LIETUVOS RESPUBLIKOS teismo ekspertizės įstatymo
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Valstybės kontrolė 2016 m. atliko valstybinį auditą „Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas“, kurio metu atkreipė dėmesį į teisinio reguliavimo teismo ekspertizės srityje tobulinimo būtinybę, siekiant užtikrinti ekspertinių tyrimų paslaugų teikimo proceso kokybę. Valstybės kontrolės manymu, Teismo ekspertizės įstatyme turėtų būti nustatomos teismo ekspertizės rūšys, kurias gali atlikti tik teismo ekspertizės įstaigos ir kurių neturi teisės atlikti privatūs teismo ekspertai, sudarytos teisinės prielaidos patikrinti privačių teismo ekspertų, kuriems kvalifikaciją suteikia ne teismo ekspertizės įstaigos, kvalifikaciją, įtvirtintas reikalavimas valstybės mastu planuoti strategines teismo ekspertizės srities kryptis ir prioritetus, aiškiau apibrėžta teismo ekspertizės įstaigų sąvoka ir steigimas. Vykdant Valstybės kontrolės rekomendacijas ir siekiant sudaryti prielaidas gerinti teismo ekspertizės paslaugų kokybę bei efektyvinti teismo ekspertų veiklos kontrolę, parengtas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektas ˗ 2. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau − BDAR), taip pat keičiamos nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projekto ˗ 2 (toliau – projektas) tikslas − sudaryti prielaidas gerinti teismo ekspertizės paslaugų kokybę, efektyvinant teismo ekspertų veiklos kontrolę, teismo ekspertizės srities administravimą ir valdymą. Projekte siūloma: 1.1. vykdant Valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 17 d. audito ataskaitoje Nr.
VA-P-40-3-23 pateiktas rekomendacijas (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacijos)[1]:
funkcijas – planuoti strategines teismo ekspertizės srities kryptis ir prioritetus;
sprendimą neleisti laikyti egzaminų teismo eksperto kvalifikacijai įgyti, bei patikslinti kvalifikacinės komisijos, kai teismo eksperto egzaminą teismo ekspertizės įstaigoje laiko privatus teismo ekspertas, sudėtį;
1.2. sprendžiant praktinius teisinio reguliavimo taikymo klausimus:
kvalifikaciją, apibrėžtį;
teismo ekspertizės paslaugas teisme.
1.3. įgyvendinant BDAR:
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
2 straipsnyje išvardinti teismo eksperto veiklos teisiniai pagrindai, tačiau Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., neminimas, nors teismo ekspertai gali būti skiriami administracinio nusižengimo byloje ir jų veikla, paskyrimo tvarka, teisės ir atsakomybė reguliuojama minėto kodekso 587 straipsnyje. 2.
ekspertinio tyrimo sąvoka iš esmės nėra tiksli, nes neįvardinta TEĮ 18 straipsnio 2 dalyje minima konsultacija, kurią sutartiniais pagrindais proceso šalims teikia privatus teismo ekspertas ir surašo rašytinį dokumentą, neturintį teismo ekspertizės akto statuso. 3. Valstybės kontrolė rekomendavo inicijuoti teismo ekspertizės įstaigų apibrėžties ir steigimą reguliuojančių nuostatų peržiūrą, nes dauguma ekspertizės įstaigų atlieka ne tik teismo ekspertizes, bet ir objektų tyrimą. TEĮ 3 straipsnio 5 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės įstaiga yra specialiai įsteigta valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti teismų paskirtas teismo ekspertizes. Pagal TEĮ 19 straipsnio 3 dalį teismo ekspertizės įstaigas gali steigti Vyriausybė, ministerijos, tačiau Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą yra įsteigęs Lietuvos policijos generalinis komisaras.[2]
parengti teismo ekspertų, kuriems kvalifikaciją suteikia ne teismo ekspertizės įstaigos, o kitos kvalifikaciją suteikiančios institucijos, kvalifikacijos patikrinimo tvarką.[3] Teismo ekspertų, kuriems kvalifikaciją suteikė teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija, kvalifikacija tikrinama kas penkeri metai TEĮ 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal TEĮ 4¹ straipsnio 6 dalį Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (toliau − TEVKT) turi teisę siūlyti kvalifikaciją suteikusiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į sąrašą, patikrinimo klausimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl teismo eksperto kvalifikacijos. Šis TEVKT siūlymas yra pagrindas kvalifikaciją suteikusiai institucijai spręsti dėl kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į sąrašą, patikrinimo.
Nors įstatyminis pagrindas privačių teismo ekspertų kvalifikacijai patikrinti nustatytas, tačiau praktikoje kyla problema dėl šios nuostatos įgyvendinimo, kadangi kvalifikaciją suteikusios institucijos atsisako įvertinti kvalifikaciją, kurią jos suteikė, motyvuodamos tuo, jog nėra nustatyta tvarkos kvalifikacijai, kai asmuo teikė paslaugas ne kaip atitinkamos srities specialistas, o kaip teismo ekspertas, įvertinti. Pastebėtina, kad srityse, kuriose veikia privatūs teismo ekspertai, yra vykdoma toje srityje veikiančių specialistų veiklos priežiūra ir yra patvirtinti priežiūros tvarką reguliuojantys teisės aktai. Didesnę dalį skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų sudaro skundai dėl privačių teismo ekspertų veiklos (2014 m. gauta 10 skundų, iš jų − 9 dėl privačių teismo ekspertų, 2015 m. – 25, iš jų −17 dėl privačių teismo ekspertų, 2016 m. – 20, iš jų − 17 dėl privačių teismo ekspertų, 2017 m. – 17, iš jų − 14 dėl privačių teismo ekspertų). Daugiausiai skundų gauta dėl statybos srities teismo ekspertų, kuriems kvalifikaciją suteikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Per 4 metus skirta 12 nuobaudų privatiems teismo ekspertams. 1 paveikslas. Informacija apie pateiktus skundus TEVKT pagal teismo ekspertizės sritį Praktikoje kvalifikaciją suteikusios institucijos taip pat atsisako pateikti informaciją TEVKT specialių žinių, kurias jos suteikė specialistams, reikalaujančiais klausimais, į kuriuos pagal kompetenciją tik jos ir gali atsakyti. Atitinkamai TEVKT negali visapusiškai išnagrinėti atskirų skundų dėl teismo ekspertų etikos principų pažeidimų. Poįstatyminiais teisės aktais[4] sureglamentuota TEVKT teisė gauti informaciją iš kvalifikaciją suteikusių institucijų, tačiau pareigos kvalifikaciją suteikusioms institucijoms pateikti informaciją ir paaiškinimus nėra nustatyta.
galimybė teismo ekspertizės įstaigoms aprobuoti naujų rūšių ekspertizes, tačiau nėra sureguliuota situacija, kai teismo ekspertizės įstaiga aprobuoja ekspertizės rūšį, kurią jau atlieka privatūs teismo ekspertai, į sąrašą įrašyti ne teismo ekspertizės įstaigų, bet kitų valstybės institucijų suteiktos kvalifikacijos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad gali atsirasti kelios institucijos, kurios teiktų kvalifikaciją tai pačiai ekspertizės rūšiai atlikti, būtina sureguliuoti, kurios institucijos suteiktos kvalifikacijos pagrindu asmuo turėtų būti įrašomas į sąrašą ir privačių teismo ekspertų, jau atliekančių ekspertizes, kurias aprobuotų teismo ekspertizės įstaiga, persikvalifikavimą teismo ekspertizės įstaigoje.[5]
asmuo į sąrašą gali būti įrašytas valstybės institucijos ar kitos prie jos sudarytos komisijos suteiktos kvalifikacijos pagrindu. Nuostata yra netiksli, nes praktikoje kvalifikaciją suteikia ne tik valstybės institucijos ar kitos prie jos sudarytos komisijos, bet ir įstatymais įgaliotos įstaigos ar organizacijos, pvz., turto vertintojui kvalifikaciją suteikia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, statybos specialistams
žemėtvarkos specialistams – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 7. TEĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismo ekspertu negali būti asmuo, kuris yra teistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
Galiojantis reguliavimas nenumato kitų nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nors įprastai kituose įstatymuose, nustatančiuose nepriekaištingos reputacijos kriterijus atitinkamos profesijos atstovams (pvz., advokato, antstolio, prokuroro), taip pat Latvijos teismo ekspertizės įstatyme yra pateikiami išsamesni nepriekaištingos reputacijos kriterijai.[6] Be to, pagal galiojantį reguliavimą asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, neterminuotai ir negrįžtamai nebegali tapti teismo ekspertu. Išanalizavus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose dėl pažeidimų, susijusių su teisės užsiimti tam tikra profesine veikla privačiame sektoriuje (pvz., advokato veikla) ribojimais, matyti, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, todėl įstatymu įtvirtintas nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio ribojimas asmenims, teistiems už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, gali neatitikti proporcingumo principo, o tas pats tikslas gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis. 8. Valstybės kontrolė nurodė, kad bendradarbiaudama su Konkurencijos taryba nustatė, jog TEĮ įtvirtintos sąlygos galimai riboja teismo eksperto kvalifikacijos įgijimą asmenims, nedirbantiems teismo ekspertizės įstaigoje, nes nėra apibrėžti jokie objektyvūs kriterijai, kuriais turėtų vadovautis teismo ekspertizės įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą neleisti laikyti egzaminų teismo eksperto kvalifikacijai įgyti, be to, konkurentams neturėtų būti sudarytos galimybės spręsti dėl analogiškas paslaugas teikiančių ūkio subjektų patekimo į rinką.
Pagal TEĮ 6 straipsnio 3 dalį teismo ekspertizės įstaigoje sudaryta kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją tos rūšies ekspertizėms, kurios yra atliekamos toje įstaigoje, asmenims, nedirbantiems įstaigoje, bet norintiems įgyti teismo eksperto kvalifikaciją. Kvalifikacinė komisija turi būti ne mažesnė kaip iš penkių narių, bent du iš jų – atitinkamos srities ekspertai ir vienas teisininkas. Jeigu teismo ekspertizės įstaigoje nėra teisės specialisto, jis turi būti kviečiamas iš aukštųjų mokyklų arba iš šios srities specialistus turinčių valstybės institucijų. Dalyvauti kvalifikacinės komisijos darbe turi būti kviečiami aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų mokslininkai ar kitų ekspertizės įstaigų ekspertai (TEĮ 6 straipsnio 2 dalis). TEĮ 6 straipsnio
gavimo dienos išnagrinėja tokių asmenų prašymą ir išsiunčia jiems sprendimą leisti laikyti egzaminus arba motyvuotą sprendimą neleisti jų laikyti. 9. Valstybės kontrolė rekomendavo TEĮ nustatyti ekspertizės rūšis, kurių neturi teisės atlikti privatūs teismo ekspertai, kad būtų aišku, kurioje ekspertizės srityje gali specializuotis privatūs teismo ekspertai. TEĮ neįvardintos ekspertizės rūšys, kurių negali atlikti privatūs teismo ekspertai.
Latvijos teismo ekspertizės įstatyme yra išvardintos ekspertizės rūšys, kurias draudžiama atlikti privatiems teismo ekspertams.[7]
nustatyta, kad teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas nepratęsiamas, kai kvalifikacinė komisija nustato, jog teismo eksperto atliekamos ekspertizės yra netinkamos kokybės. Praktikoje teismo ekspertizės įstaigų vadovų sudaryta kvalifikacinė komisija, nagrinėdama klausimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo, vertina teismo eksperto tiek pagal teisėsaugos institucijų pavedimus, tiek sutartiniais pagrindais surašytas išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
TEĮ įstatymo nuostatą išaiškino siauriau ir konstatavo, kad pagal Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 9 dalies 1 punktą į vertinimo apimtį nepatenka sutartiniais pagrindais privataus teismo eksperto atliekamas tyrimas. Pastebėtina, kad privatūs teismo ekspertai dažniausiai teikia ekspertines paslaugas sutartiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant teisinio aiškumo, būtina patikslinti TEĮ 6 straipsnio 9 dalies 1 punktą, nustatant, kad kvalifikacinė komisija vertina ir sutartiniais pagrindais surašytas išvadas, priešingu atveju, gali susidaryti situacija, kai minėta komisija neturės galimybės patikrinti teismo eksperto veiklos. 11. Valstybės kontrolė rekomendacijoje konstatavo, kad teismo ekspertų sąraše nepateikiami kai kurių privačių teismo ekspertų duomenys ir tokiu būdu nesudaromos sąlygos pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis. Teisingumo ministerija, vykdydama Valstybės kontrolės rekomendacijas, nustatė, kad teismo ekspertų sąraše nenurodyti paslaugas neteikiančių teismo ekspertų, anksčiau dirbusių teismo ekspertizės įstaigose, kontaktiniai duomenys.
TEĮ 7 straipsnio 3 dalyje ekspertui nustatyta pareiga pranešti Teisingumo ministerijai apie duomenų, įrašytų apie jį sąraše, pasikeitimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos, tačiau neaptartos pasekmės, jeigu teismo ekspertas nepraneštų apie duomenų pasikeitimus. Be to, TEĮ nenumatyta, kokius kontaktinius duomenis teismo ekspertas turi pateikti skelbti sąraše. Latvijoje teismo ekspertų duomenys, kurie turi būti skelbiami sąraše, nustatyti įstatyme. Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnyje ir Administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau galiojančiame reglamentavime nėra nustatyta reikalavimo teismo ekspertui sąraše pateikti elektroninio pašto adresą. 12. TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismo ekspertas privalo saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertinių tyrimų duomenų be ekspertinį tyrimą paskyrusio teismo ar teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno arba užsakiusio fizinio ar juridinio asmens leidimo. Praktikoje dėl šios nuostatos taikymo kilo problema, nes atitinkamoje srityje veikiančių subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos negali gauti reikiamos informacijos, kadangi privatūs teismo ekspertai remdamiesi tuo, kad užsakovas nedavė leidimo skelbti duomenų, atsisakė pateikti vertinimui teismo ekspertizės aktus. 13. Valstybės kontrolė rekomendavo inicijuoti strateginių teismo ekspertizės srities krypčių ir prioritetų nustatymą. Galiojantis TEĮ nereglamentuoja teismo ekspertizės srities strateginių krypčių ir prioriteto nustatymo.
Strategines teismo ekspertizės srities kryptis ir prioritetus 2017-2019 metams nustatė 2017 m. birželio 28 d. posėdyje TEVKT[8], kuri iš esmės disponuoja informacija apie aktualias problemas teismo ekspertizės srityje (pagal TEĮ 16 straipsnio 1 dalį TEVKT koordinuoja teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų veiklą, derina teisėsaugos institucijų, teismo ekspertizės įstaigų ir kitų ekspertinius tyrimus atliekančių įstaigų, privačių teismo ekspertų interesus teismo ekspertizės srityje) ir kurios sudėtyje dalyvauja visų teismo ekspertizės įstaigų vadovai bei ekspertinių tyrimų užsakovai − teisėsaugos institucijos. 14. TEĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviesti privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Pažymėtina, kad privatus teismo ekspertas turi dvigubą statusą, jis veikia kaip savo srities specialistas ir surašo atitinkamus dokumentus pagal tą sritį reguliuojančius teisės aktus, taip pat veikia kaip privatus teismo ekspertas, kuris surašo ekspertinio tyrimo išvadas pagal proceso įstatymus ir TEĮ. Svarbu atriboti, ar asmuo veikė kaip savo srities specialistas ar kaip privatus teismo ekspertas, nes nuo to priklauso, kuri institucija nagrinės galimus skundus dėl veiklos (jeigu asmuo veikė kaip teismo ekspertas, skundai dėl jo elgesio ir galimų profesinės etikos pažeidimų nagrinėja TEVKT; jeigu asmuo veikė kaip savo srities specialistas, skundus dėl jo veiksmų nagrinėja viešąją ir valstybinę tos srities priežiūrą atliekančios institucijos, pvz., VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos ir pan.).
Kadangi galiojantis reguliavimas nereglamentuoja, kokie duomenys turi būti nurodyti konsultacinėje išvadoje, praktikoje yra sudėtinga atriboti, ar asmuo konsultacijas teikė kaip atitinkamos srities specialistas, ar kaip privatus teismo ekspertas. Be to, tikslinga dokumentą, kurį surašo privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultuodamas proceso šalis, įvardinti konsultacine išvada, kaip jis ir yra įvardijamas teismų praktikoje. 15. TEĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Praktikoje ši norma aiškinama siaurai ir pasitaiko atvejų, kai privatus teismo ekspertas konsultuoja asmenis kaip savo srities specialistas, o po to dalyvauja teismo procese kaip ekspertas, nes TEĮ draudimas dalyvauti procese numatytas tik konsultacijas teikusiam privačiam teismo ekspertui. Teismo eksperto veikla reikalauja, kad jis atitiktų ne tik aukštus kvalifikacijos standartus, bet ir kad būtų nešališkas ir nepriklausomas, ypač nuo proceso šalių. Nepriklausomumo principo užtikrinimo aktualumas akcentuojamas ir Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Gairėse dėl teismo eksperto vaidmens procese Europos Sąjungos valstybėse narėse Nr. CEPEJ (2014)14. 16. 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje bus pradėtas taikyti BDAR.
BDAR 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisiniame pagrinde turėtų būti nustatomas duomenų tvarkymo tikslas, taip pat galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. 17. TEĮ nenustatyta kvalifikacinių kategorijų, suteikiamų teismo ekspertams, paskirtis, kriterijai ir reikšmė. Kvalifikacinės kategorijos reikšmingos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro teismo ekspertams, nes į jas atsižvelgiama skaičiuojant pareiginę algą vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu[9]. Kitose teismo ekspertizės įstaigose kvalifikacinės kategorijos nenustatomos. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas gerinti teismo ekspertizės paslaugų kokybę, efektyvinant teismo ekspertų veiklos kontrolę: nustatoma privačių teismo ekspertų kvalifikacijos patikrinimo tvarka, papildomi teismo eksperto nepriekaištingos reputacijos kriterijai, reglamentuojamos ekspertizės rūšys, kurių neturi teisės atlikti privatūs teismo ekspertai, apibrėžiamas sutartiniais pagrindais teikiant konsultaciją surašomo dokumento, neturinčio teismo ekspertizės akto statuso, turinys, nustatomas draudimas teikti teismo ekspertizės paslaugas teisme, jeigu jos tai pačiai proceso šaliai buvo teikiamos sutartiniais pagrindais. Taip pat efektyvinamas teismo ekspertizės srities administravimas ir valdymas, numatant teismo ekspertizės srities krypčių ir prioritetų planavimą valstybės mastu, aiškiau apibrėžiant teismo ekspertizės įstaigų sąvoką ir jų steigimą. Be to, apibrėžiami teismo ekspertizės srityje tvarkomų asmens duomenų tikslai siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą. 1. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertai dalyvauja administracinių nusižengimų tyrimo procese, patikslinamas projekto 2 straipsnis, kuriame nurodoma, kad teismo ekspertas savo veikloje, be kita ko, taip pat vadovaujasi ir Administracinių nusižengimų kodeksu. 2. Siekiat teisinio aiškumo, patikslinama TEĮ 3 straipsnio 1 dalyje pateikta ekspertinio tyrimo sąvoka. Siūloma ekspertinio tyrimo bendra sąvoka, kuri apimtų specialių žinių turinčių asmenų procese atliekamus tyrimus – teismo ekspertizę, objektų tyrimą ir konsultacijas (privataus teismo eksperto sutartiniais pagrindais atliekamą tyrimą). Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymus atliekamos sąvokų „specialios žinios“ ir „teismo ekspertizė“ korekcijos. 3.
Valstybės kontrolės rekomendaciją ir praktikoje susiklosčiusią situaciją, tikslinamos projekto 3 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, reglamentuojančios teismo ekspertizės įstaigų apibrėžtį ir steigimą, nurodant, kad teismo ekspertizės įstaigų paskirtis yra ne tik teismo ekspertizių, bet ir objektų tyrimų atlikimas, bei nustatant, kad teismo ekspertizės įstaigas taip pat gali steigti ne tik Vyriausybė ir ministerijos, bet ir kitos valstybės institucijos. 4. Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją, siūloma projekto 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti TEVKT teisę, nagrinėjant skundus dėl teismo ekspertų etikos principų pažeidimų, gauti informaciją ir paaiškinimus iš institucijų ir kitų subjektų bei kvalifikaciją suteikusių institucijų pareigą pateikti informaciją ir paaiškinimus. Taip pat siekiant, kad būtų įgyvendinamos projekto 5 straipsnio 7 dalies nuostatos, siūloma projekto 5 straipsnį 8 dalyje numatyti, kad kvalifikaciją suteikusios institucijos, kurios suteikė kvalifikaciją asmenims, įrašytiems į sąrašą ir turi specialių žinių atitinkamoje srityje, nustato tvarką, pagal kurią turėtų būti patikrinta kvalifikacija, jeigu tokį patikrinimą siūlo atlikti TEVKT. 5. Siūloma patikslinti projekto
sąrašą atitinkamos valstybės institucijos suteiktos kvalifikacijos pagrindu tik tais atvejais, jeigu tokios kvalifikacijos nesuteikia teismo ekspertizės įstaigos. Tai reikštų, kad, jeigu teismo ekspertizės įstaiga aprobavo ekspertinius tyrimus, kuriems atlikti kvalifikaciją gali suteikti ir kitos valstybės institucijos, teismo eksperto kvalifikaciją asmuo turėtų įgyti teismo ekspertizės įstaigoje ir į sąrašą jis būtų įrašytas teismo ekspertizės įstaigos suteiktos kvalifikacijos pagrindu.
Šis pakeitimas pagrįstas tuo, kad tik teismo ekspertizės įstaiga, kuri aprobavo ekspertizės rūšį, gali suteikti visapusišką kvalifikaciją ir specialias ekspertines žinias šios ekspertizės rūšies atlikimui. Taip pat siūloma projekto 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad apie aprobuotą naują ekspertizės rūšį skelbiama teismo ekspertizės įstaigos interneto svetainėje, o privatūs teismo ekspertai, atliekantys ekspertizes, kurias aprobavo teismo ekspertizės įstaiga, per metus nuo jų atliekamos ekspertizės rūšies aprobavimo, turi kreiptis į ekspertizės rūšį aprobavusią teismo ekspertizės įstaigą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Projekte taip pat įtvirtinamos pereinamosios nuostatos, numatančios pareigą privatiems teismo ekspertams per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą, jeigu teismo ekspertizės įstaigoje iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo aprobuota teismo ekspertizė, kurią jie atlieka. Kartu siūloma papildyti projekto 8 straipsnio 1 dalį, numatant, kad kvalifikacijos patvirtinimo, kaip ir kvalifikacijos suteikimo, tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje srityje kvalifikaciją suteikia ne tik valstybės institucijos, bet ir įstatymais įgaliotos įstaigos ir organizacijos, siūloma patikslinti projekto
siūloma nustatyti papildomus nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Numatoma, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti teismo ekspertu, jeigu jis teistas ne tik už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, taip pat nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, bet ir už kitus tyčinius nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, taip pat jeigu buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai, taip pat, jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Be to, siekiama susieti teismo ekspertų reputaciją su profesinės etikos taisyklių laikymusi. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl pažeidimų, susijusių su teisės užsiimti tam tikra profesine veikla privačiame sektoriuje, ir atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertų veikla priskiriama savarankiškai ekonominei veiklai (ją vykdo ir privatūs teismo ekspertai), kaip pavyzdžiu remiantis advokatams taikomų nepriekaištingos reputacijos kriterijais, teismo ekspertams nepriekaištingos reputacijos kriterijai formuluojami švelnesni nei viešojo sektoriaus tarnautojams. 8.
Valstybės kontrolės rekomendacijas, siekiant užtikrinti teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudarytos kvalifikacinės komisijos, kuri suteikia kvalifikaciją privatiems teismo ekspertams, nedirbantiems teismo ekspertizės įstaigoje, didesnį nešališkumą ir objektyvumą, siūloma projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, tais atvejais, kai teismo ekspertizės įstaigoje teikiama privataus teismo eksperto kvalifikacija, komisijoje taip pat galėtų dalyvauti teismų, ikiteisminio tyrimo institucijų ar prokuratūros atstovai ir daugiau kaip pusė kvalifikacinės komisijos narių turėtų būti ne iš teismo ekspertizės įstaigos, kurioje sudaryta kvalifikacinė komisija. Pagal Latvijos teismo ekspertizės įstatymą, teisėjai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai taip pat gali dalyvauti komisijos, suteikiančios kvalifikaciją, veikloje. Taip pat siūloma patikslinti projekto 8 straipsnio 4 dalį nustatant, kad teismo ekspertizės įstaigos vadovas išsiunčia motyvuotą sprendimą neleisti laikyti teismo eksperto egzamino, jeigu asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, neatitinka projekto 6 straipsnio reikalavimų. 9. Vykdant Valstybės kontrolės rekomendaciją, siūloma papildyti projekto 21 straipsnį 4 dalimi, išvardijant ekspertinių tyrimų rūšis, kurių negali atlikti privatūs teismo ekspertai. Draustinų ekspertinių tyrimų sąrašas parengtas, atsižvelgiant į ekspertinius tyrimus atliekančių institucijų pasiūlymus[10], Latvijos praktiką. Ekspertiniai tyrimai, draustini atlikti privatiems teismo ekspertams, iš esmės yra susiję su pavojingų ir ribotoje ar draustinoje apyvartoje esančių, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių, žinybiniuose registruose esančių objektų tyrimu, taip pat kai kurių ekspertinių tyrimų atlikimą privatiems teismo ekspertams riboja kiti įstatymai (Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlieka tik Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos).
Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol projekte išvardintus ekspertinius tyrimus, kuriuos bus draudžiama atlikti privatiems teismo ekspertams, atliko tik teismo ekspertizės įstaigos ir privačių teismo ekspertų šioje srityje nėra įrašyta į sąrašą, todėl toks draustinų ekspertinių tyrimų rūšių įvardijimas neturės įtakos teismo proceso trukmės pailgėjimui. 10. Sprendžiant praktines problemas bei siekiant užtikrinti efektyvesnę teismo ekspertų veiklos kontrolę, siūloma patikslinti projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suteikiant galimybę kvalifikacinei komisijai, nagrinėjančiai klausimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo ir vertinančiai ekspertizės kokybę, vertinti ne tik teismo ekspertizės aktus, bet ir sutartiniais pagrindais proceso šalims teismo eksperto surašytas išvadas. 11. Remiantis Valstybės kontrolės rekomendacijomis ir siekiant užtikrinti, kad teismo ekspertų sąraše būtų pateikti visi būtini duomenys apie teismo ekspertą, siūloma projekto 10 straipsnio
teismo ekspertas, bei projekto 12 straipsnio 2 dalyje numatyti laikiną eksperto išbraukimą iš sąrašo, nustačius, kad jis nepranešė apie duomenų pasikeitimus.
Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl dokumentų pateikimo elektroninio ryšio priemonėmis, projekto 10 straipsnio
sąrašą, privalo taip pat pateikti elektroninio pašto adresą. 12. Sprendžiant praktines problemas, siūloma projekto 15 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyti institucijas, kurioms privatus teismo ekspertas privalo pateikti informaciją ir medžiagą, reikalingą jų funkcijoms vykdyti, be ekspertinį tyrimą užsakiusio fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ir jų padalinių sutikimo. 13. Vykdant Valstybės kontrolės rekomendaciją, siūloma projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti, kad strategines kryptis ir prioritetus teismo ekspertizės srityje nustato TEVKT. 14. Siekiant teisinio aiškumo ir išspręsti praktines problemas, siūloma projekto 21 straipsnio 2 dalyje rašytinį dokumentą, kurį surašo privatus teismo ekspertas sutartiniais pagrindais konsultuodamas proceso šalis, įvardinti konsultacine išvada[11] ir nustatyti šio dokumento turinį, kuriame aiškiai būtų įvardintos proceso šalys ir procesas, kuriame planuojama pateikti konsultacinę išvadą be kiti reikalingi duomenys. Tai leistų nustatyti, ar asmuo teikė konsultacijas kaip privatus teismo ekspertas, ar kaip atitinkamoje srityje veikiantis specialistas. 15.
praktines problemas ir užtikrinti teismo ekspertų nepriklausomumo principą, siūloma projekto 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad ekspertu procese privatus teismo ekspertas negali dalyvauti ir tuo atveju, jeigu proceso šalis konsultavo ir kaip savo srities specialistas. 16. Įgyvendinant BDAR, projekto
dalyje nustatomi, kokie asmens duomenys tvarkomi konkrečioje teismo ekspertizės srityje veikiančioje institucijoje ar įstaigoje ir kokiu tikslu jie gali būti gaunami iš institucijų ir fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės įstaigos, vykdydamos teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, funkcijas ir Teisingumo ministerija, vykdydama įrašymo į sąrašą funkciją, bei spręsdamos klausimus dėl asmens teistumo, duomenis apie teistumą gauna iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodomas duomenų, įrašytų į sąrašą, saugojimo laikotarpis. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje nurodomas teismo ekspertų duomenų viešo skelbimo tikslas – duomenys skelbiami viešai tam, kad asmenys, kurie skiria ar užsako ekspertinius tyrimus disponuotų informacija apie teismo ekspertą ir galėtų pasirinkti kvalifikuotą ekspertą iš sąrašo, kuris pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį ir gali atlikti ekspertinius tyrimus. 17. Siekiant užtikrinti teisėkūros aiškumo, atvirumo ir skaidrumo principus, projekto 24 straipsnyje papildomai nustatoma teismo ekspertams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų paskirtis, nurodant, kad į kvalifikacines kategorijas gali būti atsižvelgiama nustatant darbo užmokestį. Apibrėžiamos reikšmės ir kriterijai, numatant, kad aukščiausia yra pirmoji kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečioji kvalifikacinė kategorija. Numatoma, kad kvalifikacinė kategorija suteikiama įvertinus teismo ekspertizės įstaigoje dirbančio teismo eksperto gebėjimus atlikti nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus.
Atsižvelgiant į Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pateiktas rekomendacijas, TEĮ dėstomas nauja redakcija, atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsisakant pridėtinės vertės nekuriančių formuluočių, taip pat atsisakyta TEĮ 26 ir 27 neaktualių straipsnių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus projektą, nenumatomas poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus projektą, privatūs teismo ekspertai, atliekantys teismo ekspertizes, kurios buvo ar bus aprobuotos teismo ekspertizės įstaigoje, turės kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą dėl kvalifikacijos patvirtinimo ir į sąrašą bus įrašomi penkerių metų laikotarpiui. Šiuo metu privatūs teismo ekspertai, įgiję kvalifikaciją ne teismo ekspertizės įstaigoje, į sąrašą įrašomi neterminuotai. Taigi administracinė našta padidės privatiems teismo ekspertams, kurių atliekamų ekspertizių rūšys bus aprobuotos teismo ekspertizės įstaigoje, nes jiems reikės kreiptis į šias įstaigas dėl kvalifikacijos patvirtinimo, tačiau iš esmės projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Kvalifikacijos patvirtinimas, kaip ir kvalifikacijos suteikimas, teismo ekspertizės įstaigose būtų atliekamas nemokamai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra įstatymų, kuriuos būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina minėtų Europos Sąjungos teisės aktų tinkamą įgyvendinimą. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projekto įgyvendinimui reikės peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1261 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį“, Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-302, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentą, patvirtintą teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54, Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo sudarymo ir tvarkymo aprašą, patvirtintą teisingumo ministro 2003 m. balandžio
turės patvirtinti kvalifikacijos patikrinimo pagal TEVKT siūlymą tvarką. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat šių lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas buvo apsvarstytas ir jam pritarta TEVKT. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „ekspertizė“, „teismo ekspertizės aktas“,
„tyrimo metodas“, „profesinė etika“, „ekspertas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai [1] Žr. Valstybės kontrolės interneto puslapį: https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2. [2] Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 22 d. sakymu Nr. 5-V-568 patvirtintų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro nuostatų 3 punktas. [3] Teismo ekspertas į teismo ekspertų sąrašą įrašomas teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudarytos kvalifikacinės komisijos arba TEĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės institucijos ar prie jos tam tikslui sudarytos komisijos suteiktos kvalifikacijos pagrindu.
Institucijos, suteikiančios kvalifikaciją, kurios pagrindu asmuo gali būti įrašytas į sąrašą kaip privatus teismo ekspertas: VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (statybos techninės veiklos ekspertai), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos (verslo ar turto vertinimo ekspertai), Lietuvos auditorių rūmai (audito ekspertai), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (žemėtvarkos projektų ekspertai). [4] Teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklas koordinavimo tarybos nuostatų 6.3 papunktis, teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr.
1R-54 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 12.3 papunktis, 14 punktas. [5] Lietuvos teismo ekspertizės centre sprendžiama dėl buhalterijos, finansų ir audito ekspertizių unifikavimo ir aprobavimo (šiuo metu į sąrašą teismo ekspertai, atliekantys audito ekspertizes, įrašomi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos suteiktos kvalifikacijos pagrindu). [6] Pagal Latvijos teismo ekspertizės įstatymą, kandidatuoti tapti teismo ekspertu negali asmuo, kuris: yra kaltinamasis ar įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl tyčinio nusikaltimo padarymo; buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą baudžiamojoje byloje (nepaisant to, kad teistumas yra išnykęs ar nuosprendis buvo atidėtas) ar dėl senaties termino, amnestijos ar malonės suteikimo buvo atleistas nuo bausmės vykdymo; kurio atžvilgiu baudžiamoji byla dėl tyčinio nusikaltimo padarymo buvo nutraukta senaties termino arba amnestijos pritaikymo pagrindu; buvo kaltinamasis baudžiamojoje byloje, tačiau baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta dėl priežasčių, nesusijusių su atleidimu nuo kaltinimo; kuriam teisė būti teismo ekspertu buvo panaikinta dėl drausminės atsakomybės pritaikymo, jeigu nepraėjo penki metai nuo atitinkamo sprendimo, susijusio su drausmine atsakomybe, įsigaliojimo ir t.t. [7] Pagal Latvijos teismo ekspertizės įstatymą privatus teismo ekspertas negali atlikti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, sprogdinimo priemonių, monetų ir banknotų (išskyrus istorinę vertę turinčius), narkotinių, psichotropinių ir kitų susijusių medžiagų, autopsijų, deontologinių, ekspertizių, susijusių su įtariamojo ar nuteistojo sveikatos sąlygomis, stacionarių teismo psichiatrijos ekspertizių. [8] Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.
1R-54 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 12.3 papunktis, 14 punktas. [5] Lietuvos teismo ekspertizės centre sprendžiama dėl buhalterijos, finansų ir audito ekspertizių unifikavimo ir aprobavimo (šiuo metu į sąrašą teismo ekspertai, atliekantys audito ekspertizes, įrašomi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos suteiktos kvalifikacijos pagrindu). [6] Pagal Latvijos teismo ekspertizės įstatymą, kandidatuoti tapti teismo ekspertu negali asmuo, kuris: yra kaltinamasis ar įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl tyčinio nusikaltimo padarymo; buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą baudžiamojoje byloje (nepaisant to, kad teistumas yra išnykęs ar nuosprendis buvo atidėtas) ar dėl senaties termino, amnestijos ar malonės suteikimo buvo atleistas nuo bausmės vykdymo; kurio atžvilgiu baudžiamoji byla dėl tyčinio nusikaltimo padarymo buvo nutraukta senaties termino arba amnestijos pritaikymo pagrindu; buvo kaltinamasis baudžiamojoje byloje, tačiau baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta dėl priežasčių, nesusijusių su atleidimu nuo kaltinimo; kuriam teisė būti teismo ekspertu buvo panaikinta dėl drausminės atsakomybės pritaikymo, jeigu nepraėjo penki metai nuo atitinkamo sprendimo, susijusio su drausmine atsakomybe, įsigaliojimo ir t.t. [7] Pagal Latvijos teismo ekspertizės įstatymą privatus teismo ekspertas negali atlikti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, sprogdinimo priemonių, monetų ir banknotų (išskyrus istorinę vertę turinčius), narkotinių, psichotropinių ir kitų susijusių medžiagų, autopsijų, deontologinių, ekspertizių, susijusių su įtariamojo ar nuteistojo sveikatos sąlygomis, stacionarių teismo psichiatrijos ekspertizių. [8] Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34, 5.10 papunktis. [9] Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nustatant pareiginės algos pastoviąją dalį, papildomai įvertinama darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Šiais atvejais nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami iki 100 procentų. [10] Teisingumo ministerija, vykdydama Valstybės kontrolės rekomendaciją, 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. (1.16)7R-1390 kreipėsi į ekspertizės įstaigas ir kitas suinteresuotas institucijas prašydama įvardinti ekspertinius tyrimus, kurie galėtų būti draustini atlikti privatiems teismo ekspertams. [11] Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis ir tokie dokumentai nepripažįstami nei ekspertizės aktu, nei specialisto išvada, o yra tiriami ir vertinami kaip dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. patvirtinta Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).
2018-10-19
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnyje po žodžių „Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso“ turėtų būti įvestas trumpinys – „(toliau – Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas)“, kuris vartojamas kituose keičiamo įstatymo straipsniuose. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatoma, kad teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje be kitų teisės aktų vadovaujasi ir proceso įstatymais, skliausteliuose apibrėžiant, ką ši sąvoka reiškia – „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) yra kompleksinio pobūdžio teisės aktas, reglamentuojantis ne tik administracinių nusižengimų teiseną (past. – ANK III dalis), bet, visų pirma, įtvirtinantis materialinės administracinės teisės normas (past. – ANK I ir II dalys). Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme vartojamas „proceso įstatymų“ apibrėžimas nėra tikslus. Dėl tos priežasties, diskutuotina, ar apskritai tikslinga ir pagrįsta išskirti atitinkamą terminą. Nepritarus šiai pastabai, rekomenduotina terminą „proceso įstatymai“ apibrėžti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje kartu su kitomis pagrindinėmis įstatymo sąvokomis. 3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama „teismo ekspertizės įstaigos“ sąvoka – tai valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti teismo ekspertizes ir objektų tyrimus.
Šiame apibrėžime formuluotė „pagrindinė paskirtis“ koreguotina, išbraukiant žodį „pagrindinė“, arba vietoje žodžio „paskirtis“ vartojant žodį „uždavinys“, atitinkamai suderinant kitų apibrėžime vartojamų žodžių gramatines formas. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio („Teismo ekspertizes atliekantys subjektai“) 3 ir 4 dalyse prieš kiekvieną žodį „ekspertas“ turi būti įrašytas žodis „teismo“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
ekspertas. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatoma, kad „Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, taip pat nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, ir nepraėjo ketveri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“. Tai yra pats griežčiausias įstatyme nustatomas asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas, kurį sudaro keli alternatyvūs pagrindai: 1) teistumas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) teistumas už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiems interesams (past. – Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXIII skyrius); 3) teistumas už nusikaltimą teisingumui (BK XXXIV skyrius). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atitinkami pagrindai nėra lygiaverčiai. Jeigu BK XXXIII skyriaus įtraukimas į šį sąrašą yra pateisinamas, tai viso (be jokių išimčių) BK XXXIV skyriaus nurodymui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte trūktų pagrįstumo. Pavyzdžiui, abejotina, ar pagrįstai teismo ekspertų nepriekaištingos reputacijos kontekste sulyginami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai bei BK 238, 242 straipsniai ir kt. 6.
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte turėtų būti išlaikytas BK specialiosios dalies skyrių dėstymo nuoseklumas – t. y. po žodžių „<...> taip pat nusikaltimą <...>“ turėtų būti rašomi žodžiai – „<...> valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui <...>“. 7. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte vartojama nuostata „<...> ir nepraėjo ketveri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“ – diskutuotina proporcingumo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad joje nustatomas terminas viršija BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatytą trejų metų teistumo terminą po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, taikomą asmenims, nuteistiems už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. 8. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose vartojamos formuluotės „yra teistas už“ ir „yra pripažintas kaltu dėl“ turėtų būti suvienodintos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad formuluotei „yra teistas už“ trūksta tikslumo. Vietoje jos rekomenduotina rašyti
nuostatoje – „<...> yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas <...> – vartojamas jungtukas „bet“ nėra tinkamas, nes supriešina du sakinio dėmenis tarpusavyje, tokiu būdu suponuodamas, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tam tikra išimtis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK yra modernus ir pakankamai humaniškas kodeksas, įtvirtinantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų visumą, kurią įgyvendinus, teismas turėtų svarstyti dėl atitinkamo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl tos priežasties šiame kontekste tiksliau vartoti jungtuką „ir“. 11. Atsižvelgiant į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo reguliavimą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte žodžiai „<...> psichotropinėmis, narkotinėmis <...>“ sukeistini vietomis. 12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punkto formuluotė – „<...> buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo kaip neatitinkantis teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų <...>“ – koreguotina kalbiškai (pavyzdžiui, rašant taip: „<...> buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes neatitiko teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų <...>“). 13. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis redaguotina kalbiniu ir loginiu aspektais. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomu teisiniu reguliavimu ekspertizės įstaigai yra nustatomas penkių darbo dienų terminas asmeniui pranešti apie egzaminų išlaikymą ar teigiamą kvalifikacinės komisijos sprendimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ar patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Kita vertus, nėra reglamentuojama terminų, per kuriuos asmeniui turėtų būti pranešama apie kvalifikacijos nesuteikimą, nepatvirtinimą, egzaminų neišlaikymą.
Jeigu aptariamoje straipsnio dalyje „sprendimas dėl teismo kvalifikacijos suteikimo ar patvirtinimo“ reiškia ir sprendimą dėl kvalifikacijos nesuteikimo ar nepatvirtinimo, siūlytina sprendimų rūšis aiškiai išskirti. Priešingu atveju, turėtų būti nustatytas terminas, per kurį teismo ekspertizės įstaiga privalo pranešti asmeniui apie neigiamą kvalifikacinės komisijos sprendimą ar egzaminų neišlaikymą. 14. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte trūksta nuorodos į įstatymo 7 straipsnio 3 punktą. 15. Atsižvelgiant į dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimo principą, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas jungtukas „ir (ar)“ keistinas jungtuku „ar“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies. 16. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodžiai „kitus įstatymus“ keistini į žodžius – „kitų įstatymų“. 17. Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje 3 ir 4 dalys turėtų būti sujungtos į vieną dalį, atitinkamai pernumeruojant po jos einančią dalį. Be to, šio straipsnio 3 dalyje išskiriami teismo ekspertų kvalifikacinių kategorijų lygiai turėtų būti nuosekliai išdėstyti pačioje dalyje, bet ne atskiruose jos punktuose. 18. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys („Teismo eksperto išvados negali neatitikti jo srities specialių žinių“) redaguotinas kalbiniu aspektu, atsisakant dvigubo neigimo, – žodžius „negali neatitikti“ siūlytina keisti į „turi atitikti“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl šios dalies trečiojo sakinio. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra suvienodinta terminų vartojimo forma. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje vartojamas terminas„20 darbo dienų“, o šio straipsnio 7 dalyje terminas – „dešimt darbo dienų“ (t. y. skaičius išreikštas žodine išraiška).
Atsižvelgiant į tai, visame įstatymo tekste terminai turi būti nurodomi vienodai ir nuosekliai
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodis „ekspertizės“. 2. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „Baudžiamojo kodekso“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 3. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 1R-72 „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 7, 10 ir 11 punktais:
įstatymo priedą. 3.2. Keičiamo įstatymo 28 straipsnyje nurodant sutrumpintą ES teisės akto pavadinimą žodžio „Tarybos“ rašyti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2020-05-20
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė |Čeputienė, Rivena Zegarienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, šios grupės vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorius Giedrius Mozūraitis, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(1) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnyje po žodžių „Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso“ turėtų būti įvestas trumpinys – „(toliau
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(2), 1(3)
ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje be kitų teisės aktų vadovaujasi ir proceso įstatymais, skliausteliuose apibrėžiant, ką ši sąvoka reiškia – „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) yra kompleksinio pobūdžio teisės aktas, reglamentuojantis ne tik administracinių nusižengimų teiseną (past. – ANK III dalis), bet, visų pirma, įtvirtinantis materialinės administracinės teisės normas (past. – ANK I ir II dalys). Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme vartojamas „proceso įstatymų“ apibrėžimas nėra tikslus. Dėl tos priežasties, diskutuotina, ar apskritai tikslinga ir pagrįsta išskirti atitinkamą terminą. Nepritarus šiai pastabai, rekomenduotina terminą „proceso įstatymai“ apibrėžti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje kartu su kitomis pagrindinėmis įstatymo sąvokomis. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad „proceso įstatymų“ sąvoka naudojama Teismo ekspertizės įstatymo straipsniuose –15, 17, 18, 21 bei į Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pasiūlymus įvesti proceso įstatymų trumpinį, projekto 2 straipsnyje buvo konkretizuoti proceso įstatymai.
Akcentuotina, kad „proceso įstatymų“ sąvoka naudojama Teismų įstatymo 36, 38, 39, 41, 44 straipsniuose, kuris reguliuoja teismų veiklą ir teisėjų įgaliojimus procesuose, įskaitant ir administracinių nusižengimų procese, ir abejonių dėl tokio teisinio reguliavimo nebuvo keliama, nors Teismų įstatymas buvo keičiamas ir 2018 m. ir 2019 m. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnį, atsisakant „proceso įstatymai“ termino ir papildyti projekto 2 straipsnio 8 dalį, nurodant, kad vartojamų sąvokų turinį nusako Teismų įstatymas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(3)5
„teismo ekspertizės įstaigos“ sąvoka – tai valstybės įstaiga ar jos
padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti teismo ekspertizes ir objektų tyrimus. Šiame apibrėžime formuluotė „pagrindinė paskirtis“ koreguotina, išbraukiant žodį „pagrindinė“, arba vietoje žodžio „paskirtis“ vartojant žodį „uždavinys“, atitinkamai suderinant kitų apibrėžime vartojamų žodžių gramatines formas. Pritarti iš dalies Nepateikti argumentai, kodėl turėtų būti atsisakoma termino „pagrindinė“ ar keičiamos sąvoka „paskirtis“. Sąvoka
„pagrindinė“ naudojama siekiant pabrėžti, kad tokių įstaigų pirmaeilė
paskirtis ‒ atlikti ekspertinius tyrimus teismams ir teisėsaugos įstaigoms. Po TTK klausymų, atsisakyta apibrėžtyje žodžių junginio
„specialiai įsteigta“. 4. Seimo kanceliarijos
Teisės departamentas 2018-10-19 1(4), 1(3)
atliekantys subjektai“) 3 ir 4 dalyse prieš kiekvieną žodį „ekspertas“ turi būti įrašytas žodis „teismo“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo ekspertizę atlieka teismo ekspertas. Nepritarti Vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, teismo ekspertu pripažįstamas asmuo, kuris (...) įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse kalbama apie asmenis, kurie kviečiami ekspertais, tačiau nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Eksperto sąvoka naudojama proceso įstatymuose, tai asmens procesinę padėtį apibūdinantis terminas. Asmenys, turintys specialių žinių teisme iškylančiais klausimais, tačiau neįrašyti į teismo ekspertų sąrašą, procese pripažįstami ekspertais (bet ne teismo ekspertais Teismo ekspertizės įstatymo prasme). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)1
„Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, nelaikomas esąs nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, taip pat nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, ir nepraėjo ketveri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“. Tai yra pats griežčiausias įstatyme nustatomas asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas, kurį sudaro keli alternatyvūs pagrindai: 1) teistumas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) teistumas už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiems interesams (past. – Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXIII skyrius); 3) teistumas už nusikaltimą teisingumui (BK XXXIV skyrius). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atitinkami pagrindai nėra lygiaverčiai.
Jeigu BK XXXIII skyriaus įtraukimas į šį sąrašą yra pateisinamas, tai viso (be jokių išimčių) BK XXXIV skyriaus nurodymui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte trūktų pagrįstumo. Pavyzdžiui, abejotina, ar pagrįstai teismo ekspertų nepriekaištingos reputacijos kontekste sulyginami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai bei BK 238, 242 straipsniai ir kt. " Pritarti Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, apysunkiai, nesunkūs ir neatsargūs nusikaltimai teisingumui, valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams išskirti į atskirus punktus, nustatant skirtingus terminus, nuo kada asmuo laikomas esąs nepriekiaštingos reputacijos. Atsižvelgiant į pastabą tikslinama 7 straipsnio redakcija:
Pasiūlymas. 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Nepriekaištinga reputacija Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) yra nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, arba aštuonerius metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą;
tarnybai ir viešiesiems interesams arba teisingumui – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
3) yra nuteistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, tyčinį nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
4) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
5) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
6) buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes neatitiko teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, ir nuo išbraukimo nepraėjo dveji metai;
7) yra atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą arba profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar pripažintas padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos turėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo dveji metai.“ 6.
Nepriekaištinga reputacija Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) yra nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, arba aštuonerius metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą;
tarnybai ir viešiesiems interesams arba teisingumui – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
3) yra nuteistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, tyčinį nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
4) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
5) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
6) buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes neatitiko teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, ir nuo išbraukimo nepraėjo dveji metai;
7) yra atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą arba profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar pripažintas padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos turėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo dveji metai.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)1 6.
Nepritarus ankstesnei pastabai, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte turėtų būti išlaikytas BK specialiosios dalies skyrių dėstymo nuoseklumas – t. y. po žodžių „<...> taip pat nusikaltimą <...>“ turėtų būti rašomi žodžiai – „<...> valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui <...>“. Pritarti Patikslinta pagal pastabą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)1
nuostata „<...> ir nepraėjo ketveri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos“ – diskutuotina proporcingumo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad joje nustatomas terminas viršija BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatytą trejų metų teistumo terminą po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, taikomą asmenims, nuteistiems už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pritarti Pateiktas pasiūlymas dėl projekto 7 str. Žr. išvados
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)
vartojamos formuluotės „yra teistas už“ ir „yra pripažintas kaltu dėl“ turėtų būti suvienodintos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad formuluotei „yra teistas už“ trūksta tikslumo. Vietoje jos rekomenduotina rašyti – „pripažintas kaltu dėl“ arba, remiantis BK 97 straipsniu, – „nuteistas už“. Pritarti iš dalies
„nuteistas už“, 7 straipsnio 3 punkte paliekama sąvoka „pripažintas kaltu“,
atsižvelgiant į tai, kad numatomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Galiojančiame reglamentavime, pvz., Notariato įstatyme, Advokatūros įstatyme naudojamos abi formuluotės, todėl siūlytina
formuluotes. Pastebėtina, kad tai nėra vienareikšmiškos sąvokos, 7 str.
bausmės. Pateiktas pasiūlymas dėl projekto 7 str. Žr. išvados 5 punktą (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)
nuosekliai suderinti tarpusavyje. Pastebėtina, kad įstatymo 7 straipsnio 2 punkte vartojama nuoroda į bausmės vykdymo atidėjimo (past. – BK 75 straipsnis) institutą, nors jos nėra 1 punkte. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už neatsargius ir tyčinius nesunkius bei apysunkius nusikaltimus. Šiame kontekste akcentuotina, kad nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai vyrauja BK XXXIII ir XXXIV skyriuose, kurie minimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taip pat turėtų būti papildytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga. Pritarti Pateiktas pasiūlymas dėl projekto 7 str. Žr. išvados
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)3
yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas <...> – vartojamas jungtukas „bet“ nėra tinkamas, nes supriešina du sakinio dėmenis tarpusavyje, tokiu būdu suponuodamas, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tam tikra išimtis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK yra modernus ir pakankamai humaniškas kodeksas, įtvirtinantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų visumą, kurią įgyvendinus, teismas turėtų svarstyti dėl atitinkamo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
kontekste tiksliau vartoti jungtuką „ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)4
kontrolės įstatymo reguliavimą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte žodžiai „<...> psichotropinėmis, narkotinėmis< ...>“ sukeistini vietomis. Pritarti Žodžiai sukeisti vietomis. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(7)5
buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo kaip neatitinkantis teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų <...>“ – koreguotina kalbiškai (pavyzdžiui, rašant taip: „<...> buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes neatitiko teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų <...>“). Pritarti Projektas patikslintas, tačiau jis redaguojamas Dokumentų departamento prieš pateikiant Seimui svarstyti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(8)7
kalbiniu ir loginiu aspektais. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomu teisiniu reguliavimu ekspertizės įstaigai yra nustatomas penkių darbo dienų terminas asmeniui pranešti apie egzaminų išlaikymą ar teigiamą kvalifikacinės komisijos sprendimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ar patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Kita vertus, nėra reglamentuojama terminų, per kuriuos asmeniui turėtų būti pranešama apie kvalifikacijos nesuteikimą, nepatvirtinimą, egzaminų neišlaikymą.
Jeigu aptariamoje straipsnio dalyje „sprendimas dėl teismo kvalifikacijos suteikimo ar patvirtinimo“ reiškia ir sprendimą dėl kvalifikacijos nesuteikimo ar nepatvirtinimo, siūlytina sprendimų rūšis aiškiai išskirti. Priešingu atveju, turėtų būti nustatytas terminas, per kurį teismo ekspertizės įstaiga privalo pranešti asmeniui apie neigiamą kvalifikacinės komisijos sprendimą ar egzaminų neišlaikymą. Pritarti Patikslinta įstatymo 8 straipsnio 7 dalis. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(9)32
trūksta nuorodos į įstatymo 7 straipsnio 3 punktą. Pritarti
draudimo principą, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas jungtukas „ir (ar)“ keistinas jungtuku „ar“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies. Nepritarti Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisės principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės priemonės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymas nėra kliūtis drausminės atsakomybės institutui taikyti, kaip ir priešingai – kad paskirta drausminė nuobauda nelaikytina baudžiamąją ar administracinę atsakomybę šalinančia aplinkybe. Šios teisinės atsakomybės rūšys skiriasi ne tik pagal savo griežtumą, bet ir pagal pobūdį bei paskirtį (pvz., LAT nutartis baudžiamojoje byloje: 2K-7-2/2007; 2K-71/2013; 2K-507-788/2015)). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(23)11
žodžiai „kitus įstatymus“ keistini į žodžius – „kitų įstatymų“.
Pritarti Patikslintas 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(24)34
būti sujungtos į vieną dalį, atitinkamai pernumeruojant po jos einančią dalį. Be to, šio straipsnio 3 dalyje išskiriami teismo ekspertų kvalifikacinių kategorijų lygiai turėtų būti nuosekliai išdėstyti pačioje dalyje, bet ne atskiruose jos punktuose. Pritarti Projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalys sujungtos į vieną dalį, teismo ekspertų kvalifikacinių kategorijų lygius išdėstant vienoje dalyje. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 1(25)1
sakinys („Teismo eksperto išvados negali neatitikti jo srities specialių žinių“) redaguotinas kalbiniu aspektu, atsisakant dvigubo neigimo, – žodžius
„negali neatitikti“ siūlytina keisti į „turi atitikti“. Analogiška pastaba
teiktina ir dėl šios dalies trečiojo sakinio. Pritarti Pasiūlymas:
remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali neatitikti turi atitikti jo srities specialiųas žiniųas. Su specialiosiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados negali turėti įrodomosios reikšmės. Teismo eksperto išvados, neatitinkančios teismo eksperto specialių žinių, negali turėti įrodomosios reikšmės.“
Teisės departamentas 2018-10-19 1(8) 7, 8,
suvienodinta terminų vartojimo forma. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje vartojamas terminas „20 darbo dienų“, o šio straipsnio 7 dalyje terminas – „dešimt darbo dienų“ (t. y. skaičius išreikštas žodine išraiška). Atsižvelgiant į tai, visame įstatymo tekste terminai turi būti nurodomi vienodai ir nuosekliai – skaičiais, arba jų žodine išraiška.
Pritarti Patikslinta 8 straipsnio 8 dalis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2018 m. lapkričio 21 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1611 pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siūloma Teismo ekspertizės įstatymą išdėstyti nauja redakcija (toliau tekste siūloma nauja Teismo ekspertizės įstatymo redakcija yra vadinama Įstatymo projektu). Atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją ir funkcijas, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
projekto 5 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu nagrinėjant skundus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai kyla pagrįstų abejonių dėl teismo eksperto kvalifikacijos, ji turi teisę siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai kvalifikaciją suteikiančiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą.
Šis Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos siūlymas yra pagrindas teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai kvalifikaciją suteikiančiai institucijai spręsti dėl kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo.“ Manome, kad aptariamu aspektu Įstatymo projektas galėtų būti papildytas nuostata, kad gavęs Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos pasiūlymą, teismo ekspertizės įstaigos vadovas arba Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija per atitinkamą terminą nuo pasiūlymo gavimo (pvz., vieną mėnesį) turėtų priimti motyvuotą sprendimą patikrinti arba netikrinti teismo eksperto kvalifikacijos ir išsiųsti šį sprendimą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai bei teismo ekspertui, dėl kurio jis priimtas. Pritarti 5 straipsnis papildytas 6, 7, 8 dalimis. Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai nepriimami,
jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip 3 metai.“ Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Šio straipsnio 5 dalies 1‒2 punktuose nurodyti
sprendimai galioja 1 metus nuo jų įsiteisėjimo dienos. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo jo galiojimo.“ Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas
sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną.
Šio straipsnio 5 dalies 2‒3 punktuose nurodyti sprendimai įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui,
siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose (toliau – kvalifikaciją suteikianti institucija), ir tokios teismo eksperto kvalifikacijos nesuteikia teismo ekspertizės įstaigos“. Vadinasi, pagal cituotą teisės normą, asmuo, kuriam kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, turėtų bendra tvarka laikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą (Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei teismo eksperto kvalifikaciją pasirinktoje srityje suteikia teismo ekspertizės įstaigos. Šiuo aspektu manome, kad jei asmeniui kvalifikaciją suteikė kita institucija, įgaliota tai daryti teisės aktu, tokiam asmeniui neturėtų kilti pareiga bendra tvarka laikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą ir taip patvirtinti savo kvalifikaciją, nes tam tikra jo kvalifikacija jau būtų patvirtinta kitos institucijos, įgaliotos tai daryti kitu teisės aktu.
Kitaip tariant, jei teismo eksperto kvalifikaciją tam tikroje srityje suteikia teismo ekspertizės įstaigos, bet teisės aktai suteikia teisę ir kitoms institucijoms suteikti atitinkamą kvalifikaciją, iš asmens, kuriam pastaroji (teisės aktu įgaliota) institucija suteikė tą kvalifikaciją, turėtų būti reikalaujama laikyti ne įprastą (bendra tvarka pilnos apimties) atitinkamos srities teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą, bet tokį egzaminą (ar kitą patikrinimą), kuris patvirtintų (patikrintų) būtent teismo eksperto veiklai šioje srityje reikalingą papildomą tos srities teismo eksperto kvalifikaciją. Nepritarti Teismo ekspertizės įstaigos yra specialiomis ekspertinėmis žiniomis disponuojančios įstaigos, išskirtinai veikiančios tik teismo ekspertizės srityje. Teismo ekspertizės įstaigose yra naudojami konkrečiai teismo ekspertizės rūšiai pritaikyti, moksliškai pagrįsti, visuotinai pripažinti ir patikimi tyrimo metodai, kurie griežtai apibrėžti ir įteisinti ekspertinio tyrimo metodikose. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismo eksperto kvalifikacija turėtų būti suteikiama teismo ekspertizės įstaigoje, kuri turi specialių žinių konkrečios teismo ekspertizės sityje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertizės įstaiga pati nustato kvalifikacijos suteikimo tvarką, tokiu atveju, asmenims, turintiems specialią kvalifikaciją, gali būti nustatyta paprastesnė kvalifikacijos suteikimo tvarka.
Priešingu atveju, sudarius galimybes, pripažinti tos pačios rūšies teismo eksperto kvalifikaciją tiek pagal teismo ekspertizės įstaigos, tiek pagal kitos valstybės institucijos suteiktą kvalifikaciją, teismuose gali kilti ginčai dėl skirtingų metodologijų taikymo. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018-11-30 1(7)1
veiklos principus, manome, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkte galėtų būti nustatyti ilgesni nei dveji metai terminai, praėjus kuriems asmuo vėl galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Nepritarti Nustatomi proporcingi terminai. Analogiški terminai nustatyti Advokatūros įstatyme. Terminas yra proporcingas, atsižvelgiant į tai, kad už tyčinius nusikaltimus, įvertinus teistumo, bausmės vykdymo atidėjimo terminus, nustatytas 3 metų terminas, kuriam praėjus asmuo laikomas esąs nepriekaištingos reputacijos. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018-11-30 1(8)3
projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „apie aprobuotą naują teismo ekspertizės rūšį skelbiama teismo ekspertizės įstaigos interneto svetainėje“.
Svarstytina, ar toks išviešinimas yra pakankamas, nes teismo ekspertizės įstaigų yra ne viena, juolab kad naujos teismo ekspertizės aprobavimas gali suponuoti privataus eksperto pareigų atsiradimą („Jeigu teismo ekspertizės įstaiga aprobuoja teismo ekspertizės rūšį, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, šie teismo ekspertai per vienus metus nuo teismo ekspertizės rūšies aprobavimo paskelbimo turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl tos teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo“ (Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalis). Pavyzdžiui, galbūt minėta informacija turėtų būti centralizuoti skelbiama teisingumo ministerijos interneto svetainėje ir (arba) teismo ekspertai, kurie turėtų kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl atitinkamos teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, turėtų būti individualiai informuoti teismo ekspertų sąraše nurodytu kontaktiniu adresu. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas, 2018-11-30 1(8)3
projekto 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas nėra per trumpas. Privatus ekspertas, teisėtai įgijęs teisę vykdyti atitinkamą veiklą, turi lūkestį, kad jam nebus keliami nauji reikalavimai ar veiklos suvaržymai.
Be to, iš Įstatymo projekto nėra aišku, kokie teisiniai padariniai kils, jei per minėtą vienerių metų terminą privatus ekspertas nesikreips dėl atitinkamos eksperto kvalifikacijos patvirtinimo arba kreipsis, bet teismo ekspertizės įstaiga jo kvalifikacijos nepatvirtins (ar tokiu atveju bus laikoma, kad teismo ekspertas neatitinka Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo ir jis turės būti išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo pagal Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą), arba, kiek laiko gali trukti eksperto kvalifikacijos patvirtinimas (Įstatymo projekte privačiam ekspertui siūloma nustatyti pareigą kreiptis, bet ne pasiekti rezultatą – gauti eksperto kvalifikacijos patvirtinimą). Nepritarti Manytina, kad vienerių metų terminas yra proporcingas (pvz., Teisėkūros pagrindų įstatyme verslui prisitaikyti prie naujo ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinio reguliavimo, numatytas 3 mėnesių terminas). Jeigu asmuo nustatytais terminais nesikreips dėl kvalifikacijos patvirtinimo, bus laikoma, kad jis neatitinka projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo ir turės būti išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo pagal projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018-11-30 1(8)4
projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai teismo ekspertizės įstaigoje yra nustatytas reikalavimas pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, asmeniui per šioje dalyje nustatytą terminą išsiunčiamas sprendimas leisti pasirengti arba neleisti pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją“. Tačiau Įstatymo projekte nenumatyti pagrindai, kuriems esant asmeniui gali būti neleidžiama pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją. Nepritarti Perkeltos galiojančio įstatymo nuostatos. Būtų taikomos projekto 6 str. 1 d. nustatyti reikalavimai.
d. taip pat nurodoma, kad asmuo turi atitikti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais. Dar kartą šios nuostatos pakartojimas būtų perteklinis. 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018-11-30 1(12)2
„teismo ekspertas teisingumo ministro sprendimu gali būti laikinai
išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, jeigu buvo sustabdytas jam išduoto kvalifikaciją liudijančio dokumento galiojimas arba nustačius, kad teismo ekspertas neinformavo apie šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimus“. Abejotina, ar teisingumo ministrui gali būti suteikta pasirinkimo (diskrecijos) teisė (ją suponuoja žodžiai „gali būti“), ar išbraukti asmenį iš teismo ekspertų sąrašo. Pritarti
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis būtų tikslesnė, jei žodžiai „teismo ekspertizei“ būtų pakeisti į žodžius „ekspertiniam tyrimui“, nes Įstatymo projektu reguliuojama ne tik teismo ekspertizė, bet ir konsultacijos. Be to, siekiant suvienodinti terminiją, Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojami žodžiai „teismo eksperto specializacijai“ keistini į „teismo ekspertizės rūšiai“, o Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje vartojami žodžiai „tam tikros srities ekspertai“ keistini į „pasirinktos teismo ekspertizės rūšies ekspertai“. Kadangi teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą išduoda teismo ekspertizės įstaigos vadovas (Įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalis), iš Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies šalintini žodžiai „kvalifikacinės komisijos išduotą“.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso
išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių, surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. Taigi, įstatymas nurodo, kad aptariamu atveju surašomas tiesiog aktas, o ne teismo ekspertizės aktas. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Įstatymo projekto 27 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad anksčiau aptariamu atveju surašomas teismo ekspertizės aktas. Pritarti iš dalies Patikslinta projekto 3 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis, 11 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 6 dalis. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 sakinys netikslintinas, nes gali būti ir giminingos srities ekspertai. 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
2
įsigaliojimui, įgyvendinimui ir taikymui skirto Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1611 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaiga aprobavo teismo ekspertizės rūšį, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, šie privatūs teismo ekspertai per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo“.
Šiai nuostatai mutatis mutandis taikytini anksčiau 4 ir 5 šio rašto punktuose išdėstyti mūsų pastebėjimai (ar vienerių metų terminas nėra per trumpas; kaip asmenys, kurie turės kreiptis dėl kvalifikacijos patvirtinimo, bus informuoti (galės susižinoti) apie atsiradusią pareigą; kokie teisiniai padariniai kils, jei per minėtą vienerių metų terminą privatus ekspertas nesikreips dėl kvalifikacijos patvirtinimo arba kreipsis, bet teismo ekspertizės įstaiga jo kvalifikacijos nepatvirtins, arba, kiek laiko gali trukti kvalifikacijos patvirtinimas). Nepritarti Žr. 2 ir 5 p. Žr. 2 punktą (argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasiūlymų). 10. Lietuvos apeliacinis teismas, 2018-11-28 1(1) DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xiiip-2650 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 (toliau – keičiamas įstatymas) pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-2650 (toliau – Įstatymo projektas). Susipažinę su Įstatymo projekto
raštu, teikiame šiuos pasiūlymus ir pastabas:
siekiama išplėsti reglamentavimo apimtį, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžiama įstatymo paskirtis turėtų būti taip pat išplėsta. Pavyzdžiui, nurodant, kad šis įstatymas nustato reikalavimus ir konsultacinei išvadai.
Nepritarti Projektu nėra keičiama reguliavimo apimtis. Ir šiuo metu galiojančiame Teismo ekspertizės įstatyme numatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Atsižvelgiant į praktikoje kilusias problemas, taip pat į teisminę praktiką, minėtas dokumentas įvardijamas konsultacine išvada ir numatomas jo turinys. 11. Lietuvos apeliacinis teismas, 2018-11-28 1(7) 1,2
dėl nepriekaištingos reputacijos, kyla abejonių dėl jų pagrįstumo, nuoseklumo ir proporcingumo. Abejonių kelia keičiamo įstatymo 7 straipsnio konstrukcija, pagal kurią toje pačioje nuostatoje nusikaltimai išskiriami ir pagal pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), ir pagal rūšinį objektą (nusikaltimai teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams). Mūsų vertinimu, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinamas pagrindas turi būti siejamas su nusikaltimų pavojingumo laipsniu, o 2 punkte – atskiromis nusikaltimų rūšimis. Pritarti Pateiktas pasiūlymas dėl projekto 7 str. Žr. 5 punktą (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). 12. Lietuvos apeliacinis
įstatymo tekste esančius pasikartojimus ir netikslumus, lemiančius šio teisės akto nuostatų nenuoseklumą ir (ar) prieštaringumą:
dalyje pateikiama termino „ekspertinis tyrimas“ sąvoka, pagal kurią teismo ekspertizė, objektų tyrimas ir konsultacija laikytini ekspertiniu tyrimu, kuriems reikia specialių žinių, yra platesnė nei įtvirtinta galiojančioje įstatymo redakcijoje.
Tačiau projekto rengėjai nesiūlo tikslinti termino „specialios žinios“ sąvokos, o nurodo, kad „specialios žinios – išsilavinimo, specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos būdu įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos teismo ekspertizei atlikti“ (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje specialios žinios siejamos tik su teismo ekspertize, nors to paties straipsnio 1 dalyje jos siejamos taip pat su objektų tyrimu ir konsultacija. Be to, vertinamasis požymis „išsamios“ yra laikytinas pertekliniu, nes jis neatskleidžia, kokios žinios yra išsamios, o kokios ne. Manytina, kad žinių išsamumas jau įvertinamas suteikiant teismo eksperto kvalifikaciją keičiamo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti termino „specialios žinios“ sąvoką;
šio įstatymo sąvokos“, be kita ko, pateikiamos teismo ekspertizės ir teismo eksperto sąvokos, siūloma svarstyti, ar šiame straipsnyje neturėtų būti apibrėžiamos ir tokios sąvokos kaip konsultacinė išvada, konsultacija, objektų tyrimas, proceso įstatymai.
Be to, svarstytina dėl keičiamo įstatymo
apibrėžimo perkėlimo į keičiamo įstatymo 3 straipsnį; terminas
„teismo ekspertizės įstaiga“ iš esmės apibrėžtas du kartus – keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje („valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti teismo ekspertizes ir objektų tyrimus“) ir
įstaiga ar valstybės įstaigos padalinys, kurių pagrindinė veikla – teismo ekspertizių ir objektų tyrimų atlikimas“). Įvertinus šias normas lyginamuoju būdu, matyti, kad pateikiami apibrėžimai iš esmės yra tapatūs, išskyrus tai, kad vienu atveju vartojamas terminas paskirtis, o kitu atveju – veikla. Todėl siūlytina keičiamame įstatyme pateikti tik vieną termino „teismo ekspertizės įstaiga“ apibrėžimą, kurį įtvirtinti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje prie pagrindinių įstatymo sąvokų;
straipsnio 1 dalies nuostatą: „Teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, <...> principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse.“, ir į 16 straipsnį „Teismo eksperto nepriklausomumas“.
Manytina, kad nėra tikslinga nepriklausomumo principą išskirti ir jo turinį apibrėžti keičiamo įstatymo 16 straipsnyje, nes to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pateikta blanketinė teisės norma nukreipia į Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, kuriame įtvirtintas principų, kuriais grindžiama teismo ekspertų veikla, tarp jų nepriklausomumo, turinys;
ekspertų sąrašą neįrašyto asmens įspėjimas“ nuostatos iš esmės skirtos ekspertizės akto turiniui, todėl, manytina, kad jas tikslinga perkelti ir atitinkamai išdėstyti keičiamo įstatymo 27 straipsnyje „Teismo ekspertizės rezultatų įforminimas“. Pritarti iš dalies
1) Patikslinta specialiųjų žinių sąvoka. Lietuvos apeliacinis teismas siūlo atsisakyti požymio „išsamios“ specialios žinios, nes mano, kad teismo eksperto žinios įvertinamos kvalifikacijos suteikimo metu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo pasiūlymą buvo išplėsta specialių žinių sąvokos apimtis (taikytina ir specialistams, o specialistams kvalifikacija nėra suteikiama ir jų žinios nėra vertinamos), siūlytina šio požymio neatsisakyti. Be to, ir teismų praktikoje naudojamas minėtas požymis ir pasisakoma, kad specialiosios žinios nėra visuotinai žinomos, kasdienės žinios – tai išsamios kažkurios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos objektams tirti ar ekspertizei atlikti (LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 50, 2019). Sąvoka „proceso įstatymai“ naudojama Teismų įstatyme, todėl papildytas projekto 3 straipsnio 8 dalis, nurodant, kad vartojamų sąvokų turinį nusako Teismų įstatymas. „Objektų tyrimas“ nėra nauja sąvoka ir jos turinys atskleistas Baudžiamojo proceso kodekso 205 ir 206 straipsniuose.
Objektų tyrimo, kuris atliekamas ikiteisminiame tyrime, papildomas turinio atskleidimas projekte būtų perteklinis ir tai nėra šio projekto reguliavimo dalykas. Konsultacijos turinys yra atskleidžiamas keičiamoje TEĮ 21 straipsnio 2 dalyje: nurodyti konsultaciją užsakantys subjektai, konsultaciją teikiantys privatūs teismo ekspertai, įvardintas dokumentas, kuriame išdėstomi konsultacijos rezultatai, apibrėžiamas konsultacinės išvados turinys. Papildomas apibrėžimas būtų perteklinis. Privataus teismo eksperto sąvokos apibrėžimas taip pat būtų perteklinis. Manytina, kad yra pakankama apibrėžti teismo eksperto sąvoką, o 20 str. 1 d. pateikiami tik privataus teismo eksperto ypatumai. 3) papildyta 3 straipsnio 5 dalyje pateikta teismo ekspertizės įstaigos apibrėžtis, atsisakyta 22 straipsnio 1 dalies, papildytas 22 str. teismo ekspertizės įstaigų steigimo nuostatomis. 4) Nepritartina pasiūlymui dėl nepriklausomumo principo projekto 16 straipsnyje apibrėžties atsisakymo. Tai nėra naujos nuostatos, analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir galiojančiame TEĮ. Akcentuotina, kad etikos kodekse nustatyti principai, kurie yra skirti teismo ekspertui ir kurių jis privalo laikytis. Projekto 16 straipsnyje įtvirtinto nepriklausomumo principo paskirtis platesnė – numatytas reikalavimas ir valstybės institucijoms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims nepažeisti teismo eksperto nepriklausomumo principo. 5) Nepritartina pasiūlymui. Projekto 27 straipsnyje reguliuojami reikalavimai teismo ekspertizės aktui, kurį surašo teismo ekspertas (įrašytas į teismo ekspertų sąrašą), tuo tarpu 29 straipsnyje reglamentuojamas asmens, pakviesto ekspertu (ne iš teismo ekspertų sąrašo) įspėjimas. Tačiau, atsižvelgiant į proceso įstatymų normas, atsisakyta žodžio „teismo“
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad „Kvalifikacinės komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismo ekspertizės įstaigos vadovui.“ Siūlytina, keičiamame įstatyme įtvirtinti, kad šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 5 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais priimti kvalifikacinės komisijos sprendimai nėra skundžiami, kadangi, įvertinus aukščiau nurodytų pagrindų esmę, abejotinas apskundimo tikslingumas. Pritarti
apeliacinis teismas, 2018-11-28 1(5), 1(9), 1(10) 4,89,1
(keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 8 dalys, 9 straipsnio 9 dalis, 10 straipsnio 1 dalis) įtvirtintos nuostatos dėl teisės gauti informaciją plačiąja prasme, ir siekiant užtikrinti nuoseklumą bei išvengti atskirų keičiamo įstatymo normų prieštaringumo, siūlytina tam tikrų keičiamame įstatyme nustatytų subjektų teisę gauti informaciją plačiąja prasme sureglamentuoti atskirai viename straipsnyje. Nepritarti Nuostatos suderintos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BDAR reikalavimus, turi būti aiškiai nurodomi informacijos gavėjai, informacijos gavimo tikslas ir informacijos šaltiniai. Nagrinėjamu atveju 5 straipsnio 4 ir 8 dalyse, 9 straipsnio 9 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja skirtingi informacijos gavėjai, vykdantys skirtingas funkcijas, todėl būtų netikslu BDAR prasme reglamentuoti viename straipsnyje informacijos gavimą plačiąja prasme. 15. Lietuvos apeliacinis teismas, 2018-11-28 1(8),1(8), 1(3) 2,3 6.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra gramatinių, stiliaus klaidų (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis: „kvalifikacinė komisija turi būti ne mažesnė kaip iš penkių narių“), nenuosekliai vartojami terminai (vienoje vietoje – „teisininkas“, kitame sakinyje – „teisės specialistas“; keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje – „iš reikiamos mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinovų ir giminingos srities ekspertų“, o 3 straipsnio 2 dalyje – „mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos teismo ekspertizei atlikti“). Pritarti Patikslinta 8 straipsnio 2 dalis. 16. Generalinė prokuratūra, 2018-11-30 1(2)
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. 1X-1161 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIllP-2650 (toliau — įstatymo projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodyta, kad teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje, be kitų teisės aktų, vadovaujasi ir proceso įstatymais, skliausteliuose pateikiant įstatymus, kurie patenka į šią sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), nors ir laikomas proceso įstatymu, bet nėra išimtinai procesinio pobūdžio teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, kad ANK visų pirma įtvirtina materialines administracines teisės normas, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžių proceso įstatymais įrašyti žodžius Lietuvos Respublikos įstatymais. Pritarti Žr. 2 punktą (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). 17. Generalinė prokuratūra, 2018-11-30 1(3), 1(4)
eksperto sąvoka Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertizę atlieka teismo ekspertas.
Manytina, kad įstatymo projekto 4 straipsnio
Žr. 4 punktą (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). 18. Generalinė prokuratūra, 2018-11-30 1(7)1
3Pagal įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punkto nuostatą asmuo,
siekiantis tapti teismo ekspertu, būtų nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, taip pat nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, ir nepraėjo ketveri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) XXXIV skyriaus normos numato atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui, kurių sunkiausias nusikaltimas prilyginamas apysunkiam nusikaltimui, o BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims numato trejų metų teistumo terminą. Dėl to siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio
atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos suderinti su BK 97 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad BK vartojamas junginys nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punkte po žodžių valstybės tarnybai jungtukas bei keistinas jungtuku ir. Pritarti Žr. 5 ir 10 p. (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). Pateiktas pasiūlymas dėl projekto 7 str. Žr. 5 punktą (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). 19. Generalinė prokuratūra, 2018-11-30 1(7)1 2,3 4.
Siūlytina suvienodinti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vartojamos sąvokos yra teistas už kitą ir yra pripažintas kaltu dėl. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj jungtuko bei tinkamesnių laikytinas jungtukas ir. Pritarti Žr. 8 ir 10 p. (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). Pateiktas pasiūlymas dėl projekto 7 str. Žr. 5 punktą (argumentai dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų). 20. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išnagrinėjo Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2650 (nauja redakcija). Pagal kompetenciją teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Teismo ekspertizės įstatymo projekto paskirtis yra nustatyta 1 str.: „Šis įstatymas nustato reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui.“ Policijos departamento nuomone, į teisės akto projektą įtrauktos perteklinės papildomos sąvokos ir nepagrįstai praplečiama teisės akto taikymo sritis, todėl siūloma iš įstatymo projekto išbraukti šias sąvokas:
dirbtinai sujungia ekspertizės ir specialisto išvadas, o tai gali sukelti teisinį neapibrėžtumą. Sąvoka brauktina iš įstatymo projekto 3 str. 1 d., 5 str. 4 d., 9 str. 1 d. 1 p., 11 str. 6 d., 14 str. 2 d. 3 p., 15 str. 2 d. 1 ir 5 p., 19 str. 1 d. 5 p., 21 str.
d. 5 p., 27 str. 7 d., 28 str. Nepritarti Šios sąvokos yra ir galiojančiame įstatyme. Ekspertinio tyrimo sąvoka buvo įvesta siekiant įgyvendinti 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/905/TVR dėl kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos (OL 2009 L 322, p. 14).“ Atsisakius šios sąvokos ir su tuo susijusių nuostatų, specialistų tyrimų, kurie buvo atlikti ikiteisminiame tyrime, rezultatai, nebus pripažįstami tarptautiniu mastu. 21. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2018-12-04 1(3,
d., 22 str. 1 d., „objektų tyrimas“, minima 3 str. 1ir 5 d., 22 str. 1 d. Šios sąvokos yra aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, jame yra nustatytas gana aiškus ir išsamus specialistų veiklos bei objektų tyrimo reglamentavimas. Nepritarti Projekte perkeltos galiojančio TEĮ sąvokos ir jų turinys įstatyme neaiškinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančią praktiką teismo ekspertizės įstaigos atlieka tiek teismo ekspertizę, tiek objektų tyrimus. Minėtos nuostatos papildytos atsižvelgiant į pateiktus institucijų pasiūlymus. 22. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2020-03-10 1(28) Klausymų metu pateiktas papildomas pasiūlymas patobulinti Teismo ekspertizės įstatymo 28 str., kad jis, (Policijos departamento atstovų nuomone - pastaba mūsų), atitiktų Pamatinį Sprendimą (pateiktas 2020-03-09, patikslintas 2020-03-10):
Ekspertinių tyrimų Teismo ekspertizės įstaigų laboratorijų veiklos rezultatų pripažinimas Pagal Tarybos pamatiniame sprendime 2009/905/TVR nurodytą tarptautinį standartą akredituotose valstybių narių ir Lietuvos Respublikos laboratorijose (teismo ekspertizės įstaigose) kompetentingos teisėsaugos arba teisminės institucijos prašymu atliktų gauti šiame pamatiniame sprendime nurodytų nurodyti ekspertinių tyrimų laboratorijų veiklos rezultatai (kaip jie suprantami Tarybos pamatiniame sprendime 2009/905/TVR) pripažįstami vienodai patikimais. Nepritarti Klausymų metu buvo diskutuota. Europos teisės departamentas (toliau ‒ ETD) pateikė argumentus: turėtų būti atsižvelgta į šiuos aspektus:
sprendimo tikslas – užtikrinti, kad laboratorijos būtų akredituotos pagal pamatiniame sprendime nustatytą standartą ir kad akredituotų laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų veiklos rezultatai būtų pripažinti vienodai patikimais (tarpvalstybinis pripažinimas) (1, 4, 5 straipsniai);
narėms leidžiama taikyti papildomus standartus nacionalinei jurisdikcijai priklausančių laboratorijų veiklai (preambulės 13 konstatuojamoji dalis);
sprendimo 2009/905/TVR taikymo sritis apima laboratorinius tyrimus (specialistų veikla, kuri nėra laboratorijų veikla, nepatenka į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį) (preambulės 15 konstatuojamoji dalis);
sprendimo 3 straipsnio c punkte „kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjas“ apibrėžiamas kaip viešoji arba privati organizacija, vykdanti kriminalistinių tyrimų laboratorijų veiklą kompetentingos teisėsaugos arba teisminės institucijos prašymu.
Galiojančio įstatymo 24¹straipsnis ir projekto 28 straipsnis užtikrina tarpvalstybinio pripažinimo principą.
Todėl teikiami Kriminalinių tyrimų centro siūlymai vertinti keletu aspektų:
1) Tuo atveju, jei siekiama susiaurinti asmenų, kurie gali būti akredituoti Nacionaliniame akreditacijos biure (toliau ‒ NAB) pagal pamatiniame sprendime nurodytą standartą, ratą, toks susiaurinimas turėtų būti aiškiai pagrįstas, nes Pamatinis sprendimas paslaugų teikėją apibrėžia plačiai – viešas arba privatus subjektas, esant teisėsaugos ar teisminės institucijos prašymui, ir nustatant vykdomos veiklos apibrėžimą – per vykdomą veiklą – „bet kuri priemonė, kurios imamasi laboratorijoje, surandant ir fiksuojant pėdsakus ant daiktų, taip pat paimant, analizuojant ir aiškinant kriminalistinius įrodymus, siekiant pateikti ekspertų nuomonę ar keistis kriminalistiniais įrodymais“ (3 straipsnio a punktas);
2) Kadangi aptariamas straipsnis skirtas kitų valstybių narių laboratorijų rezultatų pripažinimui, jei jau norima apriboti subjektų, galinčių akredituotis NAB pagal nurodytą standartą, ratą, tai turėtų būti daroma kituose, laboratorijų veiklą reglamentuojančiuose straipsniuose;
3) Net jei Lietuvoje subjektų, galinčių būti akredituotais NAB, ratas būtų susiaurintas, negalėsime nepripažinti kitų valstybių narių akredituotų paslaugų teikėjų veiklos rezultatų. O specialistams nesuteikus akreditacijos pagal Pamatiniame sprendime nurodytą standartą Lietuvoje, jų veiklos rezultatai nebus pripažinti kitose valstybėse narėse;
4) Dėl to, ar tarpusavio pripažinimą numatančiame straipsnyje turėtų būti nurodyti ekspertiniai tyrimai ar laboratoriniai tyrimai – atkreiptinas dėmesys, kad Pamatinis sprendimas ir jame nurodytas tarpusavio pripažinimo principas taikomas būtent laboratoriniams tyrimams.
Tačiau tokiu atveju, manyčiau, kad atsižvelgiant į tai, kad pamatinis sprendimas nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, laboratorinio tyrimo apibrėžtis turėtų būti nurodyta įstatyme (vadovaujantis ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktu pamatiniai sprendimai buvo skirti suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus. Pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu, bet palieka nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę pasirinkti jų įgyvendinimo formą ir būdus. Jie nėra tiesiogiai veikiantys). Rengėjų (Teisingumo ministerijos ) nuomonė:
Tiek galiojančio 24¹straipsnio. „Ekspertinių tyrimų rezultatų pripažinimas“, tiek ir šio projekto
identiškos, nekeičiamos, kadangi tinkamai buvo įgyvendintas pamatinis sprendimas, tiek atsižvelgiant į ETD nuomonę, tiek į realią situaciją, kadangi pagal šį Policijos departamento siūlymą būtų susiaurintas pamatinio sprendimo įgyvendinimas ir šešių policijos komisariatų, atliekančių daktiloskopinius tyrimus būtų nelaikomi patikimais. 2010 m.
reikalų ministerijos organizuotame tarpžinybiniame pasitarime dėl pamatinio sprendimo įgyvendinimo buvo atkreiptas dėmesys, kad daktiloskopinius tyrimus atlieka ne tik teismo ekspertizės įstaigos (teismo ekspertizės įstaigose tyrimus atlieka teismo ekspertai ir surašo teismo ekspertizės aktą), bet ir policijos komisariatai (ikiteisminiame tyrime teisėsaugos pavedimu objektų tyrimus atlieka specialistai ir surašoma specialisto išvada), todėl nutarta, kad tiek specialisto, tiek eksperto atlikti DNR ir daktiloskopiniai tyrimai būtų laikomi patikimais, tai ir nustatyta minėtuose Teismo ekspertizės įstatymo straipsniuose. Atitinkamai šiai dienai atlikti daktiloskopinius tyrimus NAB akredituotos ne tik teismo ekspertizės įstaigos, bet ir 6 policijos komisariatai (Alytus, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė). Pakeitus Teismo ekspertizės įstatymo 28 str. pagal Policijos departamento siūlymą, policijos komisariatų atliekamų daktiloskopinių tyrimų rezultatai būtų nelaikomi patikimais. Pamatinio sprendimo esmė:
ir teisminių institucijų pavedimu) atliktų akredituotos laboratorijos. 2. Tik akredituotose laboratorijose gauti rezultatai būtų pripažinti patikimais, keičiantis rezultatais tarp valstybių narių. Pritarus Policijos departamento siūlymui ir įsigaliojus įstatymui, Teisingumo ministerija privalėtų:
ir patikimais rezultatais, kuriais galima keistis tarp valstybių narių, negali būti laikomi specialistų (komisariatuose) atlikti DNR ir daktiloskopiniai tyrimai. Patikimais būtų laikomi tik teismo ekspertų atlikti tyrimų rezultatai. 2. informuoti NAB dėl įstatymo įsigaliojimo ir siūlyti spręsti klausimą dėl komisariatų akreditacijos atsisakymo. Atsižvelgiant į visus argumentus, Teismo ekspertizės įstatymo projekto 28 straipsnis nekeičiamas. 23.
tyrimų tarnyba, 2019-08-05
ekspertų kvalifikacijos suteikimo ir jų veiklos priežiūros Nr. 4-01-6933 Apsvarstyti galimybę nustatyti draudimą tą patį asmenį skirti nariu į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą daugiau nei du kartus iš eilės. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti 19 straipsnį 3 dalimi:
„3. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba sudaroma keturiems
metams. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. “ Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi: „5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos narių keturių metų kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2650(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Petras Valiūnas, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-2650(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė