paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Tai nauja pataisyta Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) redakcija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadas. Gausiai tautinių mažumų apgyvendintas Pietryčių Lietuvos regionas apima Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Siekiant mažinti šių ir gretimų rajonų socialinius ir ekonominius skirtumus bei sparčiau juos integruoti į Lietuvos valstybės gyvenimą, buvo parengta speciali Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996–2003 m. programa.[1] Tačiau vėliau, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), centrinė valdžia pietryčių Lietuvai skyrė vis mažiau išskirtinio dėmesio, manant, kad šiam specifiniam regionui pavyks pritraukti ES finansinės paramos lėšų ir jas tikslingai bei efektyviai panaudoti. Nepaisant to, kad bendrai Vilniaus apskritis tapo ekonomiškai stipriausiu šalies regionu, jokiame kitame regione neišryškėjo tokie dideli vidiniai išsivystymo netolygumai. Pietryčių Lietuvos rajonai smarkiai atsiliko nuo apskrities centro
pakanka Regioninės plėtros įstatymo, Viliaus regiono plėtros plano, Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos ir Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programos, tačiau statistika aiškiai rodo, jog esamos priemonės neužtikrina Pietryčių Lietuvos regiono stabilaus augimo, nes situacija eilę metų nesikeičia, o teigiami poslinkiai didžiąja dalimi susiję su bendra gerėjančia ekonomine situacija šalyje.
Nors pagal pasaulines ir ES šalių narių tendencijas pietryčių Lietuvos regionas turėtų būti labiausiai tolygiai ekonomiškai išvystytas dėl prie jo esančios valstybės sostinės kaip ekonominio centro, tačiau susiklostė priešinga situacija – kai kurie rajonai pagal daugelį socialinių ir ekonominių bei kriminogeninių rodiklių atsilieka ne tik nuo gretimų ar prie kitų didmiesčių esančių rajonų, bet konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje padėtyje visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, nežiūrint to, kad Vilniaus apskričiai tenka daugiausiai į Lietuvą ateinančių tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI), 2015 m. duomenimis, TUI vienam gyventojui Vilniaus rajone buvo daugiau nei 2 kartus mažesnės už šalies vidurkį (4675 Eur/gyv.), ir siekė atitinkamai
skaičių, tai yra vieni prasčiausių rezultatų Lietuvoje. TUI trūkumas reiškia mažą ir neaugantį darbo vietų skaičių, mažas galimybes vietos gyventojams. 2015 m. nedarbo lygis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose siekė atitinkamai 9,9 ir 11,1 proc. ir viršijo Lietuvos vidurkį (8,7 proc.). Tuo tarpu nedarbas Kauno ar Klaipėdos rajonuose visada yra mažesnis už šalies vidurkį. Verslumo lygis pietryčių Lietuvoje skirtingas. 2016 m. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų Vilniaus rajone yra daugiau nei trečdaliu mažesnis už šalies vidurkį (34,3 vnt.) – 25 ūkio subjektų 1000 gyventojų.
Tačiau toks atotrūkis nėra mažas, lyginant su kitų šalies didžiųjų miestų rajonais. Pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos rajonuose veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, yra atitinkamai 22,5 ir 16,3 proc. mažesnis už Lietuvos vidurkį. Be to, reikia turėti omeny, kad Kauno ir Klaipėdos apskričių verslumo lygiai yra artimi šalies vidurkiui, tuo tarpu Vilniaus apskrities – 50,4 vnt. Tuo tarpu verslumo lygis yra Šalčininkų rajone
Nors darbo užmokestis Vilniaus rajone daugmaž panašus, kaip Kauno ar Klaipėdos rajonuose, tačiau šiuo požiūriu išsiskiria Šalčininkų rajonas, kurio gyventojai uždirbo mažiausiai visoje Lietuvoje –čia vidutinis bruto darbo užmokestis 2015 m. tesiekė 510,3 Eur., kai šalies vidurkis buvo 726,4 eurai. Taip pat pastarajame rajone socialinės pašalpų gavėjų skaičius vienas didesnių Lietuvoje – 2015 m. duomenimis, 8,1 proc., kai šalies vidurkis – 3,8 proc.[3] Nusikalstamumas Vilniaus rajone mažėja, tačiau Šalčininkų rajone kriminogeninė situacija išlieka viena prasčiausių Lietuvoje (2015 m. atitinkamai 2088,9 nusikalstamos veikos 100 tūkst. gyventojų Vilniaus rajone, 3178,5 – Šalčininkų rajone ir 2492,2 – visoje Lietuvoje).[4] Vilniaus rajono gyventojų dalyvavimas kultūriniuose renginiuose yra maždaug dvigubai mažesnis nei Kauno, Klaipėdos ar net 3 kartus mažesnis nei Švenčionių rajonuose, kuriuose ir gyventojų, ir kultūros centrų yra mažiau nei Vilniaus rajone. Kultūros centrų dalyvių skaičius 1000 gyventojų 2015 m. Vilniaus rajone siekė tik 11,5 asm. Tai prasčiausi rezultatai regione. Meno mėgėjų kolektyvų skaičius Vilniaus rajone taip pat mažesnis nei minėtuose trijuose rajonuose.
Šalčininkų rajonas taip pat yra vienas paskutiniųjų Vilniaus apskrityje – kultūros centrų dalyvių skaičių 1000 gyventojų siekė atitinkamai 17,2 asm. Viena to priežasčių – tinkamos kultūros infrastruktūros trūkumas.[5] Tokia socialinė ir ekonominė situacija tik šiame Lietuvos regione susiduria ir sąveikauja su nevienalyte Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojų tautine sudėtimi. Etninė įvairovė vienareikšmiškai yra istorinis ir kultūrinis turtas, tačiau atsilikusiuose regionuose tampa prielaida nesutarimams. Nors Vilniaus ir Šalčininkų rajonai nėra vienintelis ekonomiškai silpnas regionas šalyje, tačiau tarp visų silpniausių regionų išsiskiria tuo, jog socioekonominė būklė čia tampa svarbiu veiksniu, formuojančiu regione gyvenančių asmenų požiūrį į kitas tautybes. Visoje Lietuvoje lenkai, rusai ir baltarusiai sudaro atitinkamai 6,6, 5,8 ir 1,2 proc. gyventojų, tuo tarpu atitinkami rodikliai Vilniaus rajone yra 52,1, 8 ir 4,2 proc., Šalčininkų rajone – 77,8, 5,4 ir 3,4 proc. Lietuviai šiuose rajonuose sudaro tik 32,5 (Vilniaus r.) ir 10,8 proc. (Šalčininkų r.). Esant tokiai etninei įvairovei regione įtampos tarp gyventojų rizika išauga, kai tokios gyventojų sudėties regionas išsiskiria ir prasčiausiais ekonominiais rodikliais. Palyginimui, kiti ekonomiškai silpniausi administraciniai rajonai, pavyzdžiui, Šilalės ar Jurbarko, yra itin tautiškai homogeniški – atitinkamai 99,12 ir 98,3 proc. lietuvių. Būtent tokie keli sąveikaujantys aspektai rodo išskirtinę šio regiono padėtį šiandienos Lietuvoje. Todėl norint išvengti neigiamų šalutinių pasekmių socialinei situacijai etniškai nevienalyčiame regione, būtina taikyti papildomus ekonominius ir socialinius regiono plėtros instrumentus.
Be to, pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos II skirsnio 4 straipsnio 2 dalį, „šalys įsipareigoja prireikus imtis reikiamų priemonių visapusiškai ir veiksmingai lygybei tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių asmenų skatinti visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Šiuo požiūriu jos deramai atsižvelgia į konkrečias tautinėms mažumoms priklausančių asmenų sąlygas“. 2015 m. pradžioje Vyriausybė patvirtino priemones, skirtas mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tautinių mažumų gausiai gyvenamose regionuose. Tai apima Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų bei Visagino miesto savivaldybes. Šiose priemonėse, kurios bus įgyvendinamos 2015–2020 m., yra numatytos konkrečios valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų sumos švietimo įstaigų, kultūros centrų renovacijai, viešųjų erdvių sutvarkymui, viešųjų paslaugų, inžinerinės ir bendruomeninės infrastruktūros plėtrai, bendruomenių veiklai. Taip pat pateiktiems projektams numatyta taikyti prioritetinius atrankos kriterijus. Tai turėtų padidinti rajonų patrauklumą investicijoms ir padidinti užimtumą, tačiau rezultatai bus matomi tik ilgesnėje perspektyvoje. Kita vertus, tai vienkartinis dalykas. Šiems rajonams reikia nuolatinio centrinės valdžios dėmesio. Šioje vietoje taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, jog ruošiantis deryboms dėl naujos 2021–2027 m. ES finansinės perspektyvos, sausį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl dviejų statistinių Lietuvos regionų – Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos – sudarymo.[6] Tokio sprendimo tikslas – išsaugoti galimų ES paramos lėšų mastus po 2020-ųjų. Kadangi šalies išsivystymo lygis pagal BVP vienam gyventojui tuo metu jau bus viršijęs 75 proc.
ES vidurkio, to nepadarius, europinė parama gali sumažėti iki
kategorijai. Išskaidžius Lietuvą į du statistinius regionus, Vyriausybė įgautų derybinį svertą dėl atskiro ES paramos paketo, ir mažiaus išsivysčiusios likusios Lietuvos regionas, išskyrus Vilniaus apskritį, galėtų gauti didesnę paramą. Tuo tarpu turtingesniam sostinės regionui ES parama mažėtų. Tačiau žvelgiant giliau, pačiame sostinės regione, susidedančiame iš Vilniaus apskrities, kaip minėta, yra atsilikimai pietryčių Lietuvoje. Todėl šio Vyriausybės nutarimo pasėkoje, ir turint omeny tai, kad ES parama pietryčių Lietuvai gali sumažėti, grįžimas prie specialių instrumentų šio regiono vystymui įgauna dar didesnę svarbą. Tai reiškia, kad reikės daugiau nuosavų resursų pietryčių Lietuvos išsivystymo netolygumams mažinti. Pietryčių Lietuva – taip pat geopolitiškai jautrus regionas. Tad tokie specialūs šio regiono vystymo instrumentai yra svarbūs dabar, pasikeitusios geopolitinės situacijos ir Rusijos vykdomo informacinio karo, į kurį yra įtrauktos Rusijai palankios žiniasklaidos priemonės, kontekste.[7] Skleisdama propagandą ir dezinformaciją Rusija siekia išprovokuoti diskusijas jautriais klausimais, diskredituoti Lietuvos valstybę, supriešinti dalį visuomenės su nacionaliniais interesais, kurie nėra naudingi Rusijai, skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe, jos naryste Europos Sąjungoje ir NATO. Ir pirmiausia tai yra nukreipta į su socialiniais ir ekonominiais sunkumais susiduriančias tautinių mažumų grupes ir dėl to yra labiau paveikiamos. Akivaizdu, kad neskiriant papildomai dėmesio šiam regionui, šią nišą lengvai gali užimti valstybei priešiškos jėgos.
Situaciją iliustruoja praėjusių metų pradžioje paskelbta apklausa, kuri parodė, jog Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos apie įvykius Ukrainoje daugiausiai sužino iš rusiškų televizijos kanalų. Atitinkamai tautinių bendrijų atstovai dėl konflikto Rytų Ukrainoje buvo labiau linkę kaltinti Vakarus ar pačią Ukrainą, o ne Rusiją – kitaip nei tie, kurie apie įvykius pirmiausia sužino iš lietuviškų informacinių šaltinių. Į klausimą, kas kaltas dėl konflikto Ukrainoje, Kijevo kaltę nurodė 26 proc. tautinių mažumų atstovų, Rusijos kaltę – 16 proc., Donecko ir Luhansko separatistų kaltę – 6 proc., Vakarų kaltę – 23 proc. Lietuviai Ukrainos konflikte dažniausiai kaltino Rusiją (55 proc.), 10 proc. kaltino Ukrainą, 18 proc. – separatistus, 7 proc. – Vakarus.[8] Todėl atsižvelgiant į visa tai ir remiantis geriausiais pavyzdžiais yra parengtas Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas (toliau
Tarybą, sutelkiančią bendradarbiavimui centrinės bei vietos valdžios ir vietos bendruomenių atstovus; numatyti tikslines finansavimo sritis – kultūros, švietimo, bendruomeninio gyvenimo, užimtumo, infrastruktūros ir verslo plėtrą; užtikrinti sąlygas tikslingam fondo lėšų panaudojimui. Toks remiamų veiklos sričių sąrašas yra pakankamai išsamus ir platus, kad aprėptų visuose valstybės planavimo dokumentuose nustatytus atitinkamo laikotarpio prioritetus, tikslus ir uždavinius.
Todėl Įstatymo projekte numatytos tikslinės finansavimo sritys nepaneigia programinio valstybės biudžeto sudarymo principą ir neriboja Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Pažymėtina, kad priėmus šį Įstatymo projektą nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas kitų Lietuvos regionų atžvilgiu. Konstitucinis Teismas, plėtodamas lygiateisiškumo principą, yra ne kartą pastebėjęs, jog konstitucinis lygiateisiškumo principas nepaneigia to, jog įstatymais gali būti numatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas. Žvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pastebėtina tai, jog Įstatymo projekto nuostatose numatomas teisinis reguliavimas nelaikytinas diskriminacinėmis nuostatomis, kadangi siekiama pozityvių visuomeniškai reikšmingų pokyčių (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Kitų šalių praktikoje taip pat netrūksta išskirtinio dėmesio ir finansinės paramos ekonomiškai ar kitaip silpniausiems šalių regionams pavyzdžių. Europos Sąjungoje regionų vystymo politika vykdoma tiek bendresnio pobūdžio įstatymais, numatančiais paramą tikslinėms teritorijoms, priklausomai nuo jų raidos scenarijų (Italijoje 2002 m. įkurtas Neišsivysčiusių sričių fondas regioninei plėtros politikai nepakankamai išsivysčiusiose šalies srityse finansuoti), tiek konkrečiai įvardytų regionų vystymui reglamentuoti skirti teisės aktai, kaip, pavyzdžiui, 2009 m.
Slovėnijoje priimtas specialus įstatymas, skatinantis labiausiai atsilikusio Pomurjės regiono plėtrą. Įstatyme be kita ko pabrėžta, jog įgyvendinant plėtros paramos priemones turi būti atsižvelgiama į etniniu požiūriu mišrių regiono teritorijų specialius poreikius. Kitas pavyzdys – 1997 m. Estijos pradėta vykdyti Ida-Virumaa regiono plėtros politika yra dar vienas išskirtinio dėmesio etniškai mišrių regionų socialinių ir ekonominių problemų sprendimui pavyzdys. Etninės gyventojų sudėties specifika neretai yra išskirtinį atsilikusio regiono finansavimą pagrindžiantis veiksnys. Būtent tokio pobūdžio yra ir Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymas, derinantis dėmesį dėl ekonominio atsilikimo ir etninės įvairovės sąveikos kylančioms problemoms. ES kontekste toks įstatymas nėra išimtis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu šalies regionų, įsakinat Pietryčių Lietuvą, problemos sprendžiamos vadovaujantis galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis.
Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų: įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose ES finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje nurodytas priemones; yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones; įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones; regiono plėtros tarybos sprendimu yra pripažinti regioninės svarbos projektais. Tam, kad projektai galėtų būtų finansuojami, jie turi būti pagrįsti valstybės planavimo dokumentu – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, jeigu numatoma naudoti ES finansinę paramą – 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr.
C(2014)6397, taip pat regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir (arba) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) vystymo programa. Taip pat Vilniaus regionui aktualios problemos sprendžiamos pagal Vilniaus regiono plėtros planą ir Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, skirtą Vilniaus regione išskirtoms tikslinėms teritorijoms (Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tikslinės teritorijos yra Šalčininkai, Nemenčinė, Maišiagala, Juodšiliai, Baltoji Vokė, Eišiškės) vystyti, o 2007–2013 metų finansinio laikotarpio ES finansinė parama ir valstybės biudžeto asignavimai Šalčininkų rajono savivaldybei skirti pagal Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programą. Tačiau, kaip minėta, reali situacija rodo, kad Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas tam, kad efektyviai būtų sprendžiamos Pietryčių Lietuvos regiono ekonominės, socialinės, kultūros ir kt. problemas. Be to, išskaidžius Lietuvą į du statistinius regionus, po 2020-ųjų ES finansinė parama sostinės regionui, o tai reiškia ir Pietryčių Lietuvai, gali gerokai sumažėti. Tuo tarpu 2015 m. pradžioje Vyriausybės patvirtino priemonės, skirtas mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tautinių mažumų gausiai gyvenamose regionuose, neužtikrina nuolatinio centrinės valdžios dėmesio Pietryčių Lietuvos regionui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Priėmus Įstatymą bus sukurtas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas.
Jo lėšos bus naudojamos projektinių veiklų, kuriomis siekiama spręsti regiono socialines ir ekonomines problemas, rėmimui. Tai pagerins šio daugiataučio regiono vystymąsi ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje srityse, stiprins infrastruktūrą ir bendruomeninius ryšius. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Kaip minėta, Šalčininkų rajone nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2015 m. buvo vienas didžiausių šalyje ir siekė 3178,5, kai tuo tarpu šalies vidurkis 2492,2. Šie skaičiai aiškiai rodo, jog rajone egzistuoja viešojo saugumo problema. Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai tiek Šalčininkų, tiek Vilniaus rajone turės teigiamą, preventyvų poveikį. Nors fondas nėra tikslingai orientuotas į kovą su nusikalstamumu, tačiau skatindamas jaunimo užimtumą, švietimą, bendruomenines veiklas, kultūrinius ir sporto renginius šis įstatymas turėtų šalinti prielaidas atsirasti daugeliui nusikalstamų veikų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, nes vienas iš svarbiausių fondo tikslų – pagerinti Pietryčių Lietuvos regiono socialinę infrastruktūrą, o tai didins regiono patrauklumą investicijoms. Naujų investicijų pritraukimas ilgainiui leistų sukurti naujas darbo vietas ir spręsti nedarbo problemą, kuri šiame regione išlieka viena didžiausių. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įgyvendinant šį Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymą bus reikalingi biudžeto asignavimai, kuriuos tvirtins ir skirs Vyriausybė. Tačiau šio įstatymo įgyvendinimas 2016 ir 2017 metų biudžetų pajamoms įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pietryčių Lietuvos regionas“, „tautinės mažumos“, „plėtros fondas“, „finansavimas“, „socialinė ir ekonominė situacija“, „projektai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis Jurgis Razma Mantas Adomėnas Rimantas Jonas Dagys Rokas Žilinskas Andrius Kubilius Simonas Gentvilas Gintaras Steponavičius Aušrinė Armonaitė Rimas Andrikis Juozas Imbrasas Vytautas Juozapaitis Tadas Langaitis Irena Degutienė Monika Navickienė Žygimantas Pavilionis Emanuelis Zingeris Virginijus Sinkevičius Paulius Saudargas [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 882 „Dėl Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996-2003 metų programos“ (Žin., 1996, Nr. 73-1758). [2] Lietuvos statistikos departamentas, Veikiantys ūkio subjektai, <http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=62026300-429b-41af-9712-3070f6ad8868> [Žiūrėta 2016-11-24]. [3] Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2015 metais (pagal savivaldybes), <http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/soc-parama-seimoms-vaikams/statistika-5568.html> [Žiūrėta 2016-11-24]. [4] Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nusikalstamumas pagal savivaldybes, < <http://www.ird.lt/nusikalstamumas-pagal-savivaldybes/?metai=2015&menuo=9&rt=1&oldYear=2015&id=198&idStat=11®ionas=0&id3=1#> [Žiūrėta 2016-11-24]. [5] Lietuvos statistikos departamentas, Kultūra, spauda, sportas, <http://osp.stat.gov.lt/rodikliai10> [Žiūrėta 2016-11-24]. [6] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 6 d. nutarimas Nr.
regiono sudarymo“. [7] Valstybės saugumo departamentas, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, 2015, p. 9–12, 15, <http://www.vsd.lt/files/documents/635633000992101250.pdf> [Žiūrėta 2016-11-24]. [8] BNS, „Apklausa: Lietuvos tautinės mažumos apie įvykius Ukrainoje sužino iš Rusijos“, „LRT.lt“, 2016-11-24, <http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/88819> [Žiūrėta 2016-11-24].
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Tai nauja pataisyta Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos plėtros fondo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) redakcija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadas. Gausiai tautinių mažumų apgyvendintas Pietryčių Lietuvos regionas apima Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Siekiant mažinti šių ir gretimų rajonų socialinius ir ekonominius skirtumus bei sparčiau juos integruoti į Lietuvos valstybės gyvenimą, buvo parengta speciali Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996–2003 m. programa.[1] Tačiau vėliau, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES), centrinė valdžia pietryčių Lietuvai skyrė vis mažiau išskirtinio dėmesio, manant, kad šiam specifiniam regionui pavyks pritraukti ES finansinės paramos lėšų ir jas tikslingai bei efektyviai panaudoti. Nepaisant to, kad bendrai Vilniaus apskritis tapo ekonomiškai stipriausiu šalies regionu, jokiame kitame regione neišryškėjo tokie dideli vidiniai išsivystymo netolygumai. Pietryčių Lietuvos rajonai smarkiai atsiliko nuo apskrities centro
pakanka Regioninės plėtros įstatymo, Viliaus regiono plėtros plano, Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos ir Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programos, tačiau statistika aiškiai rodo, jog esamos priemonės neužtikrina Pietryčių Lietuvos regiono stabilaus augimo, nes situacija eilę metų nesikeičia, o teigiami poslinkiai didžiąja dalimi susiję su bendra gerėjančia ekonomine situacija šalyje.
Nors pagal pasaulines ir ES šalių narių tendencijas pietryčių Lietuvos regionas turėtų būti labiausiai tolygiai ekonomiškai išvystytas dėl prie jo esančios valstybės sostinės kaip ekonominio centro, tačiau susiklostė priešinga situacija – kai kurie rajonai pagal daugelį socialinių ir ekonominių bei kriminogeninių rodiklių atsilieka ne tik nuo gretimų ar prie kitų didmiesčių esančių rajonų, bet konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje padėtyje visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, nežiūrint to, kad Vilniaus apskričiai tenka daugiausiai į Lietuvą ateinančių tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI), 2015 m. duomenimis, TUI vienam gyventojui Vilniaus rajone buvo daugiau nei 2 kartus mažesnės už šalies vidurkį (4673 Eur/gyv.), ir siekė atitinkamai 1888 Eur, Šalčininkų rajone – tik
rezultatų Lietuvoje. TUI trūkumas reiškia mažą ir neaugantį darbo vietų skaičių, mažas galimybes vietos gyventojams. 2015 m. nedarbo lygis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose siekė atitinkamai 9,9 ir 11,1 proc. ir viršijo Lietuvos vidurkį (8,7 proc.). Tuo tarpu nedarbas Kauno ar Klaipėdos rajonuose visada yra mažesnis už šalies vidurkį. Verslumo lygis pietryčių Lietuvoje skirtingas. 2017 m. pradžios duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų Vilniaus rajone yra daugiau nei trečdaliu mažesnis už šalies vidurkį (34,6 vnt.) – 26,1 ūkio subjektų 1000 gyventojų.
Tačiau toks atotrūkis nėra didelis, lyginant su kitų šalies didžiųjų miestų rajonais. Pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos rajonuose veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, yra atitinkamai 29,7 ir 31,2 vnt.
Nors darbo užmokestis Vilniaus rajone daugmaž panašus, kaip Kauno ar Klaipėdos rajonuose, tačiau šiuo požiūriu išsiskiria Šalčininkų rajonas, kurio gyventojai uždirbo mažiausiai visoje Lietuvoje –čia vidutinis bruto darbo užmokestis 2016 m. tesiekė 572,9 Eur., kai šalies vidurkis buvo 784 eurai. Taip pat pastarajame rajone socialinės pašalpų gavėjų skaičius vienas didesnių Lietuvoje – 2015 m. duomenimis, 7,25 proc., kai šalies vidurkis – 3,09 proc.[3] Nusikalstamumas Vilniaus rajone mažėja, tačiau Šalčininkų rajone kriminogeninė situacija išlieka viena prasčiausių Lietuvoje (2015 m. atitinkamai 2088,9 nusikalstamos veikos 100 tūkst. gyventojų Vilniaus rajone, 3178,5 – Šalčininkų rajone ir 2492,2 – visoje Lietuvoje).[4] Vilniaus rajono gyventojų dalyvavimas kultūriniuose renginiuose yra maždaug dvigubai mažesnis nei Kauno, Klaipėdos ar net 3 kartus mažesnis nei Švenčionių rajonuose, kuriuose ir gyventojų, ir kultūros centrų yra mažiau nei Vilniaus rajone. Kultūros centrų dalyvių skaičius 1000 gyventojų 2015 m. Vilniaus rajone siekė tik 11,5 asm. Tai prasčiausi rezultatai regione. Meno mėgėjų kolektyvų skaičius Vilniaus rajone taip pat mažesnis nei minėtuose trijuose rajonuose.
Šalčininkų rajonas taip pat yra vienas paskutiniųjų Vilniaus apskrityje – kultūros centrų dalyvių skaičių 1000 gyventojų siekė atitinkamai 17,2 asm. Viena to priežasčių – tinkamos kultūros infrastruktūros trūkumas.[5] Tokia socialinė ir ekonominė situacija tik šiame Lietuvos regione susiduria ir sąveikauja su nevienalyte Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojų tautine sudėtimi. Etninė įvairovė vienareikšmiškai yra istorinis ir kultūrinis turtas, tačiau atsilikusiuose regionuose tampa prielaida nesutarimams. Nors Vilniaus ir Šalčininkų rajonai nėra vienintelis ekonomiškai silpnas regionas šalyje, tačiau tarp visų silpniausių regionų išsiskiria tuo, jog socioekonominė būklė čia tampa svarbiu veiksniu, formuojančiu regione gyvenančių asmenų požiūrį į kitas tautybes. Visoje Lietuvoje lenkai, rusai ir baltarusiai sudaro atitinkamai 6,6, 5,8 ir 1,2 proc. gyventojų, tuo tarpu atitinkami rodikliai Vilniaus rajone yra 52,1, 8 ir 4,2 proc., Šalčininkų rajone – 77,8, 5,4 ir 3,4 proc. Lietuviai šiuose rajonuose sudaro tik 32,5 (Vilniaus r.) ir 10,8 proc. (Šalčininkų r.). Esant tokiai etninei įvairovei regione įtampos tarp gyventojų rizika išauga, kai tokios gyventojų sudėties regionas išsiskiria ir prasčiausiais ekonominiais rodikliais. Palyginimui, kiti ekonomiškai silpniausi administraciniai rajonai, pavyzdžiui, Šilalės ar Jurbarko, yra itin tautiškai homogeniški – atitinkamai 99,12 ir 98,3 proc. lietuvių. Būtent tokie keli sąveikaujantys aspektai rodo išskirtinę šio regiono padėtį šiandienos Lietuvoje. Todėl norint išvengti neigiamų šalutinių pasekmių socialinei situacijai etniškai nevienalyčiame regione, būtina taikyti papildomus ekonominės ir socialinės regiono plėtros instrumentus.
Be to, pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos II skirsnio 4 straipsnio 2 dalį, „šalys įsipareigoja prireikus imtis reikiamų priemonių visapusiškai ir veiksmingai lygybei tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių asmenų skatinti visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Šiuo požiūriu jos deramai atsižvelgia į konkrečias tautinėms mažumoms priklausančių asmenų sąlygas“. 2015 m. pradžioje Vyriausybė patvirtino priemones, skirtas mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tautinių mažumų gausiai gyvenamose regionuose. Tai apima Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų bei Visagino miesto savivaldybes. Šiose priemonėse, kurios bus įgyvendinamos 2015–2020 m., yra numatytos konkrečios valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų sumos švietimo įstaigų, kultūros centrų renovacijai, viešųjų erdvių sutvarkymui, viešųjų paslaugų, inžinerinės ir bendruomeninės infrastruktūros plėtrai, bendruomenių veiklai. Taip pat pateiktiems projektams numatyta taikyti prioritetinius atrankos kriterijus. Tai turėtų padidinti rajonų patrauklumą investicijoms ir padidinti užimtumą, tačiau rezultatai bus matomi tik ilgesnėje perspektyvoje. Kita vertus, tai vienkartinis dalykas. Šiems rajonams reikia nuolatinio centrinės valdžios dėmesio. Šioje vietoje taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, jog ruošiantis deryboms dėl naujos 2021–2027 m. ES finansinės perspektyvos, sausį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl dviejų statistinių Lietuvos regionų – Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos – sudarymo.[6] Tokio sprendimo tikslas – išsaugoti galimų ES paramos lėšų mastus po 2020-ųjų. Kadangi šalies išsivystymo lygis pagal BVP vienam gyventojui tuo metu jau bus viršijęs 75 proc.
ES vidurkio, to nepadarius, europinė parama gali sumažėti iki
kategorijai. Išskaidžius Lietuvą į du statistinius regionus, Vyriausybė įgautų derybinį svertą dėl atskiro ES paramos paketo, ir mažiaus išsivysčiusios likusios Lietuvos regionas, išskyrus Vilniaus apskritį, galėtų gauti didesnę paramą. Tuo tarpu turtingesniam sostinės regionui ES parama mažėtų. Tačiau žvelgiant giliau, pačiame sostinės regione, susidedančiame iš Vilniaus apskrities, kaip minėta, yra atsilikimai pietryčių Lietuvoje. Todėl šio Vyriausybės nutarimo pasėkoje, ir turint omeny tai, kad ES parama pietryčių Lietuvai gali sumažėti, grįžimas prie specialių instrumentų šio regiono vystymui įgauna dar didesnę svarbą. Tai reiškia, kad reikės daugiau nuosavų resursų pietryčių Lietuvos išsivystymo netolygumams mažinti. Pietryčių Lietuva – taip pat geopolitiškai jautrus regionas. Tad tokie specialūs šio regiono vystymo instrumentai yra svarbūs dabar, pasikeitusios geopolitinės situacijos ir Rusijos vykdomo informacinio karo, į kurį yra įtrauktos Rusijai palankios žiniasklaidos priemonės, kontekste.[7] Skleisdama propagandą ir dezinformaciją Rusija siekia išprovokuoti diskusijas jautriais klausimais, diskredituoti Lietuvos valstybę, supriešinti dalį visuomenės su Lietuvos nacionaliniais saugumo interesais, skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe, jos naryste Europos Sąjungoje ir NATO. Ir pirmiausia tai yra nukreipta į su socialiniais ir ekonominiais sunkumais susiduriančias tautinių mažumų grupes ir dėl to yra labiau paveikiamos. Akivaizdu, kad neskiriant papildomai dėmesio šiam regionui, šią nišą lengvai gali užimti valstybei priešiškos jėgos.
Situaciją iliustruoja praėjusių metų pradžioje paskelbta apklausa, kuri parodė, jog Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos apie įvykius Ukrainoje daugiausiai sužino iš rusiškų televizijos kanalų. Atitinkamai tautinių bendrijų atstovai dėl konflikto Rytų Ukrainoje buvo labiau linkę kaltinti Vakarus ar pačią Ukrainą, o ne Rusiją – kitaip nei tie, kurie apie įvykius pirmiausia sužino iš lietuviškų informacinių šaltinių. Į klausimą, kas kaltas dėl konflikto Ukrainoje, Kijevo kaltę nurodė 26 proc. tautinių mažumų atstovų, Rusijos kaltę – 16 proc., Donecko ir Luhansko separatistų kaltę
Todėl atsižvelgiant į visa tai ir remiantis geriausiais pavyzdžiais yra parengtas Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos plėtros fondo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslai – pagerinti socialinę ir ekonominę Pietryčių Lietuvos regiono gyventojų padėtį ir skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi bei aktyvumą. Šiems tikslams įgyvendinti keliami uždaviniai: įsteigti šio regiono plėtros fondą; sudaryti jo lėšas valdančią ir skirstančią Tarybą, sutelkiančią bendradarbiavimui centrinės bei vietos valdžios ir vietos bendruomenių atstovus; numatyti tikslines finansavimo sritis – kultūros, švietimo, bendruomeninio gyvenimo, užimtumo, infrastruktūros ir verslo plėtrą; užtikrinti sąlygas tikslingam fondo lėšų panaudojimui. Toks remiamų veiklos sričių sąrašas yra pakankamai išsamus ir platus, kad aprėptų visuose valstybės planavimo dokumentuose nustatytus atitinkamo laikotarpio prioritetus, tikslus ir uždavinius.
Todėl Įstatymo projekte numatytos tikslinės finansavimo sritys nepaneigia programinio valstybės biudžeto sudarymo principo ir neriboja Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Pažymėtina, kad priėmus šį Įstatymo projektą nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas kitų Lietuvos regionų atžvilgiu. Konstitucinis Teismas, plėtodamas lygiateisiškumo principą, yra ne kartą pastebėjęs, jog konstitucinis lygiateisiškumo principas nepaneigia to, jog įstatymais gali būti numatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas. Žvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pastebėtina tai, jog Įstatymo projekto nuostatose numatomas teisinis reguliavimas nelaikytinas diskriminacinėmis nuostatomis, kadangi siekiama pozityvių visuomeniškai reikšmingų pokyčių (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Kitų šalių praktikoje taip pat netrūksta išskirtinio dėmesio ir finansinės paramos ekonomiškai ar kitaip silpniausiems šalių regionams pavyzdžių. Europos Sąjungoje regionų vystymo politika vykdoma tiek bendresnio pobūdžio įstatymais, numatančiais paramą tikslinėms teritorijoms, priklausomai nuo jų raidos scenarijų (Italijoje 2002 m. įkurtas Neišsivysčiusių sričių fondas regioninei plėtros politikai nepakankamai išsivysčiusiose šalies srityse finansuoti), tiek konkrečiai įvardytų regionų vystymui reglamentuoti skirti teisės aktai, kaip, pavyzdžiui, 2009 m.
Slovėnijoje priimtas specialus įstatymas, skatinantis labiausiai atsilikusio Pomurjės regiono plėtrą. Įstatyme be kita ko pabrėžta, jog įgyvendinant plėtros paramos priemones turi būti atsižvelgiama į etniniu požiūriu mišrių regiono teritorijų specialius poreikius. Kitas pavyzdys – 1997 m. Estijos pradėta vykdyti Ida-Virumaa regiono plėtros politika yra dar vienas išskirtinio dėmesio etniškai mišrių regionų socialinių ir ekonominių problemų sprendimui pavyzdys. Etninės gyventojų sudėties specifika neretai yra išskirtinį atsilikusio regiono finansavimą pagrindžiantis veiksnys. Būtent tokio pobūdžio yra ir Pietryčių Lietuvos plėtros fondo įstatymas, derinantis dėmesį dėl ekonominio atsilikimo ir etninės įvairovės sąveikos kylančioms problemoms. ES kontekste toks įstatymas nėra išimtis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu šalies regionų, įsakinat Pietryčių Lietuvą, problemos sprendžiamos vadovaujantis galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis.
Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų: įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose ES finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje nurodytas priemones; yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones; įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones; regiono plėtros tarybos sprendimu yra pripažinti regioninės svarbos projektais. Tam, kad projektai galėtų būtų finansuojami, jie turi būti pagrįsti valstybės planavimo dokumentu – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, jeigu numatoma naudoti ES finansinę paramą – 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr.
C(2014)6397, taip pat regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir (arba) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) vystymo programa. Taip pat Vilniaus regionui aktualios problemos sprendžiamos pagal Vilniaus regiono plėtros planą ir Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, skirtą Vilniaus regione išskirtoms tikslinėms teritorijoms (Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tikslinės teritorijos yra Šalčininkai, Nemenčinė, Maišiagala, Juodšiliai, Baltoji Vokė, Eišiškės) vystyti, o 2007–2013 metų finansinio laikotarpio ES finansinė parama ir valstybės biudžeto asignavimai Šalčininkų rajono savivaldybei skirti pagal Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programą. Tačiau, kaip minėta, reali situacija rodo, kad Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas tam, kad efektyviai būtų sprendžiamos Pietryčių Lietuvos regiono ekonominės, socialinės, kultūros ir kt. problemas. Be to, išskaidžius Lietuvą į du statistinius regionus, po 2020-ųjų ES finansinė parama sostinės regionui, o tai reiškia ir Pietryčių Lietuvai, gali gerokai sumažėti. Tuo tarpu 2015 m. pradžioje Vyriausybės patvirtino priemonės, skirtas mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tautinių mažumų gausiai gyvenamose regionuose, neužtikrina nuolatinio centrinės valdžios dėmesio Pietryčių Lietuvos regionui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Priėmus Įstatymą bus sukurtas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas.
Jo lėšos bus naudojamos projektinių veiklų, kuriomis siekiama spręsti regiono socialines ir ekonomines problemas, rėmimui. Tai pagerins šio daugiataučio regiono vystymąsi ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje srityse, stiprins infrastruktūrą ir bendruomeninius ryšius. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Kaip minėta, Šalčininkų rajone nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2015 m. buvo vienas didžiausių šalyje ir siekė 3178,5, kai tuo tarpu šalies vidurkis 2492,2. Šie skaičiai aiškiai rodo, jog rajone egzistuoja viešojo saugumo problema. Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai tiek Šalčininkų, tiek Vilniaus rajone turės teigiamą, preventyvų poveikį. Nors fondas nėra tikslingai orientuotas į kovą su nusikalstamumu, tačiau skatindamas jaunimo užimtumą, didindamas kokybiško švietimo, aukštosios kultūros prieinamumą, bendruomenines veiklas šis įstatymas turėtų šalinti prielaidas atsirasti daugeliui nusikalstamų veikų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, nes vienas iš svarbiausių fondo tikslų – pagerinti Pietryčių Lietuvos regiono socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, o tai didins regiono patrauklumą investicijoms. Naujų investicijų pritraukimas ilgainiui leistų sukurti naujas darbo vietas ir spręsti nedarbo problemą, kuri šiame regione išlieka viena didžiausių. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įgyvendinant šį Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymą bus reikalingi biudžeto asignavimai, kuriuos tvirtins ir skirs Vyriausybė. Tačiau šio įstatymo įgyvendinimas 2016 ir 2017 metų biudžetų pajamoms įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pietryčių Lietuva“, „tautinės mažumos“, „plėtros fondas“, „finansavimas“, „socialinė ir ekonominė situacija“, „projektai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 882 „Dėl Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996-2003 metų programos“ (Žin., 1996, Nr. 73-1758). [2] Lietuvos statistikos departamentas, Veikiantys ūkio subjektai, <http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=62026300-429b-41af-9712-3070f6ad8868> [Žiūrėta 2016-11-24]. [3] Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2015 metais (pagal savivaldybes), <http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/soc-parama-seimoms-vaikams/statistika-5568.html> [Žiūrėta 2016-11-24]. [4] Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nusikalstamumas pagal savivaldybes, < <http://www.ird.lt/nusikalstamumas-pagal-savivaldybes/?metai=2015&menuo=9&rt=1&oldYear=2015&id=198&idStat=11®ionas=0&id3=1#> [Žiūrėta 2016-11-24]. [5] Lietuvos statistikos departamentas, Kultūra, spauda, sportas, <http://osp.stat.gov.lt/rodikliai10> [Žiūrėta 2016-11-24]. [6] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 5 „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“. [7] Valstybės saugumo departamentas, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, 2015, p. 9–12, 15, <http://www.vsd.lt/files/documents/635633000992101250.pdf> [Žiūrėta 2016-11-24]. [8] BNS, „Apklausa: Lietuvos tautinės mažumos apie įvykius Ukrainoje sužino iš Rusijos“, „LRT.lt“, 2016-11-24, <http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/88819> [Žiūrėta 2016-11-24].
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2016-12-29 Nr. S-2016-8471 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pietryčių lietuvos regiono plėtros fondo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP – 267
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr. XIIIP – 267 (toliau – Projektas). Pažymime, kad pateikto projekto nuostatoms pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis, kad projektu įtvirtinamas reglamentavimas tikslintinas bei derintinas su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (svarstytinas tikslingumas nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru įstatymu), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis (nustatančiomis baigtinį valstybės piniginių išteklių fondų sąrašą). Svarstytina, ar šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra nepakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamos nuostatos iš esmės analogiškos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto (reg. Nr. XIP-4741(3)) nuostatoms. Pažymėtina, kad minėtą įstatymo projektą Seimas 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje atmetė, todėl atkeiptinas dėmesys į Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nustato, kad jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti. 2. Teikiamu projektu siekiama įsteigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą, kurio lėšos būtų skiriamos Pietryčių Lietuvos regione įgyvendinamiems projektams, t. y. teikiamu projektu siekiama reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose nurodytais tikslingumo ir sistemiškumo principais, manytina, kad būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru įstatymu. 3.
valstybės finansinių išteklių fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas nederėtų su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas, t. y. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymas taikomas visiems Pietryčių Lietuvos regione vykdomiems projektams, išskyrus tuos, kurie vykdomi pagal kitas Vyriausybės programas, ir kuriais siekiama spręsti Pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo problemas. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, nebūtų aiškus nuostatų taikymo santykis „visiems Pietryčių Lietuvos regione vykdomiems projektams“ su Regioninės plėtros įstatymo pagrindu pripažintais ir vykdomais regioninės svarbos projektais Pietryčių Lietuvos regione.
Taip pat būtų neaišku, ar socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai Pietryčių Lietuvos regione galėtų būti vykdomi tiek Regioninės plėtros įstatymo nuostatų pagrindu, pripažinus juos regioninės svarbos projektas, tiek ir projektu teikiamo įstatymo nuostatų pagrindu. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos derintinos su Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis. Antra, nėra aišku, kokie kiti projektai, vykdomi pagal kitas Vyriausybės programas, turimi omenyje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti formuluotę arba jos atsisakyti. 6. Projekto antrojo skirsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Pietryčių Lietuvos regiono plėtros“, kadangi projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvestas Fondo trumpinys. Analogiška pastaba taikoma projekto trečiojo skirsnio pavadinimui ir 10 straipsnio 1 daliai. 7. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė Fondui numato jo vykdomoms programoms atitinkamas lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 4 straipsnio nuostatomis, lėšos iš fondo skiriamos įgyvendinamiems projektams, tačiau ne fondo programoms vykdyti. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas apskaičiuotų reikiamas lėšas projektų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 8. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Fondo lėšomis remiama vietos bendruomenių veikla ir naujų kūrimasis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šiame punkte patikslinti, kokių naujų subjektų kūrimasis yra remiamas. 9. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūlytina patikslinti, kokios nuosavybės formos švietimo įstaigų remontas, rekonstrukcija ir statyba yra remiama iš Fondo.
Taip pat tikslintina sąvoka „naujų (ko?) statyba“. 10. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyti terminą, per kurį Komisija išnagrinėja paraiškas ir pateikia išvadas Fondo tarybai. 11. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūlytina patikslinti per vieną mėnesį nuo kokių aplinkybių atsiradimo Taryba priima sprendimą. 12. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti įtvirtintas sutarties dėl projekto finansavimo pasirašymas būtent su projektą įgyvendinančiu subjektu, o ne su paraišką dėl finansavimo skyrimo parengusiu asmeniu, kuris dažnai gali būti niekaip nesusijęs su paties projekto įgyvendinimu. 13. Siūlytina patikslinti projekto 7 straipsnį, nurodant, kokia tvarka gali būti skundžiami Tarybos sprendimai, kadangi Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 14. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo lėšas skirsto Fondo taryba. Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą. Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Fondo taryba negalėtų būti asignavimų valdytoju ir projekto nuostatos nederėtų su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 15.
nustatyti Fondo tarybos narių teises ir pareigas bei apibrėžti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, kadangi jo nebuvimas yra korupcijos rizikos veiksnys. 16. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje įvestas Fondo administratoriaus trumpinys, projekto 11 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „fondo“. 17. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnio 2 dalyje įvestas Komisijos trumpinys, projekto 12 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „ekspertų“. 18. Siūlytina tikslinti projekto 12 straipsnyje numatytas nuostatas, susijusias su Komisijos narių statuso klausimais, teisėmis ir pareigomis, reikalavimais ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai bei tikslintinas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nes nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Manytina, kad projekto 6 straipsnyje taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, kadangi jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Taip pat siūlytina atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus bei nuolatinis atlyginimas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 68 91, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamos nuostatos iš esmės analogiškos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto (reg. Nr. XIP-4741(3)) nuostatoms. Pažymėtina, kad minėtą įstatymo projektą Seimas 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje atmetė, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nustato, kad jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti. 2. Teikiamu projektu siekiama įsteigti Pietryčių Lietuvos plėtros fondą, kurio lėšos būtų skiriamos specialiems Pietryčių Lietuvos ekonominio ir socialinio vystymo projektams, t. y. teikiamu projektu siekiama reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose nurodytais tikslingumo ir sistemiškumo principais, manytina, kad būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru įstatymu. 3.
valstybės finansinių išteklių fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas nederėtų su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas, t. y. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje brauktinas perteklinis žodis „daugiataučius“, o vietoj žodžio „rajonus“ įrašytini žodžiai „rajonų savivaldybių teritorijas“. 6. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonai nepakankamai veiksmingai išnaudoja greta jų esančios šalies sostinės potencialą ir pagal savo socialinės ir ekonominės raidos rodiklius atsilieka nuo vidutinio šalies lygio. Be to, numatoma, kad fondas veiks, kol ši padėtis pasikeis. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, nebūtų aiškus nuostatų taikymo apimties santykis su Regioninės plėtros įstatymo pagrindu pripažintais ir vykdomais regioninės svarbos projektais Pietryčių Lietuvos regione.
Taip pat būtų neaišku, ar socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai Pietryčių Lietuvos regione galėtų būti vykdomi tiek Regioninės plėtros įstatymo nuostatų pagrindu, pripažinus juos regioninės svarbos projektas, tiek ir projektu teikiamo įstatymo nuostatų pagrindu. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos derintinos su Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis. Antra, nėra aišku, kam pavedama analizuoti Pietryčių Lietuvos socialinės ir ekonominės raidos rodiklius, nustatant, kuria linkme jie kinta. Taip pat nėra aiškus terminas „kol ši padėtis pasikeis“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti formuluotę arba jos atsisakyti. 7. Siūlytina atskleisti projekto 3 straipsnio 1 punkte vartojamos sąvokos „pilietinių savitvarkos iniciatyvų“ turinį. 8. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti projekto 3 straipsnio 2 punkte vartojamą formuluotę „stiprinančių sąsajas su Vilniaus miestu“. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kokiu tikslu nustatomas sąsajų stiprinimo kriterijus tik su vienu miestu. 9. Siūlytina tikslinti projekto 3 straipsnio 4 ir 6 punktų formuluotes, kad jos atitiktų kriterijaus apibrėžimą. 10. Tikslintina projekto 3 straipsnio punktų numeracija, kadangi šiuo metu šiame straipsnyje yra du 5 punktai. 11. Projekto antrojo skirsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Pietryčių Lietuvos plėtros“, kadangi projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvestas Fondo trumpinys. Analogiška pastaba taikoma projekto trečiojo skirsnio pavadinimui. 12. Projekto
asmenys)“ turinys.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šiame punkte patikslinti, kas galėtų būti laikoma vietos bendruomene ir kokios teisinės formos juridiniai asmenys galėtų būti laikomi šios bendruomenės atstovais. 14. Projekto 6 straipsnio 3 punkte nėra aiškus sąvokos „savivaldos įstaigos“ turinys. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šiame punkte patikslinti, kokie subjektai (vietos savivaldos institucijos ir (ar) savivaldybės įstaigos ar kiti (pvz., savivaldybės teritorijoje veikiančios valstybės institucijos ar įstaigos) subjektai) gali kreiptis fondo paramos. 15. Projekto
tyrimų“. 16. Projekto
paskirtas Fondo direktorius, su kuriuo pasirašoma darbo sutartis penkeriems metams. Ši nuostata yra diskutuotina. Vadovaujantis projekto 2 straipsnio 2 ir
reikalų ministerijos (Administratoriaus) sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Fondo valdymą turi organizuoti Administratorius atsakingi valstybės tarnautojai ar darbuotojai, o sprendimus dėl fondo lėšų skyrimo turi priimti pats asignavimų valdytojas – Administratorius. Priešingu atveju, jeigu norima paskirti atskirą Fondo direktorių su ribota penkerių metų kadencija, toks pasiūlymas suponuoja, kad Fondas turi būti įsteigtas atskiru juridiniu asmeniu, kurio asignavimų valdytoju būtų direktorius. 17. Projekto
„Administratoriaus nutarimu patvirtintas programas“. Projekto 2 straipsnio 3
dalyje nurodyta, kad fondo administratorius yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ministrai priima ir pasirašo įsakymus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 18. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „pateikiama“ įrašytinas žodis „pateikiamos“. 19. Projekto
paraišką teikiančiu juridiniu asmeniu, kurio įgyvendinamam projektui skirtas finansavimas. Ši nuostata derintina su projekto 6 straipsnio 1 punktu, pagal kurį kreiptis paramos į fondą gali ir fiziniai asmenys. 20. Projekto
nebūtinai tose institucijose dirbantys valstybės tarnautojai, bet tai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto neturintys asmenys. Šios nuostatos tikslintinos, nustatant, kokiais pagrindais taryboje dirbtų ne valstybės institucijų valstybės tarnautojai, kaip jiems būtų apmokama už šį darbą, o taip pat apibrėžiant sąvokas „nepriekaištinga reputacija“ ir „interesų konflikto neturėjimas“. 21. Projekto
sprendimai, kadangi Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 22. Projekto
ir tvarko jas pagal tarybos priimtus sprendimus finansuoti fondo remiamus projektus.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis projekto 2 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad fondo lėšos laikomos atskiroje Vidaus reikalų ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą, vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, fondo direktorius negalėtų būti laikomas asignavimų valdytoju, todėl negalėtų disponuoti fondo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 23. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų dubliavimo išvengimo, projekto 13 straipsnio nuostatos derintinos su projekto 8 straipsnio nuostatomis
tikslinti projekto 13 straipsnyje numatytas nuostatas, susijusias su Komisijos narių statuso klausimais, teisėmis ir pareigomis, reikalavimais ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai bei tikslintinas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nes nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Manytina, kad taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, kadangi jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Taip pat siūlytina atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus bei nuolatinis atlyginimas. 25. Projekto
„įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 68 91, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-15 Nr. S-2017-2374 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pietryčių lietuvos plėtros fondo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP – 267(2) DERINIMO Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr. XIIIP – 267(2) (toliau – Projektas). Pažymime, kad pateikto projekto nuostatoms pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis, kad projektu įtvirtinamas reglamentavimas tikslintinas bei derintinas su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (svarstytinas tikslingumas nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru įstatymu), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis (nustatančiomis baigtinį valstybės piniginių išteklių fondų sąrašą). Svarstytina, ar šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra nepakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]