Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – galiojančio teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas.“
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Konsultavimasis su visuomene
netekusia galios 2 straipsnio 10 dalį. 10. Teisinio reguliavimo stebėsena – priemonių sistema, apimanti teisinio reguliavimo reikalingumo, pakankamumo ir efektyvumo, faktinių teisinio reguliavimo pasekmių ir jų atitikties nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir pasekmėms, teisinio reguliavimo poveikio visuomeniniams santykiams ir jo efektyvumo, taip pat reikalingumo keisti teisinį reguliavimą vertinimą. 2 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atliekantys subjektai;“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) informacija, susijusi su teisinio reguliavimo stebėsena baigiamuoju teisinio reguliavimo poveikio vertinimu;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas.“
pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 9 punktu: „9) informacija, kad atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Teisėkūros iniciatyvos
dalyje numatytos įstaigos Įstaigos teisėkūros iniciatyvas planuoja ir pareiškia teisės aktų nustatyta tvarka rengiamuose strateginio planavimo dokumentuose ir jas paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje, nurodydamos siūlomo nustatyti naujo ar keičiamo esamo teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir motyvus, preliminarų teisės akto projekto pavadinimą, teisės akto projekto rengimo priežastis ir tikslą, taip pat gali nurodyti teisės akto projekto rengimo pradžios ir pabaigos terminus, teisės akto projekto rengėją. 2. Atsižvelgdamos į visuomenės ar atskirų asmenų pasiūlymus, taip pat reaguodamos į pasikeitusias teisines, ekonomines, socialines, finansines ar kitokias svarbias aplinkybes, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos įstaigos gali parengti ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti teisėkūros iniciatyvas, kurios nėra numatytos strateginio planavimo dokumentuose. 32. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos įstaigos Įstaigos privalo užtikrinti, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje būtų skelbiama aktuali informacija apie numatomas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.“
10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisės akto projektui rengti gali būti sudaryta darbo grupė (komisija). Darbo
grupės (komisijos) nariais gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, atitinkamų sričių specialistai, kiti asmenys. Darbo grupės (komisijos) nariu negali būti lobistas.“
Pakeisti ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
teisinio reguliavimo stebėseną, vertinama:
1) teisės aktuose nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas siekiant teisinio reguliavimo tikslų;
2) teisinio reguliavimo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės reguliuojamai sričiai ir kitoms sritims (ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei padėčiai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kt.), asmenims ar jų grupėms;
3) tiesioginė ir netiesioginė teisinio reguliavimo nauda, šios naudos gavėjai;
4) teisinio reguliavimo pasekmių atitiktis nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir pasekmėms;
5) reikalingumas keisti teisinį reguliavimą ar jo atsisakyti. 2. Gali būti atliekama viename teisės akte, teisės akto dalyje, keliuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena. 24 straipsnis. Teisinio reguliavimo stebėsenos subjektai, atlikimo tvarka ir viešumas 1.
Teisinio reguliavimo stebėseną atlieka valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją; be to, gali būti sudarytos teisinio reguliavimo stebėsenos darbo grupės. 2. Teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena atliekama, kai tai reikalinga įvertinus teisinio reguliavimo aktualumą ir problemiškumą. Teisės akte gali būti numatyta pareiga atlikti šiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. 3. Teisinio reguliavimo stebėseną atliekanti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga arba jos įgaliotas asmuo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbia:
1) informaciją apie teisinio reguliavimo, kurio stebėsena yra atliekama, sritį;
2) teisės aktus, nustatančius teisinį reguliavimą, kurio stebėsena yra atliekama;
3) teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo pradžios ir pabaigos terminus;
4) teisinio reguliavimo stebėseną atliekantį subjektą (subjektus) ir už teisinio reguliavimo stebėseną atsakingą asmenį (asmenis). 4. Teisinio reguliavimo stebėseną atlikęs subjektas parengia ir Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbia teisinio reguliavimo stebėsenos pažymą, kurioje išdėsto teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus, kartu įvertindamas asmenų pateiktus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama, ir reikalingumą keisti teisinį reguliavimą. 5. Vyriausybė paskiria teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančią instituciją, kuri kasmet pateikia Vyriausybei teisinio reguliavimo stebėsenos ataskaitą. 6. Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarką ir teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. KETVIRTASIS
23 straipsnis. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo objektas 1.
Atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, vertinama:
1) teisinio reguliavimo taikymas – ar teisinis reguliavimas buvo taikomas, kaip jis buvo taikomas ir kokios to priežastys;
2) teisinio reguliavimo veikimas – kokią įtaką (teigiamą poveikį ar neigiamas pasekmes) teisinis reguliavimas darė tam tikrai vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip minėta įtaka daryta ir kokios to priežastys; kokios papildomos aplinkybės ir kokią įtaką darė vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip minėta įtaka daryta ir kokios to priežastys. 2. Atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, vertinamas įstatyme, o prireikus – ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas. Gali būti atliekamas viename teisės akte, teisės akto dalyje, keliuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas. 3. Atliekamas tik tokio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, baigiamasis poveikio vertinimas. 24 straipsnis. Atvejai, kada atliekamas baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas
dėl poreikio atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą įtraukiama į įstatymą, jei:
1) reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas;
2) nustatoma didelė teisinio reguliavimo įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms;
3) kitais atvejais, kai nustatomas toks poreikis. 2. Teisinio reguliavimo galiojimo metu šio įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos gali priimti sprendimą dėl poreikio atlikti šio teisinio reguliavimo baigiamąjį poveikio vertinimą. 24¹ straipsnis. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo subjektai 1.
Baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą baigiamajam teisinio reguliavimo poveikio vertinimui atlikti. 3. Vyriausybė paskiria baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą koordinuojančią instituciją. Ši institucija:
1) sudaro, reguliariai atnaujina ir skelbia aktualų teisės aktų, kuriuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašą;
2) teikia metodines konsultacijas dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikimo tvarkos;
3) teikia nuomones dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaitų projektų;
4) renka, kaupia ir analizuoja baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo praktiką, teigiamas ir neigiamas tendencijas ir kasmet iki vasario 1 dienos pateikia Vyriausybei informaciją dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tendencijų, jų priežasčių, pasiūlymus dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tobulinimo;
5) gali siūlyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą arba į rengiamą įstatymo projektą įtraukti nuostatą dėl poreikio atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. 24² straipsnis. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarka
teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2.
2Ministerija,
atlikusi baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, parengia baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaitos projektą, dėl kurio gauna šio įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos nuomonę. 3. Įvertinusi šio įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos nuomonę, ministerija, atlikusi baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, parengia galutinę baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaitą, kurios formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 24³ straipsnis. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo viešinimas
1Informacija,
kad atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas, skelbiama Teisės aktų registre. 2. Teisės aktų, kuriuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašas skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje ir šio įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos interneto svetainėje. 3. Baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atliekanti ministerija informaciją, susijusią su baigiamuoju teisinio reguliavimo poveikio vertinimu, skelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje. Šioje informacinėje sistemoje ir baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje per penkias darbo dienas nuo parengimo skelbiama baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaita.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 6, 7 straipsnius, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki 2019 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
reguliavimo stebėsena, pradėta atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiama atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo taisykles. 4. Po šio įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose esančios nuorodos į teisinio reguliavimo stebėseną laikomos nuorodomis į baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas – teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas.“
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Konsultavimasis su visuomene – teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) teisinio reguliavimo stebėseną galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie atliekamą teisinio reguliavimo stebėseną galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą ir šio įvertinimo rezultatų paskelbimą. Apie konsultavimosi pradžią visuomenei yra paskelbiama.“
netekusia galios 2 straipsnio 10 dalį. 10. Teisinio reguliavimo stebėsena – priemonių sistema, apimanti teisinio reguliavimo reikalingumo, pakankamumo ir efektyvumo, faktinių teisinio reguliavimo pasekmių ir jų atitikties nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir pasekmėms, teisinio reguliavimo poveikio visuomeniniams santykiams ir jo efektyvumo, taip pat reikalingumo keisti teisinį reguliavimą vertinimą. 2 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai;“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) informacija, susijusi su teisinio reguliavimo stebėsena galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, ir šio vertinimo ataskaita;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama poveikio ex post vertinimas atliekamas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 9 punktu: „9) informacija apie teisės akte nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Konsultavimas su visuomene
1.
1Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą,
skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama poveikio ex post vertinimas atliekamas. 2. Su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas). 3. Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui ir skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Teisėkūros iniciatyvos
dalyje numatytos įstaigos Įstaigos teisėkūros iniciatyvas planuoja ir pareiškia teisės aktų nustatyta tvarka rengiamuose strateginio planavimo dokumentuose ir jas paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje, nurodydamos siūlomo nustatyti naujo ar keičiamo galiojančio teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir motyvus, preliminarų teisės akto projekto pavadinimą, teisės akto projekto rengimo priežastis ir tikslą, taip pat gali nurodyti teisės akto projekto rengimo pradžios ir pabaigos terminus, teisės akto projekto rengėją. 2.
į pasikeitusias teisines, ekonomines, socialines, finansines ar kitokias svarbias aplinkybes, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos įstaigos gali parengti ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti teisėkūros iniciatyvas, kurios nėra numatytos strateginio planavimo dokumentuose. 32. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos įstaigos Įstaigos privalo užtikrinti, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje būtų skelbiama aktuali informacija apie numatomas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisės akto projektui rengti gali būti sudaryta darbo grupė (komisija). Darbo
grupės (komisijos) nariais gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, atitinkamų sričių specialistai, kiti asmenys. Darbo grupės (komisijos) nariu negali būti lobistas.“
Pakeisti ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1.
Atliekant teisinio reguliavimo stebėseną, vertinama:
1) teisės aktuose nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas siekiant teisinio reguliavimo tikslų;
2) teisinio reguliavimo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės reguliuojamai sričiai ir kitoms sritims (ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei padėčiai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kt.), asmenims ar jų grupėms;
3) tiesioginė ir netiesioginė teisinio reguliavimo nauda, šios naudos gavėjai;
4) teisinio reguliavimo pasekmių atitiktis nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir pasekmėms;
5) reikalingumas keisti teisinį reguliavimą ar jo atsisakyti. 2. Gali būti atliekama viename teisės akte, teisės akto dalyje, keliuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena. 24 straipsnis. Teisinio reguliavimo stebėsenos subjektai, atlikimo tvarka ir viešumas
reguliavimo stebėseną atlieka valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją; be to, gali būti sudarytos teisinio reguliavimo stebėsenos darbo grupės. 2. Teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena atliekama, kai tai reikalinga įvertinus teisinio reguliavimo aktualumą ir problemiškumą. Teisės akte gali būti numatyta pareiga atlikti šiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. 3.
reguliavimo stebėseną atliekanti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga arba jos įgaliotas asmuo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbia:
1) informaciją apie teisinio reguliavimo, kurio stebėsena yra atliekama, sritį;
2) teisės aktus, nustatančius teisinį reguliavimą, kurio stebėsena yra atliekama;
3) teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo pradžios ir pabaigos terminus;
4) teisinio reguliavimo stebėseną atliekantį subjektą (subjektus) ir už teisinio reguliavimo stebėseną atsakingą asmenį (asmenis). 4. Teisinio reguliavimo stebėseną atlikęs subjektas parengia ir Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbia teisinio reguliavimo stebėsenos pažymą, kurioje išdėsto teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus, kartu įvertindamas asmenų pateiktus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama, ir reikalingumą keisti teisinį reguliavimą. 5. Vyriausybė paskiria teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančią instituciją, kuri kasmet pateikia Vyriausybei teisinio reguliavimo stebėsenos ataskaitą. 6. Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarką ir teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. KETVIRTASIS
23 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo objektas
galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, vertinama:
1) teisinio reguliavimo taikymas – ar teisinis reguliavimas buvo taikomas, kaip jis buvo taikomas ir kokios to priežastys;
2) teisinio reguliavimo veikimas – kokią įtaką (teigiamą poveikį ar neigiamas pasekmes) teisinis reguliavimas darė tam tikrai vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip ta įtaka daryta ir kokios to priežastys; kokios papildomos aplinkybės ir kokią įtaką jos darė vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip ši įtaka daryta ir kokios to priežastys. 2.
galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, vertinamas įstatymuose, prireikus – ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas. Gali būti atliekamas viename teisės akte, teisės akto dalyje, keliuose teisės aktuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas. 3. Atliekamas tik tokio galiojančio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, poveikio ex post vertinimas. 24 straipsnis. Atvejai, kuriais atliekamas galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
dėl poreikio atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą įtraukiama į įstatymą:
1) kai reglamentuojami iki tol nereglamentuoti visuomeniniai santykiai arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas;
2) kai nustatoma didelė teisinio reguliavimo įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms;
3) kitais atvejais, kai nustatomas toks poreikis. 2. Teisinio reguliavimo galiojimo metu ministras pagal jam pavestą valdymo sritį gali priimti sprendimą dėl poreikio atlikti šio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. 24¹ straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai
teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimui atlikti. 3. Vyriausybė paskiria galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą koordinuojančią instituciją.
Ši institucija:
1) sudaro, reguliariai atnaujina ir skelbia aktualų teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašą;
2) teikia metodines konsultacijas dėl galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo atlikimo tvarkos;
3) teikia nuomones dėl galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitų projektų;
4) renka, kaupia informaciją ir analizuoja galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo praktiką, teigiamas ir neigiamas tendencijas ir kasmet iki vasario 1 dienos pateikia Vyriausybei informaciją apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tendencijas, jų priežastis, pasiūlymus dėl galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tobulinimo;
5) gali siūlyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą arba į rengiamus įstatymų projektus įtraukti nuostatas dėl poreikio atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. 24² straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tvarka
teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas atliekamas vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika. Šią metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Ministerija, atlikusi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, parengia galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos projektą ir dėl jo gauna šio įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos nuomonę. 3.
šio įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos nuomonę, ministerija, atlikusi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, parengia galutinę galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitą. Šios ataskaitos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 24³ straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo viešinimas
apie teisės akte nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą skelbiama Teisės aktų registre. 2. Teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašas skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje ir šio įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos interneto svetainėje. 3. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekanti ministerija informaciją, susijusią su galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, skelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje. Šioje informacinėje sistemoje ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje per penkias darbo dienas nuo parengimo paskelbiama galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaita.“
įstatymas, išskyrus 6, 7 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki
reguliavimo stebėsena, pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo taisykles. 4.
įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose esančios nuorodos į teisinio reguliavimo stebėseną laikomos nuorodomis į galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 m. liepos 29 d. ataskaitoje dėl reguliavimo politikos Lietuvoje pateikta rekomendacija įtvirtinti sistemingą baigiamąjį (ex post) teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, kartu parengti tokio vertinimo metodiką ir gaires. Atsižvelgiant į EBPO pateiktas rekomendacijas Lietuvai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 3.1.7.3 papunktyje numatytas veiksmas – baigiamojo (ex-post) vertinimo įdiegimas į teisėkūros proceso ciklą. Šio veiksmo įgyvendinimo terminas – 2018 m. III ketvirtis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito ataskaitoje „Teisėkūros procesas“ pateikiama rekomendacija – siekiant nuosekliai ir kryptingai tobulinti esamą teisinį reguliavimą ir efektyviai šiam tikslui naudoti žmogiškuosius išteklius, pertvarkyti teisinio reguliavimo stebėsenos sistemą taip, kad būtų sutelktos skirtingų institucijų kompetencijos teisinio reguliavimo vertinimui atlikti ir nuo fragmentiškų teisinio reguliavimo vertinimų būtų pereita prie aktualių ir problemiškų jo sričių sisteminių vertinimų. Pastebėtina, kad, vadovaujantis metinių teisinio reguliavimo stebėsenos ataskaitų duomenimis, per 2017 metus buvo atlikta 20 teisės aktų teisinio reguliavimo stebėsena, ją atliko 9 institucijos (atitinkamai per 2016 metus –
institucijos).
Taigi teisinio reguliavimo stebėsena iš esmės atliekama fragmentiškai, o kai kurios institucijos apskritai nesinaudoja šiuo teisėkūros proceso įrankiu. Minėtoje Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuota, kad fragmentiškai ir nekokybiškai atliekama teisinio reguliavimo stebėsena nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą, tinkamumą, pakankamumą, efektyvumą, todėl neleidžia kryptingai ir nuosekliai tobulinti esamo teisinio reguliavimo ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose gyvenimo srityse. Be to, vadovaujantis 2017 m. Vyriausybės teisėkūros apžvalgos duomenimis, 2017 m. teisėkūra nebuvo nuosekli; didelė išteklių dalis buvo skiriama vienkartiniams sprendimams, nekuriantiems teisinių taisyklių; net 45 proc. projektų, keičiančių galiojančius teisės aktus, buvo svarstomi Vyriausybės posėdyje nepraėjus metams nuo ankstesnio to paties teisės akto pakeitimo svarstymo Vyriausybėje. Tai liudija, kad stokojama sisteminio požiūrio į galiojančio teisinio reguliavimo vertinimą ir tobulinimą, taip pat į tinkamą teisės aktų projektų kokybę. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Juo siūloma peržiūrėti ir iš esmės patobulinti šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisinio reguliavimo stebėsenos institutą ir numatyti sistemingą baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikimą. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Teisėkūros pagrindų įstatymo ketvirtajame skirsnyje įtvirtintas teisinio reguliavimo stebėsenos institutas. Teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena atliekama, kai tai reikalinga įvertinus teisinio reguliavimo aktualumą ir problemiškumą. Teisės akte gali būti numatyta pareiga atlikti šiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. Atliekant teisinio reguliavimo stebėseną, vertinamas pasirinktų reguliavimo priemonių efektyvumas, teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės, tiesioginė ir netiesioginė teisinio reguliavimo nauda, teisinio reguliavimo pasekmių atitiktis nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir pasekmėms, reikalingumas keisti teisinį reguliavimą ar jo atsisakyti. Teisinio reguliavimo stebėseną atlieka valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją; be to, gali būti sudarytos teisinio reguliavimo stebėsenos darbo grupės. Teisinio reguliavimo stebėseną koordinuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri kasmet pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisinio reguliavimo stebėsenos ataskaitą. Teisinio reguliavimo stebėseną atlikęs subjektas parengia ir Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbia teisinio reguliavimo stebėsenos pažymą, kurioje išdėsto teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus, kartu įvertindamas asmenų pateiktus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama, ir reikalingumą keisti teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr.
1R-142 patvirtintas Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarkos aprašas, kuris detalizuoja teisinio reguliavimo stebėsenos objektus ir subjektus, teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo sąlygas, teisinio reguliavimo stebėsenos pradžią ir pabaigą, teisinio reguliavimo stebėsenos koordinavimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Baigiamuoju teisinio reguliavimo poveikio vertinimu siekiama pasitikrinti, ar /kaip praktikoje veikia atitinkamas teisinis reguliavimas. Įstatymo projekte siūlomu modeliu orientuojamasi į tai, kad baigiamieji teisinio reguliavimo poveikio vertinimai būtų atliekami faktiškai; vertinimo rezultatai būtų kokybiški; specialistai ir visuomenė suprastų vertinimo naudą; specialistai būtų pajėgūs atlikti šį vertinimą. Akcentuojamas kokybinis (t. y. vertinimo išsamumo), o ne kiekybinis (vertinamų teisės aktų skaičiaus) kriterijus. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo objektas Įstatymo projekte numatoma, kad, atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, bus vertinama:
1) teisinio reguliavimo taikymas (ar /kaip teisinis reguliavimas buvo taikomas ir kokios to priežastys). Siūlomoje patvirtinti baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje numatoma detalizuoti, kad, pavyzdžiui, bus vertinamas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas; nuostatų taikymo praktikoje apimtis; skundų /pradėtų teisminių procedūrų faktai ir kt.;
2) teisinio reguliavimo veikimas (kokią įtaką (teigiamą poveikį ar neigiamas pasekmes) teisinis reguliavimas darė tam tikrai vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip minėta įtaka daryta ir kokios to priežastys; kokios papildomos aplinkybės ir kokią įtaką darė vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip minėta įtaka daryta ir kokios to priežastys).
Siūlomoje patvirtinti baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje numatoma detalizuoti, kad, pavyzdžiui, bus vertinami praktiniai pokyčiai reguliuojamoje srityje; kilę nenumatyti padariniai; gyventojams ar verslui sukeliama administracinė našta ir kt. Pažymėtina, kad, atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pirmiausia bus vertinamas įstatyminio lygmens teisinis reguliavimas. Visgi neretu atveju tam tikros srities teisinis reguliavimas yra įtvirtinamas ne tik įstatymuose, bet ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taigi ministerijos, atsižvelgdamos į atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis, turės pačios įvertinti, ar nėra poreikio atlikti ne tik konkrečiame įstatyme, bet ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo baigiamąjį poveikio vertinimą. Galės būti atliekamas viename teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo (pavyzdžiui, grupės ieškinys civiliniame procese) ar visos teisinio reguliavimo srities (pavyzdžiui, kai priimamas įstatymų paketas tam tikrai reformai įgyvendinti) baigiamasis poveikio vertinimas.
Siekiant užtikrinti, kad baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu būtų realu surinkti patikimus duomenis apie šio reguliavimo praktinį poveikį ir kokybiškai įvertinti jo taikymą bei veikimą, Įstatymo projekte numatoma, kad gali būti atliekamas tik tokio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent 2 metus nuo įsigaliojimo, vertinimas. Atvejai, kada atliekamas baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tikslingumo bus priimamas vienu iš šių etapų:
1) priimant įstatymą bus įtraukiama nuostata dėl poreikio po tam tikro laiko nuo įstatymo įsigaliojimo atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą (vadinamoji „peržiūros nuostata“). Tokia nuostata bus visuomet įtraukiama į įstatymą, jei juo bus reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, taip pat jei bus nustatoma didelė teisinio reguliavimo įtaka atitinkamai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms. „Peržiūros nuostatą“ bus galima įtraukti ir kitais atvejais, kai bus nustatomas toks poreikis – pavyzdžiui, gaunami prieštaringi institucijų, ekspertų, suinteresuotų asmenų vertinimai, numatomos esminės įgyvendinimo kliūtys ir pan.;
2) teisinio reguliavimo galiojimo metu ministerijos pagal kompetenciją galės priimti sprendimą dėl poreikio atlikti šio teisinio reguliavimo baigiamąjį poveikio vertinimą (vadinamasis „ad-hoc vertinimas“).
Pavyzdžiui, toks sprendimas galės būti priimamas, jei bus svarstomas klausimas dėl teisinio reguliavimo esminio keitimo inicijavimo; kils atgarsiai viešojoje erdvėje dėl teisinio reguliavimo problemų; bus gaunama skundų dėl teisinio reguliavimo taikymo problemų; bus inicijuotos teisminės procedūros ar pateikti skundai Seimo kontrolieriui /vaiko teisių apsaugos kontrolieriui /lygių galimybių kontrolieriui, pateiktos peticijos dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir kt. Siūlomoje patvirtinti baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, atsižvelgiant į siūlomas Įstatymo projekto nuostatas, bus sukonkretintos gairės, kada į priimamą įstatymą turėtų būti įtraukiama vadinamoji „peržiūros nuostata“ ar kada turėtų būti atliekamas vadinamasis
„ad-hoc vertinimas“. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo subjektai
Siekiant koncentruoti ekspertines žinias ir atsižvelgiant į tai, kad už politikos formavimą atitinkamose valdymo srityse yra atsakingos ministerijos, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją prireikus (t. y. ministerijoms nedisponuojant atitinkamais duomenimis ir jų paprašius) teiks informaciją, reikalingą baigiamajam teisinio reguliavimo poveikio vertinimui atlikti.
Be to, siekiant užtikrinti atliekamų baigiamųjų teisinio reguliavimo poveikio vertinimų kokybę ir formuoti vienodą vertinimo praktiką valstybės mastu, Įstatymo projekte siūloma, kad Vyriausybė paskirs baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą koordinuojančią instituciją. Ši institucija sudarys, reguliariai atnaujins ir skelbs aktualų teisės aktų, kuriuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašą; teiks metodines konsultacijas dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikimo tvarkos; teiks nuomones ministerijoms dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaitų projektų; rinks, kaups ir analizuos baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo praktiką, teigiamas ir neigiamas tendencijas ir kasmet iki vasario 1 dienos pateiks Vyriausybei informaciją dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tendencijų, jų priežasčių, pasiūlymus dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tobulinimo; taip pat galės siūlyti ministerijoms atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą arba į rengiamą įstatymo projektą įtraukti nuostatą dėl poreikio atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarka Siekiant detalizuoti Įstatymo projekto nuostatas dėl baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarkos, numatoma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką ir ataskaitos formą.
Numatoma, kad šioje metodikoje, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, bus detalizuojamas baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo objektas, sukonkretinamos gairės, kada atliekamas baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, reglamentuojami baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodai ir kiti su baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikimu susiję santykiai. Įstatymo projekte siūloma, kad ministerija, atlikusi baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, parengs ataskaitos projektą, dėl kurio gaus koordinuojančios institucijos nuomonę. Įvertinusi koordinuojančios institucijos nuomonę, ministerija, atlikusi baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, patvirtins galutinę ataskaitą, kurioje išdėstys baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo viešinimas Siekiant užtikrinti, kad baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas būtų atliekamas maksimaliai skaidriai, ir paskatinti, kad, atliekant vertinimą, būtų įtraukti visi suinteresuoti subjektai, įskaitant socialinius / ekonominius partnerius ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, Įstatymo projekte siūlomi tokie baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo proceso viešinimo elementai:
1) Teisės aktų registre bus skelbiama informacija, kad atliekamas ar planuojamas atlikti baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (t. y. pats faktas, kad bus vertinamas konkrečiame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas).
Atsižvelgiant į tai, kad Teisės aktų registras yra oficialus teisės aktų skelbimo šaltinis, ši informacija bus lengvai ir paprastai prieinama asmenims, kuriems aktualus konkretaus teisės akto taikymas. Jei asmuo norės detalesnės informacijos apie baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, ją bus galima rasti Teisės aktų informacinėje sistemoje;
2) Teisės aktų informacinėje sistemoje bus skelbiamas teisės aktų, kuriuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašas, taip pat kita informacija, susijusi su baigiamuoju teisinio reguliavimo poveikio vertinimu (pavyzdžiui, baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikimo pradžios ir pabaigos terminai; baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atliekanti institucija ir už baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atsakingas asmuo (asmenys); kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo procedūra yra užbaigiama, parengiant ataskaitą, Teisės aktų informacinėje sistemoje per 5 darbo dienas nuo parengimo bus skelbiama ir pati baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaita;
3) siekiant, kad atitinkama informacija būtų kuo plačiau prieinama visuomenei, Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad teisės aktų, kuriuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašas bus papildomai skelbiamas ir koordinuojančios institucijos interneto svetainėje, o baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaita papildomai skelbiama baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje. Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatų naudojimas Numatoma, kad į baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus (t. y. vertinimo ataskaitoje pateiktą informaciją) bus atsižvelgiama, sprendžiant dėl poreikio keisti teisinį reguliavimą. Tokiu būdu baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas būtų inkorporuojamas į visą teisėkūros proceso ciklą.
Visuomenės dalyvavimas, atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsniu, numatoma, kad baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu bus konsultuojamasi su visuomene. Visų pirma visuomenės atstovų išsakytos pastabos ir pasiūlymai bus vertinami, sprendžiant dėl poreikio atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Be to, atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, visuomenės atstovai turės galimybę pateikti informaciją apie atitinkamų teisės aktų taikymą ir veikimą praktikoje, kylančias problemas, siūlytinus jų sprendimo būdus ir pan. Atlikus baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, su visuomenės atstovais taip pat bus konsultuojamasi dėl vertinimo ataskaitos projekto. Tikimasi, jog įmanomai platesnis visuomenės įtraukimas į vertinimo procesą leis tinkamai ir išsamiai išanalizuoti konkretaus teisinio reguliavimo taikymą ir veikimą, o atlikus šią analizę – apsispręsti dėl poreikio tobulinti šį teisinį reguliavimą. Kiti siūlomi pakeitimai Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827, nėra įpareigojimo teisėkūros iniciatyvas planuoti strateginiuose veiklos planuose, Įstatymo projekte siūloma atitinkamai patikslinti nuostatas dėl teisėkūros iniciatyvų. Taip pat Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nepagrįsto ir neproporcingo draudimo lobistui būti darbo grupės (komisijos) teisės akto projektui parengti nariu. Pažymėtina, kad lobistinę veiklą, jos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas, kuris numato pareigą lobistams deklaruoti (viešinti) lobistinę veiklą.
Taigi lobistai, įtraukti į darbo grupes (komisijas) teisės akto projektams rengti, turėtų viešinti savo veiklą Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, o absoliutus draudimas dalyvauti tokiose darbo grupėse (komisijose) yra netikslingas. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas Siekiant tinkamai pasirengti Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimui (parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, supažindinti suinteresuotus subjektus su Įstatymo projekte siūlomomis naujovėmis, apmokyti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atliksiančius specialistus), numatoma, kad Įstatymo projekto nuostatos įsigalios 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte siūloma, kad teisinio reguliavimo stebėsena, pradėta atlikti iki įstatymo įsigaliojimo, baigiama atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisinio reguliavimo stebėsenos taisykles. Jei teisinio reguliavimo stebėsena atliekama keletą metų iš eilės, įsigaliojus įstatymui, jau pradėta atlikti einamojo periodo teisinio reguliavimo stebėsena turėtų būti užbaigiama pagal senąją tvarką, tuo tarpu naujuoju periodu jau turėtų būti taikomos baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo taisyklės. Įstatymo projekte taip pat įtvirtinama pereinamojo pobūdžio nuostata, pagal kurią po įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose esančios nuorodos į teisinio reguliavimo stebėseną automatiškai bus laikomos nuorodomis į baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Siekiant vien dėl techninių priežasčių nedidinti teisėkūros apimčių, manytina, kad kituose teisės aktuose esančios nuorodos į teisinio reguliavimo stebėseną ateityje galės būti patikslintos, kai prireikus bus atliekama sisteminė atitinkamų teisės aktų peržiūra. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įgyvendinus Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, numatomas teigiamas poveikis teisėkūros proceso skaidrumui ir priimamų sprendimų kokybei – sprendžiant dėl poreikio keisti galiojantį teisinį reguliavimą, būtų vadovaujamasi baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu surinktais įrodymais. Be to, į vertinimo procesą plačiau įtraukiant visuomenės atstovus, tikimasi pagerinti teisėkūros kokybę ir geriau atspindėti suinteresuotų visuomenės grupių interesus. Viena iš galimų Įstatymo projekte siūlomų naujovių įgyvendinimo rizikų
Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įsigaliojimas atidedamas iki 2020 m. sausio
poveikio vertinimą atliksiančius specialistus. Įstatymo projekto rengimo metu organizuotos viešosios konsultacijos dėl Įstatymo projekte siūlomo baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo modelio, kurį parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija:
1) 2018 m. birželio 15 d. surengta apskritojo stalo diskusija su akademinės bendruomenės ir suinteresuotų institucijų atstovais;
2) 2018 m. birželio 22 d. vyko interviu ciklas su socialinių/ekonominių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Viešųjų konsultacijų metu pateiktos visuomenės atstovų nuomonės daugiausia dėl šių baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo aspektų:
Įvertinus šiuos pastebėjimus, pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi ministerijos, atliekančios baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, turėtų pasitelkti finansavimą, skirtą teisėkūros procesui šiose institucijose organizuoti. Šis lėšų poreikis paprastai yra planuojamas iš anksto. Tuo tarpu, jei būtų steigiama nauja institucija, kuriai būtų pavedama baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo funkcija, tai atitinkamai didintų valstybės valdymo išlaidas. Be to, manytina, kad riziką dėl galimo interesų konflikto, tos pačios ministerijos specialistams rengiant teisės aktų projektus ir vėliau atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, būtų galima pašalinti atitinkamomis vidaus administravimo priemonėmis;
Ekspertų vertinimu, pasirinktas modelis iš esmės vertintinas teigiamai, o pagrindinis akcentas turi būti kuo platesnio visuomenės dalyvavimo, atliekant baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, užtikrinimas. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, tačiau tikėtina, kad, sustiprinus galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo procesą ir jo viešinimą, sumažės galimybės korupciniu būdu daryti įtaką priimamiems sprendimams. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, tačiau tikėtina, kad, sistemingai vertinant galiojančio teisinio reguliavimo poveikį ir priimant įrodymais pagrįstus sprendimus dėl jo tobulinimo poreikio, bus užtikrintas didesnis teisinis stabilumas ir tuo pačiu pagerinta verslo aplinka. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projekte siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Įstatymo projekte vartojamos sąvokos „baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“ ir „konsultavimasis su visuomene“ įvertintos ir suderintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymo projektu nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įgyvendinant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, iki 2019 m. lapkričio 1 d. Vyriausybės sprendimu turės būti paskirta baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą koordinuojanti institucija. Be to, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką ir ataskaitos formą (turės būti iš esmės peržiūrėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1R-142 patvirtintas Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarkos aprašas). Taip pat prireikus bus tikslinami kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Numatoma, kad Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Valstybės institucijos, atliekančios baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, turėtų pasitelkti finansavimą, skirtą teisėkūros procesui šios institucijose organizuoti.
Be to, iš atitinkamų valstybės institucijoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų turėtų būti užtikrinamas specialistų, atliksiančių baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ar koordinuojančiai institucijai priskirtas funkcijas, kvalifikacijos kėlimas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo įtraukimo į teisėkūros proceso ciklą Lietuvoje galimybės moksliniu lygiu išsamiai išnagrinėtos Teisės instituto 2017 m. atliktoje mokslo studijoje „Teisinio reguliavimo ex post vertinimo perspektyvos Lietuvoje“. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Poveikio vertinimas; stebėsena; teisinis reguliavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
poveikio vertinimas“. Pastebėtina, kad žodis „baigiamasis“ perša išvadą, jog tai galutinis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, jį atlikus, to paties teisės akto vėlesnis poveikio vertinimas jau nebegalės būti atliekamas. Atsižvelgdami į tai, kad gali būti poreikis kai kurių galiojančių teisės aktų taikymą vertinti ne vieną kartą, siūlytume vietoj žodžio „baigiamasis“ vartoti labiau projektu siūlomą naują institutą atspindintį žodį, pvz., „paskesnis“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, o keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje konsultavimosi su visuomene tikslu, be kita ko, siūloma nustatyti siekį „geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų reguliuoti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir apibrėžti tokio vertinimo etapus (stadijas), pavyzdžiui, numatomo, galiojančio ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (kurios keisti nesiūloma) pareiga atlikti numatomo teisinio reguliavimo vertinimą nustatyta tik tuo atveju, kai numatoma reglamentuoti: 1) iki tol nereglamentuotus santykius; 2) iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, poreikis atlikti baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą gali būti nustatytas įstatymo projekte (t. y. inicijuojant teisinį reguliavimą), svarstytina, ar atitinkamai suformuluotos keičiamo įstatymo 24, 24¹, 24², 24³ straipsnių nuostatos neturėtų būti taikomos nustatant ir atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Tokiu būdu būtų ne tik atliktas numatomo, o po to ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, bet ir unifikuota vertinimo metodika, kas leistų atlikti palyginamąją poveikio analizę (žiūr.: keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir projektu teikiamą 23 straipsnio1 dalies 2 punktą). 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietoj šiuo metu galiojančio vieno iš konsultavimosi su visuomene veiksmų - teisinio reguliavimo stebėsenos - siūloma įrašyti
„baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą“. Atsižvelgiant į
tai, kad šioje dalyje konsultavimosi su visuomene veiksmu nurodytas baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neapima numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, svarstytina, ar pastarasis neturėtų būti nurodytas kaip vienas iš konsultavimosi su visuomene veiksmų ir informavimo dalykų. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinas projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą, siekiant aiškumo ir jo suderinamumo su projektu siūlomo keičiamo įstatymo naujo 24³ straipsnio nuostatomis, siūlytume papildyti nuostata „ir šio vertinimo ataskaita“. 4.
ir nustatyti, kad Teisės aktų registre kaupiami duomenys apie informaciją, kad
„atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto
teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas.“ Projekto nuostata tobulintina. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, manytume, Teisės aktų registre turėtų būti informacija ne tik apie tai, kad atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas, bet ir apie tai, kad toks poveikio vertinimas buvo atliktas. Siūlytume vietoj formuluotės „atliekamas ar planuojamas atlikti“ įrašyti formuluotę
„planuojamas atlikti, atliekamas ar atliktas“. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 8 straipsnyje dėstomą
vertinimas gali būti atliktas ir nesant teisės akte nuostatos dėl tokio vertinimo atlikimo, t.y. atitinkama institucija gali priimti sprendimą dėl poreikio atlikti šio teisinio reguliavimo baigiamąjį poveikio vertinimą. Tačiau tokiu atveju, pagal projektą, Teisės aktų registre nebūtų informacijos apie atliekamą ar planuojamą atlikti teisinio reguliavimo baigiamąjį poveikio vertinimą, taigi informacija nebūtų išsami. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projektą papildyti atitinkama nuostata. Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš projekto nėra aišku, kas bus atsakingas, jog Teisės akto registro tvarkytojui būtų laiku pateikta analizuojamame straipsnio punkte nurodyta informacija. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarus pastaboms, atitinkamai tobulintina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24³ straipsnio 1 dalis. 5. Projekto 8 straipsnyje dėstomoje 23 straipsnio
esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, baigiamasis poveikio vertinimas“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais.
Pirma, projekte atsisakius teisinio reguliavimo stebėsenos ir įtvirtinus baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, neaišku, kas ir kokia tvarka atliktų (apskritai, ar būtų atliekamas) teisinio reguliavimo poveikio vertinimas to teisinio reguliavimo, kuris nepatenka į apibrėžtą kaip baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Antra, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta imperatyvi taisyklė tarpusavyje nedera su 24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas gali būti nustatytas priimant įstatymą ir su 24 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią toks vertinimas gali būti atliekamas ad hoc. 6. Pagal galiojančio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Teisės aktų registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, ji taip pat yra ir Teisės aktų informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomas įstatymo pataisas Teisės aktų registre ir Teisės aktų informacinėje sistemoje turės būti kaupiami nauji duomenys: informacija, kad atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas, teisės aktų, kuriuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašas, informacija, susijusi su baigiamuoju teisinio reguliavimo poveikio vertinimu ir baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaita, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 9 straipsnį dėl įstatymo įgyvendinimo. 7. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pastebėtina, kad įgyvendinant projekto nuostatas turės būti atlikti atitinkami pakeitimai Teisės aktų registre ir Teisės aktų informacinėje sistemoje, todėl projekto nuostatų įgyvendinimui gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2647 2019-04-24
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius, Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas Romas Jūrėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
poveikio vertinimas“. Pastebėtina, kad žodis „baigiamasis“ perša išvadą, jog tai galutinis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, jį atlikus, to paties teisės akto vėlesnis poveikio vertinimas jau nebegalės būti atliekamas. Atsižvelgdami į tai, kad gali būti poreikis kai kurių galiojančių teisės aktų taikymą vertinti ne vieną kartą, siūlytume vietoj žodžio „baigiamasis“ vartoti labiau projektu siūlomą naują institutą atspindintį žodį, pvz., „paskesnis“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, o keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje konsultavimosi su visuomene tikslu, be kita ko, siūloma nustatyti siekį „geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų reguliuoti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir apibrėžti tokio vertinimo etapus (stadijas), pavyzdžiui, numatomo, galiojančio ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (kurios keisti nesiūloma) pareiga atlikti numatomo teisinio reguliavimo vertinimą nustatyta tik tuo atveju, kai numatoma reglamentuoti: 1) iki tol nereglamentuotus santykius; 2) iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio
gali būti nustatytas įstatymo projekte (t. y. inicijuojant teisinį reguliavimą), svarstytina, ar atitinkamai suformuluotos keičiamo įstatymo 24, 24¹, 24², 24³ straipsnių nuostatos neturėtų būti taikomos nustatant ir atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Tokiu būdu būtų ne tik atliktas numatomo, o po to ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, bet ir unifikuota vertinimo metodika, kas leistų atlikti palyginamąją poveikio analizę (žiūr.: keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir projektu teikiamą 23 straipsnio1 dalies 2 punktą).
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto rengėjų nuomone sąvoka
„baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“ siekiama pabrėžti, kad
vertinamas jau galiojančio teisinio reguliavimo sukeltas poveikis, tuo tarpu formuluotė „paskesnis vertinimas“, keltų neaiškumų, kas laikytina „ankstesniu vertinimu“. Klausymų metu, diskutuojant dėl rengėjų teikiamos sąvokos ir klausymų metu pateiktos alternatyvios sąvokos formuluočių, nebuvo galutinai apsispręsta. Todėl Komiteto posėdžio metu, apsisprendimui pateikus dvi alternatyvias sąvokas, pritarta šiai sąvokos formuluotei ir jos apibrėžčiai:
„1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex
post vertinimas – teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas.“ Galiojančios redakcijos Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos išdėstytos pagal teisėkūros proceso ciklą, pradedant nuo teisės aktų projektų rengimo ir baigiant teisinio reguliavimo stebėsena. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga atskirai apibrėžti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rūšių (etapų), kadangi šios rūšys (t. y. numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas) nuosekliai aptariamos būtent atitinkamoms teisėkūros proceso stadijoms skirtuose Teisėkūros pagrindų įstatymo skirsniuose. Projekto rengėjai akcentavo, kad Įstatymo projektas yra skirtas peržiūrėti būtent galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą. Kai ateityje būtų sistemiškai peržiūrimas ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo reguliavimas, bus įvertintas ir atitinkamų Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų tarpusavio suderinimo klausimas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 2.
Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietoj šiuo metu galiojančio vieno iš konsultavimosi su visuomene veiksmų - teisinio reguliavimo stebėsenos - siūloma įrašyti
„baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą“. Atsižvelgiant į
tai, kad šioje dalyje konsultavimosi su visuomene veiksmu nurodytas baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neapima numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, svarstytina, ar pastarasis neturėtų būti nurodytas kaip vienas iš konsultavimosi su visuomene veiksmų ir informavimo dalykų. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintinas projekto 3 straipsnio
Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad konsultavimasis su visuomene, be kita ko, apima teisės aktų projektų rengimą, kai jie pateikiami visuomenei susipažinti. Tuo tarpu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas kaip tik ir atliekamas būtent teisės aktų projektų rengimo stadijoje (Teisėkūros pagrindų įstatymo
įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto papildymas, duodant nuorodą į numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, laikytinas pertekliniu. Be to, Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkoma ir skelbiama „4) informacija apie konsultavimąsi su visuomene, įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus;“, o 7 punkte „kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų at kitų subjektų dokumentai, <...> kuriuose įvertintos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų<...>“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 3.
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą, siekiant aiškumo ir jo suderinamumo su projektu siūlomo keičiamo įstatymo naujo 24³ straipsnio nuostatomis, siūlytume papildyti nuostata „ir šio vertinimo ataskaita“. Pritarti Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas formuluotinas taip:
„5) informacija, susijusi su teisinio reguliavimo
stebėsena galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, ir šio vertinimo ataskaita;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalį ir nustatyti, kad Teisės aktų registre kaupiami duomenys apie informaciją, kad „atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas.“ Projekto nuostata tobulintina. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, manytume, Teisės aktų registre turėtų būti informacija ne tik apie tai, kad atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas, bet ir apie tai, kad toks poveikio vertinimas buvo atliktas. Siūlytume vietoj formuluotės „atliekamas ar planuojamas atlikti“ įrašyti formuluotę „planuojamas atlikti, atliekamas ar atliktas“. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 8 straipsnyje dėstomą
vertinimas gali būti atliktas ir nesant teisės akte nuostatos dėl tokio vertinimo atlikimo, t.y. atitinkama institucija gali priimti sprendimą dėl poreikio atlikti šio teisinio reguliavimo baigiamąjį poveikio vertinimą. Tačiau tokiu atveju, pagal projektą, Teisės aktų registre nebūtų informacijos apie atliekamą ar planuojamą atlikti teisinio reguliavimo baigiamąjį poveikio vertinimą, taigi informacija nebūtų išsami. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projektą papildyti atitinkama nuostata.
Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš projekto nėra aišku, kas bus atsakingas, jog Teisės akto registro tvarkytojui būtų laiku pateikta analizuojamame straipsnio punkte nurodyta informacija. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarus pastaboms, atitinkamai tobulintina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24³ straipsnio 1 dalis. Pritarti iš dalies Klausymų metu diskutuojant apie siūlomos nuostatos pagrindinį tikslą, t. y., kad visuomenei būtų suteikta informacija kokio teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas vyksta šiuo metu ar kokio nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas buvo atliktas, nutarta patikslinti siūlomą formuluotę taip:
„9) informacija apie teisės akte nustatyto galiojančio teisinio
reguliavimo poveikio ex post vertinimą.“ Be to, visą informaciją apie atliktą baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą (įskaitant ir šio vertinimo ataskaitą) numatoma skelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisės aktų registre informacija apie atliekamą baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą būtų skelbiama abiem atvejais: ir tuomet, kai į įstatymą būtų įtraukiama nuostata dėl tokio vertinimo atlikimo poreikio (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis), ir tuomet, kai dėl tokio poreikio apsispręstų atitinkama ministerija (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Teisės aktų registro tvarkytojui reikalinga informacija būtų pateikiama įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Teisės aktų registro nuostatų ir baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos) nustatyta tvarka. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-118 5.
Projekto 8 straipsnyje dėstomoje 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Atliekamas tik tokio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent dvejus metus nuo įsigaliojimo, baigiamasis poveikio vertinimas“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, projekte atsisakius teisinio reguliavimo stebėsenos ir įtvirtinus baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, neaišku, kas ir kokia tvarka atliktų (apskritai, ar būtų atliekamas) teisinio reguliavimo poveikio vertinimas to teisinio reguliavimo, kuris nepatenka į apibrėžtą kaip baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Antra, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta imperatyvi taisyklė tarpusavyje nedera su 24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas gali būti nustatytas priimant įstatymą ir su 24 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią toks vertinimas gali būti atliekamas ad hoc. Nepritarti Siekiant užtikrinti, kad baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu būtų realu surinkti patikimus duomenis apie šio reguliavimo praktinį poveikį ir kokybiškai įvertinti jo taikymą bei veikimą, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad gali būti atliekamas tik tokio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent 2 metus nuo įsigaliojimo, vertinimas. Atitinkamai trumpesnį laikotarpį galiojančio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas nebūtų atliekamas. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostata yra suderinta su 24 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kadangi 23 straipsnio 3 dalis apibrėžia laikotarpį, kuriam praėjus gali būti atliekamas baigiamasis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, o 24 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato tokio vertinimo atlikimo atvejus
2 6.
Pagal galiojančio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Teisės aktų registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, ji taip pat yra ir Teisės aktų informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomas įstatymo pataisas Teisės aktų registre ir Teisės aktų informacinėje sistemoje turės būti kaupiami nauji duomenys: informacija, kad atliekamas ar planuojamas atlikti teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas, teisės aktų, kuriuose nustatyto teisinio reguliavimo baigiamasis poveikio vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašas, informacija, susijusi su baigiamuoju teisinio reguliavimo poveikio vertinimu ir baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ataskaita, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 9 straipsnį dėl įstatymo įgyvendinimo. Pritarti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis formuluotina taip:
„2. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki 2020 m. sausio1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
siūlomų nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pastebėtina, kad įgyvendinant projekto nuostatas turės būti atlikti atitinkami pakeitimai Teisės aktų registre ir Teisės aktų informacinėje sistemoje, todėl projekto nuostatų įgyvendinimui gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu, išklausius atsakingų institucijų nuomonių, nustatyta, kad Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus tam tikrų informacinių sistemų pakeitimų ir papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Todėl po Įstatymo projekto priėmimo Seime, Teisės aktų registro ir Teisės aktų informacinės sistemos valdytojui, konsultuojantis su Teisingumo ministerija, įvertinus realų lėšų poreikį, reikės lėšas numatyti 2020 m. valstybės biudžeto projekte. 8. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-04-10 Atsižvelgiant tai, kad Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus informacinių sistemų pakeitimų ir papildomų valstybės biudžeto lėšų, Komitete vykusių klausymų metu nutarta nustatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti Pasiūlymas:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus 6, 7 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki 2020 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.<...>.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
rūmai 2019-01-095 Kaip yra nurodoma Projekto Aiškinamajame rašte Teisėkūros pagrindų įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-2647 (toliau Projektas) priėmus pakeitimus, tikimasi teigiamo poveikio teisėkūros proceso skaidrumui ir priimamų sprendimų kokybei — sprendžiant dėl poreikio keisti galiojantį teisinį reguliavimą būtų vadovaujamasi baigiamojo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu surinktais įrodymais.
Į vertinimo procesą plačiau įtraukiant visuomenės atstovus, tikimasi pagerinti teisėkūros kokybę ir geriau atspindėti suinteresuotų visuomenės grupių interesus (Projekto Aiškinamojo rašto 5 dalies pirma pastraipa). Mes pritariame siūlomo Įstatymo pakeitimo Projekto tikslams, ypač aukščiau pabrauktoms Aiškinamojo rašto nuostatoms. Tačiau atkreipėme dėmesį, kad šių tikslų pasiekimui gali trukdyti esamos galiojančio Teisėkūros pagrindų įstatymo (kitur tekste taip pat ir - Įstatymas) nuostatos ir jų neatitikimas vienų kitoms, į ką šio Projekto rengėjai neatkreipė dėmesio ir šiame Projekte jų nesiekia ištaisyti. Į mūsų pastabas nebuvo atsižvelgta Projekto rengimo Teisingumo ministerijoje ir Vyriausybėje etape, ir Projektas šiuo aspektu nebuvo patobulintas. Todėl Projekte išliko tie Įstatymo trūkumai, apie kuriuos mes rašėme savo Pastabose projektui 18-8640; jie yra aktualūs teisėkūroje; todėl siūlome Komitetui apsvarstyti mūsų pasiūlymą (žemiau) ir jį įvertinti.
Taip, galiojančio Įstatymo sąvokų straipsnyje pateikiama sąvoka „Konsultavimasis su visuomene - teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir
(ar) baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie baigiamąjį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų vertinimą ir šio vertinimo rezultatų paskelbimą.“ Taip pat galiojančio Įstatymo 3 straipsnio (Teisėkūros principai) 2 dalies 4 punkte tarp požymių, apibūdinančių atvirumo ir skaidrumo principą, paminėta, kad turi būti <...> visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose.“ O tarp teisėkūros stadijų Įstatymo 4 straipsnyje minima: teisės akto projekto rengimas; teisės akto priėmimas ir jo pasirašymas. Tačiau nors ir deklaruojama Įstatymo 7 straipsnio (Konsultavimasis su visuomene) 1 dalyje, kad „Konsultavimosi su visuomene tikslas - užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena (baigiamasis poveikio vertinimas) atliekama“, bet šio (7) straipsnio 3 dalyje sudaromos sąlygos visuomenei ir interesų grupėms teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo nevisose teisėkūros stadijose [3.
Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui.] Pabandykime pritaikyti šias nuostatas ministro įsakymu tvirtinamo teisės akto priėmimo procedūrai. Čia matome, kad pirminio konsultavimosi su visuomene rezultatai turi būti pateikti (tik!) teisės aktą priimančiam subjektui (t.y. ministrui) ir neprivalo būti paskelbti (nors tai ir nurodyta sąvokos Konsultavimasis su visuomene apibrėžtyje). Taip pat ministro įsakymu priimant teisės aktą, visuomenei nesudaromos sąlygos pamatyti, koks teisės akto galutinis projektas dedamas ministrui ant stalo pasirašymui, tuo pačiu visuomenei atimama galimybė sužinoti, kaip buvo vertinami derinimo metu gauti pasiūlymai ir atimama galimybė visuomenei ir interesų grupėms teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose (t. y. atimama galimybė teikti pasiūlymus šioje, baigiamojoje teisėkūros stadijoje – teisės akto priėmimo stadijoje).
Dar daugiau, pasirašymui ministrui kartais teikiamas teisės akto projektas su siurprizinėmis nuostatomis, kurių nebuvo pirminiame projekte. Tipiškais tokių teisės aktų projektų pavyzdžiais galėtų būti pridedamame rašte paminėti projektai 17-6274 ir 17-6268, rengti Aplinkos ministerijos. Kad ateityje būtų išvengta tokių situacijų, mūsų nuomone, reiktų patikslinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 3 dalies nuostatą, kad ji neprieštarautų sąvokai Konsultavimasis su visuomene ir Įstatymo 3 straipsnio (Teisėkūros principai) 2 dalies 4 punkte nurodytiems požymiams, apibūdinantiems atvirumo ir skaidrumo principą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome Projektu keičiamo Įstatymo 7 str. 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„3. Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų
įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui ir skelbiama viešai ne vėliau, kaip 5 darbo dienos iki teisės akto priėmimo.“ Pridedama, Lietuvos Būsto rūmų raštas Teisingumo ministrui Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų vykdymo, 2018-06-15, Nr. 1350-18-023, 1 lapas. „Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui 2018-06-15, Nr. 1350-18-023 Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų vykdymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-355 „ Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr.
Dl-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo" pakeitimo“ ir 2018 m. gegužės
priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau tekste - Įsakymai ir Metodika) buvo esmingai pakeistos Daugiabučių namų (DN) patalpų savininkų, dauguma kurių yra fiziniai asmenys - vartotojai, gaunamų DN bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų apmokėjimo sąlygos. Šie teisės aktai liečia vartotojų interesus, kadangi pablogina vartotojų padėtį. Rengiant šių teisės aktų (pakeitimų) projektus: „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos“ projektą 17-6274 ir STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ pakeitimo projektą 17-6268, nesutikome su siūlomais projektais ir pakeitimais, teikėme pastabas Projektams (žr. Lietuvos būsto rūmų pastabas, įregistruotas TAIS-e prie Projekto 17-6268). Toliau rengiant šiuos teisės aktus AM nepaskelbė viešai, kaip buvo įvertintos suinteresuotų grupių pastabos Projektams, dar daugiau, atliko siurprizinius pakeitimus galiojančiame STR, apie kuriuos nebuvo skelbta viešai (pvz., panaikino STR 6 priedą „Daugiabučių namų Techninės priežiūros darbų sąrašas“); taip pat visiškai performavo Techninės priežiūros tarifo metodikos projektą, iš tarifo išimdama „pastebėtų statinio būklės defektų šalinimą“ (nors toks darbas Statinio techninės priežiūros darbų apimtyje yra numatytas Statybos įstatymo 48 str. 5 dalyje) ir pan., ir Ministerijos įsakymu patvirtino teisės aktus, nepaskelbus viešai galutinių Projektų versijų, kurios buvo teikiamos ministro tvirtinimui.
prašome išaiškinti, ar privalėjo Aplinkos ministerija
teisės aktus laikytis Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 2 dalies nuostatos Konsultavimasis su visuomene, kurioje nustatyta, kad turi būti ne tik paskelbtas viešai teisės akto projektas, bet ir turi būti atliktas gautų asmenų pasiūlymų įvertinimas ir šio įvertinimo rezultatu paskelbimas. 2. derinti su Teisingumo ministerija tokius teisės aktų projektus (kaip šie Įsakymo ir Metodikos Projektai), kurie įtakoja vartotojų teises ir interesus (kas yra Teisingumo ministerijos kuruojama sritis).“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
„3. Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus
pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui ir skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje.“
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2647(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Arvydas Nekrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė