Projekto lyginamasis variantas
422
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
2Pakeisti 422 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Neblaivumo ar Aapsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, įstatymų leidėjas priėmė nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio pakeitimus, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę. Šio straipsnio 7 d. už šią nusikalstamą veiką numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. yra keičiamas, už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) ar sunkus (daugiau kaip 2,51 promilės) neblaivumo laipsnis numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje. Tuo tarpu įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK) administracinė atsakomybė kils tik už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas, t. y. iki 1,5 promilės, neblaivumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 126 str. 4 d., kurioje, kaip minėta, numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą kelių transporto priemonių esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, taip pat numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą.
Tokiu būdu, tiek vairavimas neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tiek neblaivumo patikrinimo vengimas yra alternatyvios veikos, pagal galiojantį teisinį reguliavimą užtraukiančios analogiškas teisines pasekmes – administracinę atsakomybę, kurią taikant gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Akivaizdu, kad tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią asmenims, kurie keldami realų pavojų eismo saugumui vairuoja būdami neblaivūs, tačiau atsisako pasitikrinti neblaivumą, išvengti atsakomybės. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, kriminalizuojamas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK
nekeičiamas, pripažįstant šią veiką administraciniu nusižengimu, už kurį administracinę atsakomybę nustato ANK 422 str. 7 d. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai diferencijuojama atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą yra ydingas.
Visų pirma pažymėtina tai, kad asmens padarytos veikos teisinis vertinimas tampa priklausomas ne nuo objektyvių tos veikos požymių, o nuo asmens elgesio po to, kai tokia veika nustatoma, t. y. nepriklausomai nuo to ar bus konstatuoti asmens vidutiniam ar sunkiam neblaivumui būdingi požymiai
Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius BK 281 str. pakeitimus, bus laikoma, kad šio straipsnio 2,
kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti, įstatymo leidėjas nustato alternatyvius asmens neblaivumo požymius, t. y. ne tik nustatytą alkoholio kiekį kraujyje, tačiau ir asmens vengimą pasitikrinti neblaivumą ar alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taip pat tikėtina, kad nepakeitus teisinio reguliavimo ir palikus galimybę neblaiviems vairuotojams atsisakant pasitikrinti neblaivumą išvengti baudžiamosios atsakomybės, susidarys terpė eismo saugumą užtikrinantiems pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu pagal ATPK 126 str. 4 d., tiek vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,50 promilės) ar sunkus (2,51 ir daugiau promilių) neblaivumo laipsnis arba neblaivumo patikrinimo vengimas ar alkoholio vartojimas po eismo įvykio laikomos alternatyviomis veikomis užtraukiančiomis analogiškas teisines pasekmes – administracinę atsakomybę su galimybe taikyti analogiškas administracines nuobaudas. Tuo tarpu nuo 2017 m. sausio 1 d. vairavimas transporto priemonės neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas yra kriminalizuojamas nustatant baudžiamąją atsakomybę BK 281 str.
vartojimą iki neblaivumo patikrinimo paliekama administracinė atsakomybė, įtvirtinta ANK 422 str. 7 d. Taip pat už praktinio vairavimo mokymą, kai tai daro apsvaigęs asmuo ar vengia pasitikrinti neblaivumą ar vartoja alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo numatyta atsakomybė ATPK 126 str. 7 d. Nuo
1,5 promilės neblaivumas bus taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą BK 281 str. 7 d., o už vengimą pasitikrinti neblaivumą ar alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo – administracinė atsakomybė, numatyta ANK 422 str. 3 d. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už alternatyvias veikas, t. y. neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo BK 281 str. 7 d., kurioje numatyta atsakomybė už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto įgyvendinimas leis efektyviau užtikrinti eismo saugumą bei riboti neblaivių asmenų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat sumažins galimas korupcines grėsmes. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžtų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai: „neblaivumo patikrinimo vengimas“, „alkoholio vartojimas iki patikrinimo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2016-12-29 Nr. S-2016-8471 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-265 atitikties Europos Sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-265 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymėtina, kad šis projektas yra neatsiejamai susijęs su kartu teikiamu Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIIP-264 ir jam pateikta Teisės departamento išvada (projektui Nr. XIIIP-265 aktualios pirmos keturios išvados pastabos). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2018-11-21
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Vidaus reikalų ministerijos patarėjai Jurgita Laskevičiūtė, Darius Domarkas, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-30 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymėtina, kad šis projektas yra neatsiejamai susijęs su kartu teikiamu Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIIP-264 ir jam pateikta Teisės departamento išvada (projektui Nr. XIIIP-265 aktualios pirmos keturios išvados pastabos). Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad teikiamu Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIIP-264 (toliau – projektas) yra siekiama ištaisyti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio teisinio reguliavimo spragą, galimai leisiančią neblaivumo patikrinimo vengiantiems vairuotojams kartu išvengti ir baudžiamosios atsakomybės. Neginčijant projekto aiškinamajame rašte pateiktų argumentų dėl siūlomo teisinio reguliavimo pataisų poreikio, atkreiptinas dėmesys į ne mažiau svarbius, bet likusius nepastebėtus BK 281 straipsnio pataisų (tiek įsigaliosiančių 2017 m. sausio 1 d., tiek ir teikiamų šiuo įstatymo projektu) ir jų santykio su Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsniu bei kartu teikiamu jo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-265 probleminius aspektus:
1Pabrėžtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d.
įsigaliosiančioje BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinami tyčinės nusikalstamos veikos sudėties požymiai (past. – čia ir toliau paryškinta bei pabraukta mūsų). Naujos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė leidžia daryti išvadą ne tik dėl kaltės formos, bet ir dėl jos rūšies. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje nėra įtvirtinta padarinių požymio, o nusikalstamos veikos baigtinumas siejamas tik su tam tikrų veiksmų atlikimu ar jų vengimu (t. y. vairavimu ar mokymu vairuoti, esant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat neblaivumo patikrinimo vengimu ar alkoholio vartojimu iki patikrinimo) konstatuotina, kad tai yra formalioji sudėtis. Akcentuotina, kad remiantis BK reguliavimu, formaliosios sudėtys gali būti realizuojamos tik tiesiogine tyčia, priešingai nei materialiosios sudėtys (past. - kuriose yra įtvirtintas padarinių požymis), kurios gali būti realizuojamos tiek tiesiogine ar netiesiogine tyčios rūšimi, tiek neatsargia kaltės forma.
Vadovaujantis BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu: „Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti“. Atkreiptinas dėmesys į BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo problematiką, iš esmės kilsiančią dėl nustatytos kaltės formos ir rūšies – įrodyti tiesioginę tyčią BK 281 straipsnio 7 dalies kontekste praktikoje bus labai sunku ar apskritai neįmanoma. Priešingai, keltina prielaida, kad BK 281 straipsnio 7 dalies bylose įtariamųjų ar kaltinamųjų gynėjams paneigti jų atstovaujamųjų asmenų kaltę neturėtų būti sudėtingas uždavinys. Pavyzdžiui, asmuo vartotojo alkoholinius gėrimus dieną prieš sėdant už vairo ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad alkoholio koncentracija jo kraujyje neviršija įstatymo leistinos ribos[¹] (past. – neatsargios kaltės požymiai, kurie pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsakomybės neužtraukia). Pabrėžtina ir tai, kad siekiant pagal BK 281 straipsnio 7 dalį patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl tyčinės veikos, bet ir dėl neatsargumo, nepakanka nusikalstamos veikos sudėtyje nustatyti kilusių padarinių požymį (past. – padariniai galėtų būti nebūtinai materialaus pobūdžio). BK 281 straipsnio atskiroje dalyje taip pat būtina tiesiogiai nurodyti, kad „šio straipsnio 7 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo“. Pabrėžtina bendroji taisyklė, kad BK nusikalstamos veikos padaromos tyčia, išskyrus išimtinius ir tiesiogiai kodekse numatytus atvejus, kai atskirai nurodoma, kad veikos gali būti padaromos ir neatsargia kaltės forma.
Vadovaujantis BK
nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais.“[²] Akcentuotina, kad šiuo atveju kodekse nėra tiesiogiai nurodyta, jog BK 281 straipsnio 7 dalies nusikalstamą veiką galima realizuoti ir dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuo
paliekama teisės spraga, panaikinant administracinę atsakomybę vairuotojams už vidutinį ar sunkų neblaivumo laipsnį, o baudžiamąją atsakomybę nustatant tik už tyčinę veiką, kurios pagrindimas nemažoje dalyje bylų taps praktiškai neįgyvendinamu uždaviniu. Pritarti Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2515 yra patobulintas ir jame siūlomas naujas 281¹ straipsnis, kuriame, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, nustatoma atsakomybė ne tik dėl tyčia padarytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos, bet ir dėl neatsargumo. „281¹ straipsnis. Transporto priemonių vairavimas neblaivaus asmens
motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-30 2.
Teisiškai nėra pagrįsta situacija, kai už vairavimą, taip pat mokymą vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promilės), arba vengimą neblaivumo patikrinimo ar alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo (past.
pavojingas veikas nei analogiškas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Pastebėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojantis BK 281 straipsnio reguliavimas atsakomybės prasme neišskiria vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar apsvaigus nuo alkoholio. Pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų“.
BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Pastebėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pacituotos nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. praktikoje gali susidaryti paradoksali situacija, kai teisinės atsakomybės rūšies taikymą už vairavimą ar mokymą vairuoti apsvaigus, lems ne apsvaigimo stiprumas ar laipsnis, o apsvaigimą sukėlusios medžiagos rūšis (narkotikai ar alkoholis). Manytina, kad stiprus apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų asmens gebėjimą valdyti transporto priemonę gali paveikti daug smarkiau nei, pavyzdžiui, atitinkamo lygio alkoholio koncentracija asmens kraujyje likusi po vakarykštės dienos. Pritarti iš dalies Pritartina, kad vairavimas apsvaigus yra pavojingas, keliantis grėsmę eismo saugumui pažeidimas. Tačiau pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus apsvaigimas, skirtingai nei neblaivumas (lengvas, vidutinis, sunkus), neišskiriamas pagal jo sunkumą, t. y. konstatuojama tik ar asmuo yra apsvaigęs, ar ne. Todėl, skirtingai nuo neblaivumo (iki 1,5 promilės ir daugiau kaip 1,5 promilės), už vairavimą apsvaigus taikoma vienoda atsakomybė tiek nežymiai“ apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų, tiek ir
„sunkiai“ apsvaigusiems. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017
m. nustatyta 160 vairuotojų, kurie vairavo transporto priemonę apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Nr.
XIIIP-264 ir 265 teikiami BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimai bus efektyvūs dėl nesuvienodintų terminų šiuose teisės aktuose. Pastebėtina, kad apsvaigimą gali sukelti tiek narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tiek ir alkoholis. Šį teiginį patvirtina esamas BK 281 straipsnio reguliavimas, jo nepaneigia ir teikiamas projektas (t. y. BK 281 straipsnyje vartojamas „apsvaigimo nuo alkoholio“ terminas). Kartu teikiamame projekte Nr. XIIIP-265, keičiančiame ANK 422 straipsnį, išbraukiama neblaivumo patikrinimo sąvoka, ANK 422 straipsnyje paliekant tik apsvaigimo patikrinimą. Tačiau apsvaigimą, kaip minėta, gali sukelti ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis. Dėl to „apsvaigimo patikrinimo“ sąvoka, aiškinant lingvistiškai ir santykyje su BK reguliavimu, turėtų apimti tiek patikrinimą dėl galimo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tiek ir patikrinimą dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio (t. y. neblaivumo patikrinimą). Keliama problema ypač ryški ANK 422 straipsnio 3 dalies kontekste, kurioje apskritai nedetalizuojama, kokio apsvaigimo patikrinimo (t. y. nuo kokių medžiagų) yra vengiama. Pritarti Siūlytina tikslinti ANK projektą konkretizuojant apsvaigimo patikrinimo vengimo institutą (nurodant nuo kokių medžiagą aktualus apsvaigimas – „nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“). Tiek BK, tiek ANK yra patikslintos sąvokos – BK
„apsvaigimas nuo alkoholio“ yra įvardijamas „neblaivumu“, taip, kaip yra
nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. ANK taip pat šios sąvokos atribojamos. ANK 422 str. 3 d. yra aišku, apie kokį apsvaigimą yra kalbama, nes dėstant dispozicijoje nusižengimo sudėtį yra aiškiai įvardijama neblaivumas (promilėmis) ir apsvaigimas (medžiagomis), o toliau tik pasakoma apie apsvaigimo vengimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-26 4.
Diskutuotinas teikiamo projekto priemonių proporcingumas, atsižvelgiant į kodekso pataisose vartojamo termino
„vengimas“ neapibrėžtumą. Svarstytina, ar už vienkartinį – afektinį
neblaivumo patikrinimo vengimą, kuris gali būti nulemtas streso, šoko, baimės ir pan., yra tikslingas baudžiamosios atsakomybės taikymas. Keltina prielaida, kad pareigūnas ar kitas teisės taikytojas „vengimo“ terminą gali traktuoti itin formaliai, o toks šios sudėties požymio taikymas, nors ir atitiktų „įstatymo raidę“, sukeltų abejonę dėl sudėties atitikimo pagrindiniams kriminalizavimo kriterijams ir veikos pavojingumui, taip pat abejonę dėl reglamentavimo atitikimo proporcingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vengimo požymį detalizuoti, pavyzdžiui, sudėtyje nustatant tokią ar panašią formuluotę: „<...> nepaisydamas (pakartotinio) pareigūno įspėjimo apie jam gresiančią teisinės atsakomybės rūšį, asmuo vengė neblaivumo patikrinimo <...>“. Antra vertus, svarstytina, kodėl pareigūnų nurodymų vengimas dėl neblaivumo patikrinimo teisine prasme yra traktuojamas žymiai griežčiau nei kitoks asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis ANK 224 („Asmenų trukdymas administracinio nusižengimo teisenai“) straipsnio 1 dalimi – „Asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti šiame kodekse nustatytus procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.“ Nepritarti Įstatymų projektais siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę sunkiai apgirtęs, visais atvejais naudinga vengti patikrinimo. Be to, asmuo, sutinkantis tikrintis blaivumą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, vengiantis tokio patikrinimo.
Panaikinus atsakomybę transporto priemonių vairuotojams už vengimą tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą ir tokiems asmenims taikant ANK
naudinga vengti patikrinimo, neblaivūs ar apsvaigę vairuotojai būtų baudžiami bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 6. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė Pateikto projekto Nr. XIIIP-265 nuostatos yra iš esmės identiškos Vyriausybės pateikto projekto Nr. XIIIP-2517 3 straipsnio nuostatoms, todėl siūlytina šiuos projektus svarstyti kartu ir teikti Seimui vieną jungtinį projektą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam jungtiniam (sujungtų projektų Nr. XIIIP-2517 ir Nr. XIIIP-265) įstatymo projektui Nr. XIIIP-2517(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-11-21 3, 4, 6, 7 Argumentai: Komiteto patobulintame BK pakeitimo projekte Nr. XIIIP-2515(2) yra nustatyta, kad pagal BK 281¹ str. būtų baudžiamas vairuotojas, kuris „vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas“.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė kiltų tik tokiems vairuotojams, kuriems nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pagal ANK turėtų būti baudžiami tie vairuotojai, kuriems po eismo įvykio vartojusiems alkoholį buvo nustatytas daugiau nei 0,4, bet ne daugiau nei 1,51 promilių, o tais atvejais, kai nėra eismo įvykio, bet asmuo vartojo alkoholį iki patikrinimo, tuomet jam kiltų atsakomybė, jeigu būtų nustatytas daugiau nei 0,4 promilės neblaivumas. Pasiūlymas:
Siūlytina projekto 3, 4, 6, 7 straipsniais keičiamų ANK straipsnių atitinkamose dalyse po žodžio „alkoholį“ ar „alkoholio“ skliaustuose įrašyti žodžius „(nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas“ arba „(nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas)“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, V. Gailius, J. Sabatauskas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė