Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. LRT rengia televizijos programas pritaiko klausos ir regos neįgaliesiems negalią turintiems asmenims. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą,
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2.
turintiems asmenims pritaikytų Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – LRT) televizijos programų transliavimo laikas ilginamas nuosekliai šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta tvarka tol, kol bus pasiekta šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta minimali jų transliavimo trukmė:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 5 procentais;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip vienu procentu;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Raminta Popovienė Vytautas Kernagis Stasys Tumėnas Ona Valiukevičiūtė Ramūnas Karbauskis Robertas Šarknickas
Projekto Nr. XIIIP-2686(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. LRT rengia televizijos programas pritaiko klausos ir regos neįgaliesiems negalią turintiems asmenims. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
2Klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – LRT) televizijos programų transliavimo laikas ilginamas nuosekliai šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta tvarka tol, kol bus pasiekta šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta minimali jų transliavimo apimtis:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip 5 procentais viso transliavimo laiko;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento viso transliavimo laiko. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
įstatymo projekto
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant gerinti nacionalinio transliuotojo televizijos programų prieinamumą regos ir klausos negalią turintiems asmenims. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2010/13/ES (2010 m. kovo 10 d.) dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos) preambulėje nurodoma, kad asmenų su negalia teisė dalyvauti Sąjungos socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei būti jo dalimi yra neatsiejamai susijusi su galimybe naudotis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis. Priemonės, suteikiančios galimybę naudotis šiomis paslaugomis, turėtų apimti gestų kalbą, subtitravimą, akustinį vaizdų aprašymą[1] ir lengvai suprantamo meniu sukūrimą, bet jais neapsiriboti. Direktyvos 2010/13/ES 7 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės skatina jų jurisdikcijai priklausančius žiniasklaidos paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugos palaipsniui taptų prieinamos minėtas negalias turintiems asmenims.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktas tyrimas apie Europos Sąjungos šalių nacionalinių transliuotojų paslaugų pritaikymą klausos ir regos negalią turintiems asmenims parodė, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse konkretūs televizijos programų prieinamumą didinančių priemonių taikymo rodikliai, išreikšti televizijos programų valandomis arba procentais, įtvirtinti įstatymuose (kai kurių šalių įstatymais pavesta šiuos rodiklius nustatyti tam tikroms transliuotojų veiklos priežiūros institucijoms arba Vyriausybei). Europos Sąjungos šalyse subtitruojamų informacinio pobūdžio, meno, dokumentinių ar kultūros programų trukmė eteryje siekia 20–100 proc., o verčiamų į gestų kalbą nuo 2–20 proc. Programos su akustiniu vaizdo aprašymu, skirtu regos negalią turintiems asmenims, siekia nuo 3–20 proc. televizijos programų. Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo žmonėms su negalia reikalavimus paprastai taikomi ir nacionaliniams, ir komerciniams transliuotojams. Visgi nacionaliniams transliuotojams nustatomi griežtesni reikalavimai. Atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) misiją – tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai – įpareigojimas nacionaliniam transliuotojui tapti labiau prieinamu žmonėms su klausos ir regos negalia yra pagrįstas ir teisingas.
Šiuo metu LRT paslaugų pritaikymas klausos ir regos negalią turintiems asmenims yra nepakankamas, nes neužtikrina jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti visą juos dominantį naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį ir kitas aktualias laidas. Pagal atliktą LRT programų analizę ir pateiktus LRT duomenis, 2018 m. transliuojamų originalios produkcijos programų (televizijos programų transliacijų, kurios kartojamos) su subtitrais siekia 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus), programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims – 0 proc. Pažymėtina, kad regos negalią turintiems asmenims „pamatyti“ meninius, dokumentinius ar animacinius filmus apskritai šiuo metu yra neįmanoma, nors technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti akustinį vaizdų aprašymą ir tokiu būdu rodomus vaizdus perteikti į kalbą (norint suprasti kaip praktikoje tai veikia rekomenduojama pažiūrėti nacionalinio transliuotojo mediatekoje https://www.lrt.lt/mediateka esantį vienintelį žmonėms su regos negalia pritaikytą filmą „Gražuolė“, 1969 m. Šis filmas regos negalią turintiems asmenims pritaikytas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentų ir dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės iniciatyva ir lėšomis). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengimo poreikis aptartas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto (toliau – Komitetas) 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje.
Komiteto sprendimu buvo sudaryta darbo grupė iš Komiteto biuro, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų. Atsižvelgus į šios darbo grupės narių pastabas buvo parengtas Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rengia programas klausos ir regos neįgaliesiems. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu LRT originalios produkcijos (televizijos programų, kurios nėra kartojamos) trukmė yra tik 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus), programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims – 0 proc., Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas padės užtikrinti visų klausos ir regos neįgaliųjų poreikius, t. y. vertimas į gestų kalbą yra reikalingas kurtiesiems, subtitrai lietuvių kalba – neprigirdintiems ar apkurtusiems, televizijos programų pritaikymas regos negalią turintiems asmenims – akliesiems ir silpnaregiams. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims.
Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė turi sudaryti: 1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko; 2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko; 3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.“ Minimalią tokių programų trukmę siūloma pasiekti palaipsniui: 1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 5 procentais; 2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip vienu procentu; 3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento. Televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų televizijos programų transliavimo laiką, palaipsninis didėjimas atitinka kitų Europos Sąjungos šalių gerąją praktiką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Padidės valstybės pagalba neįgaliųjų žmonių integracijai į visuomeninį gyvenimą: valstybės lėšomis bus padidintas nacionalinio transliuotojo konkurencingumas ir patrauklumas, o tai skatins ir komercines televizijas ieškoti būdų kaip tapti patrauklesnėmis žmonių su klausos ir regos negalia auditorijai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą darbo grupės posėdžiuose dalyvavo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos specialistai. Į pateiktas argumentuotas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:, „vertimas“, „gestų kalba“, „subtitrai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Raminta Popovienė Vytautas Kernagis Stasys Tumėnas Ona Valiukevičiūtė Ramūnas Karbauskis Robertas Šarknickas [1] Akustinis vaizdo aprašymas – garsinis vaizdavimas (angl. audio description) yra priemonė, kurios pagalba papildomi vaizdo komentarai pateikiami balsu, taip sudarant galimybę regos negalią turintiems asmenims susipažinti su vaizduojamos medžiagos turiniu. Taip pat naudojama audiovizualinio vertimo sąvoka.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-04 Nr. S-2018-9274 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2686 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Kultūros komitetas
2019-02-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Kernagis, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo katedros dėstytoja Jurgita Astrauskienė, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, VšĮ
„Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ teisininkė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva,
VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinio direktoriaus patarėjas Armen Airapetian, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjas Mindaugas Kluonis, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas Darius Lukoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-171
(1-3) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose reikėtų nurodyti atskaitinį laikotarpį (para, savaitė, mėnesis), per kurį transliuojamos klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytos televizijos programos turės sudaryti tam tikrą procentą viso šio laikotarpio transliavimo laiko. Pritarti Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
2Manytume, kad projekto 2 straipsnio, numatančio įstatymo įgyvendinimą,
tikrais procentais kasmet palaipsniui turės būti ne ilginama pati transliavimo trukmė, o didinama procentinė klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų televizijos programų transliavimo apimtis lyginant su visu transliavimo laiku. Kitaip sakant, jeigu šiuo metu, pvz., iš
programos transliuojamos su lietuviškais subtitrais, 2019 m. tokių programų transliavimo apimtis turėtų didėti ne iki 2 val. 6 min. (2 val. + 5 %), o iki
Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
3Projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad „programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims,
transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento“.
Svarstytina, ar nuostatoje pagrįstai pasirinktas atskaitos taškas, t. y. programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė, kuri turėtų būti didinama rengiant programas, pritaikytas regos negalią turintiems asmenims. Pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu LRT apskritai netransliuoja programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, todėl svarstytina, ar pirmaisiais įstatymo taikymo metais įmanoma pasiekti tokias apimtis. Pritarti Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., todėl formaliai jau 2019 metų sausį reikėtų didinti programų kiekius, pritaikytus negalią turintiems asmenims. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad programų pritaikymas regėjimo negalią turintiems asmenims yra paremtas tam tikrais technologiniais sprendimais. Pastebėtina, jog LRT yra Viešųjų pirkimų įstatymo subjektas, todėl technologijų įsigijimas ir programų rengimas gali užtrukti. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlomas numatyti tikslas yra objektyviai įgyvendinamas. Pritarti Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-12-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2686 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
silpnaregių sąjunga 2018-10-25 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, norime Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą informuoti, jog norėdami atliepti teisėtus neregių lūkesčius, negalime sutikti su siūloma skyriaus „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ formuluote. Skyriaus „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 2 dalies 3 punkte teigiama, kad „programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė <...> kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento“ . Su tokia formuluote jokiu būdu negalime sutikti.
Tiek raštu, tiek žodžiu esame ne kartą išsakę lūkestį, kad programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė kiekvienais metais būtų ilginam a ne mažiau kaip 2 procentais skaičiuojant nuo kiekio programų, kurios nėra kartojamos (2019 m. pritaikom a 2 proc. programų, kurios nėra kartojamos; 2020 m. pritaikom a 4 proc. programų, kurios nėra kartojamos; 2021 m. - 6 proc., 2022 m. - 8 proc., 2023 m. - 10 proc.). N et ir tokiu atveju numatomą 10 procentų pritaikytų programų ribą pasieksim e tik per 5 metus, t.y. 2023 metais. Laikantis šiuo metu pateiktos formuluotės, numatomą 10 procentų ribą pasieksim e per 20 metų. Toks terminas diskriminuoja Lietuvos neregius ir silpnaregius. Esame pasirengę dar kartą atvykti į LRS Kultūros komiteto posėdį, išsamiai pristatyti, kas yra programų pritaikymas regėjimo neįgaliesiems, bei dar kartą pateikti šio pritaikymo įkainius. Atsižvelgti Nukėlus įstatymo įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d., programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis bus skaičiuojama nuo tokių programų apimties per mėnesį 2019 m. (2019 m. metais LRT programų tvarkaraštyje jau yra programų pritaikytų regos negalią turintiems asmenims). 2. VšĮ Žmogaus teisių balsas 2018-12-15 Susipažinę su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2686 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šis įstatymo pakeitimas yra sveikintinas, nes jis suteiks platesnes galimybes įvairią negalią turintiems asmenims gauti patikimą ir nešališką informaciją iš nacionalinio transliuotojo. Taip pat atkreipiame dėmesį į Seimo Teisės departamento išsakytas pastabas ir siekiant visiško teisinio aiškumo rekomenduojame 5 straipsnyje nustatyti ataskaitinį laikotarpį, per kurį būtų būtina transliuoti atitinkamą kiekį pritaikytos programos.
Taip pat rekomenduotina nukelti įstatymo įsigaliojimo laiką į vėlesnę datą, nes nacionalinis transliuotojas gali tinkamai nespėti pasiruošti įstatymo pakeitimo reikalavimams, o tai taip pat reikštų ir negalėjimą užtikrinti tinkamą programos pritaikymo kokybę. Atsižvelgti
nacionalinis radijas ir televizija 2018-12-19 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau — LRT), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 5 str. pakeitimo įstatymo projektą, pateikia savo paaiškinimus ir argumentus. Įstatymo projektu siūloma, kad LRT televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė sudarytų:
1) programos su lietuviškais subtitrais - ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, - ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko;
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, - ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.
Įgyvendinant minėtas nuostatas, siūloma, kad klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų televizijos programų transliavimo laikas nuosekliai didėtų tol, kol bus pasiekta ši minimali jų transliavimo trukmė:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 5 procentais;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų j gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 1 procentu;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento. Pažymėtina, kad LR Seimo Kultūros komitetui LRT š. m. liepos mėn. jau teikė savo pastabas dėl panašios formuluotės: buvo siūlomos tokios pat pritaikymo ribos, tačiau šiuo metu siūlomame projekte, gestavimo ir garsinio vaizdavimo įgyvendinimo kasmetiniai žingsniai yra pasikeitę. Dėl šios priežasties ir įvertindami tai, kad nebus įmanoma, jog šis įstatymas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d., kaip tai nurodyta šiuo metu publikuotame projekte, pateikiame atnaujintą informaciją ir paaiškinimus, grįstus 2018 m. pritaikymo neįgaliesiems įkainiais.
Siūlomu reguliavimu nustatomos konkrečios minimalios galimos subtitravimo (50 proc.), gestavimo (20 proc.) ir garsinio vaizdavimo (10 proc.) ribos. Tokį subtitravimo rodiklį (50 proc.), kasmet subtitruojamos produkcijos kiekį didindama po 5 proc., LRT pasiektų 2027 metais. Tais metais iš LRT biudžeto subtitravimui, preliminariais skaičiavimais, reikės skirti 991 250 EUR. Didinant gestuojamos produkcijos kiekį po 1 proc., 20 proc. gestavimo ribą LRT pasiektų 2033 metais. Tais metais iš LRT biudžeto šiems tikslams, preliminariais skaičiavimais, reikės išleisti 234 000 EUR. O garsinio vaizdavimo siūlomą 10 proc. ribą, didindama kasmet tokios produkcijos kiekį po 0,5 proc., LRT pasiektų 2038 m., ir tuomet, preliminariais skaičiavimais, LRT tai kainuotų 321 750 EUR. Atitinkamą lentelę pridedame prie šio rašto. Taigi, pasiekus visų trijų kategorijų maksimalius įstatymo projekte numatytus rodiklius, LRT išlaidos siektų per 1,5 mln. EUR. Kaip esame minėję, LRT reikmėms skiriamų metinių asignavimų suma LR valstybės biudžete, remiantis LRT įstatymo 15 str., yra nepastovi. Ją kasmet sudaro užpraėjusių metų faktiškai gautos 1,5 proc. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos nuo gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) bei 1,3 proc. akcizo pajamų. Nuo 2015 m., kai įsigaliojo naujasis LRT finansavimo modelis, LRT metinių asignavimų suma siekė 29 965
asignavimų suma. LRT, planuodama biudžetą, privalo įvertinti, kad asignavimų sumos gali mažėti ir iki 2015 m. numatyto lygio, t. y. mažiausios įstatymo leistinos ribos.
Vadinasi, LRT pajamoms sumažėjus iki minimalios leistinos ribos, siūlomos subtitravimo, gestavimo ir garsinio vaizdavimo sąnaudos sudarytų per 5,1 proc. LRT 2015 m. biudžeto. Minėtus rodiklius skaičiuojant net ir pagal LRT 2019 m. biudžetą (kurį sudarys 41 649 tūkst. EUR), LRT sąnaudos šiems tikslams sudarytų 3,7 proc. LRT biudžeto. Tai, be kita ko, gerokai viršytų Europos transliuotojų sąjungos narių - visuomeninių transliuotojų - skiriamų lėšų vidurkį, kuris yra 0,44 proc. (2016 m. duomenimis). Žvelgiant į tarptautinę praktiką, tokie įpareigojimai paprastai taikomi ir visuomeniniams, ir komerciniams transliuotojams. Visuomeniniams transliuotojams dažniausiai nustatomi griežtesni reikalavimai. Griežtesni taikomi Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėse, ne tokie griežti –būdingi Vidurio Europos šalims. Šie duomenys yra nurodyti LR Seimo kanceliarijos parengtoje Europos visuomeninių transliuotojų apžvalgoje, kuria naudojosi Seimo Kultūros komiteto įkurta darbo grupė. Atsižvelgdama į minėtą tarptautinę praktiką, LRT siūlytų televizijos programų pritaikymo neįgaliesiems problemas spręsti kompleksiškai, t. y. inicijuoti LR visuomenės informavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus, siekiant, kad tokios programos būtų taikomos (kad ir mažesnėmis apimtimis) ir komerciniams transliuotojams, tai prisidėtų prie neįgaliųjų informacinio integravimo, gerokai sumažintų esamą neįgaliųjų asmenų informacinį atotrūkį.Esant šiuo metu galiojančiam reguliavimui, LRT savo iniciatyva didina LRT televizijos programų apimčių pritaikymą neįgaliesiems. Remdamasi išdėstytais argumentais, LRT siūlytų tokią formuluotę, kurį būtų susieta su LRT biudžeto galimu svyravimu ir kad LRT produkcijos pritaikymo neįgaliesiems sąnaudos neviršytų 1,9 proc.
LRT 2015 m. biudžeto, o tai daugiau negu 1 proc. viršytų vidutinius Europos transliuotojų sąjungos rodiklius. Tokio pasiūlymo įgyvendinimas leistų LRT subtitruoti 20 proc. programų, kurios nebūtų kartojamos (tai sudarytų apie 1 300 val. per metus), 10 proc. nekartojamų programų su vertimu į gestų kalbą (tai sudarytų apie 650 val. per metus) ir 2 proc. nekartojamų pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, tai sudarytų apie 130 val. per metus (lentelę pridedame). Tokius rodiklius LRT pajėgtų pasiekti per trejus metus nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. šie rodikliai būtų įgyvendinti 2021 m. gruodžio mėn. Be to, LRT privalėtų laikytis šių minimalių įsipareigojimų, nepriklausomai nuo LRT galimų kasmetinių skiriamų biudžeto lėšų svyravimų. Apibendrindami tai, kas pateikta, norėtume dar kartą patikinti, kad LRT nesiekia atidėti ar kitaip atitolinti informacinį prieinamumą neįgaliesiems - siekiame suderinti televizijos programų pritaikymo neįgaliesiems ribas ir LRT biudžeto tinkamą planavimą, numatant ir jo mažėjimą iki minimalaus leistino lygio, tuo pat metu stabiliai išlaikant minimalią leistiną pritaikymo neįgaliesiems ribą. Atsižvelgdami į tai, siūlome tokią LRT įstatymo 5 str. 9 d. formuluotę:
„9. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos
negalią turintiems asmenims.
Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais - ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, - ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko;
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, - ne mažiau kaip 2 procentai viso transliavimo laiko. Šioje dalyje nurodytų televizijos programų su lietuviškais subtitrais, verčiamų į gestų kalbą ir pritaikytų regos negalią turintiems asmenims trukmė kiekvienais metais turi būti proporcingai didinama, priklausomai nuo LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų lėšų didėjimo. Mažėjant LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų lėšų dydžiui, tokių programų trukmė gali būti mažinama, tačiau negali būti mažesnė kaip 1,9 proc. nuo LRT 2015 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų lėšų dydžio.“ Šio projekto įsigaliojimą siūlytume nuo 2022 m. sausio 1 d. Nepritarti Siūloma nepritarti nes:
į tai, kad klausos ir regos negalią turinčių asmenų lūkesčiai yra turėti didesnę jiems pritaikytų programų procentinę apimtį, projektu siūlomi procentai yra kompromisiniai tarp to, ko tikisi klausos ir regos negalią turintys asmenys ir to, ką siūlo LRT;
siūlomo laipsniško programų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems asmenims, didėjimo formuluotė atitinka Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (ES) 2018/1808 7 straipsnyje numatytus reikalavimus, jog valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos turi užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų paslaugos būtų nuolat ir palaipsniui labiau prieinamos neįgaliesiems.
Be to, valstybės narės turės ne vėliau kaip iki 2022-12-19 ir vėliau kas trejus metus teikti Europos Komisijai įgyvendinimo ataskaitas, kaip laikomasi šių reikalavimų. 3) Pritaikytų programų apimties formuluotė yra išsamiai aptarta ir išdiskutuota darbo grupėje, rengusioje projektą Nr. XIIIP-2686. 4. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 2019-02-11 Susipažinę su LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą teikė seimo nariai R. Popovienė, V. Kernagis, S. Tumėnas, O. Valiukevičiūtė, R. Karbauskis, R. Šarknickas), informuojame, jog norėdami atliepti teisėtus Lietuvos neregių ir silpnaregių lūkesčius (2018 m. Higienos instituto duomenimis, sunkiomis akių ligomis serga per 160 tūkst. Lietuvos gyventojų), negalime sutikti su siūloma skirsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ formuluote. Minėto skirsnio 2 d. 3 p. teigiama, kad „programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme, kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento“. Su tokia formuluote negalime sutikti.
Nesuprantama, kodėl (kaip teisingai pastebėta LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje) atskaitos tašku pasirinkta vertimo į gestų kalbą trukmė. Esame išsakę lūkestį, kad programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė kiekvienais metais būtų ilginama ne mažiau kaip
metus. Pagal šiuo metu pateiktą formuluotę, numatomą 10 proc. ribą pasieksime per 20 metų. Toks požiūris diskriminuoja Lietuvos neregius ir silpnaregius. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga dar 2005 m. kreipėsi į LRT vadovybę, supažindindama su garsinio vaizdavimo idėja ir tarptautine praktika. Suprantame, kad prieš 14 metų nebuvo techninių galimybių teikti tokią paslaugą, bet neaišku, kodėl su šios dienos techninėmis galimybėmis Lietuvos regos negalią turintiems žmonėms siūloma kiekvienais metais transliavimo trukmę didinti tik 0,5 procento ir laukti 20 metų. 2018 m. transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais buvo 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus), su garsiniu vaizdavimu neregiams – 0 proc. (0 val. per metus). Todėl numatomi spartesni subtitravimo ir gestų vertimo augimo tempai (pvz., programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip 5 procentais), savotiškai „išskiria“ klausos negalią turinčių asmenų grupę, diskriminuojant neįgaliųjų grupę, kuri visai neturi pritaikytų LRT programų. Kreipiamės į Jus, prašydami palaikyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos siekį LR Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įrašyti formuluotę:
„Programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė
kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 2 procentais, skaičiuojant nuo originalios produkcijos valandų skaičiaus per metus“ .
Esame pasirengę išsamiai ir su vaizdine medžiaga pristatyti, kas yra garsinis vaizdavimas (programų pritaikymas regėjimo neįgaliesiems). Atsižvelgti
1) Nukėlus įstatymo įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d., programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis bus skaičiuojama nuo tokių programų apimties per mėnesį 2019 m. (2019 m. metais LRT programų tvarkaraštyje jau yra programų pritaikytų regos negalią turintiems asmenims). 2) 2 straipsnio 3 dalies formuluotė patikslinta pagal Teisės departamento 3 pastabą. 5. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių miesto ir rajono filialas 2019-02-13 Mes, Šiaulių (tiek narių)…., . kreipiamės į Jus, prašydami padėti LR radijo ir televizijos paslaugas padaryti labiau prieinamąs regėjimo neįgaliesiems. Aklųjų ir silpnaregių tarpe jau seniai kalbama apie tai, kaip būtų gerai, jei neregys, sėdėdamas prieš televizoriaus ekraną, galėtų “pamatyti”, kas vyksta ekrane. Apie tai buvo svajojama dar tuomet, kai tokioms svajonėms nebuvo nei teisinio pagrindo, nei techninių galimybių. Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, atsirado ir pretekstas pareikalauti iš valstybės galimybės neregiams lygiaverčiai su visais Lietuvos piliečiais dalyvauti kultūriniame šalies gyvenime. Nors minėta konvencija kalba apie tai, kad neįgalieji privalo turėti galimybę prieinamomis formomis (neregių atveju tai būtų garsinis vaizdavimas) žiūrėti televizijos programas, o techninės galimybės tai padaryti leidžia, progresas šioje srityje yra labai menkas, beveik nejaučiamas. Šių metų sausio 20 dieną LRT eteryje pasirodęs pirmas neregiams pritaikytas televizijos serialas – “Laisvės kaina.
Disidentai” sulaukė milžiniško atgarsio regėjimo negalią turinčių žmonių tarpe. Būtent šis filmas leido įgyvendinti svajonę “ pamatyti” tai, kas iki šiol buvo nematoma. Labai tikime, kad tokių TV filmų ar laidų, turinčių garsinį vaizdavimą kiekvienais metais sulauksime vis daugiau ir daugiau. Deja, liūdina žinia, kad numatomame LR Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos įstatyme planuojama kiekvienais metais didinti paslaugas neregiams tik 0,5 procento. Tikrai nenorime su tuo sutikti ir labai prašome paslaugas neregiams kiekvienais metais didinti bent 5 procentais. Labai tikime, kad suprasite mūsų norus lygiaverčiai su reginčiais draugais ir bičiuliais mėgautis LR televizijos filmais ir laidomis. Atsižvelgti Nukėlus įstatymo įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d., programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis bus skaičiuojama nuo tokių programų apimties per mėnesį 2019 m. (2019 m. metais LRT programų tvarkaraštyje jau yra programų pritaikytų regos negalią turintiems asmenims). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2019-02-12 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2686 (toliau – Įstatymo projektas), pažymi, kad Įstatymo projektui pritaria. Tačiau norime atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto Įstatymo projekto įgyvendinimo termino pagrįstumą. Svarbu paminėti, jog 2018 metais nebuvo regos negalią turintiems asmenims pritaikytų (su garsiniu vaizdavimu) Lietuvos televizijos programų.
Darytina išvada, jog vykdant Įstatymo projekto
turintiems asmenims, transliavimo trukmės kasmetinį didinimą 0,5 procento, Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytas tikslas bus pasiektas tik per 20 metų. Tarnybos nuomone toks Įstatymo projekto įgyvendinimo terminas yra nepagrįstai ilgas, todėl siūlome apsvarstyti galimybę metinę programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmę didinti didesne apimtimi. Atsižvelgti Nukėlus įstatymo įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d., programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis bus skaičiuojama nuo tokių programų apimties per mėnesį 2019 m. (2019 m. metais LRT programų tvarkaraštyje jau yra programų pritaikytų regos negalią turintiems asmenims). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Neįgaliųjų teisių komisija 2019-02-05 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2686 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2686(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-02-131 Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. LRT rengia televizijos programas pritaiko
klausos ir regos neįgaliesiems negalią turintiems asmenims. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.“
2019-02-132 Pasiūlymas:
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
negalią turintiems asmenims pritaikytų Lietuvos radijo ir televizijos (toliau
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip 5 procentais viso transliavimo laiko;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento viso transliavimo laiko. Pritarti
pritarta. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Popovienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė