Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas taikomas valstybės institucijoms, valstybės
įstaigoms, valstybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, steigiančioms, kuriančioms ir (arba) tvarkančioms valstybės registrus (kadastrus) (toliau – valstybės registras), žinybinius registrus, valstybės informacines sistemas ir kitas informacines sistemas, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą. Šio įstatymo 8, 10, 11 (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus) straipsniai, 12 straipsnio 1 dalis, 13, 14, 30–37, 39–44 straipsniai taikomi valstybės ir savivaldybių įmonėms, savivaldybių įstaigoms ir viešosioms įstaigoms, kuriančioms kitas informacinių technologijų priemones, kuriomis apdorojama informacija, valdoma valstybės ir savivaldybių įmonių, savivaldybių įstaigų ir viešųjų įstaigų, atliekančių teisės aktų joms nustatytas funkcijas, jeigu išlaidos, patirtos kuriant tokias informacinių technologijų priemones, yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų arba jeigu apdorojant informaciją informacinių technologijų priemonėmis per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką reikalinga reikia gauti duomenis iš valstybės informacinių sistemų ir (arba) registrų. Šio įstatymo 43², 43³ straipsniai taikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosios įstaigoms.
Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės toliau šiame įstatyme bendrai vadinamos institucijomis.“
1Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Duomenų centras – patalpos, skirtos serverių ir (arba) registrų ir kitai valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangai laikyti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Saugus Saugusis valstybinis duomenų perdavimo
tinklas (toliau – Saugusis tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, atskirtas ir apsaugotas nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų (interneto) bei neteikiamas viešai, skirtas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims, kuriuo jie gali saugiai teikti duomenis, bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, užtikrinant duomenų mainų dalyvių tapatybės nustatymą, perduodamų duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą valstybės valdomas, specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus atitinkantis, nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas elektroninių ryšių tinklas.“
3Papildyti 2 straipsnį 19¹ dalimi:
„19¹. Valstybinis duomenų centras – biudžetinės
įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtas ir biudžetinės įstaigos eksploatuojamas duomenų centras, įrašytas į valstybinių duomenų centrų sąrašą.“
Pakeisti 5 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valdo Saugų valstybinį duomenų perdavimo Saugųjį tinklą. Krašto apsaugos ministras tvirtina Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatus ir, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais kriterijais, atlyginimo už naudojimąsi Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu dydį. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusį galios 6 straipsnio 4 dalies 4 punktą.
4) tvarko Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir teikia šio tinklo paslaugas;
Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 6 dalį. 6. Duomenys tarp institucijų teikiami saugiais elektroninių ryšių tinklais. Elektroninių ryšių tinklo kibernetinio saugumo reikalavimus nustato Vyriausybė. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 43²straipsniu Papildyti Įstatymą 43²straipsniu: „43²straipsnis. Saugusis tinklas
išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo naudotis tik Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai. 2. Saugųjį tinklą tvarko krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. 3. Specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus, taikomus Saugiajam tinklui, Saugiojo tinklo paslaugoms bei prekių ir paslaugų Saugiajam tinklui teikėjams, ir Saugiojo tinklo nuostatus tvirtina Saugiojo tinklo valdytojas. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina, kad būtų įgyvendinti specialieji organizaciniai ir techniniai reikalavimai, taikomi Saugiajam tinklui, ir būtų teikiamos Saugiojo tinklo standartinės ir papildomos elektroninių ryšių paslaugos.
Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Saugiajam tinklui veikti reikiamų prekių ir paslaugų įsigijimui taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. 4. Saugiuoju tinklu teikiamas standartines elektroninių ryšių paslaugas (toliau – Standartinės paslaugos) sudaro:
1) nustatytos spartos duomenų perdavimas Saugiojo tinklo naudotojams ir jų struktūriniams padaliniams;
2) nustatytos spartos prieiga prie viešųjų ryšių tinklų;
3) kolektyvinė apsauga kibernetinio saugumo priemonėmis;
4) sąveika su Europos Sąjungos ir jos valstybių narių institucijų valdomais informaciniais ištekliais;
5) valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami vykdant valstybines mobilizacines užduotis, dalių sujungimas. 5. Standartinių paslaugų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygose ir taisyklėse. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina neatlygintiną Standartinių paslaugų teikimą Saugiojo tinklo naudotojams. Išlaidos, patirtos dėl neatlygintinai teikiamų Standartinių paslaugų, finansuojamos iš Saugiajam tinklui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir
(arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. 6. Saugiuoju tinklu teikiamas papildomas elektroninių ryšių paslaugas (toliau – Papildomos paslaugos) sudaro šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintos paslaugos, kurių kiekybiniai ar kokybiniai rodikliai, atsižvelgiant į Saugiojo tinklo naudotojų poreikius, skiriasi nuo nustatytų Standartinių paslaugų rodiklių. 7. Atlyginimo už naudojimąsi Papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus ir atlyginimo nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė.
Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžių kriterijus, tvirtina atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžius. Atlyginimas už Papildomas paslaugas neturi viršyti sąnaudų, patiriamų teikiant šias paslaugas. Papildomų paslaugų teikimo sąnaudos Saugiojo tinklo tvarkytojo lėšomis turi būti patikrintos auditoriaus ar audito įmonės, o patikrinti duomenys apie patirtas sąnaudas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už Papildomų paslaugų teikimą dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus atlyginimo už naudojimąsi Papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus, ir teikia išvadą Saugiojo tinklo tvarkytojui. 8. Institucijų prisijungimo prie Saugiojo tinklo ir atsijungimo nuo jo sąlygas, planą ir terminus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 43²straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugųjį tinklą tvarko krašto apsaugos ministro įgaliota institucija
biudžetinė įstaiga.“
papildymas 43³straipsniu Papildyti Įstatymą 43³straipsniu:
„43³straipsnis. Valstybinis duomenų centras
1.
Institucijos, kurios valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo visų jų valdomų serverių ir (arba) kitą registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose. 2. Valstybinių duomenų centrų sąrašą, techninius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams, ir naudojimosi valstybinių duomenų centrų paslaugomis tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Valstybinių duomenų centrų naudotojams valstybinių duomenų centrų paslaugos teikiamos neatlygintinai. Biudžetinių įstaigų, eksploatuojančių valstybinius duomenų centrus, išlaidos, patirtos dėl neatlygintinai teikiamų valstybinių duomenų centrų paslaugų ir valstybiniuose duomenų centruose laikomos įrangos eksploatavimo, finansuojamos iš biudžetinei įstaigai, eksploatuojančiai valstybinius duomenų centrus, skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. 4. Institucijų valdomų serverių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangos ir duomenų perkėlimo į valstybinius duomenų centrus sąlygas, planą ir terminus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–4 dalis,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 6 ir 8 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2019 m.
liepos 1 d. 4. Krašto apsaugos ministras iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 7 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 10 straipsnis. Įstatymo taikymas
tinklo ne vėliau kaip per trejus metus nuo įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos. 2. Valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo įtraukimo Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos. 3. Saugiojo tinklo ir valstybinių duomenų centrų naudotojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarę elektroninių ryšių paslaugų teikimo ar duomenų centro paslaugų teikimo sutartis, turi teisę nesinaudoti atitinkamai Saugiojo tinklo ar valstybinio duomenų centro paslaugomis iki sutarties termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas taikomas valstybės institucijoms, valstybės
įstaigoms, valstybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, steigiančioms, kuriančioms ir (arba) tvarkančioms valstybės registrus (kadastrus) (toliau – valstybės registras), žinybinius registrus, valstybės informacines sistemas ir kitas informacines sistemas, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą. Šio įstatymo 8, 10, 11 (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus) straipsniai, 12 straipsnio 1 dalis, 13, 14, 30–37, 39–44 straipsniai taikomi valstybės ir savivaldybių įmonėms, savivaldybių įstaigoms ir viešosioms įstaigoms, kuriančioms kitas informacinių technologijų priemones, kuriomis apdorojama informacija, valdoma valstybės ir savivaldybių įmonių, savivaldybių įstaigų ir viešųjų įstaigų, atliekančių teisės aktų joms nustatytas funkcijas, jeigu išlaidos, patirtos kuriant tokias informacinių technologijų priemones, yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų arba jeigu apdorojant informaciją informacinių technologijų priemonėmis per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką reikalinga reikia gauti duomenis iš valstybės informacinių sistemų ir (arba) registrų. Šio įstatymo 43², 43³ straipsniai taikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms.
Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės toliau šiame įstatyme bendrai vadinamos institucijomis.“
1Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Duomenų centras – patalpos, skirtos serverių ir (arba) kitai registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangai laikyti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Saugus Saugusis valstybinis duomenų perdavimo
tinklas (toliau – Saugusis tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, atskirtas ir apsaugotas nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų (interneto) bei neteikiamas viešai, skirtas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims, kuriuo jie gali saugiai teikti duomenis, bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, užtikrinant duomenų mainų dalyvių tapatybės nustatymą, perduodamų duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą valstybės valdomas, specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus atitinkantis, nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas elektroninių ryšių tinklas.“
3Papildyti 2 straipsnį 19¹ dalimi:
„19¹. Valstybinis duomenų centras – biudžetinės
įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtas ir biudžetinės įstaigos eksploatuojamas duomenų centras, įrašytas į valstybinių duomenų centrų sąrašą.“
Pakeisti 5 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valdo Saugų valstybinį duomenų perdavimo Saugųjį tinklą; Krašto apsaugos ministras tvirtina Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatus ir, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais kriterijais, atlyginimo už naudojimąsi Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu dydį.“
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 4 dalies 4 punktą.
4) tvarko Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir teikia šio tinklo paslaugas;
Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 6 dalį. 6. Duomenys tarp institucijų teikiami saugiais elektroninių ryšių tinklais. Elektroninių ryšių tinklo kibernetinio saugumo reikalavimus nustato Vyriausybė. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 43²straipsniu Papildyti Įstatymą 43²straipsniu: „43²straipsnis. Saugusis tinklas
1Institucijos,
įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo naudotis tik Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą Krašto apsaugos ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bent kartą per metus peržiūri Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ir prireikus inicijuoja šio sąrašo pakeitimus. 2. Į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą yra įrašomos institucijos, atitinkančios bent vieną iš šių kriterijų:
1) institucija valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti;
2) institucija, atlikdama gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis;
3) institucija Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijama kaip būtina nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti. 3. Saugųjį tinklą tvarko krašto apsaugos ministro įgaliota valstybės biudžetinė įstaiga. 4. Specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus, taikomus Saugiajam tinklui, Saugiojo tinklo paslaugoms bei prekių ir paslaugų Saugiajam tinklui teikėjams, ir Saugiojo tinklo nuostatus tvirtina Saugiojo tinklo valdytojas.
Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina, kad būtų įgyvendinti specialieji organizaciniai ir techniniai reikalavimai, taikomi Saugiajam tinklui, ir būtų teikiamos Saugiojo tinklo standartinės ir papildomos elektroninių ryšių paslaugos. Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Saugiajam tinklui veikti reikiamų prekių ir paslaugų įsigijimui taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. 5. Saugiuoju tinklu teikiamas standartines elektroninių ryšių paslaugas (toliau – standartinės paslaugos) sudaro:
1) nustatytos spartos duomenų perdavimas Saugiojo tinklo naudotojams ir jų struktūriniams padaliniams;
2) nustatytos spartos prieiga prie viešųjų ryšių tinklų;
3) kolektyvinė apsauga kibernetinio saugumo priemonėmis;
4) sąveika su Europos Sąjungos ir jos valstybių narių institucijų valdomais informaciniais ištekliais;
5) valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami vykdant valstybines mobilizacines užduotis, dalių sujungimas. 6. Standartinių paslaugų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygose ir taisyklėse. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina neatlygintiną standartinių paslaugų teikimą Saugiojo tinklo naudotojams. Išlaidos, patirtos dėl neatlygintinai teikiamų standartinių paslaugų, finansuojamos iš Saugiajam tinklui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir
(arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. 7.
(toliau – papildomos paslaugos) sudaro šio straipsnio 4 dalyje nurodytos paslaugos, kurių kiekybiniai ar kokybiniai rodikliai, atsižvelgiant į Saugiojo tinklo naudotojų poreikius, skiriasi nuo nustatytų standartinių paslaugų rodiklių. 8. Atlyginimo už naudojimąsi Papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus ir atlyginimo nustatymo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžių kriterijus, tvirtina atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžius. Atlyginimas už papildomas paslaugas neturi viršyti sąnaudų, patiriamų teikiant šias paslaugas. Papildomų paslaugų teikimo sąnaudos Saugiojo tinklo tvarkytojo lėšomis turi būti patikrintos auditoriaus ar audito įmonės, o patikrinti duomenys apie patirtas sąnaudas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos turi būti pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už papildomų paslaugų teikimą dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus atlyginimo už naudojimąsi papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus, ir teikia išvadą Saugiojo tinklo tvarkytojui. 9. Institucijų prisijungimo prie Saugiojo tinklo ir atsijungimo nuo jo sąlygas, planą ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
papildymas 43³straipsniu Papildyti Įstatymą 43³straipsniu:
„43³straipsnis. Valstybinis duomenų centras
1Institucijos,
įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo visų jų valdomų serverių ir (arba) kitą registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose. 2. Valstybinių duomenų centrų sąrašą, techninius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams, ir naudojimosi valstybinių duomenų centrų paslaugomis tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3.
valstybinių duomenų centrų paslaugos teikiamos neatlygintinai. Valstybės biudžetinių įstaigų, eksploatuojančių valstybinius duomenų centrus, išlaidos, patirtos dėl neatlygintinai teikiamų valstybinių duomenų centrų paslaugų ir valstybiniuose duomenų centruose laikomos įrangos eksploatavimo, finansuojamos iš valstybės biudžetinei įstaigai, eksploatuojančiai valstybinius duomenų centrus, skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. 4. Institucijų valdomų serverių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangos ir duomenų perkėlimo į valstybinius duomenų centrus sąlygas, planą ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 9 straipsnis. Įstatymo taikymas
tinklo ne vėliau kaip per trejus metus nuo įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos. 2. Valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos. 3. Saugiojo tinklo ir valstybinių duomenų centrų naudotojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarę elektroninių ryšių paslaugų teikimo ar duomenų centro paslaugų teikimo sutartis, turi teisę nesinaudoti atitinkamai Saugiojo tinklo ar valstybinio duomenų centro paslaugomis iki sutarties termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
5, 6 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43²IR 43³STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5 6 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43²ir 43³straipsniais įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino siekis pakelti kibernetinio saugumo būklės lygį Lietuvos Respublikoje. Projektu įgyvendinamos Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje, nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 20 d. pasitarimo protokolo Nr. 27 7 klausimo 2 punkte įtvirtinti pavedimai. 2016 m. NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje metu kibernetinė erdvė pripažinta penktuoju kariavimo domenu. Taip dar kartą patvirtinama, kad kibernetinėmis priemonėmis gali būti pažeistas valstybės suverenitetas, panaudojama jėga ar net surengta ginkluota ataka. Kibernetinis saugumas laikytinas esminiu valstybės interesu, nacionalinio saugumo dalimi. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) parengtoje 2017 m. nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, kad 2017 m. kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo lygis tvarkant valstybės informacinius išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą kilo, tačiau reikalavimai yra įgyvendinami ad hoc, ne visa apimtimi ir formaliai, o didėjantis fiksuojamų incidentų kiekis ir atlikti tyrimai rodo, kad organizacijos laiku netaiko būtinų priemonių, kad užkardytų žinomus pažeidžiamumus ir grėsmes.
Be to, atsižvelgiant į pasaulio ir Lietuvos kibernetinių grėsmių tendencijas, prognozuojama, kad 2018 m. ir toliau bus ieškoma saugumo spragų tvarkant Lietuvos valstybės informacinius išteklius ir ypatingos svarbos informacines infrastruktūras, toliau didės susidomėjimas technologiniuose procesuose dalyvaujančiais ir turinčiais sąsają su internetu įrenginiais. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos surinkti duomenys rodo, kad Lietuva nuolat susiduria su įvairaus tipo kibernetiniais incidentais, skirtais valstybės informaciniams ištekliams ir ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai pažeisti, ir prognozuojama, kad ateityje jų skaičius ir mastas nemažės. 2017 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitos duomenimis, 2017 m. Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT apdorojo 54 414 kibernetinių incidentų. 2017 m. kibernetinių incidentų užregistruota dešimtadaliu daugiau nei 2016 m.
Lietuvos valstybės informaciniai ištekliai tebėra prioritetinis kibernetinio šnipinėjimo taikinys, bet taikomasi ir į privataus sektoriaus ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kitas įmones, turinčias strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui. NKSC, taikydamas technines kibernetinio saugumo priemones, daugiausiai kenkimo programinės įrangos paplitimo atvejų nustatė energetikos (27 proc.), viešojo saugumo ir teisinės tvarkos (22 proc.) bei užsienio reikalų ir saugumo politikos (21 proc.) sektoriuose. Palyginti su 2016 m., kenkimo programinė įranga labiau plito viešojo saugumo ir teisinės tvarkos, užsienio reikalų ir saugumo politikos, energetikos sektoriuose. Šalies kibernetinio saugumo situacijai įtaką daro ir viešojo sektoriaus interneto svetainių būklė, kuri, 2017 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitos duomenimis, 2017 m. pablogėjo. Atsižvelgiant į tai, kad kibernetinio saugumo plėtra valstybės informaciniuose ištekliuose yra netolygi, o tam tikrais atvejais ir nepakankama, Projektu siekiama pakelti kibernetinio saugumo būklės lygį Lietuvoje. Siekiant įgyvendinti nurodytą tikslą, siūloma nustatyti pareigą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms vykdant valstybines mobilizacines užduotis gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti, naudoti saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą (toliau – Saugusis tinklas) ir visų jų valdomų tarnybinių stočių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtuose ir biudžetinių įstaigų eksploatuojamuose duomenų centruose (toliau – valstybinis duomenų centras) bei įstatyme įtvirtinti valstybinio duomenų centro sąvoką.
Taip pat siūloma numatyti galimybę Saugiuoju tinklu bei valstybiniais duomenų centrais naudotis ir kitoms institucijoms, nedalyvaujančioms vykdant valstybines mobilizacines užduotis. Dėl tokių institucijų poreikio naudotis Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių ir valstybinių duomenų centrų paslaugomis būtų sprendžiama gavus kompetentingos institucijos išvadą dėl poreikio užtikrinti nacionalinį saugumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius Jonas Skardinskas (tel. 8
Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus patarėja, atliekanti Teisėkūros skyriaus viršininko funkcijas, Svetlana Lapėnienė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) vyr. specialistas Mantas Keliotis (tel. (8 5) 273 5597, el. p. [email protected]). 3.
teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta Saugiojo tinklo sąvoka. Saugusis tinklas skirtas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims, tačiau nurodytiems subjektams nėra tiesiogiai nustatyta pareiga naudoti tik Saugųjį tinklą. Lietuvos Respublikos įstatymuose neįtvirtinta nei valstybinio duomenų centro, nei duomenų centro sąvoka, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ vartojama duomenų centro sąvoka ir nustatoma pareiga Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos laikyti biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtuose ir biudžetinių įstaigų eksploatuojamuose duomenų centruose informacinių technologijų paslaugoms teikti reikalingą valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą. Toks reguliavimas nepakankamas, šiuo nutarimu nenustatoma pareiga visiems valstybės informacinių išteklių valdytojams, nes nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo Vyriausybė negali nustatyti pareigų jai nepavaldiems subjektams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Saugiojo tinklo Projektu siūloma tikslinti VIIVĮ 2 straipsnyje įtvirtintą Saugiojo tinklo sąvoką ir ją supaprastinti nurodant tik esminius Saugiojo tinklo bruožus, t. y. įtvirtinti, kad saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas yra valstybės valdomas specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus atitinkantis nepriklausomas nuo viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių tinklas. Be to, Projektu siūloma papildyti VIIVĮ 43² straipsniu, kuriame būtų nustatoma pareiga naudoti Saugųjį tinklą ir įtvirtinamas Saugiojo tinklo naudojimo mechanizmas.
Projektu siūlomo teisinio reguliavimo bendrieji bruožai:
asmenų nustatoma pareiga naudoti Saugųjį tinklą. Tai grindžiama tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta valstybės saugumo pareiga, ir valstybė, užtikrindama nurodytą konstitucinę pareigą, turi teisę apsispręsti, kokių institucijų informacinius išteklius laiko svarbiausiais, ir tokiems juridiniams asmenims nustatyti pareigas, kuriomis remiantis būtų stiprinamas valstybės informacinių išteklių kibernetinis saugumas. 1.2. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis pasirenkama, kuriems juridiniams asmenims Saugiojo tinklo naudojimas tampa privalomas, yra: 1) valstybės informacinių išteklių, būtinų gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, valdymas ir tvarkymas; 2) dalyvavimas užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą. Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatyme ir nustatytos Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės
patvirtinimo“. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, tiesiogiai atsakingos už gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą, įtvirtinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarime Nr. 256 „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skyrimo“. 1.3.
atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, bet jų valdymo sritis apima ir kitas institucijas ir įstaigas, valstybės įmones ir viešąsias įstaigas, kurios taip pat dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtintų Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ir tik šiame sąraše nurodytoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms (toliau – Institucijos) būtų nustatoma pareiga privalomai naudoti Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašas būtų tvirtinamas atsižvelgiant į tai, ar dalyvauti vykdant valstybines mobilizacines užduotis iš tiesų reikalingos informacinės sistemos ir ryšys su kitomis institucijomis. Nesant tokio poreikio, nepriklausomai nuo dalyvavimo vykdant valstybines mobilizacines užduotis, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos nebūtų traukiamos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, todėl joms nebūtų sukuriama pareiga naudoti Saugųjį tinklą. Siūlomu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad pareiga naudoti Saugųjį tinklą bus nustatoma tik toms institucijoms ir įstaigoms, kurios dalyvauja vykdant gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas. 1.4. Atkreiptinas dėmesys, kad, priėmus Projektu siūlomą teisinį reguliavimą, būtų reguliuojamas svarbiausius valstybės informacinius išteklius valdančių institucijų duomenų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Institucijų, kurios nepatenka į siūlomą teisinį reguliavimą, duomenų perdavimo kibernetinio saugumo reikalavimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu. Atsižvelgiant į tai, Projekte siūloma atsisakyti valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 43 straipsnio 6 dalies kaip perteklinės. 1.5.
tinklą, sudaromos sąlygos stiprinti kibernetinio saugumo būklę, t. y. Saugųjį tinklą, tinklą naudojantiems juridiniams asmenims būtų teikiamas standartizuotas ir saugus paslaugų paketas, užtikrinamas greitesnis ir efektyvesnis reagavimas į kibernetinius incidentus, taupomi kibernetiniam saugumui skiriami ištekliai, nes būtų centralizuojamas saugos užtikrinimas, užtikrinami minimalūs pasiruošimo mobilizacijai pagrindai kibernetinio saugumo srityje. Be to, nustačius privalomumą naudoti Saugųjį tinklą, būtų sudarytos sąlygos efektyviau taikyti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos taikomas kolektyvinės gynybos priemones, ypač krizinių situacijų metu. 2. Nepriklausomumas. 2.1. Specialiuosiuose organizaciniuose ir techniniuose reikalavimuose, kuriuos tvirtintų saugiojo tinklo valdytojas, būtų nustatoma tik viena prieiga prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų, kurią valdytų tik Saugųjį tinklą tvarkanti biudžetinė įstaiga (toliau – Saugiojo tinklo tvarkytojas). Tai reiškia, kad prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų institucijos jungtųsi tik per Saugiojo tinklo tvarkytojo valdomus „vartus“, o institucijų valdomus valstybės informacinius išteklius kiti subjektai turėtų galimybę pasiekti taip pat tik per Saugiojo tinklo tvarkytojo valdomus „vartus“. Esant poreikiui ar kritinei situacijai „vartai“ galėtų būti „uždaromi“ ir išorės subjektai svarbiausių valstybės informacinių išteklių neturėtų galimybės pasiekti. Be to, net ir uždarius „vartus“ į viešuosius elektroninius ryšius, nustatytos spartos duomenų perdavimas tarp Saugiojo tinklo naudotojų ir jų padalinių būtų išlaikomas, todėl ryšys tarp Saugiojo tinklo naudotojų išliktų. 2.2. Atsižvelgiant į tai, VIIVĮ pildant 43² straipsnio 1 dalimi, nustatoma esminė sąlyga, nurodanti, kad Saugiojo tinklo naudotojai gauti elektroninių ryšių paslaugas ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų gali tik per Saugųjį tinklą.
Neįgyvendinus šios sąlygos, saugumas Saugiuoju tinklu negalės būti užtikrinamas, nes kibernetinio saugumo grėsmės paprasčiausiai turėtų galimybę pasiekti valstybės informacinius išteklius keliu, kuris nebūtų kontroliuojamas Saugiuoju tinklu. 3. Neatlygintinumas. 3.1. VIIVĮ 43² straipsnio 3–5 dalyse nustatomas hibridinis atsiskaitymo už Saugiuoju tinklu teikiamas paslaugas modelis. Atsižvelgiant į tai, kad saugiojo tinklo ir valstybinių duomenų centrų paslaugų teikimas laikomas valstybės funkcija, atliekama biudžetinės įstaigos, standartinės Saugiojo tinklo ir valstybinių duomenų centrų paslaugos Saugiojo tinklo naudotojams bus teikiamos neatlygintinai, o atlyginimas už Saugiuoju tinklu teikiamas papildomas paslaugas neviršys sąnaudų, patiriamų teikiant šias paslaugas. Taigi nebūtų siekiama komercinio tikslo. 3.2. Standartines paslaugas apimtų: 1) duomenų perdavimas Saugiuoju tinklu institucijoms ar įstaigoms ir jų padaliniams nustatyta sparta; 2) nustatytos spartos prieiga prie viešųjų ryšių tinklų; 3) kolektyvinė apsauga kibernetinio saugumo priemonėmis; 4) sąveika su Europos Sąjungos ir jos valstybių narių institucijų valdomais informaciniais ištekliais; 5) sujungimas tarp valstybės valdomų tinklų, kurie naudojami vykdant valstybines mobilizacines užduotis, segmentų. 3.3. Pastebėtina, kad visos standartinės paslaugos būtų teikiamos visiems Saugiojo tinklo naudotojams. Kitaip tariant, standartines paslaugas iš esmės reikėtų suprasti kaip vieną kompleksišką Saugiojo tinklo paslaugą, nes kiekvienos ar kelių standartinių paslaugų teikimas ne visa apimtimi neatitiktų Saugiojo tinklo koncepcijos ir nebūtų pasiekti kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslai. 3.4.
išskirtinius Saugiojo tinklo naudotojų poreikius, kurių nebūtų galima patenkinti standartinėmis paslaugomis. Papildomos paslaugos savo esme nesiskirtų nuo standartinių paslaugų, tiesiog galimai skirtųsi tam tikro parametro kiekybinis ar kokybinis kriterijus. Pavyzdžiui, paslaugų gavėjo netenkina nustatyta duomenų perdavimo sparta, nes siekiant naujai užsibrėžtų tikslų išauga didesnės nei nustatyta duomenų perdavimo spartos poreikis, todėl paslaugų gavėjas gali visiškai pagrįstai reikalauti didinti duomenų perdavimo spartą. Siekiant užtikrinti, kad prašymas padidinti duomenų perdavimo spartą būtų racionalus ir pagrįstas, Saugiojo tinklo tvarkytojas duomenų perdavimo didesne sparta paslaugą teiktų kaip papildomą, kurią paslaugų gavėjas turėtų Saugiojo tinklo tvarkytojui kompensuoti. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad Saugiojo tinklo tvarkytojui nebūtų nepagrįstai perkeliama didesnės spartos (ar kitos papildomos paslaugos) racionalaus poreikio įvertinimo pareiga. 3.6. Pažymėtina, kad papildomų paslaugų teikimo sąnaudas Saugiojo tinklo tvarkytojo lėšomis tikrintų auditorius ar audito įmonė. 3.7. Tiek standartinės, tiek papildomos Saugiojo tinklo paslaugos būtų nustatomos Saugiuoju tinklu teikiamų paslaugų sąraše, patvirtintame Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. 4. Valstybės funkcijos vykdymas. 4.1. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti esminį valstybės interesą – svarbiausių valstybės informacinių išteklių kibernetinį saugumą, todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas laikytinas, visų pirma, valstybės funkcija. Valstybės funkcijos vykdymą siūloma pavesti biudžetinei įstaigai. 4.2. Nors tam tikrų funkcijų vykdymą valstybė gali perduoti vykdyti privatiems subjektams, kiekvienu atveju tai yra valstybės apsisprendimo reikalas.
Funkcijų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu, vykdymas paprastai neperduodamas privatiems subjektams, nes būtina užtikrinti, kad valstybės funkcija būtų nuolatos vykdoma (net ir force majeure aplinkybėmis), o funkciją pavedus atlikti privačiam subjektui, valstybės gynybiniai interesai būtų priklausomi nuo rinkos sąlygų, sutartinių įsipareigojimų ir privataus subjekto interesų. 4.3. Kibernetinėje erdvėje išskirtinas ir kitas aspektas: nors sėkmingai gintis nuo kibernetinių atakų galima nepriklausomai nuo to, valstybinis ar privatus subjektas tai daro, valstybės funkcijų vykdymas sukuria tam tikras pasekmes. Saugiojo tinklo paslaugų teikimas yra susijęs su ypatinga reikšme valstybės saugumui pasižyminčios informacijos valdymu, dėl kurios ši informacija negali būti saugiai patikėta privatiems subjektams, ypač atsižvelgiant į augantį kibernetinių grėsmių mastą. Saugiajam tinklui dėl jo specifiškumo ir dėl galimos didelės žalos nacionaliniam saugumui įstatymų pagrindu yra suteiktas ypatingos reikšmės statusas. 4.4. Tinklo topologija, naudojamos techninės ir organizacinės priemonės yra įslaptintos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos paslapčių įstatymą, todėl visos šiame tinkle naudojamos ir ketinamos naudoti žvalgybinio pobūdžio specifinės kibernetinės priemonės negali būti atskleistos jokiems privatiems ūkio subjektams ar kitoms teisės su įslaptinta informacija dirbti neturinčioms institucijoms. NATO ir ES lygmeniu valstybių narių žvalgybos institucijos, pasitelkdamos specialiąsias priemones, keičiasi įslaptinta informacija, taip pat ir apie šalių sąjungininkių valdomuose tinkluose esančias spragas bei tinklo kibernetinį pažeidžiamumą.
Saugiojo tinklo perduodama ypatingos svarbos informacija yra užšifruojama ir iššifruojama, atitinkamos ir techninės saugojimo priemonės, kurių nebūtų galima atskleisti privatiems paslaugų tiekėjams. Saugiojo tinklo tvarkytojo darbuotojai privalo turėti leidimus dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, kurie, remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, suteikiami tik atitinkamoms tarnyboms atlikus patikrinimus. Privataus operatoriaus atveju kiltų rizika, jog dalis Saugųjį tinklą aptarnaujančių darbuotojų reikiamų leidimų neturės arba dėl tam tikrų priežasčių jų negaus. Dėl šių ir kitų su nacionalinio saugumo reikalavimais susijusių aplinkybių Saugiajam tinklui priskiriamų funkcijų negalėtų įgyvendinti bet koks ūkio subjektas ar kita tam įgaliojimų ar reikiamų kompetencijų neturinti įstaiga ar institucija. 4.5. Reaguojant į tarptautinio pobūdžio kibernetines atakas, nepaisant subjekto priklausomumo, veiksmai, atliekami vykdant valstybės funkcijas, laikomi valstybės veiksmais. Taip privatus subjektas gali sukurti situaciją, kai besigindamas nuo kibernetinių atakų atlieka veiksmus, kurie tarptautinės teisės požiūriu būtų laikomi net ginkluota ataka prieš kitą valstybę[1]. 4.6. Planuojama, kad valstybės funkcijos vykdymas biudžetinei įstaigai būtų perduodamas reorganizuojant krašto apsaugos ministro valdymo sričiai priskirtą valstybės įmonę „Infostruktūra“, kuri šiuo metu yra įgaliota Saugiojo tinklo tvarkytoja ir atitinka kitus reikalavimus Saugiajam tinklui tvarkyti, į biudžetinę įstaigą. Dėl valstybinių duomenų centrų Projektu siūloma VIIVĮ 2 straipsnyje įtvirtinti dvi naujas sąvokas: duomenų centro ir valstybinio duomenų centro.
Duomenų centras būtų suprantamas kaip patalpos, skirtos serverių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangai ar duomenims laikyti, o valstybinis duomenų centras, kaip biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtas ir jos eksploatuojamas duomenų centras, įrašytas į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą valstybinių duomenų centrų sąrašą. Be to, VIIVĮ 43³1 straipsnyje siūloma numatyti pareigą Institucijoms, kurios valdo ir tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis, įrašytoms į valstybinių duomenų centrų naudotojų sąrašą, visų jų valdomų serverių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose. Taip būtų sukurtos sąlygos taikyti kolektyvines kibernetinio saugumo priemones, užtikrinant aukštesnį kibernetinio saugumo lygį, mažinti valstybei svarbių valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojų pažeidžiamumą, koordinuotai valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią infrastruktūrą. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo bendrieji bruožai daugeliu atveju atitinka Saugiojo tinklo atžvilgiu nustatomus privalomumo, neatlygintinumo ir valstybės funkcijos vykdymo bruožus. Pagrindiniai skirtumai:
kriterijais kaip ir Saugiojo tinklo atžvilgiu, todėl atskiro valstybinių duomenų centrų naudotojų sąrašo nereikėtų tvirtinti, būtų taikomas tas pats Saugiojo tinklo sąrašas. 1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu siūlomu reguliavimu nėra nustatomas konkretus valstybinių duomenų centrų skaičius.
Projektu nustatomas lankstus valstybės informacinių išteklių valdymo konsolidavimo koncepcijos įgyvendinimo modelis. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų galima steigti neribotą kiekį valstybės duomenų centrų, tačiau, atsižvelgiant į poreikius ir galimybes, valstybinių duomenų centrų kiekį būtų galima keisti. Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos valstybės informacinių išteklių valdymo konsolidavimo koncepciją dėl vieno valstybinio duomenų centro steigimo įgyvendinti palaipsniui mažinant valstybinių duomenų centrų kiekį. 2. Neatlygintinumas. Nenustatomas hibridinis atsiskaitymo modelis, nesukuriama pareiga tvirtinti paslaugų sąrašo, nes iš esmės įtvirtinama pareiga teikti tik vieną paslaugą – duomenų centro paslaugą (angl. Data centre as a service). Valstybinių duomenų centrų naudotojams valstybinių duomenų centrų paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, o biudžetinės įstaigos, eksploatuojančios valstybinius duomenų centrus, išlaidos, patirtos dėl neatlygintinai teikiamų valstybinių duomenų centrų paslaugų ir valstybiniuose duomenų centruose laikomos įrangos eksploatavimo, finansuojamos iš biudžetinei įstaigai, eksploatuojančiai valstybinius duomenų centrus, skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, biudžeto lėšos, Institucijoms skiriamos eksploatuoti jų valdomai serverių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangai, turėtų būti paskirtos atitinkamą valstybinį duomenų centrą eksploatuojančiai institucijai. 3. Valstybės funkcijos vykdymas. Priežastys, dėl kurių valstybės duomenų centrų paslaugos turėtų būti teikiamos biudžetinės įstaigos, yra iš esmės tos pačios kaip ir priežastys, dėl kurių Saugiojo tinklo paslaugas turėtų teikti biudžetinė įstaiga. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Be jau minėtų priežasčių, pagrindžiančių poreikį naudoti Saugųjį tinklą, Saugųjį tinklą naudojantiems juridiniams asmenims būtų teikiamas saugus paslaugų paketas, užtikrinamas greitesnis ir efektyvesnis reagavimas į kibernetinius incidentus, taupomi kibernetiniam saugumui skiriami ištekliai, nes būtų centralizuojamas kibernetinės saugos užtikrinimas, būtų sudarytos sąlygos efektyviau taikyti kolektyvinės gynybos priemones. Nustačius pareigą naudoti valstybinius duomenų centrus sukuriamos sąlygos taikyti kolektyvines kibernetinio saugumo priemones, taip užtikrinant aukštesnį kibernetinio saugumo lygį, mažinti valstybei svarbių valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojų pažeidžiamumą, koordinuotai valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią infrastruktūrą. Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad jis neatitinka ūkinės veiklos sąvokos, kaip ji suprantama Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nevertintinas kaip galintis riboti privačių ūkio subjektų ūkinę veiklą. Naudojant Saugųjį tinklą ir valstybinius duomenų centrus neperkamos prekės ir paslaugos rinkoje, teikiant Saugųjį tinklą ir valstybinių duomenų centrų paslaugas neatlygintinai nesiekiama komercinių tikslų, naudojimas yra privalomas valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, vykdančioms apibrėžtas funkcijas. Svarbiausia siūlomu teisiniu reguliavimu įgyvendinama valstybės funkcija – užtikrinamas svarbiausių valstybės informacinių išteklių kibernetinis saugumas.
Savo praktikoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog valstybės institucijos, atlikdamos viešosios valdžios funkcijas, neužsiima ūkine veikla.[2] Pažymėtina, kad Europos Komisija jau yra pasisakiusi dėl panašių santykių, teigdama, kad ryšio paslaugų teikimas tik valdžios institucijoms yra neūkinė veikla ir viešasis vadinamųjų uždarųjų tinklų finansavimas nėra valstybės pagalba.[3] Atsižvelgiant į tai, konkurencijos teisės normos negali būti taikomos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, ūkine veikla gali būti laikoma tik tokia veikla, kurią sudaro prekių arba paslaugų siūlymas rinkoje. Veikla nelaikoma ūkine, jeigu ji nevykdoma rinkoje. Veikla vykdoma rinkoje tuo atveju, jeigu subjektas susiduria su kitų subjektų konkurencija ir gauna atlygį už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra apribotas vien valstybės kontroliuojamų paslaugų gavėjų vidinių poreikių – prieigos prie neviešo elektroninių ryšių tinklo – tenkinimu. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu paslaugos nebūtų teikiamos „į išorę“, arba, kitaip tariant, paslaugos nebūtų teikiamos rinkoje. Šis aspektas iliustruotinas pavyzdžiu: šiais metais Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas ir veiklą pradėjo Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Centre buvo sutelktos Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos bei centralizuoto personalo administravimo funkcijos. Tiek buhalterinės apskaitos, tiek personalo administravimo paslaugų teikimas įprastai galėtų būti apibūdinamas kaip ūkinė veikla.
Tačiau būtų nepagrįsta teigti, jog Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro sukūrimas ir pavedimas be konkurso jam teikti minėtas paslaugas būtų galėjęs pažeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str., kadangi, kaip minėta, centro tikslas yra tenkinti būtent vidinius valstybės poreikius. Vien tai, kad kai kurios funkcijos efektyvumo sumetimais yra iškeliamos į atskirai veikiančias struktūras (neefektyvu kiekvienai atskirai valstybės institucijai atskirai kurti savo nuosavą saugų tinklą), neturi sudaryti prielaidų to traktuoti pagal Konkurencijos įstatymo 4 str., nes valstybės atliekamų funkcijų turinys dėl to nesikeičia. Net jeigu būtų pripažįstama, kad Projektu sukuriamu teisiniu reguliavimu yra ribojama ūkinė veikla, atkreiptinas dėmesys, kad toks ribojimas pats savaime nėra draudžiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[4].
Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu: 1) ūkinės veiklos ribojimas būtų atliekamas įstatymo lygmens teisės aktu nustatant pareigą įstatyme numatytus kriterijus atitinkantiems subjektams; 2) ribojimu būtų užtikrinamas nacionaliniam saugumui svarbios infrastruktūros saugumas, sukuriamos sąlygos taikyti kolektyvines kibernetinio saugumo priemones, užtikrinamas aukštesnis kibernetinio saugumo lygis, mažinamas valstybei svarbių valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojų pažeidžiamumas; 3) ribojimais nebūtų paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) ūkinės veiklos ribojimas būtų nustatomas uždraudžiant dalyvavimą rinkoje tik tų subjektų, kurie dalyvauja užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Pagal Projektą priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomu teisiniu reguliavimu dėl Saugiojo tinklo neribojama ar nenaikinama galimybė juridiniams asmenims teikti viešųjų elektroninių ryšių tinklų paslaugas, taip pat teikti susijusias paslaugas, prekes ar darbus Saugiojo tinklo tvarkytojui. Ūkio subjektai turės teisę teikti viešųjų elektroninių ryšių tinklų paslaugą Saugiojo tinklo tvarkytojui, dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir konkuruoti tarpusavyje teisėtomis priemonėmis.
Dėl siūlomo teisinio reguliavimo, susijusio su valstybinių duomenų centrų paslaugų teikimu, kiti ūkio subjektai neteks galimybės teikti duomenų centrų paslaugų valstybinių duomenų centrų naudotojams. Kaip pagrįsta aukščiau, toks ribojimas nustatytinas siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo reikalavimus, todėl toks ribojimas yra proporcingas, be to, neribojantis privačių ūkio subjektų galimybių teikti valstybinio duomenų centro valdytojui su valstybinių duomenų centrų įrengimu, aptarnavimu susijusias paslaugas, prekes ir darbus teisės aktų nustatyta apimtimi. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad valstybinių duomenų centrų naudotojai sudaro nedidelę visų duomenų centrų rinkos dalį, numatoma, kad toks teisinis reguliavimas rinkos sąlygoms didelės įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto terminai vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Krašto apsaugos ministerija parengs ir teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu teikiamomis papildomomis paslaugomis dydžių kriterijų ir atlyginimo nustatymo tvarkos tvirtinimo projektą. Vyriausybės įgaliota institucija parengs ir patvirtins (arba teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti):
projektą;
tvirtinimo projektą;
tvirtinimo projektą;
prisijungimo prie Saugiojo tinklo ir atsijungimo nuo jo sąlygų, planų ir terminų tvirtinimo projektą;
projektą;
projektą;
duomenų centrams, tvirtinimo projektą;
tvarkos tvirtinimo projektą;
bei kitų informacinių sistemų įrangos ir duomenų perkėlimo į valstybinius duomenų centrus sąlygų, planų ir terminų tvirtinimo projektą.
Krašto apsaugos ministerija parengs ir patvirtins:
organizacinių ir techninių reikalavimų, taikomų Saugiajam tinklui, tvirtinimo;
tinklo nuostatų tvirtinimo;
3) krašto apsaugos ministro įsakymą dėl atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžių tvirtinimo;
tinklo tvarkytoju, krašto apsaugos ministro įsakymus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Saugusis tinklas bus kuriamas remiantis Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu (toliau – SVDPT), kuris jau dabar jungia 1 300 valstybės institucijų ir įstaigų, mokančių už SVDPT paslaugas.
SVDPT tvarkytoją valstybės įmonę „Infostruktūra“ įsigaliojus įstatymo pakeitimams planuojama pertvarkyti į biudžetinę įstaigą. Šios įstaigos teikiamos paslaugos būtų finansuojamos iš Saugiajame tinkle esančių institucijų šiuo metu SVDPT ryšiams skirtų lėšų, perkėlus jas į būsimą biudžetinės įstaigos, administruojančios Saugųjį tinklą, biudžetą. Pažymėtina, kad steigiant ir eksploatuojant Saugųjį tinklą būtų tikslinga pasinaudoti ir kitų institucijų, pavyzdžiui VĮ „Registrų centro“, turima infrastruktūra. Tokiu būdu būtų racionaliai panaudojama jau esama infrastruktūra, užtikrinant tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą, ir esami ištekliai. Valstybės duomenų centro Vilniuje, Gedimino pr. 11, investicijų projekto, skirto valstybės duomenų centro patalpoms įrengti, vykdymui lėšos jau skirtos ir šis centras planuojamas įrengti 2019 m. pradžioje. Taip pat numatyta skirti patalpas valstybės duomenų centrui Kaune, jam įrengti iki 2020 m. vidurio planuojama panaudoti Europos Sąjungos lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, – „valstybės informacinių išteklių politika“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Galimos situacijos, kai, įgyvendinus pareigą naudoti valstybinius duomenų centrus, pareigą įgyvendinusių subjektų šiuo metu eksploatuojami duomenų centrai liktų nenaudojami. Pastebėtina, kad Projektu nesiekiama reguliuoti santykių, išeinančių už Saugiojo tinklo ir valstybinių duomenų centrų reguliavimo ribų, todėl nenaudojamus duomenų centus, kaip ir bet kurį kitą nenaudojamą turtą, nurodyti subjektai turėtų valdyti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. [1] Pvz., valstybės A institucijai Saugiojo tinklo paslaugas teikia privatus subjektas B. Valstybės C subjektas atlieka provokacinę kibernetinę ataką prieš valstybės A institucijos informacinę sistemą. Subjektas B nustato kibernetinės atakos šaltinį (pvz., IP adresą), tačiau neidentifikuoja nei šaltinio valstybės, nei konkretaus šaltinio subjekto. Gindamasis nuo kibernetinės atakos, subjektas B atlieka puolamuosius veiksmus kibernetinės atakos šaltinio atžvilgiu (savigynos situacija), kartu sukeldamas padarinius valstybės C subjektui. Padarinių sukėlimas būtų priskiriamas ir valstybei A (nes subjektas B vykdė valstybės A funkciją), priklausomai nuo subjekto B sukeltų padarinių, tokie veiksmai potencialiai galėtų apimti ir ginkluotą ataką, kurios autoriumi būtų pripažįstama valstybė A. [2] Žr. 1987 m. birželio 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, 118/85, ECLI:EU:C:1987:283, 7 ir 8 punktus. [3] Komisijos pranešimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos (2016/C262/01) 216 punktas; Europos Komisijos gairės dėl valstybės pagalbos sampratos: analitinis tinklelis dėl plačiajuosčio tinklo infrastruktūros, 5 pastraipa. Prieiga per internetą – http://ec.europa.eu/competition/state_aid/modernisation/grid_broadband_en.pdf. Taip pat žr. Europos Komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr.
46/2007 (OL C 157 [2007], 2 p.). [4] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimo byloje Nr. 42/03 „Dėl kvotinio baltojo cukraus eksporto“ II konstatuojamosios dalies
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 43², 43³ straipsniai taikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms. Taigi, ši nuostata suponuoja, kad minėtieji straipsniai taikomi visoms nurodytą teisinę formą turintiems juridiniams asmenims. Tačiau įvertinus pildomų 43² ir 43³ straipsnių turinį, galima daryti išvadą, kad šie straipsniai taikomi ne visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms, o tik toms, kurios atitinka tam tikrus kriterijus ir dėl šios priežasties įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, keičiama įstatymo 1 straipsnio 3 dalis tikslintina. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vietoj formuluotės „nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas“ siūlome įrašyti formuluotę „nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų atribotas“ arba formuluotę „į viešųjų elektroninių ryšių tinklą nepatenkantis“. 3. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19¹ dalyje prieš žodį „biudžetinės“ nereikėtų įrašyti žodžio „valstybės“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad valstybinį duomenų centrą gali valdyti ir savivaldybės biudžetinė įstaiga. 4. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 43² straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, kad tam tikros institucijos privalo naudotis saugiuoju tinklu tada, kai jos atitinka du kumuliatyvius kriterijus, t.y.
1) kurios valdo ir tvarko svarbius valstybės informacinius išteklius arba vykdo gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas bei 2) įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Mūsų nuomone, vienintelė ir pakankama institucijos naudojimosi Saugiuoju tinklu sąlyga yra institucijos įrašymas į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Tuo tarpu institucijos atliekamų funkcijų pobūdis turėtų būti vertinamas ne kaip savarankiška ir būtina naudojimosi Saugiuoju tinklu sąlyga, o tik kaip kriterijus, įgalinantis Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją ją įtraukti į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti pildomo 43² straipsnio 1 dalies formuluotę. Vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų tikslinti ir pildomo 43³ straipsnio 1 dalį. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 9 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Atitinkamai įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo nuostatos turi būti dėstomos 9 straipsnio 2 dalyje, o 3 ir 4 dalyse – įpareigojimai kompetentingoms institucijoms dėl poįstatyminių teisės aktų priėmimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kriterijais apibrėžtų kriterijų, kuriuos atitinkančios institucijos ir įstaigos Vyriausybės sprendimu būtų įrašomos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Svarstytina, ar vien tik institucijos kaip būtinos gyvybiškai svarbioms funkcijoms užtikrinti įvardijimas Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje, kurios rengimo tvarka bei šioje išvadoje vertinamos institucijų veiklos sąlygos projekte taip pat neatskleisti, gali būti laikomas kaip vienintelis ir pakankamas pagrindas instituciją ar įstaigą įtraukti į šį sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad institucijos ar įstaigos įtraukimas į minėtąjį sąrašą turėtų tiesioginės įtakos jos tolimesnės veiklos pobūdžiui, siūlytume pačiame įstatyme aiškiau apibrėžti kriterijus, kuriuos atitinkantys subjektai galėtų būti įtraukiami į minėtąjį sąrašą. Taip pat svarstytina, kaip Vyriausybės vienašališkai priimtas sprendimas, į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą įrašyti instituciją, kuri nėra pavaldi ar atskaitinga Vyriausybei, įtakotų jos veiklą, finansinių išteklių naudojimą. 2. Projekto 6 straipsniu siūlomo įstatymo 43² straipsnio 1 dalies paskutinysis sakinys tikslintinas, nes tuo atveju, kai Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą peržiūrėtų pati Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija, ji ne inicijuotų šio sąrašo pakeitimus, o pakeistų šį sąrašą (nes pati Vyriausybė ir yra šio sąrašo tvirtintojas). 3.
straipsniu ir jo 4 dalyje nustatyti, kad specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus, taikomus Saugiajam tinklui, tvirtina Saugiojo tinklo valdytojas. Be to, šio straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad standartinių paslaugų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Šių nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Saugiojo tinklo neatlygintinų paslaugų teikimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius nustatytų pats paslaugų teikėjas, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nedalyvaujant institucijai, įrašytai į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, ir neatsižvelgiant į jos objektyvius poreikius, veiklos specifiką. Todėl nėra aiški tvarka, kuria šios institucijos galėtų reikšti pretenzijas dėl netinkamo Saugiojo tinklo paslaugų teikimo ir kokiu būdu turėtų būti užtikrinami institucijų veiklos poreikiai, jei Saugiojo tinklo veikla jų neužtikrina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Kabišaitis, tel. (8 5) 239 6161, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
43²
1Komiteto 2018 m.
lapkričio 14 d. posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, Jolita Vasiliauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Teisės departamento vyr. specialistas Mantas Keliotis, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Evaldas Serbenta, Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėjas Martynas Jokūbauskas, asociacijos
„Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka, lobistas Šarūnas Frolenko. Komiteto 2018 m.
lapkričio 28 d. posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjai Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, Jolita Vasiliauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Teisės departamento vyr. specialistas Mantas Keliotis, asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka, lobistas Šarūnas Frolenko. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
šio įstatymo 43², 43³ straipsniai taikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms. Taigi, ši nuostata suponuoja, kad minėtieji straipsniai taikomi visoms nurodytą teisinę formą turintiems juridiniams asmenims. Tačiau įvertinus pildomų 43² ir 43³ straipsnių turinį, galima daryti išvadą, kad šie straipsniai taikomi ne visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms, o tik toms, kurios atitinka tam tikrus kriterijus ir dėl šios priežasties įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, keičiama įstatymo 1 straipsnio 3 dalis tikslintina. Atsižvelgta Pakeitus projekto 6 straipsniu pateikiamą 43² straipsnio išdėstymą pastaba netenka aktualumo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas“ siūlome įrašyti formuluotę
„nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų atribotas“ arba formuluotę „į viešųjų
elektroninių ryšių tinklą nepatenkantis“. Nepritarti Po konsultacijų su Vyriausiąja lietuvių kalbos komisija, siūloma palikti esamą formuluotę. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 3.
Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19¹ dalyje prieš žodį „biudžetinės“ nereikėtų įrašyti žodžio „valstybės“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad valstybinį duomenų centrą gali valdyti ir savivaldybės biudžetinė įstaiga. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė suponuoja, kad tam tikros institucijos privalo naudotis saugiuoju tinklu tada, kai jos atitinka du kumuliatyvius kriterijus, t.y. 1) kurios valdo ir tvarko svarbius valstybės informacinius išteklius arba vykdo gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas bei 2) įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Mūsų nuomone, vienintelė ir pakankama institucijos naudojimosi Saugiuoju tinklu sąlyga yra institucijos įrašymas į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Tuo tarpu institucijos atliekamų funkcijų pobūdis turėtų būti vertinamas ne kaip savarankiška ir būtina naudojimosi Saugiuoju tinklu sąlyga, o tik kaip kriterijus, įgalinantis Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją ją įtraukti į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti pildomo 43² straipsnio 1 dalies formuluotę. Vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų tikslinti ir pildomo 43³ straipsnio 1 dalį. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į teisės technikos taisykles, projekto 9 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Atitinkamai įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo nuostatos turi būti dėstomos 9 straipsnio 2 dalyje, o 3 ir 4 dalyse – įpareigojimai kompetentingoms institucijoms dėl poįstatyminių teisės aktų priėmimo.
Atsižvelgta Siūloma keisti įstatymo įsigaliojimo datą, todėl keičiamas viso straipsnio išdėstymas ir pastaba netenka aktualumo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija „INFOBALT“ 2018-11-126 Argumentai:
Pirmasis siūlymas: pašalinti interesų konfliktą, kuris egzistuoja apibrėžiant Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Įstatymo projektu siūloma apibrėžia kriterijus, kuriuos turi atitikti subjektai norint juos įtraukti į Saugiojo tinklo ar Valstybinio duomenų centro paslaugų naudotojų sąrašą. Tokiems kriterijams priskiriamas dalyvavimas įgyvendinant mobilizacines užduotis arba pripažinimas „būtinu nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti“ pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad sprendimą dėl Saugiojo tinklo naudotojų sąrašo priimtų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašo tvirtinimas, tiek išvados dėl poreikio naudotis Saugiuoju tinklu teikimas labai tikėtina bus pavestas KAM ir KAM kontroliuojamoms institucijoms. KAM taps institucija pranešančia apie poreikį teikti Saugaus tinklo paslaugas, institucija priimančia sprendimą ar tokias paslaugas reikia teikti, bei institucija, kuri užtikrina tokių paslaugų teikimą. Visų šių funkcijų priskyrimas vienai ministerijai sukurtų KAM interesų konfliktą.
Pasiūlymas: Siekiant išvengti akivaizdaus interesų konflikto, Infobalt siūlo numatyti, kad Institucijų ir įstaigų, kuriuos privalės naudotis Saugiuoju tinklu ir Valstybės duomenų centru sąrašas turi būti tvirtinamas Vyriausybės arba dviejų ministrų bendru įsakymu. Siūloma pakoreguoti 43² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „43² straipsnis. Saugusis tinklas
valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo naudotis tik Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai. arba Pakoreguoti 43² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „43² straipsnis.
Saugusis tinklas 1.Institucijos, kurios valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo naudotis tik Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai.“ Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Asociacija „INFOBALT“ 2018-11-126 Argumentai:
Antrasis siūlymas: numatyti reguliarų Saugiojo tinklo naudotojų peržiūros mechanizmą. Įstatymo projektu siūlomo 43² straipsnio 1 d. numatomas mechanizmas pagal kurį asmenys, atitinkantys nustatytus kriterijus, įtraukiami į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Tačiau nėra numatomas Saugiojo tinklo naudotojų peržiūros mechanizmas leidžiantis pašalinti iš sąrašo tokius asmenis, kurie nebetenkina Įstatymo projekte numatytų kriterijų, t.y. subjektas nustoja dalyvauti mobilizacinių užduočių vykdyme ir/arba jo veikla pasikeičia taip, kad jis nebelaikomas būtinu nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Nenumačius reguliaraus Saugiojo tinklo naudotojų sąrašo peržiūros mechanizmo ilguoju laikotarpiu Saugiojo tinklo naudotojų sąraše bus visi subjektai, kurie vienu ar kitu metu atitiko Įstatymo projekte siūlomus kriterijus, net jeigu esamuoju laikotarpiu jie neturi reikšmės Lietuvos saugumui. Atitinkamai, Infobalt siūlo numatyti, kad Saugiojo tinklo naudotojų sąrašas būtų reguliariai peržiūrimas, pašalinant iš jo asmenis, kurie nebetenkina Įstatymo projekte numatytų kriterijų. Siūloma pakoreguoti 43² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Infobalt siūlo numatyti, kad Saugiojo tinklo naudotojų sąrašas būtų reguliariai peržiūrimas, pašalinant iš jo asmenis, kurie nebetenkina Įstatymo projekte numatytų kriterijų. Siūloma pakoreguoti 43² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „43² straipsnis. Saugusis tinklas
valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo naudotis tik Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai.
Saugiojo tinklo naudotojų sąrašas turi būti peržiūrimas mažiausiai vieną kartą per metus, pašalinant iš Saugiojo tinklo naudotojų Institucijas, kurios nebetenkina šiame straipsnyje numatytų kriterijų.“ Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Asociacija „INFOBALT“ 2018-11-126 Argumentai: Trečiasis siūlymas: aiškiai numatyti, kad Saugaus tinklo paslaugų teikimo „užtikrinimas“ nesuteikia teisės teikti paslaugų. Įstatymo projekto rengimo metu KAM siūlytas projektas buvo pakoreguotas numatant, kad Saugaus tinklo tvarkytojas „užtikrins“ paslaugų teikimą, pašalinant iš projekto nuorodas apie tai, kad Saugaus tinklo tvarkytojas „teiks“ paslaugas. Viena vertus, tai yra pozityvus žingsnis. Veikdamas kaip Saugiojo tinklo paslaugų centrinė perkančioji organizacija, kaip paslaugų teikimo organizatorius ir paslaugų kokybės kontrolės institucija, Saugaus tinklo tvarkytojas pašalins daugelį KAM siūlomo modelio problemų (pvz. atsiranda „keturių akių principas“, paskatos parinkti proporcingas priemones siekiamiems tikslams, mažinti paslaugos teikimo sąnaudas prašant tiekėjų ieškoti inovatyvių – efektyvesnių ir pigesnių – sprendimų ir t.t.). Antra vertus, įstatymo leidėjas nenumato aiškaus draudimo Saugiojo tinklo tvarkytojui ir pačiam teikti Saugųjį tinklą sudarančias paslaugas. Įstatymo projekte nėra siūlomas joks skaidrumo ar kontrolės mechanizmas leidžiantis įvertinti kokios apimties Saugiojo tinklo paslaugas ir kokiais atvejais teiks pats Saugiojo tinklo tvarkytojas. Infobalt įsitikinimu, tokios svarbos sprendimus, ypač kai kalbama apie Konstitucijos 46 str. garantuojamų konstitucinių teisių apribojimus, turi priimti įstatymų leidėjas. Įstatyme turi būti numatomi aiškūs kontrolės mechanizmai deklaruojant, kad Saugiojo tinklo tvarkymas neapima paslaugų teikimo, t.y.
Saugiojo tinklo tvarkytojas yra paslaugos organizatorius, metodinės pagalbos teikėjas, centrinė perkančioji organizacija, kokybės kontrolės institucija, galutinis asmuo atsakingas už tinklo kibernetinę saugą, bet jokiais būdais ne paslaugos teikėjas, nes joks asmuo negali tinkamai kontroliuoti pats savęs. Pasiūlymas:
Atitinkamai, siūloma pakoreguoti 43² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „43² straipsnis. Saugusis tinklas
organizacinius ir techninius reikalavimus, taikomus Saugiajam tinklui, Saugiojo tinklo paslaugoms bei prekių ir paslaugų Saugiajam tinklui teikėjams, ir Saugiojo tinklo nuostatus tvirtina Saugiojo tinklo valdytojas. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina, kad būtų įgyvendinti specialieji organizaciniai ir techniniai reikalavimai, taikomi Saugiajam tinklui, ir būtų teikiamos Saugiojo tinklo standartinės ir papildomos elektroninių ryšių paslaugos. Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Saugiojo tinklo tvarkymas neapima Saugiojo tinklo paslaugų teikimo Saugiojo tinklo naudotojams. Saugiajam tinklui veikti reikiamų prekių ir paslaugų įsigijimui taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai.“ Nepritarti Siūlymas neatitinka Saugiojo tinklo koncepcijos ir neleis pasiekti įstatymo tikslų. Saugiojo tinklo tvarkytojas turi pareigą užtikrinti, kad Saugusis tinklas veiktų.
Atsižvelgiant į tai, kad Saugusis tinklas, visų pirma, yra orientuojamas į nacionalinio saugumo užtikrinimą ir gyvybiškai svarbių valstybes funkcijų vykdymą, imperatyvus draudimas suteikti Saugiojo tinklo paslaugą tiesiogiai prieštarauja esminei nuostatai, kad „Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina, kad būtų įgyvendinti specialieji organizaciniai ir techniniai reikalavimai, taikomi Saugiajam tinklui ir būtų teikiamos Saugiojo tinklo standartinės ir papildomos elektroninių ryšių paslaugos“, nes krizinės situacijos atveju, nesant paslaugų Saugiajam tinklui teikėjų, Saugiojo tinklo tvarkytojui būtų neįmanoma užtikrinti Saugiojo tinklo veikimą. 4. Asociacija „INFOBALT“ 2018-11-126 Argumentai:
Ketvirtasis siūlymas: numatyti išimtis leidžiančias Saugaus tinklo tvarkytojui pačiam teikti paslaugas, kai reikiamų paslaugų nesiūlo rinka Infobalt sutinka, kad atskirais atvejais gali susiklostyti situacija, kuomet Saugaus tinklo tvarkytojo pageidaujamų paslaugų rinka nenori ar negali pasiūlyti. Todėl tokiais atvejais Saugaus tinklo tvarkytojui, kaip institucijai galutinai atsakingai už Saugiojo tinklo paslaugų saugumą, turi būti palikta galimybė tokią paslaugą suteikti pačiam. Savo esme identiška problema buvo sprendžiama Vietos savivaldos įstatymo lygmenyje, kuris numato bendrą draudimą vietos savivaldos institucijoms užsiimti ūkine veikla, bei išimtis iš tokio draudimo tais atvejais, kai norimos paslaugos rinka suteikti nenori ar negali. Vietos savivaldos įstatymo 91 str. numato jau veikiantį mechanizmą, kaip vykdomas rinkos suinteresuotumo ir pajėgumo teikti norimas paslaugas įvertinimas, bei sankcionuojamas tokių paslaugų teikimas pasitelkiant nešališką, interesų konflikto neturinčią instituciją.
Infobalt siūlo panaudoti identišką teisinį ir institucinį mechanizmą, (i) leidžiantį įvertinti rinkos galimybes pasiūlyti reikiamas Saugiojo tinklo paslaugas; ir (ii) išduodant Saugiojo tinklo tvarkytojui leidimą teikti paslaugas pačiam tais atvejais, kai rinka norimų paslaugų neteikia. Leidimus teikti paslaugas turėtų išduoti Konkurencijos taryba atsižvelgdama į Saugiojo tinklo tvarkytojo įgyvendinto viešojo pirkimo rezultatus taip, kaip daro išduodama leidimus vietos savivaldos institucijoms užsiimti ūkine veikla. Pasiūlymas:
Šiuo atžvilgiu siūloma papildyti 43² straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „43² straipsnis. Saugusis tinklas
gali teikti paslaugas Saugiojo tinklo naudotojams tik tokiais atvejais ir tokia apimtimi, kiek atitinkamų paslaugų atsižvelgdami į savo komercinius interesus rinkoje veikiantys ūkio subjektai neteiktų arba teiktų ne visa apimtimi, kuri yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą Saugiojo tinklo veikimą. Išankstinį sutikimą tokių paslaugų teikimui suteikia Konkurencijos taryba. Siekdamas gauti Konkurencijos tarybos sutikimą, Saugiojo tinklo tvarkytojas turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl Saugiojo tinklo paslaugų įsigijimo. Konkurencinga procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki prašymo dėl sutikimo pateikimo ir turi būti tokia, kad atskleistų, ar kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos Saugiojo tinklo paslaugos teikimą. Teikdamas Konkurencijos tarybai prašymą dėl sutikimo, Saugiojo tinklo tvarkytojas pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją.
Konkurencijos taryba išduoda sutikimą, jeigu Saugiojo tinklo tvarkytojas laiku įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti atitinkamos paslaugos teikimo. Konkurencijos taryba neduoda sutikimo, jeigu Saugiojo tinklo tvarkytojas laiku neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos paslaugos teikimą.“ Nepritarti Siūlymo įgyvendinimas neatitiktų valstybės turto valdymo efektyvumo ir racionalumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes tokiu būdu, Saugiojo tinklo tvarkytojas, net ir turėdamas visą atitinkamos paslaugos teikimui reikalingą infrastruktūrą, turėtų atsižvelgti į ūkio subjektų komercinius interesus. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kad tam tikrais atvejais paslaugos teikimą racionaliau ir efektyviau yra organizuoti pačiam Saugiojo tinklo tvarkytojui, jeigu rinkoje yra bent vienas ūkio subjektas, teikiantis nurodytą paslaugą, tvarkytojas turėtų pirkti paslaugą tik iš nurodyto ūkio subjekto, neatsižvelgiant į tokio pirkimo efektyvumą bei racionalumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti nacionalinį bei kibernetinį saugumą, todėl konkurencingumo procedūros mechanizmo įtraukimas neleistų pasiekti rezultato tais atvejais, kai saugumo situacija reikalauja greitų sprendimų. 5. Asociacija „INFOBALT“ 2018-11-128 Argumentai:
Penktasis siūlymas: numatyti, kad Valstybinio duomenų centrų paslaugos būtų teikiamos tik Saugiojo tinklo naudotojams.
Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Valstybinio duomenų centro paslaugos būtų teikiamos subjektams, įtrauktiems į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Toks siūlymas yra grindžiamas tuo, kad poreikis naudoti Valstybinio duomenų centro paslaugas kyla dėl tų pačių priežasčių, kurios reikalauja naudotis ir Saugiuoju tinklu. Infobalt atkreipia dėmesį, kad vienas iš esminių Saugiojo tinklo saugumo elementų yra tinklo paslaugų ribotumas, t.y. paslaugos teikiamos tik subjektams įrašytiems į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą (žr. Įstatymo projektu siūlomą 43² str. 1 d. formuluotę). Tokiu būdu valstybės ištekliai yra naudojami tik tokiems objektams saugoti, kuri turi tam tikrą vertę, ir sumažinamas pažeidžiamų tinklo vietų skaičius. Visgi Įstatymo projektu siūlomoje 43³ str. formuluotėje šis paslaugos ribotumo aspektas yra nenumatytas. Įstatymo projekte yra numatoma tik pareiga naudotis Valstybinio duomenų centro paslaugomis. Tačiau nėra ribojimo naudotis Valstybiniais duomenų centrais asmenims, kurie nėra įtraukti į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Infobalt įsitikinimu, šis paslaugos teikimo ribotumo aspektas privalo būti numatytas Įstatymo projektu siūlomame 43³ str. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte „Duomenų centras“ yra apibrėžiamas kaip patalpa, kurioje yra talpinama įranga. Jeigu galimybę patekti į patalpas, kuriose saugomi svarbiausi valstybės duomenys, turės ir tokie asmenys, kurie neturi specialių saugumo užduočių ir/arba bet kokie kiti tretieji asmenys, šis valstybinis duomenų centras taps visiškai įprastu duomenų centru neturinčiu nieko bendro su specialiomis saugumo užduotimis, dėl kurių yra monopolizuojamas paslaugos teikimas.
Maža to, sudarant galimybę naudotis Valstybinio duomenų centro paslaugomis asmenims neturintiems specialiųjų saugumo poreikių, kuriama biudžetinė įstaiga taps visiškai įprastu rinkos dalyviu, kurio veiklos sąnaudos subsidijuojamos iš valstybės biudžeto. Tokio subsidijuojamo subjekto paslaugų teikimas iškreips rinkoje vykstančią konkurenciją bei pažeis sąžiningą konkurenciją saugančias nacionalines ir Europos Sąjungos teisės normas. Savo ruožtu, valstybės lėšų ir karinių resursų skyrimas tokio objekto apsaugai taps apskritai sunkiai paaiškinamas. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte numatyti, kad valstybiniais duomenų centrais ir nemokamai jų teikiamomis paslaugomis galės naudotis tik ribotas įstaigų ir institucijų sąrašas, t.y. tik Saugiojo tinklo naudotojai. Pasiūlymas:
Šiuo atžvilgiu siūloma papildyti 43³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„43³ straipsnis. Valstybinis duomenų centras
valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo visų jų valdomų serverių ir (arba) kitą registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose.
Valstybiniais duomenų centrais negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai.“ Nepritarti Vertinant saugumo aspektą, skirtingai nei Saugiojo tinklo atžvilgiu, nėra pagrindo nustatyti draudimo naudoti valstybinius duomenų centrus subjektams, nesantiems Saugiojo tinklo naudotojų sąraše. Techniniai sprendimai, valstybiniuose duomenų centruose atskiriantis Saugiojo tinklo naudotojus ir subjektus, nenaudojančius Saugiojo tinklo, yra įgyvendinami ir neprieštarauja Saugiojo tinklo veikimo tikslams, todėl vadovaujantis saugumo pagrindais siūlomas reguliavimas neturėtų būti nustatomas. Kartu pastebėtina, kad siūloma nuostata neatitinka įstatymo projekto reguliavimo dalyko. Projektu nėra siekiama nustatyti draudimo institucijoms naudoti tam tikros rūšies duomenų centrus. Pastebėtina, kad priėmus siūlymą, institucijos galėtų naudoti kitus duomenų centrus, kurie nėra įrašyti į Valstybinių duomenų centrų sąrašą, nepriklausomai nuo to, ar duomenų centro paslaugą teikia ūkio subjektas ar ne. Tokiu būdu būtų sukuriamas nesistemiškas teisinis reguliavimas, savo esme skirtingas nuo įstatymo projekto tikslų. 6.
7 Argumentai: Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Projektą, pritaria siūlomų pakeitimų esmei, tačiau teikia pastabas ir pasiūlymus Projekto 6 ir 7 straipsniams (arba Įstatymo 43² ir 43³ str.). Projektu įteisinamas uždaras valstybės Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamų paslaugų ir Valstybinio duomenų centro paslaugų monopolis Siūloma nustatyti, kad Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu[¹] (toliau
Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai nurodo, jog bet kokios rinkos monopolizavimas iš principo yra nepriimtinas ir gali būti pasirinktas tik kaip kraštutinė priemonė ypatingiems valstybės gerovės tikslams pasiekti. Jei valstybės institucijų valdomų ir perduodamų duomenų saugumą užtikrinimui yra būtinas monopolis, Projekto rengėjai neįrodo, kad būtent valstybės valdomas monopolis yra vienintelis sprendimo būdas, ar saugumui užtikrinti negalima pasirinkti kitų, mažiau konkurenciją ribojančių būdų, neaišku, ar tokios alternatyvos apskritai buvo svarstytos, ir dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas būtent šis sprendimas. Sąrašas nėra aiškus ir nėra baigtinis Projekte nėra pateikiamas Sąrašas, kuriame būtų nurodytos konkrečios Įstaigos, privalėsiančios naudotis Saugiuoju tinklu ir Valstybiniu duomenų centru. Iš to, kaip Projekte apibūdintos Įstaigos, yra sudėtinga spręsti apie būsimą Sąrašo sudėtį.
Pagal Projektą į Sąrašą gali būti įrašytos įstaigos, kurios:
dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis; ar
Kauno, Palangos oro uostų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionavimą“. Nėra aišku, ar įstaiga, atlikdama gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis, yra tik LR susisiekimo ministerija ar ir valstybės valdomos įmonės, valdančios Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.
Projekte nurodytos Įstaigoms priskirtinos charakteristikos taip pat nepaaiškina: 1) kurios Įstaigos yra ar būtų įrašytos į Projekte minimą Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą, nėra aišku, apie kokią konkrečiai išvadą ir kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją kalbama; 2) kurios iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarime
„Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“ Nr. 256 minimų įstaigų valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti. Valstybinio duomenų centro veikimas rinkoje gali kurti prielaidas nesąžiningai konkurencijai Projekte numatyta, kad „Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai“, tačiau atitinkamos nuostatos dėl potencialių Valstybinio duomenų centro naudotojų nėra. Tai reiškia, kad kliūčių naudotis Valstybiniu duomenų centru ir kitoms, ne tik į Sąrašą įrašytos įmonėms, nėra. Tokiu atveju Valstybinio duomenų centro valdytojas galėtų konkuruoti duomenų centrų paslaugų rinkoje su kitais privačiais ūkio subjektais. Tokia konkurencija galėtų būti vertinama kaip nesąžininga, nes Valstybinis duomenų centras yra finansuojamas biudžeto lėšomis ir turi garantuotą klientų srautą (Sąraše įrašytas Įmones), o tai reiškia ir garantuotas pajamas iš biudžeto, priešingai nei kiti privatūs duomenų centrų valdytojai. Tuo Valstybinis duomenų centras turėtų konkurencinį pranašumą, kylantį iš teisinio reguliavimo ir siūlomo Projekto.
Jei Valstybinis duomenų centras yra kuriamas atliepti išskirtinius valstybės poreikius, tokio duomenų centro veikla ir turėtų apsiriboti tik šiomis funkcijomis, būti traktuojamas kaip specialusis įpareigojimas, finansuojamas iš biudžeto. O ne užsiimti ir komercine veikla (t. y. duomenų centro paslaugų teikimu visiems rinkos subjektams). Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad: Sąrašas nėra aiškus ir nėra ribotas; Sąrašo nebuvimas rodo, kad egzistuoja galimybė Sąrašą plėsti, o tai gali lemti neigiamų pasekmių IT rinkai ir paslaugų gavėjams; Valstybinio duomenų centro veikimas rinkoje gali kurti prielaidas nesąžiningai konkurencijai; siūlome, Projektą papildyti tiksliu Įstaigų, kurioms bus privaloma naudotis Saugiuoju tinklu ir Valstybiniu duomenų centru, sąrašą arba patikslinti šių įstaigų apibūdinimą, kad nebūtų sudėtinga nustatyti, kokios įmonės bus įrašytos į Sąrašą. Būtina įvertinti kiekvienos valstybinės įstaigos įtraukimo į Sąrašą pagrįstumą ir kuo didesniam skaičiui įstaigų palikti galimybę paslaugas pirkti rinkoje. Projektą papildyti nuostata: „Valstybinis duomenų centras neteikia jokių paslaugų į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtrauktiems subjektams“. Nepritarti Pagal Konstitucinio Teismo doktriną įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, konkretaus Saugiojo tinklo naudotojų sąrašo įtvirtinimas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte ir būtų laikomas įstatyminio reguliavimo detalizavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugiojo tinklo sąraše esantys subjektai gali kisti, gali būti įtraukti nauji subjektai iš išbraukti jau esantys, todėl Saugiojo tinklo sąrašą tvirtinant įstatymu, nebūtų užtikrinamas sąrašo keitimo lankstumas. Nebus sudėtinga nustatyti, kokios įstaigos turi pakliūtų į Sąrašą.
Valstybės informaciniai ištekliai jau yra apibrėžti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, be to, yra Registrų ir valstybės informacinių sistemų registras, kurio duomenys yra vieši. Tiek gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, tiek mobilizacinės užduotys jau yra apibrėžtos ir yra aiškūs subjektai, dalyvaujantys šių užduočių ar funkcijų vykdyme. Vyriausybės įgaliotos institucijos išvada bus teikiama tik tokiu atveju, jeigu bus atitinkamas Vyriausybės įgaliojimas institucijai tokią išvadą teikti. Numatoma, kad išvadą pagal atliekamas funkcijas galėtų teikti tik nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 12 skyriuje. Dėl nepritarimo siūlomai nuostatai, kad „Valstybinis duomenų centras neteikia jokių paslaugų į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtrauktiems subjektams“ pateikiami tie patys argumentai kaip ir asociacijos INFOBALT pasiūlymui Nr. 5. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-2648(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalį, kuria įstatymo 2 straipsnis papildomas 19¹ dalimi. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnio 19¹ dalį prieš žodžius „biudžetinės įstaigos“ įrašant žodį „valstybės“ ir šią dalį išdėstyti taip: „19¹.
Valstybinis duomenų centras – valstybės biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtas ir valstybės biudžetinės įstaigos eksploatuojamas duomenų centras, įrašytas į valstybinių duomenų centrų sąrašą.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2018-11-286 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir asociacijos „Infobalt“ pasiūlymus, siūloma tikslinti projekto 6 straipsnį, kuriuo įstatymas papildomas nauju 43²straipsniu. Pasiūlymas: Pakeisti 43²straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43²straipsnis. Saugusis tinklas
1Institucijos,
kurios valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo naudotis tik Saugiuoju tinklu teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą. Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą Krašto apsaugos ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija mažiausiai kartą per metus peržiūri Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ir prireikus inicijuoja Saugiojo tinklo naudotojų sąrašo pakeitimus. 2.
atitinkančios bent vieną iš šių kriterijų:
1) institucija valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti;
2) institucija atlikdama gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis;
3) institucija Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijama kaip būtina nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti. 3. Saugųjį tinklą tvarko krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. 4. Specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus, taikomus Saugiajam tinklui, Saugiojo tinklo paslaugoms bei prekių ir paslaugų Saugiajam tinklui teikėjams, ir Saugiojo tinklo nuostatus tvirtina Saugiojo tinklo valdytojas. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina, kad būtų įgyvendinti specialieji organizaciniai ir techniniai reikalavimai, taikomi Saugiajam tinklui, ir būtų teikiamos Saugiojo tinklo standartinės ir papildomos elektroninių ryšių paslaugos. Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Saugiajam tinklui veikti reikiamų prekių ir paslaugų įsigijimui taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. 5. Saugiuoju tinklu teikiamas standartines elektroninių ryšių paslaugas (toliau – Standartinės paslaugos) sudaro:
1) nustatytos spartos duomenų perdavimas Saugiojo tinklo naudotojams ir jų struktūriniams padaliniams;
2) nustatytos spartos prieiga prie viešųjų ryšių tinklų;
3) kolektyvinė apsauga kibernetinio saugumo priemonėmis;
4) sąveika su Europos Sąjungos ir jos valstybių narių institucijų valdomais informaciniais ištekliais;
5) valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami vykdant valstybines mobilizacines užduotis, dalių sujungimas. 6.
nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Saugiuoju tinklu teikiamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygose ir taisyklėse. Saugiojo tinklo tvarkytojas užtikrina neatlygintiną Standartinių paslaugų teikimą Saugiojo tinklo naudotojams. Išlaidos, patirtos dėl neatlygintinai teikiamų Standartinių paslaugų, finansuojamos iš Saugiajam tinklui tvarkyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. 7. Saugiuoju tinklu teikiamas papildomas elektroninių ryšių paslaugas (toliau – Papildomos paslaugos) sudaro šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintos paslaugos, kurių kiekybiniai ar kokybiniai rodikliai, atsižvelgiant į Saugiojo tinklo naudotojų poreikius, skiriasi nuo nustatytų Standartinių paslaugų rodiklių. 8. Atlyginimo už naudojimąsi Papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus ir atlyginimo nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžių kriterijus, tvirtina atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju tinklu dydžius. Atlyginimas už Papildomas paslaugas neturi viršyti sąnaudų, patiriamų teikiant šias paslaugas. Papildomų paslaugų teikimo sąnaudos Saugiojo tinklo tvarkytojo lėšomis turi būti patikrintos auditoriaus ar audito įmonės, o patikrinti duomenys apie patirtas sąnaudas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija vertina, ar atlyginimo už Papildomų paslaugų teikimą dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus atlyginimo už naudojimąsi Papildomomis paslaugomis dydžių kriterijus, ir teikia išvadą Saugiojo tinklo tvarkytojui. 9. Institucijų prisijungimo prie Saugiojo tinklo ir atsijungimo nuo jo sąlygas, planą ir terminus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-11-288 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir iniciatorių siūlymą keisti įstatymo įsigaliojimo datą, siūloma tikslinti projekto 8 straipsnį (pakeičiant jo numerį į 7), kuriuo įstatymas papildomas nauju 43³straipsniu ir pakeisti šio straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 43³straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Institucijos, kurios valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus
gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti, ar atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti ir yra įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo visų jų valdomų serverių ir (arba) kitą registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2018-11-289 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas ir siūlymą keisti įstatymo įsigaliojimo datą, siūloma išbraukti 7 straipsnį, buvusį 8 straipsnį laikyti 7 straipsniu, buvusį 9 straipsnį laikyti 8 straipsniu. Pasiūlymas: Išbraukti projekto 7 straipsnį: „7 straipsnis. 43²straipsnio pakeitimas Pakeisti 43²straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
tvarko krašto apsaugos ministro įgaliota biudžetinė įstaiga.“ Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 4 dalis dalį, įsigalioja 2019 m. sausio liepos 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 6 ir 87 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 4. Krašto apsaugos ministras iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 7 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pranešėjai: Juozas Olekas, Jonas Jarutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2648(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius [¹] Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas – valstybės valdomas, specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus atitinkantis, nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas elektroninių ryšių tinklas. [²] Valstybinis duomenų centras – biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtas ir biudžetinės įstaigos eksploatuojamas duomenų centras, įrašytas į valstybinių duomenų centrų sąrašą. [³] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“ Nr. 631 Šaltinis. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.426220/QcVelwvAVk [⁴] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimas
„Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“ Nr.
256 Šaltinis. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.445404/JLuKbRqBlY [⁵] Lietuvos Respublikos (LR) aplinkos ministerija; LR aplinkos ministerija; LR energetikos ministerija; LR finansų ministerija; LR krašto apsaugos ministerija; LR kultūros ministerija; LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija; LR susisiekimo ministerija; LR sveikatos apsaugos ministerija; LR teisingumo ministerija; LR ūkio ministerija;
LR užsienio reikalų ministerija; LR vidaus reikalų ministerija; LR žemės ūkio ministerija; Antrajam operatyvinių tarnybų departamentas; Lietuvos bankas; LR generalinei prokuratūra; LR valstybės saugumo departamentas; LR Prezidento kanceliarija; LR Seimo kanceliarija; LR Vyriausybės kanceliarija; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba; savivaldybių administracijos; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.