Projekto lyginamasis variantas
Suskystintų GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO Nr. XI-2053
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. 2. 1. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymą SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Paskirtąjį tiekėją Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis konkurso būdu paskiria Energetikos ministerija. Paskirtuoju tiekėju gali būti skiriama įmonė, kurioje valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos, susijusios su energijos perdavimu ir (ar) skirstymu, taip pat kita paskirtojo tiekėjo veikla, jo valdymas ir organizacinė struktūra neturi prieštarauti veiklos gamtinių dujų sektoriuje atskyrimo ir nepriklausomumo reikalavimams. 3.
3Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis
paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir
(ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje. Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. Energijos gamintojai, planuodami gamtinių dujų poreikį ir derindami gamtinių dujų tiekimo grafiką pagal sutartis su kitais gamtinių dujų tiekėjais, užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sutarčių su paskirtuoju tiekėju tinkamą vykdymą ir nesudaro sutarčių, kuriomis būtų pažeidžiamas privalomas reikalavimas pirkti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį iš paskirtojo tiekėjo. 5. Komisija nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą tikslinę gamtinių dujų ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką.
Gamtinių dujų tiekimo įmonės, vykdančios paskirtojo tiekėjo veiklą, ir (ar) su ja susijusių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, gauta veiklos grąža iš SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų įsigytą gamtinių dujų kiekį, perpardavimo Komisijos nustatyta tvarka turi būti įvertinta mažinant ateinančio laikotarpio papildomą dedamąją. Komisijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų nupirktą gamtinių dujų kiekį ir kuri įsigyta vietoj atitinkamo gamtinių dujų kiekio iš kitų alternatyvių importo šaltinių, perpardavimo veiklos grąžą, neviršijant įprastinės gamtinių dujų tiekimo veikloje gaunamos grąžos. 6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį už Komisijos patvirtintą tikslinę gamtinių dujų kainą ateinantiems kalendoriniams metams. Ši kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, pagal kompetenciją įvertinant visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant gamtinių dujų tiekimo licencijas turinčių įmonių teikiamą informaciją, bet ja neapsiribojant, ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. 7. 2.
energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis Paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikydamasis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio būtinąjį kiekį ar jo dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo tvarkos laikymąsi prižiūri Komisija. Paskirtojo tiekėjo parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio kaina yra nereguliuojama, išskyrus Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 8. 3. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdydamas dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas. 4. SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita gamtinių dujų tiekimo įmonė.
Paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos yra:
1) skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos už per ataskaitinį mėnesį išdujintą ir (ar) perkrautą SGD kiekį ir Komisijos nustatytos vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės gamtinių dujų importo į Lietuvos Respubliką kainos (toliau – vidutinė importo kaina);
2) pagal naudojimosi SGD terminalu taisykles viso paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudos, kai paskirtasis tiekėjas yra vienintelis SGD terminalo naudotojas, turintis SGD atsargų SGD terminale, o ataskaitiniais laikotarpiais, kai SGD terminale fizinį ar virtualiai saugomą SGD kiekio likutį turi ir kiti SGD terminalo naudotojai, paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio, viršijančio kitų SGD terminalo naudotojų vidutinį technologinėms reikmėms sunaudotą SGD kiekį (procentinė išraiška nuo per ataskaitinį laikotarpį išdujinto SGD kiekio), sąnaudos;
3) SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos. 5. Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Nustatant vidutinę importo kainą nevertinama importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina ir paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą. 6.
būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos tikslinės ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, taip pat susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų pajamų ankstesniais laikotarpiais Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant papildomą dedamąją. 10. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pagal Komisijos patvirtintą tikslinę gamtinių dujų kainą pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 11. 7. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę vykdo Komisija, vadovaudamasi jos patvirtintomis Prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklėmis ir Vyriausybės nustatytais SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo reikalavimais. Komisija jai pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų, gamtinių dujų tiekėjų bei energetikos įmonių informaciją apie gamtinių dujų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir iš skirtingų šaltinių įsigyjamus gamtinių dujų kiekius ir kainas, taip pat kitą susijusią informaciją, reikalingą vidutinei importo kainai apskaičiuoti ir faktiniam gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje įvertinti. 12.
energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sąlyga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat už kitus susijusius energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos pažeidimus energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo tinkamą vykdymą Vyriausybė papildomai įvertina teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tvirtindama viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis ir energijos gamintojams paskirstydama remtinos elektros energijos gamybos apimtis. 13. 8. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo taikymo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė. Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės sprendimu nutarimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija, suderinusi su Energetikos ministerija, atlikusi gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir integruota, veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis būtų, ir Energetikos ministerija pateikia išvadą apie tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje yra užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga. Komisija šias aplinkybes įvertina rengdama kiekvienų metų gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. 14. SGD terminalo operatoriaus teikiamų paslaugų kainos reguliuojamos Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka. SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainos gali būti diferencijuojamos SGD terminalo naudotojų grupėms taikant mutatis mutandis Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas.
Kainų reguliavimą gamtinių dujų sektoriuje vykdo Komisija.“
1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, apskaičiuoja ir tvirtina 2019 metų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir
(ar) kurių gaminamos energijos kaina buvo valstybės reguliuojama, įpareigojimas pirkti suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo būtinąjį kiekį iš paskirtojo tiekėjo netenka galios nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, skirtumas, susidaręs tarp paskirtojo tiekėjo faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų, patirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat kainų skirtumas už iš požeminės gamtinių dujų saugyklos išimamo SGD terminalo būtinojo kiekio likučio, kuris šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo saugomas požeminėje gamtinių dujų saugykloje, įsigijimą mokėtos kainos ir ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos vidutinės importo kainos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. 5.
ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Suskystintų GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO Nr. XI-2053
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. 2. 1. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymą SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Paskirtąjį tiekėją Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis konkurso būdu paskiria Energetikos ministerija. Paskirtuoju tiekėju gali būti skiriama įmonė, kurioje valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos, susijusios su energijos perdavimu ir (ar) skirstymu, taip pat kita paskirtojo tiekėjo veikla, jo valdymas ir organizacinė struktūra neturi prieštarauti veiklos gamtinių dujų sektoriuje atskyrimo ir nepriklausomumo reikalavimams. 3.
3Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis
paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir
(ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje. Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. Energijos gamintojai, planuodami gamtinių dujų poreikį ir derindami gamtinių dujų tiekimo grafiką pagal sutartis su kitais gamtinių dujų tiekėjais, užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sutarčių su paskirtuoju tiekėju tinkamą vykdymą ir nesudaro sutarčių, kuriomis būtų pažeidžiamas privalomas reikalavimas pirkti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį iš paskirtojo tiekėjo. 5. Komisija nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą tikslinę gamtinių dujų ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką.
Gamtinių dujų tiekimo įmonės, vykdančios paskirtojo tiekėjo veiklą, ir (ar) su ja susijusių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, gauta veiklos grąža iš SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų įsigytą gamtinių dujų kiekį, perpardavimo Komisijos nustatyta tvarka turi būti įvertinta mažinant ateinančio laikotarpio papildomą dedamąją. Komisijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų nupirktą gamtinių dujų kiekį ir kuri įsigyta vietoj atitinkamo gamtinių dujų kiekio iš kitų alternatyvių importo šaltinių, perpardavimo veiklos grąžą, neviršijant įprastinės gamtinių dujų tiekimo veikloje gaunamos grąžos. 6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį už Komisijos patvirtintą tikslinę gamtinių dujų kainą ateinantiems kalendoriniams metams. Ši kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, pagal kompetenciją įvertinant visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant gamtinių dujų tiekimo licencijas turinčių įmonių teikiamą informaciją, bet ja neapsiribojant, ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. 7. 2.
energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis Paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikydamasis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio būtinąjį kiekį ar jo dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo tvarkos laikymąsi prižiūri Komisija. Paskirtojo tiekėjo parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio kaina yra nereguliuojama, išskyrus Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 8. 3. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdydamas dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas. 4. SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pačiomis rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita gamtinių dujų tiekimo įmonė.
Paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos yra:
1) skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos už per ataskaitinį mėnesį išdujintą ir (ar) perkrautą SGD kiekį ir Komisijos nustatytos vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės gamtinių dujų importo į Lietuvos Respubliką kainos (toliau – vidutinė importo kaina);
2) pagal naudojimosi SGD terminalu taisykles viso paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudos, kai paskirtasis tiekėjas yra vienintelis SGD terminalo naudotojas, turintis SGD atsargų SGD terminale, o ataskaitiniais laikotarpiais, kai SGD terminale fizinį ar virtualiai saugomą SGD kiekio likutį turi ir kiti SGD terminalo naudotojai, paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio, viršijančio kitų SGD terminalo naudotojų vidutinį technologinėms reikmėms sunaudotą SGD kiekį (procentinė išraiška nuo per ataskaitinį laikotarpį išdujinto SGD kiekio), sąnaudos;
3) SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos. 5. Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Nustatant vidutinę importo kainą, importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina ir paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą nevertinama. 6.
būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos tikslinės ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, taip pat susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų pajamų ankstesniais laikotarpiais Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant papildomą dedamąją. 10. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pagal Komisijos patvirtintą tikslinę gamtinių dujų kainą pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 11. 7. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę vykdo Komisija, vadovaudamasi jos patvirtintomis Prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklėmis ir Vyriausybės nustatytais SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo reikalavimais. Komisija jai pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų, gamtinių dujų tiekėjų bei energetikos įmonių informaciją apie gamtinių dujų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir iš skirtingų šaltinių įsigyjamus gamtinių dujų kiekius ir kainas, taip pat kitą susijusią informaciją, reikalingą vidutinei importo kainai apskaičiuoti ir faktiniam gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje įvertinti. 12.
energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sąlyga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat už kitus susijusius energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos pažeidimus energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo tinkamą vykdymą Vyriausybė papildomai įvertina teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tvirtindama viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis ir energijos gamintojams paskirstydama remtinos elektros energijos gamybos apimtis. 13. 8. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo taikymo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė. Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės sprendimu nutarimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija, suderinusi su Energetikos ministerija, atlikusi gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir integruota, veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis būtų, ir Energetikos ministerija pateikia išvadą apie tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje yra užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga. Komisija šias aplinkybes įvertina rengdama kiekvienų metų gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. 14. SGD terminalo operatoriaus teikiamų paslaugų kainos reguliuojamos Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka. SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainos gali būti diferencijuojamos SGD terminalo naudotojų grupėms taikant mutatis mutandis Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas.
Kainų reguliavimą gamtinių dujų sektoriuje vykdo Komisija.“
1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, apskaičiuoja ir tvirtina 2019 metų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir
(ar) kurių gaminamos energijos kaina buvo valstybės reguliuojama, įpareigojimas pirkti suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo būtinąjį kiekį iš paskirtojo tiekėjo netenka galios nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, skirtumas, susidaręs tarp paskirtojo tiekėjo faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų, patirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat kainų skirtumas už iš požeminės gamtinių dujų saugyklos išimamo SGD terminalo būtinojo kiekio likučio, kuris šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo saugomas požeminėje gamtinių dujų saugykloje, įsigijimą mokėtos kainos ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos vidutinės importo kainos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. 5.
ir energetikos kontrolės komisija iki
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS Suskystintų Gamtinių DUJŲ terminalo ĮSTATYMO Nr. XI-2053 11 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS
straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS
projektų
tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektų rengimą paskatino dvi priežastys:
terminalo (toliau – SGD terminalas) būtinojo kiekio paskirtasis tiekėjas perkeltų visą savo veiklą į konkurencinę dujų tiekimo rinką ir realizuotų SGD terminalo būtinąjį kiekį ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu būdu rinkos sąlygomis;
strategijoje numatytas tikslas didinti Lietuvos dujų (toliau – dujų) rinkos likvidumą ir konkurenciją tarp dujų tiekėjų. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vertinimu, Lietuvos dujų rinka priskiriama prie nelikvidžių ir pradinio išsivystymo lygmens dujų rinkų. Santykis tarp biržoje parduodamo dujų kiekio ir bendro šalyje suvartojamo dujų kiekio yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atskiriančių pažengusio išsivystymo rinkas nuo nelikvidžių (pradinio išsivystymo lygmens) rinkų. 2017 m. Lietuvos gamtinių dujų biržos prekybos aikštelėje GET Baltic (toliau – birža) prekybos apimtys sudarė 1,6 proc. (0,4 TWh) nuo bendro Lietuvoje sunaudoto dujų kiekio, o gerai išvystytose rinkose ši dalis sudaro apie 20 proc. (pvz., Nyderlanduose 55 proc.). Sandoriai biržoje yra skaidriausia ir efektyviausia dujų prekybos forma, anoniminė prekyba atvirame aukcione užtikrina sandorių sudarymo proceso objektyvumą, standartizuoti biržos produktai ir dujų tiekimo sąlygos nustato aiškias ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams.
Prekyba biržoje gerokai palengvina naujų tiekėjų patekimą į rinką, didesnė tiekėjų konkurencija lemia tiekėjų maržos mažėjimą. Lietuvoje reikia didinti dujų rinkos ir biržos likvidumą ir naujų tiekėjų pritraukimą, skatinti rinkos dalyvius rinktis pirkimą biržoje, plėsti biržoje siūlomų produktų pasirinkimą. Lietuvoje sukurta GET Baltic dujų birža nuo
produktai ir paslaugos atitinka Vakarų Europos šalyse veikiančių biržų standartus. Lietuvoje dujų pirkėjai vis dar įpratę rinktis dvišalius kontraktus, nėra linkę keisti tiekėjo ir naudotis biržos sandorių teikiamais privalumais net ir tais laikotarpiais, kai GET Baltic biržoje susiformuoja žemesnė vidutinė parduodamų dujų kaina (Baltijos šalių gamtinių dujų kainų indeksas, arba BGSI) nei į Lietuvos rinką patiekiamų dujų vidutinė svertinė importo kaina (žr. pav.). Pav. GET Baltic biržos (BGSI) ir VKEKK apskaičiuojamos vidutinės dujų kainos palyginimas, EUR/MWh Įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą – didinti dujų rinkos likvidumą ir konkurenciją tarp tiekėjų – biržoje prekybos apimtys Lietuvoje turi pasiekti 3–3,5 TWh per metus, t. y. apie 15 proc. nuo bendro šalyje suvartoto metinio dujų kiekio.
Parengtų Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – SGDTĮ), Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – EIRĮ) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) pakeitimų tikslas – didinti biržos likvidumą ir konkurenciją tarp dujų tiekėjų, skatinti didžiuosius vartotojus dalį dujų, naudojamų valstybės remiamai ir
(ar) reguliuojamai energijos gamybai, įsigyti konkurencinėmis sąlygomis skaidriausiu būdu – biržoje. Įstatymų projektams keliami uždaviniai:
1) pakeisti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelį, numatant šio kiekio realizavimą rinkos sąlygomis ir atsisakant įpareigojimo reguliuojamiems energijos gamintojams pirmumo tvarka įsigyti dalį šio kiekio;
2) nustatyti pareigą reguliuojamiems energijos gamintojams, kurie per metus suvartoja 50 GWh dujų ar daugiau, 50 proc. reikalingo metinio dujų kiekio įsigyti per biržą;
3) nustatyti paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo sąnaudų ir reguliuojamų energijos gamintojų sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas biržoje ir dvišaliais kontraktais, pagrįstumo pripažinimo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyrius (skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, tel. 8 706 64 912, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, tel.
8 706 64 872, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo būtinasis kiekis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų dujų kiekiu pripažįstamas toks dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir tinkamam SGD terminalo techninės būklės užtikrinimui palaikyti. SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos į dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Pagrįstos paskirtojo tiekėjo sąnaudos ir jų kompensavimas nustatytas Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikoje, patvirtintoje VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) (žr. Metodikos 12.9.4 papunktį). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytas SGD terminalo minimalus dujinamų dujų kiekis. Šiuo nutarimu patvirtintas Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašas ir SGDTĮ 11 straipsnis nustato SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pardavimo tvarką.
SGDTĮ 11 straipsnyje nustatytas reikalavimas elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), pirmumo tvarka įsigyti per SGD terminalą tiekiamas paskirtojo tiekėjo dujas. SGDTĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. SGDTĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį už VKEKK patvirtintą tikslinę dujų kainą (t. y. vidutinę Lietuvos rinkoje parduodamų dujų kainą), apskaičiuojamą kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui. Jeigu energijos gamintojų dujų vartojimo poreikis yra mažesnis, nei nustatytas SGD terminalo minimalus dujinamų dujų kiekis, paskirtasis tiekėjas realizuoja perteklinį kiekį rinkoje ekonomiškai naudingiausiu būdu. SGDTĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad paskirtojo tiekėjo nuostoliai, patiriami parduodant SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams ar parduodant šio kiekio perteklių rinkoje už mažesnę nei paskirtojo tiekėjo SGD įsigijimo kainą, įtraukiami į papildomą dedamąją. Analogiškai paskirtojo tiekėjo pelnas, gautas parduodant dujas už didesnę nei SGD įsigijimo kainą, skiriamas papildomai dedamajai mažinti. Paskirtasis tiekėjas privalo realizuoti būtinojo kiekio dalį tam, kad būtų užtikrintas periodiškai atvykstančių SGD krovinių priėmimas, t. y. SGD terminalo būtinojo kiekio dalis turi būti realizuota, atlaisvinant SGD terminalo talpas naujam kroviniui.
Paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ir užtikrinti SGD terminalo veiklą yra nepriklausomai nuo to, kokios tuo metu yra pasaulinės SGD kainos ir kokia tuo metu yra dujų paklausa Lietuvoje. Kiti dujų tiekėjai SGD terminalu naudojasi komerciniais pagrindais, t. y. dujas įsigyja per SGD terminalą, kai SGD kainos tarptautinėje rinkoje yra konkurencingesnės už kitas dujų tiekimo alternatyvas, o paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD kiekį ir jį realizuoti rinkoje priklauso nuo poreikio užtikrinti tinkamą SGD terminalo techninę būklę ir ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo tarptautinių SGD kainų ar dujų (ir SGD) paklausos konkrečiu laikotarpiu. Šie SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pirkimo įpareigojimai nustatyti kaip valstybės pagalbos priemonės SGD terminalui siekiant integruoti SGD terminalą į rinką ir užtikrinti stabilią SGD terminalo būtinąją veiklą pirmaisiais eksploatavimo metais. SGDTĮ 11 straipsnio 13 dalyje nustatytas maksimalus leistinas šių valstybės pagalbos priemonių taikymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios. ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyti principai, pagal kuriuos pagrįstos šilumos ir (ar) karšto vandens gamyboje naudojamo biokuro įsigijimo sąnaudos įtraukiamos į reguliuojamą šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos kainą. EIRĮ 22–24 straipsniai nustato prekybos dujomis bendruosius principus. Prekybos dujų rinkoje būdus ir tvarką reglamentuoja Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-293 „Dėl Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 9 straipsnio
atvejus, kai VKEKK atlikusi rinkos tyrimą nustato, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo ūkio subjektas taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, darydamas žalą rinkos dalyviams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo projektas Teikiamu SGDTĮ pakeitimo projektu šio įstatymo 11 straipsnis išdėstomas nauja redakcija. Siūlomi šie pakeitimai:
kiekio pirkimo nuostatų ir energijos gamintojams taikomo įpareigojimo įsigyti per SGD terminalą importuotas dujas. Kaip ir iki šiol, paskirtasis tiekėjas UAB LITGAS privalės ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje SGD rinkoje. Paskirtasis tiekėjas ir toliau privalės užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą, t. y. bus įpareigotas užtikrinti SGD tiekimą į terminalą, kuris būtinas SGD terminalo veiklai užtikrinti. Energijos gamintojai turės galimybę dalyvauti konkurencinėje dujų rinkoje ir užsitikrinti dujų poreikį rinkos sąlygomis. 2019 metais SGD terminalas pradės penktuosius eksploatacijos metus, šiuo pakeitimu pradedamas laipsniškas valstybės pagalbos priemonių, skirtų Klaipėdos SGD terminalo integracijai į dujų rinką, mažinimas. Šie pakeitimai taip pat sudaro sąlygas mažinti į Lietuvos dujų rinką patiekiamą SGD terminalo būtinojo kiekio apimtį, tuo atveju, jeigu dalis į terminalą pristatytų SGD būtų perkraunama į mažesnius SGD bunkeriavimo laivus ir parduodama kitose rinkose, t. y.
SGD terminalo būtinąjį kiekį laikinai pasaugant terminalo laive-saugykloje, taip užtikrinant tinkamą terminale esančių SGD kokybę ir tinkamą reikalingą terminalo techninę būklę, leidžiančią bet kuriuo metu atnaujinti SGD dujinimo procesą ir dujų tiekimą į dujų perdavimo sistemą. 2) Detalizuoti paskirtojo tiekėjo pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas. Šiuo metu šios sąnaudos ir jų kompensavimas nustatyti minėtame Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraše ir minėtoje VKEKK metodikoje (žr. Metodikos 12.9.4 papunktį). Siekiant teisinio aiškumo, siūloma pagrįstas sąnaudas apibrėžti įstatyme, numatant, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl paskirtojo tiekimo veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita dujų tiekimo įmonė. Kiekvienu atveju šių sąnaudų turinį vertina VKEKK, nustatydama papildomą dedamąją ir užtikrinadama, kad šių paskirtojo tiekėjo sąnaudų kompensavimas atitinka viešąjį interesą. Kaip ir iki šiol, taip ir priėmus siūlomus pakeitimus, bus kompensuojama paskirtojo tiekėjo SGD terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudų dalis (nugaravusios dujos) ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos, t. y. banko garantijos SGD būtinojo kiekio tiekimo kontraktui kaštai.
Paskirtojo tiekėjo pagrįstų sąnaudų kompensavimo tvarka išlieka nepakitusi, siūlomi šie pakeitimai susiję su pagrįstų sąnaudų nustatymu:
ir saugojimo kaštai nebebus laikomi pagrįstomis sąnaudomis, šie kaštai bus padengiami iš paskirtojo tiekėjo gaunamų pajamų, tokiu būdu bus mažinama papildoma dedamoji apie 6 mln. eurų kasmet (palyginti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu). Įvertinus tai, kad SGDTĮ pakeitimo projektu siūloma atsisakyti paskirtojo tiekimo kainos reguliavimo, paskirtajam tiekėjui paliekant pareigą ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti ir realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį, šios paskirtojo tiekimo sąnaudos būtų dengiamos paties paskirtojo tiekėjo sąskaita. Tai suponuoja paskirtojo tiekėjo pareigą užtikrinti mažiausiais kaštais pagrįstą SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą ir ekonomiškai naudingiausius realizavimo sprendinius kaip kiekvienam veiklos pelningumo siekiančiam ūkio subjektui.
bus vertinama vidutinė į Lietuvos rinką importuojamų dujų kaina (o ne vidutinė Lietuvos rinkoje realizuotų dujų kaina, kaip numato galiojantis teisinis reguliavimas). Paskirtajam tiekėjui bus kompensuojamas skirtumas per ataskaitinį mėnesį išdujintam ir (ar) perkrautam SGD kiekiui tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir VKEKK nustatytos vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės dujų importo į Lietuvos Respubliką kainos.
Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad kompensuojamas kainų skirtumas tarp vidutinės Lietuvos rinkoje parduodamų dujų kainos ir paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos, tačiau, atsižvelgiant į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato rekomendacijas, siūloma vertinti tik vidutinę svertinę importo kainą, kurią VKEKK apskaičiuos ir nustatys kas mėnesį (šiuo metu nustatoma kas ketvirtį). Jeigu paskirtasis tiekėjas parduos dujas pigiau nei einamojo mėnesio vidutinė svertinė dujų importo kaina
Perkelti paskirtojo tiekėjo veiklą į konkurencinę dujų tiekimo rinką ir atsisakyti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo kainos reguliavimo. Įsigaliojus pakeitimams, paskirtasis tiekėjas perkels visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką, energijos gamintojai neturės pirmumo tvarka pirkti dujų iš paskirtojo tiekėjo, parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio kaina taps nereguliuojama (išskyrus GDĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus). Šie pakeitimai sudarys papildomas paskatas didinti paskirtojo tiekėjo veiklos efektyvumą ir gerinti finansinius rezultatus, kadangi paskirtasis tiekėjas pardavimų maržą gaus tik tuomet, jeigu sugebės realizuoti dujas brangiau nei to mėnesio vidutinė dujų importo kaina į Lietuvą.
Lietuvoje dujų tiekimo kaina yra nereguliuojama, išskyrus GDĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Paskirtasis tiekėjas, realizuodamas SGD terminalo būtinąjį kiekį atlieka dujų tiekimo veiklą. Siekiant, kad paskirtasis tiekėjas dujų rinkoje veiktų tokiomis pat sąlygomis kaip kiti rinkos dalyviai, kompensuojant tik specifines ir išskirtines su paskiruoju tiekimu susijusias sąnaudas, tolesnis paskirtojo tiekimo kainos reguliavimas nėra tikslingas. SGDTĮ projekto 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad paskirtojo tiekėjo pareiga yra SGD būtinojo kiekio ar jo dalies įsigijimas, pristatymas į Klaipėdos SGD terminalą ir realizavimas Lietuvos dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų dujų rinkoje. Vadovaudamasis ekonomio naudingumo principu paskirtasis tiekėjas rinksis kokią dalį SGD būtinojo kiekio realizuoti biržoje ir dvišaliais kontraktais Lietuvos, regioninėje ar tarptautinėje dujų ir SGD rinkoje. SGD terminalo būtinąjį kiekį sudaro apie 3,87 TWh dujų, kurias per metus atveža 4 SGD dujovežiai, tai sudaro apie 16 proc. į Lietuvą per metus importuojamų ir suvartojamų dujų. Išimtiniais atvejais SGD terminalo būtinasis kiekis gali padidėti iki 5,98 TWh per metus (6 SGD dujovežiai), tai sudarytų apie 25 proc. viso Lietuvoje suvartojamo dujų kiekio. Įvertinant SGD terminalo būtinojo kiekio dalį bendroje rinkoje, paskirtasis tiekėjas neužims dominuojančios padėties ir negalės vienašališkai veikti dujų rinkos kainų (įvertinant įsigyjamų dujų kainos skirtumo kompensavimą ir parduodamų dujų kainos nereguliavimą), tą užtikrins tiek teisinis reguliavimas, tiek ir konkurencijos priežiūros institucijos.
GDĮ 9 straipsnio 6 dalis numato, kad VKEKK atlikus rinkos tyrimą ir nustačius, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo ūkio subjektas taiko pernelyg dideles kainas, taip darydamas žalą rinkos dalyviams, tokio ūkio subjekto dujų ir paslaugų kainos gali būti pradėtos reguliuoti. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba turi teisę Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka tirti ir apibrėžti atitinkamas rinkas, nustatyti ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje, taip pat tirti galimus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus ir taikyti atitinkamas sankcijas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, teikdama pastabas dėl siūlomo reglamentavimo,
projektų neatitikimo konkurencijos teisei. Siūlomą teisinį reguliavimo poveikį konkurencijai teigiamai įvertino Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas. 4) Sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su siūlomo reguliavimo įsigaliojimu ir įgyvendinimu (SGDTĮ pakeitimo projekto 2 straipsnis):
sutartiniai įsipareigojimai, kilę iki siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, netenka galios 2019 m. sausio 1 d., išskyrus įsipareigojimus ir prievoles, kurie nebuvo įvykdyti iki projektu siūlomo reguliavimo įsigaliojimo (galioja iki visiško ir tinkamo jų įvykdymo). Šia nuostata pabrėžiama, kad asmenų, neįvykdžiusių teisės aktuose numatytų pareigų, susijusių su SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimu, pareigos nepasibaigia.
Sutarčių pabaigos ir numatytų prievolių įvykdymo pareiga neprieštarauja tarpusavyje, kadangi civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik sandorių, bet įstatymų numatytais pagrindais (Civilinio kodekso
sutarčių su paskirtuoju tiekėju, baigsis nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento, t. y. pareiga patiekti ir įsigyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį iš paskirtojo tiekėjo baigsis tik įstatymo įsigaliojimo momentu, tačiau įsipareigojimai atsiskaityti už patiektas dujas ir susidariusius įsiskolinimus ar pagal sutartį bei SGDTĮ neįvykdytas prievoles nesibaigia pasibaigus prievolei įsigyti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį (VKEKK ir paskirtasis tiekėjas turi teisę, net ir pasibaigus pareigai pirkti SGD terminalo būtinąjį kiekį, už praėjusį laikotarpį taikyti atitinkamas sankcijas, pvz., VKEKK gali konstatuoti reguliuojamos veiklos pažeidimą).
siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo, padengimo – siūloma numatyti, kad VKEKK įvertina skirtumą, susidariusį tarp paskirtojo tiekėjo faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų, patirtų iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo, taip pat kainų skirtumą už iš požeminės dujų saugyklos išimamo SGD terminalo būtinojo kiekio likučio, kuris siūlomo reglamentavimo įsigaliojimo dieną buvo saugomas požeminėje dujų saugykloje, įsigijimą mokėtos kainos ir tuo metu galiojančios vidutinės importo kainos.
įgyvendinimo sąlygos užtikrins sklandų ir skaidrų perėjimą nuo dabar galiojančio įstatymo reguliavimo prie siūlomo reguliavimo. Pirma, nustatomas aiškus paskirtojo tiekėjo ir energijos gamintojų tarpusavio pareigų pabaigos momentas.
Antra, paskirtojo tiekėjo importuoto SGD terminalo būtinojo kiekio likučio siūlomo reguliavimo įsigaliojimo dieną, kuris iki siūlomo reguliavimo įsigaliojimo nebus realizuotas energijos gamintojams, pagrįstos sąnaudos būtų įvertinamos jau remiantis įsigaliojusiu siūlomu reguliavimu. Taip pat numatoma, kad bus įvertinamas iki siūlomo reguliavimo įsigaliojimo susidaręs skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo prognozuotų ir faktinių paskirtojo tiekėjo pagrįstų sąnaudų.
palankesnis teisinis reguliavimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi, siūloma nustatyti teisinio reguliavimo įsigaliojimą visa apimtimi nuo 2019 m. sausio 1 d., neatidėliojant teisės akto įsigaliojimo trims mėnesiams nuo priėmimo. Energijos gamintojams nustatomas palankesnis teisinio reguliavimo režimas (atsisakoma įpareigojimo pirmumo tvarka įsigyti dalį būtinojo kiekio), įstatymų projekto derinimo metu energijos gamintojai neturėjo pastabų ir pasiūlymų, todėl galima pagrįstai manyti, kad šie subjektai neturi pastabų dėl siūlomų pakeitimo įsigaliojimo datos. Dujų sektoriuje įprasta praktika dujų tiekimo metus apskaityti kaip kalendorinius metus, todėl perėjimas prie siūlomo reguliavimo nuo 2019 m. sausio 1 d. labiausiai atspindi dujų prekybos rinkos praktiką, suteikia palankesnes galimybes įsigyti ir planuoti energijos gamintojams savo metinį dujų poreikį ir atitinkamai sudaryti dujų tiekimo sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sandoriai dėl dujų įsigijimo gali būti sudaromi dar iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, nustatant sutartinių prievolių terminą būtent nuo 2019 m. sausio 1 d. (arba nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo), todėl siūlomo reglamentavimu numatomas nuostatų įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d. neturės įtakos nepertraukiamam dujų tiekimui šilumos gamintojams.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo projektas
reguliuojamą ir (ar) remiamą energijos gamybą vykdantys energijos gamintojai, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, ne mažiau kaip 50 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio per metus įsigytų biržoje. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kaip dujų, naudojamų šilumos ir (ar) elektros gamybai, įsigijimas turėtų būti organizuojamas po SGDTĮ 11 straipsnyje numatyto įpareigojimo dujas įsigyti iš SGD terminalo panaikinimo. EIRĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad energijos gamintojai, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, ne mažiau kaip 50 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio per metus įsigytų biržoje. Šie energijos gamintojai patys rinksis, kokiu būdu įsigyti likusius 50 proc. – dujas įsigis pagal dvišalius kontraktus ar biržoje, ekonomiškai naudingiausiu būdu ir mažiausių sąnaudų pagrindu. Numatomo įpareigojimo įgyvendinimas lems, kad dujos bus įsigyjamos už kainas, atitinkančias rinkos sąlygas, taip pat sukurs palankias sąlygas konkurencingos ir likvidžios dujų rinkos vystymuisi, skaidrumo didinimui. Vidutiniškai
proc.) energijos gamintojai, kurių metinis suvartojimas viršija 50 GWh.
Atsižvelgiant į tai, kad mažiau nei 50 proc. viso energijos gamintojų suvartojamo dujų kiekio neturėtų reikšmingos įtakos siekiant įgyvendinti Įstatymų projektų pakeitimais siekiamų tikslų, ir į tai, kad energetikos įmonės, vartojančios santykinai nedidelius kiekius dujų, neturi pakankamai resursų, kurie yra reikalingi veikti didmeninėje rinkoje, siūloma įpareigoti dalį dujų biržoje įsigyti tik tuos energijos gamintojus, kurių metinis dujų suvartojimas yra didesnis arba lygus 50 GWh. Siūloma proporcija energetikos įmonėms užtikrintų pakankamą lankstumą taikyti įvairias dujų portfelio formavimo strategijas ir užtikrinti savo vartojimo poreikius optimaliomis sąlygomis, taip pat užtikrinant, kad 50 proc. dujų, naudojamų valstybės remiamai ir (ar) reguliuojamai energijos gamybai, įsigyti konkurencinėmis sąlygomis skaidriausiu būdu – biržoje. Ilgalaikis tikslas yra šią proporciją padidinti iki 100 proc. biokuro biržos BALTPOOL pavyzdžiu. EIRĮ projekte numatomas šios nuostatos ex-post vertinimas, kuris bus atliekamas pasibaigus pirmiesiems naujo reguliavimo taikymo metams. Ex-post vertinimo pagrindu bus priimami sprendimai dėl tolesnio 50 proc. proporcijos didinimo tikslingumo. Siūlomu EIRĮ pakeitimo projektu siekiama pasiūlyti lankstų ir patrauklų modelį energijos gamintojams, kuriems bus taikomas 50 proc. dujų įsigijimo per biržą reikalavimas. Įmonė su filialais ir padaliniais, kuri kartu suvartoja daugiau kaip 50 GWh, privalėtų per gamtinių dujų biržą įsigyti 50 proc. nuo bendro įmonės (kartu su filialais) įsigyjamo gamtinių dujų kiekio. Jeigu įmonės grupės mastu vienas filialas per biržą įsigys mažiau nei 50 proc., o kitas filialas daugiau – visų filialų mastu pasiekus 50 proc. ribą bus įvykdytas EIRĮ projekte numatytas įpareigojimas.
Siūlomas teisinis reguliavimas sukuria lankstumą visų filialų mastu planuojant dujų įsigijimo portfelį. EIRĮ pakeitimo projektu siūlomu modeliu, įmonė nurodytų VKEKK kiek dujų suvartojo bendrai visi filialai ir kiek iš šio kiekio buvo įsigyta per biržą. Manome, kad tai palengvintų kontrolę VKEKK, tuo tarpu įmonė turėtų lankstumą savo nuožiūra tarp įmonės filialų išdėstyti per biržą įsigyjamus gamtinių dujų kiekius, kurių suma būtų ne mažesnė nei 50 proc. visos įmonės grupės poreikio. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma proporcija atitinka gerąją tarptautinę ir nacionalinę praktiką, kuomet šalys, siekdamos atverti rinką ir paskatinti konkurenciją dujų (Lietuvos atveju – biokuro) rinkoje, įstatymais įpareigoja dujų rinkos dalyvius prekiauti biržoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Lenkijoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad 55 proc. dujų, suvartojamų šalyje, turi būti suprekiautos TGE biržoje (TGE Polish Power Exchange). Šiuo įstatymo projektu siūloma pereinamoji 50 proc. proporcija, besikeičiant dujų pirkimo būdui, energetikos įmonėms suteiktų pakankamo lankstumo planuojant dujų įsigijimo portfelį bei prisitaikant prie pasikeitusio reguliavimo. Gerokai mažesnė, nei siūloma 50 proc. proporcija (įpareigojimas), neleistų pasiekti įstatymo projektams keliamų tikslų ir nesukurtų reikalingo pokyčio dujų rinkoje pasiekiant, kad per biržą įsigytas dujų kiekis sudarytų 15–20 proc. nuo bendro šalyje suvartoto metinio dujų kiekio. Pažymėtina, kad dujų biržoje, kurioje dalį dujų pirks energijos gamintojai, prekiauti gali ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, ir Estijoje veikiantys dujų tiekėjai. Dujų paklausos augimas biržoje didina biržos likvidumą ir konkurenciją tarp tiekėjų, mažina dujų kainas. 2) Keičiamas energijos išteklių biržos apibrėžimas.
Atsižvelgiant į tai, kad energijos išteklių biržos operatorius neturi licencijos prekybai dujomis organizuoti, energijos išteklių biržoje nėra prekiaujama dujomis, įstatymo projektu siūloma patikslinti energijos išteklių biržos apibrėžimą ir energijos išteklių biržos operatoriaus funkcijas, panaikinant sąsajas su prekyba dujomis. 3) Dujų prekybos ir biržos reglamentavimas atskiriamas nuo kitų energijos išteklių prekybos ir energijos išteklių biržos reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, kad dujos taip pat yra priskiriamos energijos ištekliams, tačiau, įvertinant dujų specifiką, taip pat jau esantį reglamentavimą, tikslinga atskirti dujų prekybos reglamentavimą nuo kitų energijos išteklių, taip pat energijos išteklių biržos reglamentavimą nuo dujų biržos. Įstatymo projektu pateikiamos aiškios nuorodos į teisės aktus, kuriais reguliuojama dujų prekyba ir dujų biržos veikla. EIRĮ projektu pateikiamos aiškios nuorodos į teisės aktus, kuriais reguliuojama prekybos dujų biržoje tvarka. Pakeitimais patikslinama, kad dujų birža neorganizuoja prekybos pagalbiniais instrumentais. Dujų biržai identifikavus tokį poreikį, prekyba pagalbiniais instrumentais neturėtų būti organizuojama per energijos išteklių biržą (BALTPOOL). Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas ŠŪĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas ne biržoje, pagrįstumo pripažinimo principus, numatant, kad tais atvejais, kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos, numatant pareigą VKEKK nustatyti tvarką, kuria remiantis vidutinė biržos kaina būtų nustatoma. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. Įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams nebebus kompensuojamos paskirtojo tiekėjo veiklos sąnaudos, dujų kiekio balansavimo, mainų ir saugojimo kaštai, šie kaštai bus padengiami iš paskirtojo tiekėjo gaunamų pajamų realizuojant SGD terminalo būtinąjį kiekį, tokiu būdu metiniai SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kaštai bus mažesni 6 mln. eurų, palyginti su šiuo metu galiojančiu reguliavimu. Įsigaliojus siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams Lietuvos dujų rinka taps atviresnė, išaugus aktyviai biržoje veikiančių rinkos dalyvių skaičiui bus sukurtos palankios sąlygos tolimesniam Lietuvos dujų rinkos vystymuisi. Numatomas reglamentavimas skatins energijos gamintojus įsigyjant dujas teikti pirmenybę biržai ir dujas įsigyti už rinkos kainą, tokiu būdu prisidedant prie konkurencingesnės, likvidesnės ir skaidresnės Lietuvos dujų rinkos vystymosi ir sukuriant naudą galutiniams dujų vartotojams. Siūlomu reguliavimu energijos gamintojams suteikiama pasirinkimo galimybė diversifikuoti savo dujų tiekimo portfelį, dujas įsigyjant iš skirtingų šaltinių (50 proc. dujų įsigyti biržoje, o likusią dalį savo pasirinkimu). Iki šiol reguliuojami energijos gamintojai tokios galimybės neturėjo, todėl šis įstatymų paketo keitimas suteikia galimybę pasinaudoti biržos kainų svyravimu, efektyvesniu dujų portfelio valdymu ir dujų prekybos liberalizavimu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektai padidins Lietuvos dujų rinkos ir biržos likvidumą, skatins naujų tiekėjų pritraukimą. Aktyvesnė prekyba biržoje gerokai palengvins naujų tiekėjų patekimą į rinką, didins tiekėjų konkurencija lems tiekėjų maržos ir dujų kainos galutiniams vartotojams mažėjimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projekti parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektais neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektais reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Vyriausybė ir VKEKK iki 2018 m. gruodžio 31 d. priims įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
Iki įsigaliojant siūlomiems pakeitimams Vyriausybė atliks Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo pakeitimus, VKEKK atitinkamai atliks Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“, pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomais SGDTĮ pakeitimais keičiama valstybės pagalbos Klaipėdos SGD terminalui schema, suderinta 2013 m. Europos Komisijos sprendimu SA.36740 (2013/NN), teikiami SGDTĮ pakeitimai 2018 m. liepos mėn. notifikuoti Europos Komisijai, prieš tai išankstinės notifikacijos derinimo metu juos suderinant su Europos Komisijos Konkurencijos generaliniu direktoratu. Įstatymo projektų rengimo metu gauti VKEKK ir dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“, GET BALTIC biržos operatoriaus specialistų vertinimai ir pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūros trukmę, priėmus įstatymą gali likti itin mažai laiko pasirengti įgyvendinti ir taikyti siūlomas naujas nuostatas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks įstatymo įsigaliojimo terminas sietinas su aplinkybe, kad energijos gamintojams nustatomas palankesnis teisinio reguliavimo režimas (atsisakoma įpareigojimo pirmumo tvarka įsigyti dalį būtinojo kiekio). Tačiau, viena vertus, teisinės padėties gerinimas yra gana subjektyvus, nes energijos gamintojai praras stabilų didelės apimties tiesioginį gamtinių dujų tiekėją, be to, vietoje galiojančio įpareigojimo būtų nustatytas kitas įpareigojimas – energijos gamintojams, kurie per metus suvartoja 50 GWh ar daugiau gamtinių dujų, gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio (pagal kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2700 nuostatas). Kita vertus, net gerinant ūkio subjektų teisinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į siūlomų pakeitimų pobūdį, t. y. į tai, jog apsirūpinimo gamtinių dujų sistema bus pakeista kardinaliai, o toks kardinalus pakeitimas neabejotinai reikalauja tam tikro laikotarpio, kad prie jo būtų tinkamai adaptuotasi.
Be to, pastebėtina ir tai, jog įstatymas įsigalios šaltuoju metų laiku, kai dujų suvartojimas, pavyzdžiui, šilumos ūkio tikslams yra itin didelis, todėl turėtų būti svarstoma, ar siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra tinkama ir šiuo požiūriu. Kartu aptartame kontekste atkreipiame dėmesį, jog dėl siūlomos analogiškos įstatymo įsigaliojimo datos pateikiamos pastabos ir išvadoje dėl kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO NR. XI-2053 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-17 Nr. XIIIP-2698(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL
2018-12-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento v yriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas, Dalius Krinickas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaiė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja Šarūnė Navickaitė-Dulaitienė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, UAB LITGAS generalinis direktorius Tadas Adomaitis, UAB GET Baltic generalinė direktorė Giedrė Kurmė, Lietuvos pramonininkų asociacijos Ekonomikos komiteto narys Pijus Ralys, AB „Achema“ advokatas Vaidas Radvila, AB „Achema“ atstovė Vilma Platelienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūros trukmę, priėmus įstatymą gali likti itin mažai laiko pasirengti įgyvendinti ir taikyti siūlomas naujas nuostatas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks įstatymo įsigaliojimo terminas sietinas su aplinkybe, kad energijos gamintojams nustatomas palankesnis teisinio reguliavimo režimas (atsisakoma įpareigojimo pirmumo tvarka įsigyti dalį būtinojo kiekio). Tačiau, viena vertus, teisinės padėties gerinimas yra gana subjektyvus, nes energijos gamintojai praras stabilų didelės apimties tiesioginį gamtinių dujų tiekėją, be to, vietoje galiojančio įpareigojimo būtų nustatytas kitas įpareigojimas – energijos gamintojams , kurie per metus suvartoja 50 GWh ar daugiau gamtinių dujų, gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio (pagal kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2700 nuostatas). K ita vertus, net gerinant ūkio subjektų teisinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į siūlomų pakeitimų pobūdį, t. y. į tai, jog apsirūpinimo gamtinių dujų sistema bus pakeista kardinaliai, o toks kardinalus pakeitimas neabejotinai reikalauja tam tikro laikotarpio, kad prie jo būtų tinkamai adaptuotasi. Be to, pastebėtina ir tai, jog įstatymas įsigalios šaltuoju metų laiku, kai dujų suvartojimas, pavyzdžiui, šilumos ūkio tikslams yra itin didelis, todėl turėtų būti svarstoma, ar siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra tinkama ir šiuo požiūriu.
Kartu aptartame kontekste atkreipiame dėmesį, jog dėl siūlomos analogiškos įstatymo įsigaliojimo datos pateikiamos pastabos ir išvadoje dėl kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, jog sandoriai dėl gamtinių dujų įsigijimo gali būti sudaryti dar iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, nustatant sutartinių prievolių terminą būtent nuo 2019 m. sausio 1 d. apie šiuos teisės aktų pakeitimus reguliuojami energijos gamintojai ir visuomenė buvo informuoti 2018 m. rugpjūčio 13 d. pradėjus viešąsias konsultacijas dėl teisės aktų projektų. Energetikos ministerijos duomenimis, dauguma energijos gamintojų yra pasirengę 2019-ais metais, nebelikus įpareigojimo pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo, užsitikrinti gamtinių dujų įsigijimą iš kitų šaltinių – gamtinių dujų biržoje ir pagal šiuo metu skelbiamų kuro pirkimų pagrindu sudarytas/sudarysimas gamtinių dujų tiekimo sutartis. Net ir tuo atveju, jei šie gamintojai nesiimtų aktyvių veiksmų, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, energijos gamintojams, neturintiems gamtinių dujų biržos dalyvio sutarties ar dvišalės gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties, balansavimo dujos būtų tiekiamos, kaip tai apibrėžia AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės. Numatomas siūlomo reglamentavimo nuostatų įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d. neturės įtakos nepertraukiamam gamtinių dujų tiekimui šilumos gamintojams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1AB „Achema“,
4 AB „Achema“, įvertinusi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2035 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIIIP-2698 (toliau – Projektas ), Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr.XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamąjį raštą (toliau – Aiškinamasis raštas ), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Nepaisant Aiškinamajame rašte nurodytų Projekto tikslų ir turimų pasiekti rezultatų, Projekto nuostatos iš esmės nepakeis šiuo metu susiklosčiusios ydingos konkurencinės padėties Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei ir nepadidins Lietuvos gamtinių dujų rinkos ir biržos likvidumo, neskatins naujų tiekėjų pritraukimo, priešingai, bus sudarytos nepateisinamos išskirtinės sąlygos paskirtajam tiekėjui UAB Litgas. 1. Dėl SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąlygų (Projekto 1 str. 4 d.). Aiškinamajame rašte teigiama, kad paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų balansavimo, mainų ir saugojimo kaštai nebebus laikomi pagrįstomis sąnaudomis, tačiau didžiąją dalį Papildomos dedamosios sudarančios išlaidos ir toliau bus įtraukiamos skaičiuojant papildomą dedamąją (
, remiantis 2018-11-21 VKEKK pateikta oficialia pažyma Nr. O5E-322). Dėl šių priežasčių Papildomos dedamoji faktiškai nemažės, o teigiamų pokyčių nepajus ir galutiniai vartotojai . Pagrindinės išlaidos, lemiančios Papildomos dedamosios dydį, yra paskirtojo tiekėjo sąnaudos susijusios su būtinojo gamtinių dujų kiekio išdujinimu, ir toliau pateks į Papildomą dedamąją .
Šios sąnaudos yra gamtinių dujų įsigijimo ir vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės gamtinių dujų importo į Lietuvos Respubliką kainų skirtumas (Projekto
(Projekto 1 str. 4 d. 2 d.). Be jau minėtos ydingos nuostatos dėl gamtinių dujų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo (25,139 mln. Eurų 2019 m.) UAB Litgas kompensavimo, Projekte įtvirtintas reguliavimas neužtikrina efektyvios konkurencijos sąlygų, kadangi visiems kitiems tiekėjams, tiekiant gamtines dujas per SGD terminalą nebus kompensuojami nugaravimo ar kiti patirti nuostoliai, dėl ko paskirtasis tiekėjas turės konkurencinį pranašumą tiekiant gamtines dujas per SGD terminalą. Tokiu būdu UAB Litgas pranašumas, lyginant su dabartiniu neteisėtu reguliavimu yra netgi padidinamas! Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas (toliau – Direktoratas ) yra nurodęs, kad Lietuva turėtų panaikinti teisinį reguliavimą, kuriuo gamtinių dujų vartotojai būtų įpareigoti pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo. Tokio reguliavimo panaikinimas leistų kitiems ūkio subjektams ateiti į Lietuvos gamtinių dujų rinką ir konkuruoti su šiuo metu paskirtuoju tiekėju, tai leistų gamtinių dujų rinkai tinkamai funkcionuoti. Direktoratas nurodė, kad dabartinis Papildomosios dedamosios apskaičiavimo mechanizmas yra ydingas. Didžiausią neigiamą įtaką daro tai, kad į Papildomą dedamąją yra įtraukiamas paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų įsigijimo ir VKEKK patvirtintos tikslinės gamtinių dujų kainos skirtumas. Tai suteikia nepagrįstą ir neproporcingą konkurencinį pranašumą paskirtajam tiekėjui, o šio elemento neįtraukimas į Papildomą dedamąją Lietuvos gamtinių dujų rinką priartintų prie normalių rinkos veikimo sąlygų.
Taip pat atsižvelgiant į ACER rekomendacijas šio elemento neįtraukimas į Papildomą dedamąją leistų didinti Lietuvos gamtinių dujų rinkos likvidumą. Nurodomų Papildomos dedamosios elementų įtvirtinimas užkirstų kelią ir Projekto 1 str. 3 d. tinkamam veikimui ir įgyvendinimui, t.y. į rinka neateitų kitų tiekėjų, nes nebūtų laisvos rinkos sąlygų. Projekto 1 str. 3 d. įtvirtinta, kad „<...> jeigu SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdydamas dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas “. Kitiems gamtinių dujų tiekėjams naudojantis SGD terminalu ir dujinant gamtines dujas šiuo metu yra praktiškai užtikrinama SGD terminalo techninė būklė, netgi paskirtajam tiekėjui nevykdant dujinimo. Esamas teisinis reguliavimas sudaro galimybes paskirtajam tiekėjui monopolizuoti Lietuvos rinką, todėl negali būti laikomas teisėtu Šiuo metu UAB Litgas yra sudaroma galimybė ir paskirtasis tiekėjas yra skatinamas gamtines dujas parduoti ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir ieškoti galimybių jas parduoti už Lietuvos ribų Baltijos šalyse ar pasaulinėje SGD rinkoje mažinant galutinę kainą Lietuvos gamtinių dujų naudotojams. Įgyvendinant naują pasiūlytą reglamentavimą, iš UAB Litgas yra atimama paskata gamtines dujas parduoti ne Lietuvos rinkoje (pvz.Latvijoje ar kitur), nes tik joje nieko nerizikuodamas turi galimybę gauti garantuotą maržą ir padengti savo nuostolius visų vartotojų sąskaita. Atitinkamai tokiu būdu paskirtajam tiekėjui sudaromos galimybės siekti monopolizuoti Lietuvos rinką!
Projekto tikslų ir Aiškinamajame rašte nurodytų teigiamų rezultatų ir siekių ( kad SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtasis tiekėjas perkeltų visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką ir realizuotų SGD terminalo būtinąjį kiekį ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu būdu rinkos sąlygomis ) pasiekimas galimas tik užtikrinus tinkamą gamtinių dujų rinkos Lietuvoje veikimą ir sudarant galimybę visiems gamtinių dujų tiekėjams vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje. Tokių sąlygų ir Direktorato rekomendacijų įgyvendinimas galimas tik užtikrinant, kad paskirtojo tiekėjo patiriami nuostoliai nebus kompensuojami pasinaudojant Papildomos dedamosios apskaičiavimo tvarka, tačiau Projekte nurodoma priešingai. Tokiu atveju visiems gamtinių dujų tiekėjams iš esmės būtų sukurtos panašios konkurencinės sąlygos dėl ko Lietuvos gamtinių dujų rinka priartės prie normalių rinkos sąlygų, tačiau tokių Siūlomu teisiniu reguliavimu neįmanoma Lietuvos gamtinių dujų rinkoje sudaryti patrauklių konkurencinių sąlygų kitiems tiekėjams norintiems tiekti gamtines dujas . Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojama Papildoma dedamoji realiai yra skirta ne kompensuoti paskirtojo tiekėjo nuostolius vykdant paskirtojo tiekėjo funkcijas ir tiekiant gamtines dujas, tačiau gamtinių dujų vartotojų sąskaita uždirbti pelną paskirtajam tiekėjui. UAB Litgas (paskirtojo tiekėjo) 2016 m. bendrovės finansinėje ataskaitoje1 matyti, kad 2016 metais gautos pajamos iš Papildomos dedamosios leido paskirtajam tiekėjui turėti beveik 9 mln. eurų pelną. 2019 m. numatoma paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą padidinti
garantuojama 2,355 mln. Eurų veiklos grąžą, nors jokios rizikos pastarasis neprisiima .
Projekte įtvirtintas teisinis reguliavimas paskirtajam tiekėjui sudaro sąlygas uždirbti pelną iš teisės aktais reguliuojamos veiklos, kuomet patiriami nuostoliai visada yra kompensuojami valstybės , o konkuruojama (ar gali būti konkuruojama) su ūkio subjektais, kurie veikia rinkos sąlygomis ir kuriems nesudaroma galimybė gauti kompensacijas už patiriamus nuostolius. Tuo tarpu jei paskirtasis tiekėjas visą savo veiklą perkeltų į laisvą rinką jis galėtų sąžiningai siekti uždirtą pelną. Svarbu pažymėti, kad paskirtasis tiekėjas už 2017 metus išmokėjo 3 mln. eurų dividendų patronuojančiai bendrovei, kas akivaizdžiai nurodyta UAB Litgas (paskirtojo tiekėjo) 2017 m. bendrovės finansinėje ataskaitoje (2016 m. išmokėti dividendai siekė 796 000 eurų)2. Renkama Papildoma dedamoji neturi būti skiriama dividendų išmokėjimui, tačiau akivaizdu, kad paskirtasis tiekėjas būtent taip išnaudoja gaunamą nepagrįstai didelę Papildomą dedamąją. Dėl nurodytų priežasčių siūlome Projekto 1 str. 4 d. išdėstyti taip: „ SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl šio straipsnio
veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita gamtinių dujų tiekimo įmonė. Šiomis sąnaudomis laikomos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos “. Nepritarti AB „Achema“ argumentai, kad tiek galiojantis reguliavimas, tiek Projektu siūlomas yra prieštaraujantis Europos Sąjungos teisei ir iškraipantis konkurenciją yra nepagrįsti. Europos Komisija savo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu byloje SA.44678 pripažino, kad Projektu siūlomas paskirtojo tiekėjo veiklos kompensavimo ir būtinojo kiekio realizavimo modelis yra objektyviai reikalingas, pagrįstas ir suderinamas su ES vidaus rinkos konkurencijos taisyklėmis.
Europos Komisijos vertinimu, siūlomas Projektas „ padės didinti konkurenciją Lietuvos dujų rinkoje “. Prieš priimant šį sprendimą Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas
(nuo 2016 m.) analizavo ar siekiamiems tikslams valstybė gali pasirinkti kitas ne mažiau efektyvias priemones, ar priemonė turi konkurenciją skatinamąjį poveikį ir yra proporcinga. Vyriausybės ir Europos Komisija vertinimu, paskirtojo tiekėjo veikla yra laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, už kurias paskirtasis tiekėjas gauna tik tiek, kiek yra būtina, o Projektu siūlomi pakeitimai užtikrins, kad ir ateityje būtų išvengta bet kokių permokų paskirtajam tiekėjui ir nepagrįsto valstybės išteklių naudojimo. Vyriausybės ir Europos Komisijos vertinimu, Projektu siekiamas įgyvendinti modelis kaip tik paskatins efektyvią konkurenciją, kadangi paskirtojo tiekėjo pelningumas priklausys tik nuo sėkmingo veikimo rinkos sąlygomis, o reguliuojamų energijos gamintojų įpareigojimo pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo panaikinimas atvers šių vartotojų poreikį rinkai ir paskatins kitų gamtinių dujų tiekėjų atėjimą į Lietuvos gamtinių dujų rinką. Siūlomam Projektui taip pat yra pritarusi Konkurencijos taryba ir VKEKK. Projekto aiškinamajame rašte paaiškinta, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl paskirtojo tiekimo veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita dujų tiekimo įmonė. Paskirtojo tiekėjo funkcija yra užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą laikantis griežto SGD tiekimo ir dujinimo grafiko.
Komerciniai terminalo naudotojai gali jiems skirtą SGD krovinį išdujinti per parą, tuo tarpu paskirtasis tiekėjas tam tikrais periodais (kitiems naudotojams netiekiant SGD krovinių) privalo jam skirtą SGD krovinį saugoti terminale jo neišdujinant 2-3 mėnesius patiriant SGD nugaravimo nuostolius, tačiau tai yra reikalinga tam, kad palaikyti reikiamą terminalo techninę būklę. Paskirtasis tiekėjas SGD perka ilgalaikiu kontraktu, o ne tik tada kai SGD yra pigesnės už vamzdines rusiškas dujas. Paskirtasis tiekėjas negali nepristatyti suplanuoto krovinio į SGD terminalą jį perparduodant rinkoje, kaip tą gali padaryti kiti tiekėjai. Paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD krovinį ir jį išdujinti egzistuoja nepriklausomai nuo tarptautinių SGD kainų ar tuometinės dujų paklausos Lietuvos rinkoje. Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos be kompensacijų ir konkuruoti su kitais tiekėjais kuriems netaikomi terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo reikalavimai. Projektu siūloma, kad paskirtajam tiekėjui, kaip ir iki šiol, būtų kompensuojama terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudų dalis (nugaravusios dujos), banko garantijos būtinojo kiekio tiekimo kontraktui kaštai, taip pat kainų skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir VKEKK nustatytos vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės dujų importo į Lietuvą kainos. Projektu nustatoma, kad visos kitos paskirtojo tiekėjo patiriamos sąnaudos (veiklos, dujų mainų, balansavimo, saugojimo sąnaudos, reguliuojama pelno grąža) nebebus laikomos pagrįstomis, tokiu būdu bus mažinama papildoma dedamoji apie 6 mln. eurų kasmet (palyginti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu), kas reiškia, kad šių sąnaudų padengimo rizika tenka paskirtajam tiekėjui jo pelno sąskaita.
AB „Achemos“ siūlymas reikštų, kad SGD terminalo būtinąją veiklą užtikrinantis paskirtasis tiekimas nebegalėtų būti vykdomas. 2. AB „Achema“,
5
vidutinės importo kainos nustatymo (Projekto 1 str. 5 d.). Projekto 1 str. 5 d. įtvirtinta, kad „ Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Nustatant vidutinę importo kainą nevertinama importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų, importo kaina ir paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą “. Siekiant Lietuvoje sukurti normaliomis rinkos sąlygomis veikiančią ir konkurencingą gamtinių dujų rinką, importuojamų gamtinių dujų kainos, priklausomai nuo jų panaudojimo, išskyrimas ir dalies importuotų gamtinių dujų kiekio kainos neįtraukimas apskaičiuojant Papildomą dedamąją neturėtų būti taikomas. Ne visų importuojamų gamtinių dujų kainų įtraukimas apskaičiuojant Papildomą dedamąją neleidžia tinkamai ir teisingai apskaičiuoti Papildomą dedamąją atsižvelgus į visų gamtinių dujų naudotojų, importuojančių gamtines dujas ir ignoruoja gamtinių dujų naudotojus, kurie gamtines dujas naudoja ne energetinėms reikmėms. Toks dalies gamtinių dujų naudotojų ignoravimas nėra niekuo pagrįstas, todėl neturėtų būti taikomas.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Ministerija atsižvelgia į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato rekomendacijas ir siūlo vertinti tik vidutinę svertinę importo kainą, kurią VKEKK apskaičiuos ir nustatys kas mėnesį. Nepaisant to Direktoratas nerekomenduoja išskirti gamtinių dujų kainų, priklausomai nuo jų importavimo tikslo, apskaičiuojant Papildomą dedamąją. Dėl nurodytų priežasčių siūlome Projekto 1 str. 5 d. išdėstyti taip: „ Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Nustatant vidutinę importo kainą nevertinama paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą “. Nepritarti Neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina nedalyvauja gamtinių dujų rinkoje kaip kitų tiekėjų tiekiamos dujos (jos nėra perparduodamos ar prieinamos kitiems rinkos dalyviams) ir neįtakoja rinkos kainos. Tuo atveju jeigu bendrovė, neenergetinėms reikmėms importuojanti gamtines dujas, prekiautų gamtinių dujų rinkoje ar tiektų dujas kitiems vartotojams, šis prekyboje naudojamas kiekis būtų įtrauktas į vidutinės gamtinių dujų importo kainos skaičiavimą. Šis vidutinės kainos apskaičiavimo principas taikomas ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu byloje SA.44678 suderino paskirtojo tiekėjo veiklos sąnaudų kompensavimo modelį, kuriuo eliminuojama paskirtojo tiekėjo ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina. Pažymėtina, kad AB „Achema“ siūlymas didintų „saugumo dedamąją“ ir paskirtojo tiekėjo kompensacijos dydį.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma nepritarti AB „Achema“ siūlymui nustatinėjant vidutinę importo kainą vertinti ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kainą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai:
už – 9, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA . Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė