Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Privačių interesų duomenų viešumas 1.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą) deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą) deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Valstybės politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami neribotą laiką.
Kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami tol, kol asmuo eina pareigas ir penkis metus po to, kai jis nustojo eiti šias pareigas. Asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši, praradusio deklaruojančio asmens statusą, prašymu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija organizuoja deklaracijos viešo skelbimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje nutraukimą.“
įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL LIetuvos respublikos VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projektu siūloma, kad būtų viešinamos visos valstybės politikų ir asmenų, kurių deklaracijos pagal šį įstatymą yra viešos, interesų deklaracijos - tiek aktualios, tiek ankstesnės versijos. Taip bus užtikrinta visuomenės ir žiniasklaidos teisė netrukdomai susipažinti su informacija apie valstybės politikų bei valstybės tarnautojų interesus ir jų raidą, sustiprinta korupcijos prevencija, padidintas skaidrumas ir galimybės apginti viešąjį interesą bei užtikrinta visuomenės teisė žinoti. Taip pat, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas - BDAR) , siekiant aiškumo, siūloma nustatyti aiškius terminus, kiek laiko deklaracijų duomenys yra skelbiami viešai. Projektą parengti paskatino ir pastarojo meto tendencijos, kai yra bandoma apriboti įvairaus pobūdžio duomenų gavimą žiniasklaidos atstovams ir taip trukdoma jiems atlikti profesinę visuomenės informavimo užduotį, kas neigiamai veikia žiniasklaidos laisvę Lietuvoje. Šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo internetinėje svetainėje skelbia tik naujausių deklaracijų duomenis. Ankstesni duomenys nėra viešai pasiekiami, ir tam, kad susipažinti su šia informacija, reikia kreiptis raštu į VTEK, kuri sprendžia ar pareiškėjui leisti susipažinti su duomenimis. Be to, deklaruojančiajam pateikus naujus duomenis, senesni duomenys ne tik nebeviešinami, bet ir panaikinami praėjus trims metams.
Atsižvelgiant į tai, kad politikams ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams yra taikomi daug aukštesni skaidrumo ir viešumo standartai, taip pat siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą, siūloma politikų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų deklaracijų duomenis skelbti viešai neribotą laiką. Kitų asmenų deklaracijos būtų skelbiamos tol, kol asmuo eina atitinkamas pareigas ir dar penkis metus jam nustojus šias pareigas eiti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnis numato, kurias pareigas užimančių asmenų deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Faktiškai šiuo metu skelbiama tik aktuali, t.y. naujausia, politikų ir kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, deklaracijos versija, o ankstesnės deklaracijos nėra prieinamos viešai. Norint susipažinti su deklaravimo istoriniais duomenimis (t.y. ankstesnėmis deklaracijų versijomis), reikia kreiptis raštu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri kiekvienu atskiru atveju sprendžia ar leisti susipažinti su duomenimis. Deklaracijos duomenis atnaujinus, senesni duomenys yra saugomi tris metus, po to panaikinami. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami ne tik aktualūs deklaracijų duomenys, t.y. naujausia pateikta deklaracijos versija, bet ir visos ankstesnės deklaracijų versijos, t.y. būtų matoma visa deklaravimo istorija. Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės politikų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualios ir visos iki tol pateiktos deklaracijos būtų viešinamos neribotą laiką. Kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami tol, kol asmuo eina pareigas ir penkis metus po to, kai jis nustojo eiti šias pareigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, bus padidintas skaidrumas ir užtikrintas viešasis interesas bei visuomenės teisė žinoti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir turės teigiamą poveikį kovoje su korupcija, kadangi viešumas yra viena efektyviausių korupcijos prevencijos priemonių. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priėmus įstatymo projekte siūlomas nuostatas neigiamas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Privačių interesų deklaravimas“, „deklaracijų skelbimas“, 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Ps Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-19
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2689 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2689 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad valstybės politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami neribotą laiką. O kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami tol, kol asmuo eina pareigas ir penkis metus po to, kai jis nustojo eiti šias pareigas. Siūlomos įtvirtinti nuostatos vertintinos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) nuostatų atžvilgiu.
BDAR 39 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad „asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. <...> Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų laikomi ilgiau nei būtina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus. Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti.“[1] Šie principai įtvirtinti BDAR 5 straipsnyje. Visų pirma skelbiant ne tik aktualių deklaracijų duomenis, bet ir visų ankstesnių deklaracijų duomenis, gali būti pažeistas tikslumo principas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta, kad „turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi“. Pasikeitus Deklaracijoje nurodytai informacijai ar paaiškėjus, kad nurodyta informacija buvo netiksli Deklaracija tikslinama Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiant visas deklaracijas tuo pačiu metu būtų skelbiami tiek tikslūs duomenys, tiek duomenys, kurie vėliau buvo pakeisti ar ištaisyti. Tai galėtų klaidinti su šiomis deklaracijomis susipažįstančius asmenis bei pažeisti asmens duomenų subjekto (deklaruojančiojo) teisę, kad apie jį nebūtų skelbiami netikslūs duomenys.
Pritardami tam, kad Įstatyme turi būti nustatytas duomenų saugojimo terminas ir deklaracijų skelbimo terminas, siūlytume papildomai įvertinti siūlymo, kad valstybės politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami neribotą laiką, būtinumą ir proporcingumą. BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti „laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais <...> įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas)“. Abejotina, ar tuo atveju, kai deklaruojantis asmuo baigia savo politinę karjerą, išeina į pensiją ar miršta, būtina ir proporcinga jo duomenis ir toliau skelbti neribotą laiką. Todėl siūlytume apsvarstyti, ar skaidrumo ir viešumo tikslų negalima būtų pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, t.y., nustatant trumpesnį skelbimo terminą.
Vadovaudamiesi BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR
nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected] [1] Čia ir toliau paryškinta mūsų.
DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMo Nr. VIII-371 10 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią „Kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami tol, kol asmuo eina pareigas ir penkis metus po to, kai jis nustojo eiti šias pareigas“. Pagal šį projekto 1 straipsniu teikiamą siūlymą galėtų būti viešinami ne tik atitinkamas pareigas einančių asmenų deklaracijų duomenys, bet ir atitinkamo statuso nebeturinčių asmenų duomenys, o imperatyvi nuostatos formuluotė sudaro prielaidų manyti, kad toks asmuo negalėtų pasinaudoti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta teise kreiptis su prašymu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad deklaracijos viešas skelbimas komisijos interneto svetainėje būtų nutrauktas. Mūsų nuomone, tokia situacija, visų pirma, neatitiktų projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintos šio įstatymo paskirties - suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaracijų turinį sudaro asmens duomenys, todėl įvertintinas projektu teikiamo siūlymo santykis su vienu teisėkūros principų - pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Kaip jau buvo minėta, privačių interesų deklaracijoje yra pateikiami asmens duomenys. Pažymėtina, kad asmens duomenys yra sudėtinė žmogaus privataus gyvenimo dalis ir jų atskleidimas gali pažeisti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir gali turėti įtakos jo saugumui, t. y. tokių duomenų atskleidimas gali kelti pavojų asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinėje justicijoje konstatuota, kad Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.
Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kyla abejonių dėl aptariamos projekto nuostatos atitikties Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Valstybės politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami neribotą laiką <...>“ (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte teikiamas siūlymas grindžiamas taip: „<...> Atsižvelgiant į tai, kad politikams ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams yra taikomi daug aukštesni skaidrumo ir viešumo standartai, taip pat siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą, siūloma politikų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų deklaracijų duomenis skelbti viešai neribotą laiką <...>“; „<....> Taip bus užtikrinta visuomenės ir žiniasklaidos teisė netrukdomai susipažinti su informacija apie valstybės politikų bei valstybės tarnautojų interesus ir jų raidą, sustiprinta korupcijos prevencija, padidintas skaidrumas ir galimybės apginti viešąjį interesą bei užtikrinta visuomenės teisė žinoti <...>“ (pastaba – aiškinamojo rašto teiginiai pateikti ne chronologine tvarka). Projekto 1 straipsniu teikiama nuostata bei jos motyvai svarstytini šiais aspektais. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad juo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Tuo tikslu valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys turi prievolę teikti privačių interesų deklaracijas, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijų duomenys yra vieši ir yra skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Pagal projekto 1 straipsniu teikiamą nuostatą būtų skelbiami ne tik aktualūs, galintys turėti įtakos priimamiems sprendimams privačių interesų deklaracijų duomenys, bet ir praradę aktualumą, neturintys įtakos sprendimų priėmimui duomenys („visų ankstesnių deklaracijų duomenys“, kaip nurodoma projekte), todėl svarstytina, ar teikiamas siūlymas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta jo paskirtimi ir atitinka teisėkūros principus - tikslingumo, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, bei proporcingumo, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinėje justicijoje yra konstatuota, jog pagal konstitucinį proporcingumo principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kt. nutarimai). 3. Pažymėtina, kad pagal 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - ir Reglamentas) nuostatas fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė, todėl atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadoje projektui išdėstytus argumentus. 4. Projekto tekstas redaguotinas, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles: tikslintina 1 straipsnyje dėstomų pakeitimų esmė (juo siūloma keisti ne visą 10 straipsnį, o tik šio straipsnio 1 dalį); keičiamo įstatymo 10 straipsnio numeris ir pavadinimas brauktini kaip pertekliniai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisės departamento skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostata, pagal kurią „Kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami tol, kol asmuo eina pareigas ir penkis metus po to, kai jis nustojo eiti šias pareigas“.
Pagal šį projekto 1 straipsniu teikiamą siūlymą galėtų būti viešinami ne tik atitinkamas pareigas einančių asmenų deklaracijų duomenys, bet ir atitinkamo statuso nebeturinčių asmenų duomenys, o imperatyvi nuostatos formuluotė sudaro prielaidų manyti, kad toks asmuo negalėtų pasinaudoti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta teise kreiptis su prašymu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad deklaracijos viešas skelbimas komisijos interneto svetainėje būtų nutrauktas. Mūsų nuomone, tokia situacija, visų pirma, neatitiktų projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintos šio įstatymo paskirties - suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaracijų turinį sudaro asmens duomenys, todėl įvertintinas projektu teikiamo siūlymo santykis su vienu teisėkūros principų - pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Kaip jau buvo minėta, privačių interesų deklaracijoje yra pateikiami asmens duomenys.
Pažymėtina, kad asmens duomenys yra sudėtinė žmogaus privataus gyvenimo dalis ir jų atskleidimas gali pažeisti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir gali turėti įtakos jo saugumui, t. y. tokių duomenų atskleidimas gali kelti pavojų asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinėje justicijoje konstatuota, kad Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kyla abejonių dėl aptariamos projekto nuostatos atitikties Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms. Pritarti Siūlymai, visų pirma, neatitiktų projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintos šio įstatymo paskirties - suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
Pagal teikiamą siūlymą turėtų būti viešinami ne tik atitinkamas pareigas einančių asmenų deklaracijų duomenys, bet ir atitinkamo statuso nebeturinčių asmenų duomenys, o imperatyvi nuostatos formuluotė sudaro prielaidų manyti, kad toks asmuo negalėtų pasinaudoti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta teise kreiptis su prašymu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad deklaracijos viešas skelbimas komisijos interneto svetainėje būtų nutrauktas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad „<...> Valstybės politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami neribotą laiką <...>“ (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte teikiamas siūlymas grindžiamas taip: „<...> Atsižvelgiant į tai, kad politikams ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams yra taikomi daug aukštesni skaidrumo ir viešumo standartai, taip pat siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą, siūloma politikų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų deklaracijų duomenis skelbti viešai neribotą laiką <...>“; „<....> Taip bus užtikrinta visuomenės ir žiniasklaidos teisė netrukdomai susipažinti su informacija apie valstybės politikų bei valstybės tarnautojų interesus ir jų raidą, sustiprinta korupcijos prevencija, padidintas skaidrumas ir galimybės apginti viešąjį interesą bei užtikrinta visuomenės teisė žinoti <...>“ (pastaba – aiškinamojo rašto teiginiai pateikti ne chronologine tvarka). Projekto 1 straipsniu teikiama nuostata bei jos motyvai svarstytini šiais aspektais. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad juo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Tuo tikslu valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys turi prievolę teikti privačių interesų deklaracijas, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijų duomenys yra vieši ir yra skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Pagal projekto 1 straipsniu teikiamą nuostatą būtų skelbiami ne tik aktualūs, galintys turėti įtakos priimamiems sprendimams privačių interesų deklaracijų duomenys, bet ir praradę aktualumą, neturintys įtakos sprendimų priėmimui duomenys („visų ankstesnių deklaracijų duomenys“, kaip nurodoma projekte), todėl svarstytina, ar teikiamas siūlymas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta jo paskirtimi ir atitinka teisėkūros principus - tikslingumo, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, bei proporcingumo, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinėje justicijoje yra konstatuota, jog pagal konstitucinį proporcingumo principą, kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kt. nutarimai).
Pritarti Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. spalio
principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).
ETD išvadoje pažymi ( Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad valstybės politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami neribotą laiką. O kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami tol, kol asmuo eina pareigas ir penkis metus po to, kai jis nustojo eiti šias pareigas), kad siūlomos įtvirtinti nuostatos vertintinos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) nuostatų atžvilgiu.
BDAR 39 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad „asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. <...> Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų laikomi ilgiau nei būtina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus. Vadovaudamiesi BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti „laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais <...> įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas)“.
Abejotina, ar tuo atveju, kai deklaruojantis asmuo baigia savo politinę karjerą, išeina į pensiją ar miršta, būtina ir proporcinga jo duomenis ir toliau skelbti neribotą laiką. Manytina, kad skaidrumo ir viešumo tikslus galima būtų pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 05 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomos nuostatos („Valstybės politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami neribotą laiką. Kitų asmenų, kurių deklaracijų duomenys yra vieši, aktualių deklaracijų duomenys ir visų ankstesnių deklaracijų duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje skelbiami tol, kol asmuo eina pareigas ir penkis metus po to, kai jis nustojo eiti šias pareigas.”) prieštarautų Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės ir proporcingumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už– 4, prieš – nėra, susilaikė –3. 5.
Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė