Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
pakeitimo įstatymas 2018
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį: „1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (urėdijos) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. Per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.”
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
jo 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Virginijus Sinkevičius
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – numatyti pirmenybės teisę žaliavinei medienai įsigyti teikti šalyje apdirbantiems, perdirbantiems, taip pat iš jos biokurą gaminantiems ar perdirbantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymo projektu siūlome Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtinti saugiklį, kuris užtikrintų tinkamą miškų kirtimo reguliavimą ir didesnį pridėtinė vertės kūrimą. Siūlomas prioritetinis žaliavinės medienos pardavimas asmenims, kurie šalyje gaminą produkciją iš medienos ar apdirba medieną, užtikrintų Lietuvos ekonominius ir socialinius interesus. Šalies medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonė valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti medienos eksporto veikla. Pažymėtina, kad medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą – Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo virš 1000 įmonių. Žaliavinės medienos eksporto veiklą vykdančios įmonės negali pasiekti tokių ekonominių rodiklių, kadangi jų veikla apsiriboja importo–eksporto operacijų atlikimu, kurioms aptarnauti reikia minimalaus darbuotojų skaičiaus. Lietuvos medienos pramonės skatinimas tiesiogiai prisideda prie esamų darbo vietų išlaikymo bei naujų darbo vietų kūrimo miškų ir medienos sektoriuje. Siūlomas prioritetinis medienos pramonės aprūpinimas žaliava taip pat atitinka ir socialinius probleminių kaimo vietovių gyventojų interesus.
Lietuvos medienos pramonės aprūpinimas žaliavine mediena prioriteto tvarka siūlytinas ir atsižvelgiant į kaimyninėse valstybėse numatytus ribojimus Lietuvos perdirbėjams įsigyti reikiamą žaliavinę medieną. Šiuo metu medienos pardavimo tvarka regione (Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje) smarkiai riboja galimybes medienos perdirbėjams įsigyti pakankamai žaliavinės medienos už konkurencingą kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad prioritetinis žaliavinės medienos pardavimas asmenims, kurie šalyje gaminą produkciją iš medienos ar apdirba medieną, atitinka naująją Europos Sąjungos miškų strategiją ir jos rekomendacijas. Strategijoje siūloma žaliavinę medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2). Būtina pažymėti, kad siūlomos Įstatymo nuostatos numato konstituciškai pagrįstą diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant bendros tautos gerovės gali būti numatomas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas "Dėl kvotinio cukraus eksporto").
Atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį, taip pat atitinkamų ūkinės veiklos sąlygų nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio
Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas "Dėl kvotinio cukraus eksporto"). Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad valstybinių miškų išteklių panaudojimas turi būti siejamas su šalies pramone, didžiausios socialinės ir ekonominės naudos valstybei kūrimu, o siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai padėtų tai įgyvendinti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo nariai Andrius Palionis ir Virginijus Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme siūlomas saugiklis nėra numatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti 7 straipsnio 1 dalį, joje numatant, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nepareikalaus. 13.
vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „pirmenybė įsigyti medieną“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Parašas Andrius Palionis Virginijus Sinkevičius
Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1381(3)) buvo siūlomos iš esmės analogiško turinio nuostatos. Nepaisant to, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
teikiamam projektui nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (žr. 2015 m. kovo 13 d. komiteto išvada Nr. 102-P-09), laikomės nuomonės, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių:
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu valstybei suteikiama teisė reguliuoti privačių ūkio subjektų veiklą nustatant žaliavinės medienos pirmumo įsigijimo eilę priklausomai nuo to, kokią veiklą (apdirba, perdirba medieną, iš jos gamina, perdirba biokurą) vykdo ūkio subjektai ir, ar ūkio subjektai šią veiklą vykdo „šalyje“ (t.y., Lietuvos Respublikos teritorijoje), tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurencingą ūkio subjektų elgesį žaliavinės medienos pardavimo rinkoje ir pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aiškinamąjį raštą įstatymo projekto ekonominis įvertinimas nebuvo atliktas, todėl negalima įvertinti, ar įstatymo nuostatos yra būtinos demokratinėje visuomenėje, proporcingos siekiamam tikslui – „užtikrinti tinkamą miškų kirtimo reguliavimą ir didesnį pridėtinės vertės kūrimą, <...> Lietuvos ekonominius ir socialinius interesus“, ir ar jos atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei). Pastebėtina, jog teisinis proporcingumo principas, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis, reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje. Be to, minėtas ribojimas turi būti proporcingas ribojimo turinio atžvilgiu, t.y. jis turi būti adekvatus.
Be to, manytina, kad projekto nuostatos nėra grindžiamos objektyviais argumentais, konstituciškai pagrįstais kriterijais, kodėl žaliavinė mediena pirmiausiai gali būti parduodama ūkio subjektams, žaliavinę medieną apdirbantiems, perdirbantiems, taip pat biokurą gaminantiems ar perdirbantiems Lietuvos Respublikoje, kodėl kiti žaliavinės medienos pirkėjai, vykdantys kitokią ūkinę veiklą ar veikiantys kitose valstybėse, turėtų būti diskriminuojami jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną priklausytų nuo asmens ūkinės veiklos rūšies ir veiklos teritorijos, galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ribotų konkurenciją žaliavinės medienos rinkoje, neproporcingai suvaržytų verslo laisvę. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atsižvelgiant į miško išteklių vartojimo efektyvumo principą, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis „parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje <...>, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys“.
Manytina, kad biokuro gamybai pirmiausiai turėtų būti naudojamos miško kirtimo liekanos (biomasė), o ne žaliavinė mediena, kuri gali būti skirta ekonomiškai naudingesnių medienos gaminių gamybai, tačiau projekto nuostatose nesiūloma nustatyti pirmumo teisės šiems ūkio subjektams įsigyjant miško kirtimo liekanų, nors jos, kaip ir žaliavinė mediena, pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį taip pat parduodamos didmeninėje prekyboje, vykdomoje per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus. Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „biokurą perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys“ turinys. Antra, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija“ turinys. Nėra aišku, ar tam, kad juridiniai asmenys būtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą pakanka, kad jų steigimo dokumentuose būtų nurodyta, jog jie vykdo medienos apdirbimo ar perdirbimo veiklą, ar pastarieji turėtų įrodyti, kad faktiškai užsiima minėta veikla, nurodant tokios veiklos apimtis ir panašiai. Taigi, nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis atskiri subjektai būtų įtraukiami į asmenų, turinčių pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žaliavinę medieną, sąrašą.
Be to, manytina, kad toks sąrašas turėtų būti nuolatos atnaujinamas, nes kitu atveju, naujai įsisteigę ir žaliavinę medieną apdirbantys ir perdirbantys juridiniai asmenys, ar tokią veiklą pradėję vykdyti fiziniai asmenys turėtų laukti ne mažiau kaip pusę metų kol būtų į tokį sąrašą įrašyti. Kartu, manytina, kad projekte turėtų būti nustatyti asmenų išbraukimo iš tokio sąrašo pagrindai, pavyzdžiui, tuo atveju, kai jie nustoja vykdyti žaliavinės medienos apdirbimo ir perdirbimo veiklą, bankrutuoja, juridiniai asmenys yra likviduojami ir panašiai. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta kokias valstybines funkcijas atlieka
„miškų urėdija (urėdijos)“, taip pat ši sąvoka vartojama ir kitose keičiamo
įstatymo straipsniuose, todėl projekto nuostatose konkrečios valstybės įmonės Valstybinė miškų urėdija įvardijimas nėra suderintas su keičiamo įstatymo nuostatomis. Be to, projekte reikėtų patikslinti ir neteisingai nurodytą valstybės įmonės pavadinimą. Ketvirta, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „kas pusmetį atnaujina“ turinys tuo aspektu, kad neaišku, nuo kokio atskaitos taškos tie pusmečiai turėtų būti skaičiuojami. 2. Nėra aišku, kaip siūlomos projekto nuostatos būtų taikomos kitose Europos Sąjungos valstybėse įsisteigusių ir veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu, todėl, diskutuotina, ar siūlomos nuostatos pagal Europos Sąjungos teisės aktus negalėtų būti traktuojamos kaip diskriminuojančios tam tikrus subjektus ir nepagrįstai ribojančios laisvą prekių judėjimą. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
išdėstyme po žodžio „dalį“ įrašytina formuluotė „ir ją išdėstyti taip“;
žodžio „įgaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų esmę ir įtaką ūkio subjektams, siūloma įstatymo įsigaliojimo data sudarys galimybę tinkamai pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 5. Projektu siūloma keisti valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos - valstybės turto pardavimo tvarką, kuri galimai sąlygotų mažesnes miškų urėdijos (urėdijų) pajamas, nuo kurių pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis nustatomi privalomi atskaitymai į valstybės biudžetą. Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio
valstybinio valdymo funkcijas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos bei valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos, nuomonė.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-05 Nr. S-2018-7294 Lietuvos Respublikos Seimui
STRAISPNIO pakeitimo ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIIP‑2642 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2642 (toliau – Projektas), teikiame pastabas. Projekte siūloma suteikti pirmumo teisę įsigyti žaliavinę medieną subjektams, kurie miško biomasę naudos pagal atitinkamą galutinę paskirtį. Iš esmės, toks reikalavimas galėtų būti grindžiamas miško išteklių vartojimo efektyvumo tikslais. Remiantis Sąjungos miškų strategija[1] miškų sektoriuje išteklių vartojimo efektyvumas reiškia miško išteklių vartojimą taip, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, ir prioriteto suteikimą tai miško produkcijai, kurios pridėtinė vertė didesnė ir kuri sąlygoja daugiau naujų darbo vietų ir geresnį anglies balansą. Tokius kriterijus atitinka medienos naudojimas pakopomis. Pagal Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos nustatytą pakopų principą mediena naudojama tokia prioritetų eile: medžio produktai, jų tarnavimo laiko pratęsimas, pakartotinis naudojimas, bioenergijos gamyba ir tvarkymas. Tačiau siekiant minėtų tikslų, pagal Sąjungos teisę, būtina įvertinti kokį poveikį iškraipant rinką daro paskatos naudoti miško biomasę atitinkama tvarka. Šiuo požiūriu, atskiro vertinimo reikalauja Projekte dėstomo pasiūlymo sąlyga, kuri numato, kad pirmumo teisę įgyja tik medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys ir biokurą gaminantys ar perdirbantys subjektai. Kitaip tariant, norint pasinaudoti pirmumo teise privalu įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje.
Ši sąlyga vertintina kaip nepalanki kitose valstybėse narėse veikiantiems subjektams. Pirmiausia, ji gali būti laikoma laisvo prekių judėjimo suvaržymu, kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 35 straipsnį tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Bet kokios kliūtys įsigyti medieną eksportui laikytinos prieštaraujančiomis minėtai laisvei. Siekdamos apriboti laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje valstybės narės turėtų remtis SESV 36 straipsnyje nurodytais arba kitais Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais apribojimus pateisinančiais pagrindais. Visgi, mūsų nuomone, aptariama sąlyga negali būti pateisinama SESV 36 straipsnyje nustatytais pagrindais, nes ja nesiekiama tikslų nurodytų šiame straipsnyje. Be to, ji negali būti pateisinama ir kitais pagrindais, kadangi apribojant subjektų ratą, pagal veiklos teritoriją, pirmiausia siekiama ekonominių, o ne aplinkosauginių ar darnaus vystymosi tikslų. Siekiant pasiremti kitais ribojimus pateisinančiais pagrindais derėtų atsisakyti Projekte siūlomos sąlygos taikymo tik Lietuvoje veikiantiems subjektams. Antra, sąlyga veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat gali būti vertinama kaip valstybės pagalbos priemonė, suteikianti konkurencinį pranašumą vietos verslininkams. Pagal SESV 107 straipsnį valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka. Todėl manytume, kad pirmumo teisės suteikimas tik Lietuvoje veikiantiems subjektams yra draudžiama valstybės pagalba. Remdamiesi pateiktais argumentais siūlytume Projekto 1 straipsnį tikslinti, pašalinant sąlygą dėl veiklos vykdymo vietos.
Tokiu būdu įstatymo projektu būtų siekiama pirmiausia medienos biomasės darnaus valdymo principų ir atmestos prielaidos dėl ekonominių paskatų, kurios ir sudaro prielaidas kalbėti apie neigiamą poveikį vidaus rinkai ir konkurencijai. Kartu norėtume atkreipti įstatymų leidėjo dėmesį į tai, kad miškų tvarkymo tikslai ir Sąjungos miškų strategija yra darnaus vystymosi politikos priemonės, todėl bet kokios iniciatyvos, susijusios su miškų ūkio ir miškų politikos iniciatyvoms, turėtų būti vertinamos, be kita ko, įvertinant poveikį visai aplinkos valdymo ir darnaus vystymosi strategijai. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia nacionalinę darnaus vystymosi strategiją ir yra atsakinga už jos įgyvendinimą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja miškų ūkio strategiją bei rengia valstybines miškų ūkio programas, siūlytume dėl projekto prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2013/LT/1-2013-659-LT-F2-1.Pdf.
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Aplinkos ministerijos viceministras Martynas Norbutas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-15 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.
Nr. XIIP-1381(3)) buvo siūlomos iš esmės analogiško turinio nuostatos. Nepaisant to, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015 m. kovo 13 d. posėdyje nusprendė, kad minėto įstatymo projekto analogiškos teikiamam projektui nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (žr. 2015 m. kovo 13 d. komiteto išvada Nr. 102-P-09), laikomės nuomonės, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių:
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog
„Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės
veiklos laisve ir iniciatyva“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu valstybei suteikiama teisė reguliuoti privačių ūkio subjektų veiklą nustatant žaliavinės medienos pirmumo įsigijimo eilę priklausomai nuo to, kokią veiklą (apdirba, perdirba medieną, iš jos gamina, perdirba biokurą) vykdo ūkio subjektai ir, ar ūkio subjektai šią veiklą vykdo „šalyje“ (t. y., Lietuvos Respublikos teritorijoje), tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurencingą ūkio subjektų elgesį žaliavinės medienos pardavimo rinkoje ir pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aiškinamąjį raštą įstatymo projekto ekonominis įvertinimas nebuvo atliktas, todėl negalima įvertinti, ar įstatymo nuostatos yra būtinos demokratinėje visuomenėje, proporcingos siekiamam tikslui – „užtikrinti tinkamą miškų kirtimo reguliavimą ir didesnį pridėtinės vertės kūrimą, <...> Lietuvos ekonominius ir socialinius interesus“, ir ar jos atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei).
Pastebėtina, jog teisinis proporcingumo principas, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis, reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje. Be to, minėtas ribojimas turi būti proporcingas ribojimo turinio atžvilgiu, t. y. jis turi būti adekvatus. Be to, manytina, kad projekto nuostatos nėra grindžiamos objektyviais argumentais, konstituciškai pagrįstais kriterijais, kodėl žaliavinė mediena pirmiausiai gali būti parduodama ūkio subjektams, žaliavinę medieną apdirbantiems, perdirbantiems, taip pat biokurą gaminantiems ar perdirbantiems Lietuvos Respublikoje, kodėl kiti žaliavinės medienos pirkėjai, vykdantys kitokią ūkinę veiklą ar veikiantys kitose valstybėse, turėtų būti diskriminuojami jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.).
Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną priklausytų nuo asmens ūkinės veiklos rūšies ir veiklos teritorijos, galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ribotų konkurenciją žaliavinės medienos rinkoje, neproporcingai suvaržytų verslo laisvę. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atsižvelgiant į miško išteklių vartojimo efektyvumo principą, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis „parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje <...>, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys“. Manytina, kad biokuro gamybai pirmiausiai turėtų būti naudojamos miško kirtimo liekanos (biomasė), o ne žaliavinė mediena, kuri gali būti skirta ekonomiškai naudingesnių medienos gaminių gamybai, tačiau projekto nuostatose nesiūloma nustatyti pirmumo teisės šiems ūkio subjektams įsigyjant miško kirtimo liekanų, nors jos, kaip ir žaliavinė mediena, pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį taip pat parduodamos didmeninėje prekyboje, vykdomoje per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus. Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „biokurą perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys“ turinys.
Antra, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija“ turinys. Nėra aišku, ar tam, kad juridiniai asmenys būtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą pakanka, kad jų steigimo dokumentuose būtų nurodyta, jog jie vykdo medienos apdirbimo ar perdirbimo veiklą, ar pastarieji turėtų įrodyti, kad faktiškai užsiima minėta veikla, nurodant tokios veiklos apimtis ir panašiai. Taigi, nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis atskiri subjektai būtų įtraukiami į asmenų, turinčių pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žaliavinę medieną, sąrašą. Be to, manytina, kad toks sąrašas turėtų būti nuolatos atnaujinamas, nes kitu atveju, naujai įsisteigę ir žaliavinę medieną apdirbantys ir perdirbantys juridiniai asmenys, ar tokią veiklą pradėję vykdyti fiziniai asmenys turėtų laukti ne mažiau kaip pusę metų kol būtų į tokį sąrašą įrašyti. Kartu, manytina, kad projekte turėtų būti nustatyti asmenų išbraukimo iš tokio sąrašo pagrindai, pavyzdžiui, tuo atveju, kai jie nustoja vykdyti žaliavinės medienos apdirbimo ir perdirbimo veiklą, bankrutuoja, juridiniai asmenys yra likviduojami ir panašiai. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta kokias valstybines funkcijas atlieka „miškų urėdija (urėdijos)“, taip pat ši sąvoka vartojama ir kitose keičiamo įstatymo straipsniuose, todėl projekto nuostatose konkrečios valstybės įmonės Valstybinė miškų urėdija įvardijimas nėra suderintas su keičiamo įstatymo nuostatomis. Be to, projekte reikėtų patikslinti ir neteisingai nurodytą valstybės įmonės pavadinimą.
Ketvirta, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „kas pusmetį atnaujina“ turinys tuo aspektu, kad neaišku, nuo kokio atskaitos taško tie pusmečiai turėtų būti skaičiuojami. Pritarti
sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2642) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”. 4. Balsavimo rezultatai: už
Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė