58 Įstatymo projektas Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju(1) skirsniu įstatymo projektas (patikslintas) Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Ekonomikos komitetas XIIIP-2655(3) 2018-1

Lietuva · XIIIP-2655 · 2018-11-30 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2018-10-08
  2. Lyginamasis variantas · 2018-11-22
  3. Lyginamasis variantas · 2018-11-30
  4. Aiškinamasis raštas · 2018-10-08
  5. Teisės departamento išvada · 2018-10-08
  6. Teisės departamento išvada · 2018-11-30
  7. Komiteto išvada · 2018-11-22
  8. Komiteto išvada · 2018-11-30

Lyginamasis variantas

2018-10-08 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO septintuoju¹ skirsniu

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

„2. Didmeninis gamtinių dujų vartotojas (toliau – didmeninis

vartotojas) – asmuo, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių, perkantis gamtines dujas perparduoti.“

„5. Gamtinių dujų birža – centralizuota prekybos gamtinėmis dujomis sistema, organizuojama rinkos operatoriaus ir

(arba) energijos išteklių biržos operatoriaus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

„5¹. Gamtinių dujų biržos operatorius (toliau – biržos operatorius) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis, administruojantis gamtinių dujų biržą ir turintis gamtinių dujų biržos operatoriaus licenciją.“

„6¹. Gamtinių dujų išleidimo taškas (toliau – išleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos išleidžiamos iš perdavimo sistemos į kitą perdavimo sistemą, požeminę gamtinių dujų saugyklą, skirstymo sistemą ar tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtą gamtinių dujų vartotojo sistemą.“

„6².

Gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškų sistema (toliau – įleidimo ir išleidimo taškų sistema)

  • visus gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškus regioninės gamtinių dujų rinkos zonoje apimanti sistema, suteikianti teisę sistemos naudotojams, turintiems sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi (-iais), laisvai rezervuoti gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo pajėgumus kiekvienam įleidimo į sistemą ir išleidimo iš sistemos taškui ir taip užtikrinti gamtinių dujų transportavimą per regioninės gamtinių dujų rinkos zoną.“
„6³. Gamtinių dujų įleidimo taškas (toliau – įleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos įleidžiamos į perdavimo

sistemą iš gretimos perdavimo sistemos, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ar požeminės gamtinių dujų saugyklos.“

„9. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas – penkerių metų laikotarpis, kuriam yra nustatoma reguliuojamos gamtinių dujų kainos ir (ar) reguliuojamų gamtinių dujų paslaugų pajamų viršutinė riba ir principai, kuriais remiantis šios kainos ir (ar) šių paslaugų pajamų viršutinė riba gali būti koreguojama iki reguliavimo periodo pabaigos.“

21. Gamtinių dujų rinkos operatorius (toliau – rinkos

operatorius) –asmuo, organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje ir turintis šios veiklos licenciją. 9. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Gamtinių dujų sistemos balansavimas (toliau – sistemos

balansavimas) – pristatomo ir paimamo įleidžiamo ir išleidžiamo gamtinių dujų kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose išlyginimas.“

„57.

Prekyba gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje (toliau – prekyba gamtinių dujų biržoje) – gamtinių dujų įsigijimas ir (arba) pardavimas gamtinių dujų biržoje pagal biržos operatoriaus prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nustatytas taisykles ir sąlygas.“

„57¹. Regioninės gamtinių dujų rinkos zona (toliau
  • regioninės rinkos zona) –prekybos gamtinėmis dujomis zona, apimanti kelių valstybių narių perdavimo sistemų operatorių veiklos teritorijas ir turinti bendrą gamtinių dujų perdavimo sistemų balansavimo zoną, biržos operatorių, bendrus kainodaros elementus ir priežiūros sistemą.“

„57². Regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorius (toliau – regioninės rinkos zonos operatorius) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis juridinis asmuo, įsteigtas regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo funkcijoms atlikti ir valdomas regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

„12) nustato gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams

vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų, tvarką;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) nustato pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų ir solidariai

saugomų pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų ir jų grupių sąrašą sąrašus, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 2 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatomis;“. 3 straipsnis.

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas, Komisija reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainas.“

„2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias

paslaugų kainas, Komisija reguliuoja tikslines gamtinių dujų kainas, gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).“

„5. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines

paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą.“

„8. Kol asmuo per Komisijos nurodytą protingą terminą įgyvendina šio straipsnio

4 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija turi teisę nustatyti laikiną tiekimo

kainos viršutinę ribą kainą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas.

Nustatydama laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą kainą, Komisija lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Komisija, nustatydama tiekimo kainos viršutinę ribą kainą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.“

5. Pakeisti

9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos Komisijos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui (išskyrus atvejus, kai nustatoma pajamų viršutinė riba), gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, nepasiekus arba viršijus nustatytą pajamų viršutinę ribą, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinės ribos nustatomos įvertinus gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų paskirstymą, atliktą pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas gali būti keičiamas motyvuotu Komisijos sprendimu. Apie sprendimą dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo Komisija privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją.

Komisijos sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui.“

6. Pakeisti 9 straipsnio 16

dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Konkrečias perdavimo, skystinimo SGD

pakartotinio dujinimo, laikymo, skirstymo kainas, neviršijančias nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Konkrečios perdavimo, SGD pakartotinio dujinimo, laikymo, skirstymo kainos gali būti nustatomos du kartus per metus. Komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus.“

7. Papildyti 9

straipsnį 18 dalimi:

„18. Komisija suderina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą perdavimo sistemų operatorių intersisteminio

kompensavimo tvarką, parengtą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje nurodytas gaires.“

5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

„5) rinkos biržos operatoriaus.“

„4. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, SGD pakartotinio

dujinimo, rinkos biržos operatoriaus licencijavimo ir tiekimo leidimų išdavimo taisykles (toliau – Licencijavimo taisyklės) tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, prireikus išduoda licencijų dublikatus ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija.“

„2) asmenys, siekiantys įgyti rinkos biržos operatoriaus licenciją ir vykdantys rinkos biržos operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti;“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Komisija teikia informaciją Europos Komisijai apie atsisakymo išduoti perdavimo

licencijas priežastis.“

„10.

Asmenys, kurie vykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą, išskyrus šio įstatymo 39¹ straipsnio

3 dalyje nurodytus atvejus, neturi teisės įgalioti

kitų asmenų vykdyti licencijoje ar leidime nurodytą veiklą ir privalo laikytis šių bendrųjų veiklos sąlygų:

  • 1) efektyviai ir ekonomiškai vykdyti licencijuojamą ir leidimais reguliuojamą

veiklą, užtikrinti tiekimo patikimumą, reguliarumą, kokybę, vartotojų apsaugą ir aplinkosaugos reikalavimus, nediskriminuoti vartotojų, kitų gamtinių dujų įmonių ir sistemų naudotojų, laikytis sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų;

  • 2) kalendoriniams metams pasibaigus, per keturis mėnesius atlikti nepriklausomą

licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos sąnaudų auditą ir apie rezultatus informuoti Komisiją;

3) Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti Komisijai ir Energetikos ministerijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

4) užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems vartotojams, sistemų naudotojams ir kitiems rinkos dalyviams;

5) informuoti ir konsultuoti vartotojus ir sistemų naudotojus;

6) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų, licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų.“

6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą ir

(ar) leidimais reguliuojamą veiklą, privalo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją.

Tuo atveju, kai pranešime nurodomas asmuo, kuris ketina pasibaigus pranešime nurodytam terminui vykdyti licencijuojamą rinkos biržos operatoriaus, perdavimo, skirstymo veiklą ir atitinka šiai veiklai keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir pranešime nurodomas asmuo Komisijai pateikia įvertinti tokią atitiktį pagrindžiančius dokumentus, pranešimo apie veiklos nutraukimą terminas derinamas Komisijos, pranešimą teikiančio asmens ir licencijuojamą veiklą ketinančio vykdyti asmens sutarimu.“

7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikoje yra paskiriami perdavimo, skirstymo, laikymo,

SGD sistemų ir rinkos biržos operatoriai. Šiuos operatorius šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria ir vėliau kontroliuoja, ir prižiūri Komisija.“

8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienais metais perdavimo Perdavimo sistemos

operatorius kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos 1 dienos, pasikonsultavęs su suinteresuotaisiais subjektais, Komisijos nustatyta tvarka parengia ir Komisijai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris yra grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa. Tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti.“

9 straipsnis. 37¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Skirstymo sistemos operatorius, aptarnaujantis daugiau negu 100 000 vartotojų, iki kiekvienų kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos

1 dienos Komisijos nustatyta tvarka parengia ir savo interneto

svetainėje paskelbia dešimties metų tinklo plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą (toliau – investicijų planas). Prieš investicijų plano paskelbimą skirstymo sistemos operatorius viešai konsultuojasi su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Investicijų plane, be kita ko, nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos tiekimo saugumui, patikimumui ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti.“

10 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Rinkos operatoriaus ir energijos išteklių biržos Biržos operatoriaus užduotys ir veikla

1. Rinkos Biržos operatorius organizuoja prekybą gamtinėmis dujomis

pagal Prekybos gamtinėmis dujomis taisykles gamtinių dujų biržoje reglamentą, suderintą su Komisija ir administruoja atsiskaitymus tarp rinkos dalyvių atitinkantį Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių reikalavimus. 2. Rinkos Biržos operatoriaus veikloje patiriamoms gamtinių dujų rinkos biržos administravimo ir susijusioms sąnaudoms padengti rinkos biržos operatorius, suderinęs su Komisija, nustato prekybos gamtinių dujų biržoje įmokas. 3. Rinkos Biržos operatorius pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies

2 punkte nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką bendradarbiauja su

Komisija ir nedelsdamas Komisijai pateikia su įtartinais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų biržos priežiūrai vykdyti, ypač apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus. 4. Neteko galios nuo 2012-06-19. 5.4.

5.4. Rinkos operatorius ir energijos išteklių

biržos Biržos operatorius yra atsakingi atsakingas, kad gamtinių dujų biržoje sudarytų sandorių pagrindu parduotas ir įsigytas gamtinių dujų kiekis sutaptų, o už gamtinių dujų biržoje parduotų gamtinių dujų kiekių patiekimą į perdavimo sistemą ir nupirktų gamtinių dujų kiekių paėmimą iš perdavimo sistemos yra atsakingi atsakingas gamtinių dujų rinkos dalyvis ir energijos išteklių biržos dalyvis.“

11 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

„2. Garantinis tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams ir nebuitiniams

vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų.“

2. Pakeisti 39

straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro Komisijos patvirtintos

tikslinės ateinančių metų gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma. Tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. Tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. Komisijai paskelbus skirtingas tikslines gamtinių dujų kainas atskirose teritorijose, apibrėžtose Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, esančioms gamtinių dujų sistemoms, nesujungtoms su perdavimo sistema, vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro tikslinės gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 0,25, tikslinės gamtinių dujų kainos toje teritorijoje ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma.

Vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama kaip vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio gamtinių dujų biržos kainos, susiformavusios Lietuvos gamtinių dujų biržoje, pritaikius koeficientą 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jeigu tokios taikomos) suma. Vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas teritorijoje, kuri nėra sujungta su gamtinių dujų perdavimo sistema, taikoma faktinės, ekonomiškai pagrįstos gamtinių dujų įsigijimo kainos, vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio gamtinių dujų biržos kainos, susiformavusios Lietuvos gamtinių dujų biržoje, pritaikius koeficientą 0,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jeigu tokios taikomos) suma. Faktinių ataskaitinio laikotarpio pajamų ir skirstymo sistemos operatoriaus patirtų garantinio tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant gamtinių dujų įsigijimo sąnaudas, skirtumas priskiriamas skirstymo sistemos operatoriaus sąnaudoms ar pajamoms pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką. Garantinio tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato garantinį tiekimą vykdantis skirstymo sistemos operatorius.“ 3.

Pakeisti 39 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas tol, kol vartotojas energetikos ministro patvirtintose Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka sudarys tiekimo sutartį su kita tiekimo įmone, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, kuriam pasibaigus, garantinis tiekimas nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teritorijoje, kurioje skirstymo sistemos operatorius užtikrina garantinį tiekimą, nėra kitų tiekimo įmonių, vykdančių tiekimo veiklą pažeidžiamiems buitiniams vartotojams;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:

„SEPTINTASIS¹

SKIRSNIS

REGIONINĖ

GAMTINIŲ DUJŲ RINKA

39¹ straipsnis. Regioninės rinkos zona

1. Sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie regioninės

rinkos zonos priima Vyriausybė, įvertinusi Energetikos ministerijos ir Komisijos pateiktas išvadas dėl tokio sprendimo ekonominės naudos šalies vartotojams. Komisija teikdama išvadą vadovaujasi 39²straipsnio 1 dalimi. 2. Regioninėje rinkos zonoje taikomas vienodas perdavimo sistemos balansavimo režimas, vadovaujantis regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisyklėmis. Perdavimo sistemos operatorius Komisijos nustatyta tvarka derina su Komisija ir tvirtina regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisykles. 3. Regioninės rinkos zonoje funkcijos, susijusios su regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimu, vykdomos pagal bendradarbiavimo susitarimus tarp regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių arba šių operatorių sprendimu yra pavestos regioninės rinkos zonos operatoriui. 4.

4. Regioninės rinkos zonos operatorius privalo

atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

  • 1) turėti susitarimą su perdavimo sistemos

operatoriais, nustatantį regioninės rinkos zonos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius ir veiklos vykdymo pradžią;

  • 2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais

pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus ir (ar) kitų regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių informacinio komplekso;

  • 3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais

pagrindais valdyti ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo veiklai vykdyti;

  • 4) turėti atitinkamos valstybės narės, kurioje

yra įsteigtas, nustatyta tvarka išduotą licenciją. 39²straipsnis. Regioninės rinkos zonos kainodara

1. Perdavimo paslaugų kainodaros modelis, pagal

kurį paskirstomos perdavimo sistemos operatoriaus (-ių) pajamos įleidimo ir išleidimo taškams, ir perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka, turi:

1) teikti ekonominę naudą šalies vartotojams skatinant didesnį gamtinių dujų rinkos likvidumą ir konkurencingumą, efektyvesnį gamtinių dujų sistemos panaudojimą, mažinant gamtinių dujų sistemos išlaikymo kaštus šalies gamtinių dujų vartotojams ir (ar) gamtinių dujų sistemos naudotojams;

  • 2) užtikrinti kiekvienam iš perdavimo sistemos

operatorių nacionalinių reguliavimo institucijų nustatytas pajamų viršutines ribas;

  • 3) užtikrinti, kad tarp įleidimo

ir išleidimo taškų sistemos naudotojų nebūtų diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo ir atitikti kitus Europos Komisijos reglamentu nustatytus suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodekso principus;

  • 4) būti suderinti su Komisija. 2.

2. Komisija, nustatydama gamtinių dujų

perdavimo pajamų viršutines ribas, atsižvelgia į gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškų sistemoje esančių perdavimo sistemų operatorių reguliuojamos veiklos būtinąsias sąnaudas ir mokamas ar gaunamas sumas pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. 39³ straipsnis. Regioninės rinkos zonos priežiūra

1. Regioninės rinkos zonos priežiūrą ir stebėseną pagal kompetenciją, bendradarbiaudama su

atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, vykdo Komisija. 2. Perdavimo sistemos operatorius ir (ar) regioninės rinkos zonos operatorius pagal kompetenciją informuoja Komisiją apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.“

13 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

„2. Vyriausybė nustato konkrečias saugumą užtikrinančias priemones, kurių

įgyvendinimas Komisijai, gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Priemonės turi apimti minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, pažeidžiamų vartotojų ir solidariai saugomų pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą apibrėžimus, dujų tiekimo prioritetus dujų tiekimo sutrikimo atveju, dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarką, jos turi būti nediskriminuojančios, aiškios ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka. Su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu susijusių dalyvių funkcijas ir atsakomybę Vyriausybė nustato taip, kad visų pirma veiksmų turėtų imtis gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai dujų vartotojai, o po to – valstybės ir Europos Sąjungos institucijos.“

„3) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą;“. 3.

„4) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;“. 14 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamtinių dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų

tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti nacionalinį prevencinį planą gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus gamtinių dujų tiekimui, kilus grėsmei sistemų saugumui, įvykus avarijai, iškilus grėsmei žmonių sveikatai ar saugumui, gamtinių dujų įmonės privalo įgyvendinti nacionalinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir nedelsdamos imtis visų pagrįstų priemonių gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Šios priemonės turi būti pagrįstos ir proporcingos. Gamtinių dujų įmonės apie taikomas prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones praneša Energetikos ministerijai. Gamtinių dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams gamtinių dujų tiekimą užtikrina tiekimo įmonė, kuri tiekė gamtines dujas prieš gamtinių dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą, prioriteto tvarka tiekdama gamtines dujas pažeidžiamiems vartotojams.“

15 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į vidutinį

buitinių vartotojų ir nebuitinių vartotojų, kurie per metus suvartoja iki 20

000 kubinių metrų gamtinių dujų, gamtinių dujų suvartojimą Reglamento (ES)

Nr. 994/2010 2017/1938 8 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir į būtinybę užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą, nustato gamtinių dujų tiekėjams privalomą sukaupti gamtinių dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus.“

16 straipsnis.

Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl

gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). 2. 2010 m. spalio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1). 3. 2. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL 2014 L 307, p. 1). 3. 2017 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (OL 2017 L 72, p. 29). 4. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL 2017 L 280, p. 1).“

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9, 10, 14

straipsnius ir šio straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2018 m. gruodžio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 10 ir 14 straipsniai įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 4.

4. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių

dujų reguliavimo periodas pasibaigia 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau, šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys, taikomos nuo gamtinių dujų įmonių reguliuojamų kainų ar pajamų viršutinių ribų naujo reguliavimo periodo pradžios. 5. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių dujų reguliavimo periodas pasibaigia iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant nuo

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojančias viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų

ribas taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys. 6. Rinkos operatoriaus licencijos, kurios išduotos ir kurių galiojimas nepanaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, laikomos biržos operatoriaus licencijomis ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiamos Licencijų informacinėje sistemoje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. 7. Reikalavimas šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytu periodiškumu rengti dešimties metų tinklo plėtros planus įgyvendinamas atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo dieną galiojančių dešimties metų tinklo plėtros planų įsigaliojimo datą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2018-11-22 · oficialus registras ↗

Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO septintuoju¹ skirsniu

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

„2. Didmeninis gamtinių dujų vartotojas (toliau – didmeninis

vartotojas) – asmuo, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių, perkantis gamtines dujas perparduoti.“

„5. Gamtinių dujų birža – centralizuota prekybos gamtinėmis dujomis sistema, organizuojama rinkos operatoriaus ir

(arba) energijos išteklių biržos operatoriaus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

„5¹. Gamtinių dujų biržos operatorius (toliau – biržos operatorius) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis, administruojantis gamtinių dujų biržą ir turintis gamtinių dujų biržos operatoriaus licenciją.“

„6¹. Gamtinių dujų išleidimo taškas (toliau – išleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos išleidžiamos iš perdavimo sistemos į kitą perdavimo sistemą, požeminę gamtinių dujų saugyklą, skirstymo sistemą ar tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtą gamtinių dujų vartotojo sistemą.“

„6².

Gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškų sistema (toliau – įleidimo ir išleidimo taškų sistema)

  • visus gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškus regioninės gamtinių dujų rinkos zonoje apimanti sistema, suteikianti teisę sistemos naudotojams, turintiems sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi (operatoriais), laisvai rezervuoti gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo pajėgumus kiekvienam įleidimo į sistemą ir išleidimo iš sistemos taškui ir taip užtikrinti gamtinių dujų transportavimą per regioninės gamtinių dujų rinkos zoną.“
„6³. Gamtinių dujų įleidimo taškas (toliau – įleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos įleidžiamos į

perdavimo sistemą iš gretimos perdavimo sistemos, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ar požeminės gamtinių dujų saugyklos.“

„9. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas – penkerių metų laikotarpis, kuriam yra nustatoma reguliuojamos gamtinių dujų kainos ir (ar) reguliuojamų gamtinių dujų paslaugų pajamų viršutinė riba ir principai, kuriais remiantis šios kainos ir (ar) šių paslaugų pajamų viršutinė riba gali būti koreguojama iki reguliavimo periodo pabaigos.“

21. Gamtinių dujų rinkos operatorius (toliau – rinkos

operatorius) –asmuo, organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje ir turintis šios veiklos licenciją. 9. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Gamtinių dujų sistemos balansavimas (toliau – sistemos

balansavimas) – pristatomo ir paimamo įleidžiamo ir išleidžiamo gamtinių dujų kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose išlyginimas.“

„57.

Prekyba gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje (toliau – prekyba gamtinių dujų biržoje) – gamtinių dujų įsigijimas ir (arba) pardavimas gamtinių dujų biržoje pagal biržos operatoriaus prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nustatytas taisykles ir sąlygas.“

„57¹. Regioninės gamtinių dujų rinkos zona (toliau
  • regioninės rinkos zona) –prekybos gamtinėmis dujomis zona, apimanti kelių valstybių narių perdavimo sistemų operatorių veiklos teritorijas ir turinti bendrą gamtinių dujų perdavimo sistemų balansavimo zoną, biržos operatorių, bendrus kainodaros elementus ir priežiūros sistemą.“

„57². Regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorius (toliau – regioninės rinkos zonos operatorius) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis juridinis asmuo, įsteigtas regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo funkcijoms atlikti ir valdomas regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

„12) nustato gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams

vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų, tvarką;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) nustato pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų ir solidariai

saugomų pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų ir jų grupių sąrašą sąrašus, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 2 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatomis;“. 3 straipsnis.

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas, Komisija reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainas.“

„2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias

paslaugų kainas, Komisija reguliuoja tikslines gamtinių dujų kainas, gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).“

„5. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines

paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą.“

„8. Kol asmuo per Komisijos nurodytą protingą terminą įgyvendina šio straipsnio

4 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija turi teisę nustatyti laikiną tiekimo

kainos viršutinę ribą kainą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas.

Nustatydama laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą kainą, Komisija lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Komisija, nustatydama tiekimo kainos viršutinę ribą kainą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.“

5. Pakeisti

9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos Komisijos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui (išskyrus atvejus, kai nustatoma pajamų viršutinė riba), gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, nepasiekus arba viršijus nustatytą pajamų viršutinę ribą, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinės ribos nustatomos įvertinus gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų paskirstymą, atliktą pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas gali būti keičiamas motyvuotu Komisijos sprendimu. Apie sprendimą dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo Komisija privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją.

Komisijos sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui.“

6. Pakeisti 9 straipsnio 16

dalį ir ją išdėstyti taip:

laikymo, skirstymo, SGD pakartotinio dujinimo kainas, neviršijančias nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Konkrečios perdavimo, SGD pakartotinio dujinimo, laikymo, skirstymo kainos gali būti nustatomos du kartus per metus. Komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų nuo Komisijos nurodymų gavimo. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus. 7. Papildyti 9 straipsnį 18 dalimi:

„18. Komisija suderina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą perdavimo sistemų operatorių intersisteminio

kompensavimo tvarką, parengtą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje nurodytas gaires.“

5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

„5) rinkos biržos operatoriaus.“

„4. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, SGD pakartotinio

dujinimo, rinkos biržos operatoriaus licencijavimo ir tiekimo leidimų išdavimo taisykles (toliau – Licencijavimo taisyklės) tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, prireikus išduoda licencijų dublikatus ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija.“

„2) asmenys, siekiantys įgyti rinkos biržos operatoriaus licenciją ir vykdantys rinkos biržos operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti;“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Komisija teikia informaciją Europos Komisijai apie atsisakymo išduoti perdavimo

licencijas priežastis.“

„10.

Asmenys, kurie vykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą, išskyrus šio įstatymo 39¹ straipsnio

3 dalyje nurodytus atvejus, neturi teisės įgalioti

kitų asmenų vykdyti licencijoje ar leidime nurodytą veiklą ir privalo laikytis šių bendrųjų veiklos sąlygų:

  • 1) efektyviai ir ekonomiškai vykdyti licencijuojamą ir leidimais reguliuojamą

veiklą, užtikrinti tiekimo patikimumą, reguliarumą, kokybę, vartotojų apsaugą ir aplinkosaugos reikalavimus, nediskriminuoti vartotojų, kitų gamtinių dujų įmonių ir sistemų naudotojų, laikytis sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų;

  • 2) kalendoriniams metams pasibaigus, per keturis mėnesius atlikti nepriklausomą

licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos sąnaudų auditą ir apie rezultatus informuoti Komisiją;

3) Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti Komisijai ir Energetikos ministerijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

4) užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems vartotojams, sistemų naudotojams ir kitiems rinkos dalyviams;

5) informuoti ir konsultuoti vartotojus ir sistemų naudotojus;

6) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų, licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų.“

6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą ir

(ar) leidimais reguliuojamą veiklą, privalo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją.

Tuo atveju, kai pranešime nurodomas asmuo, kuris ketina pasibaigus pranešime nurodytam terminui vykdyti licencijuojamą rinkos biržos operatoriaus, perdavimo, skirstymo veiklą ir atitinka šiai veiklai keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir pranešime nurodomas asmuo Komisijai pateikia įvertinti tokią atitiktį pagrindžiančius dokumentus, pranešimo apie veiklos nutraukimą terminas derinamas Komisijos, pranešimą teikiančio asmens ir licencijuojamą veiklą ketinančio vykdyti asmens sutarimu.“

7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikoje yra paskiriami perdavimo, skirstymo, laikymo,

SGD sistemų ir rinkos biržos operatoriai. Šiuos operatorius šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria ir vėliau kontroliuoja, ir prižiūri Komisija.“

8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienais metais perdavimo Perdavimo sistemos

operatorius kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos 1 dienos, pasikonsultavęs su suinteresuotaisiais subjektais, Komisijos nustatyta tvarka parengia ir Komisijai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris yra grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa. Tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti.“

9 straipsnis. 37¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Skirstymo sistemos operatorius, aptarnaujantis daugiau negu 100 000 vartotojų, iki kiekvienų kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos

1 dienos Komisijos nustatyta tvarka parengia ir savo interneto

svetainėje paskelbia dešimties metų tinklo plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą (toliau – investicijų planas). Prieš investicijų plano paskelbimą skirstymo sistemos operatorius viešai konsultuojasi su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Investicijų plane, be kita ko, nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos tiekimo saugumui, patikimumui ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti.“

10 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Rinkos operatoriaus ir energijos išteklių biržos Biržos operatoriaus užduotys ir veikla

1. Rinkos Biržos operatorius organizuoja prekybą gamtinėmis dujomis

pagal Prekybos gamtinėmis dujomis taisykles gamtinių dujų biržoje reglamentą, suderintą su Komisija ir administruoja atsiskaitymus tarp rinkos dalyvių atitinkantį Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių reikalavimus. 2. Rinkos Biržos operatoriaus veikloje patiriamoms gamtinių dujų rinkos biržos administravimo ir susijusioms sąnaudoms padengti rinkos biržos operatorius, suderinęs su Komisija, nustato prekybos gamtinių dujų biržoje įmokas. 3. Rinkos Biržos operatorius pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies

2 punkte nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką bendradarbiauja su

Komisija ir nedelsdamas Komisijai pateikia su įtartinais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų biržos priežiūrai vykdyti, ypač apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus. 4. Neteko galios nuo 2012-06-19. 5.4.

5.4. Rinkos operatorius ir energijos išteklių

biržos Biržos operatorius yra atsakingi atsakingas, kad gamtinių dujų biržoje sudarytų sandorių pagrindu parduotas ir įsigytas gamtinių dujų kiekis sutaptų, o už gamtinių dujų biržoje parduotų gamtinių dujų kiekių patiekimą į perdavimo sistemą ir nupirktų gamtinių dujų kiekių paėmimą iš perdavimo sistemos yra atsakingi atsakingas gamtinių dujų rinkos dalyvis ir energijos išteklių biržos dalyvis.“

11 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

„2. Garantinis tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams ir nebuitiniams

vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų.“

2. Pakeisti 39

straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro Komisijos patvirtintos

tikslinės ateinančių metų gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma. Tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. Tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. Komisijai paskelbus skirtingas tikslines gamtinių dujų kainas atskirose teritorijose, apibrėžtose Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, esančioms gamtinių dujų sistemoms, nesujungtoms su perdavimo sistema, vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro tikslinės gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 0,25, tikslinės gamtinių dujų kainos toje teritorijoje ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma.

Vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama kaip vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio gamtinių dujų biržos kainos, susiformavusios Lietuvos gamtinių dujų biržoje, pritaikius koeficientą 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jeigu tokios taikomos) suma. Vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas teritorijoje, kuri nėra sujungta su gamtinių dujų perdavimo sistema, taikoma faktinės, ekonomiškai pagrįstos gamtinių dujų įsigijimo kainos, vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio gamtinių dujų biržos kainos, susiformavusios Lietuvos gamtinių dujų biržoje, pritaikius koeficientą 0,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jeigu tokios taikomos) suma. Faktinių ataskaitinio laikotarpio pajamų ir skirstymo sistemos operatoriaus patirtų garantinio tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant gamtinių dujų įsigijimo sąnaudas, skirtumas priskiriamas skirstymo sistemos operatoriaus sąnaudoms ar pajamoms pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką. Garantinio tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato garantinį tiekimą vykdantis skirstymo sistemos operatorius.“ 3.

Pakeisti 39 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas tol, kol vartotojas energetikos ministro patvirtintose Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka sudarys tiekimo sutartį su kita tiekimo įmone, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, kuriam pasibaigus, garantinis tiekimas nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teritorijoje, kurioje skirstymo sistemos operatorius užtikrina garantinį tiekimą, nėra kitų tiekimo įmonių, vykdančių tiekimo veiklą pažeidžiamiems buitiniams vartotojams;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:

„SEPTINTASIS¹

SKIRSNIS

REGIONINĖ

GAMTINIŲ DUJŲ RINKA

39¹ straipsnis. Regioninės rinkos zona

1. Sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie regioninės

rinkos zonos priima Vyriausybė, įvertinusi Energetikos ministerijos ir Komisijos pateiktas išvadas dėl tokio sprendimo ekonominės naudos šalies vartotojams. Komisija teikdama išvadą vadovaujasi 39²straipsnio 1 dalimi. 2. Regioninėje rinkos zonoje taikomas vienodas perdavimo sistemos balansavimo režimas, vadovaujantis regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisyklėmis. Perdavimo sistemos operatorius Komisijos nustatyta tvarka derina su Komisija ir tvirtina regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisykles. 3. Regioninės rinkos zonoje funkcijos, susijusios su regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimu, vykdomos pagal bendradarbiavimo susitarimus tarp regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių arba šių operatorių sprendimu yra pavestos regioninės rinkos zonos operatoriui. 4.

4. Regioninės rinkos zonos operatorius privalo

atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

  • 1) turėti susitarimą su perdavimo sistemos

operatoriais, nustatantį regioninės rinkos zonos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius ir veiklos vykdymo pradžią;

  • 2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais

pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus ir (ar) kitų regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių informacinio komplekso;

  • 3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais

pagrindais valdyti ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo veiklai vykdyti;

  • 4) turėti atitinkamos valstybės narės, kurioje

yra įsteigtas, nustatyta tvarka išduotą licenciją. 39²straipsnis. Regioninės rinkos zonos kainodara

1. Perdavimo paslaugų kainodaros modelis, pagal

kurį paskirstomos perdavimo sistemos operatoriaus (operatorių) pajamos įleidimo ir išleidimo taškams, ir perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka, turi:

1) teikti ekonominę naudą šalies vartotojams skatinant didesnį gamtinių dujų rinkos likvidumą ir konkurencingumą, efektyvesnį gamtinių dujų sistemos panaudojimą, mažinant gamtinių dujų sistemos išlaikymo kaštus šalies gamtinių dujų vartotojams ir (ar) gamtinių dujų sistemos naudotojams;

  • 2) užtikrinti kiekvienam iš perdavimo sistemos

operatorių nacionalinių reguliavimo institucijų nustatytas pajamų viršutines ribas;

  • 3) užtikrinti, kad tarp įleidimo

ir išleidimo taškų sistemos naudotojų nebūtų diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo ir atitikti kitus Reglamentu (ES) Nr. 2017/460 nustatytus suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodekso principus;

  • 4) būti suderinti su Komisija. 2.

2. Komisija, nustatydama gamtinių dujų

perdavimo pajamų viršutines ribas, atsižvelgia į gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškų sistemoje esančių perdavimo sistemų operatorių reguliuojamos veiklos būtinąsias sąnaudas ir mokamas ar gaunamas sumas pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. 39³ straipsnis. Regioninės rinkos zonos priežiūra

1. Regioninės rinkos zonos priežiūrą ir stebėseną pagal kompetenciją, bendradarbiaudama su

atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, vykdo Komisija. 2. Perdavimo sistemos operatorius ir (ar) regioninės rinkos zonos operatorius pagal kompetenciją informuoja Komisiją apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.“

13 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

„2. Vyriausybė nustato konkrečias saugumą užtikrinančias priemones, kurių

įgyvendinimas Komisijai, gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Priemonės turi apimti minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, pažeidžiamų vartotojų ir solidariai saugomų pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą apibrėžimus, dujų tiekimo prioritetus dujų tiekimo sutrikimo atveju, dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarką, jos turi būti nediskriminuojančios, aiškios ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka. Su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu susijusių dalyvių funkcijas ir atsakomybę Vyriausybė nustato taip, kad visų pirma veiksmų turėtų imtis gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai dujų vartotojai, o po to – valstybės ir Europos Sąjungos institucijos.“

„3) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą;“. 3.

„4) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;“. 14 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamtinių dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų

tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti nacionalinį prevencinį planą gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus gamtinių dujų tiekimui, kilus grėsmei sistemų saugumui, įvykus avarijai, iškilus grėsmei žmonių sveikatai ar saugumui, gamtinių dujų įmonės privalo įgyvendinti nacionalinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir nedelsdamos imtis visų pagrįstų priemonių gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Šios priemonės turi būti pagrįstos ir proporcingos. Gamtinių dujų įmonės apie taikomas prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones praneša Energetikos ministerijai. Gamtinių dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams gamtinių dujų tiekimą užtikrina tiekimo įmonė, kuri tiekė gamtines dujas prieš gamtinių dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą, prioriteto tvarka tiekdama gamtines dujas pažeidžiamiems vartotojams.“

15 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į vidutinį

buitinių vartotojų ir nebuitinių vartotojų, kurie per metus suvartoja iki 20

000 kubinių metrų gamtinių dujų, gamtinių dujų suvartojimą Reglamento (ES)

Nr. 994/2010 2017/1938 8 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir į būtinybę užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą, nustato gamtinių dujų tiekėjams privalomą sukaupti gamtinių dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus.“

16 straipsnis.

Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl

gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). 2. 2010 m. spalio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1). 3. 2. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL 2014 L 307, p. 1). 3. 2017 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (OL 2017 L 72, p. 29). 4. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL 2017 L 280, p. 1).“

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

įsigalioja 2018 m. gruodžio 17 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2, 11, 13 ir 15 straipsniai įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 4.

4. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių

dujų reguliavimo periodas pasibaigia 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau, šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys, taikomos nuo gamtinių dujų įmonių reguliuojamų kainų ar pajamų viršutinių ribų naujo reguliavimo periodo pradžios. 5. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių dujų reguliavimo periodas pasibaigia iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant nuo

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojančias viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų

ribas taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys. 6. Rinkos operatoriaus licencijos, kurios išduotos ir kurių galiojimas nepanaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, laikomos biržos operatoriaus licencijomis ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiamos Licencijų informacinėje sistemoje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. 7. Reikalavimas šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų Gamtinių dujų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies ir 37¹ straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytu periodiškumu rengti dešimties metų tinklo plėtros planus įgyvendinamas atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo dieną galiojančių dešimties metų tinklo plėtros planų įsigaliojimo datą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius

Lyginamasis variantas

2018-11-30 · oficialus registras ↗

Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO septintuoju¹ skirsniu

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

„2. Didmeninis gamtinių dujų vartotojas (toliau – didmeninis

vartotojas) – asmuo, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių, perkantis gamtines dujas perparduoti.“

„5. Gamtinių dujų birža – centralizuota prekybos gamtinėmis dujomis sistema, organizuojama rinkos operatoriaus ir

(arba) energijos išteklių biržos operatoriaus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

„5¹. Gamtinių dujų biržos operatorius (toliau – biržos operatorius) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis, administruojantis gamtinių dujų biržą ir turintis gamtinių dujų biržos operatoriaus licenciją.“

„6¹. Gamtinių dujų išleidimo taškas (toliau – išleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos išleidžiamos iš perdavimo sistemos į kitą perdavimo sistemą, požeminę gamtinių dujų saugyklą, skirstymo sistemą ar tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtą gamtinių dujų vartotojo sistemą.“

„6².

Gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškų sistema (toliau – įleidimo ir išleidimo taškų sistema)

  • visus gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškus regioninės gamtinių dujų rinkos zonoje apimanti sistema, suteikianti teisę sistemos naudotojams, turintiems sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi (operatoriais), laisvai rezervuoti gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo pajėgumus kiekvienam įleidimo į sistemą ir išleidimo iš sistemos taškui ir taip užtikrinti gamtinių dujų transportavimą per regioninės gamtinių dujų rinkos zoną.“
„6³. Gamtinių dujų įleidimo taškas (toliau – įleidimo taškas) – vieta, kurioje gamtinės dujos įleidžiamos į

perdavimo sistemą iš gretimos perdavimo sistemos, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ar požeminės gamtinių dujų saugyklos.“

„9. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas – penkerių metų laikotarpis, kuriam yra nustatoma reguliuojamos gamtinių dujų kainos ir (ar) reguliuojamų gamtinių dujų paslaugų pajamų viršutinė riba ir principai, kuriais remiantis šios kainos ir (ar) šių paslaugų pajamų viršutinė riba gali būti koreguojama iki reguliavimo periodo pabaigos.“

21. Gamtinių dujų rinkos operatorius (toliau – rinkos

operatorius) –asmuo, organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje ir turintis šios veiklos licenciją. 9. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Gamtinių dujų sistemos balansavimas (toliau – sistemos

balansavimas) – pristatomo ir paimamo įleidžiamo ir išleidžiamo gamtinių dujų kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose išlyginimas.“

„57.

Prekyba gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje (toliau – prekyba gamtinių dujų biržoje) – gamtinių dujų įsigijimas ir (arba) pardavimas gamtinių dujų biržoje pagal biržos operatoriaus prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nustatytas taisykles ir sąlygas.“

„57¹. Regioninės gamtinių dujų rinkos zona (toliau
  • regioninės rinkos zona) –prekybos gamtinėmis dujomis zona, apimanti kelių valstybių narių perdavimo sistemų operatorių veiklos teritorijas ir turinti bendrą gamtinių dujų perdavimo sistemų balansavimo zoną, biržos operatorių, bendrus kainodaros elementus ir priežiūros sistemą.“

„57². Regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatorius (toliau – regioninės rinkos zonos operatorius) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis juridinis asmuo, įsteigtas regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo funkcijoms atlikti ir valdomas regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

„12) nustato gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams

vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų, tvarką;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) nustato pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų ir solidariai

saugomų pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų ir jų grupių sąrašą sąrašus, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 2 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatomis;“. 3 straipsnis.

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas, Komisija reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainas.“

„2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias

paslaugų kainas, Komisija reguliuoja tikslines gamtinių dujų kainas, gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).“

„5. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines

paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą.“

„8. Kol asmuo per Komisijos nurodytą protingą terminą įgyvendina šio straipsnio

4 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija turi teisę nustatyti laikiną tiekimo

kainos viršutinę ribą kainą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas.

Nustatydama laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą kainą, Komisija lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Komisija, nustatydama tiekimo kainos viršutinę ribą kainą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.“

5. Pakeisti

9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos Komisijos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui (išskyrus atvejus, kai nustatoma pajamų viršutinė riba), gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, nepasiekus arba viršijus nustatytą pajamų viršutinę ribą, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinės ribos nustatomos įvertinus gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų paskirstymą, atliktą pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas gali būti keičiamas motyvuotu Komisijos sprendimu. Apie sprendimą dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo Komisija privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją.

Komisijos sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui.“

6. Pakeisti 9 straipsnio 16

dalį ir ją išdėstyti taip:

laikymo, skirstymo, SGD pakartotinio dujinimo kainas, neviršijančias nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Konkrečios perdavimo, SGD pakartotinio dujinimo, laikymo, skirstymo kainos gali būti nustatomos du kartus per metus. Komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų nuo Komisijos nurodymų gavimo. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus. 7. Papildyti 9 straipsnį 18 dalimi:

„18. Komisija suderina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą perdavimo sistemų operatorių intersisteminio

kompensavimo tvarką, parengtą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje nurodytas gaires.“

5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

„5) rinkos biržos operatoriaus.“

„4. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, SGD pakartotinio

dujinimo, rinkos biržos operatoriaus licencijavimo ir tiekimo leidimų išdavimo taisykles (toliau – Licencijavimo taisyklės) tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, prireikus išduoda licencijų dublikatus ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija.“

„2) asmenys, siekiantys įgyti rinkos biržos operatoriaus licenciją ir vykdantys rinkos biržos operatoriaus veiklą, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti;“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Komisija teikia informaciją Europos Komisijai apie atsisakymo išduoti perdavimo

licencijas priežastis.“

„10.

Asmenys, kurie vykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą, išskyrus šio įstatymo 39¹ straipsnio

3 dalyje nurodytus atvejus, neturi teisės įgalioti

kitų asmenų vykdyti licencijoje ar leidime nurodytą veiklą ir privalo laikytis šių bendrųjų veiklos sąlygų:

  • 1) efektyviai ir ekonomiškai vykdyti licencijuojamą ir leidimais reguliuojamą

veiklą, užtikrinti tiekimo patikimumą, reguliarumą, kokybę, vartotojų apsaugą ir aplinkosaugos reikalavimus, nediskriminuoti vartotojų, kitų gamtinių dujų įmonių ir sistemų naudotojų, laikytis sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų;

  • 2) kalendoriniams metams pasibaigus, per keturis mėnesius atlikti nepriklausomą

licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos sąnaudų auditą ir apie rezultatus informuoti Komisiją;

3) Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti Komisijai ir Energetikos ministerijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

4) užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems vartotojams, sistemų naudotojams ir kitiems rinkos dalyviams;

5) informuoti ir konsultuoti vartotojus ir sistemų naudotojus;

6) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų, licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų.“

6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą ir

(ar) leidimais reguliuojamą veiklą, privalo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją.

Tuo atveju, kai pranešime nurodomas asmuo, kuris ketina pasibaigus pranešime nurodytam terminui vykdyti licencijuojamą rinkos biržos operatoriaus, perdavimo, skirstymo veiklą ir atitinka šiai veiklai keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir pranešime nurodomas asmuo Komisijai pateikia įvertinti tokią atitiktį pagrindžiančius dokumentus, pranešimo apie veiklos nutraukimą terminas derinamas Komisijos, pranešimą teikiančio asmens ir licencijuojamą veiklą ketinančio vykdyti asmens sutarimu.“

7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikoje yra paskiriami perdavimo, skirstymo, laikymo,

SGD sistemų ir rinkos biržos operatoriai. Šiuos operatorius šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria ir vėliau kontroliuoja, ir prižiūri Komisija.“

8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienais metais perdavimo Perdavimo sistemos

operatorius kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos 1 dienos, pasikonsultavęs su suinteresuotaisiais subjektais, Komisijos nustatyta tvarka parengia ir Komisijai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris yra grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa. Tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti.“

9 straipsnis. 37¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Skirstymo sistemos operatorius, aptarnaujantis daugiau negu 100 000 vartotojų, iki kiekvienų kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos

1 dienos Komisijos nustatyta tvarka parengia ir savo interneto

svetainėje paskelbia dešimties metų tinklo plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą (toliau – investicijų planas). Prieš investicijų plano paskelbimą skirstymo sistemos operatorius viešai konsultuojasi su kompetentingomis valstybės institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Investicijų plane, be kita ko, nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos tiekimo saugumui, patikimumui ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti.“

10 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Rinkos operatoriaus ir energijos išteklių biržos Biržos operatoriaus užduotys ir veikla

1. Rinkos Biržos operatorius organizuoja prekybą gamtinėmis dujomis

pagal Prekybos gamtinėmis dujomis taisykles gamtinių dujų biržoje reglamentą, suderintą su Komisija ir administruoja atsiskaitymus tarp rinkos dalyvių atitinkantį Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių reikalavimus. 2. Rinkos Biržos operatoriaus veikloje patiriamoms gamtinių dujų rinkos biržos administravimo ir susijusioms sąnaudoms padengti rinkos biržos operatorius, suderinęs su Komisija, nustato prekybos gamtinių dujų biržoje įmokas. 3. Rinkos Biržos operatorius pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies

2 punkte nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką bendradarbiauja su

Komisija ir nedelsdamas Komisijai pateikia su įtartinais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų biržos priežiūrai vykdyti, ypač apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus. 4. Neteko galios nuo 2012-06-19. 5.4.

5.4. Rinkos operatorius ir energijos išteklių

biržos Biržos operatorius yra atsakingi atsakingas, kad gamtinių dujų biržoje sudarytų sandorių pagrindu parduotas ir įsigytas gamtinių dujų kiekis sutaptų, o už gamtinių dujų biržoje parduotų gamtinių dujų kiekių patiekimą į perdavimo sistemą ir nupirktų gamtinių dujų kiekių paėmimą iš perdavimo sistemos yra atsakingi atsakingas gamtinių dujų rinkos dalyvis ir energijos išteklių biržos dalyvis.“

11 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

„2. Garantinis tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams ir nebuitiniams

vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų.“

2. Pakeisti 39

straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro Komisijos patvirtintos

tikslinės ateinančių metų gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma. Tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. Tikslinė ateinančių metų gamtinių dujų kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. Komisijai paskelbus skirtingas tikslines gamtinių dujų kainas atskirose teritorijose, apibrėžtose Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, esančioms gamtinių dujų sistemoms, nesujungtoms su perdavimo sistema, vartotojams taikomą garantinio tiekimo kainą sudaro tikslinės gamtinių dujų kainos, padaugintos iš koeficiento 0,25, tikslinės gamtinių dujų kainos toje teritorijoje ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jei tokios taikomos) suma.

Vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama kaip vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio gamtinių dujų biržos kainos, susiformavusios Lietuvos gamtinių dujų biržoje, pritaikius koeficientą 1,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jeigu tokios taikomos) suma. Vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas teritorijoje, kuri nėra sujungta su gamtinių dujų perdavimo sistema, taikoma faktinės, ekonomiškai pagrįstos gamtinių dujų įsigijimo kainos, vidutinės praėjusio ataskaitinio mėnesio gamtinių dujų biržos kainos, susiformavusios Lietuvos gamtinių dujų biržoje, pritaikius koeficientą 0,25, ir kitų valstybės reguliuojamų kainų (jeigu tokios taikomos) suma. Faktinių ataskaitinio laikotarpio pajamų ir skirstymo sistemos operatoriaus patirtų garantinio tiekimo veiklos sąnaudų, įskaitant gamtinių dujų įsigijimo sąnaudas, skirtumas priskiriamas skirstymo sistemos operatoriaus sąnaudoms ar pajamoms pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką. Garantinio tiekimo kainą apskaičiuoja ir nustato garantinį tiekimą vykdantis skirstymo sistemos operatorius.“ 3.

Pakeisti 39 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas tol, kol vartotojas energetikos ministro patvirtintose Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka sudarys tiekimo sutartį su kita tiekimo įmone, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, kuriam pasibaigus, garantinis tiekimas nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teritorijoje, kurioje skirstymo sistemos operatorius užtikrina garantinį tiekimą, nėra kitų tiekimo įmonių, vykdančių tiekimo veiklą pažeidžiamiems buitiniams vartotojams;“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:

„SEPTINTASIS¹

SKIRSNIS

REGIONINĖ

GAMTINIŲ DUJŲ RINKA

39¹ straipsnis. Regioninės rinkos zona

1. Sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie regioninės

rinkos zonos priima Vyriausybė, įvertinusi Energetikos ministerijos ir Komisijos pateiktas išvadas dėl tokio sprendimo ekonominės naudos šalies vartotojams. Komisija teikdama išvadą vadovaujasi 39²straipsnio 1 dalimi. 2. Regioninėje rinkos zonoje taikomas vienodas perdavimo sistemos balansavimo režimas, vadovaujantis regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisyklėmis. Perdavimo sistemos operatorius Komisijos nustatyta tvarka derina su Komisija ir tvirtina regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisykles. 3. Regioninės rinkos zonoje funkcijos, susijusios su regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimu, vykdomos pagal bendradarbiavimo susitarimus tarp regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių arba šių operatorių sprendimu yra pavestos regioninės rinkos zonos operatoriui. 4.

4. Regioninės rinkos zonos operatorius privalo

atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

  • 1) turėti susitarimą su perdavimo sistemos

operatoriais, nustatantį regioninės rinkos zonos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius ir veiklos vykdymo pradžią;

  • 2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais

pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus ir (ar) kitų regioninės rinkos zonoje veikiančių perdavimo sistemos operatorių informacinio komplekso;

  • 3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais

pagrindais valdyti ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti, ir programinę įrangą, kurios reikia regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo veiklai vykdyti;

  • 4) turėti atitinkamos valstybės narės, kurioje

yra įsteigtas, nustatyta tvarka išduotą licenciją. 39²straipsnis. Regioninės rinkos zonos kainodara

1. Perdavimo paslaugų kainodaros modelis, pagal

kurį paskirstomos perdavimo sistemos operatoriaus (operatorių) pajamos įleidimo ir išleidimo taškams, ir perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka, turi:

1) teikti ekonominę naudą šalies vartotojams skatinant didesnį gamtinių dujų rinkos likvidumą ir konkurencingumą, efektyvesnį gamtinių dujų sistemos panaudojimą, mažinant gamtinių dujų sistemos išlaikymo kaštus šalies gamtinių dujų vartotojams ir (ar) gamtinių dujų sistemos naudotojams;

  • 2) užtikrinti kiekvienam iš perdavimo sistemos

operatorių nacionalinių reguliavimo institucijų nustatytas pajamų viršutines ribas;

  • 3) užtikrinti, kad tarp įleidimo

ir išleidimo taškų sistemos naudotojų nebūtų diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo ir atitikti kitus Reglamentu (ES) Nr. 2017/460 nustatytus suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodekso principus;

  • 4) būti suderinti su Komisija. 2.

2. Komisija, nustatydama gamtinių dujų

perdavimo pajamų viršutines ribas, atsižvelgia į gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškų sistemoje esančių perdavimo sistemų operatorių reguliuojamos veiklos būtinąsias sąnaudas ir mokamas ar gaunamas sumas pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. 39³ straipsnis. Regioninės rinkos zonos priežiūra

1. Regioninės rinkos zonos priežiūrą ir stebėseną pagal kompetenciją, bendradarbiaudama su

atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, vykdo Komisija. 2. Perdavimo sistemos operatorius ir (ar) regioninės rinkos zonos operatorius pagal kompetenciją informuoja Komisiją apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.“

13 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

„2. Vyriausybė nustato konkrečias saugumą užtikrinančias priemones, kurių

įgyvendinimas Komisijai, gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Priemonės turi apimti minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, pažeidžiamų vartotojų ir solidariai saugomų pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą apibrėžimus, dujų tiekimo prioritetus dujų tiekimo sutrikimo atveju, dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarką, jos turi būti nediskriminuojančios, aiškios ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka. Su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu susijusių dalyvių funkcijas ir atsakomybę Vyriausybė nustato taip, kad visų pirma veiksmų turėtų imtis gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai dujų vartotojai, o po to – valstybės ir Europos Sąjungos institucijos.“

„3) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą;“. 3.

„4) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;“. 14 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gamtinių dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų

tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti nacionalinį prevencinį planą gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus gamtinių dujų tiekimui, kilus grėsmei sistemų saugumui, įvykus avarijai, iškilus grėsmei žmonių sveikatai ar saugumui, gamtinių dujų įmonės privalo įgyvendinti nacionalinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir nedelsdamos imtis visų pagrįstų priemonių gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Šios priemonės turi būti pagrįstos ir proporcingos. Gamtinių dujų įmonės apie taikomas prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones praneša Energetikos ministerijai. Gamtinių dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams gamtinių dujų tiekimą užtikrina tiekimo įmonė, kuri tiekė gamtines dujas prieš gamtinių dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą, prioriteto tvarka tiekdama gamtines dujas pažeidžiamiems vartotojams.“

15 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į vidutinį

buitinių vartotojų ir nebuitinių vartotojų, kurie per metus suvartoja iki 20

000 kubinių metrų gamtinių dujų, gamtinių dujų suvartojimą Reglamento (ES)

Nr. 994/2010 2017/1938 8 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir į būtinybę užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą, nustato gamtinių dujų tiekėjams privalomą sukaupti gamtinių dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus.“

16 straipsnis.

Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl

gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). 2. 2010 m. spalio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1). 3. 2. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL 2014 L 307, p. 1). 3. 2017 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (OL 2017 L 72, p. 29). 4. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL 2017 L 280, p. 1).“

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

įsigalioja 2018 m. gruodžio 17 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2, 11, 13 ir 15 straipsniai įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 4.

4. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių

dujų reguliavimo periodas pasibaigia 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau, šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys, taikomos nuo gamtinių dujų įmonių reguliuojamų kainų ar pajamų viršutinių ribų naujo reguliavimo periodo pradžios. 5. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių dujų reguliavimo periodas pasibaigia iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant nuo

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojančias viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų

ribas taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys. 6. Rinkos operatoriaus licencijos, kurios išduotos ir kurių galiojimas nepanaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, laikomos biržos operatoriaus licencijomis ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiamos Licencijų informacinėje sistemoje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. 7. Reikalavimas šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų Gamtinių dujų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies ir 37¹ straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytu periodiškumu rengti dešimties metų tinklo plėtros planus įgyvendinamas atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo dieną galiojančių dešimties metų tinklo plėtros planų įsigaliojimo datą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius

Aiškinamasis raštas

2018-10-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO SEPTINTUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMO projektO AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto

tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo sepintuoju¹ skirsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:

  • 1) Baltijos šalių ir Suomijos siekis iki 2020 metų

integruoti atskiras nacionalines gamtinių dujų (toliau – dujų) rinkas į regioninę dujų rinkos zoną (toliau – regioninė rinkos zona). Šia iniciatyva regione siekiama sukurti vienodas dujų rinkos veikimo taisykles, įskaitant ir bendrus dujų transportavimo paslaugų kainodaros principus, kurios užtikrintų skaidrią, konkurencingą ir aiškią tvarką dujų sistemų naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių perdavimo sistemomis, o dujų vartotojams – dujas už konkurencingą kainą. 2016 m. gruodžio 6 d. Rygoje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime Baltijos šalių ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl regioninės dujų rinkos plėtros, kuria patvirtino Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės parengtą Regioninės dujų rinkos sukūrimo veiksmų planą. Veiksmų plane patvirtinti veiksmai, kuriuos šalys įsipareigoja atlikti iki 2020 m., siekdamos integruoti atskiras nacionalines Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į regioninę rinkos zoną. Vienas iš veiksmų plane numatytų uždavinių – iki 2018 m. pabaigos priimti įstatyminio lygmens teisės aktų pakeitimus sudarysiančius teisinį pagrindą tolesniems regioninės rinkos zonos formavimo darbams. 2)

2017 m. spalio 25 d. priimtas Europos Parlamento ir

Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr.

994/2010 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2017/1938). Šiuo reglamentu pakeistos ir papildytos Reglamento (ES) Nr. 994/2010 nuostatos, susijusios su pažeidžiamų vartotojų apsauga ir bendradarbiavimu tarp valstybių narių. Tarp pakeitimų išskirtinos šios naujos nuostatos: (i) suformuluotas solidariai saugomų pažeidžiamų vartotojų institutas (Reglamente (ES) Nr. 2017/1938 apibrėžtos galimos solidariai saugomų pažeidžiamų vartotojų grupės, nustatyti solidarumo tarp valstybių narių principai dujų tiekimo krizės metu, numatantys dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams iš kaimyninių šalių); (ii) numatytas privalomas bendradarbiavimas tarp valstybių narių rengiant regioninio lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą ir regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. 3)

2017 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES)

2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2017/460), nurodytos dvi gamtinių dujų sektoriaus reguliavimo alternatyvos – viršutinė kainų riba ir viršutinė pajamų riba. Įstatymo projektu siūloma papildyti, kad VKEKK reguliuoja ne tik kainų, bet ir pajamų viršutines ribas. Tai leistų Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme numatytą dujų perdavimui taikomą reguliavimo tvarką klasifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 nuostatas. 4) Šiuo metu nacionaliniuose teisės aktuose nėra įgyvendintos Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 nuostatos, reglamentuojančios pažeidžiamų dujų vartotojų apsaugą ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių dujų tiekimo krizės metu. Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas nėra pakankamas siekiant integruoti Lietuvos nacionalinę dujų rinką į kuriamą Baltijos šalių ir Suomijos regioninę dujų rinką.

Parengto Įstatymo projekto tikslai:

1) iš dalies įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 ir Reglamento (ES) Nr. 2017/460 nuostatas;

2) priimti įstatyminio lygmens teisės aktų pakeitimus, sudarysiančius teisinį pagrindą tolesniam regioninės rinkos zonos formavimui. Įstatymo projektui keliami uždaviniai:

1) Nustatyti pagrindines sąlygas regioninės rinkos zonos suformavimui ir jos veiklos principams. 2) Sukurti reguliavimo nuostatas, sudarančias sąlygas Lietuvos dujų rinkai veikti tiek regioninės rinkos zonoje, tiek ir atskirose nacionalinėse dujų rinkose. 3) Suderinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) nuostatas su Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 ir Reglamento (ES) Nr. 2017/460 nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyrius (skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, tel. 8 706 64 912, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, tel. 8 706 64 872, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai, susiję su regioninės rinkos zonos kūrimu Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai, susiję su perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka, regioninės rinkos zonos kainodara, priežiūra, bendra balansavimo zona ir regioninės rinkos zonos operatoriumi, šiuo metu nėra reguliuojami nacionalinėje teisėje. Dujų įleidimo ir išleidimo taškų sistema ir kainodaros modelis, nekonkretizuojant, ar jis taikomas atskiros ar regioninės rinkos zonoje, yra išaiškintas 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 715/2009). Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „<...>Tarifai tinklo naudotojams nustatomi nediskriminaciniai ir atskirai kiekvienam dujų įleidimo į perdavimo sistemą arba išleidimo iš perdavimo sistemos taškui. Sąnaudų paskirstymo mechanizmus ir tarifų nustatymo metodiką, susijusius su įleidimo ir išleidimo taškais, tvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos. <...>“. Europos Sąjungos tarpvalstybiniu lygmeniu Reglamentas (ES) Nr. 2017/460, kurį Baltijos šalys ir Suomija siekia įgyvendinti iki 2020 m., sukuriant regioninę gamtinių dujų rinkos zoną. Keliose valstybėse narėse esančių dujų įleidimo ir išleidimo sistemų, kuriose veikia daugiau kaip vienas perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), veikimo principas (nedetalizuojant) apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 2017/460 11 straipsnyje: „Jei keliose valstybėse narėse esančioje įleidimo ir išleidimo sistemoje veikia daugiau kaip vienas PSO, gali būti atskirai arba drauge taikoma tokia pati referencinės kainos metodika arba gali būti atskirai taikomos skirtingos referencinės kainos metodikos“. Reglamente (ES) Nr. 2017/460 taip pat nurodytos dvi gamtinių dujų sektoriaus reguliavimo alternatyvos – viršutinė kainų riba ir viršutinė pajamų riba. Reglamento (ES) Nr. 312/2014 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „balansavimo zonoje, kurioje veiklą vykdo daugiau nei vienas PSO, šis reglamentas taikomas visiems toje balansavimo zonoje veiklą vykdantiems perdavimo sistemos operatoriams.

Jei jų perdavimo tinklų subalansavimo atsakomybė perduota subjektui, šis reglamentas tam subjektui taikomas tiek, kiek nustatyta pagal taikomas nacionalines taisykles“. Reglamento (ES) Nr. 312/2014 3 straipsnio 4 punkte taip pat numatytas prekybos platformos operatorius (biržos operatorius), taip pat šiame reglamente numatytos prekybos platformos operatoriaus funkcijos. Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje yra reglamentuota vienoje valstybėje narėje, kurioje veikia daugiau kaip vienas PSO, esančių dujų įleidimo ir išleidimo sistemų tarpsisteminio kompensavimo tvarka. Nacionaliniai ir Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarkos, taikomos keliose valstybėse narėse esančiose dujų įleidimo ir išleidimo sistemose, kuriose veikia daugiau kaip vienas PSO, tačiau minėti Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje nurodyto kompensavimo mechanizmo pritaikymo principai aktualūs ir regioninės rinkos zonos formavimo kontekste. Galimybė bendroje balansavimo zonoje perduoti balansavimo funkciją kitam subjektui numatyta Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 312/2014 4 straipsnio 4 dalyje. Šiuo metu galiojančios GDĮ nuostatos nustato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) tvirtina reguliuojamų dujų kainų viršutines ribas. Įstatymo projektu siūloma papildyti, kad VKEKK reguliuoja ne tik kainų, bet ir pajamų viršutines ribas. Tai leistų GDĮ numatytą dujų perdavimui taikomą reguliavimo tvarką klasifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 nuostatas. Teisiniai santykiai, susiję su Reglamento (ES) Nr.

2017/1938 įgyvendinimu GDĮ 5 straipsnio 12 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) (ar jos įgaliotai institucijai) suteikti įgaliojimai nustatyti dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų dujų, tvarką. GDĮ 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija) tiekėjams privalomą sukaupti dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus nustato atsižvelgdama į vidutinį buitinių vartotojų ir nebuitinių vartotojų, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų dujų, dujų suvartojimą Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. GDĮ 39 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad garantinis tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų dujų. GDĮ 5 straipsnio 14 punkte Vyriausybei (ar jos įgaliotai institucijai) suteikti įgaliojimai nustatyti pažeidžiamų dujų vartotojų ir jų grupių sąrašą, o GDĮ 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, nustatydama konkrečias saugumą užtikrinančias priemones, nustato pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą. GDĮ 45 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad Energetikos ministerija užtikrina regioninio lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą bei regioninio lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“, nustatytos pažeidžiamų dujų vartotojų grupės.

Šios grupės nustatytos atsižvelgiant į GDĮ 47 straipsnio 3 dalyje nurodytas vartotojų grupes, kurių poreikiams užtikrinti turi būti kaupiamos dujų atsargos: buitiniai vartotojai ir nebuitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų. Pažymėtina, kad tiek Reglamente (ES) Nr. 994/2010, tiek Reglamente (ES) Nr. 2017/1938 naudojama kitokia pažeidžiamų vartotojų grupių struktūra, nesiejant šių grupių su vartotojų gamtinių dujų vartojimo apimtimi. Be to, minėti reglamentai nustato privalomą tiekimo standarto (kai dujų įmonės pirmumo tvarka turi užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams) įgyvendinimą pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu, tačiau nenumato privalomo dujų atsargų kaupimo pažeidžiamiems vartotojams, t. y. ši priemonė vertintina kaip nacionalinės teisės reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija, 2017 metais vertindama Lietuvos parengtą Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planą, atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nustatytos pažeidžiamų vartotojų grupės, nors ir apima privalomą buitinių vartotojų grupę ir dalį nebuitinių vartotojų, tačiau neatitinka Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimų, todėl pažeidžiamų vartotojų grupės turėtų būti nustatytos vadovaujantis tuo metu galiojusiame Reglamente (ES) Nr. 994/2010 nurodytu pažeidžiamų vartotojų grupių skirstymu, kuris išliko nepakitęs priėmus Reglamentą (ES) Nr. 2017/1938. GDĮ priede Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 nurodytas kaip įgyvendinamasis Europos Sąjungos teisės aktas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl regioninės rinkos zonos sukūrimo Įsigaliojus Įstatymo projekto pakeitimams, bus sudarytas teisinis pagrindas tolesniam regioninės rinkos zonos formavimui.

Regioninė rinkos zona suformuojama rinkos zonoje veikiančių nacionalinių energetikos sritį reguliuojančių institucijų ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo susitarimais. Šie susitarimai nėra Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kurių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas. Įstatymo projektu apibūdinami esminiai regioninės rinkos zonos suformavimo principai ir suteikiama diskrecija VKEKK įgyvendinamaisiais teisės aktais pasirinkti efektyviausias reguliavimo priemones. Įstatymo projektu siūloma nustatyti esminius regioninės rinkos suformavimo principus ir suteikti diskreciją nacionalinei reguliavimo institucijai (VKEKK) įgyvendinamaisiais teisės aktais pasirinkti efektyviausias ir tinkamiausias įgyvendinimo ir regioninės rinkos reguliavimo priemones. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti gamtinių dujų įleidimo taško, gamtinių dujų išleidimo taško ir gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo taškų sistemos, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos, regioninės gamtinių dujų rinkos zonos operatoriaus sąvokas, apibūdinti regioninės rinkos zonos, balansavimo zonos, regioninės rinkos zonos operatoriaus veiklos, regioninės rinkos zonos kainodaros nustatymo principus. Integravus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos nacionalines dujų rinkas į regioninę rinkos zoną, šioje zonoje būtų taikomos vienodos naudojimosi dujų perdavimo sistema taisyklės, vienodos regioninės rinkos zonos perdavimo sistemų balansavimo taisyklės.

Balansavimo paslaugos regioninės rinkos zonoje būtų teikiamos bendradarbiaujant šioje zonoje veikiantiems perdavimo sistemos operatoriams arba per bendrai įsteigtą vieną ūkio subjektą (regioninės rinkos zonos operatorių), kurį valdytų perdavimo sistemos operatoriai, taip pat būtų nustatyta regioninės zonos rinkos dujų perdavimo paslaugų kainodara. Atskirų nacionalinių dujų rinkų sujungimas į regioninę rinkos zoną leistų sukurti palankesnes sąlygas dujų prekybai ir konkurencijai regione, sudarytų prielaidas didesniems tarpvalstybiniams dujų srautams ir efektyvesniam dujų infrastruktūros panaudojimui, didintų dujų rinkos likvidumą, regiono šalių dujų rinkos taptų patrauklesnės tarptautiniams dujų tiekėjams. Dėl regioninės rinkos zonos operatoriaus Įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę PSO perduoti balansavimo funkciją regioninės rinkos zonos operatoriui, nustatyti kriterijus, kuriuos toks operatorius turėtų atitikti, nustatyti regioninės rinkos zonos kainodaros principus, kontrolės ir priežiūros mechanizmus. Visgi tai nereiškia, kad regioninėje rinkos zonoje bus kuriamas regioninis PSO, kuris perimtų esamų perdavimo sistemos operatorių veiklą. Regioninės rinkos zonos operatoriaus įsteigimas nėra būtinoji regioninės rinkos zonos įkūrimo sąlyga, o tik viena iš jų. Toks operatorius vykdytų tik gamtinių dujų balansavimo funkciją, kaip yra numatoma Įstatymo projekto 39¹ straipsnio 3 dalyje, tačiau šioms funkcijoms atlikti nebūtų taikoma 39² straipsnio 4 dalyje minima įleidimo ir išleidimo taškų kainodara. Jeigu balansavimas būtų perduotas regioninės rinkos zonos operatoriui, kitas pagrindines funkcijas ir toliau vykdys PSO, užtikrindamas atitiktį Direktyvos 2009/73/EB reikalavimams.

Įstatymo projekte numatyta, kad paskirtas regioninės rinkos zonos operatorius veiks pagal su reguliatoriais ir PSO suderintas bendros balansavimo zonos taisykles. Vadovaujantis 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatomis, pažeidimus tiria nacionalinė reguliavimo institucija kurios teritorijoje įvyko pažeidimas, pagal poreikį bendradarbiaudama su kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis. Pažymėtina, kad Europos Sąjungoje yra šią nuostatą praktiškai įgyvendinusių šalių – Belgijoje ir Liuksemburge atliktas perdavimo sistemos balansavimo funkcijų perdavimas bendrai abiejų šalių PSO įsteigtam regioninės rinkos operatoriui „BALANSYS“, kuris atlieka balansavimo funkcijas. Dėl dujų biržos reglamentavimo Įstatymo projektu siūloma patikslinti dujų biržos apibrėžimą, panaikinant sąsajas su energijos išteklių birža ir jos veiklą reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymu. Atsižvelgiant į dujų biržos operatoriaus atliekamas funkcijas, sąvoka gamtinių dujų rinkos operatorius pakeista į gamtinių dujų biržos operatorius. Dėl perėjimo nuo kainų viršutinių ribų prie pajamų viršutinių ribų reguliavimo Įstatymo projektu siūloma leisti nacionalinį PSO ir nacionalinę reguliavimo instituciją pasirinkti pagal Reglamente (ES) Nr. 2017/460 klasifikuojamą dujų perdavimo paslaugų kainų reguliavimo režimą. Reglamentas (ES) Nr.

Reglamentas (ES) Nr. 2017/460 numato du alternatyvius dujų perdavimo paslaugų kainų reguliavimo režimus, apibrėžtus šio reglamento 3 straipsnyje: (i) viršutinės kainos ribos režimas – reguliavimo tvarka, pagal kurią nustatomas tikslinėmis pajamomis grindžiamas didžiausias perdavimo tarifas; (ii) viršutinės ne kainos ribos režimas – reguliavimo tvarka, pvz., viršutinės pajamų ribos, grąžos normos, išlaidų ir fiksuoto pelno tvarka, kurios laikantis nustatomos PSO leidžiamosios pajamos. Šiuos du alternatyvius dujų perdavimo paslaugų kainų reguliavimo režimus (viršutinė kainų riba ir viršutinė pajamų riba) siūloma nustatyti ir Gamtinių dujų įstatyme. VKEKK, kaip nacionalinė energetikos reguliavimo institucija, pasinaudodama įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise, gali numatyti, kada bus tvirtinama viršutinė kainų riba ir (ar) viršutinė pajamų riba. Išsami pajamų ar kainų ribų nustatymo tvarka turėtų būti įtvirtinama įgyvendinamuosiuose teisės aktuose t. y. VKEKK metodikose. Toks reglamentavimas paliks galimybę VKEKK įvertinti reguliuojamų gamtinių dujų įmonių veiklos specifiką ir sumažinti administracinę naštą toms įmonėms, kur reguliuojamosios veiklos pajamos sudaro tik nedidelę dalį visų įmonės pajamų struktūroje ir yra gretutinė veikla palyginti su pagrindinėmis veiklomis. Dėl perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarkos Sujungiant nacionalines dujų rinkas į regioninę rinkos zoną, būtų panaikinti tarpvalstybiniai dujų įleidimo ir išleidimo taškai (sujungimo taškuose), atitinkamai juose nebūtų taikomos ir kainos už pasinaudojimą perdavimo paslaugomis. Regioninės rinkos zonoje pradėjus taikyti bendrus kainodaros elementus keliose šalyse, regioniniu lygmeniu nustatomos dujų perdavimo kainos gali lemti tai, kad transportuojant dujas į kitose valstybėse narėse esančias perdavimo sistemas kai kuriems perdavimo sistemų operatoriams nebūtų kompensuojamos su perdavimo paslaugomis susijusios kapitalo ir veiklos sąnaudos.

Siekiant užtikrinti proporcingą kompensavimą Įstatymo projekte numatyta, kad atskirų šalių perdavimo sistemos operatoriai, susiderinę tarpusavyje ir suderinę su regione veikiančiomis reguliavimo institucijomis, perves vienas kitam kompensacinius mokėjimus, t. y. taikys perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką (angl. inter-transmission system operator compensation mechanism). Tokios per konkretų kainų laikotarpį atskiro perdavimo sistemos operatoriaus gautinos ar mokėtinos kompensacinės sumos bus įvertinamos nustatant to paties ar ateinančio laikotarpio perdavimo sistemos operatoriaus leistiną gauti pajamų lygį. Dėl dešimties metų tinklo plėtros plano Atsižvelgiant į Europos perdavimo sistemos operatorių rengiamų dujų perdavimo tinklų plėtros planų rengimo periodiškumą, siūloma perdavimo sistemos operatoriaus rengiamą perdavimo sistemos dešimties metų tinklo plėtros planą rengti, derinti ir tvirtinti ne kasmet, bet kas dvejus metus. Lietuvai pasirinkus nuosavybės atskyrimo modelį, Direktyvos 2009/73/EB

22 straipsnio 1 dalis nėra laikoma privaloma. Visgi, įvertinus tai, kad dešimties

metų tinklo plėtros plano rengimas išlieka naudingas rinkos dalyviams ir reguliuojančiai institucijai, Įstatymo projektu nesiūloma atsisakyti plano rengimo, tačiau nustatyti racionalesnį rengimo (atnaujinimo) periodiškumą kas dvejus metus, atsižvelgiant į tai, kad ilgametė PSO strategija nėra kasmet keičiama, todėl ir kasmetinis jos atnaujinimas vertintinas kaip perteklinis.

Papildomai pažymėtina, kad Direktyvos 2009/73/EB

22 straipsnio 1 dalis privaloma tik valstybėms narėms, pasirinkusioms

nepriklausomo perdavimo operatoriaus (ITO) įsteigimo modelį (žr. šios direktyvos 9 straipsnio 8 dalį). Lietuva yra pasirinkusi nuosavybės atskyrimo modelį, Lietuvos gamtinių dujų PSO sertifikuotas vadovaujantis šios direktyvos

10 straipsnio nuostatomis. Tai pažymėta ir Europos Komisijos Energetikos

generalinio direktorato 2015 m. liepos 7 d. paklausime Lietuvai dėl Direktyvos 2009/73/EB perkėlimo (EU PILOT Nr. 7773/15/ENER), kuriame pabrėžta, kad šios direktyvos IV ir V skyriai įprastai taikomi valstybei narei pasirinkus ITO modelį, taip pat atkreiptas dėmesys, kad nors Lietuva pasirinko nuosavybės atskyrimo modelį, Lietuva tebetaiko ITO modeliui skirtus Direktyvos 2009/73/EB IV ir V skyrių (įskaitant ir 22 straipsnį) reikalavimus. Dėl pakeitimų, reikalingų tinkamam Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 įgyvendinimui Įstatymo projektu siekiama dalinio Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 įgyvendinimo. Siekiant visiško įgyvendininimo reikės pakoreguoti Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“. Įstatymo projektu siūloma suteikti įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti ne tik pažeidžiamų dujų vartotojų ir jų grupių sąrašą ir apibrėžimą, bet ir solidariai saugomų pažeidžiamų dujų vartotojų ir jų grupių sąrašą ir apibrėžimą.

Įstatymo projektu siūloma susiaurinti vartotojų, kuriems privalomai turi būti kaupiamos dujų atsargos, ratą, numatant, kad dujų atsargos Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais kaupiamos pažeidžiamiausiai vartotojų grupei – buitiniams vartotojams. Nebuitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų dujų, dėl atsargų kaupimo poreikio galės apsispręsti patys, atsižvelgdami į konkrečią vykdomą ūkinę veiklą ir iš jos kylantį apsirūpinimo dujomis krizės atveju poreikį. Šis pakeitimas suteiks nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų dujų, papildomo lankstumo ir galimybę sumažinti apsirūpinimo dujomis kaštus (2018 m. balandžio 1 d. duomenimis, atsargos saugomos 5 982 nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki

20 000 kubinių metrų dujų, ir atsargų palaikymo sąnaudos per metus jiems sudaro

~250 tūkst. eurų). Atsižvelgiant į pastaraisiais metais įvykusius gamtinių dujų rinkos pasikeitimus (užtikrintas alternatyvus suskystintų gamtinių dujų tiekimas, rinkoje pastebimai padidėjęs gamtinių dujų tiekėjų skaičius, veikia gamtinių dujų birža, formuojasi regioninė Baltijos šalių rinka – Lietuvoje jau veiklą vykdo dujų tiekėjai iš Estijos ir Latvijos). Analogiškai siūloma nustatyti, kad garantinis tiekimas turi būti užtikrinamas tik pažeidžiamiausiai buitinių vartotojų grupei. Nebuitiniai vartotojai, per metus suvartojantys iki

20 000 kubinių metrų dujų (t. y. smulkios ir vidutinės įmonės), turi vadybinius

pajėgumus pasirinkti alternatyvų gamtinių dujų tiekėją, kai esamas tiekėjas nebevykdo prisiimtų įsipareigojimų.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Energetikos ministerija užtikrina regioninio lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą ir regioninio lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą be papildomos sąlygos: esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis. Įstatymo projektu siūloma pakeisti GDĮ priedą, nurodant Reglamentą (ES) Nr. 2017/1938 kaip įgyvendinamąjį Europos Sąjungos teisės aktą. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus užtikrintas Reglamento (ES) Nr. 2017/1938 įgyvendinimas ir sudarytos prielaidos energetinio saugumo ir pažeidžiamų vartotojų apsaugos stiprinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekte nustatoma sąlyga VKEKK užtikrinti, kad perdavimo paslaugų kainodaros modelis, perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarka, jeigu ji taikoma, ir dujų perdavimo paslaugų kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos ir teikti ekonominę naudą šalies vartotojams. Įstatymo projekte nustatoma, kad sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie regioninės rinkos zonos priima Vyriausybė, įvertinusi Energetikos ministerijos ir Komisijos pateiktas išvadas dėl tokio sprendimo ekonominės naudos šalies vartotojams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo projektas prisideda prie vienodų dujų rinkos veikimo taisyklių nustatymo Baltijos šalyse ir Suomijoje bei tarpvalstybinės dujų prekybos ir tiekimo regione tvarkos palengvinimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu apibrėžiamos naujos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Vyriausybė ir VKEKK iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus Vyriausybė turės patikslinti Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“.

VKEKK atliks Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“, pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu gauti VKEKK ir dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ specialistų vertinimai ir pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno

„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai. Regioninės dujų rinkos sukūrimas inicijuotas 2014 m. gruodžio 5 d. Taline vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime, pasirašytas bendras pareiškimas kuriuo sutarta įsteigti koordinavimo grupę šiems klausimams spręsti. 2015 m. sausio 14 d. už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai Latvijos sostinėje Rygoje pasirašė Energijos tiekimo saugumo deklaraciją, kurioje įsipareigojo įsteigti Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupę. 2015 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje įvyko pirmasis Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės susitikimas, kuriame Baltijos šalių ir Suomijos ministerijų, atsakingų už energetikos politiką, šių valstybių energetikos sektoriaus reguliavimo institucijų ir regioninės svarbos dujų infrastruktūros operatorių atstovai patvirtino šios grupės įstatus, tikslus ir uždavinius. 2016 m. gruodžio 6 d.

2016 m. gruodžio 6 d. Rygoje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime Baltijos šalių ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl regioninės dujų rinkos plėtros, kuria patvirtino Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupės parengtą Regioninės dujų rinkos sukūrimo veiksmų planą. Veiksmų plane patvirtinti veiksmai, kuriuos šalys įsipareigoja atlikti iki 2020 m., siekdamos integruoti atskiras nacionalines Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į regioninę rinkos zoną. Vienas iš veiksmų plane numatytų uždavinių – iki 2018 m. pabaigos priimti įstatyminio lygmens teisės aktų pakeitimus, sudarysiančius teisinį pagrindą tolesniems regioninės rinkos zonos formavimo darbams. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupėje patvirtintos nepriklausomos Rytų Baltijos regioninės rinkos vystymo studijos rekomendacijas. Šią studiją 2016 m. atliko konsultacinė kompanija Frontier Economics, laimėjusi bendrai Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemų operatorių inicijuotą viešąjį tarptautinį konkursą. Studijoje rekomenduota, kad ekonomiškai naudingiausias rinkų integravimo modelis yra sujungti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į regioninę rinkos zoną, sukuriant vieną keturių šalių dujų įleidimo ir išleidimo taškų sistemą su vienu virtualiu prekybos tašku ir viena perdavimo sistemų balansavimo zona. Regioninės dujų rinkos sukūrimo tikslas numatytas Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (4.2.10(3) p.), taip pat Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.

XIII-1288 redakcija; 1.1.3, 1.2.2, 14.2 papunkčiai, 54, 55 punktai, 59.4, 60.1.1, 60.1 papunkčiai). 2017 m. lapkričio 27 d., įgyvendinant Regioninės dujų rinkos sukūrimo veiksmų planą, Baltijos šalių ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų vadovai pasirašė gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainodaros gaires.

Teisės departamento išvada

2018-10-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO septintuoju¹ skirsniu

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-10-15 Nr. XIIIP-2655

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39²

straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos tikslintinos, nurodant Europos komisijos reglamento numerį. 2. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti : „Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.” Atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, abejotina, ar turi būti atidėtas įstatymo projekto 9 straipsnio, kuriuo keičiama Gamtinių dujų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalis, nuostatų įsigaliojimas. Galbūt padaryta klaida ir turėtų būti atidėtas įstatymo projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnis, įsigaliojimas. 3. Projekto 17 straipsnio 7 dalyje vietoj skaičių ir žodžių “8 ir 9 straipsniuose nurodytu” įrašytina formuluotė “8 ir 9 straipsniuose išdėstytų Gamtinių dujų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies ir 37¹ straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytu”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-11-30 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ

DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO septintuoju¹ skirsniu

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-12-05 Nr. XIIIP-2655(3)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau projekte reikia ištaisyti klaidas ir pašalinti projekto ir jo lyginamojo varianto tarpusavio neatitikimus:

1) projekto pavadinime vietoj skaičiaus „37“ įrašytinas skaičius „37¹“;

2) projekto 1 straipsnio 12 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 57² dalies pabaigoje po žodžio „operatorių“ išbrauktinas perteklinis žodis „regioninės“. 3) projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39² straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „Europos Komisijos reglamentu“ įrašytinas konkretus Reglamentas: „Reglamentu (ES) Nr. 2017/460“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-11-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO septintuoju¹ skirsniu ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-2655

2018-11-21

Nr. 108-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas

Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijaus Sinkevičiaus pavaduotoja Vida Ačienė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Amber Grid komercijos direktorius Vytautas Ruolia. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-1512 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 12

straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39² straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos tikslintinos, nurodant Europos komisijos reglamento numerį.

Pritarti Komiteto pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39² straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrinti, kad tarp įleidimo ir išleidimo taškų sistemos naudotojų nebūtų diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo ir atitikti kitus Europos Komisijos reglamentu Reglamentu (ES) Nr. 2017/460 nustatytus suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodekso principus;“

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-1517

2

2. Projekto 17

straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti : „Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja

2019 m. sausio 1 d.” Atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo 9 straipsnio

nuostatas, abejotina, ar turi būti atidėtas įstatymo projekto 9 straipsnio, kuriuo keičiama Gamtinių dujų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalis, nuostatų įsigaliojimas. Galbūt padaryta klaida ir turėtų būti atidėtas įstatymo projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnis, įsigaliojimas. Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-1517

7

3. Projekto 17

straipsnio 7 dalyje vietoj skaičių ir žodžių “8 ir 9 straipsniuose nurodytu” įrašytina formuluotė “8 ir 9 straipsniuose išdėstytų Gamtinių dujų įstatymo

31 straipsnio 1 dalies ir 37¹ straipsnio 1 dalies nuostatose

nurodytu”. Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą

lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos

Seimo statuto 150 straipsnį.

Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto

150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo

argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-11-2117 Argumentai. Pastebėtina, kad Projekto 17 straipsnio 1 ir 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 10 ir 14 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.” Atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo 10 ir 14 straipsnio nuostatas, abejotina, ar turi būti atidėtas įstatymo projekto 10 ir 14 straipsnio, kuriuo keičiama Gamtinių dujų įstatymo 371 straipsnio 1 dalis, nuostatų įsigaliojimas. Aptarus Projektą su rengėjais konstatuota, kad padaryta klaida numeracijoje ir turėtų būti atidėtas įstatymo Projekto 2, 11, 13 ir 15 straipsnių įsigaliojimas, kuriais keičiama garantinio tiekimo tvarka, pagal kurią (keičiamo įstatymo 39 str. 2 d.) smulkieji nebuitiniai vartotojai netektų teisės ir pareigos užsitikrinti garantinį tiekimą. Aiškinamajame rašte tai nurodoma kaip apsirūpinimo dujomis kaštų mažinimo galimybė, tačiau pastebėtina, kad toks pakeitimas gali sąlygoti poreikį peržiūrėti veiklos vykdymo ir dujų tiekimo sutartis bei pasirengti veikti naujomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, turi būti taikomos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. nuostatos dėl teisės aktų įsigaliojimo termino. Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3 siūlytina patikslinti Projekto 17 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje referuojant į įstatymo projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnis. Pasiūlymas. Siūlome 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9, 10, 14 2, 4, 11, 13 ir 15 straipsnius ir šio straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2018 m. gruodžio 1 17 d. 2. Šio įstatymo 9 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 10 ir 14 2, 11, 13 ir 15 straipsniai įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 4. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių dujų reguliavimo periodas pasibaigia 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau, šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys, taikomos nuo gamtinių dujų įmonių reguliuojamų kainų ar pajamų viršutinių ribų naujo reguliavimo periodo pradžios. 5. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių dujų reguliavimo periodas pasibaigia iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojančias viršutines paslaugų kainų ir

(ar) pajamų ribas taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio

15 ir 16 dalys. 6. Rinkos operatoriaus licencijos, kurios išduotos

ir kurių galiojimas nepanaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, laikomos biržos operatoriaus licencijomis ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiamos Licencijų informacinėje sistemoje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. 7. Reikalavimas šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytu 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų Gamtinių dujų įstatymo

31 straipsnio 1 dalies ir 37¹ straipsnio 1 dalies nuostatose

nurodytu periodiškumu rengti dešimties metų tinklo plėtros planus įgyvendinamas atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo dieną galiojančių dešimties metų tinklo plėtros planų įsigaliojimo datą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 8.

Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė

Komiteto išvada

2018-11-30 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973

2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO septintuoju¹ skirsniu ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-2655

2018-11-21

Nr. 108-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas

Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijaus Sinkevičiaus pavaduotoja Vida Ačienė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Amber Grid komercijos direktorius Vytautas Ruolia. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-1512 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 12

straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39² straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos tikslintinos, nurodant Europos komisijos reglamento numerį.

Pritarti Komiteto pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39² straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrinti, kad tarp įleidimo ir išleidimo taškų sistemos naudotojų nebūtų diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo ir atitikti kitus Europos Komisijos reglamentu Reglamentu (ES) Nr. 2017/460 nustatytus suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodekso principus;“

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-1517

2

2. Projekto 17

straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti : „Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja

2019 m. sausio 1 d.” Atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo 9 straipsnio

nuostatas, abejotina, ar turi būti atidėtas įstatymo projekto 9 straipsnio, kuriuo keičiama Gamtinių dujų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalis, nuostatų įsigaliojimas. Galbūt padaryta klaida ir turėtų būti atidėtas įstatymo projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnis, įsigaliojimas. Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-1517

7

3. Projekto 17

straipsnio 7 dalyje vietoj skaičių ir žodžių “8 ir 9 straipsniuose nurodytu” įrašytina formuluotė “8 ir 9 straipsniuose išdėstytų Gamtinių dujų įstatymo

31 straipsnio 1 dalies ir 37¹ straipsnio 1 dalies nuostatose

nurodytu”. Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą

lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos

Seimo statuto 150 straipsnį.

Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto

150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo

argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-11-2117 Argumentai. Pastebėtina, kad Projekto 17 straipsnio 1 ir 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 10 ir 14 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.” Atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo 10 ir 14 straipsnio nuostatas, abejotina, ar turi būti atidėtas įstatymo projekto 10 ir 14 straipsnio, kuriuo keičiama Gamtinių dujų įstatymo 371 straipsnio 1 dalis, nuostatų įsigaliojimas. Aptarus Projektą su rengėjais konstatuota, kad padaryta klaida numeracijoje ir turėtų būti atidėtas įstatymo Projekto 2, 11, 13 ir 15 straipsnių įsigaliojimas, kuriais keičiama garantinio tiekimo tvarka, pagal kurią (keičiamo įstatymo 39 str. 2 d.) smulkieji nebuitiniai vartotojai netektų teisės ir pareigos užsitikrinti garantinį tiekimą. Aiškinamajame rašte tai nurodoma kaip apsirūpinimo dujomis kaštų mažinimo galimybė, tačiau pastebėtina, kad toks pakeitimas gali sąlygoti poreikį peržiūrėti veiklos vykdymo ir dujų tiekimo sutartis bei pasirengti veikti naujomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, turi būti taikomos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. nuostatos dėl teisės aktų įsigaliojimo termino. Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3 siūlytina patikslinti Projekto 17 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje referuojant į įstatymo projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnis. Pasiūlymas. Siūlome 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9, 10, 14 2, 4, 11, 13 ir 15 straipsnius ir šio straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2018 m. gruodžio 1 17 d. 2. Šio įstatymo 9 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 10 ir 14 2, 11, 13 ir 15 straipsniai įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 4. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių dujų reguliavimo periodas pasibaigia 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau, šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalys, taikomos nuo gamtinių dujų įmonių reguliuojamų kainų ar pajamų viršutinių ribų naujo reguliavimo periodo pradžios. 5. Gamtinių dujų įmonėms, kurioms nustatytas gamtinių dujų reguliavimo periodas pasibaigia iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojančias viršutines paslaugų kainų ir

(ar) pajamų ribas taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio

15 ir 16 dalys. 6. Rinkos operatoriaus licencijos, kurios išduotos

ir kurių galiojimas nepanaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, laikomos biržos operatoriaus licencijomis ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiamos Licencijų informacinėje sistemoje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. 7. Reikalavimas šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytu 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų Gamtinių dujų įstatymo

31 straipsnio 1 dalies ir 37¹ straipsnio 1 dalies nuostatose

nurodytu periodiškumu rengti dešimties metų tinklo plėtros planus įgyvendinamas atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo dieną galiojančių dešimties metų tinklo plėtros planų įsigaliojimo datą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 8.

Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė