Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimo įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas
sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per energijos išteklių biržą ir (ar) gamtinių dujų biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės biokuro ir gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biokuro kainos arba vidutinės biokuro biržos kainos, arba vidutinės gamtinių dujų biržos kainos. Vidutinę biokuro kainą, ir vidutinę biokuro biržos kainą ir vidutinę gamtinių dujų biržos kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“
2Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kuro,
naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimo į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą ir (ar) gamtinių dujų biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies ir (ar) gamtinių dujų biržoje nebuvo galima įsigyti reikalingo gamtinių dujų kiekio.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (Nr. XIIIP-2699-2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimo įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas
sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per energijos išteklių biržą ir (ar) gamtinių dujų biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės biokuro ir gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biokuro kainos arba vidutinės biokuro biržos kainos, arba vidutinės gamtinių dujų biržos kainos. Vidutinę biokuro kainą, ir vidutinę biokuro biržos kainą ir vidutinę gamtinių dujų biržos kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“
2Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kuro,
naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimo į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą ir (ar) gamtinių dujų biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies ir (ar) gamtinių dujų biržoje nebuvo galima įsigyti reikalingo gamtinių dujų kiekio.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
kontrolės komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS Suskystintų Gamtinių DUJŲ terminalo ĮSTATYMO Nr. XI-2053 11 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS
straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS
projektų
tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektų rengimą paskatino dvi priežastys:
terminalo (toliau – SGD terminalas) būtinojo kiekio paskirtasis tiekėjas perkeltų visą savo veiklą į konkurencinę dujų tiekimo rinką ir realizuotų SGD terminalo būtinąjį kiekį ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu būdu rinkos sąlygomis;
strategijoje numatytas tikslas didinti Lietuvos dujų (toliau – dujų) rinkos likvidumą ir konkurenciją tarp dujų tiekėjų. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vertinimu, Lietuvos dujų rinka priskiriama prie nelikvidžių ir pradinio išsivystymo lygmens dujų rinkų. Santykis tarp biržoje parduodamo dujų kiekio ir bendro šalyje suvartojamo dujų kiekio yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atskiriančių pažengusio išsivystymo rinkas nuo nelikvidžių (pradinio išsivystymo lygmens) rinkų. 2017 m. Lietuvos gamtinių dujų biržos prekybos aikštelėje GET Baltic (toliau – birža) prekybos apimtys sudarė 1,6 proc. (0,4 TWh) nuo bendro Lietuvoje sunaudoto dujų kiekio, o gerai išvystytose rinkose ši dalis sudaro apie 20 proc. (pvz., Nyderlanduose 55 proc.). Sandoriai biržoje yra skaidriausia ir efektyviausia dujų prekybos forma, anoniminė prekyba atvirame aukcione užtikrina sandorių sudarymo proceso objektyvumą, standartizuoti biržos produktai ir dujų tiekimo sąlygos nustato aiškias ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams.
Prekyba biržoje gerokai palengvina naujų tiekėjų patekimą į rinką, didesnė tiekėjų konkurencija lemia tiekėjų maržos mažėjimą. Lietuvoje reikia didinti dujų rinkos ir biržos likvidumą ir naujų tiekėjų pritraukimą, skatinti rinkos dalyvius rinktis pirkimą biržoje, plėsti biržoje siūlomų produktų pasirinkimą. Lietuvoje sukurta GET Baltic dujų birža nuo
produktai ir paslaugos atitinka Vakarų Europos šalyse veikiančių biržų standartus. Lietuvoje dujų pirkėjai vis dar įpratę rinktis dvišalius kontraktus, nėra linkę keisti tiekėjo ir naudotis biržos sandorių teikiamais privalumais net ir tais laikotarpiais, kai GET Baltic biržoje susiformuoja žemesnė vidutinė parduodamų dujų kaina (Baltijos šalių gamtinių dujų kainų indeksas, arba BGSI) nei į Lietuvos rinką patiekiamų dujų vidutinė svertinė importo kaina (žr. pav.). Pav. GET Baltic biržos (BGSI) ir VKEKK apskaičiuojamos vidutinės dujų kainos palyginimas, EUR/MWh Įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą – didinti dujų rinkos likvidumą ir konkurenciją tarp tiekėjų – biržoje prekybos apimtys Lietuvoje turi pasiekti 3–3,5 TWh per metus, t. y. apie 15 proc. nuo bendro šalyje suvartoto metinio dujų kiekio.
Parengtų Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – SGDTĮ), Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – EIRĮ) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) pakeitimų tikslas – didinti biržos likvidumą ir konkurenciją tarp dujų tiekėjų, skatinti didžiuosius vartotojus dalį dujų, naudojamų valstybės remiamai ir
(ar) reguliuojamai energijos gamybai, įsigyti konkurencinėmis sąlygomis skaidriausiu būdu – biržoje. Įstatymų projektams keliami uždaviniai:
1) pakeisti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelį, numatant šio kiekio realizavimą rinkos sąlygomis ir atsisakant įpareigojimo reguliuojamiems energijos gamintojams pirmumo tvarka įsigyti dalį šio kiekio;
2) nustatyti pareigą reguliuojamiems energijos gamintojams, kurie per metus suvartoja 50 GWh dujų ar daugiau, 50 proc. reikalingo metinio dujų kiekio įsigyti per biržą;
3) nustatyti paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo sąnaudų ir reguliuojamų energijos gamintojų sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas biržoje ir dvišaliais kontraktais, pagrįstumo pripažinimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyrius (skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, tel. 8 706 64 912, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, tel.
8 706 64 872, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo būtinasis kiekis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų dujų kiekiu pripažįstamas toks dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir tinkamam SGD terminalo techninės būklės užtikrinimui palaikyti. SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos į dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Pagrįstos paskirtojo tiekėjo sąnaudos ir jų kompensavimas nustatytas Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikoje, patvirtintoje VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) (žr. Metodikos 12.9.4 papunktį). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytas SGD terminalo minimalus dujinamų dujų kiekis. Šiuo nutarimu patvirtintas Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašas ir SGDTĮ 11 straipsnis nustato SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pardavimo tvarką.
SGDTĮ 11 straipsnyje nustatytas reikalavimas elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), pirmumo tvarka įsigyti per SGD terminalą tiekiamas paskirtojo tiekėjo dujas. SGDTĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. SGDTĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį už VKEKK patvirtintą tikslinę dujų kainą (t. y. vidutinę Lietuvos rinkoje parduodamų dujų kainą), apskaičiuojamą kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui. Jeigu energijos gamintojų dujų vartojimo poreikis yra mažesnis, nei nustatytas SGD terminalo minimalus dujinamų dujų kiekis, paskirtasis tiekėjas realizuoja perteklinį kiekį rinkoje ekonomiškai naudingiausiu būdu. SGDTĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad paskirtojo tiekėjo nuostoliai, patiriami parduodant SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams ar parduodant šio kiekio perteklių rinkoje už mažesnę nei paskirtojo tiekėjo SGD įsigijimo kainą, įtraukiami į papildomą dedamąją. Analogiškai paskirtojo tiekėjo pelnas, gautas parduodant dujas už didesnę nei SGD įsigijimo kainą, skiriamas papildomai dedamajai mažinti. Paskirtasis tiekėjas privalo realizuoti būtinojo kiekio dalį tam, kad būtų užtikrintas periodiškai atvykstančių SGD krovinių priėmimas, t. y. SGD terminalo būtinojo kiekio dalis turi būti realizuota, atlaisvinant SGD terminalo talpas naujam kroviniui.
Paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ir užtikrinti SGD terminalo veiklą yra nepriklausomai nuo to, kokios tuo metu yra pasaulinės SGD kainos ir kokia tuo metu yra dujų paklausa Lietuvoje. Kiti dujų tiekėjai SGD terminalu naudojasi komerciniais pagrindais, t. y. dujas įsigyja per SGD terminalą, kai SGD kainos tarptautinėje rinkoje yra konkurencingesnės už kitas dujų tiekimo alternatyvas, o paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD kiekį ir jį realizuoti rinkoje priklauso nuo poreikio užtikrinti tinkamą SGD terminalo techninę būklę ir ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo tarptautinių SGD kainų ar dujų (ir SGD) paklausos konkrečiu laikotarpiu. Šie SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pirkimo įpareigojimai nustatyti kaip valstybės pagalbos priemonės SGD terminalui siekiant integruoti SGD terminalą į rinką ir užtikrinti stabilią SGD terminalo būtinąją veiklą pirmaisiais eksploatavimo metais. SGDTĮ 11 straipsnio 13 dalyje nustatytas maksimalus leistinas šių valstybės pagalbos priemonių taikymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios. ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyti principai, pagal kuriuos pagrįstos šilumos ir (ar) karšto vandens gamyboje naudojamo biokuro įsigijimo sąnaudos įtraukiamos į reguliuojamą šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos kainą. EIRĮ 22–24 straipsniai nustato prekybos dujomis bendruosius principus. Prekybos dujų rinkoje būdus ir tvarką reglamentuoja Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-293 „Dėl Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 9 straipsnio
atvejus, kai VKEKK atlikusi rinkos tyrimą nustato, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo ūkio subjektas taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, darydamas žalą rinkos dalyviams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo projektas Teikiamu SGDTĮ pakeitimo projektu šio įstatymo 11 straipsnis išdėstomas nauja redakcija. Siūlomi šie pakeitimai:
kiekio pirkimo nuostatų ir energijos gamintojams taikomo įpareigojimo įsigyti per SGD terminalą importuotas dujas. Kaip ir iki šiol, paskirtasis tiekėjas UAB LITGAS privalės ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje SGD rinkoje. Paskirtasis tiekėjas ir toliau privalės užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą, t. y. bus įpareigotas užtikrinti SGD tiekimą į terminalą, kuris būtinas SGD terminalo veiklai užtikrinti. Energijos gamintojai turės galimybę dalyvauti konkurencinėje dujų rinkoje ir užsitikrinti dujų poreikį rinkos sąlygomis. 2019 metais SGD terminalas pradės penktuosius eksploatacijos metus, šiuo pakeitimu pradedamas laipsniškas valstybės pagalbos priemonių, skirtų Klaipėdos SGD terminalo integracijai į dujų rinką, mažinimas. Šie pakeitimai taip pat sudaro sąlygas mažinti į Lietuvos dujų rinką patiekiamą SGD terminalo būtinojo kiekio apimtį, tuo atveju, jeigu dalis į terminalą pristatytų SGD būtų perkraunama į mažesnius SGD bunkeriavimo laivus ir parduodama kitose rinkose, t. y.
SGD terminalo būtinąjį kiekį laikinai pasaugant terminalo laive-saugykloje, taip užtikrinant tinkamą terminale esančių SGD kokybę ir tinkamą reikalingą terminalo techninę būklę, leidžiančią bet kuriuo metu atnaujinti SGD dujinimo procesą ir dujų tiekimą į dujų perdavimo sistemą. 2) Detalizuoti paskirtojo tiekėjo pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas. Šiuo metu šios sąnaudos ir jų kompensavimas nustatyti minėtame Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraše ir minėtoje VKEKK metodikoje (žr. Metodikos 12.9.4 papunktį). Siekiant teisinio aiškumo, siūloma pagrįstas sąnaudas apibrėžti įstatyme, numatant, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl paskirtojo tiekimo veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita dujų tiekimo įmonė. Kiekvienu atveju šių sąnaudų turinį vertina VKEKK, nustatydama papildomą dedamąją ir užtikrinadama, kad šių paskirtojo tiekėjo sąnaudų kompensavimas atitinka viešąjį interesą. Kaip ir iki šiol, taip ir priėmus siūlomus pakeitimus, bus kompensuojama paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudų dalis (nugaravusios dujos) ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos, t. y. banko garantijos SGD būtinojo kiekio tiekimo kontraktui kaštai.
Paskirtojo tiekėjo pagrįstų sąnaudų kompensavimo tvarka išlieka nepakitusi, siūlomi šie pakeitimai susiję su pagrįstų sąnaudų nustatymu:
ir saugojimo kaštai nebebus laikomi pagrįstomis sąnaudomis, šie kaštai bus padengiami iš paskirtojo tiekėjo gaunamų pajamų, tokiu būdu bus mažinama papildoma dedamoji apie 6 mln. eurų kasmet (palyginti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu). Įvertinus tai, kad SGDTĮ pakeitimo projektu siūloma atsisakyti paskirtojo tiekimo kainos reguliavimo, paskirtajam tiekėjui paliekant pareigą ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį, šios paskirtojo tiekimo sąnaudos būtų dengiamos paties paskirtojo tiekėjo sąskaita. Tai suponuoja paskirtojo tiekėjo pareigą užtikrinti mažiausiais kaštais pagrįstą SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą ir ekonomiškai naudingiausius realizavimo sprendinius kaip kiekvienam veiklos pelningumo siekiančiam ūkio subjektui.
bus vertinama vidutinė į Lietuvos rinką importuojamų dujų kaina (o ne vidutinė Lietuvos rinkoje realizuotų dujų kaina, kaip numato galiojantis teisinis reguliavimas). Paskirtajam tiekėjui bus kompensuojamas skirtumas per ataskaitinį mėnesį išdujintam ir (ar) perkrautam SGD kiekiui tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir VKEKK nustatytos vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės dujų importo į Lietuvos Respubliką kainos.
Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad kompensuojamas kainų skirtumas tarp vidutinės Lietuvos rinkoje parduodamų dujų kainos ir paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos, tačiau, atsižvelgiant į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato rekomendacijas, siūloma vertinti tik vidutinę svertinę importo kainą, kurią VKEKK apskaičiuos ir nustatys kas mėnesį (šiuo metu nustatoma kas ketvirtį). Jeigu paskirtasis tiekėjas parduos dujas pigiau nei einamojo mėnesio vidutinė svertinė dujų importo kaina
Perkelti paskirtojo tiekėjo veiklą į konkurencinę dujų tiekimo rinką ir atsisakyti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo kainos reguliavimo. Įsigaliojus pakeitimams, paskirtasis tiekėjas perkels visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką, energijos gamintojai neturės pirmumo tvarka pirkti dujų iš paskirtojo tiekėjo, parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio kaina taps nereguliuojama (išskyrus GDĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus). Šie pakeitimai sudarys papildomas paskatas didinti paskirtojo tiekėjo veiklos efektyvumą ir gerinti finansinius rezultatus, kadangi paskirtasis tiekėjas pardavimų maržą gaus tik tuomet, jeigu sugebės realizuoti dujas brangiau nei to mėnesio vidutinė dujų importo kaina į Lietuvą.
Lietuvoje dujų tiekimo kaina yra nereguliuojama, išskyrus GDĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Paskirtasis tiekėjas, realizuodamas SGD terminalo būtinąjį kiekį atlieka dujų tiekimo veiklą. Siekiant, kad paskirtasis tiekėjas dujų rinkoje veiktų tokiomis pat sąlygomis kaip kiti rinkos dalyviai, kompensuojant tik specifines ir išskirtines su paskiruoju tiekimu susijusias sąnaudas, tolesnis paskirtojo tiekimo kainos reguliavimas nėra tikslingas. SGDTĮ projekto 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad paskirtojo tiekėjo pareiga yra SGD būtinojo kiekio ar jo dalies įsigijimas, pristatymas į Klaipėdos SGD terminalą ir realizavimas Lietuvos dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų dujų rinkoje. Vadovaudamasis ekonomio naudingumo principu paskirtasis tiekėjas rinksis kokią dalį SGD būtinojo kiekio realizuoti biržoje ir dvišaliais kontraktais Lietuvos, regioninėje ar tarptautinėje dujų ir SGD rinkoje. SGD terminalo būtinąjį kiekį sudaro apie 3,87 TWh dujų, kurias per metus atveža 4 SGD dujovežiai, tai sudaro apie 16 proc. į Lietuvą per metus importuojamų ir suvartojamų dujų. Išimtiniais atvejais SGD terminalo būtinasis kiekis gali padidėti iki 5,98 TWh per metus (6 SGD dujovežiai), tai sudarytų apie 25 proc. viso Lietuvoje suvartojamo dujų kiekio. Įvertinant SGD terminalo būtinojo kiekio dalį bendroje rinkoje, paskirtasis tiekėjas neužims dominuojančios padėties ir negalės vienašališkai veikti dujų rinkos kainų (įvertinant įsigyjamų dujų kainos skirtumo kompensavimą ir parduodamų dujų kainos nereguliavimą), tą užtikrins tiek teisinis reguliavimas, tiek ir konkurencijos priežiūros institucijos.
GDĮ 9 straipsnio 6 dalis numato, kad VKEKK atlikus rinkos tyrimą ir nustačius, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo ūkio subjektas taiko pernelyg dideles kainas, taip darydamas žalą rinkos dalyviams, tokio ūkio subjekto dujų ir paslaugų kainos gali būti pradėtos reguliuoti. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba turi teisę Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka tirti ir apibrėžti atitinkamas rinkas, nustatyti ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje, taip pat tirti galimus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus ir taikyti atitinkamas sankcijas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, teikdama pastabas dėl siūlomo reglamentavimo,
projektų neatitikimo konkurencijos teisei. Siūlomą teisinį reguliavimo poveikį konkurencijai teigiamai įvertino Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas. 4) Sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su siūlomo reguliavimo įsigaliojimu ir įgyvendinimu (SGDTĮ pakeitimo projekto 2 straipsnis):
sutartiniai įsipareigojimai, kilę iki siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, netenka galios 2019 m. sausio 1 d., išskyrus įsipareigojimus ir prievoles, kurie nebuvo įvykdyti iki projektu siūlomo reguliavimo įsigaliojimo (galioja iki visiško ir tinkamo jų įvykdymo). Šia nuostata pabrėžiama, kad asmenų, neįvykdžiusių teisės aktuose numatytų pareigų, susijusių su SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimu, pareigos nepasibaigia.
Sutarčių pabaigos ir numatytų prievolių įvykdymo pareiga neprieštarauja tarpusavyje, kadangi civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik sandorių, bet įstatymų numatytais pagrindais (Civilinio kodekso
sutarčių su paskirtuoju tiekėju, baigsis nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento, t. y. pareiga patiekti ir įsigyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį iš paskirtojo tiekėjo baigsis tik įstatymo įsigaliojimo momentu, tačiau įsipareigojimai atsiskaityti už patiektas dujas ir susidariusius įsiskolinimus ar pagal sutartį bei SGDTĮ neįvykdytas prievoles nesibaigia pasibaigus prievolei įsigyti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį (VKEKK ir paskirtasis tiekėjas turi teisę, net ir pasibaigus pareigai pirkti SGD terminalo būtinąjį kiekį, už praėjusį laikotarpį taikyti atitinkamas sankcijas, pvz., VKEKK gali konstatuoti reguliuojamos veiklos pažeidimą).
siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, padengimo – siūloma numatyti, kad VKEKK įvertina skirtumą, susidariusį tarp paskirtojo tiekėjo faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų, patirtų iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo, taip pat kainų skirtumą už iš požeminės dujų saugyklos išimamo SGD terminalo būtinojo kiekio likučio, kuris siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo dieną buvo saugomas požeminėje dujų saugykloje, įsigijimą mokėtos kainos ir tuo metu galiojančios vidutinės importo kainos.
įgyvendinimo sąlygos užtikrins sklandų ir skaidrų perėjimą nuo dabar galiojančio įstatymo reguliavimo prie siūlomo reguliavimo. Pirma, nustatomas aiškus paskirtojo tiekėjo ir energijos gamintojų tarpusavio pareigų pabaigos momentas.
Antra, paskirtojo tiekėjo importuoto SGD terminalo būtinojo kiekio likučio siūlomo reguliavimo įsigaliojimo dieną, kuris iki siūlomo reguliavimo įsigaliojimo nebus realizuotas energijos gamintojams, pagrįstos sąnaudos būtų įvertinamos jau remiantis įsigaliojusiu siūlomu reguliavimu. Taip pat numatoma, kad bus įvertinamas iki siūlomo reguliavimo įsigaliojimo susidaręs skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo prognozuotų ir faktinių paskirtojo tiekėjo pagrįstų sąnaudų.
palankesnis teisinis reguliavimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi, siūloma nustatyti teisinio reguliavimo įsigaliojimą visa apimtimi nuo 2019 m. sausio 1 d., neatidėliojant teisės akto įsigaliojimo trims mėnesiams nuo priėmimo. Energijos gamintojams nustatomas palankesnis teisinio reguliavimo režimas (atsisakoma įpareigojimo pirmumo tvarka įsigyti dalį būtinojo kiekio), įstatymų projekto derinimo metu energijos gamintojai neturėjo pastabų ir pasiūlymų, todėl galima pagrįstai manyti, kad šie subjektai neturi pastabų dėl siūlomų pakeitimo įsigaliojimo datos. Dujų sektoriuje įprasta praktika dujų tiekimo metus apskaityti kaip kalendorinius metus, todėl perėjimas prie siūlomo reguliavimo nuo 2019 m. sausio 1 d. labiausiai atspindi dujų prekybos rinkos praktiką, suteikia palankesnes galimybes įsigyti ir planuoti energijos gamintojams savo metinį dujų poreikį ir atitinkamai sudaryti dujų tiekimo sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sandoriai dėl dujų įsigijimo gali būti sudaromi dar iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, nustatant sutartinių prievolių terminą būtent nuo 2019 m. sausio 1 d. (arba nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo), todėl siūlomo reglamentavimu numatomas nuostatų įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d. neturės įtakos nepertraukiamam dujų tiekimui šilumos gamintojams.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo projektas
reguliuojamą ir (ar) remiamą energijos gamybą vykdantys energijos gamintojai, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, ne mažiau kaip 50 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio per metus įsigytų biržoje. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kaip dujų, naudojamų šilumos ir (ar) elektros gamybai, įsigijimas turėtų būti organizuojamas po SGDTĮ 11 straipsnyje numatyto įpareigojimo dujas įsigyti iš SGD terminalo panaikinimo. EIRĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad energijos gamintojai, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, ne mažiau kaip 50 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio per metus įsigytų biržoje. Šie energijos gamintojai patys rinksis, kokiu būdu įsigyti likusius 50 proc. – dujas įsigis pagal dvišalius kontraktus ar biržoje, ekonomiškai naudingiausiu būdu ir mažiausių sąnaudų pagrindu. Numatomo įpareigojimo įgyvendinimas lems, kad dujos bus įsigyjamos už kainas, atitinkančias rinkos sąlygas, taip pat sukurs palankias sąlygas konkurencingos ir likvidžios dujų rinkos vystymuisi, skaidrumo didinimui. Vidutiniškai
proc.) energijos gamintojai, kurių metinis suvartojimas viršija 50 GWh.
Atsižvelgiant į tai, kad mažiau nei 50 proc. viso energijos gamintojų suvartojamo dujų kiekio neturėtų reikšmingos įtakos siekiant įgyvendinti Įstatymų projektų pakeitimais siekiamų tikslų, ir į tai, kad energetikos įmonės, vartojančios santykinai nedidelius kiekius dujų, neturi pakankamai resursų, kurie yra reikalingi veikti didmeninėje rinkoje, siūloma įpareigoti dalį dujų biržoje įsigyti tik tuos energijos gamintojus, kurių metinis dujų suvartojimas yra didesnis arba lygus 50 GWh. Siūloma proporcija energetikos įmonėms užtikrintų pakankamą lankstumą taikyti įvairias dujų portfelio formavimo strategijas ir užtikrinti savo vartojimo poreikius optimaliomis sąlygomis, taip pat užtikrinant, kad 50 proc. dujų, naudojamų valstybės remiamai ir (ar) reguliuojamai energijos gamybai, įsigyti konkurencinėmis sąlygomis skaidriausiu būdu – biržoje. Ilgalaikis tikslas yra šią proporciją padidinti iki 100 proc. biokuro biržos BALTPOOL pavyzdžiu. EIRĮ projekte numatomas šios nuostatos ex-post vertinimas, kuris bus atliekamas pasibaigus pirmiesiems naujo reguliavimo taikymo metams. Ex-post vertinimo pagrindu bus priimami sprendimai dėl tolesnio 50 proc. proporcijos didinimo tikslingumo. Siūlomu EIRĮ pakeitimo projektu siekiama pasiūlyti lankstų ir patrauklų modelį energijos gamintojams, kuriems bus taikomas 50 proc. dujų įsigijimo per biržą reikalavimas. Įmonė su filialais ir padaliniais, kuri kartu suvartoja daugiau kaip 50 GWh, privalėtų per gamtinių dujų biržą įsigyti 50 proc. nuo bendro įmonės (kartu su filialais) įsigyjamo gamtinių dujų kiekio. Jeigu įmonės grupės mastu vienas filialas per biržą įsigys mažiau nei 50 proc., o kitas filialas daugiau – visų filialų mastu pasiekus 50 proc. ribą bus įvykdytas EIRĮ projekte numatytas įpareigojimas.
Siūlomas teisinis reguliavimas sukuria lankstumą visų filialų mastu planuojant dujų įsigijimo portfelį. EIRĮ pakeitimo projektu siūlomu modeliu, įmonė nurodytų VKEKK kiek dujų suvartojo bendrai visi filialai ir kiek iš šio kiekio buvo įsigyta per biržą. Manome, kad tai palengvintų kontrolę VKEKK, tuo tarpu įmonė turėtų lankstumą savo nuožiūra tarp įmonės filialų išdėstyti per biržą įsigyjamus gamtinių dujų kiekius, kurių suma būtų ne mažesnė nei 50 proc. visos įmonės grupės poreikio. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma proporcija atitinka gerąją tarptautinę ir nacionalinę praktiką, kuomet šalys, siekdamos atverti rinką ir paskatinti konkurenciją dujų (Lietuvos atveju – biokuro) rinkoje, įstatymais įpareigoja dujų rinkos dalyvius prekiauti biržoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Lenkijoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad 55 proc. dujų, suvartojamų šalyje, turi būti suprekiautos TGE biržoje (TGE Polish Power Exchange). Šiuo įstatymo projektu siūloma pereinamoji 50 proc. proporcija, besikeičiant dujų pirkimo būdui, energetikos įmonėms suteiktų pakankamo lankstumo planuojant dujų įsigijimo portfelį bei prisitaikant prie pasikeitusio reguliavimo. Gerokai mažesnė, nei siūloma 50 proc. proporcija (įpareigojimas), neleistų pasiekti įstatymo projektams keliamų tikslų ir nesukurtų reikalingo pokyčio dujų rinkoje pasiekiant, kad per biržą įsigytas dujų kiekis sudarytų 15–20 proc. nuo bendro šalyje suvartoto metinio dujų kiekio. Pažymėtina, kad dujų biržoje, kurioje dalį dujų pirks energijos gamintojai, prekiauti gali ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, ir Estijoje veikiantys dujų tiekėjai. Dujų paklausos augimas biržoje didina biržos likvidumą ir konkurenciją tarp tiekėjų, mažina dujų kainas. 2) Keičiamas energijos išteklių biržos apibrėžimas.
Atsižvelgiant į tai, kad energijos išteklių biržos operatorius neturi licencijos prekybai dujomis organizuoti, energijos išteklių biržoje nėra prekiaujama dujomis, įstatymo projektu siūloma patikslinti energijos išteklių biržos apibrėžimą ir energijos išteklių biržos operatoriaus funkcijas, panaikinant sąsajas su prekyba dujomis. 3) Dujų prekybos ir biržos reglamentavimas atskiriamas nuo kitų energijos išteklių prekybos ir energijos išteklių biržos reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, kad dujos taip pat yra priskiriamos energijos ištekliams, tačiau, įvertinant dujų specifiką, taip pat jau esantį reglamentavimą, tikslinga atskirti dujų prekybos reglamentavimą nuo kitų energijos išteklių, taip pat energijos išteklių biržos reglamentavimą nuo dujų biržos. Įstatymo projektu pateikiamos aiškios nuorodos į teisės aktus, kuriais reguliuojama dujų prekyba ir dujų biržos veikla. EIRĮ projektu pateikiamos aiškios nuorodos į teisės aktus, kuriais reguliuojama prekybos dujų biržoje tvarka. Pakeitimais patikslinama, kad dujų birža neorganizuoja prekybos pagalbiniais instrumentais. Dujų biržai identifikavus tokį poreikį, prekyba pagalbiniais instrumentais neturėtų būti organizuojama per energijos išteklių biržą (BALTPOOL). Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas ŠŪĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas ne biržoje, pagrįstumo pripažinimo principus, numatant, kad tais atvejais, kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos, numatant pareigą VKEKK nustatyti tvarką, kuria remiantis vidutinė biržos kaina būtų nustatoma. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. Įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams nebebus kompensuojamos paskirtojo tiekėjo veiklos sąnaudos, dujų kiekio balansavimo, mainų ir saugojimo kaštai, šie kaštai bus padengiami iš paskirtojo tiekėjo gaunamų pajamų realizuojant SGD terminalo būtinąjį kiekį, tokiu būdu metiniai SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kaštai bus mažesni 6 mln. eurų, palyginti su šiuo metu galiojančiu reguliavimu. Įsigaliojus siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams Lietuvos dujų rinka taps atviresnė, išaugus aktyviai biržoje veikiančių rinkos dalyvių skaičiui bus sukurtos palankios sąlygos tolimesniam Lietuvos dujų rinkos vystymuisi. Numatomas reglamentavimas skatins energijos gamintojus įsigyjant dujas teikti pirmenybę biržai ir dujas įsigyti už rinkos kainą, tokiu būdu prisidedant prie konkurencingesnės, likvidesnės ir skaidresnės Lietuvos dujų rinkos vystymosi ir sukuriant naudą galutiniams dujų vartotojams. Siūlomu reguliavimu energijos gamintojams suteikiama pasirinkimo galimybė diversifikuoti savo dujų tiekimo portfelį, dujas įsigyjant iš skirtingų šaltinių (50 proc. dujų įsigyti biržoje, o likusią dalį savo pasirinkimu). Iki šiol reguliuojami energijos gamintojai tokios galimybės neturėjo, todėl šis įstatymų paketo keitimas suteikia galimybę pasinaudoti biržos kainų svyravimu, efektyvesniu dujų portfelio valdymu ir dujų prekybos liberalizavimu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektai padidins Lietuvos dujų rinkos ir biržos likvidumą, skatins naujų tiekėjų pritraukimą. Aktyvesnė prekyba biržoje gerokai palengvins naujų tiekėjų patekimą į rinką, didins tiekėjų konkurencija lems tiekėjų maržos ir dujų kainos galutiniams vartotojams mažėjimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projekti parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektais neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektais reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Vyriausybė ir VKEKK iki 2018 m. gruodžio 31 d. priims įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
Iki įsigaliojant siūlomiems pakeitimams Vyriausybė atliks Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo pakeitimus, VKEKK atitinkamai atliks Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“, pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomais SGDTĮ pakeitimais keičiama valstybės pagalbos Klaipėdos SGD terminalui schema, suderinta 2013 m. Europos Komisijos sprendimu SA.36740 (2013/NN), teikiami SGDTĮ pakeitimai 2018 m. liepos mėn. notifikuoti Europos Komisijai, prieš tai išankstinės notifikacijos derinimo metu juos suderinant su Europos Komisijos Konkurencijos generaliniu direktoratu. Įstatymo projektų rengimo metu gauti VKEKK ir dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“, GET BALTIC biržos operatoriaus specialistų vertinimai ir pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog išvadose dėl kartu teikiamų įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2698, kuriuo siūloma keisti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, ir reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023, pateikiamos pastabos dėl įstatymų įsigaliojimo datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 32
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2018-12-05
Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas, Dalius Krinickas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaiė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja Šarūnė Navickaitė-Dulaitienė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, UAB LITGAS generalinis direktorius Tadas Adomaitis, UAB GET Baltic generalinė direktorė Giedrė Kurmė, Lietuvos pramonininkų asociacijos Ekonomikos komiteto narys Pijus Ralys, AB
„Achema“ advokatas Vaidas Radvila, AB „Achema“
atstovė Vilma Platelienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog išvadose dėl kartu teikiamų įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2698, kuriuo siūloma keisti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, ir reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023, pateikiamos pastabos dėl įstatymų įsigaliojimo datos. Pritarti Pastabos įvertintos komiteto išvadose dėl kartu teikiamų įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2698, kuriuo siūloma keisti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, ir reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2018-12-04 Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas ne biržoje, pagrįstumo pripažinimo principus, numatant, kad tais atvejais, kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos, numatant pareigą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti tvarką, kuria remiantis būtų nustatoma vidutinė biržos kaina. Įstatymų projektų įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d. Tuo tarpu iki šiol visos šilumos tiekimo įmonės šilumos ir elektros gamybai visą reikiamą dujų kiekį įsigydavo iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“, o įsigijimo sąnaudos buvo pripažįstamos ir reguliatoriaus įtraukiamos į šilumos kainą.
Nuo 2019 m. sausio pirmos, jei bus priimti Įstatymų projektai, gamtinių dujų įsigijimo pirmenybė turės būti teikiama gamtinių dujų biržai, o kai dujos bus įsigyjamos ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos. Asociacija prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto redakcijai ir prašo iš Įstatymų projektų paketo jį išimti dėl šių priežasčių:
gamtinių dujų kiekį tik per gamtinių dujų biržą, nebus užtikrinamos mažiausios sąnaudos kurui. Gamtinių dujų poreikis priklauso nuo šilumos ir/ar elektros gamybos apimčių, o gamtines dujas įsigyjant gamtinių dujų biržoje būtina jas visas nupirkti vadovaujantis principu „take or pay“ („vartok arba mokėk“). Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas iš anksto per biržą gali įsigyti tik tokį dujų kiekį, kuris bus garantuotai suvartotas. Likusį faktiškai suvartotą dujų kiekį šilumos tiekėjas galėtų įsigyti biržoje tik kitą parą po suvartojimo (tokia galimybė numatyta), tačiau tokiu atveju gamtinių dujų kaina, tikėtina, išaugtų. Tuo tarpu dvišalės sutartys yra sudaromos su galimybe (pvz. 20 proc.) numatyto dujų kiekio nesuvartoti ir už jį nemokėti. Perkant dujas tik iš gamtinių dujų biržos, nebūtų išlaikoma LR šilumos ūkio įstatymo principas – šilumos gamyba mažiausių sąnaudų principu, nes, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio dujų poreikio (atšilus orui) būtų privalu sumokėti ir už nepanaudotą dujų kiekį.
Todėl negalima šilumos tiekėjų atgrasyti (galimai nepadengiant dalies sąnaudų kurui įsigyti) nuo ekonomiškai naudingiausio gamtinių dujų įsigijimo varianto (t.y. laisvai pasirenkant dalies dujų pirkimą biržoje, o dalies - atlikus viešųjų pirkimų procedūras) užtikrinant sąnaudų susigrąžinimą tik įsigyjant gamtines dujas biržoje ir taip dirbtinai nukreipiant šilumos tiekėjus pirkti dujas išimtinai biržoje. 2. Viešųjų pirkimų procedūros užtikrina mažiausią dujų kainą. Šilumos tiekėjams perkant gamtines dujas viešųjų pirkimų būdu yra užtikrintas mažiausių sąnaudų principas. Gamtinių dujų rinkoje yra keletas tiekėjų, todėl tiekėjai siūlytų dujas įsigyti konkurencinga kaina. Todėl nėra teisinga, kad teisėtai atlikus viešųjų pirkimų procedūras dalis sąnaudų, išleistų gamtinių dujų įsigijimui, nebūtų pagrįstos ir pripažintos. 3. Nėra galimybės gamtinių dujų kainų palyginimui. Šilumos tiekėjams iki šiol nėra žinoma, kaip bus nustatoma, ar gamtinės dujos, įsigyjamos dvišalėmis sutartimis, neviršija vidutinės biržos kainos, kadangi biržoje gamtinių dujų kaina yra iškart žinoma, tuo tarpu dvišaliais kontraktais perkamų dujų sutartyse nurodoma ne galutinė dujų kaina, o kainos apskaičiavimo formulė. Kaip formulė palyginama su biržos dujų kaina – nėra aišku. 4. Dujų pirkimas ir biržoje, ir viešųjų pirkimų būdu suteikia lankstumo apsirūpinant dujomis mažiausiomis sąnaudomis. Kombinuojant pirkimus energijos gamintojai galėtų patikimiau, tiksliau ir operatyviau apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir tai padėtų formuoti mažiausias sąnaudas. Tuo tarpu prioritetas suteiktas biržai, nepalyginus su galimybe įsigyti dujas tiesiogiai kelia riziką, kad gamtinės dujos būtų įsigytos neracionaliausiu būdu.
Įvertinus tai, kas išdėstyta šiame rašte, Asociacija kreipiasi į LR Seimo Ekonomikos komitetą, su prašymu priimti išvadą ir teikti ją LR Seimui svarstyti, kad būtų atmestas Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565
dujas biržoje, tiek viešųjų pirkimų būdu kuro įsigijimo sąnaudos reguliuojamoms įmonėms. turėtų būti pripažintos pagrįstomis. Pažymėtina, kad šilumos tiekėjai konkuruodami su alternatyviais šildymo būdais (individualūs dujiniai katilai, šilumos siurbliai ir t.t.) patys suinteresuoti kuo pigiau apsirūpinti energijos ištekliais. Nepritarti
yra teigiama, birža yra lanksčiausias gamtinių dujų įsigijimo įrankis, leidžiantis operatyviai reaguoti į besikeičiantį poreikį ir kainas bei užtikrinantis didžiausią sudaromų sandorių skaidrumą. Biržoje net ir mažiausias energijos gamintojas gauna tuos pačius konkurencingus tiekėjų pasiūlymus kaip ir didieji energijos gamintojai, tuo tarpu dvišalių sutarčių sudarymo atveju mažieji energijos gamintojai dažniausiai neturi tokių pačių derybinių galių didieji energijos gamintojai. Priešingai nei nurodoma komentare, naujai siūlomas reguliavimas niekaip neįtakoja galimybės įsigyti gamtines dujas dvišaliais sandoriais už mažesnę kainą nei gamtinių dujų biržoje. Pasirinktas reguliavimas yra analogiškas jau esamam perkant biokurą biokuro biržoje. Vykdant prekybą gamtinių dujų biržoje, bei siekiant išvengti situacijos kuomet įsigyjamas didesnis gamtinių dujų kiekis negu reikiamas šilumos ir/ar energijos gamybai atitinkamą parą, išankstiniais sandoriais galima užsitikrinti tik bazinį gamtinių dujų poreikį, o trūkstamą kiekį įsigyti įvertinus tos paros poreikį.
Esant situacijai kuomet biržos dalyvis įsigijo didesnį gamtinių dujų kiekį negu faktiškai reikalingas, išlieka galimybė perteklinį kiekį realizuoti biržoje. Net ir susiklosčius situacijai, kuomet įsigytas kiekis buvo nesuvartotas arba perteklinis kiekis neparduotas biržoje, toks likęs kiekis būtų supirktas perdavimo sistemos operatoriaus kaip balansavimo dujos. Taip pat priešingai negu yra teigiama, siūlomas įstatymo pakeitimas paskatintų gamtinių dujų įsigijimą mažiausių sąnaudų principu: t.y. sukuriama galimybė diversifikuoti įsigijimo šaltinius, numatant galimybę tais atvejais, kuomet dvišalės sutarties kaina yra mažesnė negu biržos, dujas įsigyti dvišalės sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į numatomus teisės akto pakeitimus, būtų keičiama ir Šilumos kainų nustatymo metodika, joje įtvirtinant nuostatą, kad tais atvejais, kai ūkio subjekto atitinkamo mėnesio gamtinių dujų įsigytų dvišalio sandorio pagrindu kaina viršija vidutinę gamtinių dujų biržos kainą ik 5 proc., šilumos kainos skaičiavime būtų taikoma faktinė gamtinių dujų įsigijimo kaina. 2. Šilumos tiekėjams perkant gamtines dujas viešųjų pirkimų būdu, renkamas geriausias kainos pasiūlymas konkurso organizavimo momentu ir tik tarp konkurse dalyvaujančių tiekėjų. Tuo tarpu teikiant pavedimą įsigyti gamtines dujas biržoje sukuriama galimybė konkurse dėl gamtinių dujų pardavimo dalyvauti didesniam gamtinių dujų tiekėjų skaičiui, atsižvelgiant į tai, kad prekyba tarp Baltijos šalių yra integruota, dėl pavedimų pateiktų įsigyti gamtines dujas Lietuvos prekybos aikštelėje gali varžytis taip pat ir Latvijos bei Estijos tiekėjai.
Pažymėtina, kad biržoje pateikti pavedimai tiek pirkti, tiek parduoti dujas yra viešai matomi visiems biržos dalyviams, o tiekėjai siekdami, kad jų pavedimas būtų realizuotas pirmumo tvarka, turi užtikrinti geriausios kainos pasiūlymą. Pažymėtina ir tai, kad pirkimo sąlygas nustato pats Šilumos tiekėjas, tačiau individualiai pritaikytos paslaugos, priešingai nei standartizuoti produktai biržoje, dažniausiai kainuoja brangiau. Perkant gamtines dujas metams dvišaliais kontraktais dažniausiai pasirenkami dideli rėžiai (privalomo įsigyti kiekio (take or pay) ir maksimalaus kiekio), toks neapibrėžtumas taip pat didina gamtiniu dujų kainą. 3. Nurodytas argumentas yra neteisingas ir gali klaidinti rinkos dalyvius. Šiuo metu visi aktyvūs gamtinių dujų biržos dalyviai, kiekvieną dieną, prieš priimdami sprendimą iš kurio šaltinio (biržos, ar pagal dvišalę sutartį) turėtų įsigyti gamtines dujas, visų pirma palygina dujų biržos kainas su dvišalės sutarties kaina, kuri iš anksto yra žinoma, ir tik tuomet priima sprendimą bei sudaro sandorį palankesne kaina. Pažymėtina, kad tiekimo įmonių taikomos kainodaros formulės dažniausiai yra susietos su Vakarų Europos dujų biržų kainų indeksais, kurių reikšmės yra iš anksto žinomos prieš priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo. 4. Priešingai nei yra nurodoma, EIRĮ projektu siūloma paskatinti didžiausius energijos gamintojus, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus
savo vartojimo poreikius iš kelių šaltinių, optimaliausiomis sąlygomis.
Šios įmonės būtų įpareigotos įsigyti tik dalį (50 proc.) elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio gamtinių dujų biržoje. Numatomas įpareigojimas užtikrintų, kad dujos būtų įsigyjamos skaidriausiu būdu, už kainas, atitinkančias rinkos sąlygas. Kiti energijos gamintojai, kurių suvartojamas gamtinių dujų kiekis yra mažesnis, turėtų galimybę įsigyti dujas tiek iš vieno šaltinio, tiek ir kombinuojant pirkimus dalį dujų įsigyjant pagal dvišalius kontraktus ir biržoje. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma proporcija atitinka gerąją tarptautinę ir nacionalinę praktiką, kuomet šalys, siekdamos atverti rinką ir paskatinti konkurenciją dujų (Lietuvos atveju – biokuro) rinkoje, įstatymais įpareigoja dujų rinkos dalyvius prekiauti biržoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Lenkijoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad 55 proc. dujų, suvartojamų šalyje, turi būti suprekiautos TGE biržoje (TGE Polish Power Exchange). Šiuo įstatymo projektu siūloma pereinamoji 50 proc. proporcija, besikeičiant dujų pirkimo būdui, energetikos įmonėms suteiktų pakankamo lankstumo planuojant dujų įsigijimo portfelį bei prisitaikant prie pasikeitusio reguliavimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.
paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė