Projekto lyginamasis variantas
dalimi ir ją išdėstyti taip: „9¹. Asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – SODRA) sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo, pagal SODROS nustatyta tvarka pateiktus duomenis yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos į nurodytą valstybę nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos.“
taip: „9². Asmenys, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo minėtoje deklaracijoje asmens nurodytos išvykimo iš Lietuvos dienos.“
m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie faktiškai yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo Gyventojų registre, yra kas mėnesį priskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos. Apskaičiuotos PSD įmokos Lietuvoje gali būti perskaičiuotos, jeigu remiantis Europos Sąjungos (toliau – ES) socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais yra nustatoma, kad asmeniui yra taikomi kitos ES valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės narės arba Šveicarijos socialinio draudimo teisės aktai. Nuo 2016-01-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (toliau – Sodra) pradėjus administruoti visų asmenų PSD įmokas pastebėta, kad dažnai asmenys, kurie išvyksta dirbti į aukščiau minėtas valstybes, dėl įvairių priežasčių Gyventojų registre nedeklaruoja išvykimo iš Lietuvos, ir pateikia dokumentus dėl Lietuvoje apskaičiuotų PSD įmokų perskaičiavimo. Taip pat dalis asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau Gyventojų registre išvykimas nedeklaruotas. Būtų tikslinga nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, kurie faktiškai Lietuvoje negyvena ir VMI yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos, arba kuriems pagal jų pateiktus dokumentus Sodros sprendimu PSD įmokos Lietuvoje neskaičiuojamos dėl to, kad jie teisėtai dirba kitoje ES valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje arba Šveicarijoje, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos ir pagal Gyventojų registro duomenis.
Įvertinus tai, kad asmenų pateiktose fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracijose yra nurodoma konkreti galutinio išvykimo iš Lietuvos data, būtų tikslinga nustatyti, kad šie asmenys pagal Gyventojų registro duomenis būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos nuo minėtų asmenų VMI pateiktose deklaracijose nurodytų išvykimo iš Lietuvos datų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Ramūnas Karbauskis, konsultuodamasis su Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos bei SODRA tarnautojais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie faktiškai yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo Gyventojų registre, yra kas mėnesį priskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos ir, jei jos nėra mokamos, kaupiasi skola. Apskaičiuotos PSD įmokos Lietuvoje gali būti perskaičiuotos tik tuo atveju, jeigu remiantis Europos Sąjungos (toliau – ES) socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais yra nustatoma, kad asmeniui yra taikomi kitos ES valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės narės arba Šveicarijos socialinio draudimo teisės aktai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma papildyti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnį naujomis 9¹ ir 9² dalimis, nustatant, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo, pagal SODROS nustatyta tvarka pateiktus duomenis yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos į nurodytą valstybę nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos. Tuo tarpu asmenys, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo minėtoje deklaracijoje asmens nurodytos išvykimo iš Lietuvos dienos. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Asmenims, kurie išvykę gyventi į kitas šalis, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups įsiskolinimai, palengvės SODRA skolų administravimo našta. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės 8.
Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Kadangi projektas yra susijęs su valstybės įsteigtų fondų biudžetu, bus reikalinga Vyriausybės išvada. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. SODRA, PSDF, įmokos, įsiskolinimai
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
DĖL
2018-10-09
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
fondo administravimo įstaigos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus tam tikrus duomenis asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos Respublikos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi jis reglamentuoja fizinių asmenų pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, įskaitant jų išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Antra, iš įstatymo projekto dėstomų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra kiti subjektai, kurie turi teisę deklaruoti fizinių asmenų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kuriuo momentu jie tai turi daryti, nes pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį, pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, nustatyta pačiam asmeniui. Trečia, duomenys apie asmens išvykimą gyventi į užsienio valstybę (išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data) registruojami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, todėl keičiamame įstatyme įtvirtinti taisyklę, kad tokie asmenys ,,laikomi išvykusiais“, nėra tinkamas siūlymas.
Ketvirta, įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos dėl asmenų laikymo išvykusiais iš Lietuvos Respublikos ir duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį gyventojų registrui duomenis teikia institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis ir jų pasikeitimus. Todėl atsižvelgiant į tai, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms galėtų būti suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus duomenis, t.y. jeigu asmuo išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, – išvykimo vietą (valstybę) ir išvykimo datą. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje 4 straipsnio 9¹dalyje siūloma nustatyti dvi sąlygas, kurioms esant asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos, t.y. kai jis moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu jis yra atleistas nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms teisė priimti sprendimus atleisti asmenis nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo.
Kita vertus, draudimas valstybėms narėms taikyti dvigubą apmokestinimą socialinio draudimo įmokomis yra nustatytas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 987/2009, kuris nustato reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau vadinama –reglamentai). Šie reglamentai taikomi tiesiogiai, jų nuostatų į nacionalinius teisės aktus perkelti negalima, jie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Todėl įstatymo projekte siūloma papildoma sąlyga, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos priimtų sprendimus atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo atveju kai toks asmuo jau moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybės narėse, neturėtų būti nustatoma. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje 4 straipsnio 9¹dalyje įvedamas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos trumpinys ,,SODRA“ ir nustatoma, kad pagal SODROS nustatytą tvarką bus atliekami tam tikri veiksmai.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis yra laikomos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, todėl iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar visos jame nurodytos įstaigos turėtų tvirtinti įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje 4 straipsnio 9¹dalyje minimą tvarką. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu pildomą 4 straipsnio 9¹dalį patikslinti. 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojamos formuluotės „išvykstantys iš Lietuvos Respublikos“,
„išvykimas iš Lietuvos Respublikos“ bei siekiant suvienodinti vartojamas
formuluotes, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“;
2) projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
3) projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina tiksli data „iki 2019 m. birželio 30 d.“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomos nuostatos susijusios su gyventojų registre esančių duomenų tvarkymu, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.
Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-05
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2644 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siekiama numatyti, kad tais atvejais, kai asmenys socialinio draudimo įmokas moka kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, šie asmenys būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenims, besinaudojantiems asmenų judėjimo laisve Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijos Konfederacijoje, siekiant išvengti dvigubo įmokų ir išmokų mokėjimo bei situacijų, kai asmenys nebus laikomi apdraustais nei vienoje iš valstybių narių ir atitinkamai neturės teisės į išmokas, taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Pagrindinė šiuose reglamentuose nustatyta taikytinos teisės taisyklė remiasi asmens darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo vieta (2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi galimos situacijos, kai vienoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo yra draudžiamas kitoje valstybėje narėje.
Atitinkama nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Įstatymas netaikomas asmenims, kuriems, nors jie ir atitinka šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1‑4 punktų nuostatas, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė. Tokia Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostata leidžia užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiui nebūtų taikomas reikalavimas mokėti sveikatos draudimo įmokas daugiau nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje. Europos Sąjungos piliečiams besinaudojant įvairiomis darbo Europos Sąjungos valstybėse narėse galimybėmis Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys gali išlaikyti gyvenamąją vietą Lietuvoje faktiškai joje gyvendami ir tuo pačiu teisėtai dirbti ir būti draudžiami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tuo atveju, jei, remiantis Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, tokie asmenys automatiškai būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos tai neatitiktų faktinių aplinkybių ir galėtų sukelti įvairiausių problemų, kaip kad, pavyzdžiui, siekiant gauti įvairias paslaugas, susijusias su asmens gyvenamąja vieta (pvz., vaikų ikimokyklinis ugdymas), ar net dalyvaujant vietos savivaldos rinkimuose. Tokios teisės akto taikymo pasekmės galėtų sukurti prieštaravimų laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principui. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nr. viii-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-2644 2019-07-17
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: D. Urbonas – vidaus reikalų viceministras, K. Garuolienė – sveikatos apsaugos viceministrė, R. Cicėnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, L. Rudys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Įmokų administravimo skyriaus vedėjas, N. Griškova – Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėja, R. Šarauskienė – Valstybinės ligonių kasos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-091 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus tam tikrus duomenis asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos Respublikos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi jis reglamentuoja fizinių asmenų pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, įskaitant jų išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Antra, iš įstatymo projekto dėstomų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra kiti subjektai, kurie turi teisę deklaruoti fizinių asmenų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kuriuo momentu jie tai turi daryti, nes pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį, pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, nustatyta pačiam asmeniui. Trečia, duomenys apie asmens išvykimą gyventi į užsienio valstybę (išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data) registruojami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, todėl keičiamame įstatyme įtvirtinti taisyklę, kad tokie asmenys ,,laikomi išvykusiais“, nėra tinkamas siūlymas. Ketvirta, įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos dėl asmenų laikymo išvykusiais iš Lietuvos Respublikos ir duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį gyventojų registrui duomenis teikia institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis ir jų pasikeitimus. Todėl atsižvelgiant į tai, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms galėtų būti suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus duomenis, t.y. jeigu asmuo išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, – išvykimo vietą (valstybę) ir išvykimo datą. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr.
Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
esant asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos, t.y. kai jis moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu jis yra atleistas nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms teisė priimti sprendimus atleisti asmenis nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo. Kita vertus, draudimas valstybėms narėms taikyti dvigubą apmokestinimą socialinio draudimo įmokomis yra nustatytas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 987/2009, kuris nustato reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau vadinama – reglamentai). Šie reglamentai taikomi tiesiogiai, jų nuostatų į nacionalinius teisės aktus perkelti negalima, jie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Todėl įstatymo projekte siūloma papildoma sąlyga, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos priimtų sprendimus atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo atveju kai toks asmuo jau moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybės narėse, neturėtų būti nustatoma. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3.
Įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje
draudimo fondo administravimo įstaigos trumpinys ,,SODRA“ ir nustatoma, kad pagal SODROS nustatytą tvarką bus atliekami tam tikri veiksmai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis yra laikomos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, todėl iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar visos jame nurodytos įstaigos turėtų tvirtinti įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje 4 straipsnio 9¹dalyje minimą tvarką. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu pildomą 4 straipsnio 9¹dalį patikslinti. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatose yra vartojamos formuluotės „išvykstantys iš Lietuvos Respublikos“, „išvykimas iš Lietuvos Respublikos“ bei siekiant suvienodinti vartojamas formuluotes, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2212 5.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“;
2) projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes
2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
3) projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina tiksli data „iki 2019 m. birželio 30 d.“. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūlomos nuostatos susijusios su gyventojų registre esančių duomenų tvarkymu, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. 532. 7. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 (toliau
Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenims, besinaudojantiems asmenų judėjimo laisve Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijos Konfederacijoje, siekiant išvengti dvigubo įmokų ir išmokų mokėjimo bei situacijų, kai asmenys nebus laikomi apdraustais nei vienoje iš valstybių narių ir atitinkamai neturės teisės į išmokas, taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Pagrindinė šiuose reglamentuose nustatyta taikytinos teisės taisyklė remiasi asmens darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo vieta (2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi galimos situacijos, kai vienoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo yra draudžiamas kitoje valstybėje narėje. Atitinkama nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Įstatymas netaikomas asmenims, kuriems, nors jie ir atitinka šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1‑4 punktų nuostatas, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė. Tokia Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostata leidžia užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiui nebūtų taikomas reikalavimas mokėti sveikatos draudimo įmokas daugiau nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje.
Europos Sąjungos piliečiams besinaudojant įvairiomis darbo Europos Sąjungos valstybėse narėse galimybėmis Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys gali išlaikyti gyvenamąją vietą Lietuvoje faktiškai joje gyvendami ir tuo pačiu teisėtai dirbti ir būti draudžiami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tuo atveju, jei, remiantis Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, tokie asmenys automatiškai būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos tai neatitiktų faktinių aplinkybių ir galėtų sukelti įvairiausių problemų, kaip kad, pavyzdžiui, siekiant gauti įvairias paslaugas, susijusias su asmens gyvenamąja vieta (pvz., vaikų ikimokyklinis ugdymas), ar net dalyvaujant vietos savivaldos rinkimuose. Tokios teisės akto taikymo pasekmės galėtų sukurti prieštaravimų laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principui. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2018-10-101112 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. spalio 4 d. įregistruotu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIIIP-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), informuojame, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip Lietuvos Respublikos gyventojų registro valdytoja, jam pritaria. Tačiau pagal kompetenciją jį įvertinę, siūlytume svarstant patikslinti keliais redakcinio pobūdžio aspektais. 1.
keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 9¹ dalį, kaip perteklinį išbraukiant iš jos žodį
„mokėjimo“ (kaip nepridedantį teisinio aiškumo), taip pat šioje dalyje
išbraukiant žodžius „nustatyta tvarka“, kad nekiltų prieštaravimas Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, jog duomenys apie asmenį renkami ir į Gyventojų registrą įrašomi Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nuostatoms. 2. Tikslintina Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 9² dalis, analogiškai, kaip ir 9¹dalyje, nustatant, kad „asmenys yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos į nurodytą valstybę nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos“. Tai leistų išvengti prieštaravimo su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo principinėmis nuostatomis, jog duomenys laikomi teisingais ir išsamiais nuo įrašymo į registrą (šiuo atveju – Gyventojų registrą) dienos. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-05-29 nutarimas Nr. 532 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-976 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2644 (toliau – Projektas) dėl žemiau išdėstytų priežasčių: 1.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau − Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato pareigą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Remiantis įstatymo
apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), todėl, vertinant Projekto nuostatas, aktualūs gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, esantys CK: Remiantis CK nuostatomis, „fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena“ (CK 2.16 straipsnio 1 dalis); „Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta“ (2.16 straipsnio 2 dalis); „Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą“ (2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi sistemiškai vertinant Įstatymo 3, 7 straipsnių ir CK 2.16 ir 2.17 straipsnių nuostatas, nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos ir ją deklaruoti yra išskirtinai paties asmens teisė ir pareiga. 2.
įmokų mokėjimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje ir faktas, kad jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo, savaime neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvos Respublikoje nebegyvena – pavyzdžiui, asmuo gali gyventi Zarasuose (Lietuvos Respublikoje), o dirbti ir sveikatos draudimo įmokas mokėti Daugpilyje (Latvijos Respublikoje). Analogiškos situacijos galimos ir su asmenimis, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau kitoje valstybėje dirba nuotoliniu būdu arba tais, kurie gyvenamąja vieta laiko vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra laikinai išvykę dirbti į kitą valstybę ir sveikatos draudimo įmokas kitoje valstybėje moka laikinai. Taigi, tuo atveju, jei, remiantis Projekto nuostatomis, asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje, būtų laikomi galutinai išvykusiais iš Lietuvos vien pagal įmokų mokėjimo duomenis, neįvertinant šių asmenų faktinės gyvenamosios vietos ir jų pačių apsisprendimo, asmenys netektų draudžiamojo asmens statuso ir negalėtų Lietuvoje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, kuri teikiama visiems Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne. 3. Pažymėtina, kad Projektu siūloma nustatyti, jog „Asmenys <...> yra laikomi išvykusiais <...> nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos“. Pažymėtina, kad šios Projekto nuostatos neišspręstų esamų problemų ir nepadėtų pasiekti Projekto tikslų bei uždavinių.
Dažniausiai gyventojai pateikia dokumentus su duomenimis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje už praėjusį laikotarpį ir tik tam, kad jiems būtų perskaičiuota tuo metu jau susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo skola. Remiantis Projekto nuostatomis, asmenys, kuriems pagal jų pateiktus dokumentus neturėtų būti skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, būtų laikomi išvykusiais nuo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos, nors faktiškai jie yra išvykę ir dirba svetur nuo mokesčių mokėjimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje laikotarpio pradžios datos, nurodytos pateiktuose dokumentuose. Tokiu būdu išvykimo deklaravimo data taptų asmens duomenų pateikimo data (duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data), ir tai nesutaptų su faktine asmens išvykimo data. 4. Asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija taip pat nėra patikimas duomuo, liudijantis tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvos Respublikoje nebegyvena − Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nenumato prievolės gyventojui teikti metinę pajamų deklaraciją ar kitokį dokumentą (dokumentus), kuris patvirtintų jo grįžimo į Lietuvos Respubliką faktą. Taigi, kai gyventojas grįžta į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Lietuvos Respubliką metais tenkina nors vieną iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų kriterijų, jis vėl yra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.
Taip pat, nors Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos įpareigoja galutinai iš Lietuvos išvykstantį gyventoją pateikti metinę pajamų deklaraciją iki išvykimo dienos, dažnai pasitaiko atvejų, kai tokia deklaracija yra pateikiama jau po faktinio išvykimo praėjus metams ar ilgesniam laikotarpiui (mokesčių mokėtojai turi teisę tikslinti mokesčių deklaracijas, kol nėra praėjęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Todėl gyventojas 2019 metais galėtų pateikti / patikslinti metinę pajamų deklaraciją už 2014 metus ir deklaruoti, jog galutinai iš Lietuvos išvyko 2014 metais). 5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei, kaip siūloma Projekto nuostatomis, asmenys, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo minėtoje deklaracijoje asmens nurodytos išvykimo iš Lietuvos dienos, tai toks reguliavimas leistų gyventojams savo noru „išstoti“ iš Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos ir išvengti mokestinės privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo prievolės atgaline data, nes būtent tokia galimybė būtų sudaroma gyventojams šioje deklaracijoje nurodant bet kokią datą. Tokiu būdu deklaruoti išvykimą
„atgaline data“ asmenys galėtų net nepateikę jokių dokumentų, patvirtinančių
jų teisinį statusą.
Be to, toks išvykimo deklaravimo būdas, jei jis būtų įteisintas, kelia riziką atgaline data iš privalomojo sveikatos draudimo sistemos išregistruoti asmenis, kurie jau gavo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas tais laikotarpiais, kuriais privalomuoju sveikatos draudimu buvo apdrausti valstybės lėšomis. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad asmenų gyvenamosios vietos deklaravimas be paties asmens valios, pagal duomenis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą ar asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracijas, yra netikslingas ir sukurtų prielaidas kaupti neteisingus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Projekto aiškinamajame rašte išdėstytų teisinio reguliavimo tobulinimo tikslų Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks kitomis sisteminėmis teisėkūros iniciatyvomis. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas,
pasiūlymai:
Seimo paskirtam komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-06-26 * 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 532 išdėstytus argumentus dėl nepritarimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarta, taip pat į Komiteto posėdžio metu išsakytus argumentus, kad įstatymo projektu siūlomai problemai spręsti nereikia keisti įstatymų, o ji bus sprendžiama organizacinėmis priemonėmis (keičiantis duomenimis apie asmenų draustumą kitose valstybėse per informacines sistemas). Taip pat atsižvelgta į Komiteto posėdyje pateiktą informaciją apie tai, kad pastaruoju metu stebimas privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo mažėjimas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Valstybinių ligonių kasų Draudžiamųjų registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė, Valstybinių ligonių kasų Teisės ir personalo skyriaus vedėja Vitalija Griškova, SODROS Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja Rita Cicėnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-011 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus tam tikrus duomenis asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos Respublikos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi jis reglamentuoja fizinių asmenų pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, įskaitant jų išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Antra, iš įstatymo projekto dėstomų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra kiti subjektai, kurie turi teisę deklaruoti fizinių asmenų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kuriuo momentu jie tai turi daryti, nes pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį, pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, nustatyta pačiam asmeniui. Trečia, duomenys apie asmens išvykimą gyventi į užsienio valstybę (išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data) registruojami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, todėl keičiamame įstatyme įtvirtinti taisyklę, kad tokie asmenys ,,laikomi išvykusiais“, nėra tinkamas siūlymas.
Ketvirta, įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos dėl asmenų laikymo išvykusiais iš Lietuvos Respublikos ir duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį gyventojų registrui duomenis teikia institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis ir jų pasikeitimus. Todėl atsižvelgiant į tai, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms galėtų būti suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus duomenis, t.y. jeigu asmuo išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, – išvykimo vietą
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-011
siūloma nustatyti dvi sąlygas, kurioms esant asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos, t.y. kai jis moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu jis yra atleistas nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo.
Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms teisė priimti sprendimus atleisti asmenis nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo. Kita vertus, draudimas valstybėms narėms taikyti dvigubą apmokestinimą socialinio draudimo įmokomis yra nustatytas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 987/2009, kuris nustato reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau vadinama –reglamentai). Šie reglamentai taikomi tiesiogiai, jų nuostatų į nacionalinius teisės aktus perkelti negalima, jie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Todėl įstatymo projekte siūloma papildoma sąlyga, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos priimtų sprendimus atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo atveju kai toks asmuo jau moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybės narėse, neturėtų būti nustatoma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-011
įvedamas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos trumpinys ,,SODRA“ ir nustatoma, kad pagal SODROS nustatytą tvarką bus atliekami tam tikri veiksmai.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis yra laikomos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, todėl iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar visos jame nurodytos įstaigos turėtų tvirtinti įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje 4 straipsnio 9¹dalyje minimą tvarką. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu pildomą 4 straipsnio 9¹dalį patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-01
į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojamos formuluotės „išvykstantys iš Lietuvos Respublikos“, „išvykimas iš Lietuvos Respublikos“ bei siekiant suvienodinti vartojamas formuluotes, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-011
5Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“;
2) projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
3) projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina tiksli data „iki 2019 m. birželio 30 d.“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-01 4.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomos nuostatos susijusios su gyventojų registre esančių duomenų tvarkymu, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta 2019-05-29. 7. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-10-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siekiama numatyti, kad tais atvejais, kai asmenys socialinio draudimo įmokas moka kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, šie asmenys būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenims, besinaudojantiems asmenų judėjimo laisve Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijos Konfederacijoje, siekiant išvengti dvigubo įmokų ir išmokų mokėjimo bei situacijų, kai asmenys nebus laikomi apdraustais nei vienoje iš valstybių narių ir atitinkamai neturės teisės į išmokas, taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Pagrindinė šiuose reglamentuose nustatyta taikytinos teisės taisyklė remiasi asmens darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo vieta (2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi galimos situacijos, kai vienoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo yra draudžiamas kitoje valstybėje narėje.
Atitinkama nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Įstatymas netaikomas asmenims, kuriems, nors jie ir atitinka šio Įstatymo 6 straipsnio
socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė. Tokia Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostata leidžia užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiui nebūtų taikomas reikalavimas mokėti sveikatos draudimo įmokas daugiau nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje. Europos Sąjungos piliečiams besinaudojant įvairiomis darbo Europos Sąjungos valstybėse narėse galimybėmis Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys gali išlaikyti gyvenamąją vietą Lietuvoje faktiškai joje gyvendami ir tuo pačiu teisėtai dirbti ir būti draudžiami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tuo atveju, jei, remiantis Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, tokie asmenys automatiškai būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos tai neatitiktų faktinių aplinkybių ir galėtų sukelti įvairiausių problemų, kaip kad, pavyzdžiui, siekiant gauti įvairias paslaugas, susijusias su asmens gyvenamąja vieta (pvz., vaikų ikimokyklinis ugdymas), ar net dalyvaujant vietos savivaldos rinkimuose. Tokios teisės akto taikymo pasekmės galėtų sukurti prieštaravimų laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principui. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerija, 2018-10-101 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime
gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIIIP-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), informuojame, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip Lietuvos Respublikos gyventojų registro valdytoja, jam pritaria. Tačiau pagal kompetenciją jį įvertinę, siūlytume svarstant patikslinti keliais redakcinio pobūdžio aspektais. 1. Siūlytume tikslinti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 9¹ dalį, kaip perteklinį išbraukiant iš jos žodį
„mokėjimo“ (kaip nepridedantį teisinio aiškumo), taip pat šioje dalyje
išbraukiant žodžius „nustatyta tvarka“, kad nekiltų prieštaravimas Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, jog duomenys apie asmenį renkami ir į Gyventojų registrą įrašomi Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nuostatoms. 2. Tikslintina Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 9² dalis, analogiškai, kaip ir 9¹dalyje, nustatant, kad „asmenys yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos į nurodytą valstybę nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos“. Tai leistų išvengti prieštaravimo su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo principinėmis nuostatomis, jog duomenys laikomi teisingais ir išsamiais nuo įrašymo į registrą (šiuo atveju – Gyventojų registrą) dienos. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybės išvada, 2019-05-291 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-976 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2644 (toliau – Projektas) dėl žemiau išdėstytų priežasčių:
deklaravimo įstatymo (toliau − Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato pareigą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Remiantis įstatymo
apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), todėl, vertinant Projekto nuostatas, aktualūs gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, esantys CK: Remiantis CK nuostatomis, „fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena“ (CK 2.16 straipsnio 1 dalis); „Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta“ (2.16 straipsnio 2 dalis); „Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą“ (2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi sistemiškai vertinant Įstatymo 3, 7 straipsnių ir CK 2.16 ir 2.17 straipsnių nuostatas, nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos ir ją deklaruoti yra išskirtinai paties asmens teisė ir pareiga. 2.
įmokų mokėjimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje ir faktas, kad jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo, savaime neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvos Respublikoje nebegyvena – pavyzdžiui, asmuo gali gyventi Zarasuose (Lietuvos Respublikoje), o dirbti ir sveikatos draudimo įmokas mokėti Daugpilyje (Latvijos Respublikoje). Analogiškos situacijos galimos ir su asmenimis, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau kitoje valstybėje dirba nuotoliniu būdu arba tais, kurie gyvenamąja vieta laiko vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra laikinai išvykę dirbti į kitą valstybę ir sveikatos draudimo įmokas kitoje valstybėje moka laikinai. Taigi, tuo atveju, jei, remiantis Projekto nuostatomis, asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje, būtų laikomi galutinai išvykusiais iš Lietuvos vien pagal įmokų mokėjimo duomenis, neįvertinant šių asmenų faktinės gyvenamosios vietos ir jų pačių apsisprendimo, asmenys netektų draudžiamojo asmens statuso ir negalėtų Lietuvoje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, kuri teikiama visiems Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne. 3. Pažymėtina, kad Projektu siūloma nustatyti, jog „Asmenys <...> yra laikomi išvykusiais <...> nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos“. Pažymėtina, kad šios Projekto nuostatos neišspręstų esamų problemų ir nepadėtų pasiekti Projekto tikslų bei uždavinių.
Dažniausiai gyventojai pateikia dokumentus su duomenimis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje už praėjusį laikotarpį ir tik tam, kad jiems būtų perskaičiuota tuo metu jau susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo skola. Remiantis Projekto nuostatomis, asmenys, kuriems pagal jų pateiktus dokumentus neturėtų būti skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, būtų laikomi išvykusiais nuo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos, nors faktiškai jie yra išvykę ir dirba svetur nuo mokesčių mokėjimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje laikotarpio pradžios datos, nurodytos pateiktuose dokumentuose. Tokiu būdu išvykimo deklaravimo data taptų asmens duomenų pateikimo data (duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data), ir tai nesutaptų su faktine asmens išvykimo data. 4. Asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija taip pat nėra patikimas duomuo, liudijantis tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvos Respublikoje nebegyvena − Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nenumato prievolės gyventojui teikti metinę pajamų deklaraciją ar kitokį dokumentą (dokumentus), kuris patvirtintų jo grįžimo į Lietuvos Respubliką faktą. Taigi, kai gyventojas grįžta į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Lietuvos Respubliką metais tenkina nors vieną iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų kriterijų, jis vėl yra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.
Taip pat, nors Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos įpareigoja galutinai iš Lietuvos išvykstantį gyventoją pateikti metinę pajamų deklaraciją iki išvykimo dienos, dažnai pasitaiko atvejų, kai tokia deklaracija yra pateikiama jau po faktinio išvykimo praėjus metams ar ilgesniam laikotarpiui (mokesčių mokėtojai turi teisę tikslinti mokesčių deklaracijas, kol nėra praėjęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Todėl gyventojas 2019 metais galėtų pateikti / patikslinti metinę pajamų deklaraciją už 2014 metus ir deklaruoti, jog galutinai iš Lietuvos išvyko 2014 metais). 5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei, kaip siūloma Projekto nuostatomis, asmenys, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo minėtoje deklaracijoje asmens nurodytos išvykimo iš Lietuvos dienos, tai toks reguliavimas leistų gyventojams savo noru „išstoti“ iš Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos ir išvengti mokestinės privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo prievolės atgaline data, nes būtent tokia galimybė būtų sudaroma gyventojams šioje deklaracijoje nurodant bet kokią datą. Tokiu būdu deklaruoti išvykimą „atgaline data“ asmenys galėtų net nepateikę jokių dokumentų, patvirtinančių jų teisinį statusą.
Be to, toks išvykimo deklaravimo būdas, jei jis būtų įteisintas, kelia riziką atgaline data iš privalomojo sveikatos draudimo sistemos išregistruoti asmenis, kurie jau gavo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas tais laikotarpiais, kuriais privalomuoju sveikatos draudimu buvo apdrausti valstybės lėšomis. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad asmenų gyvenamosios vietos deklaravimas be paties asmens valios, pagal duomenis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą ar asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracijas, yra netikslingas ir sukurtų prielaidas kaupti neteisingus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Projekto aiškinamajame rašte išdėstytų teisinio reguliavimo tobulinimo tikslų Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks kitomis sisteminėmis teisėkūros iniciatyvomis. Pritarti
vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
2019-06-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė. Kviestieji asmenys:
Ministro Pirmininko patarėjas P. Gradeckas, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja I. Cechanovičienė, Vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas A. Puidokas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėja V. Griškova, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja N. Jelenskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja L. Noreikienė, „SODROS“ valdybos Įmokų administravimo skyriaus vedėjas L. Rudys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-09 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus tam tikrus duomenis asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos Respublikos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi jis reglamentuoja fizinių asmenų pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, įskaitant jų išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Antra, iš įstatymo projekto dėstomų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra kiti subjektai, kurie turi teisę deklaruoti fizinių asmenų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kuriuo momentu jie tai turi daryti, nes pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį, pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, nustatyta pačiam asmeniui. Trečia, duomenys apie asmens išvykimą gyventi į užsienio valstybę (išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data) registruojami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, todėl keičiamame įstatyme įtvirtinti taisyklę, kad tokie asmenys ,,laikomi išvykusiais“, nėra tinkamas siūlymas.
Ketvirta, įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos dėl asmenų laikymo išvykusiais iš Lietuvos Respublikos ir duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį gyventojų registrui duomenis teikia institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis ir jų pasikeitimus. Todėl atsižvelgiant į tai, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms galėtų būti suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus duomenis, t. y. jeigu asmuo išvyksta iš Lietuvos
datą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
esant asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos, t. y. kai jis moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu jis yra atleistas nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo.
Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms teisė priimti sprendimus atleisti asmenis nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo. Kita vertus, draudimas valstybėms narėms taikyti dvigubą apmokestinimą socialinio draudimo įmokomis yra nustatytas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 987/2009, kuris nustato reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau vadinama – reglamentai). Šie reglamentai taikomi tiesiogiai, jų nuostatų į nacionalinius teisės aktus perkelti negalima, jie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Todėl įstatymo projekte siūloma papildoma sąlyga, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos priimtų sprendimus atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo atveju kai toks asmuo jau moka socialinio draudimo įmokas Europos Sąjungos valstybės narėse, neturėtų būti nustatoma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
draudimo fondo administravimo įstaigos trumpinys ,,SODRA“ ir nustatoma, kad pagal SODROS nustatytą tvarką bus atliekami tam tikri veiksmai.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis yra laikomos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, todėl iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar visos jame nurodytos įstaigos turėtų tvirtinti įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje 4 straipsnio 9¹dalyje minimą tvarką. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu pildomą 4 straipsnio 9¹dalį patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojamos formuluotės „išvykstantys iš Lietuvos Respublikos“, „išvykimas iš Lietuvos Respublikos“ bei siekiant suvienodinti vartojamas formuluotes, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Pritarti
Teisės departamentas,
taisykles:
1) projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“;
2) projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes
2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
3) projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina tiksli data „iki 2019 m. birželio 30 d.“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-09 4.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomos nuostatos susijusios su gyventojų registre esančių duomenų tvarkymu, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-10-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siekiama numatyti, kad tais atvejais, kai asmenys socialinio draudimo įmokas moka kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, šie asmenys būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenims, besinaudojantiems asmenų judėjimo laisve Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijos Konfederacijoje, siekiant išvengti dvigubo įmokų ir išmokų mokėjimo bei situacijų, kai asmenys nebus laikomi apdraustais nei vienoje iš valstybių narių ir atitinkamai neturės teisės į išmokas, taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Pagrindinė šiuose reglamentuose nustatyta taikytinos teisės taisyklė remiasi asmens darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo vieta (2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi galimos situacijos, kai vienoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo yra draudžiamas kitoje valstybėje narėje.
Atitinkama nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Įstatymas netaikomas asmenims, kuriems, nors jie ir atitinka šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1‑4 punktų nuostatas, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė. Tokia Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostata leidžia užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiui nebūtų taikomas reikalavimas mokėti sveikatos draudimo įmokas daugiau nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje. Europos Sąjungos piliečiams besinaudojant įvairiomis darbo Europos Sąjungos valstybėse narėse galimybėmis Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys gali išlaikyti gyvenamąją vietą Lietuvoje faktiškai joje gyvendami ir tuo pačiu teisėtai dirbti ir būti draudžiami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tuo atveju, jei, remiantis Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, tokie asmenys automatiškai būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos tai neatitiktų faktinių aplinkybių ir galėtų sukelti įvairiausių problemų, kaip kad, pavyzdžiui, siekiant gauti įvairias paslaugas, susijusias su asmens gyvenamąja vieta (pvz., vaikų ikimokyklinis ugdymas), ar net dalyvaujant vietos savivaldos rinkimuose. Tokios teisės akto taikymo pasekmės galėtų sukurti prieštaravimų laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principui. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos teisingumo ministerija, 2018-10-10 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. spalio 4 d. įregistruotu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIIIP-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), informuojame, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip Lietuvos Respublikos gyventojų registro valdytoja, jam pritaria. Tačiau pagal kompetenciją jį įvertinę, siūlytume svarstant patikslinti keliais redakcinio pobūdžio aspektais. 1. Siūlytume tikslinti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 9¹ dalį, kaip perteklinį išbraukiant iš jos žodį „mokėjimo“ (kaip nepridedantį teisinio aiškumo), taip pat šioje dalyje išbraukiant žodžius „nustatyta tvarka“, kad nekiltų prieštaravimas Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo
ir į Gyventojų registrą įrašomi Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nuostatoms. 2. Tikslintina Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 9² dalis, analogiškai, kaip ir 9¹dalyje, nustatant, kad „asmenys yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos į nurodytą valstybę nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos“. Tai leistų išvengti prieštaravimo su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo principinėmis nuostatomis, jog duomenys laikomi teisingais ir išsamiais nuo įrašymo į registrą (šiuo atveju – Gyventojų registrą) dienos. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-05-29 nutarimas Nr.
532 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-976 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2644 (toliau – Projektas) dėl žemiau išdėstytų priežasčių:
− Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato pareigą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Remiantis įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi asmens gyvenamoji vieta suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), todėl, vertinant Projekto nuostatas, aktualūs gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, esantys CK: Remiantis CK nuostatomis, „fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena“ (CK 2.16 straipsnio 1 dalis); „Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta“ (2.16 straipsnio
faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą“ (2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi sistemiškai vertinant Įstatymo 3, 7 straipsnių ir CK 2.16 ir 2.17 straipsnių nuostatas, nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos ir ją deklaruoti yra išskirtinai paties asmens teisė ir pareiga.
Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje ir faktas, kad jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo, savaime neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvos Respublikoje nebegyvena – pavyzdžiui, asmuo gali gyventi Zarasuose (Lietuvos Respublikoje), o dirbti ir sveikatos draudimo įmokas mokėti Daugpilyje (Latvijos Respublikoje). Analogiškos situacijos galimos ir su asmenimis, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau kitoje valstybėje dirba nuotoliniu būdu arba tais, kurie gyvenamąja vieta laiko vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra laikinai išvykę dirbti į kitą valstybę ir sveikatos draudimo įmokas kitoje valstybėje moka laikinai. Taigi, tuo atveju, jei, remiantis Projekto nuostatomis, asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse, ir (arba) Šveicarijos Konfederacijoje, būtų laikomi galutinai išvykusiais iš Lietuvos vien pagal įmokų mokėjimo duomenis, neįvertinant šių asmenų faktinės gyvenamosios vietos ir jų pačių apsisprendimo, asmenys netektų draudžiamojo asmens statuso ir negalėtų Lietuvoje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, kuri teikiama visiems Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne. 3. Pažymėtina, kad Projektu siūloma nustatyti, jog „Asmenys <...> yra laikomi išvykusiais <...> nuo SODROS pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos“.
Pažymėtina, kad šios Projekto nuostatos neišspręstų esamų problemų ir nepadėtų pasiekti Projekto tikslų bei uždavinių. Dažniausiai gyventojai pateikia dokumentus su duomenimis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje už praėjusį laikotarpį ir tik tam, kad jiems būtų perskaičiuota tuo metu jau susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo skola. Remiantis Projekto nuostatomis, asmenys, kuriems pagal jų pateiktus dokumentus neturėtų būti skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, būtų laikomi išvykusiais nuo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos, nors faktiškai jie yra išvykę ir dirba svetur nuo mokesčių mokėjimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje laikotarpio pradžios datos, nurodytos pateiktuose dokumentuose. Tokiu būdu išvykimo deklaravimo data taptų asmens duomenų pateikimo data (duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data), ir tai nesutaptų su faktine asmens išvykimo data. 4. Asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija taip pat nėra patikimas duomuo, liudijantis tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir asmuo Lietuvos Respublikoje nebegyvena − Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nenumato prievolės gyventojui teikti metinę pajamų deklaraciją ar kitokį dokumentą (dokumentus), kuris patvirtintų jo grįžimo į Lietuvos Respubliką faktą. Taigi, kai gyventojas grįžta į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Lietuvos Respubliką metais tenkina nors vieną iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų kriterijų, jis vėl yra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.
Taip pat, nors Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos įpareigoja galutinai iš Lietuvos išvykstantį gyventoją pateikti metinę pajamų deklaraciją iki išvykimo dienos, dažnai pasitaiko atvejų, kai tokia deklaracija yra pateikiama jau po faktinio išvykimo praėjus metams ar ilgesniam laikotarpiui (mokesčių mokėtojai turi teisę tikslinti mokesčių deklaracijas, kol nėra praėjęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Todėl gyventojas
metus ir deklaruoti, jog galutinai iš Lietuvos išvyko 2014 metais). 5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei, kaip siūloma Projekto nuostatomis, asmenys, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo minėtoje deklaracijoje asmens nurodytos išvykimo iš Lietuvos dienos, tai toks reguliavimas leistų gyventojams savo noru „išstoti“ iš Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos ir išvengti mokestinės privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo prievolės atgaline data, nes būtent tokia galimybė būtų sudaroma gyventojams šioje deklaracijoje nurodant bet kokią datą. Tokiu būdu deklaruoti išvykimą
„atgaline data“ asmenys galėtų net nepateikę jokių dokumentų, patvirtinančių
jų teisinį statusą.
Be to, toks išvykimo deklaravimo būdas, jei jis būtų įteisintas, kelia riziką atgaline data iš privalomojo sveikatos draudimo sistemos išregistruoti asmenis, kurie jau gavo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas tais laikotarpiais, kuriais privalomuoju sveikatos draudimu buvo apdrausti valstybės lėšomis. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad asmenų gyvenamosios vietos deklaravimas be paties asmens valios, pagal duomenis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą ar asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracijas, yra netikslingas ir sukurtų prielaidas kaupti neteisingus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Projekto aiškinamajame rašte išdėstytų teisinio reguliavimo tobulinimo tikslų Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks kitomis sisteminėmis teisėkūros iniciatyvomis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2644 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 532 išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Degutienė, D. Kaminskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Rasa Griciūtė