojamai veiklai suvartoja 50 GWh gamtinių dujų ar daugiau, privalo gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio. Vertinant šioje dalyje minimų ūkio subjektų metinį gamtinių dujų suvartojimą turi būti įskaičiuojamas ūkio subjekto, įskaitant jo filialus, atstovybes ir (ar) skirtingas gamtinių dujų pristatymo vietas, suvartojamas gamtinių dujų kiekis per metus. 2.
gamtinių dujų biržoje Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka ir ketinantys parduoti gamtines dujas per energijos išteklių biržą, deklaruoja energijos išteklių biržos operatoriui pagal dvišales pirkimo–pardavimo sutartis perkamų gamtinių dujų kiekius, kuriuos ketinama parduoti per energijos išteklių biržą, ir pateikia kitos sutarties šalies rašytinį patvirtinimą. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys registruojami energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje. Šio straipsnio
energetikos įmonėms, jeigu gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo gamtinių dujų kiekio ar jo dalies. Trūkstamas gamtinių dujų kiekis gali būti įsigyjamas kitais teisės aktuose reglamentuotais pirkimo būdais. 3. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys yra konfidencialūs ir gali būti atskleisti tretiesiems asmenims tik teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus duomenis apie perkamų ir parduodamų gamtinių dujų kiekius ir kainas, kurie apibendrintai ir nenurodant biržos sandorio šalių viešai skelbiami energijos išteklių biržos operatoriaus informacinėje sistemoje. 24 straipsnis. Bendradarbiavimas prekiaujant gamtinėmis dujomis
dujų biržos operatorius Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse ir gamtinių dujų biržos operatoriaus Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamente nustatyta tvarka bendradarbiauja su Komisija ir nedelsdamas Komisijai pateikia su galimai apsimestiniais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų rinkos priežiūrai vykdyti, ypač susijusią su licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimais pažeidimais. 2.
dujų rinkos operatorius ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi visa informacija, kiek tai reikalinga jų funkcijoms tinkamai atlikti, nepažeisdami įstatymuose nustatytų veiklos nepriklausomumo ir atskyrimo reikalavimų. Keisdamiesi informacija, energijos išteklių gamtinių dujų biržos operatorius, gamtinių dujų rinkos operatorius ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius imasi visų pagrįstų priemonių atskirų gamtinių dujų rinkos dalyvių duomenų konfidencialumui užtikrinti ir neatskleidžia jų kitais, negu įstatymuose nustatytais, pagrindais, kiek tai reikalinga energijos išteklių rinkos, gamtinių dujų rinkos ir (ar) valstybės energetinės sistemos reikmėms.“6 straipsnis. Septintojo skirsnio pakeitimas Pakeisti septintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
pagalbinių instrumentų taikymo ir prekybos jais, sudarydami ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis susitariama dėl perkamo ir parduodamo elektros energijos ar gamtinių dujų kiekio ir kainos pokyčių valdymo priemonių taikymo per sutartyje nustatytą laikotarpį. 2. Tais atvejais, kai elektros energija ar gamtinėmis dujomis prekiaujama elektros energijos biržoje ar gamtinių dujų biržoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys turi būti sudaromos per energijos išteklių biržą. Kitais atvejais tokias sutartis asmenys savo pasirinkimu sudaro tiesiogiai dvišalio susitarimo pagrindu arba per energijos išteklių biržą. 3. Susitarimai dėl pagalbinių instrumentų taikymo ir prekybos jais sudaromi vadovaujantis šiuo įstatymu ir Prekybos pagalbiniais apsaugos nuo energijos kainų svyravimo instrumentais taisyklėmis. 4.
elektros energija ar gamtinėmis dujomis. 26 straipsnis. Prekyba pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje
biržos operatorius energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje registruoja per energijos išteklių biržą sudarytas ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis susitariama dėl pagalbinių instrumentų taikymo ir prekybos jais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis energijos išteklių biržos dalyviai gali sudaryti tarpusavio susitarimu, jeigu energijos išteklių biržos operatoriui pateikiamas tokį ketinimą patvirtinantis abiejų šalių pranešimas, arba teikdami viešą pasiūlymą sudaryti tokią sutartį, kuris skelbiamas energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje. 3. Energijos išteklių biržos dalyviai, ketinantys prekiauti pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje, deklaruoja energijos išteklių biržos operatoriui pagal dvišales pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) elektros energijos biržoje ar gamtinių dujų biržoje perkamus ir parduodamus elektros energijos ar gamtinių dujų kiekius ir pateikia kitos sutarties šalies ar energijos išteklių biržą administruojančio asmens rašytinį patvirtinimą. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys registruojami energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje. 4. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys yra konfidencialūs ir gali būti atskleisti tretiesiems asmenims tik teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus apibendrintus duomenis apie ilgalaikių pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų per energijos išteklių biržą, pagrindu perkamus ir parduodamus elektros energijos ir gamtinių dujų kiekius ir kainas, kurie apibendrintai ir nenurodant sutarties šalių skelbiami energijos išteklių biržos operatoriaus informacinėje sistemoje. 5. Procedūriniai reikalavimai prekybai pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje nustatomi Energijos išteklių biržos reglamente. 27 straipsnis.
instrumentais
dujų biržą administruojantys asmenys, taip pat elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai operatorius pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi visa informacija, kiek tai reikalinga jų funkcijoms tinkamai atlikti, nepažeisdami įstatymuose nustatytų veiklos nepriklausomumo ir atskyrimo reikalavimų. 2. Keisdamiesi informacija šiame straipsnyje nustatytais tikslais ir mastu, energijos išteklių biržos operatorius, elektros energijos biržą ir gamtinių dujų biržą administruojantys asmenys, taip pat elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai operatorius imasi visų pagrįstų priemonių gaunamų duomenų konfidencialumui užtikrinti ir neatskleidžia jų kitais, negu įstatymuose nustatytais, pagrindais, kiek tai reikalinga energijos išteklių rinkos, elektros energijos rinkos, gamtinių dujų rinkos ir (ar) valstybės energetinės sistemos reikmėms.“
įstatymo 5 straipsnyje nustatomo teisinio reguliavimo poveikį ir prireikus iki
teisinio reguliavimo tobulinimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2, 3, 10, 13 straipsniŲ, ŠEŠTOJO ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Energijos išteklių birža – centralizuota
prekybos energijos ištekliais sistema, kurioje yra centralizuotai prekiaujama biokuru, gamtinėmis dujomis ir (ar) pagalbiniais apsaugos nuo energijos kainų svyravimo instrumentais.“
Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) užtikrinti gamtinių dujų tiekimo ir prekybos diferencijavimą
–sudaryti teisines sąlygas efektyviai prekiauti gamtinėmis dujomis nustatyti bendruosius prekybos gamtinėmis dujomis principus;“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Energijos išteklių biržos operatorius šio įstatymo ir jo
įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka administruoja energijos išteklių biržą ir organizuoja centralizuotą prekybą biokuru, gamtinėmis dujomis ir (ar) pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje ir Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka organizuoja šilumos aukcionus.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) administruoja ir organizuoja energijos išteklių biržą, kurioje
centralizuotai prekiaujama biokuru, gamtinėmis dujomis ir (ar) pagalbiniais instrumentais;“. 5 straipsnis. Šeštojo skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
principai 1.
Prekyba gamtinėmis dujomis vykdoma prekiaujant energijos išteklių gamtinių dujų biržoje, kitose gamtinių dujų biržose, dvišalių pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu ir
(ar) kitais būdais šiame įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, patvirtintose, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse ir gamtinių dujų biržos operatoriaus Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamente nustatyta tvarka. 2. Nepaisant prekybos gamtinėmis dujomis būdo, gamtinių dujų tiekėjams draudžiama diskriminuoti vartotojus ar vartotojų kategorijas. 23 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis energijos išteklių biržoje Gamtinių dujų, naudojamų šilumos ir elektros gamybai, įsigijimas
dujomis prekiaujama šiame įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse ir Energijos išteklių biržos reglamente nustatyta tvarka Šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie per metus reguliuojamai veiklai suvartoja 50 GWh gamtinių dujų ar daugiau, privalo gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio. Vertinant šioje dalyje minimų ūkio subjektų metinį gamtinių dujų suvartojimą turi būti įskaičiuojamas ūkio subjekto, įskaitant jo filialus, atstovybes ir (ar) skirtingas gamtinių dujų pristatymo vietas suvartojamo gamtinių dujų kiekio metinis vidurkis per 2 praėjusius metus. 2.
gamtinių dujų biržoje Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka ir ketinantys parduoti gamtines dujas per energijos išteklių biržą, deklaruoja energijos išteklių biržos operatoriui pagal dvišales pirkimo–pardavimo sutartis perkamų gamtinių dujų kiekius, kuriuos ketinama parduoti per energijos išteklių biržą, ir pateikia kitos sutarties šalies rašytinį patvirtinimą. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys registruojami energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje. Šio straipsnio
energetikos įmonėms, jeigu gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo gamtinių dujų kiekio ar jo dalies. Trūkstamas gamtinių dujų kiekis gali būti įsigyjamas kitais teisės aktuose reglamentuotais pirkimo būdais. 3. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys yra konfidencialūs ir gali būti atskleisti tretiesiems asmenims tik teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus duomenis apie perkamų ir parduodamų gamtinių dujų kiekius ir kainas, kurie apibendrintai ir nenurodant biržos sandorio šalių viešai skelbiami energijos išteklių biržos operatoriaus informacinėje sistemoje. 24 straipsnis. Bendradarbiavimas prekiaujant gamtinėmis dujomis
dujų biržos operatorius Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse ir gamtinių dujų biržos operatoriaus Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamente nustatyta tvarka bendradarbiauja su Komisija ir nedelsdamas Komisijai pateikia su galimai apsimestiniais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų rinkos priežiūrai vykdyti, ypač susijusią su licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimais pažeidimais. 2.
dujų rinkos operatorius ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi visa informacija, kiek tai reikalinga jų funkcijoms tinkamai atlikti, nepažeisdami įstatymuose nustatytų veiklos nepriklausomumo ir atskyrimo reikalavimų. Keisdamiesi informacija, energijos išteklių gamtinių dujų biržos operatorius, gamtinių dujų rinkos operatorius ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius imasi visų pagrįstų priemonių atskirų gamtinių dujų rinkos dalyvių duomenų konfidencialumui užtikrinti ir neatskleidžia jų kitais, negu įstatymuose nustatytais, pagrindais, kiek tai reikalinga energijos išteklių rinkos, gamtinių dujų rinkos ir (ar) valstybės energetinės sistemos reikmėms.“6 straipsnis. Septintojo skirsnio pakeitimas Pakeisti septintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
pagalbinių instrumentų taikymo ir prekybos jais, sudarydami ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis susitariama dėl perkamo ir parduodamo elektros energijos ar gamtinių dujų kiekio ir kainos pokyčių valdymo priemonių taikymo per sutartyje nustatytą laikotarpį. 2. Tais atvejais, kai elektros energija ar gamtinėmis dujomis prekiaujama elektros energijos biržoje ar gamtinių dujų biržoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys turi būti sudaromos per energijos išteklių biržą. Kitais atvejais tokias sutartis asmenys savo pasirinkimu sudaro tiesiogiai dvišalio susitarimo pagrindu arba per energijos išteklių biržą. 3. Susitarimai dėl pagalbinių instrumentų taikymo ir prekybos jais sudaromi vadovaujantis šiuo įstatymu ir Prekybos pagalbiniais apsaugos nuo energijos kainų svyravimo instrumentais taisyklėmis. 4.
elektros energija ar gamtinėmis dujomis. 26 straipsnis. Prekyba pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje
biržos operatorius energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje registruoja per energijos išteklių biržą sudarytas ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis susitariama dėl pagalbinių instrumentų taikymo ir prekybos jais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis energijos išteklių biržos dalyviai gali sudaryti tarpusavio susitarimu, jeigu energijos išteklių biržos operatoriui pateikiamas tokį ketinimą patvirtinantis abiejų šalių pranešimas, arba teikdami viešą pasiūlymą sudaryti tokią sutartį, kuris skelbiamas energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje. 3. Energijos išteklių biržos dalyviai, ketinantys prekiauti pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje, deklaruoja energijos išteklių biržos operatoriui pagal dvišales pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) elektros energijos biržoje ar gamtinių dujų biržoje perkamus ir parduodamus elektros energijos ar gamtinių dujų kiekius ir pateikia kitos sutarties šalies ar energijos išteklių biržą administruojančio asmens rašytinį patvirtinimą. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys registruojami energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje. 4. Energijos išteklių biržos dalyvių pateikti duomenys yra konfidencialūs ir gali būti atskleisti tretiesiems asmenims tik teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus apibendrintus duomenis apie ilgalaikių pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų per energijos išteklių biržą, pagrindu perkamus ir parduodamus elektros energijos ir gamtinių dujų kiekius ir kainas, kurie apibendrintai ir nenurodant sutarties šalių skelbiami energijos išteklių biržos operatoriaus informacinėje sistemoje. 5. Procedūriniai reikalavimai prekybai pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje nustatomi Energijos išteklių biržos reglamente. 27 straipsnis.
instrumentais
dujų biržą administruojantys asmenys, taip pat elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai operatorius pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi visa informacija, kiek tai reikalinga jų funkcijoms tinkamai atlikti, nepažeisdami įstatymuose nustatytų veiklos nepriklausomumo ir atskyrimo reikalavimų. 2. Keisdamiesi informacija šiame straipsnyje nustatytais tikslais ir mastu, energijos išteklių biržos operatorius, elektros energijos biržą ir gamtinių dujų biržą administruojantys asmenys, taip pat elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai operatorius imasi visų pagrįstų priemonių gaunamų duomenų konfidencialumui užtikrinti ir neatskleidžia jų kitais, negu įstatymuose nustatytais, pagrindais, kiek tai reikalinga energijos išteklių rinkos, elektros energijos rinkos, gamtinių dujų rinkos ir (ar) valstybės energetinės sistemos reikmėms.“
įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatomo teisinio reguliavimo poveikį ir prireikus iki 2019 m. spalio
tobulinimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS Suskystintų Gamtinių DUJŲ terminalo ĮSTATYMO Nr. XI-2053 11 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS
straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS
projektų
tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektų rengimą paskatino dvi priežastys:
terminalo (toliau – SGD terminalas) būtinojo kiekio paskirtasis tiekėjas perkeltų visą savo veiklą į konkurencinę dujų tiekimo rinką ir realizuotų SGD terminalo būtinąjį kiekį ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu būdu rinkos sąlygomis;
strategijoje numatytas tikslas didinti Lietuvos dujų (toliau – dujų) rinkos likvidumą ir konkurenciją tarp dujų tiekėjų. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vertinimu, Lietuvos dujų rinka priskiriama prie nelikvidžių ir pradinio išsivystymo lygmens dujų rinkų. Santykis tarp biržoje parduodamo dujų kiekio ir bendro šalyje suvartojamo dujų kiekio yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atskiriančių pažengusio išsivystymo rinkas nuo nelikvidžių (pradinio išsivystymo lygmens) rinkų. 2017 m. Lietuvos gamtinių dujų biržos prekybos aikštelėje GET Baltic (toliau – birža) prekybos apimtys sudarė 1,6 proc. (0,4 TWh) nuo bendro Lietuvoje sunaudoto dujų kiekio, o gerai išvystytose rinkose ši dalis sudaro apie 20 proc. (pvz., Nyderlanduose 55 proc.). Sandoriai biržoje yra skaidriausia ir efektyviausia dujų prekybos forma, anoniminė prekyba atvirame aukcione užtikrina sandorių sudarymo proceso objektyvumą, standartizuoti biržos produktai ir dujų tiekimo sąlygos nustato aiškias ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams.
Prekyba biržoje gerokai palengvina naujų tiekėjų patekimą į rinką, didesnė tiekėjų konkurencija lemia tiekėjų maržos mažėjimą. Lietuvoje reikia didinti dujų rinkos ir biržos likvidumą ir naujų tiekėjų pritraukimą, skatinti rinkos dalyvius rinktis pirkimą biržoje, plėsti biržoje siūlomų produktų pasirinkimą. Lietuvoje sukurta GET Baltic dujų birža nuo
produktai ir paslaugos atitinka Vakarų Europos šalyse veikiančių biržų standartus. Lietuvoje dujų pirkėjai vis dar įpratę rinktis dvišalius kontraktus, nėra linkę keisti tiekėjo ir naudotis biržos sandorių teikiamais privalumais net ir tais laikotarpiais, kai GET Baltic biržoje susiformuoja žemesnė vidutinė parduodamų dujų kaina (Baltijos šalių gamtinių dujų kainų indeksas, arba BGSI) nei į Lietuvos rinką patiekiamų dujų vidutinė svertinė importo kaina (žr. pav.). Pav. GET Baltic biržos (BGSI) ir VKEKK apskaičiuojamos vidutinės dujų kainos palyginimas, EUR/MWh Įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą – didinti dujų rinkos likvidumą ir konkurenciją tarp tiekėjų – biržoje prekybos apimtys Lietuvoje turi pasiekti 3–3,5 TWh per metus, t. y. apie 15 proc. nuo bendro šalyje suvartoto metinio dujų kiekio.
Parengtų Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – SGDTĮ), Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – EIRĮ) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) pakeitimų tikslas – didinti biržos likvidumą ir konkurenciją tarp dujų tiekėjų, skatinti didžiuosius vartotojus dalį dujų, naudojamų valstybės remiamai ir
(ar) reguliuojamai energijos gamybai, įsigyti konkurencinėmis sąlygomis skaidriausiu būdu – biržoje. Įstatymų projektams keliami uždaviniai:
1) pakeisti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelį, numatant šio kiekio realizavimą rinkos sąlygomis ir atsisakant įpareigojimo reguliuojamiems energijos gamintojams pirmumo tvarka įsigyti dalį šio kiekio;
2) nustatyti pareigą reguliuojamiems energijos gamintojams, kurie per metus suvartoja 50 GWh dujų ar daugiau, 50 proc. reikalingo metinio dujų kiekio įsigyti per biržą;
3) nustatyti paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo sąnaudų ir reguliuojamų energijos gamintojų sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas biržoje ir dvišaliais kontraktais, pagrįstumo pripažinimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyrius (skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, tel. 8 706 64 912, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, tel.
8 706 64 872, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo būtinasis kiekis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų dujų kiekiu pripažįstamas toks dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir tinkamam SGD terminalo techninės būklės užtikrinimui palaikyti. SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos į dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Pagrįstos paskirtojo tiekėjo sąnaudos ir jų kompensavimas nustatytas Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikoje, patvirtintoje VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) (žr. Metodikos 12.9.4 papunktį). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytas SGD terminalo minimalus dujinamų dujų kiekis. Šiuo nutarimu patvirtintas Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašas ir SGDTĮ 11 straipsnis nustato SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pardavimo tvarką.
SGDTĮ 11 straipsnyje nustatytas reikalavimas elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), pirmumo tvarka įsigyti per SGD terminalą tiekiamas paskirtojo tiekėjo dujas. SGDTĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. SGDTĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį už VKEKK patvirtintą tikslinę dujų kainą (t. y. vidutinę Lietuvos rinkoje parduodamų dujų kainą), apskaičiuojamą kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui. Jeigu energijos gamintojų dujų vartojimo poreikis yra mažesnis, nei nustatytas SGD terminalo minimalus dujinamų dujų kiekis, paskirtasis tiekėjas realizuoja perteklinį kiekį rinkoje ekonomiškai naudingiausiu būdu. SGDTĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad paskirtojo tiekėjo nuostoliai, patiriami parduodant SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams ar parduodant šio kiekio perteklių rinkoje už mažesnę nei paskirtojo tiekėjo SGD įsigijimo kainą, įtraukiami į papildomą dedamąją. Analogiškai paskirtojo tiekėjo pelnas, gautas parduodant dujas už didesnę nei SGD įsigijimo kainą, skiriamas papildomai dedamajai mažinti. Paskirtasis tiekėjas privalo realizuoti būtinojo kiekio dalį tam, kad būtų užtikrintas periodiškai atvykstančių SGD krovinių priėmimas, t. y. SGD terminalo būtinojo kiekio dalis turi būti realizuota, atlaisvinant SGD terminalo talpas naujam kroviniui.
Paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ir užtikrinti SGD terminalo veiklą yra nepriklausomai nuo to, kokios tuo metu yra pasaulinės SGD kainos ir kokia tuo metu yra dujų paklausa Lietuvoje. Kiti dujų tiekėjai SGD terminalu naudojasi komerciniais pagrindais, t. y. dujas įsigyja per SGD terminalą, kai SGD kainos tarptautinėje rinkoje yra konkurencingesnės už kitas dujų tiekimo alternatyvas, o paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD kiekį ir jį realizuoti rinkoje priklauso nuo poreikio užtikrinti tinkamą SGD terminalo techninę būklę ir ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo tarptautinių SGD kainų ar dujų (ir SGD) paklausos konkrečiu laikotarpiu. Šie SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pirkimo įpareigojimai nustatyti kaip valstybės pagalbos priemonės SGD terminalui siekiant integruoti SGD terminalą į rinką ir užtikrinti stabilią SGD terminalo būtinąją veiklą pirmaisiais eksploatavimo metais. SGDTĮ 11 straipsnio 13 dalyje nustatytas maksimalus leistinas šių valstybės pagalbos priemonių taikymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios. ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyti principai, pagal kuriuos pagrįstos šilumos ir (ar) karšto vandens gamyboje naudojamo biokuro įsigijimo sąnaudos įtraukiamos į reguliuojamą šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos kainą. EIRĮ 22–24 straipsniai nustato prekybos dujomis bendruosius principus. Prekybos dujų rinkoje būdus ir tvarką reglamentuoja Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-293 „Dėl Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 9 straipsnio
atvejus, kai VKEKK atlikusi rinkos tyrimą nustato, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo ūkio subjektas taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, darydamas žalą rinkos dalyviams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo projektas Teikiamu SGDTĮ pakeitimo projektu šio įstatymo 11 straipsnis išdėstomas nauja redakcija. Siūlomi šie pakeitimai:
kiekio pirkimo nuostatų ir energijos gamintojams taikomo įpareigojimo įsigyti per SGD terminalą importuotas dujas. Kaip ir iki šiol, paskirtasis tiekėjas UAB LITGAS privalės ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje SGD rinkoje. Paskirtasis tiekėjas ir toliau privalės užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą, t. y. bus įpareigotas užtikrinti SGD tiekimą į terminalą, kuris būtinas SGD terminalo veiklai užtikrinti. Energijos gamintojai turės galimybę dalyvauti konkurencinėje dujų rinkoje ir užsitikrinti dujų poreikį rinkos sąlygomis. 2019 metais SGD terminalas pradės penktuosius eksploatacijos metus, šiuo pakeitimu pradedamas laipsniškas valstybės pagalbos priemonių, skirtų Klaipėdos SGD terminalo integracijai į dujų rinką, mažinimas. Šie pakeitimai taip pat sudaro sąlygas mažinti į Lietuvos dujų rinką patiekiamą SGD terminalo būtinojo kiekio apimtį, tuo atveju, jeigu dalis į terminalą pristatytų SGD būtų perkraunama į mažesnius SGD bunkeriavimo laivus ir parduodama kitose rinkose, t. y.
SGD terminalo būtinąjį kiekį laikinai pasaugant terminalo laive-saugykloje, taip užtikrinant tinkamą terminale esančių SGD kokybę ir tinkamą reikalingą terminalo techninę būklę, leidžiančią bet kuriuo metu atnaujinti SGD dujinimo procesą ir dujų tiekimą į dujų perdavimo sistemą. 2) Detalizuoti paskirtojo tiekėjo pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas. Šiuo metu šios sąnaudos ir jų kompensavimas nustatyti minėtame Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraše ir minėtoje VKEKK metodikoje (žr. Metodikos 12.9.4 papunktį). Siekiant teisinio aiškumo, siūloma pagrįstas sąnaudas apibrėžti įstatyme, numatant, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl paskirtojo tiekimo veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita dujų tiekimo įmonė. Kiekvienu atveju šių sąnaudų turinį vertina VKEKK, nustatydama papildomą dedamąją ir užtikrinadama, kad šių paskirtojo tiekėjo sąnaudų kompensavimas atitinka viešąjį interesą. Kaip ir iki šiol, taip ir priėmus siūlomus pakeitimus, bus kompensuojama paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudų dalis (nugaravusios dujos) ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos, t. y. banko garantijos SGD būtinojo kiekio tiekimo kontraktui kaštai.
Paskirtojo tiekėjo pagrįstų sąnaudų kompensavimo tvarka išlieka nepakitusi, siūlomi šie pakeitimai susiję su pagrįstų sąnaudų nustatymu:
ir saugojimo kaštai nebebus laikomi pagrįstomis sąnaudomis, šie kaštai bus padengiami iš paskirtojo tiekėjo gaunamų pajamų, tokiu būdu bus mažinama papildoma dedamoji apie 6 mln. eurų kasmet (palyginti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu). Įvertinus tai, kad SGDTĮ pakeitimo projektu siūloma atsisakyti paskirtojo tiekimo kainos reguliavimo, paskirtajam tiekėjui paliekant pareigą ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį, šios paskirtojo tiekimo sąnaudos būtų dengiamos paties paskirtojo tiekėjo sąskaita. Tai suponuoja paskirtojo tiekėjo pareigą užtikrinti mažiausiais kaštais pagrįstą SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą ir ekonomiškai naudingiausius realizavimo sprendinius kaip kiekvienam veiklos pelningumo siekiančiam ūkio subjektui.
bus vertinama vidutinė į Lietuvos rinką importuojamų dujų kaina (o ne vidutinė Lietuvos rinkoje realizuotų dujų kaina, kaip numato galiojantis teisinis reguliavimas). Paskirtajam tiekėjui bus kompensuojamas skirtumas per ataskaitinį mėnesį išdujintam ir (ar) perkrautam SGD kiekiui tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir VKEKK nustatytos vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės dujų importo į Lietuvos Respubliką kainos.
Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad kompensuojamas kainų skirtumas tarp vidutinės Lietuvos rinkoje parduodamų dujų kainos ir paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos, tačiau, atsižvelgiant į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato rekomendacijas, siūloma vertinti tik vidutinę svertinę importo kainą, kurią VKEKK apskaičiuos ir nustatys kas mėnesį (šiuo metu nustatoma kas ketvirtį). Jeigu paskirtasis tiekėjas parduos dujas pigiau nei einamojo mėnesio vidutinė svertinė dujų importo kaina
Perkelti paskirtojo tiekėjo veiklą į konkurencinę dujų tiekimo rinką ir atsisakyti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo kainos reguliavimo. Įsigaliojus pakeitimams, paskirtasis tiekėjas perkels visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką, energijos gamintojai neturės pirmumo tvarka pirkti dujų iš paskirtojo tiekėjo, parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio kaina taps nereguliuojama (išskyrus GDĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus). Šie pakeitimai sudarys papildomas paskatas didinti paskirtojo tiekėjo veiklos efektyvumą ir gerinti finansinius rezultatus, kadangi paskirtasis tiekėjas pardavimų maržą gaus tik tuomet, jeigu sugebės realizuoti dujas brangiau nei to mėnesio vidutinė dujų importo kaina į Lietuvą.
Lietuvoje dujų tiekimo kaina yra nereguliuojama, išskyrus GDĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Paskirtasis tiekėjas, realizuodamas SGD terminalo būtinąjį kiekį atlieka dujų tiekimo veiklą. Siekiant, kad paskirtasis tiekėjas dujų rinkoje veiktų tokiomis pat sąlygomis kaip kiti rinkos dalyviai, kompensuojant tik specifines ir išskirtines su paskiruoju tiekimu susijusias sąnaudas, tolesnis paskirtojo tiekimo kainos reguliavimas nėra tikslingas. SGDTĮ projekto 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad paskirtojo tiekėjo pareiga yra SGD būtinojo kiekio ar jo dalies įsigijimas, pristatymas į Klaipėdos SGD terminalą ir realizavimas Lietuvos dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų dujų rinkoje. Vadovaudamasis ekonomio naudingumo principu paskirtasis tiekėjas rinksis kokią dalį SGD būtinojo kiekio realizuoti biržoje ir dvišaliais kontraktais Lietuvos, regioninėje ar tarptautinėje dujų ir SGD rinkoje. SGD terminalo būtinąjį kiekį sudaro apie 3,87 TWh dujų, kurias per metus atveža 4 SGD dujovežiai, tai sudaro apie 16 proc. į Lietuvą per metus importuojamų ir suvartojamų dujų. Išimtiniais atvejais SGD terminalo būtinasis kiekis gali padidėti iki 5,98 TWh per metus (6 SGD dujovežiai), tai sudarytų apie 25 proc. viso Lietuvoje suvartojamo dujų kiekio. Įvertinant SGD terminalo būtinojo kiekio dalį bendroje rinkoje, paskirtasis tiekėjas neužims dominuojančios padėties ir negalės vienašališkai veikti dujų rinkos kainų (įvertinant įsigyjamų dujų kainos skirtumo kompensavimą ir parduodamų dujų kainos nereguliavimą), tą užtikrins tiek teisinis reguliavimas, tiek ir konkurencijos priežiūros institucijos.
GDĮ 9 straipsnio 6 dalis numato, kad VKEKK atlikus rinkos tyrimą ir nustačius, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo ūkio subjektas taiko pernelyg dideles kainas, taip darydamas žalą rinkos dalyviams, tokio ūkio subjekto dujų ir paslaugų kainos gali būti pradėtos reguliuoti. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba turi teisę Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka tirti ir apibrėžti atitinkamas rinkas, nustatyti ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje, taip pat tirti galimus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus ir taikyti atitinkamas sankcijas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, teikdama pastabas dėl siūlomo reglamentavimo,
projektų neatitikimo konkurencijos teisei. Siūlomą teisinį reguliavimo poveikį konkurencijai teigiamai įvertino Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas. 4) Sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su siūlomo reguliavimo įsigaliojimu ir įgyvendinimu (SGDTĮ pakeitimo projekto 2 straipsnis):
sutartiniai įsipareigojimai, kilę iki siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, netenka galios 2019 m. sausio 1 d., išskyrus įsipareigojimus ir prievoles, kurie nebuvo įvykdyti iki projektu siūlomo reguliavimo įsigaliojimo (galioja iki visiško ir tinkamo jų įvykdymo). Šia nuostata pabrėžiama, kad asmenų, neįvykdžiusių teisės aktuose numatytų pareigų, susijusių su SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimu, pareigos nepasibaigia.
Sutarčių pabaigos ir numatytų prievolių įvykdymo pareiga neprieštarauja tarpusavyje, kadangi civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik sandorių, bet įstatymų numatytais pagrindais (Civilinio kodekso
sutarčių su paskirtuoju tiekėju, baigsis nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento, t. y. pareiga patiekti ir įsigyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį iš paskirtojo tiekėjo baigsis tik įstatymo įsigaliojimo momentu, tačiau įsipareigojimai atsiskaityti už patiektas dujas ir susidariusius įsiskolinimus ar pagal sutartį bei SGDTĮ neįvykdytas prievoles nesibaigia pasibaigus prievolei įsigyti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį (VKEKK ir paskirtasis tiekėjas turi teisę, net ir pasibaigus pareigai pirkti SGD terminalo būtinąjį kiekį, už praėjusį laikotarpį taikyti atitinkamas sankcijas, pvz., VKEKK gali konstatuoti reguliuojamos veiklos pažeidimą).
siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, padengimo – siūloma numatyti, kad VKEKK įvertina skirtumą, susidariusį tarp paskirtojo tiekėjo faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų, patirtų iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo, taip pat kainų skirtumą už iš požeminės dujų saugyklos išimamo SGD terminalo būtinojo kiekio likučio, kuris siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo dieną buvo saugomas požeminėje dujų saugykloje, įsigijimą mokėtos kainos ir tuo metu galiojančios vidutinės importo kainos.
įgyvendinimo sąlygos užtikrins sklandų ir skaidrų perėjimą nuo dabar galiojančio įstatymo reguliavimo prie siūlomo reguliavimo. Pirma, nustatomas aiškus paskirtojo tiekėjo ir energijos gamintojų tarpusavio pareigų pabaigos momentas.
Antra, paskirtojo tiekėjo importuoto SGD terminalo būtinojo kiekio likučio siūlomo reguliavimo įsigaliojimo dieną, kuris iki siūlomo reguliavimo įsigaliojimo nebus realizuotas energijos gamintojams, pagrįstos sąnaudos būtų įvertinamos jau remiantis įsigaliojusiu siūlomu reguliavimu. Taip pat numatoma, kad bus įvertinamas iki siūlomo reguliavimo įsigaliojimo susidaręs skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo prognozuotų ir faktinių paskirtojo tiekėjo pagrįstų sąnaudų.
palankesnis teisinis reguliavimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi, siūloma nustatyti teisinio reguliavimo įsigaliojimą visa apimtimi nuo 2019 m. sausio 1 d., neatidėliojant teisės akto įsigaliojimo trims mėnesiams nuo priėmimo. Energijos gamintojams nustatomas palankesnis teisinio reguliavimo režimas (atsisakoma įpareigojimo pirmumo tvarka įsigyti dalį būtinojo kiekio), įstatymų projekto derinimo metu energijos gamintojai neturėjo pastabų ir pasiūlymų, todėl galima pagrįstai manyti, kad šie subjektai neturi pastabų dėl siūlomų pakeitimo įsigaliojimo datos. Dujų sektoriuje įprasta praktika dujų tiekimo metus apskaityti kaip kalendorinius metus, todėl perėjimas prie siūlomo reguliavimo nuo 2019 m. sausio 1 d. labiausiai atspindi dujų prekybos rinkos praktiką, suteikia palankesnes galimybes įsigyti ir planuoti energijos gamintojams savo metinį dujų poreikį ir atitinkamai sudaryti dujų tiekimo sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sandoriai dėl dujų įsigijimo gali būti sudaromi dar iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, nustatant sutartinių prievolių terminą būtent nuo 2019 m. sausio 1 d. (arba nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo), todėl siūlomo reglamentavimu numatomas nuostatų įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d. neturės įtakos nepertraukiamam dujų tiekimui šilumos gamintojams.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo projektas
reguliuojamą ir (ar) remiamą energijos gamybą vykdantys energijos gamintojai, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, ne mažiau kaip 50 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio per metus įsigytų biržoje. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kaip dujų, naudojamų šilumos ir (ar) elektros gamybai, įsigijimas turėtų būti organizuojamas po SGDTĮ 11 straipsnyje numatyto įpareigojimo dujas įsigyti iš SGD terminalo panaikinimo. EIRĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad energijos gamintojai, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, ne mažiau kaip 50 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio per metus įsigytų biržoje. Šie energijos gamintojai patys rinksis, kokiu būdu įsigyti likusius 50 proc. – dujas įsigis pagal dvišalius kontraktus ar biržoje, ekonomiškai naudingiausiu būdu ir mažiausių sąnaudų pagrindu. Numatomo įpareigojimo įgyvendinimas lems, kad dujos bus įsigyjamos už kainas, atitinkančias rinkos sąlygas, taip pat sukurs palankias sąlygas konkurencingos ir likvidžios dujų rinkos vystymuisi, skaidrumo didinimui. Vidutiniškai
proc.) energijos gamintojai, kurių metinis suvartojimas viršija 50 GWh.
Atsižvelgiant į tai, kad mažiau nei 50 proc. viso energijos gamintojų suvartojamo dujų kiekio neturėtų reikšmingos įtakos siekiant įgyvendinti Įstatymų projektų pakeitimais siekiamų tikslų, ir į tai, kad energetikos įmonės, vartojančios santykinai nedidelius kiekius dujų, neturi pakankamai resursų, kurie yra reikalingi veikti didmeninėje rinkoje, siūloma įpareigoti dalį dujų biržoje įsigyti tik tuos energijos gamintojus, kurių metinis dujų suvartojimas yra didesnis arba lygus 50 GWh. Siūloma proporcija energetikos įmonėms užtikrintų pakankamą lankstumą taikyti įvairias dujų portfelio formavimo strategijas ir užtikrinti savo vartojimo poreikius optimaliomis sąlygomis, taip pat užtikrinant, kad 50 proc. dujų, naudojamų valstybės remiamai ir (ar) reguliuojamai energijos gamybai, įsigyti konkurencinėmis sąlygomis skaidriausiu būdu – biržoje. Ilgalaikis tikslas yra šią proporciją padidinti iki 100 proc. biokuro biržos BALTPOOL pavyzdžiu. EIRĮ projekte numatomas šios nuostatos ex-post vertinimas, kuris bus atliekamas pasibaigus pirmiesiems naujo reguliavimo taikymo metams. Ex-post vertinimo pagrindu bus priimami sprendimai dėl tolesnio 50 proc. proporcijos didinimo tikslingumo. Siūlomu EIRĮ pakeitimo projektu siekiama pasiūlyti lankstų ir patrauklų modelį energijos gamintojams, kuriems bus taikomas 50 proc. dujų įsigijimo per biržą reikalavimas. Įmonė su filialais ir padaliniais, kuri kartu suvartoja daugiau kaip 50 GWh, privalėtų per gamtinių dujų biržą įsigyti 50 proc. nuo bendro įmonės (kartu su filialais) įsigyjamo gamtinių dujų kiekio. Jeigu įmonės grupės mastu vienas filialas per biržą įsigys mažiau nei 50 proc., o kitas filialas daugiau – visų filialų mastu pasiekus 50 proc. ribą bus įvykdytas EIRĮ projekte numatytas įpareigojimas.
Siūlomas teisinis reguliavimas sukuria lankstumą visų filialų mastu planuojant dujų įsigijimo portfelį. EIRĮ pakeitimo projektu siūlomu modeliu, įmonė nurodytų VKEKK kiek dujų suvartojo bendrai visi filialai ir kiek iš šio kiekio buvo įsigyta per biržą. Manome, kad tai palengvintų kontrolę VKEKK, tuo tarpu įmonė turėtų lankstumą savo nuožiūra tarp įmonės filialų išdėstyti per biržą įsigyjamus gamtinių dujų kiekius, kurių suma būtų ne mažesnė nei 50 proc. visos įmonės grupės poreikio. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma proporcija atitinka gerąją tarptautinę ir nacionalinę praktiką, kuomet šalys, siekdamos atverti rinką ir paskatinti konkurenciją dujų (Lietuvos atveju – biokuro) rinkoje, įstatymais įpareigoja dujų rinkos dalyvius prekiauti biržoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Lenkijoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad 55 proc. dujų, suvartojamų šalyje, turi būti suprekiautos TGE biržoje (TGE Polish Power Exchange). Šiuo įstatymo projektu siūloma pereinamoji 50 proc. proporcija, besikeičiant dujų pirkimo būdui, energetikos įmonėms suteiktų pakankamo lankstumo planuojant dujų įsigijimo portfelį bei prisitaikant prie pasikeitusio reguliavimo. Gerokai mažesnė, nei siūloma 50 proc. proporcija (įpareigojimas), neleistų pasiekti įstatymo projektams keliamų tikslų ir nesukurtų reikalingo pokyčio dujų rinkoje pasiekiant, kad per biržą įsigytas dujų kiekis sudarytų 15–20 proc. nuo bendro šalyje suvartoto metinio dujų kiekio. Pažymėtina, kad dujų biržoje, kurioje dalį dujų pirks energijos gamintojai, prekiauti gali ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, ir Estijoje veikiantys dujų tiekėjai. Dujų paklausos augimas biržoje didina biržos likvidumą ir konkurenciją tarp tiekėjų, mažina dujų kainas. 2) Keičiamas energijos išteklių biržos apibrėžimas.
Atsižvelgiant į tai, kad energijos išteklių biržos operatorius neturi licencijos prekybai dujomis organizuoti, energijos išteklių biržoje nėra prekiaujama dujomis, įstatymo projektu siūloma patikslinti energijos išteklių biržos apibrėžimą ir energijos išteklių biržos operatoriaus funkcijas, panaikinant sąsajas su prekyba dujomis. 3) Dujų prekybos ir biržos reglamentavimas atskiriamas nuo kitų energijos išteklių prekybos ir energijos išteklių biržos reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, kad dujos taip pat yra priskiriamos energijos ištekliams, tačiau, įvertinant dujų specifiką, taip pat jau esantį reglamentavimą, tikslinga atskirti dujų prekybos reglamentavimą nuo kitų energijos išteklių, taip pat energijos išteklių biržos reglamentavimą nuo dujų biržos. Įstatymo projektu pateikiamos aiškios nuorodos į teisės aktus, kuriais reguliuojama dujų prekyba ir dujų biržos veikla. EIRĮ projektu pateikiamos aiškios nuorodos į teisės aktus, kuriais reguliuojama prekybos dujų biržoje tvarka. Pakeitimais patikslinama, kad dujų birža neorganizuoja prekybos pagalbiniais instrumentais. Dujų biržai identifikavus tokį poreikį, prekyba pagalbiniais instrumentais neturėtų būti organizuojama per energijos išteklių biržą (BALTPOOL). Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas ŠŪĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas ne biržoje, pagrįstumo pripažinimo principus, numatant, kad tais atvejais, kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos, numatant pareigą VKEKK nustatyti tvarką, kuria remiantis vidutinė biržos kaina būtų nustatoma. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. Įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams nebebus kompensuojamos paskirtojo tiekėjo veiklos sąnaudos, dujų kiekio balansavimo, mainų ir saugojimo kaštai, šie kaštai bus padengiami iš paskirtojo tiekėjo gaunamų pajamų realizuojant SGD terminalo būtinąjį kiekį, tokiu būdu metiniai SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kaštai bus mažesni 6 mln. eurų, palyginti su šiuo metu galiojančiu reguliavimu. Įsigaliojus siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams Lietuvos dujų rinka taps atviresnė, išaugus aktyviai biržoje veikiančių rinkos dalyvių skaičiui bus sukurtos palankios sąlygos tolimesniam Lietuvos dujų rinkos vystymuisi. Numatomas reglamentavimas skatins energijos gamintojus įsigyjant dujas teikti pirmenybę biržai ir dujas įsigyti už rinkos kainą, tokiu būdu prisidedant prie konkurencingesnės, likvidesnės ir skaidresnės Lietuvos dujų rinkos vystymosi ir sukuriant naudą galutiniams dujų vartotojams. Siūlomu reguliavimu energijos gamintojams suteikiama pasirinkimo galimybė diversifikuoti savo dujų tiekimo portfelį, dujas įsigyjant iš skirtingų šaltinių (50 proc. dujų įsigyti biržoje, o likusią dalį savo pasirinkimu). Iki šiol reguliuojami energijos gamintojai tokios galimybės neturėjo, todėl šis įstatymų paketo keitimas suteikia galimybę pasinaudoti biržos kainų svyravimu, efektyvesniu dujų portfelio valdymu ir dujų prekybos liberalizavimu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektai padidins Lietuvos dujų rinkos ir biržos likvidumą, skatins naujų tiekėjų pritraukimą. Aktyvesnė prekyba biržoje gerokai palengvins naujų tiekėjų patekimą į rinką, didins tiekėjų konkurencija lems tiekėjų maržos ir dujų kainos galutiniams vartotojams mažėjimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projekti parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektais neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektais reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Vyriausybė ir VKEKK iki 2018 m. gruodžio 31 d. priims įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
Iki įsigaliojant siūlomiems pakeitimams Vyriausybė atliks Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo pakeitimus, VKEKK atitinkamai atliks Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“, pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomais SGDTĮ pakeitimais keičiama valstybės pagalbos Klaipėdos SGD terminalui schema, suderinta 2013 m. Europos Komisijos sprendimu SA.36740 (2013/NN), teikiami SGDTĮ pakeitimai 2018 m. liepos mėn. notifikuoti Europos Komisijai, prieš tai išankstinės notifikacijos derinimo metu juos suderinant su Europos Komisijos Konkurencijos generaliniu direktoratu. Įstatymo projektų rengimo metu gauti VKEKK ir dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“, GET BALTIC biržos operatoriaus specialistų vertinimai ir pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje siūloma nustatyti, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie per metus reguliuojamai veiklai suvartoja
kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Svarstytina, ar nuostatoje neturėtų būti nurodytas tam tikras laikotarpis, pavyzdžiui, treji pastarieji metai, kurių bėgyje suvartotas dujų kiekio vidurkis turėtų siekti 50 GWh ar daugiau. Tokia nuostata užtikrintų įstatymo įgyvendinimo stabilumą ir užtikrintų aiškumą tais atvejais, kai dujų suvartojimas vienais ar kitais metais svyruotų ties 50 GWh riba. Be to, įstatymo 7 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, aptariančia analizuojamos nuostatos taikymą ir nustatančia atskaitos laikotarpį, kai nuostata turėtų būti pradėta taikyti. Tai yra nuostatoje derėtų nurodyti, ar pirmieji metai, kai turi būti skaičiuojamas dujų suvartojimo kiekis, bus 2019 metia, kai įsigalios įstatymas, ir įpareigojimas įsigyti gamtines dujas gamtinių dujų biržoje bus taikomas nuo 2020 metų, ar vis dėlto įstatymo nuostatoje nurodytas kiekis 50 GWh ar daugiau turi būti skaičiuojamas už 2018 metus. 2. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad projektu teikiamas įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
Pastebėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamu projektu ūkio subjektai, nurodyti projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, įpareigojami gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio. Abejotina, ar nurodyto įpareigojimo nustatymas laikytinas ūkio subjektams palankesniu teisiniu reguliavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal UAB GET Baltic Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento, suderinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. birželio
gamtinių dujų biržoje reglamento derinimo”, (toliau – Reglamentas) 53 punktą prekiauti gamtinių dujų biržoje gali tik dalyvio statusą turintys asmenys. Dalyvio statusas gali būti suteiktas asmeniui, atitinkančiam Reglamente bei Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse nustatytus reikalavimus ir pasirašiusiam su biržos operatoriumi dalyvio sutartį. Asmuo, norintis tapti dalyviu, turi pateikti Reglamento
biržos dalyviu. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar projekto
yra biržos dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė atidėti įstatymo įsigaliojimo terminą. 2.
Vyriausybė turi atlikti projektu teikiamo įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyto teisinio reguliavimo poveikį. Be to, projekto 7 straipsnio 2 dalies redakcija taisytina, atsižvelgiant į tai, kad nauja teisinis reguliavimas yra nustatomas ne įstatymo
Energijos išteklių rinkos įstatymo šeštajame skirsnyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsniŲ, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2700 2018-12-05
Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas, Dalius Krinickas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaiė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja Šarūnė Navickaitė-Dulaitienė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, UAB LITGAS generalinis direktorius Tadas Adomaitis, UAB GET Baltic generalinė direktorė Giedrė Kurmė, Lietuvos pramonininkų asociacijos Ekonomikos komiteto narys Pijus Ralys, AB
„Achema“ advokatas Vaidas Radvila, AB „Achema“
atstovė Vilma Platelienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-175 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie per metus reguliuojamai veiklai suvartoja 50 GWh gamtinių dujų ar daugiau, privalo gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Svarstytina, ar nuostatoje neturėtų būti nurodytas tam tikras laikotarpis, pavyzdžiui, treji pastarieji metai, kurių bėgyje suvartotas dujų kiekio vidurkis turėtų siekti 50 GWh ar daugiau. Tokia nuostata užtikrintų įstatymo įgyvendinimo stabilumą ir užtikrintų aiškumą tais atvejais, kai dujų suvartojimas vienais ar kitais metais svyruotų ties 50 GWh riba. Be to, įstatymo 7 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, aptariančia analizuojamos nuostatos taikymą ir nustatančia atskaitos laikotarpį, kai nuostata turėtų būti pradėta taikyti. Tai yra nuostatoje derėtų nurodyti, ar pirmieji metai, kai turi būti skaičiuojamas dujų suvartojimo kiekis, bus 2019 metia, kai įsigalios įstatymas, ir įpareigojimas įsigyti gamtines dujas gamtinių dujų biržoje bus taikomas nuo 2020 metų, ar vis dėlto įstatymo nuostatoje nurodytas kiekis 50 GWh ar daugiau turi būti skaičiuojamas už 2018 metus. Pritarti Siūlome vertinti
ir su EIRĮ 7 straipsnio 4 dalimi (vertinant 2017 m. o ne ankstesnius).
Tokiu atveju dar prieš prasidedant metams visiems būtų aišku, kas yra tie įpareigotieji gamintojai, kurie turės pirkti dalį gamtinių dujų per biržą, taip pat būtų teisinis didesnis aiškumas, kad šis įpareigojimas metų eigoje jau nepasikeis. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Energijos išteklių biržoje gamtinėmis dujomis prekiaujama šiame įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse ir Energijos išteklių biržos reglamente nustatyta tvarka Šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie per metus reguliuojamai veiklai suvartoja 50 GWh gamtinių dujų ar daugiau, privalo gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio. Vertinant šioje dalyje minimų ūkio subjektų metinį gamtinių dujų suvartojimą turi būti įskaičiuojamas ūkio subjekto, įskaitant jo filialus, atstovybes ir (ar) skirtingas gamtinių dujų pristatymo vietas, suvartojamo gamtinių dujų kiekio metinis vidurkis per 2 praėjusius metus.”
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Pastebėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamu projektu ūkio subjektai, nurodyti projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, įpareigojami gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio. Abejotina, ar nurodyto įpareigojimo nustatymas laikytinas ūkio subjektams palankesniu teisiniu reguliavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal UAB GET Baltic Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento, suderinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
gamtinių dujų biržoje reglamento derinimo”, (toliau – Reglamentas) 53 punktą prekiauti gamtinių dujų biržoje gali tik dalyvio statusą turintys asmenys. Dalyvio statusas gali būti suteiktas asmeniui, atitinkančiam Reglamente bei Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse nustatytus reikalavimus ir pasirašiusiam su biržos operatoriumi dalyvio sutartį. Asmuo, norintis tapti dalyviu, turi pateikti Reglamento 70 punkte nurodytus dokumentus. Taigi reikia laiko, kad asmuo galėtų tapti biržos dalyviu. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys yra biržos dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė atidėti įstatymo įsigaliojimo terminą. Nepritarti Pažymėtina, kad esamas teisinis reglamentavimas, kuomet energijos gamintojai 100 proc. reguliuojamai veiklai suvartojamų dujų privalo įsigyti iš paskirtojo tiekėjo, jiems iš esmės riboja galimybes dalyvauti konkurencingoje gamtinių dujų rinkoje lygiomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas vertintinas kaip palankesnis, dėl šių žemiau nurodytų reikšmingų aplinkybių:
Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti terminą, iki kada Vyriausybė turi atlikti projektu teikiamo įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyto teisinio reguliavimo poveikį. Be to, projekto 7 straipsnio 2 dalies redakcija taisytina, atsižvelgiant į tai, kad nauja teisinis reguliavimas yra nustatomas ne įstatymo 5 straipsnyje, bet įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Energijos išteklių rinkos įstatymo šeštajame skirsnyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019
m. rugpjūčio 1 d. įvertina šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatomo teisinio reguliavimo poveikį ir prireikus iki 2019 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė