Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 11straipsnį 13 dalimi:
„13. Teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai,
miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio
tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2696(2) lyginamasis variantas
Papildyti 11straipsnį 13 dalimi:
„13. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti atvejai yra
numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“
1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Programos įgyvendinimo priemonių planas), 4.2.6 darbo „Investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarka“ 1 uždavinį „Žemėtvarkos procedūrų LEZ efektyvinimas siekiant sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ“ ir 5 uždavinį „Teritorijų planavimo procedūrų LEZ teritorijose pagreitinimas“, buvo atlikta analizė ir nustatyta, kad, siekiant į laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) sėkmingai pritraukti investuotojų, būtina efektyvinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (žemės sklypų sujungimas, atidalijimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir pan.) procedūras. Nors Programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta LEZ struktūros pertvarka, siekiant kompleksiškai spręsti investicinės aplinkos gerinimo, investuotojų pritraukimo klausimus ir įtvirtinti nuoseklų pramonės veiklai skirtų teritorijų reguliavimą, siūloma analogiškus pakeitimus atlikti ir dėl pramonės parkų (toliau – PP). Nors LEZ ir PP yra iš anksto valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų paskirtos pramonės teritorijos, kuriose planuojama ūkinė komercinė veikla, žemės formavimo procedūros bei miškų pavertimas kitomis naudmenomis LEZ ir PP atliekamos bendra tvarka, pagal kurią procedūros tam tikrais atvejais yra perteklinės.
Pagrindinės priežastys, paskatinusios rengti įstatymų projektus, yra tai, kad žemėtvarkos procedūros LEZ ir PP yra neefektyvios. LEZ valdymo bendrovės susiduria su sunkumais bandydamos įtraukti naujų teritorijų ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas skiriasi ir priklauso nuo to, kur yra įsteigti LEZ ir PP: ar miestų ir miestelių teritorijose, ar kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Su miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis problemomis taip pat susiduria visos LEZ, išskyrus Marijampolės LEZ. Kai buvo steigiamos dabartinės LEZ, į jų teritorijas buvo įtraukti miško žemės sklypai, kuriuose nėra galimybės vykdyti pramoninės veiklos, todėl kyla poreikis šią miško žemę pakeisti kitomis naudmenomis. Dėl šių priežasčių LEZ valdymo bendrovės ir PP operatoriai ne visada spėja paruošti žemės sklypus pagal investuotojų poreikius ir planuojamus investicinius projektus, o tai mažina LEZ patrauklumą, apriboja galimybes efektyviau pritraukti investicijų. Parengtais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė – Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected]) Investicijų politikos skyriaus (vedėjas – Aidas Rimkevičius, tel. 8 706
patarėjas Arvydas Jonas Kazlauskas, tel. 8 706 64 910, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas): Pagrindiniai dokumentai, kuriais pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra planuojamos LEZ ir PP teritorijos, yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai bei detalieji planai. Atvejai, kada gali būti rengiamas ne žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o detalusis planas, yra apibrėžti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Vertinant pateiktas nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus LEZ tikslus (t. y. ūkinei komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos ūkio subjektams ir kurioje neturi būti nuolatinių gyventojų), spręstina, kad LEZ teritorijos, remiantis Teritorijų planavimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“, turi būti suprantamos kaip užstatomos urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos. Atitinkamai, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, žemės sklypai formuojami ir (ar) pertvarkomi pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tik miestų ir miestelių teritorijose.
Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas): Žemės įstatyme nustatyta, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, arba savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas):
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka yra įtvirtinta Miškų įstatymo 11 straipsnyje, kuriame numatoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik Miškų įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos šios naujos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos:
kuriomis nustatoma, kad žemėtvarkos procesai LEZ ir PP, nepriklausomai nuo vietovės (t. y. miesto ar kaimo), įgyvendinami žemės valdos projektais, kuriuos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, detalusis planas nebūtų būtinas LEZ ir PP teritorijose formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, o tai leistų supaprastinti formavimo ar pertvarkymo procesus: sutrumpėtų planavimo trukmė, būtų galima konsoliduoti visoms LEZ ir PP teritorijoms nepriklausomai nuo to, kur (miesto ar kaimo vietovėje) yra išsidėsčiusi LEZ ir PP teritorija, taikytinas procedūras.
Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, atitinkamai keičiamos ir Žemės įstatymo nuostatos. Siūlomos šios naujos Žemės įstatymo nuostatos: ŽĮ projekte siūloma keisti 40 straipsnį ir nustatyti:
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, teritorijose priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių, laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius. TPĮ projekto ir ŽĮ projekto nuostatos bus taikomos tik procedūroms, pradėtoms po šių pakeitimų įsigaliojimo, atitinkamai jau pradėtos procedūros pabaigiamos pagal iki pakeitimų įsigaliojimo galiojusią tvarką. Siūlomos šios naujos Miškų įstatymo nuostatos:
įstatymo 11 straipsnį 13 dalimi ir nustatyti, kad teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, asmenų, inicijuojančių miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, pasirinkimu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Įstatymų projektų įsigaliojimo data numatyta atsižvelgiant į įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo poreikį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Siūlomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6.
situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes sutrumpės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos procedūrų LEZ ir PP teritorijose trukmė, bus atsisakyta perteklinių procedūrų, atitinkamai LEZ valdymo bendrovės ir PP operatoriai turės galimybę lanksčiau ir greičiau teritorijas pritaikyti investuotojų poreikiams. Investicinės aplinkos pagerinimas padidins užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva, o tai skatins užsienio plyno lauko investicijas LEZ, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą ir naujų darbo vietų kūrimą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamo poveikio valstybės, savivaldybės biudžetams, kitiems valstybės įsteigtiems fondams nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados („Dėl pasiūlymų įgyvendinti investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarką“). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „laisvoji ekonominė zona“, „pramonės parkas“, „teritorijų planavimas“, „valstybei svarbus projektas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Kaimo reikalų komitetas
2018-12-05
posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas -Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, Zita Kvietkienė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Algis Bagdonas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Gintautas Vasiliauskas - Valstybės įmonės valstybės Žemės fondo direktoriaus pavaduotojas, Eglė Venckienė - Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė, Aidas Rimkevičius - Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas, Gerardas Višinskis - VšĮ Investuok Lietuvoje teisės projektų vadovas, Aleksandras Muzikevičius - Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-29)11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma Miškų įstatymo 11 straipsnį papildyti 13 dalimi nustatant, kad ,,teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės žemės miško plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, - ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais:
Pirma, manytina, kad valstybinė miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai toks pavertimas yra būtinas įgyvendinti valstybei svarbius projektus, o ne tuomet, kai tam tikroje teritorijoje yra įgyvendinami valstybei svarbūs projektai. Taigi valstybinės miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turėtų būti siejamas su konkrečiu tikslu – įgyvendinti valstybei svarbų projektą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. Antra, nėra aišku, ar visa teritorijoje, kurioje yra įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, esanti miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, ar kitomis naudmenomis gali būti paverčiami tik tam tikri toje teritorijoje esantys valstybinės žemės miško plotai. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Trečia, nėra aišku, kokiame teritorijų planavimo dokumente būtų nustatyti miško žemės plotų, paverčiamų kitomis naudmenomis, ribos, jų plotas ir panašiai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Ketvirta, projekto nuostatos „teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų <...>“ suformuluotos taip, kad, aiškinant šias nuostatas, galimos įstatymo nuostatų taikymo alternatyvos, t. y., būtų galima šiose teritorijose miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir taikant, ir netaikant šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, principą projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos būtų taikomos visų teritorijų, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, atžvilgiu. Tuo tarpu su teikiamu projektu susijusiuose Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2694) ir Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2695) nuostatose siūlomi pakeitimai, susiję tik su laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-29)22
nuostatas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „įgyvendinamąjį teisės aktą“ reikėtų įrašyti formuluotę „įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2696;
komitetui tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras Marius Skuodis; Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius; Investuok Lietuvoje atstovas Gerardas Višinskas; Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 11 straipsnį papildyti 13 dalimi nustatant, kad ,,teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės žemės miško plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, - ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“.
Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais: Pirma, manytina, kad valstybinė miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai toks pavertimas yra būtinas įgyvendinti valstybei svarbius projektus, o ne tuomet, kai tam tikroje teritorijoje yra įgyvendinami valstybei svarbūs projektai. Taigi valstybinės miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turėtų būti siejamas su konkrečiu tikslu – įgyvendinti valstybei svarbų projektą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. Antra, nėra aišku, ar visa teritorijoje, kurioje yra įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, esanti miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, ar kitomis naudmenomis gali būti paverčiami tik tam tikri toje teritorijoje esantys valstybinės žemės miško plotai. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Trečia, nėra aišku, kokiame teritorijų planavimo dokumente būtų nustatyti miško žemės plotų, paverčiamų kitomis naudmenomis, ribos, jų plotas ir panašiai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Ketvirta, projekto nuostatos
„teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, miško žemė gali
būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų <...>“ suformuluotos taip, kad, aiškinant šias nuostatas, galimos įstatymo nuostatų taikymo alternatyvos, t. y., būtų galima šiose teritorijose miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir taikant, ir netaikant šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, principą projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos būtų taikomos visų teritorijų, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, atžvilgiu. Tuo tarpu su teikiamu projektu susijusiuose Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2694) ir Žemės įstatymo Nr. I-446
siūlomi pakeitimai, susiję tik su laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13.
Teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai,
svarbūs projektai, kitomis naudmenomis būtų paverčiama tik ta miško žemė, kuri reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. 3. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir miško išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų procedūros reglamentuotos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.
Šio nutarimo 12 punkto paskutinėje pastraipoje nurodyta tvarka, taikoma miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalį: „jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, kartu su nutarimo dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis projektu pateikiamos siūlomų paversti kitomis naudmenomis miško žemės plotų schemos M 1:10000, parengtos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu, ir siūlomų paversti kitomis naudmenomis miško žemės plotų (miško kvartalų ir jų dalių) sąrašai.“ Priėmus siūlomą įstatymo projektą, atitinkamai turėtų būti papildytas minėtas nutarimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis. Taigi miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis remiantis siūlomų paversti kitomis naudmenomis miško žemės plotų schemomis M 1:10000, parengtomis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu. Tai būtų numatyta įgyvendinamajame teisės akte, todėl įstatymo keisti netikslinga. 4. Teisėkūros reikalavimai nedraudžia numatyti alternatyvas. Siūloma alternatyva numatyta sąmoningai. Priėmus įstatymų projektą, bus galima pasirinkti, kurią procedūrą taikyti – numatytą Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje ar 6 dalyje arba siūlomoje 13 dalyje. Alternatyvą siūloma nustatyti atsižvelgus į tai, kad, pvz., taikant 11 straipsnio 5 dalį ir rengiant žemės valdos projektus, procedūra būtų greitesnė negu Vyriausybei priimant nutarimą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.
Taigi nenumačius alternatyvos tam tikrais atvejais valstybei svarbius projektus įgyvendinančių subjektų teisinė padėtis būtų pasunkinta. Tokiu atveju projektas nepasiektų tikslo spartinti žemės sklypų investuotojams parengimą, ir priešingai – ilgintų žemės sklypų parengimo investuotojams procedūras. 5. Miškų įstatymo 11 straipsnio
naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais inter alia valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Taigi sistemiškai Miškų įstatymas visus valstybei svarbius projektus traktuoja vienodai. Todėl laikantis sistemiškumo principo nėra pagrindo Miškų įstatyme diferencijuoti vienus valstybei svarbius projektus kitų valstybei svarbių projektų atžvilgiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31)2
dalyje vietoj formuluotės „įgyvendinamąjį teisės aktą“ reikėtų įrašyti formuluotę
„įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-12-06)1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2696 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą[¹]. Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad dalis Projekto nuostatų galimai nedera su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 4 dalies nuostatomis. Taip pat Projekte neatskleidžiama, kokiems konkretiems tikslams įgyvendinti miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis, todėl Projekto nuostatos svarstytinos dėl teisinio aiškumo. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projektu siūloma papildyti Įstatymo 11 straipsnį 13 dalimi ir nustatyti, kad teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai yra svarstytini keliais aspektais: 1.
Jei Projektas būtų priimtas, miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams nebūtų taikomos Įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalys, nustatančios, kad: 1) (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis) miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose; 2) (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis) miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Taigi, Projekte siūloma netaikyti nuostatų, susijusių su teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinių (kad miško žemės pavertimas turi būti suplanuotas šiuose dokumentuose) taikymu.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti reglamentuoja ne tik šios, bet ir kitos Įstatymo 11 straipsnio nuostatos, kurios, priešingai nei numato Projektas, reikalauja, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti būtų numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, pavyzdžiui:
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose miško žemė kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams įgyvendinti gali būti paverčiama, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–6,
svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. Taigi, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto nuostatos nedera su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 4 dalies nuostatomis, todėl priėmus Projektą gali kilti Įstatymo ir Projekte siūlomų nuostatų kolizija. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento 1 pastabos. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-12-06)1 2.
Manome, kad teisinio aiškumo aspektu svarstytina Projekto nuostatose vartojama formuluotė, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis „teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai“: iš minėtos formuluotės neaišku, kokiems konkretiems tikslams įgyvendinti Projekto siūlomas nuostatas miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis: ar miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama tik tiek, kiek tai būtina įgyvendinti valstybei svarbius projektus (kitaip sakant, sudaryti sąlygas investiciniam projektui įgyvendinti), ar ir kitais (pavyzdžiui, reaguojant į jau įgyvendinamo investicinio projekto metu pasireiškusias aplinkybes) atvejais (jeigu taip, tai Projekte turėtų būti atskleidžiama, kokiais konkrečiais atvejais ir kokiems tikslams tai gali būti padaryta). Pritarti Žr. į komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento 1 pastabos. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-12-06)1
nuostatos gali būti suvokiamos kaip siūlymai miško žemę paversti kitomis naudmenomis įgyvendinamiems valstybei svarbiems projektams (t. y. iš esmės tiems projektams, kuriems įgyvendinti reikalingos sąlygos jau sudarytos), manome, kad svarstytina, ar siekiant aiškumo ir užkertant kelią nepagrįstiems miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejams teisės aktuose neturėtų būti atskleisti kriterijai, leidžiantys atskirti, kada turėtų būti laikoma, kad valstybei svarbus ekonominis projektas jau yra įgyvendintas. Mūsų nuomone, iš esamo teisinio reglamentavimo tai nėra aišku, todėl kyla rizika, kad prisidengiant būtinybe užtikrinti valstybei svarbių projektų įgyvendinimą gali būti nepagrįstai siekiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis iš esmės jau įgyvendintiems valstybei svarbių projektų statusą turintiems investiciniams projektams[2].
Pritarti iš dalies Atsižvelgta iš dalies pasiūlymu į 2 pastabą pakeisti projekto 1 straipsnį žr. į komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento
paverčiama kitomis naudmenomis, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu nurodomi inter alia projekto įgyvendinimo terminai. Įstatymuose, kuriais steigiamos laisvosios ekonominės zonos, taip pat privaloma nustatyti laisvųjų ekonominių zonų veiklos terminą (Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymo
svarbaus projekto statusas, numato valstybei svarbių projektų įgyvendinimo laikotarpius, todėl įstatymo tikslinti netikslinga. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-12-06)1
nuomonę, kad siūlomos išimtys arba gali būti taikomos, arba miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama bendrąja tvarka. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo Projekte neturėtų būti sukonkretinta, kuriais atvejais galėtų būti pasinaudojama Projekte siūloma išimtimi, o kuriais atvejais tokia galimybė neturėtų būti taikoma; kas ir kokia tvarka turėtų priimti sprendimą dėl išimtinių galimybių taikymo ir t. t.
Mūsų nuomone, šio pasiūlymo įgyvendinimas gali būti aktualus, kadangi pagal Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 (su pakeitimais), valstybei svarbiais projektais gali būti pripažinti itin įvairiose visuomeninių santykių srityse įgyvendinami projektai. Šiuo atveju manome, kad atsižvelgdama į įstatymų saugomas vertybes valstybė turėtų apsispręsti, kuriuos konkrečius kriterijus atitinkantiems (ne visiems valstybei svarbiems projektams) investiciniams projektams įgyvendinti Įstatymas sudarytų išimtines galimybes dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Nepritarti Teisėkūros reikalavimai nedraudžia numatyti alternatyvas. Siūloma alternatyva numatyta sąmoningai. Visi valstybei svarbūs projektai yra laikomi svarbiais valstybei, todėl juos diferencijuoti nėra pagrindo. Visiems valstybei svarbiems projektams yra taikomi ypač aukšti atrankos kriterijai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo II skyriuje, o kai valstybei svarbių projektų statusą suteikia įstatymų leidėjas – Lietuvos Respublikos Seimas įvertina tokio statuso suteikimo reikalingumą. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-12-06) 5.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama spręsti su laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų veikla susijusias problemas, tačiau priėmus Projektą numatomos išimtinės galimybės galėtų būti taikomos ne tik šiems, bet ir kitiems valstybei svarbių projektų statusą turintiems investiciniams projektams. Šiuo atveju svarstytina Projekte numatomo teisinio reglamentavimo atitiktis Projekto tikslams. Nepritarti Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais inter alia valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Taigi sistemiškai Miškų įstatymas visus valstybei svarbius projektus traktuoja vienodai. Todėl laikantis sistemiškumo principo nėra pagrindo Miškų įstatyme diferencijuoti vienus valstybei svarbius projektus kitų valstybei svarbių projektų atžvilgiu. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-12-06)
analogiškos galiojančio Įstatymo 11 straipsnio 12 daliai, atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies pakeitimai (nustatantys išimtines galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslu nerengiant teritorijų planavimo dokumentų) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-777 buvo pasiūlyti ir Įstatyme įteisinti siekiant užtikrinti galimybes Lietuvos kariuomenei įgyvendinti valstybės gynybos uždavinius ir Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus operatyviai užtikrinant krašto apsaugos reikmėms skirtų teritorijų infrastruktūros plėtros įgyvendinimą. Mūsų nuomone, kadangi užtikrinant šiuos nacionalinio saugumo uždavinius kitų alternatyvų pasirinkimo galimybės (pavyzdžiui, dėl poreikio užtikrinant šalies saugumą reaguoti nedelsiant) galimai nėra, Įstatyme numatytos išimtinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybės yra pagrįstos ir pateisinamos.
Tuo tarpu svarstytina, ar Projekte nurodytų išimtinių galimybių taikymas įgyvendinamiems investiciniams projektams (kuriuos įgyvendinant, mūsų nuomone, paprastai nėra poreikio priimti itin skubius sprendimus) yra adekvatus ir pagrįstas. Šiuo atveju priimant sprendimą dėl pritarimo Projektui siūlome apsvarstyti objektyvią informaciją, kiek ir kokiems įgyvendinamiems valstybei svarbių projektų statusą turintiems investiciniams projektams Projekte numatomi teisinio reglamentavimo pakeitimai yra aktualūs, taip pat įvertinti, ar egzistuoja kiti šių klausimų sprendimo būdai, ar buvo bandyta juos taikyti. Nepritarti Projekto nuostatos nėra analogiškos galiojančio Įstatymo 11 straipsnio 12 daliai. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalį teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant ir šio straipsnio 4 dalies, t. y. tokiose teritorijose miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama be jokių teritorijų planavimo dokumentų. Priėmus siūlomus pakeitimus, valstybei svarbiems projektams Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ir toliau būtų taikoma, t. y. valstybei svarbūs projektai turėtų būti numatyti bendruosiuose planuose arba valstybei svarbių teritorijų planavimo dokumentuose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas (2018-12-07) pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
71. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2969 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 7. 2. Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas (2018-12-19) 2 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2969 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė