Projekto lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo IR 18 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė nustato konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės
pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės tarybos sutikimu perimdama valstybės turtą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nustatytais atvejais;“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitiems, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, juridiniams asmenims
valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta nustatyti ir kitų kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimų apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali įgyvendinti (ar atsisako) valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo 1.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 2. Savivaldybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo Kitos savivaldybių savivaldybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus, savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodyti savivaldybės turto patikėjimo teisės subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su šio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 3. Kitiems, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, ir juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta nustatyti ir kitų kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimų apribojimai. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jeigu savivaldybės taryba nenustato kitaip. 4. Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat ir viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
(tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nustatytiems atvejais veiklos tikslams);
5) politinėms partijoms;
6) Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nustatytiems atvejais veiklos tikslams);
subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2. Valstybės ir savivaldybės turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik toms asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Valstybės ir savivaldybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik tiems labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas
Asociacijų ir labdaros ir paramos fondų veiklas, kurios priskiriamos socialinei arba valstybės nacionalinio saugumo sričiai, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Profesinių sąjungų susivienijimams panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik savivaldybės nekilnojamasis turtas yra bent vienas iš šių tikslų:
1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir
(arba) vaiko teisių apsaugą;
2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančioms grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;
4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;
5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;
6) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;
7) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius.
Profesinių sąjungų susivienijimams panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik savivaldybės nekilnojamasis turtas yra bent vienas iš šių tikslų:
1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir
(arba) vaiko teisių apsaugą;
2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančioms grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;
4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;
5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;
6) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;
7) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šią veiklą vykdančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;
8) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklų skatinimą;
9) tenkinti meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas. 3.
punktuose nurodytiems subjektams (išskyrus 1 ir 8 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
1) labdaros ir paramos fondas, asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą;
subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
veiklos rezultatai užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai; Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams. 4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo Subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, priima nustato Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–8 2–5 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas. 5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ir ar statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 6.
neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas suteikiamas pagal panaudos sutartį vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir 19 straipsnio 4 dalies 1 punktu. 8. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma juridiniams asmenims, kurie vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų pavestas funkcijas ir kurių turimo nekilnojamojo turto nepakanka ar jis yra netinkamas vykdomai veiklai. 9. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėjas panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos teikia šio turto valdytojui ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip yra naudojamas panaudos pagrindais perduotas ilgalaikis materialusis turtas, kokią veiklą vykdo panaudos gavėjas, ar panaudos gavėjas vykdo įsipareigojimus savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, ar vykdomos kitos panaudos sutarties sąlygos.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma
valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, jeigu tas ilgalaikis materialusis turtas:
šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, išskyrus atvejus, kai turtas nuomojamas karinių pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių metu;
2) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas nenaudojamas valstybinėms arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. 2.
viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šiuos nuomos be konkurso atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka kai ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso:
išnuomojamas vykdydama vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar tarptautinius susitarimus arba toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;
savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir kai šis turtas išnuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu.;
4) savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis įstatymais ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, be nuomos konkurso išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatytais atvejais. Sprendimus dėl pagal šį punktą be konkurso išnuomojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba. 3.
nustato atitinkamai valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, kuria, be kita ko, būtų reglamentuota:
1) viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka;
2) turto valdytojų pareigos organizuojant viešą nuomos konkursą ir nuomos be konkurso atveju;
3) viešo nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai;
4) pavyzdinė nuomos sutarties forma, kurioje nustatytos nuomos sutarties sąlygos. 4. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto viešas nuomos konkursas gali būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. 3 5. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą. 4 6. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai Nnuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvarką. 5 7. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Nuompinigiai už valstybės turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonės arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo valstybės įmonės, mokslo ir studijų institucijos ar kiti įstatymų nustatyti subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gali išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, pervedami į atitinkamų subjektų sąskaitas. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, įtraukto į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą, nuomą pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą. 6. Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:
1) numatyta nuomos konkurso taikymo ir organizavimo tvarka;
2) reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;
3) nustatyti nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai;
4) nustatyti pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. 8. Nuompinigiai už savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į savivaldybės biudžetą, o už turto, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės įmonės, nuomą – į šių įmonių sąskaitas. 7 9. Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 8.
priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas išnuomojamas vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktu.“
galios Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas
įgyvendinti, gali būti atnaujinamas laikantis šiame įstatyme nustatytų principų. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas, kai jis neatitinka valstybės įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas. Turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant, remontuojant arba įsigyjant (perkant, statant) naują nekilnojamąjį turtą. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą tuo atveju, kai turimą valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti remontuojant ar rekonstruojant. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą rekonstrukcijos būdu ar atliekant remontą, aukciono būdu gali būti parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas. 3. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas pagal Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo ir koordinavimo funkcijas įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 5.
valstybės turto valdytojas, valstybės turto valdytojas ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, jeigu valstybės turto valdytojas nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, sudaro susitarimą. Šiame susitarime turi būti nurodyta:
1) kad valstybės turto valdytojas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduodantis nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise (jeigu reikalinga), šiuo ar kitu suteikiamu valstybinėms funkcijoms įgyvendinti reikalingu nekilnojamuoju turtu naudosis panaudos teisėmis tol, kol atnaujintas nekilnojamasis turtas jam bus perduotas patikėjimo teise; taip pat panaudos gavėjo pareiga apdrausti nekilnojamąjį turtą ir aptartos kitos panaudos sąlygos ir tvarka;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduodamo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo terminai;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiksmai atnaujinant perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, taip pat kaip susitarimo šalys pasiskirsto funkcijas atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą;
4) kiek tikslinės paskirties, skolintų lėšų susitarimo šalys įdės įgyvendindamos valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo investicinį projektą;
5) valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti reikalingo papildomo finansavimo šaltiniai (jeigu reikalinga);
6) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokamas atlygis už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimą;
7) kaip bus atsiskaitoma su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju už savų ar skolintų lėšų panaudojimą atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytam susitarimui turi pritarti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba. Jeigu valdyba susitarimui nepritaria, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sprendimo dėl pritarimo susitarimui projektą teikti svarstyti Vyriausybei. Vyriausybės sprendimas yra galutinis. 7.
patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, valdytojas po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo savo sprendimu perduoda turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise (jeigu reikalinga). Jeigu valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, šį turtą patikėjimo teise valdo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, iki atnaujinto turto perdavimo valstybės turto valdytojui. Nekilnojamasis turtas, atnaujintas įgyjant naują nekilnojamąjį turtą, yra valstybės nuosavybė. 8. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas, parduoda šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su šiuo turtu parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka jam perduotą parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti arba suteikti panaudos pagrindais. Nuomos ar panaudos sutartyje turi būti nustatyta, kad turto nuomos ar panaudos sutartis pasibaigia šį turtą pardavus. Lėšos, gautos už parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir kartu parduotą jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, naudojamos su turto atnaujinimu susijusioms prievolėms įvykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam atlygiui už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą mokėti ir kitoms faktinėms su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms padengti. 9.
atskaičius šio straipsnio 8 dalyje numatytas išlaidas lieka nepanaudotų lėšų, jos gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tik kitam valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti, prioritetą teikiant valstybės turto valdytojo poreikių tenkinimui. 10. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pritarimu turi teisę skolintis lėšų, kurių reikia valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu, įvykdymui užtikrinti gali atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą įkeisti, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės rūmus, Lietuvos Respublikos Prezidento rezidenciją, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko rezidenciją ir kitą turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. 11. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo prašymu Vyriausybė valstybės vardu jos nustatyta tvarka turi teisę skolintis lėšų, reikalingų valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti. Prireikus Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šiam tikslui turi teisę valstybės vardu skolintis lėšų vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto
centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo 1.
Valstybės nekilnojamasis turtas pagal naudojimo paskirtį skirstomas į šias grupes:
organizacijų, funkcijoms įgyvendinti administracinei veiklai, kuria užtikrinamas subjektų, besinaudojančių valstybės nekilnojamuoju turtu, savarankiškas funkcionavimas, veiklos ar funkcijų organizavimas ir vykdymas;
viešiesiems pramoginiams renginiams;
reikmėms, medicinos pagalbos teikimui;
sandėliuoti;
saugumo ir gynybos paskirties, įkalinimo įstaigos, policijos, priešgaisrinės tarnybos, pasienio ir kitų specialiųjų tarnybų naudojamas nekilnojamasis turtas, užsienio reikalų, taip pat diplomatinės diplomatinių atstovybių, ir konsulinės įstaigos, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, viešojo transporto paskirties, kitas specialiems tikslams naudojamas nekilnojamasis turtas, įskaitant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą šiame punkte numatytiems tikslams);
nurodytoms nekilnojamojo turto grupėms. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai
Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. 3. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro šios veiklos:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio straipsnio 1 dalies 1 6 punkte nurodyto numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą) valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais (panaudos gavėjais) sudarytas turto valdymo ir priežiūros paslaugų nuomos sutartis. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti.
Centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sąlygas ir tipinę panaudos sutarties formą, taip pat administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus nustato Vyriausybė;
nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą Parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, normatyvais;
statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kitos paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais ir įgyvendinant centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus;
(įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą ir rekonstravimą) paslaugų pirkimas centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas.
Centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sąlygas ir tipinę panaudos sutarties formą, taip pat administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus nustato Vyriausybė;
nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą Parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, normatyvais;
statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kitos paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais ir įgyvendinant centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus;
(įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą ir rekonstravimą) paslaugų pirkimas centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas. 5.
nekilnojamasis turtas, įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš šių požymių:
1) yra fiziškai ar funkciškai (technologiškai) nusidėvėjęs;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pripažįstamas avariniu;
3) neatitinka nekilnojamajam turtui teisės aktuose keliamų reikalavimų arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvų;
4) neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių;
5) neatitinka kitų pagrįstų valstybės institucijų ar įstaigų poreikių atliekant valstybines funkcijas. 6. Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas šiais būdais: rekonstruojant, remontuojant, perduodant kitą, poreikius atitinkantį, administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, pritaikant nenaudojamą kitos paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą administracinei paskirčiai arba įsigyjant (perkant, statant arba išsinuomojant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą. 7. Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau – atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką. 8.
8Atnaujinimo projekte turi būti:
1) įvertinti atnaujinimo ir jo finansavimo būdai, atlikta jų kaštų ir naudos analizė, nurodytas pasirinktas atnaujinimo būdas (būdai);
2) nustatytas atnaujinimo terminas;
3) nurodyti finansavimo šaltiniai, kurie bus naudojami ir užtikrins atnaujinimo projekto įgyvendinimą, prievolių įvykdymą ir kitų faktinių su turto atnaujinimo projektu susijusių išlaidų padengimą;
4) nurodytas atnaujinimo projektui finansuoti reikalingas parduodamas šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytas turtas ir jo pardavimo terminai;
5) nurodytos kitos, su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusios, sąlygos. 9. Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 ir daugiau milijonų eurų vertės atnaujinimo projektus, kuriuos valdybos pritarimu tvirtina Vyriausybė. 10. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atnaujinimo projektams finansuoti turi teisę:
1) panaudoti lėšas, gaunamas šio įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka pardavus valstybės institucijų ar įstaigų naudojamą, tačiau jų poreikių neatitinkantį ir (arba) kitą valstybinėms funkcijoms atlikti nereikalingą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), kuris patikėjimo teise centralizuotai valdyti yra perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimu – skolintis lėšų, kurių reikia atnaujinimo projektui finansuoti;
3) panaudoti įmonės – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo – lėšas;
4) panaudoti iš asignavimų valdytojų gautas valstybės biudžeto lėšas. 11. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo prašymu Vyriausybė valstybės vardu jos nustatyta tvarka turi teisę skolintis lėšų, reikalingų atnaujinimo projektams finansuoti. 12.
12Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių,
susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali priklausyti tik valstybei nuosavybės teise. 13. Įgyvendinant atnaujinimo projektus, kuriuose numatyta įsigyti (perkant, statant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę:
1) sudaryti viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis;
2) sudaryti administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo išsimokėtinai sutartis. 14. Naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įgyja valstybės nuosavybėn ir valdo jį patikėjimo teise, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, o šio turto naudotojai – valstybės institucijos ir įstaigos – nuomos teisėmis, sudarydami su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju administracinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos sutartis arba subnuomos sutartis, jeigu atnaujinimo projektas įgyvendinamas išsinuomojant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) valstybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pripažintus nereikalingais pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, Vyriausybės nutarimu perduodant Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, jeigu šis turtas yra pripažintas nereikalingu pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas;“. 10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybei Valstybės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriumi gali būti Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, o savivaldybei savivaldybės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono organizatorius yra savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai savivaldybės sutartis dėl joms nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sudaro su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešame aukcione parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo
turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto (jeigu įstatymų nustatyta tvarka žemė neparduodama), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pradinė kaina žemės sklypo pradinė kaina arba valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto pradinė kaina, jeigu žemė gali būti tik išnuomojama, didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų su žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidų verte. Viešo aukciono sąlygas dėl didesnės negu 3 milijonai eurų vertės parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, parduodamus atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, ir nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo
į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus, tvirtina Privatizavimo komisija.“
3Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Viešame aukcione parduodami į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą arba Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, parduodami atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat nekilnojamasis turtas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukiami. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.“
4Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Įstatymų reikalaujamos formos valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto,
taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pirkimo–pardavimo arba nuomos (jeigu žemė neparduodama) sutartis su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, pirkimo–pardavimo arba valstybinės žemės nuomos sutartis su viešo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.“
5Pakeisti 21 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Jeigu viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) laimėtojas (pirkėjas) savo skolinio įsipareigojimo skoliniam įsipareigojimui įvykdymą įvykdyti skolinasi lėšų iš kredito įstaigos, garantuoja kredito įstaiga, kuri tuo tikslu aukciono organizatorius aukciono laimėtojo (pirkėjo) prašymu skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti gali įkeisti iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia viešo aukciono organizatoriui mokėjimo garantiją, šis turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi už perkamą turtą, tai yra sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kaina, netesybos ir kitos prievolės. Viešame aukcione parduotas turtas gali būti įkeistas, jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje paskolos sutartyje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“
6Pakeisti 21 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Lėšos, gautos pardavus:
kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio įstatymo
valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį už valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų priskirto valstybinės žemės sklypų sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse (jeigu tokios sudaromos) dėl savivaldybės turto pardavimo nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedami į savivaldybės biudžetą;
išskyrus nurodytą šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidas, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti.“
Lėšos, gautos pardavus:
kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio įstatymo
valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį už valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų priskirto valstybinės žemės sklypų sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse (jeigu tokios sudaromos) dėl savivaldybės turto pardavimo nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedami į savivaldybės biudžetą;
išskyrus nurodytą šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidas, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti.“
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės turtas negali būti įkeistas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 18 19 straipsnio 10 12 dalyje nustatytas išimtis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat
savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo susitarimai įgyvendinami pagal nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybės patvirtintame Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše nustatytais terminais, kurie gali būti pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Lėšos, likusios įgyvendinant atnaujinimo susitarimus, padengus su turto atnaujinimu susijusias prievoles, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą, taip pat kitas faktines su šių atnaujinimo susitarimų įgyvendinimu susijusias išlaidas, naudojamos centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės nekilnojamojo turto panaudos davėjai, įspėję panaudos gavėjus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nutraukia visas neterminuotas valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys tęsiasi ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos procedūroms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo IR 18 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė nustato konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės
pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių (toliau – valstybės perimtinas turtas) perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką. Valstybės perimtiną turtą, atsižvelgiant į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės tarybos sutikimu perimdama valstybės turtą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais;“. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims
valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta nustatyti ir kitų kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimų apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali įgyvendinti (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo 1.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 2. Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo Kitos savivaldybių savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybės savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodyti savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su šio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 3. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, ir juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta nustatyti ir kitų kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimų apribojimai. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jeigu savivaldybės taryba nenustato kitaip. 4. Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda
perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat ir viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;
3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
(tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nustatytiems atvejais veiklos tikslams);
5) politinėms partijoms;
6) Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nustatytiems atvejais veiklos tikslams);
5) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;
subjektams, jeigu tai nustatyta tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ 2.
Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat ir viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;
3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
(tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nustatytiems atvejais veiklos tikslams);
5) politinėms partijoms;
6) Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nustatytiems atvejais veiklos tikslams);
5) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;
subjektams, jeigu tai nustatyta tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“
panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik toms asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse.
Valstybės ir savivaldybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik tiems labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Asociacijų ir labdaros ir paramos fondų veiklas, kurios priskiriamos socialinei arba valstybės nacionalinio saugumo sričiai, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Profesinių sąjungų susivienijimams panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik savivaldybės nekilnojamasis turtas yra bent vienas iš šių tikslų:
1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir
(arba) vaiko teisių apsaugą;
2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;
4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;
5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;
6) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;
7) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;
8) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą;
9) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą. 3.
punktuose nurodytiems subjektams (išskyrus 1 ir 8 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
1) labdaros ir paramos fondas, asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą;
subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
veiklos rezultatai užtikrina naudą visuomenei ar jos daliai; Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams. 4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio
valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–8
ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas. 5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ir ar statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. 6.
neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas suteikiamas pagal panaudos sutartį vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir 19 straipsnio 4 dalies 1 punktu. 8. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma juridiniams asmenims, kurie vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų pavestas funkcijas ir kurių turimo nekilnojamojo turto nepakanka ar jis yra netinkamas vykdomai veiklai. 9. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėjas panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos teikia šio turto valdytojui ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip yra naudojamas panaudos pagrindais perduotas ilgalaikis materialusis turtas, kokią veiklą vykdo panaudos gavėjas, ar panaudos gavėjas vykdo įsipareigojimus savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, ar vykdomos kitos panaudos sutarties sąlygos.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma
valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, jeigu tas ilgalaikis materialusis turtas:
šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, išskyrus atvejus, kai turtas nuomojamas karinių pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių metu;
2) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas nenaudojamas valstybinėms arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. 2.
viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso šiuos valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso, jeigu:
išnuomojamas vykdydama vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar tarptautinius susitarimus arba toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;
savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir kai šis turtas išnuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu.;
4) bent 3 kartus neįvyksta valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešas nuomos konkursas;
5) bendrosios nuosavybės teise valdomas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas išnuomojamas šio turto bendraturčiams arba kai išnuomojamas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas yra greta šio turto nuomininkams priklausančių ir (arba) jų naudojamų statinių;
6) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų;
7) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas subjektams Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso šiuos valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso, jeigu:
išnuomojamas vykdydama vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar tarptautinius susitarimus arba toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;
savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir kai šis turtas išnuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu.;
4) bent 3 kartus neįvyksta valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešas nuomos konkursas;
5) bendrosios nuosavybės teise valdomas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas išnuomojamas šio turto bendraturčiams arba kai išnuomojamas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas yra greta šio turto nuomininkams priklausančių ir (arba) jų naudojamų statinių;
6) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų;
7) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas subjektams Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. 3.
nustato atitinkamai valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, kuria, be kita ko, reglamentuojama:
1) viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka;
2) turto valdytojų pareigos organizuojant viešą nuomos konkursą ir nuomos be konkurso atveju;
3) viešo nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai;
4) pavyzdinė nuomos sutarties, kurioje nustatytos nuomos sutarties sąlygos, forma. 4. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto viešas nuomos konkursas gali būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis Vyriausybės nustatyta tvarka. 3 5. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą. 4 6. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai Nnuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvarką. 5 7. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Nuompinigiai už valstybės turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonės arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo valstybės įmonės, mokslo ir studijų institucijos ar kiti įstatymų nustatyti subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gali išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, nuomą pervedami į atitinkamų subjektų sąskaitas. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, įtraukto į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą, nuomą pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą. 6. Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:
1) numatyta nuomos konkurso taikymo ir organizavimo tvarka;
2) reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;
3) nustatyti nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai;
4) nustatyti pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. 8. Nuompinigiai už savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į savivaldybės biudžetą, o už turto, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės įmonės, nuomą – į šių įmonių sąskaitas. 7 9. Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita kitaip. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. 8.
priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas išnuomojamas vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktu.“
1Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantis registruotinas turtas, su šiuo turtu, daiktinėmis teisėmis į jį ir su šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas registruojami viešuosiuose registruose.“
dalimi: „6. Informacija apie valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos, pirkimo – pardavimo, patikėjimo sutartis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbiama valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje. Informacija apie savivaldybių turto panaudos, nuomos, pirkimo – pardavimo, patikėjimo sutartis (nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, plotas, sutarties šalys, sutarties sudarymo ir galiojimo data, sutarties kaina, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo) skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.“
galios Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas
įgyvendinti, gali būti atnaujinamas laikantis šiame įstatyme nustatytų principų. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas, kai jis neatitinka valstybės įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas. Turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant, remontuojant arba įsigyjant (perkant, statant) naują nekilnojamąjį turtą.
Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą tuo atveju, kai turimą valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti remontuojant ar rekonstruojant. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą rekonstrukcijos būdu ar atliekant remontą, aukciono būdu gali būti parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas. 3. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas pagal Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo ir koordinavimo funkcijas įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 5. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės turto valdytojas ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, jeigu valstybės turto valdytojas nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, sudaro susitarimą.
Šiame susitarime turi būti nurodyta:
1) kad valstybės turto valdytojas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduodantis nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise (jeigu reikalinga), šiuo ar kitu suteikiamu valstybinėms funkcijoms įgyvendinti reikalingu nekilnojamuoju turtu naudosis panaudos teisėmis tol, kol atnaujintas nekilnojamasis turtas jam bus perduotas patikėjimo teise; taip pat panaudos gavėjo pareiga apdrausti nekilnojamąjį turtą ir aptartos kitos panaudos sąlygos ir tvarka;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduodamo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo terminai;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiksmai atnaujinant perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, taip pat kaip susitarimo šalys pasiskirsto funkcijas atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą;
4) kiek tikslinės paskirties, skolintų lėšų susitarimo šalys įdės įgyvendindamos valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo investicinį projektą;
5) valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti reikalingo papildomo finansavimo šaltiniai (jeigu reikalinga);
6) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokamas atlygis už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimą;
7) kaip bus atsiskaitoma su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju už savų ar skolintų lėšų panaudojimą atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytam susitarimui turi pritarti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba. Jeigu valdyba susitarimui nepritaria, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sprendimo dėl pritarimo susitarimui projektą teikti svarstyti Vyriausybei. Vyriausybės sprendimas yra galutinis. 7.
patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, valdytojas po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo savo sprendimu perduoda turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise (jeigu reikalinga). Jeigu valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, šį turtą patikėjimo teise valdo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, iki atnaujinto turto perdavimo valstybės turto valdytojui. Nekilnojamasis turtas, atnaujintas įgyjant naują nekilnojamąjį turtą, yra valstybės nuosavybė. 8. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas, parduoda šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su šiuo turtu parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka jam perduotą parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti arba suteikti panaudos pagrindais. Nuomos ar panaudos sutartyje turi būti nustatyta, kad turto nuomos ar panaudos sutartis pasibaigia šį turtą pardavus. Lėšos, gautos už parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir kartu parduotą jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, naudojamos su turto atnaujinimu susijusioms prievolėms įvykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam atlygiui už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą mokėti ir kitoms faktinėms su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms padengti. 9.
atskaičius šio straipsnio 8 dalyje numatytas išlaidas lieka nepanaudotų lėšų, jos gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tik kitam valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti, prioritetą teikiant valstybės turto valdytojo poreikių tenkinimui. 10. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pritarimu turi teisę skolintis lėšų, kurių reikia valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu, įvykdymui užtikrinti gali atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą įkeisti, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės rūmus, Lietuvos Respublikos Prezidento rezidenciją, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko rezidenciją ir kitą turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. 11. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo prašymu Vyriausybė valstybės vardu jos nustatyta tvarka turi teisę skolintis lėšų, reikalingų valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti. Prireikus Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šiam tikslui turi teisę valstybės vardu skolintis lėšų vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto
centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo 1.
Valstybės nekilnojamasis turtas pagal naudojimo paskirtį skirstomas į šias grupes:
įstaigų ir organizacijų, funkcijoms įgyvendinti administracinei veiklai, kuria užtikrinamas subjektų, kurie naudojasi valstybės nekilnojamuoju turtu, savarankiškas funkcionavimas, veiklos ar funkcijų organizavimas ir vykdymas;
reikmėms ir viešiesiems pramoginiams renginiams;
priežiūros reikmėms, medicinos pagalbos teikimui pagalbai teikti;
laikyti ar sandėliuoti;
(karinės, valstybės saugumo ir gynybos paskirties, įkalinimo įstaigos, policijos, priešgaisrinės tarnybos, pasienio ir kitų specialiųjų tarnybų naudojamas nekilnojamasis turtas, užsienio reikalų, taip pat diplomatinės diplomatinių atstovybių, ir konsulinės įstaigos, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, viešojo transporto paskirties, kitas specialiems tikslams naudojamas nekilnojamasis turtas, įskaitant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą šiame punkte numatytiems tikslams);
punktuose nurodytoms nurodytų grupių nekilnojamojo turto grupėms. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai
Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Specialiosios paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte gali būti perduodamas valdyti centralizuotai tik gavus šio turto valdytojo sutikimą. 3. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro šios veiklos:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio straipsnio 1 dalies 1 6 punkte nurodyto numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą) valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais (panaudos gavėjais) sudarytas turto valdymo ir priežiūros paslaugų nuomos sutartis. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti.
Centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sąlygas ir tipinę panaudos sutarties formą, taip pat administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus nustato Vyriausybė;
nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą Parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, normatyvais;
statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kitos paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais ir įgyvendinant centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus;
(įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą ir rekonstravimą) paslaugų pirkimas centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas.
Centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sąlygas ir tipinę panaudos sutarties formą, taip pat administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus nustato Vyriausybė;
nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą Parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, normatyvais;
statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kitos paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais ir įgyvendinant centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus;
(įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą ir rekonstravimą) paslaugų pirkimas centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas. 5.
nekilnojamasis turtas, įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš šių požymių:
1) yra fiziškai ar funkciškai (technologiškai) nusidėvėjęs;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pripažįstamas avariniu;
3) neatitinka nekilnojamajam turtui teisės aktuose keliamų reikalavimų arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvų;
4) neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių;
5) neatitinka kitų pagrįstų valstybės institucijų ar įstaigų poreikių atliekant valstybines funkcijas. 6. Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas šiais būdais: rekonstruojant, remontuojant, perduodant kitą, poreikius atitinkantį, administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, pritaikant nenaudojamą kitos paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą administracinei paskirčiai, išsinuomojant arba įsigyjant (perkant, statant) administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą. 7. Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau – atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką. 8.
8Atnaujinimo projekte turi būti:
1) įvertinti centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo ir jo finansavimo būdai, atlikta šio turto atnaujinimo kaštų ir naudos analizė, nurodytas pasirinktas turto atnaujinimo būdas (būdai);
2) nustatytas centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo terminas;
3) nurodyti finansavimo šaltiniai, kurie bus naudojami ir užtikrins atnaujinimo projekto įgyvendinimą, prievolių įvykdymą ir kitų faktinių su atnaujinimo projektu susijusių išlaidų padengimą;
4) nurodytas atnaujinimo projektui finansuoti reikalingas parduodamas šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytas turtas ir jo pardavimo terminai;
5) nurodytos kitos, su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusios, sąlygos. 9. Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. 10. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atnaujinimo projektams finansuoti turi teisę:
1) panaudoti lėšas, gaunamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka pardavus valstybės institucijų ar įstaigų naudojamą, tačiau jų poreikių neatitinkantį ir (arba) kitą valstybinėms funkcijoms atlikti nereikalingą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), kuris patikėjimo teise centralizuotai valdyti yra perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimu – skolintis lėšų, kurių reikia atnaujinimo projektui finansuoti;
3) panaudoti įmonės – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo – lėšas;
4) panaudoti iš asignavimų valdytojų gautas valstybės biudžeto lėšas. 11.
turi teisę valstybės vardu Vyriausybės nustatyta tvarka skolintis lėšų, reikalingų atnaujinimo projektams finansuoti. 12. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei. 13. Įgyvendinant atnaujinimo projektus, kuriuose numatyta įsigyti (perkant, statant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sudaryti:
1) viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis;
2) administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo išsimokėtinai sutartis. 14. Naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įgyja valstybės nuosavybėn ir valdo jį patikėjimo teise, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, o šio turto naudotojai – valstybės institucijos ir įstaigos – nuomos teisėmis, sudarydami su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju administracinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos sutartis arba subnuomos sutartis, jeigu atnaujinimo projektas įgyvendinamas išsinuomojant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) valstybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pripažintus nereikalingais pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, Vyriausybės nutarimu perduodant Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, jeigu šis turtas yra pripažintas nereikalingu pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas;“. 11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybei Valstybės nuosavybės teise priklausančio
nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriumi gali būti Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, o savivaldybei savivaldybės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono organizatorius yra savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai savivaldybės sutartis dėl joms nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sudaro su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešame aukcione parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo
turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto (jeigu įstatymų nustatyta tvarka žemė neparduodama), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pradinė kaina žemės sklypo pradinė kaina arba valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto pradinė kaina, jeigu žemė gali būti tik išnuomojama, didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų su žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidų verte. Viešo aukciono sąlygas dėl didesnės negu 3 milijonai 3 000 000 eurų vertės parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, parduodamus atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, ir nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo, išskyrus į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus, tvirtina Privatizavimo komisija.“
3Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Viešame aukcione parduodami į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą arba Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, parduodami atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat nekilnojamasis turtas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukiami. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.“
4Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Įstatymų reikalaujamos formos valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto,
taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pirkimo–pardavimo arba nuomos (jeigu žemė neparduodama) sutartis su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, pirkimo–pardavimo arba valstybinės žemės nuomos sutartis su viešo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.“
5Pakeisti 21 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Jeigu viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) laimėtojas (pirkėjas) savo skolinio įsipareigojimo skoliniam įsipareigojimui įvykdymą įvykdyti skolinasi lėšų iš kredito įstaigos, garantuoja kredito įstaiga, kuri tuo tikslu aukciono organizatorius aukciono laimėtojo (pirkėjo) prašymu skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti gali įkeisti iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia viešo aukciono organizatoriui mokėjimo garantiją, šis turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai už perkamą turtą bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi už perkamą turtą, tai yra sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kaina, netesybos ir kitos prievolės. Viešame aukcione parduotas turtas gali būti įkeistas, jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje paskolos sutartyje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“
6Pakeisti 21 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Lėšos, gautos pardavus:
straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų priskirto valstybinės žemės sklypų sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse (jeigu tokios sudaromos) dėl savivaldybės turto pardavimo nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedami į savivaldybės biudžetą;
išskyrus nurodytąjį šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidas, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą, skirtą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti.“
Lėšos, gautos pardavus:
straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų priskirto valstybinės žemės sklypų sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse (jeigu tokios sudaromos) dėl savivaldybės turto pardavimo nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedami į savivaldybės biudžetą;
išskyrus nurodytąjį šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidas, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą, skirtą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti.“
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės turtas negali būti įkeistas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 18 19 straipsnio 10 12 dalyje nustatytas išimtis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat
savivaldybių tarybos iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo susitarimai įgyvendinami pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybės patvirtintame Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše nustatytais terminais, kurie gali būti pratęsti iki
su turto atnaujinimu susijusias prievoles, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą, taip pat kitas faktines su šių atnaujinimo susitarimų įgyvendinimu susijusias išlaidas, naudojamos centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti. „4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos davėjai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įspėję panaudos gavėjus, nutraukia visas neterminuotas valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartis.“ 5.
Įsigaliojus šiam įstatymui viešosios įstaigos, kurių bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, atstovaujamos atitinkamai valstybės arba savivaldybės institucijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nelaikomos viešojo sektoriaus subjektais, valstybės ir savivaldybių turtu gali naudotis panaudos pagrindais, tačiau valstybės (savivaldybės) panaudos sutartys gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip iki 2024 m. liepos 1 d. laikotarpiui. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo su šio turto naudotojais sudarytos administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos ir turto valdymo ir priežiūros sutartys iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi būti pakeistos į administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis
valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys galioja ir joms taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančios valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos, panaudos ir patikėjimo sutartys privalo būti įregistruotos viešajame registre iki 2021 m. liepos 1 d. Informacija apie iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančias valstybės nekilnojamojo turto nuomos, panaudos, pirkimo – pardavimo ir patikėjimo sutartis paskelbiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančias savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos, panaudos, pirkimo – pardavimo ir patikėjimo sutartis (nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, plotas, sutarties šalys, sutarties sudarymo ir galiojimo data, sutarties kaina, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo IR 18 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymo ir su juo susijusių įstatymų PAKEITIMO ĮSTATYMŲ projektų
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) ir kartu su juo teikiamų Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3, 4, 6, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 128 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 16 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 34 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 13 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr.
VIII-1328 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programą ir jos įgyvendinimo plane nurodytą prioritetinį darbą – sukurti ir įdiegti valstybinio turto efektyvaus centralizuoto valdymo sistemą. Visų Įstatymų projektų pakeitimus galima suskirstyti į tris pagrindines dalis: pirmoji – valstybės nekilnojamojo turto (toliau – VNT) centralizuoto valdymo pokyčiai, antroji – valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinio reguliavimo pokyčiai, trečioji – savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto teisinio reguliavimo tobulinimas. VNT centralizuoto valdymo pokyčių poreikį paskatinusios priežastys Valstybės turto valdymo sritis – tai alternatyvių finansinių išteklių šaltinis: taikant efektyvaus valdymo priemones ir užtikrinus jų vykdymo kontrolę, galima sumažinti išlaidas, skiriamas turto valdymui ar priežiūrai, be to, gauti papildomų pajamų, parduodant, išnuomojant ar kitaip realizuojant nereikalingą ir nenaudojamą valstybės turtą. 2017 metais viešai paskelbta 2016 metų valstybės turto valymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaita atskleidė, kiek ir kokio turto priklauso valstybei. Ataskaitoje VNT skirtas ypatingas dėmesys. Pažymėtina, kad valstybei nuosavybės teise priklauso virš 28 tūkst. nekilnojamojo turto (statiniai, patalpos ar jų dalys) objektų, kurių likutinė vertė yra daugiau nei 3 mlrd. eurų. Šį turtą valdo virš 700 valstybės įstaigų ir įmonių, kurios apie 180 mln. eurų per metus išleidžia turto valdymui ir priežiūrai. Dalį administracinės paskirties nekilnojamojo turto (apie 45 tūkst. kv. m) valstybės institucijos nuomojasi rinkoje, nes nebuvo aprūpintos valstybės turtu. Didelis nekilnojamojo turto decentralizavimo lygis nesudaro galimybių taikyti efektyvaus valdymo priemonių ar užtikrinti jų taikymo kontrolės.
Todėl nuo 2015 metų pradėtas įgyventi centralizuotas VNT valdymas, kuris vykdomas 2 kryptimis: perduodant vienam valdytojui administracinės paskirties VNT (toliau – administracinis VNT) ir valstybės nenaudojamą nekilnojamąjį turtą. Didžiausias dėmesys šiuo metu ir artimiausiu laiku bus skiriamas centralizuotam administracinio VNT valdymui. 2018 m. sausio mėnesio duomenimis, visas administracinio VNT plotas sudarė apie 723 tūkst. kv. m, o jį valdė ar valdo ir naudoja daugiau nei 500 valstybės įstaigų. Centralizavimo praktika parodė, kad be ryžtingų sprendimų pasiekti maksimalių efektyvaus valdymo rezultatų neįmanoma. Nors yra patvirtinti teisės aktai, kurie reglamentuoja VNT perdavimą valdyti centralizuotai, ir Vyriausybės sprendimais jau yra perduota centralizuotai valdyti 46 procentai administracinio ir daugiau kaip 1500 objektų nenaudojamo VNT, valstybės institucijos ir įstaigos nuolat ieško turto turėjimą pateisinančių priežasčių ir galimybių neapibrėžtam laikotarpiui atidėti VNT perdavimą. Todėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2020 metų pabaigos perduoti 100 proc. administracinio VNT valdyti centralizuotai. Tačiau formalus administracinio VNT perdavimas vienam valdytojui nėra galutinis tikslas.
Reikia pereiti prie naujos administracinio VNT centralizuoto valdymo sistemos, kuri būtų paremta sutartiniais nuomos, o ne panaudos ir paslaugų teikimo santykiais, nes pasiekti, kad valstybės įstaigos būtų aprūpintos jų poreikius ir administracinio VNT naudojimo efektyvumo rodiklius atitinkančiu turtu, perskirstyti naudojamą administracinį VNT, kad jis būtų maksimaliai išnaudotas, įvertinti ir kaštų ir naudos analize pagrįsti administracinio VNT kokybei pagerinti ar VNT atnaujinti skiriamas valstybės lėšas, taip pat pasiekti masto ekonomiją, atliekant bendrąją administracinio VNT valdymo ir priežiūros funkciją, galima tik maksimaliai centralizavus VNT, konsolidavus bendrąją šio turto valdymo ir priežiūros funkciją ir užtikrinus visų centralizuoto valdymo veiklų tinkamą finansavimą. Planuojama, kad iki 2020 metų, kol bus pasiektas maksimalus centralizavimo lygis, šio turto valdymo išlaidos sumažės ne mažiau kaip 10 procentų. Valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinio reguliavimo pokyčių poreikį paskatinusios priežastys Pakeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Turto valdymo įstatymas) ir kituose įstatymuose nustatytą valstybės turto panaudos teisinį reguliavimą yra dar viena Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonė. Turto valdymo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinis reguliavimas. Šiame straipsnyje išvardyti panaudos subjektai, kuriems valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduotas neatlygintinai naudotis panaudos sutarties pagrindu.
Mažesnioji panaudos subjektų dalis yra viešojo sektoriaus subjektai (biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybės), likusi dalis – neviešojo sektoriaus subjektai: juridiniai asmenys, turintys socialinės įmonės statusą, viešosios įstaigos – mokyklos ir muziejai, kuriuose valstybė ar savivaldybės nėra dalininkės, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, profesinių sąjungų susivienijimai, politinės partijos, taip pat kiti subjektai, jeigu panaudos teisė jiems numatyta kituose įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. Tačiau panaudos teisė, kaip turto valdymo priemonė, sudaro prielaidas manyti, kad valstybinis turtas vis dar yra nemokamas, niekam nekainuoja, nors nemokamas naudojimasis šio turto savininko ar valdytojo sąnaudoms ar veiklos rezultatams turi tiesioginę neigiamą įtaką. Panaudos subjektų – biudžetinių įstaigų turto panaudos galimybės sudaro sąlygas racionaliau valdyti VNT nedidinant valstybės turto valdytojų skaičiaus (pvz., viename pastate, kurį patikėjimo teise valdo viena valstybės įstaiga, gali būti įsikūrusios kelios biudžetinės įstaigos, kurios patalpomis naudojasi panaudos pagrindais). Viešosios įstaigos, tokios kaip sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo, teikia viešąsias paslaugas ir valstybė turi užtikrinti jų veiklos finansavimą ar materialinį aprūpinimą. Tačiau yra ir tokių viešųjų įstaigų, kurioms valstybės ar savivaldybės į dalininko kapitalą investuotas 1 euras (ar litas) suteikė galimybes tapti panaudos gavėjomis, nors viešųjų įstaigų veiklos nauda visuomenei (bendriems visuomenės poreikiams) kelia pagrįstų abejonių, o gaunamos veiklos pajamos yra tokios, kad valstybei už naudojimąsi jos turtu gali būti atlyginama.
Neviešojo sektoriaus subjektams valstybė ar savivaldybės panaudos pagrindais gali perduoti tik valstybės ar savivaldybių funkcijoms ar viešosioms paslaugoms teikti nenaudojamą turtą, o tai reiškia, kad jį galėtų išnuomoti, parduoti ir gauti papildomų pajamų, kurios reikalingos viešosioms funkcijoms finansuoti. Valstybės ar savivaldybių turto perdavimą panaudos pagrindais galima laikyti nefinansine pagalba neviešojo sektoriaus subjektams. Svarbu pažymėti, kad daugeliu atvejų panauda gerokai mažina jos gavėjų veiklos sąnaudas. Vertinant poveikį konkurencijai ir valstybės pagalbą, panauda šalia visuomenei naudingos veiklos ir ūkine veikla užsiimantiems subjektams (arba tik ūkine veikla užsiimantiems subjektams) suteikia privilegijas arba diskriminuoja (gali diskriminuoti) atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje veikiantiems subjektams. Vyriausybės siekiams pakeisti turto panaudos reguliavimą pritarė Konkurencijos taryba, Valstybės kontrolė, kuri 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ Nr. VA-2018-P-60-8-1 (toliau – Audito ataskaita) rekomendavo Vyriausybei maksimaliai apriboti VNT panaudos galimybes ir ateityje apskritai atsisakyti turto panaudos. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto teisinio reguliavimo tobulinimo poreikį paskatinusios priežastys Tobulinti savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo paskatino Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) keliose antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktos rekomendacijos.
Valstybės kontrolės rekomendacijos sietinos su VNT perdavimu savivaldybių nuosavybėn jų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti. Audito ataskaitoje Valstybės kontrolė pažymėjo, kad 25 procentai valstybės perduoto turto, kurį savivaldybės nurodė ketinančios panaudoti savo savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, nėra naudojama tam tikslui, dėl kurio valstybės turtas buvo perduotas, ir, įtraukus į savivaldybių nekilnojamojo turto pardavimo sąrašus, turtas parduodamas aukcione. Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei teisės aktuose maksimaliai apriboti VNT perdavimą savivaldybių nuosavybėn ir sudaryti sąlygas tikslingam jo panaudojimui. STT keliose antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktos rekomendacijos sietinos su savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto teisinio reguliavimo tobulinimu ir siekiu, kad savivaldybių turtas būtų valdomas Turto valdymo įstatyme aiškiai apibrėžiant pagrindines savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas, savivaldybės institucijų įgaliojimus priimant sprendimus dėl turto valdymo. Rekomendacijos apima savivaldybių turto panaudos, nuomos, patikėjimo teisės teisinį reguliavimą. Teikiamame Turto valdymo įstatymo projekte siūloma nustatyti aiškesnį savivaldybių turto valdymo teisinį reguliavimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytą savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principą ir Konstitucijos 128 straipsnio nuostatas, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Finansų ministerija.
Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką nustato Vyriausybė. Įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) siūlomus pakeitimus, papildomai reikia nustatyti atsiskaitymo su kreditoriais ir antstoliais tvarką. Turto valdymo įstatymo 6 straipsnis nustato savivaldybių turto įgijimo būdus, vienas iš jų – valstybės turto perdavimas savivaldybių nuosavybėn savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Pagal Turto valdymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą VNT gali būti perduotas savivaldybių nuosavybėn tik tuo atveju, kai VNT yra pripažintas nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka kur jį pritaikyti. Kad turtas būtų naudojamas tiems tikslams, dėl kurių buvo perduotas, pripažinimas nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti nėra pakankama priemonė tai užtikrinti. Turto valdymo įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybės įmonės joms patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.
Iš to galima daryti išvadą, kad kiekvienas tarybos sprendimas dėl turto perdavimo patikėjimo teise gali nustatyti atskirą perduodamo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Šiame straipsnyje patikėjimo teisės subjektams – savivaldybės įstaigoms, įmonėms nėra nustatyta jokių apribojimų valdant patikėjimo teise perduotą turtą. Turto disponavimo apribojimai, nurodyti Turto valdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, taikytini tik juridiniams asmenims, kurie vykdo savivaldybės funkcijas ir perduotą turtą valdo patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Turto valdymo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinis reguliavimas:
1) 1 dalyje – panaudos subjektai, kurie gali būti ir viešojo, ir neviešojo sektoriaus subjektai, įskaitant kituose įstatymuose įvardytus panaudos subjektus, kuriais gali būti fiziniai ir privatūs juridiniai asmenys;
2) 2 ir 3 dalyse – sąlygos, jog asociacijos bei labdaros ir paramos fondai turi galimybę gauti valstybės ar savivaldybių turtą tik tuo atveju, jeigu vykdo veiklą socialinėje arba nacionalinio saugumo srityse, taip pat nustatomi panaudos kriterijai, vienas kurių – neturėti toje pačioje savivaldybėje nuosavybės ar panaudos pagrindais valdomo ir naudojamo turto (šis apribojimas taikomas ir politinėms partijoms, profesinių sąjungų susivienijimams);
3) 8 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims, kurie vykdo įstatymų pavestas funkcijas ir kurių turimo nekilnojamojo turto nepakanka, netaikytini 14 straipsnio 3 dalies panaudos kriterijai.
Taigi, panaudos subjektui – juridiniam asmeniui, kuris turi nuosavybės teise valdomo ar perduoto panauda valstybės ar savivaldybės turto, tačiau jo nepakanka ar jis yra netinkamas veiklai, pagal 14 straipsnio 8 dalį nereikia pateikti jokių dokumentų, kuriais įrodomi šio subjekto veiklos rezultatai ir veiklos nauda visuomenei ar jos daliai, nereikia pagrįsti, kad turto paskirtis atitinka jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą;
4) 4 dalyje – sprendimų dėl valstybės ar savivaldybių turto perdavimo panaudos pagrindais priėmimas, sprendimų turinys ir reikalavimai sudarant panaudos sutartis. Sprendimus dėl valstybės turto panaudos gali priimti Vyriausybė arba jos įgalioti valstybės turto valdytojai. Tai sumažina administracinę naštą Vyriausybei, nes ilgalaikis, trumpalaikis ir nematerialusis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka perduodamas panaudos subjektams (dažniausiai – viešojo sektoriaus subjektams) turto valdytojo sprendimu.
Sprendimus dėl savivaldybių turto panaudos gali priimti savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija, kuria pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį laikytina pati savivaldybės taryba ir administracijos direktorius. Savivaldybių turto valdytojams įstatymas nesuteikia įgaliojimų priimti sprendimus dėl turto perdavimo panaudos pagrindais. Galimybės panaudos pagrindais perduoti valstybės ir savivaldybių turtą numatytos ir šiuose įstatymuose išvardytiems subjektams:
Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privačiam juridiniam asmeniui – laisvosios ekonominės zonos bendrovei, valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, gali būti perduoti panaudos pagrindais, išnuomoti arba parduoti įstatymų nustatyta tvarka. Esant galimybei perduoti privačiam juridiniam asmeniui – laisvosios ekonominės zonos bendrovei panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės turtą, nenurodant, kokiais kriterijais vadovaujantis gali būti suteikiama panauda, sudaro bendrovei sąlygas nesinaudoti atlygintino naudojimo (nuoma, pardavimas) būdais. Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra kaupiamas ir tvarkomas atsargas gali laikyti naftos produktų terminaluose, kuriuos (ar dalį jų) agentūra valdo patikėjimo teise ar panaudos pagrindais arba nuomojasi, nors pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą valstybės įmonės joms perduotą valstybės turtą gali valdyti tik patikėjimo teise.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Odontologų rūmai turi teisę gauti valstybės turtą panaudos sutarties pagrindu. Duomenų, kad šia teise Odontologų rūmai būtų pasinaudoję, nėra. Lietuvos Respublikos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir jų asociacija gali naudotis valstybės ir savivaldybių turtu panaudos sutarties pagrindu. Ūkinę veiklą (prekyba, pramonė, amatai) vykdantiems subjektams – rūmų ir jų asociacijos nariams įstatymas suteikia pranašumą ir galimybes gauti naudą jos nariams, kurie paprastai turėtų padengti savo asocijuoto junginio išlaikymo kaštus. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė savivaldybėms sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Šioms viešosioms įstaigoms pagal 16 straipsnio 3 dalį gali būti perduotos panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybių negyvenamosios patalpos ar kitas turtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2016 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2007–2016 metų laikotarpiu galimybe sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl pirminės teisinės pagalbos nepasinaudojo nė viena savivaldybė, taigi panaudos teisiniu reguliavimu nepasinaudojo nė viena viešoji įstaiga.
Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka panaudos pagrindais gali suteikti patalpas ar kitą turtą, reikalingą etninės kultūros veiklai vykdyti. Nuoroda į įstatymų nustatytą tvarką suponuoja, kad perduodant valstybės ar savivaldybės patalpas etninės kultūros veiklai vykdyti turėtų būti taikomas Turto valdymo įstatymas, pagal kurį panaudos subjektu gali būti tik įstatymo 14 straipsnyje nurodyti subjektai (viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir kt.). Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad socialinių paslaugų įstaigoms, jeigu reikia, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, nustatyta tvarka gali būti panaudos pagrindais perduotos savivaldybei priklausančios patalpos. Nuoroda į Turto valdymo įstatymą sudaro pagrindą teigti, kad socialinių paslaugų įstaiga turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus panaudos subjektams ir jų teisinei formai. Iš to darytina išvada, kad privatiems juridiniams asmenims, kuriais gali būti socialinių paslaugų įstaigos, panaudos galimybių nenustato nei Turto valdymo įstatymas, nei Socialinių įstaigų įstatymas. Kadangi valstybės ar savivaldybės įsteigtoms viešosioms įstaigoms ar biudžetinėms įstaigoms – socialinių paslaugų įstaigoms panaudos galimybės nustatytos Turto valdymo įstatyme, Socialinių paslaugų įstatymo nuostatos yra perteklinės.
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams valstybei nuosavybės teise priklausančių žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamų sistemų įranga ir kitos priemonės gali būti perduotos panaudos pagrindais, jeigu ūkio subjektams tokia įranga ir kitos priemonės reikalingos funkcijoms, susijusioms su žuvininkystės kontrole, atlikti. Tokiu atveju panaudos sutartys sudaromos laikotarpiui, iki subjektas vykdys žuvininkystės veiklą arba kol sutartis bus nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka. Žuvininkystės tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų įsigyja elektroninių žuvininkystės duomenų perdavimo įrangos komplektus. Šią įrangą, skirtą Lietuvos žvejybos laivams nuo 12 m ilgio, tarnyba perduoda neatlygintinai naudotis privatiems ūkio subjektams, turintiems laivus, ilgesnius nei 12 m, ir teisę verstis versline žvejyba Baltijos ir tolimųjų jūrų vandenyse. Turto valdymo įstatymo 15 straipsnyje nustatytas valstybės ir savivaldybių ilgalaikio turto nuomos reguliavimas. Šis straipsnis detaliai reglamentuoja valstybės ilgalaikio turto nuomos sąlygas, tvarką, taip pat įgaliojimus valstybės turto valdytojams. Tačiau savivaldybių ilgalaikio turto nuomos sąlygos ir tvarka šiame straipsnyje nėra reglamentuotos – 15 straipsnio 8 dalyje savivaldybių taryboms suteikti įgaliojimai nustatyti savivaldybių ilgalaikio turto nuomos sąlygas. STT išvadose pažymima, kad savivaldybių turto nuomos reguliavimas nėra pakankamas. Turto valdymo įstatymo 18, 19 ir
Turto banko – funkcijomis.
Vadovaudamasis Turto valdymo įstatymo 18 straipsniu VĮ Turto bankas vykdė ir vykdo VNT atnaujinimą, t. y. organizuoja ir koordinuoja VNT atnaujinimą (statant, perkant, rekonstruojant), finansuodamas jį parduoto nekilnojamojo turto pajamomis. Galiojantis VNT atnaujinimas pagrįstas žinybiškumo principu, todėl sklandžiai įgyvendinti tie atnaujinimo projektai, kurių iniciatoriai – valstybės turto valdytojai – turėjo pakankamai nenaudojamo (parduotino) nekilnojamojo turto atnaujinimui finansuoti. Atsižvelgus į tai, 2014 m. spalio 14 d. įsigaliojusio Turto valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo baigiamosiose nuostatose buvo nustatyta, kad nauji projektai į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą nebus įtraukiami, kad galima būtų pabaigti pradėtus atnaujinimo projektus. Be Turto valdymo įstatymo 18 straipsnyje nustatytos VNT atnaujinimo funkcijos, VĮ Turto bankas vykdo 19 straipsnyje nustatytas centralizuoto valdymo veiklas, iš kurių pagrindinė – administracinio VNT centralizuotas valdymas, su valstybės institucijomis ir įstaigomis sudarant panaudos ir turto valdymo ir priežiūros sutartis. Įvertinus Vyriausybės siekius iki 2020 metų centralizuoti viso administracinio VNT valdymą, reikia praplėsti Turto banko centralizuotą valdymą sudarančias veiklas ir sukurti sistemą, kuri užtikrintų visų veiklų ir efektyvaus valdymo priemonių taikymą bei jų finansavimą. Turto valdymo įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimą viešuose aukcionuose.
Pagal šiame straipsnyje nustatytas viešų aukcionų sąlygas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kaip valstybės turto aukcionų organizatorius, parduoda VNT, įskaitant įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą bešeimininkį, valstybės paveldėtą, į pajamas perimtą, konfiskuotą ir kitą valstybės perimtiną nekilnojamąjį turtą (toliau – bešeimininkis nekilnojamasis turtas). Pagal Turto valdymo įstatymo
kitas VNT, įtraukiamas į Vyriausybės patvirtintą parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka tikslinamas ir keičiamas 2 kartus per metus. Tačiau valstybė paveldi įvairų turtą: su skolomis, kurios buvo susikaupusios iki paveldėjimo, areštuotą turtą. Perėmus tokį turtą valstybės nuosavybėn, jo realizavimo laikotarpis yra reikšmingas, nes bešeimininkis nekilnojamasis turtas (dažniausiai – gyvenamosios paskirties) generuoja nuolatines sąnaudas. Galimybės netraukti jo į Vyriausybės patvirtintą parduodamo VNT sąrašą leistų operatyviau realizuoti tokio pobūdžio turtą ir sumažinti jo administravimo kaštus. Įgyvendindama Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės).
Pagal šiuo metu galiojančią Taisyklių redakciją Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) organizuoja valstybei perduoto turto (kilnojamojo ir kito ilgalaikio materialiojo turto) realizavimą, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus) ir žemės sklypus be statinių, kuriuos administruoja ir realizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (tolau – NŽT). Areštuotą valstybės paveldėtą turtą, dėl kurio pradėtos valstybės paveldėto turto realizavimo procedūros, turi realizuoti antstoliai, nes CPK 691 straipsnio 2 dalis tokios teisės centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir NŽT (priešingai nei VMI) nenumato. Tačiau antstoliai realizuoti areštuoto valstybės perimto turto negali, nes pagal CPK nustatytą tvarką neleidžiama vykdyti išieškojimo iš valstybei priklausančio turto. Tokį ribojimą patvirtina CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią išieškojimas, vykdomas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias lėšas. Paveldimą areštuotą nekilnojamąjį turtą CPK nustatyta tvarka galėtų realizuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuriam Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 21 straipsnio 2 dalyje suteikti įgaliojimai aukcionuose parduoti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus ir NŽT pagal žemės santykius reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.
3K-3-434-695/2016 išaiškino, kad tais atvejais, kai vykdant išieškojimą iš įkeisto turto mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, įkeistą turtą turi realizuoti antstolis, o visais kitais atvejais valstybės paveldėtas turtas turi būti realizuojamas ne CPK, o Taisyklių nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslinga CPK 668 straipsnio 2 dalį papildyti nuostatomis, kad draudimas išieškoti iš valstybei priklausančio turto netaikomas, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto daikto ir mirusio skolininko turtą paveldi valstybė. CPK pakeitimo projektu išplėtus subjektų, turinčių teisę realizuoti areštuotą turtą, ratą, kartu turi būti išspręsta, kokius veiksmus turi atlikti antstolis, kai skolininko turtą paveldi valstybė. Turto valdymo įstatymo 21 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas tik su jam priskirtu žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai įstatymais yra apribotas valstybinės žemės perdavimas privačion nuosavybėn. Jeigu valstybinė žemė negali būti parduodama, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas sudaro su aukciono laimėtoju valstybinės žemės, priskirtos tiek valstybės, tiek savivaldybių nekilnojamajam turtui, nuomos sutartį ir tokiu būdu tampa valstybinės žemės nuomos sandorių administratoriumi, į kurį naujasis nekilnojamojo turto savininkas gali kreiptis dėl žemės nuomos termino pratęsimo, kadastro duomenų tikslinimo, sutikimo įkeisti žemės nuomos teises, sutikimo perleisti statinius, esančius išnuomotame žemės sklype, sąlygų parengti teritorijų planavimo dokumentus, žemės paskirties pakeitimo, statybų leidimo ir pan. Iš esmės neturėdamas specialios kompetencijos žemės valdymo srityje centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi vykdyti (dubliuoti) NŽT funkcijas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgus į Valstybės kontrolės Audito ataskaitos rekomendacijas dėl VNT perdavimo savivaldybių nuosavybėn, Turto valdymo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad VNT savivaldybių nuosavybėn perduodamas savivaldybės tarybos sutikimu, Vyriausybės nutarimu, įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kartu keičiamas Turto valdymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame siūloma nustatyti, kad perduodant VNT savivaldybių nuosavybėn, be privalomos Turto valdymo įstatymo nuostatos, kad toks turtas turi būti pripažintas nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, Vyriausybė savivaldybės prašymui pagrįsti nustatys papildomus reikalavimus, kurie užtikrintų, jog valstybės turtas būtų panaudotas tai savivaldybės funkcijai, dėl kurios yra perduodamas, atlikti. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į STT rekomendacijas dėl savivaldybių turto patikėjimo teisės reguliavimo, Turto valdymo įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymo 12 straipsnis papildomas nuostatomis, kad savivaldybių turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato savivaldybės taryba. Savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektams (savivaldybių įstaigoms, institucijos, įmonėms) suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl savivaldybių turto perdavimo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perdavimu kitų subjektų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu įstatymai (pvz., Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas) nenustato ko kita. Be to, 12 straipsnio 3 dalyje papildomai siūloma nustatyti, kad sprendime dėl savivaldybės turto perdavimo kitiems subjektams turi būti nurodytas patikėjimo sutarties galiojimo terminas, kiti, nei įstatyme išvardyti, turto valdymo ir disponavimo juo apribojimai.
Siekiant vienodų teisinių santykių dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, atitinkamai keičiama Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis. Atsižvelgus į Vyriausybės programos, Valstybės kontrolės, Konkurencijos tarybos ir STT išvadas ir siūlymus dėl valstybinio turto panaudos teisinio reguliavimo, Turto valdymo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijos ir bendruomenėms) gerokai sumažinti panaudos subjektų skaičių, atsisakant panaudos šioje dalyje nurodytiems neviešojo sektoriaus subjektams, paliekant šiuo metu esančias galimybes asociacijoms ir labdaros paramos fondams, vienijantiems socialinę atskirtį patiriančias visuomenės grupes ir vykdantiems veiklas socialinėje srityje. Keičiamo 14 straipsnio 2 dalyje nustatomos asociacijų ir labdaros ir paramos fondų veiklos, priskirtinos socialinei sričiai, kartu panaikinamas šiuo metu taikomas apribojimas neturėti toje pačioje savivaldybėje nuosavybės teise ar panaudos pagrindais perduoto turto, kad socialinėmis paslaugomis galėtų naudotis visos savivaldybių teritorijoje esančios socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupės. Atsisakoma galiojančio Turto valdymo įstatymo 14 straipsnyje nustatytos valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srities, kurioje veiklą, sietiną su valstybės nacionalinio saugumo stiprinimu, kaip jis apibrėžtas įstatymu, vykdo viena asociacija – Šaulių sąjunga.
Šiai sąjungai pagal specialųjį Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą valstybės turtas (uniformos, ginkluotė, VNT) gali būti perduotas patikėjimo teise arba panaudos pagrindais. Kartu su Turto valdymo įstatymo
panaudos šiuose įstatymuose: Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų, Odontologų rūmų, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Socialinių paslaugų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Žuvininkystės, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų. Visiems panaudos davėjams ir panaudos subjektams, atsižvelgus į Konkurencijos tarybos rekomendacijas, keičiamo Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatomas privalomas panaudos subjekto veiklos ir turto panaudos vertinimas dėl poveikio konkurencijai ir atitikties valstybės pagalbos reikalavimams. Tai reiškia, kad sprendimus inicijuojantys subjektai (turto valdytojai) Vyriausybės nustatyta tvarka turės įvertinti panaudos gavėjų veiklos pobūdį ir, nustatę, kad panaudos gavėjas (išskyrus biudžetines įstaigas) gali vykdyti ar vykdo ūkinę veiklą, atlikti veiksmus, kaip nustatyta Vyriausybės. Siūloma pripažinti netekusiomis galios Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, kurios gerokai praplečia panaudos subjektų (tarp jų gali būti ir privatūs juridiniai asmenys) skaičių ir sudaro galimybes gauti valstybės ar savivaldybės turtą panauda bet kokioms įstatymų pavestoms funkcijoms vykdyti. Be to, Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies nuostatos, kurios įpareigoja panaudos subjektą teikti jam perduoto turto naudojimo ataskaitą, nesukuria jokios pridėtinės vertės.
Turto valdytojai kasmet turi atlikti viso valdomo turto inventorizaciją, be to, privalo kontroliuoti, kaip panaudos gavėjas vykdo panaudos sutarties įsipareigojimus, nes panaudos davėjas turi teisę (prievolę) vienašališki nutraukti panaudos sutartį su tuo panaudos gavėju, kuris nevykdo bet kokio pobūdžio įsipareigojimų pagal panaudos sutartį. Taigi panaudos gavėjo ataskaitoje nurodyti (arba nutylėti) faktai turėtų būti patikrinti, nepriklausomai nuo to, ar ataskaita pateikta. Atsižvelgus į tai, kad reikšmingai apribojamos panaudos galimybės, Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo panaudos gavėjui po sprendimo dėl turto panaudos pateikti rašytinį pasižadėjimą savo lėšomis atlikti einamąjį arba kapitalinį remontus, apdrausti perduodamą turtą. Jeigu reikalingos papildomos, nei Civiliniame kodekse nustatytos, panaudos sąlygos, jos pagal 14 straipsnio 4 dalį turės būti nustatytos sprendime dėl turto panaudos ir sudaromoje panaudos sutartyje. Atsižvelgus į STT pateiktus pasiūlymus dėl savivaldybių ilgalaikio turto nuomos teisinio reguliavimo tobulinimo, Turto valdymo įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių turtas gali būti išnuomotas viešo nuomos konkurso tvarka, išskyrus 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus nuomos ne konkurso būdu atvejus. Savivaldybių taryboms suteikiama teisė nustatyti papildomus nuomos be konkurso atvejus, taip pat savivaldybių ilgalaikio turto viešo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu tvarkas pagal 15 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus tvarkos turiniui.
Turto valdymo įstatymo 15 straipsnį siūloma papildyti nauja nuostata, kad valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų vieši nuomos konkursai gali būti organizuojami informacinių technologijų priemonėmis (e. konkursai). Valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto elektroninių konkursų organizavimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Elektroniniai konkursai leistų sumažinti konkurso organizavimo sąnaudas, užtikrintų skaidresnį jų vykdymą, o naudojantis valstybės informacine sistema valstybės ar savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos konkurso dalyviai galėtų vienoje vietoje rasti informaciją apie visus valstybės ar savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos konkursus. Turto valdymo įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pripažinti negaliojančiu įstatymo 18 straipsnį, kuris nustatė VNT atnaujinimą. Šis atnaujinimo institutas keičiamas, Turto valdymo įstatymo
atnaujinimą. Kad būtų sklandžiai įgyvendintas administracinio VNT atnaujinimo modelis, kuris sudarys sąlygas optimizuoti administracinio VNT apimtis, baigiamosiose Turto valdymo įstatymo projekto nuostatose, įvertinus vykdomų atnaujinimo projektų įgyvendinimo eigą, siūloma nustatyti, kad atnaujinimo projektai turi būti pabaigti iki 2022 metų, sudarant galimybes likusias lėšas vėl naudoti naujiems administracinio VNT atnaujinimo projektams finansuoti. Vienas pagrindinių Turto valdymo įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio pakeitimų yra susijęs su keičiama centralizuoto valdymo sistema, atsisakant šiuo metu galiojančio ir nepasiteisinusio panaudos ir atlygintinos turto valdymo ir priežiūros paslaugos modelio.
Atlygintinas naudojimasis kitam subjektui (centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui) priklausančiu turtu yra nuomos santykių pagrindas. Panauda šiuo atveju sudarė sąlygas valstybės įstaigoms manyti, kad valstybės turtas, kaip ir anksčiau, joms suteikiamas neatlygintinai, nesudarant sąlygų pačioms pasirinkti turto valdymo ir priežiūros paslaugų teikėjo. Keičiamo Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio (4 dalies 1 punktas) pokyčio esmė – ne paslaugų teikėjas, o VNT valdytojas, kuriam įstatymu būtų suteikti įgaliojimai ne tik tinkamai valdyti ir prižiūrėti VNT, bet ir imtis kitų efektyvaus VNT valdymo priemonių, kad valstybė turėtų tik tiek VNT, kiek jo reikia valstybinėms funkcijoms vykdyti. Nauji centralizuoto valdymo principai nustatomi ir kartu teikiamame Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo projekte, kuriame, be kita ko, atsisakoma perteklinių valstybės įmonės valdymo nuostatų, reglamentuotų Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme. Kito reikšmingo Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo esmė – įtvirtinti centralizuotai valdyti perduoto administracinio VNT atnaujinimą (įskaitant VNT, kuris naudojamas administracinei paskirčiai, taip pat administracinį VNT, naudojamą įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems tikslams). Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, būdamas jam perduoto administracinio VNT valdytoju, turės aprūpinti šio turto naudotojas – valstybės įstaigas (įskaitant Vyriausybę) – jų funkcijoms reikalingu ir poreikius atitinkančiu turtu. Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatomi atnaujintino administracinio VNT požymiai.
Keičiamo Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad administracinis VNT atnaujinamas rekonstruojant, remontuojant esamą administracinį VNT, taip pat perduodant kitą centralizuotai valdomą administracinį VNT, pritaikant nenaudojamą arba kitos paskirties VNT administracinei paskirčiai arba įsigyjant (perkant, statant arba įsigyjant nuomos teisėmis) naują administracinį VNT. Pagal keičiamo 19 straipsnio 8 dalį administracinio VNT atnaujinimo poreikius vertins ir administracinio VNT atnaujinimo projektus, kurių privalomi turinio reikalavimai išdėstyti Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje, įgyvendins šio turto centralizuotas valdytojas – VĮ Turto bankas – Vyriausybės nustatyta tvarka. Atnaujinimo projektus tvirtins įmonės valdyba. Įvertinus viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo tikslingumo kriterijus ir šiuo metu galiojančio valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo (statant, rekonstruojant) projektų vertes, siūloma nustatyti, kad 10 mln. eurų vertę viršijančius atnaujinimo projektus tvirtins Vyriausybė. Galės būti tvirtinami tik tie atnaujinimo projektai, kurie turės nedeficitinį biudžetą ir finansavimą, aiškiai nustatytus finansavimo šaltinius, pardavimo strategiją ir parduodamo turto apimtis, įvertintas atnaujinimo projekto rizikas. Keičiamo Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje nustatomi administracinio turto atnaujinimo projektų finansavimo šaltiniai: centralizuotai valdyti perduoto valstybės įstaigų poreikių neatitinkančio ir kito nereikalingo VNT pardavimo pajamos, VĮ Turto banko lėšos ir įmonės skolintos lėšos, taip pat valstybės biudžeto lėšos (jeigu tokių prireiktų).
Įgyvendindamas naujo administracinio VNT įsigijimo projektus, VĮ Turto bankas turės teisę šiuos projektus įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu arba sudaryti administracinio VNT pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, taip pat įsigyti administracinį nekilnojamąjį turtą nuomos teisėmis. Kadangi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė, kuriai Turto valdymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme suteikta teisė įkeisti jų patikėjimo teise valdomą ilgalaikį turtą, keičiamo Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje aiškiai nustatoma, kokiu tikslu – prievolėms įgyvendinant atnaujinimo projektus – prireikus gali būti įkeistas centralizuotai valdomas VNT, taip pat nustatomos įkeitimui taikomos išimtys. Pagal Turto valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įsigytas administracinis nekilnojamasis turtas (išskyrus įsigytą nuomos teisėmis) nuosavybės teise priklausys valstybei, o valstybės institucijos juo naudosis nuomos teisėmis arba subnuomos teisėmis, jeigu administracinis nekilnojamasis turtas bus įsigytas nuomos teisėmis. Apsirūpinimas tinkamu funkcijoms vykdyti administraciniu turtu aktualus ir teismams. Pagal Teismų įstatymo 128 straipsnio 5 dalį teismai ir Nacionalinė teismų administracija jų naudojamus pastatus ir kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise, atskirais atvejais gali nuomotis (Teismų įstatymo 128 straipsnio 6 dalis).
Tačiau toks teisinis reguliavimas ir nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų trūkumas apriboja galimybę aprūpinti teismus jų funkcijoms atlikti reikalingomis patalpomis ir įsigyti jas kitais būdais, nei finansuojant iš teismams ir Nacionalinei teismų administracijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl kartu su Turto valdymo įstatymu siūloma pakeisti Teismų įstatymą ir jame nustatyti galimybę atskirais atvejais teismų funkcijoms atlikti reikalingą administracinį VNT įsigyti centralizuotą VNT valdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius naują teisinį reguliavimą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas galėtų aprūpinti teismus jų funkcijoms atlikti reikalingais pastatais ar patalpomis pagal Turto valdymo įstatymo projekto 19 straipsnį įgyvendindamas atnaujinimo projektus. Turto valdymo įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamas įstatymo 21 straipsnis, kuris nustato valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešuose aukcionuose. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas gali būti tik išnuomojamas (neparduodamas), aukcione būtų parduodamas tik nekilnojamasis turtas, be žemės sklypo. Naujasis nekilnojamojo turto savininkas, valstybinės žemės sklypo sandorius sudarytų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka (turėtų suformuoti žemės sklypą, sudaryti žemės nuomos sutartį, registruoti juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre). Taip pat atsisakoma nuostatų dėl savivaldybių ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sudaromų aukciono organizavimo sutarčių, nes praktikoje šio reguliavimo galimybėmis nebuvo pasinaudota.
Su Turto valdymo įstatymo projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatomis susiję kartu teikiami CPK ir Žemės įstatymo pakeitimai. Žemės įstatymo pakeitimo projekte siūloma pakeisti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatant, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra patikėtinis valstybinės žemės sklypų, priskirtų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam VNT, arba valstybinės žemės sklypų (jeigu jie gali būti parduodami), priskirtų įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Taip pat siūloma pakeisti galiojančio Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, reglamentuojant, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas išnuomoja tik tuos valstybinės žemės sklypus, kurie yra priskirti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam VNT, o žemės sklypų, priskirtų valstybės ar savivaldybių nekilnojamajam turtui, kurie įstatymų nustatyta tvarka neparduodami (neprivatizuojami), patikėjimo teisės subjektu būtų NŽT. Be to, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje nėra taikomos Žemės įstatymo
nuostatos, susijusios su valstybinės žemės reikalingumu įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, Žemės įstatymo pakeitimo projekte minėtų nuostatų siūloma atsisakyti.
Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, atsižvelgus į Turto valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimus, susijusius su panaudos subjektais, siūloma atitinkamai tikslinti Žemės įstatymo 8 straipsnį, nustatantį valstybinės žemės panaudos teisinį reguliavimą viešosioms įstaigoms – mokykloms. CPK 626, 628, 629,
areštuotas turtas gali būti perduodamas realizuoti ne tik VMI, bet ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar NŽT. Kadangi tais atvejais, kai skolininkė yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, pagal naują teisinį reguliavimą kreditorių reikalavimai bus tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka (o ne CPK nustatyta tvarka) realizavus paveldėtą turtą. Naujas teisinis reguliavimas įtvirtintų teisinį aiškumą vykdant išieškojimus iš specifinio subjekto – valstybės kaip skolininkės, kurio atsiradimas vykdymo procese lemia kitokią nei įprastai tokio turto realizavimo tvarką. Atsižvelgus į CPK pakeitimus siūloma tikslinti Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Vyriausybė nustatytų atsiskaitymo su kreditoriais ir antstoliais tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 15 d. posėdyje pritarė pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kurio keičiamame 692 straipsnyje atsisakoma nuostatų, kokiam konkrečiam subjektui turi būti perduodamas realizuoti konfiskuotas turtas, ir įtvirtinama bendro pobūdžio nuostata, kad konfiskuotą turtą realizuoti antstolis perduoda CPK, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, atitinkamai siūloma tikslinti CPK 691 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas CPK, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. CPK pakeitimo projektu išplėtus subjektų, turinčių teisę realizuoti areštuotą turtą, ratą kartu turi būti išspręsta, kokius veiksmus turi atlikti antstolis, kai skolininko turtą paveldi valstybė. Atsižvelgiant į tai, CPK pakeitimo projektu siūloma detalizuoti išieškojimo iš valstybės paveldėto turto tvarką:
dalimi, nustatančia antstolio pareigą panaikinti turto areštą, jeigu mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto;
nauja dalimi, numatančia, kad vykdomoji byla, kurioje mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdoma, kol valstybės institucija Vyriausybės nustatyta tvarka realizuos valstybės paveldėtą skolininko turtą ir apmokės antstoliui vykdymo išlaidas, apskaičiuotas iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė; 3.
CPK 629 straipsnio 1 dalį papildyti nauju punktu, numatančiu, kad vykdomoji byla nutraukiama, kai valstybės institucija atlieka CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus;
papildyti nuostata, kad draudimas išieškoti iš valstybei priklausančio turto netaikomas, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto daikto ir mirusio skolininko turtą paveldi valstybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant išvengti nereikalingo CPK keitimo tuo atveju, jeigu kituose teisės aktuose būtų nustatytas kitoks, nei šiuo metu, valstybės turtą administruojančių institucijų sąrašas, CPK pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti bendrinį valstybės institucijos apibūdinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimti įstatymai prisidės prie efektyvaus VNT valdymo sistemos sukūrimo ir jos priemonių įgyvendinimo. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Siekiant sumažinti galimas korupcijos rizikas, Įstatymų projektai parengti įvertinus visas STT rekomendacijas, pateiktas antikorupcinio vertinimo išvadose dėl Turto valdymo įstatyme nustatyto valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinio reguliavimo. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Be kartu su Turto valdymo įstatymo projektu teikiamų įstatymų projektų, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neteikiama. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus iki jų įsigaliojimo dienos turės būti pakeisti: Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1K-300 „Dėl Valstybės įmonės Turto banko įstatų patvirtinimo“; Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“; Vyriausybės
panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“; Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr.
Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“; Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“; Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 148 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimo“; Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo“; Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1179 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 225 „Dėl Valstybės įmonės Turto banko atsiskaitymo taisyklių patvirtinimo“; Vyriausybės
lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo tvarkos patvirtinimo“; Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“; Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 252 „Dėl Atlygio centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už jo vykdomas veiklas apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Savivaldybių tarybos turėtų pakeisti (arba priimti naujas) savivaldybių tarybų nustatytas ilgalaikio turto nuomos, taip pat panaudos ir savivaldybių turto perdavimo patikėjimo teise tvarkas.
Priėmus Įstatymų projektus, iki jų įsigaliojimo dienos Vyriausybės turės būti nustatytos centralizuotai valdomo administracinio VNT atnaujinimo projektų įgyvendinimo, taip pat nuompinigių už administracinio VNT skaičiavimo ir valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo informacinių technologijų priemonėmis (e. konkursai) tvarkos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pagal šiuo metu galiojantį Turto valdymo įstatymo 19 straipsnyje ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės institucijos ir įstaigos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojamą atlygį už administracinio VNT, kuris perduotas valdyti centralizuotai, valdymo ir priežiūros paslaugas. Pagal Vyriausybės nustatytą atlygio skaičiavimo tvarką atlygis susideda iš sąnaudų, patiriamų vykdant valdymo ir priežiūros veiklas, ir 7 proc. pelno maržos. Didžiausią sąnaudų dalį sudaro perduoto centralizuotai valdyti nusidėvėjimo sąnaudos, nuo kurių pelno marža nėra skaičiuojama, todėl šiuo metu galiojanti formulė yra sąnaudos + marža + nusidėvėjimo sąnaudos. Priėmus Įstatymų projektus administracinio VNT nuompinigių skaičiavimas iš esmės nesikeis, todėl planuojama, kad iš viso iki 2020 metų pabaigos perduoto centralizuotai valdyti administracinio VNT, kurio plotas yra apie 723 tūkst. kv. metrų, nuompinigių dydis metams (pradedant 2021 metais) sudarys apie 10 mln. eurų, iš kurių nusidėvėjimo sąnaudos – iki 8 mln. eurų.
Nusidėvėjimo sąnaudoms dengti skiriamos lėšos bus naudojamos centralizuotai valdomam administraciniam VNT atnaujinti, kokybei pagerinti, administracinio VNT apimčiai optimizuoti, maksimaliai išnaudojant esamą administracinį VNT. Valstybės institucijoms ir įstaigoms – administracinio VNT naudotojoms – kapitaliniams ar einamiesiems remontams, taip pat kitoms su šio turto valdymu ir priežiūra susijusioms reikmėms asignavimai nebus skiriami. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu atsižvelgta į Valstybės kontrolės, Konkurencijos tarybos, STT specialistų išvadas ir rekomendacijas, derinimo metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas“, „panauda“, „patikėjimo teisė“, „valstybės turtas“, „savivaldybių turtas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės sprendime perduoti valstybės turtą valdyti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį kitiems, nenurodytiems keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, juridiniams asmenims turi būti nurodytas turto patikėjimo sutarties galiojimo terminas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis Vyriausybė kiekvienu atveju nustatytų konkretų valstybės turto patikėjimo sutarties galiojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad visi svarbiausi santykių, valdant, naudojant ar disponuojant valstybės turtu elementai turi būti įtvirtinti įstatyme, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujanti Vyriausybė savo sprendime nustatytų konkretų valstybės turto, kuris perduodamas kitiems valstybines funkcijas vykdantiems juridiniams asmenims, terminą. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2.
projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punkto antrojo sakinio nuostatos ,,šią veiklą vykdanti“ nereikėtų patikslinti, nes pirmajame šio punkto sakinyje yra nurodomas asociacijų ir labdaros ir paramos fondų pagrindinis veiklos tikslas, bet ne konkreti jų vykdoma veikla. 3. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį nustato Vyriausybė. Taigi pagal projekto nuostatas konkretūs subjektai, jų kompetencija perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais būtų nustatytos Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. Be to, poįstatyminiame teisės akte sprendimų dėl valstybės turto panaudos priėmimas galėtų būti priskirtas ne tik valstybės institucijų, bet ir kitų subjektų kompetencijai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo
doktrina, manytina, turėtų būti taikytina disponuojant valstybės turtu ir kitais būdais, t.y. priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos, panaudos ir panašiai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turėtų būti nurodytos konkrečios valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto panaudos. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad valstybės ir savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta panaudos gavėjo pareiga apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį valstybės turtą. Svarstytina, ar tokio išbraukimo nereikėtų atsisakyti, nes galiojančiu teisiniu reguliavimu yra apsaugoti valstybės kaip turto savininkės interesai tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas perduoto turto neišsaugotų ir neturėtų finansinių galimybių atlyginti valstybei jos patirtus nuostolius. 5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, galėtų būti nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.
Kartu svarstytina, ar tokie kriterijai neturėtų būti taikomi ir savivaldybių nuomojamo turto nuomos mokesčio nustatymui, nes tiek valstybės turtas, tiek savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimus turi atitikti tuos pačius keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 6. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo veiklų yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Be to, pagal projekto nuostatas nuomotojas, vadovaudamasis nuomos sutartimi, atliktų išnuomoto daikto priežiūrą. Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi pagal CK įtvirtintą nuomos sutarties sampratą daiktas perduodamas nuomininkui laikinai jį valdyti ir naudotis. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas pagal nuomos sutartį nuomininkui perduotą daiktą valdytų ne daikto nuomininkas, bet nuomotojas. Be to, iš projekto nuostatų galima suprasti, kad projekte minima sutartis turės ne tik nuomos sutarties, bet ir kitų sutarčių, t.y. turto administravimo, jo priežiūros požymių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą. Kartu, svarstytina, ar projekte vietoj nuomos sutarties neturėtų būti naudojamas kitas sutarties pavadinimas.
Be to, pagal galiojančio keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatas tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir šio turto panaudos gavėjų sudaromos turto valdymo ir priežiūros sutartys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokios sutartys, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti nutraukiamos. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos terminuotos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos, o neterminuotos – nutraukiamos CK nustatyta tvarka. Lieka neaišku, ar turėtų būti nutraukiamos ir tos panaudos sutartys, kurios sudarytos su panaudos gavėjais pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, ar visos panaudos sutartys, tame tarpe valstybės institucijų sudarytos su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. Tuo atveju, jeigu būtų nutraukiamos visos neterminuotos panaudos sutartys, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki panaudos sutarčių, sudarytų tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir panaudos gavėjų pasibaigimo dienos, su buvusiais panaudos gavėjais atitinkamai sudaromos nuomos sutartys, kurios turi įsigalioti panaudos sutarčių pasibaigimo dieną. 7.
nustatyti, kad centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, būtų nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 8. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas įsigyjant (perkant, statant arba išsinuomojant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo administracinės paskirties valstybės turto įsigijimas pirkimo būdu ar jį statant detaliau reglamentuojamas šio straipsnio 7-13 dalyse, tačiau iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo turtą išsinuomojant būdas, nes projekto tokio būdo detaliau nėra siūloma reglamentuoti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis centralizuotai valdomo valstybės turto atnaujinimą, jį išsinuomojant. Be to, nėra aišku, ar nuostata ,,naujas administracinės paskirties turtas“, kai jis įsigyjamas pirkimo ir išsinuomojimo būdais, apimtų tik naujos statybos nekilnojamojo turtą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 9.
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad atnaujinimo projektai, viršijantys 10 milijonų eurų vertę, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos pritarimu, tvirtinami Vyriausybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis subjektų subordinacijos principu, turto valdytojo valdyba negali pritarti ar nepritarti Vyriausybės sprendimui. Dėl šios priežasties siūlytina nuostatą tikslinti, žodį „pritarimu“ keičiant žodžiu „siūlymu“. 10. Projekto 12 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą reikėtų sujungti su pirmąją arba ją dėstyti atskiroje projekto 12 straipsnio struktūrinėje dalyje. 11. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys tęsiasi ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“. Projekto nuostata ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, ar turėtas tikslas nustatyti, kad minėtoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios keičiamo įstatymo nuostatos, ar kitų įstatymų ir teisės aktų galiojusios nuostatos. Projekto nuostatas reikia patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir šios dalies antrojo sakinio nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el.p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2019-01-11
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės perimtiną turtą, atsižvelgiant į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad konkrečios valstybės institucijos bei jų įgaliojimai realizuoti valstybės perimtiną turtą turėtų būti nustatyti įstatyme. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai ,,kitos valstybės institucijos“ turėtų įgaliojimus realizuoti tokį valstybės turtą. Tuo atveju, jeigu turimos omenyje kituose įstatymuose nustatytos atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais kitiems subjektams, jeigu tokio turto perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos šiame punkte išvardintuose įstatymuose. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės turto perdavimas panaudos pagrindais yra nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme. Pažymėtina, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu nėra teikiami minėto įstatymo pakeitimai, taip pat šis įstatymas nėra nurodytas tarp projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte išvardintų įstatymų.
Atsižvelgus į tai, nėra aiškus Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo ir projektu siūlomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų santykis. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą, arba kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiami atitinkami aukščiau minėto įstatymo pakeitimai. 3. Projekto 11 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, parduodami atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat nekilnojamasis turtas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukiami“ (pabraukta mūsų). Ši nuostata gali būti aiškintina taip, kad aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas be aukciono. Lieka neaišku, kokia tvarka toks turtas būtų parduodamas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar toks šiuo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 4. Pagal projekto
keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas sudarytos terminuotos valstybės turto panaudos sutartys galioja iki jų pabaigos, o neterminuotos – nutraukiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Projekto 13 straipsnio
įstatymui viešosios įstaigos, kurių bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, atstovaujamos atitinkamai valstybės arba savivaldybės institucijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nelaikomos viešojo sektoriaus subjektais, valstybės ir savivaldybių turtu gali naudotis panaudos pagrindais, tačiau valstybės (savivaldybės) panaudos sutartys gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip iki 2024 m. liepos 1 d. laikotarpiui“. Nėra aiškus projekto 13 straipsnio 4 ir 5 dalių santykis, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatas panaudos sutartys pasibaigtų, t.y., arba būtų nutrauktos – neterminuotų sutarčių atveju, arba galiotų iki jų termino pabaigos arba iki jų pasibaigimo kitais pagrindais – terminuotų sutarčių atveju. Tuo tarpu pagal projekto 13 straipsnio 5 dalies nuostatas pastarojoje dalyje nurodyti panaudos gavėjai, sudarę tiek terminuotos, tiek neterminuotas valstybės turto panaudos sutartis tokiu turtu ,,galėtų naudotis panaudos pagrindais, tačiau valstybės (savivaldybės) panaudos sutartys gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip iki 2024 m. liepos 1 d. laikotarpiui“. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu projekto 13 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti išimtis iš projekto 13 straipsnio 4 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo, t.y., nustatyti, kad ne visos pastarojoje dalyje nurodytos sutartys, įsigaliojus įstatymui, yra nutraukiamos arba galioja iki jų pabaigos, tai, svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 4 dalyje nereikėtų pateikti nuorodą į projekto 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas išimtis. 5.
straipsnio 5 dalies nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad šioje dalyje nurodytos viešosios įstaigos ,,įsigaliojus šiam įstatymui <...> valstybės ir savivaldybių turtu gali naudotis panaudos pagrindais, tačiau valstybės (savivaldybės) panaudos sutartys gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip 2024 m. liepos 1 d. laikotarpiui“ reiškia, kad su šiais subjektais sudarytos valstybės (savivaldybių) turto panaudos neterminuotos sutartys, įsigaliojus įstatymui, nutraukiamos ir sudaromos naujos terminuotos tokio turto panaudos sutartys, kurių terminas negali būti ilgesnis kaip 2024 m. gruodžio 31 d., tai projekto nuostatas atitinkamai reikėtų patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad su šioje dalyje nurodytais subjektais iki įstatymo įsigaliojimo gali būti sudarytos valstybės (savivaldybių) turto panaudos terminuotos sutartys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar naujos panaudos sutartys su tokiais subjektais galėtų būti sudaromos tik tuo atveju, kai pasibaigia jų panaudos terminas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Be to, iš projekto 13 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, kuris subjektas(-ai) turėtų įgaliojimus su šioje dalyje nurodytais valstybės (savivaldybių) turto panaudos gavėjais sudaryti naujas valstybės (savivaldybių) turto panaudos sutartis, nes įsigaliojus įstatymui, keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytos valstybės institucijos valstybės turto panaudos sutartis turėtų teisę sudaryti sutartis tik su pastarajame straipsnyje nurodytais panaudos gavėjais, tarp kurių viešosios įstaigos, kurių vienas iš dalininkų yra valstybė arba savivaldybė ir kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus įstatymą nelaikomos viešojo sektoriaus subjektais, nėra nurodytos. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai būtų kitos esminės naujų sutarčių sąlygos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6.
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys galioja ir joms taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Pažymėtina, kad teikiamame įstatymo projekte nėra reglamentuojamas iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų sutarčių pabaiga, jų nutraukimas, pakeitimas, todėl lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis įstatymu siūloma patvirtinti, kad tokios sutartys galioja. Be to, Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sudarymui. Sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el.p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
nr. xiiip-2622
pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Edmundas Pupinis, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus, Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vyriausioji patarėja Agnė Richard, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininkas Romualdas Gylys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas Jonas Rudzinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-123 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės sprendime perduoti valstybės turtą valdyti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį kitiems, nenurodytiems keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, juridiniams asmenims turi būti nurodytas turto patikėjimo sutarties galiojimo terminas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis Vyriausybė kiekvienu atveju nustatytų konkretų valstybės turto patikėjimo sutarties galiojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad visi svarbiausi santykių, valdant, naudojant ar disponuojant valstybės turtu elementai turi būti įtvirtinti įstatyme, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujanti Vyriausybė savo sprendime nustatytų konkretų valstybės turto, kuris perduodamas kitiems valstybines funkcijas vykdantiems juridiniams asmenims, terminą. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip 20 metų terminui ir tik įstatymas gali nustatyti ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti 20 metų valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutarties terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-125
ar projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punkto antrojo sakinio nuostatos ,,šią veiklą vykdanti“ nereikėtų patikslinti, nes pirmajame šio punkto sakinyje yra nurodomas asociacijų ir labdaros ir paramos fondų pagrindinis veiklos tikslas, bet ne konkreti jų vykdoma veikla. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šią veiklą vykdančiai Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-125
dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį nustato Vyriausybė. Taigi pagal projekto nuostatas konkretūs subjektai, jų kompetencija perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais būtų nustatytos Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. Be to, poįstatyminiame teisės akte sprendimų dėl valstybės turto panaudos priėmimas galėtų būti priskirtas ne tik valstybės institucijų, bet ir kitų subjektų kompetencijai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Ši Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, manytina, turėtų būti taikytina disponuojant valstybės turtu ir kitais būdais, t.y. priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos, panaudos ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turėtų būti nurodytos konkrečios valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto panaudos. Pritarti Argumentai:
Siūlyti formuluoti 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį, kaip jis formuluojamas galiojančio keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, nustato Vyriausybė.
Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-125
straipsnio 5 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad valstybės ir savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta panaudos gavėjo pareiga apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį valstybės turtą. Svarstytina, ar tokio išbraukimo nereikėtų atsisakyti, nes galiojančiu teisiniu reguliavimu yra apsaugoti valstybės kaip turto savininkės interesai tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas perduoto turto neišsaugotų ir neturėtų finansinių galimybių atlyginti valstybei jos patirtus nuostolius Nepritarti Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenumato privalomo turto draudimo. Didžiausią dalį turto panaudos pagrindais naudoja biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių dalininkas arba savininkas yra valstybė arba savivaldybės.
Taigi, draudimui lėšas tenka skirti iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės finansinių išteklių (pvz. ligoninėms). Kita vertus, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje esanti nuoroda į Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar draudimas yra, ar nėra, rizika dėl daikto žuvimo ar sugedimo pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą tenka panaudos gavėjui. Iš to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyto reguliavimo pakanka valstybės ir (arba) savivaldybių turto panaudos atveju. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-126
dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, galėtų būti nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.
Kartu svarstytina, ar tokie kriterijai neturėtų būti taikomi ir savivaldybių nuomojamo turto nuomos mokesčio nustatymui, nes tiek valstybės turtas, tiek savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimus turi atitikti tuos pačius keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nepritarti Išnuomotas gali būti bet koks ilgalaikis materialusis turtas. Todėl konkrečių, bet kokiai ilgalaikio turto rūšiai tinkančių kriterijų, įvertinat ir tai, kad ilgalaikis turtas gali būti išnuomojamas kartu su trumpalaikiu turtu, nustatyti nėra galimybės. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-128 (19),12 (4),4
straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo veiklų yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Be to, pagal projekto nuostatas nuomotojas, vadovaudamasis nuomos sutartimi, atliktų išnuomoto daikto priežiūrą. Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi pagal CK įtvirtintą nuomos sutarties sampratą daiktas perduodamas nuomininkui laikinai jį valdyti ir naudotis. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas pagal nuomos sutartį nuomininkui perduotą daiktą valdytų ne daikto nuomininkas, bet nuomotojas. Be to, iš projekto nuostatų galima suprasti, kad projekte minima sutartis turės ne tik nuomos sutarties, bet ir kitų sutarčių, t.y. turto administravimo, jo priežiūros požymių.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą. Kartu, svarstytina, ar projekte vietoj nuomos sutarties neturėtų būti naudojamas kitas sutarties pavadinimas. Be to, pagal galiojančio keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatas tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir šio turto panaudos gavėjų sudaromos turto valdymo ir priežiūros sutartys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokios sutartys, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti nutraukiamos. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos terminuotos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos, o neterminuotos – nutraukiamos CK nustatyta tvarka. Lieka neaišku, ar turėtų būti nutraukiamos ir tos panaudos sutartys, kurios sudarytos su panaudos gavėjais pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, ar visos panaudos sutartys, tame tarpe valstybės institucijų sudarytos su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. Tuo atveju, jeigu būtų nutraukiamos visos neterminuotos panaudos sutartys, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki panaudos sutarčių, sudarytų tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir panaudos gavėjų pasibaigimo dienos, su buvusiais panaudos gavėjais atitinkamai sudaromos nuomos sutartys, kurios turi įsigalioti panaudos sutarčių pasibaigimo dieną.
Pritarti iš dalies Pritarti ta apimtimi, kad projektą reikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki panaudos sutarčių, sudarytų tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir panaudos gavėjų pasibaigimo dienos, su buvusiais panaudos gavėjais atitinkamai sudaromos nuomos sutartys, kurios turi įsigalioti panaudos sutarčių pasibaigimo dieną. Pritarti įstatymo iniciatorių argumentams, kad įstatymo 19 straipsnio (4 dalies 1 punktas) pokyčio esmė – ne paslaugų teikėjas, o valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, kuriam įstatymu būtų suteikti įgaliojimai ne tik tinkamai valdyti ir prižiūrėti valstybės nekilnojamąjį turtą, bet ir imtis kitų efektyvaus valstybės nekilonojamojo turto valdymo priemonių. Principas, kai mokama už tai, kuo naudojiesi, skatina optimizuoti apimtis. Įstatymu siekiama centralizuoti bendrąją turto valdymo ir priežiūros organizavimo funkciją. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-128
Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, būtų nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Nepritarti Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Tačiau politiką valstybės nekilnojamojo turto valdymo srityje formuoja Vyriausybė per Vyriausybės programos priemones. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekte siūloma suteikti Vyriausybei galimybes nuspręsti, kaip bus įgyvendinamas administracinio nekilnojamojo turto apimčių optimizavimas panaudojant įstatymo projekte siūlomus nustatyti tarpusavyje susijusius administracinio turto nuomos ir atnaujinimo institutus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-128
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas įsigyjant (perkant, statant arba išsinuomojant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujo administracinės paskirties valstybės turto įsigijimas pirkimo būdu ar jį statant detaliau reglamentuojamas šio straipsnio 7-13 dalyse, tačiau iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo turtą išsinuomojant būdas, nes projekto tokio būdo detaliau nėra siūloma reglamentuoti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis centralizuotai valdomo valstybės turto atnaujinimą, jį išsinuomojant. Be to, nėra aišku, ar nuostata ,,naujas administracinės paskirties turtas“, kai jis įsigyjamas pirkimo ir išsinuomojimo būdais, apimtų tik naujos statybos nekilnojamojo turtą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Teisinis reguliavimas išsinuomojant esamą nekilnojamąjį turtą yra nustatytas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo ar nuomos tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka, kuria privalo vadovautis perkančiosios organizacijos (tarp jų ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas) buvo nustatyta 2003 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 841, ir pakeista 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.1036 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taigi, išsinuomojant valstybės įstaigų funkcijoms reikalingą administracinį nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto rinkoje, būtų taikomas jau nustatytas teisinis reguliavimas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-128
9.
Projekto 8 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad atnaujinimo projektai, viršijantys 10 milijonų eurų vertę, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos pritarimu, tvirtinami Vyriausybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis subjektų subordinacijos principu, turto valdytojo valdyba negali pritarti ar nepritarti Vyriausybės sprendimui. Dėl šios priežasties siūlytina nuostatą tikslinti, žodį „pritarimu“ keičiant žodžiu „siūlymu“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalies antrąją pastraipą reikėtų sujungti su pirmąją arba ją dėstyti atskiroje projekto 12 straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys tęsiasi ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“. Projekto nuostata ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, ar turėtas tikslas nustatyti, kad minėtoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios keičiamo įstatymo nuostatos, ar kitų įstatymų ir teisės aktų galiojusios nuostatos. Projekto nuostatas reikia patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir šios dalies antrojo sakinio nuostatas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2622 (toliau – Įstatymo projektas).
siekiama tobulinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto reguliavimą, taip pat įtvirtinti valstybės nekilnojamo turto centralizuoto valdymo bei panaudos teisinio reglamentavimo pokyčius. Konkurencijos taryba pritaria Įstatymo projekto tikslams ir šiuo raštu teikia pasiūlymus šiam Įstatymo projektui tobulinti.
straipsniu siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas VIII-729) 14 straipsnio pakeitimai.
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis „viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms“.
susiduria su pavyzdžiais, kai valstybė ar savivaldybės tampa viešosios įstaigos dalininkėmis vien tam, kad galėtų tokiai įstaigai panaudos pagrindais perduoti savo turtą, net ir tais atvejais, kai viešosios įstaigos vykdoma veikla yra ūkinė.
Respublikos kultūros ministerija perėmė neatlygintinai perleidžiamas viešosios įstaigos „Baltijos cirkas“ (toliau – Cirkas) dalininko teises tam, kad atsirastų teisinės prielaidos šiai įstaigai panaudos pagrindais suteikti patalpas, esančias Kaune, Drobės g. 31 ir 31B.
Kultūros ministerija (raštas pridedamas), nuo 1999 m. minėtas patalpas panaudos teise valdė Cirkas, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo
nuomos mokestį. Turto bankas planavo skelbti patalpų nuomos konkursą, todėl Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo ji taptų Cirko dalininke ir galėtų šias patalpas jam perduoti valdyti neatlygintinai ir be konkurencingos procedūros.
metų rugpjūčio mėnesį gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) paklausimą (raštas pridedamas), kuriame Savivaldybė išreiškė suinteresuotumą tapti viešosios įstaigos „Panevėžio senovinių automobilių muziejus“ (toliau – Muziejus) dalininke po to, kai jai tokį siūlymą pateikė Muziejaus vadovas. Iš viešai prieinamos informacijos[¹] matyti, kad Muziejui reikalingas Savivaldybei priklausantis žemės sklypas.
straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo problemas įžvelgia ir Valstybės kontrolė, kuri 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“[²] nurodė, kad tiek savivaldybės, tiek ministerijos, tapdamos kai kurių viešųjų įstaigų dalininkėmis, ne tenkina viešuosius interesus, o įgyvendina tų viešųjų įstaigų kitų dalininkų ar dar kitus tikslus.
Dažnai valstybės ar savivaldybės buvimu viešosios įstaigos dalininke yra suinteresuotos būtent tos viešosios įstaigos ar kiti jų dalininkai, kurie yra privatūs asmenys, dėl galimybės įstaigai neatlygintinai gauti valstybės ar savivaldybių turtą, finansavimą ir kitų lengvatų.
siekiant užtikrinti, kad ūkinę veiklą vykdančioms viešosioms įstaigoms nebūtų panaudos pagrindais perduodamas valstybei ar savivaldybėms priklausantis turtas, tokiu būdu suteikiant šioms įstaigoms privilegijas su jomis konkuruojančių ūkio subjektų atžvilgiu, siūlome 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą formuluoti taip: „viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), ir viešosioms įstaigoms – mokykloms“.
į šį Konkurencijos tarybos siūlymą, tuomet atitinkamai turėtų būti patikslintas ir Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Nepritarti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2622 14 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiklos tikslai nėra tinkami viešųjų įstaigų mokyklų, poliklinikų, ligoninių, muziejų, globos namų ir kt. subjektų atveju. Valstybės ar savivaldybių, dalyvavimas viešosiose įstaigose turi būti įvertintas prieš steigiant viešąsias įstaigas ir investuojant valstybės ir (arba) savivaldybių turtą į viešosios įstaigos kapitalą.
Turėtų būti sustiprinta esamų viešųjų įstaigų veiklos ir naujų įstaigų steigimo tikslingumo kontrolė, kuri sudarytų sąlygas peržiūrėti esamų įstaigų veiklas ir palikti arba steigti naujas, bet tik užtikrinančias viešųjų paslaugų teikimą ir valstybės ir (arba) savivaldybės funkcijų įgyvendinimą. Tuomet valstybės turto panauda, kaip papildoma priemonė viešosios įstaigos veiklai užtikrinti, nekeltų abejonių. Kita vertus, įstatymo projekto Nr.XIIIP-2622 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte atsiranda nauja priemonė – prievolė įvertinti poveikį konkurencijai ir atitiktį valstybės pagalbos reikalavimams tam, kad būtų užtikrinta, jog sprendimai dėl valstybės ir (arba) savivaldybių turto panaudos būtų priimti nepažeidžiant Konkurencijos įstatymo, t.y. tik įvertinus minėtus aspektus ir tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaravus pagalbą ir jos dydį. Jeigu valstybės pagalba negalima, ši priemonė apsaugos nuo sprendimų, kurie galimai pažeistų konkurencijos sąlygas ir subjektų lygiateisiškumo principus. 2. Konkurencijos taryba, 2018-11-055
(8,
Įstatymo projektu keičiamo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiklos tikslai, kurių turi siekti valstybės ar savivaldybių turtą panaudos pagrindais siekiančios gauti asociacijos bei labdaros ir paramos fondai[³]. Pažymėtina, kad 14 straipsnio 2 dalyje 8 ir 9 punktuose nurodyti veiklos tikslai[⁴], Konkurencijos tarybos nuomone, yra beveik išimtinai susiję su ūkinės veiklos vykdymu, todėl siūlome šių punktų atsisakyti arba pakeisti šių punktų formuluotes taip, kad jos apimtų tik neformalų vaikų švietimą kultūros ir sporto srityse, kuris nėra laikytinas ūkines veikla[⁵].
Nepritarti Kadangi projekto
nustatoma, kad valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams, manytina, kad Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas vertinimas bus saugiklis, kuris leis eliminuoti galimybę perduoti turtą panaudos pagrindais tais atvejais, kada veiklos tikslai bus susiję su ūkinės veiklos vykdymu. 3. Konkurencijos taryba, 2018-11-056
Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamas Įstatymo VIII-729 15 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis papildoma 4 punktu, kuris numato, jog „savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis įstatymais ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, be nuomos konkurso išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatytais atvejais.
Sprendimus dėl pagal šį punktą be konkurso išnuomojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba“.
dėmesį, kad pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, jiems draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
savivaldybių tarybos, besivadovaudamos 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, priimtų sprendimus, kurie suteiktų ūkio subjektams galimybę be nuomos konkurso išsinuomoti savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą, tokie sprendimai galėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
siekiant išvengti galimų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų, Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo VIII-729 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas baigtinis atvejų, kuomet savivaldybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas be nuomos konkurso, sąrašas.
<...>
Nepritarti Savivaldybių nuosavybės teise priklausančio turto nuomos be konkurso atvejai skiriasi nuo valstybės turto nuomos be konkurso atvejų, nes yra sąlygoti tik savivaldai būdingo turto valdymo ir naudojimo specifiškumo.
Sprendimus dėl pagal šį punktą be konkurso išnuomojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba“.
dėmesį, kad pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, jiems draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
savivaldybių tarybos, besivadovaudamos 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, priimtų sprendimus, kurie suteiktų ūkio subjektams galimybę be nuomos konkurso išsinuomoti savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą, tokie sprendimai galėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
siekiant išvengti galimų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų, Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo VIII-729 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas baigtinis atvejų, kuomet savivaldybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas be nuomos konkurso, sąrašas.
<...>
Nepritarti Savivaldybių nuosavybės teise priklausančio turto nuomos be konkurso atvejai skiriasi nuo valstybės turto nuomos be konkurso atvejų, nes yra sąlygoti tik savivaldai būdingo turto valdymo ir naudojimo specifiškumo. Galiojančio įstatymo 15 straipnyje yra disproporcija tarp to, kad 15 staipsnis detaliai nustato valstybės turto nuomos sąlygas ir principus, o savivaldybių atveju yra tik nuostatos dėl tarybų kompetencijos – nustyti savivaldybių turto nuomos tvarką.
Specialiųjų tyrimų tarnyba savo antikorupcinio vertinimo išvadose buvo pateikusi rekomendacijas detaliau reglamentuoti savivaldybės turto nuomos santykius. Atsižvelgus į pastabas, 15 straipnis yra papildytas nuostatomis dėl savivaldybių turto nuomos tiek, kiek tai neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytam savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principui ir savivaldybės tarybos išimtinei teisei priimti sprendimus dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. 4. Etninės kultūros globos taryba, 2018-11-125
valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimuo juo įstatymo Nr. VII-729 (toliau – Turto valdymo įstatymas) 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2622, taip pat Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 (toliau – Etninės kultūros įstatymas) 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2634, kuris numato iš Įstatymo 8 straipsnio išbraukti 8 dalį „Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka panaudos pagrindais gali suteikti patalpas ar kitą turtą, reikalingą etninės kultūros subjektų veiklai“. Sutikdami su projekto Nr.
Sutikdami su projekto Nr. XIIIP-2634 Aiškinamajame rašte pateiktu teiginiu, kad „valstybės ar savivaldybių turto perdavimą panaudos pagrindais galima laikyti nefinansine pagalba neviešojo sektoriaus subjektams“, visgi negalime sutikti su nuostata, kad etninės kultūros subjektai būtų prilyginti ūkio subjektams, kuriems siekiama sudaryti vienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje, centralizuojant valstybės nekilnojamąjį turtą. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) prašo komitetą atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia etninės kultūros subjektų sąvoką: „asmenys, kuriantys etninės kultūros vertybes, jas perteikiantys, puoselėjantys ir kaupiantys“. Prie tokių asmenų priskiriami ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurių didesnė dalis yra ne biudžetinės ar viešosios įstaigos, o asociacijos, vienijančios etninės kultūros vertybes perteikiančius, puoselėjančius ir kaupiančius asmenis (pavyzdžiui, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Žemaičių draugija ir t. t.). Valstybės įsipareigojimą remti etninės kultūros srityje veikiančias asociacijas nustato Etninės kultūros įstatymo 8 straipsnio 7 dalis: „Valstybė remia nevyriausybines organizacijas (sąjungas, draugijas, klubus, ansamblius bei kitas folklorinės raiškos formas), kurios rūpinasi etnine kultūra, skatina ir koordinuoja jų pastangas pažinti, plėtoti ir propaguoti etninę kultūrą“. 2. Etninės kultūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia pagrindinę šio įstatymo sąvoką etninės kultūros valstybinė globa: tai yra ne tik teisinės, organizacinės, bet ir ekonominės bei finansinės priemonės, „kuriomis valstybė garantuoja gyvosios tradicijos tęstinumą, etninės kultūros vertybių kūrimą, kaupimą, apsaugą, tyrinėjimą ir populiarinimą“. 3.
subjektų veiklos valstybinę globą užtikrina ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas: „Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, <...>, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą. <...> Valstybė sudaro sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti, įgyvendina regioninę kultūros politiką, laikydamasi decentralizacijos principo. <...> Valstybė sudaro ekonomines, technologines ir teisines sąlygas kultūros paveldo apsaugai.“ (Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedo „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriaus dalis „Kultūros politika“). 4. Turto valdymo įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIIP-2622 numatoma papildyti 14 straipsnio 2 dalį 9 punktu, kuris sudaro galimybę valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra „tenkinti meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas“. Tokia formuluotė neapima asociacijų, kurios atitinka etninės kultūros subjekto sąvoką, nes pastarųjų asociacijų veikla nėra nukreipta į meno kūrėjų (pastariesiems pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą priskiriami tik originalius autorinius meno kūrinius kuriantys kūrėjai, kai folkloro kūriniai pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsnio 6 dalį nelaikomi autorių teisių saugomais objektais) ir kultūros darbuotojų poreikių tenkinimą. Tuo remdamiesi prašome papildyti Turto valdymo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-2622 14 straipsnio 2 dalies 9 punktą, įterpiant etninės kultūros subjektus ir išdėstant šį punktą tokia redakcija: „9) tenkinti meno kūrėjų, kultūros darbuotojų ir etninės kultūros subjektų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas“.
Tai leistų užtikrinti minėtų Etninės kultūros bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą, o iš Etninės kultūros įstatymo
iš dalies Argumentai: Etninės kultūros globos tarybos rašte minimos asociacijos pagal šio įstatymo 5 straipsnyje dėstomo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas patenka tarp subjektų, kuriems gali būti perduotas valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais. Šio įstatymo 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės turtas panaudos pagrindais gali būti perduotas asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra tenkinti visų sričių – ne tik etninės kultūros - meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius. Etninės kultūros subjektų įrašymas 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 9 punkte prie veiklos tikslų, nereiškia, kad etninės kultūros subjektai taptų dar vienu subjektu, kuriems gali būti perduotas valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais, nes subjektai yra išvardinti 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Juo labiau, kad fiziniai asmenys (kurie patenka į Etninės kultūros įstatymo 2 straipsnyje 7 dalyje apibrėžtą etninės kultūros subjektų sąvoką, kaip teigia pati Etninės kultūros globos taryba savo rašte Komitetui) pagal dabar galiojantį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą taip pat negali būti valstybės ir savivaldybės turto gavėjais panaudos pagrindais.
Tačiau, atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos argumentus, kad folkloro srities darbuotojai nepriskiriami nei meno kūrėjams, nei kultūros darbuotojams, siūloma įtraukti etninės kultūros darbuotojų poreikių tenkinimą prie veiklos tikslų, kuriuos įgyvendindamos asociacijos ir paramos ir labdaros fondai, galės gauti valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2018-10-3012 4,5 Argumentai: Pateiktame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris numato, kad sudarytos neterminuotos panaudos sutartys su gavėjais privalo būti nutraukiamos - įsigaliojus įstatymui, o terminuotos sutartys nutraukiamos – pasibaigus panaudos laikui.
Atsižvelgiant į tai, kad dažnu atveju, pagal panaudos sutartis valstybės ar savivaldybių suteikiamas nekilnojamas turtas asociacijoms, politinėms partijoms ir kt. nėra geros kokybės ir patraukus naudojimui, todėl gali atsitikti taip, kad neribotam laikui visas pagal panaudą suteiktų patalpų išlaikymas (nenaudojamų patalpų šildymas, kitos komunalinės paslaugos) už kurias anksčiau mokėjo panaudos gavėjas, turės būti finansuojamas nekilnojamo turto administratoriaus lėšomis. Todėl pasiūlyme įtvirtinta nuostata, kad patalpų panaudos sutartys būtų nutraukiamos tik atsiradus naujiems nekilnojamojo turto nuomininkams, panaudos gavėjams arba pirkėjams. Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos. Neatsiradus įstatyme numatyta tvarka norinčių nuomoti turto nuomininkų, panaudos gavėjų ar nekilnojamojo turto pirkėjų, panaudos sutartys pratęsiamos iki tol, kol įstatyme numatyta tvarka bus parinktas nekilnojamojo turto nuomininkas, panaudos gavėjas ar pirkėjas. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės nekilnojamojo turto panaudos davėjai, įspėję panaudos gavėjus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nutraukia visas neterminuotas valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis.“. Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės nekilnojamojo turto panaudos davėjai, įspėja panaudos gavėjus, kad panaudos sutartys bus nutraukiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Turto panaudos sutartys su buvusiais panaudos gavėjais nutraukiamos tik pasirašius nekilnojamojo turto nuomos, panaudos ar nekilnojamojo turto pardavimo sutartis su įstatyme numatyta tvarka parinktais nekilnojamojo turto nuomininkais, panaudos gavėjais ar pirkėjais.“ Buvusią įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį laikyti 6. Nepritarti Teikiami pasiūlymai prieštarautų įstatymo 9 straipsnyje nustatytiems valstybės ir (arba) savivaldybių turto valdymo principams, vienas kurių – viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir (arba) savivaldybių turto gali būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (arba) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Galimybė esamiems panaudos gavėjams neapibrėžtu laikotarpiu panaudos pagrindais naudotis valstybės ir (arba) savivaldybės turtu neatitinka įstatyme nustatytų panaudos sutarties terminų principo ir pažeidžia nuostatas, kad sprendimus dėl valstybės ir (arba) savivaldybių turto panaudos gali priimti tik institucijos, kurioms įstatymas suteikia tam įgaliojimus. Panaudos subjektai, atitinkantys 14 straipsnyje nurodytus kriterijus ir tinkamai vykdę panaudos sutartis, iki panaudos sutarties pabaigos gali kreiptis į turto valdytoją dėl panaudos pratęsimo, taip užsitikrindami tęstinį naudojimąsi turtu, nepažeidžiant disponavimo valstybės ar savivaldybės turto principų. Tačiau netinkamai vykdžiusiems sutartis, arba subjektams, kurie negalės būti panaudos gavėjais priėmus įstatymą, įstatymai negali suteikti teisių į tolesnį turto naudojimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą dėl Etninės kultūros globos tarybos prašymo. Taip pat siūlyti pagrindiniam Komitetui sujungti įstatymo projektus Nr. XIIIP-2622 ir Nr. XIIIP-1376, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pateiktame įstatymo projekte realizavo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1376 nuostatas bei jas patobulino pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė [1] Prieiga per internetą: https://www.vz.lt/pramone/2018/07/20/is-stigmos-vadovo-antikvariniu-automobiliu-kolekcijos-gimsta-muziejus [2] Prieiga per internetą: https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3706 [3] Jeigu būtų atsižvelgta į aukščiau pateiktą Konkurencijos tarybos siūlymą, tuomet šie veiklos tikslai būtų taikomi ir viešosioms įstaigoms. [4] Tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklų skatinimą; tenkinti meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas. [5] Europos Komisijos 2001 m. kovo 25 d. sprendimas byloje N 118/00 ((2001) D/ 288165) – Prancūzija - Profesionalių sporto klubų finansavimas.
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: : R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, B.Markauskas, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovė L.Kalinauskienė, Konkurencijos tarybos atstovė A.Richard, Seimo narys E.Pupinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės sprendime perduoti valstybės turtą valdyti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį kitiems, nenurodytiems keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, juridiniams asmenims turi būti nurodytas turto patikėjimo sutarties galiojimo terminas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis Vyriausybė kiekvienu atveju nustatytų konkretų valstybės turto patikėjimo sutarties galiojimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad visi svarbiausi santykių, valdant, naudojant ar disponuojant valstybės turtu elementai turi būti įtvirtinti įstatyme, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujanti Vyriausybė savo sprendime nustatytų konkretų valstybės turto, kuris perduodamas kitiems valstybines funkcijas vykdantiems juridiniams asmenims, terminą. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti. LR Civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip 20 metų terminui, ir tik įstatymas gali nustatyti ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, 20 metų valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutarties terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Svarstytina,
ar projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punkto antrojo sakinio nuostatos ,,šią veiklą vykdanti“ nereikėtų patikslinti, nes pirmajame šio punkto sakinyje yra nurodomas asociacijų ir labdaros ir paramos fondų pagrindinis veiklos tikslas, bet ne konkreti jų vykdoma veikla. Pritarti. Galutinę redakciją pasiūlyti nustatyti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-115 3.
Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį nustato Vyriausybė. Taigi pagal projekto nuostatas konkretūs subjektai, jų kompetencija perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais būtų nustatytos Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. Be to, poįstatyminiame teisės akte sprendimų dėl valstybės turto panaudos priėmimas galėtų būti priskirtas ne tik valstybės institucijų, bet ir kitų subjektų kompetencijai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Ši Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, manytina, turėtų būti taikytina disponuojant valstybės turtu ir kitais būdais, t.y. priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos, panaudos ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turėtų būti nurodytos konkrečios valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto panaudos. Pritarti. Galutinę redakciją pasiūlyti nustatyti pagrindiniame komitete. Vietoje „subjektų“ siūloma įrašyti „turto valdytojus“, kaip yra galiojančio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad valstybės ir savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta panaudos gavėjo pareiga apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį valstybės turtą. Svarstytina, ar tokio išbraukimo nereikėtų atsisakyti, nes galiojančiu teisiniu reguliavimu yra apsaugoti valstybės kaip turto savininkės interesai tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas perduoto turto neišsaugotų ir neturėtų finansinių galimybių atlyginti valstybei jos patirtus nuostolius. Nepritarti. Civilinis kodeksas nenumato privalomo turto draudimo. Didžiausią dalį turto panaudos pagrindais naudoja biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių dalininkas arba savininkas yra valstybė arba savivaldybės. Taigi, draudimui lėšas tenka skirti iš valstybės/savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės finansinių išteklių (pvz. ligoninėms). Kita vertus, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje esanti nuoroda į Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar draudimas yra, ar nėra, rizika dėl daikto žuvimo ar sugedimo pagal Civilinį kodeksą tenka panaudos gavėjui. Iš to darytina išvada, kad CK nustatyto reguliavimo pakanka valstybės/savivaldybių turto panaudos atveju. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, galėtų būti nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Kartu svarstytina, ar tokie kriterijai neturėtų būti taikomi ir savivaldybių nuomojamo turto nuomos mokesčio nustatymui, nes tiek valstybės turtas, tiek savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimus turi atitikti tuos pačius keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo veiklų yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Be to, pagal projekto nuostatas nuomotojas, vadovaudamasis nuomos sutartimi, atliktų išnuomoto daikto priežiūrą.
Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi pagal CK įtvirtintą nuomos sutarties sampratą daiktas perduodamas nuomininkui laikinai jį valdyti ir naudotis. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas pagal nuomos sutartį nuomininkui perduotą daiktą valdytų ne daikto nuomininkas, bet nuomotojas. Be to, iš projekto nuostatų galima suprasti, kad projekte minima sutartis turės ne tik nuomos sutarties, bet ir kitų sutarčių, t.y. turto administravimo, jo priežiūros požymių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą. Kartu, svarstytina, ar projekte vietoj nuomos sutarties neturėtų būti naudojamas kitas sutarties pavadinimas. Be to, pagal galiojančio keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatas tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir šio turto panaudos gavėjų sudaromos turto valdymo ir priežiūros sutartys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokios sutartys, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti nutraukiamos. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos terminuotos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos, o neterminuotos – nutraukiamos CK nustatyta tvarka. Lieka neaišku, ar turėtų būti nutraukiamos ir tos panaudos sutartys, kurios sudarytos su panaudos gavėjais pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, ar visos panaudos sutartys, tame tarpe valstybės institucijų sudarytos su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju.
Tuo atveju, jeigu būtų nutraukiamos visos neterminuotos panaudos sutartys, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki panaudos sutarčių, sudarytų tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir panaudos gavėjų pasibaigimo dienos, su buvusiais panaudos gavėjais atitinkamai sudaromos nuomos sutartys, kurios turi įsigalioti panaudos sutarčių pasibaigimo dieną. Pritarti. Pritarti, kad įstatymo baigiamose nuostatose turi būti nustatyta, kad pagal Vyriausybės patvirtintą centralizuotai valdyti perduoto administracinio valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties formą sudarytos panaudos sutartys bus keičiamos į Vyriausybės patvirtintos formos nuomos sutartis. Tačiau šiuo metu galiojantis atlygintinas naudojimasis kitam subjektui priklausančiu nuosavybės ar patikėjimo teise valdomu turtu yra nuomos santykių pagrindas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad turto panaudos ir paslaugų teikėjo modelis neužtikrino efektyvaus valdymo, nes neskatino valstybės įstaigų efektyviai panaudoti administracinį turtą. Nuoma, kai mokama už tai kuo naudojiesi, skatina optimizuoti apimtis. Be to, įstatymu siekiama centralizuoti bendrąją turto valdymo ir priežiūros organizavimo funkciją, kuri centralizuojama kaip ir kitos horizontalios valstybės įstaigų funkcijos (apskaita, personalo valdymas, viešieji pirkimai). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-118 7.
Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, būtų nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas įsigyjant (perkant, statant arba išsinuomojant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo administracinės paskirties valstybės turto įsigijimas pirkimo būdu ar jį statant detaliau reglamentuojamas šio straipsnio 7-13 dalyse, tačiau iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo turtą išsinuomojant būdas, nes projekto tokio būdo detaliau nėra siūloma reglamentuoti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis centralizuotai valdomo valstybės turto atnaujinimą, jį išsinuomojant. Be to, nėra aišku, ar nuostata ,,naujas administracinės paskirties turtas“, kai jis įsigyjamas pirkimo ir išsinuomojimo būdais, apimtų tik naujos statybos nekilnojamojo turtą.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti. Teisinis reguliavimas išsinuomojant esamą nekilnojamąjį turtą yra nustatytas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo ar nuomos tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka, kuria privalo vadovautis perkančiosios organizacijos (tarp jų ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas) buvo nustatytas 2003 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 841, ir pakeistas 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.1036 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taigi, išsinuomojant valstybės įstaigų funkcijoms reikalingą administracinį nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto rinkoje, būtų taikomas jau nustatytas teisinis reguliavimas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad atnaujinimo projektai, viršijantys 10 milijonų eurų vertę, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos pritarimu, tvirtinami Vyriausybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis subjektų subordinacijos principu, turto valdytojo valdyba negali pritarti ar nepritarti Vyriausybės sprendimui. Dėl šios priežasties siūlytina nuostatą tikslinti, žodį „pritarimu“ keičiant žodžiu „siūlymu“. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą reikėtų sujungti su pirmąją arba ją dėstyti atskiroje projekto 12 straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 11.
Projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys tęsiasi ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“. Projekto nuostata ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, ar turėtas tikslas nustatyti, kad minėtoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios keičiamo įstatymo nuostatos, ar kitų įstatymų ir teisės aktų galiojusios nuostatos. Projekto nuostatas reikia patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir šios dalies antrojo sakinio nuostatas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Konkurencijos taryba, 2018-11-055 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2622 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama tobulinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto reguliavimą, taip pat įtvirtinti valstybės nekilnojamo turto centralizuoto valdymo bei panaudos teisinio reglamentavimo pokyčius. Konkurencijos taryba pritaria Įstatymo projekto tikslams ir šiuo raštu teikia pasiūlymus šiam Įstatymo projektui tobulinti.
Įstatymo projekto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas VIII-729)
turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis „viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms“. Konkurencijos taryba susiduria su pavyzdžiais, kai valstybė ar savivaldybės tampa viešosios įstaigos dalininkėmis vien tam, kad galėtų tokiai įstaigai panaudos pagrindais perduoti savo turtą, net ir tais atvejais, kai viešosios įstaigos vykdoma veikla yra ūkinė. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija perėmė neatlygintinai perleidžiamas viešosios įstaigos „Baltijos cirkas“ (toliau – Cirkas) dalininko teises tam, kad atsirastų teisinės prielaidos šiai įstaigai panaudos pagrindais suteikti patalpas, esančias Kaune, Drobės g. 31 ir 31B. Kaip savo rašte nurodė Kultūros ministerija (raštas pridedamas), nuo 1999 m. minėtas patalpas panaudos teise valdė Cirkas, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2015 m. gegužės 1 d. patalpos Cirkui buvo nuomojamos už 549,50 EUR (be PVM) nuomos mokestį. Turto bankas planavo skelbti patalpų nuomos konkursą, todėl Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo ji taptų Cirko dalininke ir galėtų šias patalpas jam perduoti valdyti neatlygintinai ir be konkurencingos procedūros.
Konkurencijos taryba šių metų rugpjūčio mėnesį gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) paklausimą (raštas pridedamas), kuriame Savivaldybė išreiškė suinteresuotumą tapti viešosios įstaigos
„Panevėžio senovinių automobilių muziejus“ (toliau – Muziejus) dalininke po
to, kai jai tokį siūlymą pateikė Muziejaus vadovas. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Muziejui reikalingas Savivaldybei priklausantis žemės sklypas. Įstatymo VIII-729
kontrolė, kuri 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“ nurodė, kad tiek savivaldybės, tiek ministerijos, tapdamos kai kurių viešųjų įstaigų dalininkėmis, ne tenkina viešuosius interesus, o įgyvendina tų viešųjų įstaigų kitų dalininkų ar dar kitus tikslus. Dažnai valstybės ar savivaldybės buvimu viešosios įstaigos dalininke yra suinteresuotos būtent tos viešosios įstaigos ar kiti jų dalininkai, kurie yra privatūs asmenys, dėl galimybės įstaigai neatlygintinai gauti valstybės ar savivaldybių turtą, finansavimą ir kitų lengvatų.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti, kad ūkinę veiklą vykdančioms viešosioms įstaigoms nebūtų panaudos pagrindais perduodamas valstybei ar savivaldybėms priklausantis turtas, tokiu būdu suteikiant šioms įstaigoms privilegijas su jomis konkuruojančių ūkio subjektų atžvilgiu, siūlome:
dalies 2 punktą formuluoti taip: „viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), ir viešosioms įstaigoms – mokykloms“. Jeigu būtų atsižvelgta į šį Konkurencijos tarybos siūlymą, tuomet atitinkamai turėtų būti patikslintas ir Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Nepritarti. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2622 14 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiklos tikslai nėra tinkami viešųjų įstaigų mokyklų, poliklinikų, ligoninių, muziejų, globos namų ir kt. subjektų atveju. Valstybės ar savivaldybių, dalyvavimas viešosiose įstaigose turi būti įvertintas prieš steigiant viešąsias įstaigas ir investuojant valstybės/savivaldybių turtą į viešosios įstaigos kapitalą. Turėtų būti sustiprinta esamų viešųjų įstaigų veiklos ir naujų įstaigų steigimo tikslingumo kontrolė, kuri sudarytų sąlygas peržiūrėti esamų įstaigų veiklas ir palikti arba steigti naujas tik tokias, kurios užtikrina viešųjų paslaugų teikimą ir valstybės/savivaldybės funkcijų įgyvendinimą. Tuomet valstybės turto panauda, kaip papildoma priemonė viešosios įstaigos veiklai užtikrinti, nekeltų abejonių.
Kita vertus, įstatymo projekto Nr.XIIIP-2622 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte atsiranda nauja priemonė – prievolė įvertinti poveikį konkurencijai ir valstybės pagalbos reikalavimams, kad užtikrinti, jog sprendimai dėl valstybės/savivaldybių turto panaudos būtų priimti nepažeidžiant Konkurencijos įstatymo, t.y. tik įvertinus minėtus aspektus ir tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaravus pagalbą ir jos dydį. Jeigu valstybės pagalba negalima, ši priemonė apsaugos nuo sprendimų, kurie galimai pažeistų konkurencijos sąlygas ir subjektų lygiateisiškumo principus. 2. Konkurencijos taryba, 2018-11-055 Įstatymo projektu keičiamo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiklos tikslai, kurių turi siekti valstybės ar savivaldybių turtą panaudos pagrindais siekiančios gauti asociacijos bei labdaros ir paramos fondai. Pažymėtina, kad 14 straipsnio 2 dalyje 8 ir 9 punktuose nurodyti veiklos tikslai, Konkurencijos tarybos nuomone, yra beveik išimtinai susiję su ūkinės veiklos vykdymu, todėl siūlome: šių punktų atsisakyti „8) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklų skatinimą;
9) tenkinti meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas.“) arba pakeisti šių punktų formuluotes taip, kad jos apimtų tik neformalų vaikų švietimą kultūros ir sporto srityse, kuris nėra laikytinas ūkines veikla. Pritarti. 3. Konkurencijos taryba, 2018-11-056 Įstatymo projekto
straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis papildoma 4 punktu, kuris numato, jog „savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis įstatymais ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, be nuomos konkurso išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatytais atvejais.
Sprendimus dėl pagal šį punktą be konkurso išnuomojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba“. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, jiems draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, jeigu savivaldybių tarybos, besivadovaudamos 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, priimtų sprendimus, kurie suteiktų ūkio subjektams galimybę be nuomos konkurso išsinuomoti savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą, tokie sprendimai galėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti galimų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų, Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo VIII-729 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas baigtinis atvejų, kuomet savivaldybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas be nuomos konkurso, sąrašas. Nepritarti. Savivaldybių nuosavybės teise priklausančio turto nuomos be konkurso atvejai, skiriasi nuo valstybės turto nuomos be konkurso atvejų, nes yra sąlygoti tik savivaldai būdingo turto valdymo ir naudojimo specifiškumo.
Galiojančio įstatymo 15 straipsnyje yra disproporcija tarp to, kad 15 straipsnis detaliai nustato valstybės turto nuomos sąlygas ir principus, o savivaldybių atveju yra tik nuostatos dėl tarybų kompetencijos – nustatyti savivaldybių turto nuomos tvarką. Specialiųjų tyrimų tarnyba savo antikorupcinio vertinimo išvadose buvo pateikusi rekomendacijas detaliau reglamentuoti savivaldybės turto nuomos santykius. Atsižvelgus į tai, 15 straipsnis yra papildytas nuostatomis dėl savivaldybių turto nuomos tiek, kiek tai neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytam savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principui ir savivaldybės tarybos išimtinei teisei priimti sprendimus dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys E.Pupinis, 2018-10-3012 4, 5 Argumentai: Pateiktame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris numato, kad sudarytos neterminuotos panaudos sutartys su gavėjais privalo būti nutraukiamos - įsigaliojus įstatymui, o terminuotos sutartys nutraukiamos – pasibaigus panaudos laikui.
Atsižvelgiant į tai, kad dažnu atveju, pagal panaudos sutartis valstybės ar savivaldybių suteikiamas nekilnojamas turtas asociacijoms, politinėms partijoms ir kt. nėra geros kokybės ir patraukus naudojimui, todėl gali atsitikti taip, kad neribotam laikui visas pagal panaudą suteiktų patalpų išlaikymas (nenaudojamų patalpų šildymas, kitos komunalinės paslaugos) už kurias anksčiau mokėjo panaudos gavėjas, turės būti finansuojamas nekilnojamo turto administratoriaus lėšomis. Todėl pasiūlyme įtvirtinta nuostata, kad patalpų panaudos sutartys būtų nutraukiamos tik atsiradus naujiems nekilnojamojo turto nuomininkams, panaudos gavėjams arba pirkėjams. Pasiūlymas:
Papildyti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos terminuotos valstybės
(savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos. Neatsiradus įstatyme numatyta tvarka norinčių nuomoti turto nuomininkų, panaudos gavėjų ar nekilnojamojo turto pirkėjų, panaudos sutartys pratęsiamos iki tol, kol įstatyme numatyta tvarka bus parinktas nekilnojamojo turto nuomininkas, panaudos gavėjas ar pirkėjas. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės nekilnojamojo turto panaudos davėjai, įspėję panaudos gavėjus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nutraukia visas neterminuotas valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis.“. Pasiūlymas:
Papildyti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės nekilnojamojo turto panaudos davėjai, įspėja panaudos gavėjus, kad panaudos sutartys bus nutraukiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Turto panaudos sutartys su buvusiais panaudos gavėjais nutraukiamos tik pasirašius nekilnojamojo turto nuomos, panaudos ar nekilnojamojo turto pardavimo sutartis su įstatyme numatyta tvarka parinktais nekilnojamojo turto nuomininkais, panaudos gavėjais ar pirkėjais.“ Buvusią įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį laikyti 6. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados pastabas, Konkurencijos tarybos ir Seimo nario Edmundo Pupinio pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Audito komitetas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18
2018-12-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Valstybės turto departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Valstybės turto departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Finansų ministerijos Valstybės turto departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Pūkienė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vyresnioji patarėja Agnė Richard, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Solėja Karalienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Augustė Purlienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-113
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės sprendime perduoti valstybės turtą valdyti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį kitiems, nenurodytiems keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, juridiniams asmenims turi būti nurodytas turto patikėjimo sutarties galiojimo terminas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis Vyriausybė kiekvienu atveju nustatytų konkretų valstybės turto patikėjimo sutarties galiojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad visi svarbiausi santykių, valdant, naudojant ar disponuojant valstybės turtu elementai turi būti įtvirtinti įstatyme, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujanti Vyriausybė savo sprendime nustatytų konkretų valstybės turto, kuris perduodamas kitiems valstybines funkcijas vykdantiems juridiniams asmenims, terminą. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Keičiamame įstatyme įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis Vyriausybė kiekvienu atveju nustatytų konkretų valstybės turto patikėjimo sutarties galiojimo terminą yra netikslinga, nes sprendimus dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems, nenurodytiems keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, juridiniams asmenims, priims Vyriausybė, įvertinusi visas sprendimui priimti reikalingas aplinkybes, įskaitant ir galimą patikėjimo sutarties terminą. Civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui.“ Ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus gali nustatyti tik įstatymai. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatą dėl galimo patikėjimo sutarčių termino bei pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kad keičiame įstatyme turi būti nurodytas turto patikėjimo sutarties terminas, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad sutartys su kitais juridiniais asmenimis dėl valstybės ar savivaldybių turto valdymo patikėjimo teise gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kitiems, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali įgyvendinti (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kitiems, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jeigu savivaldybės taryba nenustato kitaip.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-115
dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punkto antrojo sakinio nuostatos ,,šią veiklą vykdanti“ nereikėtų patikslinti, nes pirmajame šio punkto sakinyje yra nurodomas asociacijų ir labdaros ir paramos fondų pagrindinis veiklos tikslas, bet ne konkreti jų vykdoma veikla. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projektą nustatant, kad savivaldybių turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šią veiklą vykdančiai Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-115
3.
Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį nustato Vyriausybė. Taigi pagal projekto nuostatas konkretūs subjektai, jų kompetencija perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais būtų nustatytos Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. Be to, poįstatyminiame teisės akte sprendimų dėl valstybės turto panaudos priėmimas galėtų būti priskirtas ne tik valstybės institucijų, bet ir kitų subjektų kompetencijai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Ši Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, manytina, turėtų būti taikytina disponuojant valstybės turtu ir kitais būdais, t. y. priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos, panaudos ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turėtų būti nurodytos konkrečios valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto panaudos.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kad įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turėtų būti nurodytos konkrečios valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto panaudos, siūlytina pakeisti įstatymo projekto nuostatą nustatant, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, nustato Vyriausybė. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–5 6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip
nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-115
4.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad valstybės ir savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta panaudos gavėjo pareiga apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį valstybės turtą. Svarstytina, ar tokio išbraukimo nereikėtų atsisakyti, nes galiojančiu teisiniu reguliavimu yra apsaugoti valstybės kaip turto savininkės interesai tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas perduoto turto neišsaugotų ir neturėtų finansinių galimybių atlyginti valstybei jos patirtus nuostolius. Nepritarti Remiantis Valstybės kontrolės 2018 m. sausio
nekilnojamojo turto valdymas“ duomenimis, didžiausios valstybės ar savivaldybių turto panaudos gavėjų grupės yra viešosios ir biudžetinės įstaigos, kurių dalininkas arba savininkas yra valstybė ir/arba savivaldybės. Dėl šios priežasties draudimui lėšas tenka skirti iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės finansinių išteklių. Pažymėtina, kad įstatymo projekto nuostatos neeliminuoja galimybės nustatyti panaudos gavėjo pareigos apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį valstybės ar savivaldybės turtą. Tokia pareiga galės būti numatyta panaudos sutartyse, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus draudimo poreikį, panaudos gavėjo statusą ir perduodamo turto vertę. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-116
įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, galėtų būti nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Kartu svarstytina, ar tokie kriterijai neturėtų būti taikomi ir savivaldybių nuomojamo turto nuomos mokesčio nustatymui, nes tiek valstybės turtas, tiek savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas turi atitikti tuos pačius keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nepritarti Išnuomojamas gali būti tiek ilgalaikis tiek trumpalaikis valstybės ir savivaldybių materialusis turtas. Dėl ko, manytina, įstatyme negalima nustatyti konkrečių, unifikuotų valstybės turto nuomos kainų kriterijų. Pažymėtina, kad nuomos kainos skaičiavimo tvarka bus nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose, kas sudarys sąlygas operatyviam reagavimui į besikeičiančius veiksnius, lemiančius nuomos kainos įkainius. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-119
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo veiklų yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Be to, pagal projekto nuostatas nuomotojas, vadovaudamasis nuomos sutartimi, atliktų išnuomoto daikto priežiūrą. Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi pagal CK įtvirtintą nuomos sutarties sampratą daiktas perduodamas nuomininkui laikinai jį valdyti ir naudotis. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas pagal nuomos sutartį nuomininkui perduotą daiktą valdytų ne daikto nuomininkas, bet nuomotojas. Be to, iš projekto nuostatų galima suprasti, kad projekte minima sutartis turės ne tik nuomos sutarties, bet ir kitų sutarčių, t. y. turto administravimo, jo priežiūros požymių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą. Kartu, svarstytina, ar projekte vietoj nuomos sutarties neturėtų būti naudojamas kitas sutarties pavadinimas. Be to, pagal galiojančio keičiamo įstatymo
ir šio turto panaudos gavėjų sudaromos turto valdymo ir priežiūros sutartys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokios sutartys, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti nutraukiamos. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos terminuotos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos, o neterminuotos – nutraukiamos CK nustatyta tvarka. Lieka neaišku, ar turėtų būti nutraukiamos ir tos panaudos sutartys, kurios sudarytos su panaudos gavėjais pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, ar visos panaudos sutartys, tame tarpe valstybės institucijų sudarytos su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. Tuo atveju, jeigu būtų nutraukiamos visos neterminuotos panaudos sutartys, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki panaudos sutarčių, sudarytų tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir panaudos gavėjų pasibaigimo dienos, su buvusiais panaudos gavėjais atitinkamai sudaromos nuomos sutartys, kurios turi įsigalioti panaudos sutarčių pasibaigimo dieną. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekte vartojamas nuomos sutarties pavadinimas geriausiai atspindi įstatymo projekto tikslus – mokėti mokestį už naudojimąsi valstybei priklausančiu turtu. Įstatymo projektu siekiama centralizuoti bendrąją turto valdymo ir priežiūros organizavimo funkciją, kuri centralizuojama kaip ir kitos horizontalios valstybės įstaigų funkcijos (apskaita, personalo valdymas).
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos antrai daliai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2020 m. pabaigos 100 procentų administracinio valstybės nekilnojamojo turto valdyti centralizuotai, pereinant prie naujos administracinio valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo sistemos, kuri bus paremta sutartiniais nuomos, o ne panaudos ir paslaugų teikimo santykiais, siūlytina įtvirtinti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo tarp centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir panaudos gavėjų sudarytos panaudos sutartys iki 2020 m. gruodžio 31 d. pakeičiamos į nuomos sutartis. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo su šio turto naudotojais sudarytos administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos ir turto valdymo ir priežiūros sutartys iki
valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-119
Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, būtų nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Nepritarti Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Tačiau politiką valstybės nekilnojamojo turto valdymo srityje formuoja Vyriausybė per Vyriausybės programos priemones. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekte siūloma suteikti Vyriausybei galimybes nuspręsti, kaip bus įgyvendinamas administracinio nekilnojamojo turto apimčių optimizavimas, panaudojant įstatymo projekte siūlomus nustatyti tarpusavyje susijusius administracinio turto nuomos ir atnaujinimo institutus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-119
valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas įsigyjant (perkant, statant arba išsinuomojant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujo administracinės paskirties valstybės turto įsigijimas pirkimo būdu ar jį statant detaliau reglamentuojamas šio straipsnio 7-13 dalyse, tačiau iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo turtą išsinuomojant būdas, nes projekto tokio būdo detaliau nėra siūloma reglamentuoti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis centralizuotai valdomo valstybės turto atnaujinimą, jį išsinuomojant. Be to, nėra aišku, ar nuostata, naujas administracinės paskirties turtas“, kai jis įsigyjamas pirkimo ir išsinuomojimo būdais, apimtų tik naujos statybos nekilnojamojo turtą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo ar nuomos tvarką nustato Vyriausybė. Išnuomojant valstybės įstaigų funkcijoms reikalingą administracinį nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto rinkoje, būtų taikomas 2017 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1036 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatomi ne tik naujos statybos nekilnojamojo turto įsigijimo būdai, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina šią nuostatą patikslinti, išbraukiant žodį „naują“. Atsižvelgiant į tai, kad išsinuomojant nekilnojamąjį daiktą jo negalima įsigyti nuosavybės teise, siūlytina šį turto atnaujinimo būdą išskirti kaip atskirą, o ne laikyti įsigijimo būdu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Centralizuotai valdomas administracinės paskirties
valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas šiais būdais: rekonstruojant, remontuojant, perduodant kitą, poreikius atitinkantį, administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, pritaikant nenaudojamą kitos paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą administracinei paskirčiai, išsinuomojant arba įsigyjant (perkant, statant arba išsinuomojant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-119
įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad atnaujinimo projektai, viršijantys 10 milijonų eurų vertę, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos pritarimu, tvirtinami Vyriausybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis subjektų subordinacijos principu, turto valdytojo valdyba negali pritarti ar nepritarti Vyriausybės sprendimui. Dėl šios priežasties siūlytina nuostatą tikslinti, žodį „pritarimu“ keičiant žodžiu „siūlymu“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka
tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 ir daugiau milijonų eurų 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos pritarimu siūlymu tvirtina Vyriausybė.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pastraipą reikėtų sujungti su pirmąją arba ją dėstyti atskiroje projekto 12 straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys tęsiasi ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“. Projekto nuostata ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, ar turėtas tikslas nustatyti, kad minėtoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios keičiamo įstatymo nuostatos, ar kitų įstatymų ir teisės aktų galiojusios nuostatos. Projekto nuostatas reikia patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir šios dalies antrojo sakinio nuostatas.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina įstatymo projekto nuostatą patikslinti numatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys tęsiamos ir pradėtos procedūros vykdomos vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „57. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys tęsiasi galioja ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms pradėtos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos procedūroms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos draudikų asociacija, 2018-11-165
2018 m. spalio 2 d.
Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2622 (toliau
Nesutinkame su teiginiu, kad valstybės ir savivaldybių turto apsauga, įpareigojant jį drausti, yra perteklinis reikalavimas. Panaudos gavėjo pareiga apdrausti panaudos pagrindu valdomą turtą užtikrina valstybės ir savivaldybių finansinių interesų apsaugą, įvykus įvykiui, dėl kurio atsiranda žala perduotam valdyti turtui.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kuris savo 2018 m. spalio 12 d. išvadoje pažymėjo: „<...> Svarstytina, ar tokio išbraukimo nereikėtų atsisakyti, nes galiojančiu teisiniu reguliavimu yra apsaugoti valstybės kaip turto savininkės interesai tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas perduoto turto neišsaugotų ir neturėtų finansinių galimybių atlyginti valstybei jos patirtus nuostolius.“ Taip pat manome, jog nuostatos, kad reikalavimas apdrausti turtą galės būti nustatytas sprendime dėl turto panaudos ir sudaromoje panaudos sutartyje, kiekvienu panaudos atveju vertinant draudimo poreikį atskirai, būtų nepakankamos. Pakeistas reguliavimas neužtikrintų, kad valstybės ir savivaldybių turtas bus valdomas rūpestingai bei apdairiai, kiltų ženklių nuostolių rizika valstybei ar savivaldybei, o mechanizmų, kad ši rizika faktiškai bus valdoma, bei kontrolės priemonių Projektas nenumato. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, be kita ko, panaudos gavėjo pareiga grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą. Draudimas yra visuotinai pripažintas instrumentas apsisaugojimui nuo nuostolių dėl ugnies, gamtinių jėgų ir pan. rizikų. Nesant turto draudimo, panaudos gavėjai gali neturėti lėšų dėl įvykių sugadintą turtą atstatyti į padėtį, buvusią iki įvykio, tokiu būdu nebus užtikrinamas aukščiau minėtų CK reikalavimų laikymasis.
Tuo atveju, jeigu, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, kiekvienu atveju individualiai būtų sprendžiama dėl pareigos apdrausti turtą buvimo ar nebuvimo – kiltų tiek neracionalių sprendimų dėl rizikų neįvertinimo, o tam tikrais atvejais (nesant aiškių kriterijų dėl apdraudimo/neapdraudimo) – ir korupcijos rizika. Todėl bendra (galiojančios redakcijos įstatyme numatyta) pareiga drausti panaudos pagrindais gaunamą turtą užtikrina, kad visais atvejais valstybės ar savivaldybės turtas bus rūpestingai ir apdairiai saugomas, kaip tą darytų kiekvienas atidus turto šeimininkas. Pažymėtina, kad prie ilgalaikio materialaus turto, kurį pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją panaudos gavėjai privalo apdrausti, priskiriamas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir vertingas kilnojamasis turtas, pavyzdžiui, medicinos technika/ aparatai. Sudarydama galimybes tam tikrais atvejais neapdrausti atitinkamo vertingo turto, valstybė prisiima tokio turto nuvertėjimo/praradimo riziką. Šiuo atveju CK 6.638 straipsnio nuostata, kad panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, neapsaugo valstybės ar savivaldybės, kaip turto savininko, finansinių interesų. Taip pat pažymėtina, kad, jeigu susiklostytų situacija, jog būtų priimtas sprendimas nereikalauti turto draudimo iš panaudos gavėjo, tačiau vertingą kilnojamąjį turtą apdrausti norėtų pati valstybė ar savivaldybė – tai padaryti gali būti neįmanoma, kadangi kilnojamasis turtas, kurį draudėjas nuomos ar kitais pagrindais perdavė naudotis kitam asmeniui, yra nedraudžiamas arba gali būti itin sudėtinga įvertinti riziką ir atitinkamai tai padidintų draudimo kainą.
Argumentuojant siūlymą atsisakyti panaudos gavėjo pareigos drausti gaunamą turtą, yra remiamasi minėta CK 6.638 straipsnio nuostata, kad panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šį CK straipsnį rizika panaudos gavėjui tenka tik, jeigu: 1) daiktas žūtų ar būtų sugadintas, naudojant jį ne pagal sutartyje numatytą paskirtį; 2) būtų perduotas trečiajam asmeniui be išankstinio panaudos davėjo rašytinio sutikimo; 3) panaudos gavėjas naudojasi daiktu, pasibaigus panaudos sutarties terminui; arba 4) atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, panaudos gavėjas galėjo išgelbėti daiktą, šiam tikslui panaudodamas savo turtą, bet to nepadarė. Minėti atvejai neapima atvejų, kai panaudos gavėjas turtą valdo tinkamai, tačiau įvykis įvyksta ir žala atsiranda dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, gamtinių jėgų. Tokiais atvejais pagal CK 6.638 straipsnio 3 dalį atsakomybės panaudos gavėjas neneša ir valstybės ar savivaldybės interesų apsaugą turėtų užtikrinti draudimas. Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti valstybės bei savivaldybių turto apsaugą, siūlome Projekte palikti pareigą panaudos gavėjui drausti pagal panaudos sutartį valdomą valstybės ar savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą. Nepritarti Žr. argumentus prie 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba,
konkurencijos taryba pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2622 (toliau – Įstatymo projektas).
siekiama tobulinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto reguliavimą, taip pat įtvirtinti valstybės nekilnojamo turto centralizuoto valdymo bei panaudos teisinio reglamentavimo pokyčius.
Konkurencijos taryba pritaria Įstatymo projekto tikslams ir šiuo raštu teikia pasiūlymus šiam Įstatymo projektui tobulinti.
straipsniu siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas VIII-729) 14 straipsnio pakeitimai.
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis „viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms“.
susiduria su pavyzdžiais, kai valstybė ar savivaldybės tampa viešosios įstaigos dalininkėmis vien tam, kad galėtų tokiai įstaigai panaudos pagrindais perduoti savo turtą, net ir tais atvejais, kai viešosios įstaigos vykdoma veikla yra ūkinė.
Respublikos kultūros ministerija perėmė neatlygintinai perleidžiamas viešosios įstaigos „Baltijos cirkas“ (toliau – Cirkas) dalininko teises tam, kad atsirastų teisinės prielaidos šiai įstaigai panaudos pagrindais suteikti patalpas, esančias Kaune, Drobės g. 31 ir 31B. Kaip savo rašte nurodė Kultūros ministerija (raštas pridedamas), nuo 1999 m. minėtas patalpas panaudos teise valdė Cirkas, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo
nuomos mokestį.
Turto bankas planavo skelbti patalpų nuomos konkursą, todėl Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo ji taptų Cirko dalininke ir galėtų šias patalpas jam perduoti valdyti neatlygintinai ir be konkurencingos procedūros.
metų rugpjūčio mėnesį gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) paklausimą (raštas pridedamas), kuriame Savivaldybė išreiškė suinteresuotumą tapti viešosios įstaigos „Panevėžio senovinių automobilių muziejus“ (toliau – Muziejus) dalininke po to, kai jai tokį siūlymą pateikė Muziejaus vadovas. Iš viešai prieinamos informacijos[1] matyti, kad Muziejui reikalingas Savivaldybei priklausantis žemės sklypas.
straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo problemas įžvelgia ir Valstybės kontrolė, kuri 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“[2] nurodė, kad tiek savivaldybės, tiek ministerijos, tapdamos kai kurių viešųjų įstaigų dalininkėmis, ne tenkina viešuosius interesus, o įgyvendina tų viešųjų įstaigų kitų dalininkų ar dar kitus tikslus.
Dažnai valstybės ar savivaldybės buvimu viešosios įstaigos dalininke yra suinteresuotos būtent tos viešosios įstaigos ar kiti jų dalininkai, kurie yra privatūs asmenys, dėl galimybės įstaigai neatlygintinai gauti valstybės ar savivaldybių turtą, finansavimą ir kitų lengvatų.
užtikrinti, kad ūkinę veiklą vykdančioms viešosioms įstaigoms nebūtų panaudos pagrindais perduodamas valstybei ar savivaldybėms priklausantis turtas, tokiu būdu suteikiant šioms įstaigoms privilegijas su jomis konkuruojančių ūkio subjektų atžvilgiu, siūlome 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą formuluoti taip:
„viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar
savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), ir viešosioms įstaigoms – mokykloms“.
(10) Jeigu būtų atsižvelgta į šį Konkurencijos tarybos siūlymą, tuomet atitinkamai turėtų būti patikslintas ir Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Pritarti iš dalies Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2018-11-085
Mums labai svarbu, jog Finansų ministerijos parengtu įstatymo projektu yra įgyvendinamos 2018-01-24 valstybinio audito ataskaitoje Nr.VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktos rekomendacijos ir sprendžiami nustatyti trūkumai, siekiant nuosekliai įgyvendinti esminius ir būtinus pokyčius valstybės nekilnojamojo turto valdyme – pereiti prie nuomos santykių, minimalizuojant valstybės turto panaudą.
Tai buvo būtina, siekiant pristabdyti nusistovėjusią ydingą praktiką, optimizuoti valstybės nekilnojamojo turto apimtis ir mažinti šio turto išlaikymo sąnaudas. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti minėtoje audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas:
valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudai pagrindus ir užsienio šalių patirtį, pereinamuoju laikotarpiu maksimaliai apriboti galimybę valstybės nekilnojamąjį turtą gauti panaudos pagrindais ir numatyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, valstybės nekilnojamasis turtas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis neperduodamas (ataskaitos 2 rekomendacija);
galimybę valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn jų savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti (ataskaitos 3 rekomendacija);
VĮ Turto banko atlygio už administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas apskaičiavimo teisinio reguliavimo pakeitimus, kurie skatintų VĮ Turto banką siekti efektyvesnės veiklos (ataskaitos 4 rekomendacija).
Įgyvendinant 2-ąją rekomendaciją, įstatymo projektu (keičiamo įstatymo 14 str.) pereinamuoju laikotarpiu sumažinamas panaudos subjektų skaičius – atsisakoma panaudos viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims, politinėms partijoms, juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams. Kartu šio projekto lydimuoju Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 3, 4, 6, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-2623 (2 str., keičiamo įstatymo 4 str.) siekiama visiškai pereiti ir prie naujos administracinio centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo sistemos, kuri būtų paremta ne panaudos, o nuomos santykiais. Pritarti Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą. 3.
3Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,
2018-11-085
įstatymo projekte paliekamos šiuo metu esančios valstybės turto panaudos galimybės viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms – mokykloms, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams (tik įstatymu nustatytiems veiklos tikslams), kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. Audito metu nustatėme, jog pasinaudojant šia tvarka valstybė ar savivaldybė už simbolinį (iki 1 Eur) piniginį įnašą tampa viešosios įstaigos dalininke ir perduoda jai neatlygintinai valdyti nekilnojamąjį turtą. Todėl tokiais ydingais sprendimais valstybė remia ūkine veikla besiverčiančius subjektus, kurie uždirba iš narių ar savo veiklos pajamų. Šios problemos išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinami poįstatyminiai teisės aktai:
Vyriausybės nustatyta tvarka dėl poveikio konkurencijai vertinimo ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairės, patvirtintos Vyriausybės 2018-05-16 nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“. Gairėmis siekiama, jog valstybė ar savivaldybės galėtų dalyvauti tik tose viešosiose įstaigose, kurios vykdo viešojo administravimo veiklą, teikia viešąsias paslaugas ar atlieka kitas valstybei ar savivaldybei svarbias funkcijas. Tik šias veiklas vykdančioms viešosioms įstaigoms panaudos pagrindais galėtų būti perduodamas valstybės ar savivaldybių turtas. Įtakos minėtos problemos sprendimui turės ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2137(2), kuriuo siekiama sudaryti sąlygas, valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, pasitraukti iš jos veiklos, jeigu įstaigai nepavesta atlikti viešojo administravimo funkcijų. Aukščiausiosios audito institucijos nuomone, siekiant pereinamuoju laikotarpiu maksimaliai apriboti galimybę valstybės nekilnojamąjį turtą gauti panaudos pagrindais, šis turtas neturėtų būti perleidžiamas panaudos gavėjams – ne viešojo sektoriaus subjektams, kurie uždirba iš narių ar savo veiklos pajamų. Pritarti Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2018-10-315
(11) Įstatymo projektu keičiamo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiklos tikslai, kurių turi siekti valstybės ar savivaldybių turtą panaudos pagrindais siekiančios gauti asociacijos bei labdaros ir paramos fondai[3]. Pažymėtina, kad 14 straipsnio 2 dalyje 8 ir 9 punktuose nurodyti veiklos tikslai[4], Konkurencijos tarybos nuomone, yra beveik išimtinai susiję su ūkinės veiklos vykdymu, todėl siūlome šių punktų atsisakyti arba pakeisti šių punktų formuluotes taip, kad jos apimtų tik neformalų vaikų švietimą kultūros ir sporto srityse, kuris nėra laikytinas ūkines veikla[5]. Nepritarti Įstatymo projekto
ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai valdyti ir naudotis asociacijoms bei labdaros ir paramos fondams galės būti perduodamas tik Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus tokio turto perdavimo poveikį konkurencijai ir atitiktį valstybės pagalbos reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad įstatymo projekte siūlomas reglamentavimas užtikrins, kad turtas panaudos pagrindais nebūtų perduodamas toms asociacijoms ar labdaros ir paramos fondams, kurių veikla susijusi su ūkinės veiklos vykdymu. 5. Etninės kultūros globos taryba, 2018-11-125
Sutikdami su projekto Nr. XIIIP-2634 Aiškinamajame rašte pateiktu teiginiu, kad „valstybės ar savivaldybių turto perdavimą panaudos pagrindais galima laikyti nefinansine pagalba neviešojo sektoriaus subjektams“, visgi negalime sutikti su nuostata, kad etninės kultūros subjektai būtų prilyginti ūkio subjektams, kuriems siekiama sudaryti vienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje, centralizuojant valstybės nekilnojamąjį turtą. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) prašo komitetą atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia etninės kultūros subjektų sąvoką: „asmenys, kuriantys etninės kultūros vertybes, jas perteikiantys, puoselėjantys ir kaupiantys“. Prie tokių asmenų priskiriami ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurių didesnė dalis yra ne biudžetinės ar viešosios įstaigos, o asociacijos, vienijančios etninės kultūros vertybes perteikiančius, puoselėjančius ir kaupiančius asmenis (pavyzdžiui, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Žemaičių draugija ir t. t.).
Valstybės įsipareigojimą remti etninės kultūros srityje veikiančias asociacijas nustato Etninės kultūros įstatymo 8 straipsnio 7 dalis: „Valstybė remia nevyriausybines organizacijas (sąjungas, draugijas, klubus, ansamblius bei kitas folklorinės raiškos formas), kurios rūpinasi etnine kultūra, skatina ir koordinuoja jų pastangas pažinti, plėtoti ir propaguoti etninę kultūrą“. 2. Etninės kultūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia pagrindinę šio įstatymo sąvoką etninės kultūros valstybinė globa: tai yra ne tik teisinės, organizacinės, bet ir ekonominės bei finansinės priemonės, „kuriomis valstybė garantuoja gyvosios tradicijos tęstinumą, etninės kultūros vertybių kūrimą, kaupimą, apsaugą, tyrinėjimą ir populiarinimą“. 3. Etninės kultūros subjektų veiklos valstybinę globą užtikrina ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas: „Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, <...>, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą. <...> Valstybė sudaro sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti, įgyvendina regioninę kultūros politiką, laikydamasi decentralizacijos principo. <...> Valstybė sudaro ekonomines, technologines ir teisines sąlygas kultūros paveldo apsaugai.“ (Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedo
„Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriaus dalis „Kultūros
politika“). 4. Turto valdymo įstatymo pakeitimo projekte Nr.
XIIIP-2622 numatoma papildyti 14 straipsnio 2 dalį 9 punktu, kuris sudaro galimybę valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra „tenkinti meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas“. Tokia formuluotė neapima asociacijų, kurios atitinka etninės kultūros subjekto sąvoką, nes pastarųjų asociacijų veikla nėra nukreipta į meno kūrėjų (pastariesiems pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą priskiriami tik originalius autorinius meno kūrinius kuriantys kūrėjai, kai folkloro kūriniai pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsnio 6 dalį nelaikomi autorių teisių saugomais objektais) ir kultūros darbuotojų poreikių tenkinimą. Tuo remdamiesi prašome papildyti Turto valdymo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-2622 14 straipsnio 2 dalies 9 punktą, įterpiant etninės kultūros subjektus ir išdėstant šį punktą tokia redakcija: „9) tenkinti meno kūrėjų, kultūros darbuotojų ir etninės kultūros subjektų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas“. Tai leistų užtikrinti minėtų Etninės kultūros bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą, o iš Etninės kultūros įstatymo 8 straipsnio išbraukti 8 dalį kaip perteklinę.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad etninės kultūros subjektų įrašymas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 9 punkte nesudarys sąlygų etninės kultūros subjektams tapti dar vienu subjektu, kuriam galėtų būti perduotas valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis, nes panaudos gavėjų sąrašas nustatomas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys (kurie patenka į Etninės kultūros įstatymo 2 straipsnyje 7 dalyje apibrėžtą etninės kultūros subjektų sąvoką) pagal dabar galiojantį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą taip pat negali būti valstybės ir savivaldybės turto gavėjais panaudos pagrindais. Visgi atsižvelgiant į tai, kad folkloro srities darbuotojai nepriskiriami nei meno kūrėjams, nei kultūros darbuotojams, taip pat pritariant Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, siūlytina įtraukti etninės kultūros darbuotojų poreikių tenkinimą prie veiklos tikslų, kuriuos įgyvendindamos asociacijos ir paramos ir labdaros fondai, galės gauti valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas veiklą.“
6Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba,
2018-10-316
(12) Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamas Įstatymo VIII-729 15 straipsnis.
Šio straipsnio 2 dalis papildoma 4 punktu, kuris numato, jog „savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis įstatymais ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, be nuomos konkurso išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatytais atvejais. Sprendimus dėl pagal šį punktą be konkurso išnuomojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba“.
(13) Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, jiems draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
(14) Tuo atveju, jeigu savivaldybių tarybos, besivadovaudamos 15 straipsnio 2 dalies
nuomos konkurso išsinuomoti savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą, tokie sprendimai galėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
straipsnio pažeidimų, Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo VIII-729 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas baigtinis atvejų, kuomet savivaldybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas be nuomos konkurso, sąrašas.
<...>
Pritarti Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą. 7.
7Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2018-11-209
<...>
nustatyti, kad centralizuotai galėtų būti valdomas ir kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų turtas. Manytume, kad tokiu teisiniu reglamentavimu nebūtų galimybės užtikrinti tinkamą kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų įslaptintos informacijos apsaugą ir kontrolę, nes:
Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka surinkta informacija yra ypatingai jautri ir saugotina, o jos neteisėtas atskleidimas gali lemti žalą valstybei;
subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. Įslaptinta informacija dėl savo turinio, formos ir ypatumų yra tvarkoma atskirai nuo bendro pobūdžio informacijos, ir yra neatsiejama nuo kriminalinės žvalgybos subjekto veiklos ir jai būdingo specifiškumo. Todėl tik decentralizuotas turto, kurio patalpose tvarkoma kriminalinės žvalgybos informacija, valdymas leis tinkamai užtikrinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Paslapčių įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Atitinkamai siūlome ir toliau taikyti išlygą valstybės turto, kuris naudojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų, valdymui. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto raštu (2018-11-30 Nr.
V-2018-10458) pateiktą nuomonę, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas turi sudaryti sąlygas kriminalinės žvalgybos subjektams tinkamai vykdyti jiems įstatymais pavestas funkcijas, įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų įstatymo projekto derinimo metu pateiktas pastabas, kad specialiosios paskirties nekilnojamasis turtas dėl savo valdymo specifikos neturėtų būti valdomas centralizuotai, tačiau siekiant tokio turto valdytojams sudaryti sąlygas apsirūpinti administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu ne tik iš institucijoms skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, bet ir per centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdytoją teisės aktų nustatyta tvarka, siūlytina nustatyti, kad specialiosios paskirties nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas valdyti centralizuotai tik gavus tokio turto valdytojo sutikimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau – centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Specialiosios paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies
valdytojo sutikimą.“
8Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2018-11-209 2.
Aktreiptinas dėmesys ir į Projektu siūlomo
Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus <...> gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui <...>“, t. y. šiuo atveju aktualu tai, kad nėra aišku kas ir kokiems kriterijams esant nuspręs kokį turtą perduoti/neperduoti valdyti centralizuotai. Manytume, kad minėta Projekto formuluotė gali apsunkinti sėkmingą perėjimą į centralizuotą turto valdymą, todėl siūlytume nustatyti kriterijus, kuriuos atitinkantis turtas nebus valdomas centralizuotai ir subjektą, kuris nuspręs, ar konkretus turtas perimamas į centralizuotą valdymą ar ne. Nepritarti Politiką valstybės nekilnojamojo turto valdymo srityje formuoja Vyriausybė per Vyriausybės programos priemones. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekte siūloma suteikti Vyriausybei galimybes nuspręsti, kaip bus įgyvendinamas administracinio nekilnojamojo turto apimčių optimizavimas, panaudojant įstatymo projekte siūlomus nustatyti tarpusavyje susijusius administracinio turto nuomos ir atnaujinimo institutus. Valstybės nekilnojamojo turto valdymo įgyvendinimo klausimai bus reglamentuojami poįstatyminiame teisės akte, taip kaip ir dabar Vyriausybės nutarimu Nr. 148 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimo“ yra patvirtintas Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo, naudojimo, disponavimo juo ir naujo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto įsigijo aprašas“, kuriame nustatoma administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto perdavimo valdyti centralizuotai tvarka ir kriterijai bei privalomos procedūros. 9. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2018-11-08 Įgyvendinant 3-iąją rekomendaciją, įstatymo projekte (2 str., keičiamo įstatymo 6 str.
tarybos sutikimu, perimdama valstybės turtą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus, šio įstatymo 20 str. 1 d. 4–6 p. nustatytais atvejais. Kartu siūloma nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pripažintus nereikalingais pagal šio įstatymo 26 str. 1 d. 8 p., galima perduoti Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybių nuosavybėn savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti (9 str., keičiamo įstatymo 20 str. 1 d. 5 p.). Kadangi įstatymo projekto 2 ir 9 str. esminių pakeitimų nenumatoma, o jų įgyvendinimą planuojama detalizuoti poįstatyminiame teisės akte (t. y. Vyriausybės nustatytoje tvarkoje), toliau stebėsime šios rekomendacijos įgyvendinimą. Atsižvelgti
10Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,
2018-11-08 Įgyvendinant 4-ąją rekomendaciją, įstatymo projektu (8 str., keičiamo įstatymo 19 str.) siūloma pereiti prie naujos administracinio centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo sistemos, kuri būtų paremta sutartiniais nuomos santykiais. Šias nuostatas planuojama įgyvendinti Vyriausybei nustačius valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustačius centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, toliau stebėsime šios rekomendacijos įgyvendinimą.
Pažymėtina, kad Vyriausybė iki 2021 m. lapkričio mėn. yra įsipareigojusiu parengti valstybės nekilnojamojo turto valdymo gaires, kurios numatytų, kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės funkcijoms atlikti, kiek jo, siekiant didžiausios naudos, pagal nustatytus kriterijus galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Įvertinti panaudos, kaip vieno iš valstybės nekilnojamojo turto valdymo būdų, atsisakymo galimybes ir pasekmes. Įgyvendinant šią rekomendaciją, Finansų ministerija suplanavo iki 2018 m. spalio 1 d. parengti metodinius nurodymus dėl tam tikrų sričių viešųjų paslaugų ir valstybės nekilnojamojo turto valdymo bei finansavimo analizės atlikimo. Metodiniai nurodymai dar nėra parengti.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
aeroklubas (toliau – LAK) yra visuomeninė organizacija, veikianti nuo 1927 m. LAK vienija 13 aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos federacijų, kurių regioniniuose (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio ir kt.) aeroklubuose yra daugiau kaip 3000 aktyviai sportuojančių sportininkų. Vien tik 2016-2017 m. iškovota daugiau kaip 14 medalių įvairiose Pasaulio ir Europos varžybose, o mūsų šalyje buvo surengti trys Pasaulio ir vienas Europos aviacijos sporto čempionatai. Lietuvoje veikia 15 valstybės bendrosios aviacijos civilinių aerodromų, kuriuos pačius ir su jais susijusį kitą turtą valdo: žemę – Nacionalinė žemės tarnyba; kitą ilgalaikį turtą - Kūno kultūros ir sporto departamentas (toliau - KKSD), Krašto apsaugos ministerija (Šilutės), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilniaus r.
Kyviškių) ir valstybės įmonė Turto bankas (Panevėžio, Stetiškių g.); o pagal panaudos sutartis naudoja regioniniai aeroklubai. Deja, 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėn. pasibaigė minėtų panaudos sutarčių terminai, o dėl pakeistų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų šios valstybinio turto panaudos sutartys negali būti pratęstos. Dėl šios priežasties regioniniai aeroklubai nebegali atlikti aerodromų tinkamumo naudoti ir orlaivių tinkamumo skraidyti pažymėjimų pratęsimo, negali organizuoti nei Europos, nei pasaulio čempionatų, stabdoma visa jų sportinė veikla. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. siūlome papildyti nuostatomis, kurios leistų pratęsti šiuo metu pasibaigusias valstybės turto panaudos sutartis ir visiškai nesutrikdytų aeroklubų veiklos. Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1.
Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms;
3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);
4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);
5) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2.
panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:
1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;
2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir
(arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančioms grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;
4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;
5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;
6) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;
7) vienyti visuomenines civilinės ir sportinės aviacijos organizacijas, plėtojančias ir propaguojančias aviacijos sportą. Šią veiklą vykdančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik valstybei nuosavybės teise priklausantis aerodromų turtas; 7)8) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šią veiklą vykdančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas; 8)9) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklų skatinimą; 9)10) tenkinti meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas. 3.
straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:
1) panaudos subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams. 4. Subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, nustato Vyriausybė. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas. 5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos.
Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 6. Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.“ Nepritarti Įstatymo projektu keičiamas valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinis reglamentavimas. Galimybė valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais suteikti asociacijoms bei labdaros ir paramos fondams sietina su jų vykdomos veiklos tikslais. Pažymėtina, kad galiojančiame Kūno kultūros ir sporto įstatyme sporto (šakos) federacija laikoma – nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi sporto šakos plėtra tam tikroje teritorijoje (mieste, šalyje, žemyne, pasaulyje) arba veikla, susijusia su sportu (sporto medicina, sporto žurnalistika ir kita).
Pagal iniciatorių siūlomą projekto redakciją, asociacijoms, kurių tikslas yra tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą, pagrindus panaudos pagrindais prašomo suteikti turto reikalingumą jų vykdomai veiklai bei įvertinus poveikį konkurencijai ir atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms, turtas panaudos pagrindais galės būti suteikiamas vadovaujantis įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. 2. Seimo narys E. Pupinis,
45 N Argumentai: Pateiktame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris numato, kad sudarytos neterminuotos panaudos sutartys su gavėjais privalo būti nutraukiamos - įsigaliojus įstatymui, o terminuotos sutartys nutraukiamos – pasibaigus panaudos laikui. Atsižvelgiant į tai, kad dažnu atveju, pagal panaudos sutartis valstybės ar savivaldybių suteikiamas nekilnojamas turtas asociacijoms, politinėms partijoms ir kt. nėra geros kokybės ir patraukus naudojimui, todėl gali atsitikti taip, kad neribotam laikui visas pagal panaudą suteiktų patalpų išlaikymas (nenaudojamų patalpų šildymas, kitos komunalinės paslaugos) už kurias anksčiau mokėjo panaudos gavėjas, turės būti finansuojamas nekilnojamo turto administratoriaus lėšomis. Todėl pasiūlyme įtvirtinta nuostata, kad patalpų panaudos sutartys būtų nutraukiamos tik atsiradus naujiems nekilnojamojo turto nuomininkams, panaudos gavėjams arba pirkėjams. Pasiūlymas:
12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos. Neatsiradus įstatyme numatyta tvarka norinčių nuomoti turto nuomininkų, panaudos gavėjų ar nekilnojamojo turto pirkėjų, panaudos sutartys pratęsiamos iki tol, kol įstatyme numatyta tvarka bus parinktas nekilnojamojo turto nuomininkas, panaudos gavėjas ar pirkėjas. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės nekilnojamojo turto panaudos davėjai, įspėję panaudos gavėjus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nutraukia visas neterminuotas valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis.“. 2. Papildyti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės nekilnojamojo turto panaudos davėjai,
įspėja panaudos gavėjus, kad panaudos sutartys bus nutraukiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Turto panaudos sutartys su buvusiais panaudos gavėjais nutraukiamos tik pasirašius nekilnojamojo turto nuomos, panaudos ar nekilnojamojo turto pardavimo sutartis su įstatyme numatyta tvarka parinktais nekilnojamojo turto nuomininkais, panaudos gavėjais ar pirkėjais.“
įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį laikyti 6. Nepritarti Pritarus teikiamam pasiūlymui ir įtvirtinus galimybę esamiems panaudos gavėjams neapibrėžtu laikotarpiu panaudos pagrindais naudotis valstybės ir (arba) savivaldybės turtu, toks reguliavimas neatitiktų keičiamame įstatyme nustatytų panaudos sutarties terminų principo ir pažeistų nuostatas, kad sprendimus dėl valstybės ir (arba) savivaldybių turto panaudos gali priimti tik institucijos, kurioms įstatymas suteikia tam įgaliojimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad po įstatymo įsigaliojimo sudarytos panaudos sutartys bus vykdomos iki jų pabaigos, o panaudos subjektai, atitinkantys įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatytus kriterijus galės kreiptis dėl naujų panaudos sutarčių sudarymo. Pastebėtina ir tai, kad pritarus
savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas galės būti be konkurso išnuomojamas pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2018-10-07 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos
komitetas, 2018-11-14 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2622 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą dėl Etninės kultūros globos tarybos prašymo. Taip pat siūlyti pagrindiniam Komitetui sujungti įstatymo projektus Nr. XIIIP-2622 ir Nr. XIIIP-1376, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pateiktame įstatymo projekte realizavo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1376 nuostatas bei jas patobulino pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-2622(2) ir Seimo Audito komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2018-12-05 I Argumentai: Seimo Audito komitetas pasiūlė įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu, keičiančiu įstatymo 16 straipsnį. Pritarus komiteto pasiūlymui turės būti pakeistas ir įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo IR 18
įstatymas“
2Seimo Audito komitetas,
2018-12-051
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinio proceso kodekso 626, 628,
Nr.
XIIIP-2626 pateiktą pastabą, kad disponavimą valstybės turtu reglamentuojančiuose įstatymuose turėtų būti nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti teisę realizuoti valstybės paveldėtą turtą, tačiau įvertinus, kad institucijų, realizuojančių valstybės paveldėtą turtą yra daug (kiekį sąlygoja tai, kad valstybė paveldi įvairių rūšių turtą: (pastatus, žemę, pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus, transporto priemones, tauriuosius metalus, brangakmenius, ginklus, gyvūnus ir kt.), siūlytina keičiame įstatyme, reglamentuojančiame valstybės institucijų įgaliojimus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje, įtvirtinti, kad valstybės perimtiną turtą, atsižvelgus į jo rūšis, realizuoja valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tik Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytų tiesioginių įpareigojimų realizuoti valstybės perimtiną turtą, keičiamame straipsnyje siūlytina įvardinti šią instituciją. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė nustato konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių (toliau – valstybės perimtinas turtas) perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką. Valstybės perimtiną turtą, atsižvelgiant į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti 3.
Seimo Audito komitetas, 2018-12-055
Valstybės kontrolė 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ nurodė, kad galiojantis reguliavimas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė yra ydingas, nes tokiu reguliavimu sudaromos sąlygos už simbolinį, iki 1 Euro siekiantį, piniginį įnašą, tapti viešosios įstaigos dalininke ir perduoti jai panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir/ar savivaldybės nekilnojamuoju turtu. Esamo teisinio reglamentavimo ydingumą akcentavo ir Konkurencijos taryba, nurodžiusi, kad tarybos veikloje susiduriama su atvejais, kuomet valstybės ar savivaldybės tampa viešųjų įstaigų dalininkėmis, kad pastarosioms panaudos pagrindais galėtų perduoti turtą, net ir tais atvejais, kai viešosios įstaigos vykdo ūkinę veiklą. Siekiant eliminuoti aukščiau aptartą ydingą praktiką, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis galėtų būti suteikiamas tik toms viešosioms įstaigoms, kurios pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą būtų laikomos viešojo sektoriaus subjektais. 2018 m. gegužės
įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ ir 32¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-1176, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., viešosiomis įstaigomis - viešojo sektoriaus subjektais bus laikomi tie pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybės darys lemiamą poveikį.
Minėtame įstatyme lemiamu poveikiu laikomas poveikis kitam subjektui, atsirandantis, kai viešojo sektoriaus subjektas: „1) įgyvendina valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse savininko (akcijų valdytojo) ir pelno nesiekiančiuose juridiniuose asmenyse savininko teises ir pareigas arba;
2) turi daugiau kaip pusę kito subjekto dalyvių balsavimo teisių, arba; 3) pagal susitarimus su kitais subjekto dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę to subjekto dalyvių balsų, arba; 4) turi teisę rinkti
(skirti) arba atšaukti (atleisti) subjekto vadovą, daugumą subjekto valdymo ar priežiūros organo narių, arba; 5) turi teisę priimti sprendimą likviduoti subjektą ir gauti didžiąją paskirstomo grynojo turto ar nuosavo kapitalo dalį.“ Remiantis minėtos valstybinio audito ataskaitos ir Registrų centro skelbiamais konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis, pritarus pasiūlymui, virš 200 viešųjų įstaigų (222 iš 679), kurių dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, pasibaigus sudarytoms panaudos sutartims, nebegalėtų gauti turto panaudos pagrindais, nes nebebūtų laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Pritarus pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais būtų suteikiamas valdyti ir naudotis tik toms viešosioms įstaigoms, kurios teikia viešąsias paslaugas ar atlieka kitas valstybei ar savivaldybei svarbias funkcijas. Taip pat būtų pasiekti įstatymo projekto tikslai – susiaurintas panaudos gavėjų ratas, sudarant sąlygas valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems, įstatyme numatytiems subjektams.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra
valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms kurios pagal Lietuvos
sektoriaus subjektais;“. Pritarti
4Seimo Audito komitetas,
2018-12-055
Argumentai: Įstatymo projekte siaurinant panaudos gavėjų ratą paliekama galimybė viešosioms įstaigoms – mokykloms panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių turtu. Pritarus 3 Audito komiteto pasiūlymui, valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais galėtų būti suteikiamas tik toms viešosioms įstaigoms, kurios būtų laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Atsižvelgiant į išskirtinį statusą, siūlytina pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės) šiuo metu esančias panaudos suteikimo galimybes palikti tik aukštosioms mokykloms, veikiančioms egzilio sąlygomis, taip, kaip jos apibrėžiamos Mokslo ir studijų įstatyme. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
5Seimo Audito komitetas,
2018-12-055
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas ir „kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose“.
Valstybės kontrolė 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pažymėjo, kad praktika plėsti panaudos subjektų ratą, įskaitant ir specialiųjų įstatymų keitimą, nustatant subjektų teisę gauti turtą panaudos pagrindais, yra ydinga ir keistina. Specialiuosiuose įstatymuose nustačius subjektų teisę gauti valstybės ar savivaldybių turtą panaudos pagrindais valdyti ir naudotis, bus sudarytos sąlygos išplėsti įstatymo projekte apibrėžtą panaudos gavėjų sąrašą, taip pat nebus pasiekti projekto tikslai - iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės susiaurinti panaudos gavėjų ratą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekte nustatyti baigtinį panaudos gavėjų sąrašą, jį papildant baigtiniu įstatymų sąrašu, kuriuose įtvirtinta subjektų teisė neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybių turtu panaudos pagrindais. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„56) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta tokio
perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“
esančias nuorodas. Pritarti 6.
6Seimo Audito komitetas,
2018-12-056
Argumentai: Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupcinio vertinimo išvadose yra pateikusi nuomonę dėl poreikio tobulinti esamą teisinį reglamentavimą nustatant esmines savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygas. Esamas ir projektu siūlomas reglamentavimas, suteikia teisę savivaldybės nuosavybės teise priklausantį turtą išnuomoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu „suteikimas (susiteikimas) teisės priimti sprendimą nevaržomam jokių vertinimo kriterijų didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, nes sprendimų rengimo ir priėmimo procese dalyvaujantys asmenys įgyja galimybę nevaržomai proteguoti atskirus ūkio subjektus sudarant jiems galimybę naudotis savivaldybės ilgalaikio materialiuoju turtu išskirtinėmis sąlygomis be konkurencijos.“ Pažymėtina, kad viešųjų nuomos konkursų tikslas - gauti maksimalią finansinę naudą iš ilgalaikio materialiojo turto ir sumažinti galimybes proteguoti atskirus ūkio subjektus. Todėl abejotina, ar sprendimai be konkurencijos tretiesiems asmenis perleisti turtą ne nuomos konkurso būdu, gali užtikrinti efektyviausią ir skaidriausią jo panaudojimą. Visgi atsižvelgus į savivaldai būdingą turto valdymo ir naudojimo specifiškumą, įvertinus savivaldybių ilgalaikio turto nuomos ne konkurso būdu atvejus, galima išskirti atvejus, taikytinus ir valstybės ilgalaikio materialaus turto nuomai, kuomet turtas galėtų būti išnuomojamas be konkurso – siekiant pritraukti investicijas į savivaldybę, socialinėms veiklos remti ir kt. (žr. pasiūlymą). Pritarus pasiūlymui būtų aiškiai reglamentuoti galimi valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos be konkurso atvejai, paliekant galimybę turtą be konkurso išnuomoti ir tais atvejais, kuomet konkursas neįvyksta kelis kartus iš eilės, taip pat užtikrinta konkurencija tarp ūkio subjektų bei sumažinta korupcijos rizika priimant sprendimus dėl turto nuomos be konkurso.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šiuos valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos be konkurso atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso, jeigu:
1) valstybės ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės sprendimu išnuomojamas vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar tarptautinius susitarimus arba toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
2) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;
3) perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ar savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir šis turtas išnuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu;
4) bent 3 kartus neįvyksta valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešas nuomos konkursas;
5) bendrosios nuosavybės teise valdomas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas išnuomojamas šio turto bendraturčiams arba kai išnuomojamas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas yra greta šio turto nuomininkams priklausančių ir (arba) jų naudojamų statinių;
6) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų;
7) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas subjektams Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šiuos valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos be konkurso atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso, jeigu:
1) valstybės ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės sprendimu išnuomojamas vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar tarptautinius susitarimus arba toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
2) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;
3) perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ar savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir šis turtas išnuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu;
4) bent 3 kartus neįvyksta valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešas nuomos konkursas;
5) bendrosios nuosavybės teise valdomas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas išnuomojamas šio turto bendraturčiams arba kai išnuomojamas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas yra greta šio turto nuomininkams priklausančių ir (arba) jų naudojamų statinių;
6) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų;
7) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas subjektams Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. 4) savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis įstatymais ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, be nuomos konkurso išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatytais atvejais.
Sprendimus dėl pagal šį punktą be konkurso išnuomojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima savivaldybės taryba.“
7Seimo Audito komitetas,
tyrimų tarnyba antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl savivaldybių sudarytų sutarčių registravimo ir duomenų apie jas viešinimo“ nurodė, kad svarstomame įstatyme nėra nustatytos prievolės savivaldybėms registruoti sudarytų turto nuomos, panaudos, perdavimo patikėjimo teise sutarčių. Savivaldybių teigimu, sutartys neregistruojamos dėl to, kad tokia registracija joms nėra privaloma. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu esama praktika yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes viešajame registre neįregistravus juridinių faktų, patvirtinančių, kad savivaldybių turtas nuomos, panaudos ar patikėjimo teisės pagrindais yra perduotas naudotis kitiems asmenims, apsunkinamos galimybės valstybės institucijoms (pavyzdžiui, Valstybės kontrolei, teisėsaugos institucijoms ir pan.) ar visuomenei sužinoti apie šių sutarčių sudarymą ir atitinkamų savivaldybėms priklausančių ar patikėjimo teise valdomų nekilnojamo turto objektų panaudojimą, sudaromos galimybės galimai pasielgti neobjektyviai. Atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostatomis dėl privalomos valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto objektų nuomos, panaudos, pirkimo-pardavimo ir perleidimo patikėjimo teise sutarčių teisinės registracijos viešajame registre.
Antikorupcinio vertinimo išvadoje taip pat nurodoma, kad dalis savivaldybių savo patvirtintuose teisės aktuose nėra nusimačiusios pareigos viešai skelbti sudarytų turto nuomos, panaudos, pardavimo, perdavimo patikėjimo teise sutarčių ar informacijos apie jas. Pritariant specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonei, teigtina, kad atviri duomenys didina viešojo sektoriaus skaidrumą, atskaitomybę ir visuomenės pasitikėjimą juo, sudaro geresnes galimybes visuomenės kontrolei, todėl informacijos apie turto panaudojimą ir kitų su tuo susijusių duomenų viešinimo praktika turėtų būti taikoma tiek valstybės tiek savivaldybių institucijų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti pareigą viešinti informaciją apie valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos, pirkimo-pardavimo ir patikėjimo sutartis. Kadangi informacija apie valstybės nekilnojamąjį turtą dėl itin didelio turtą valdančių subjektų skaičiaus kaupiama centralizuotai, siūlytina informaciją viešinti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o informaciją apie savivaldybių nekilnojamojo turto sandorius viešinti savivaldybių interneto puslapiuose. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis
registruotinas turtas, su šiuo turtu, daiktinėmis teisėmis į jį ir su šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas registruojami viešuosiuose registruose.“
2Papildyti 16 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Informacija apie valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos, pirkimo – pardavimo, patikėjimo sutartis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbiama valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje. Informacija apie savivaldybių turto panaudos, nuomos, pirkimo – pardavimo, patikėjimo sutartis (nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, plotas, sutarties šalys, sutarties sudarymo ir galiojimo data, sutarties kaina, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo) skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.“
straipsnių numeraciją. Pritarti
8Seimo Audito komitetas,
12 Atsižvelgiant į tai, kad priėmus svarstomą įstatymą iki jo įsigaliojimo dienos reikės pakeisti daugelį su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusių poįstatyminių teisės aktų, parengti centralizuotai valdomo administracinio valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų įgyvendinimo, taip pat nuompinigių už administracinio valstybės nekilnojamojo turto skaičiavimo ir valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo informacinių technologijų priemonėmis (e. konkursai) tvarkas, įvertinus įstatymų leidybos procedūrų Seime terminus, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2019 m. sausio liepos 1 d.“
2Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio
teisės aktus.“ Pritarti 9.
Seimo Audito komitetas,
45 N Argumentai: Audito komitetas 3 pasiūlymu pasiūlė susiaurinti panaudos gavėjų ratą ir nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis galėtų būti suteikiamas tik toms viešosioms įstaigoms, kurios pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą būtų laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Skaičiuojama, kad pritarus pasiūlymui virš 200 viešųjų įstaigų (222 iš 679), kurių dalininkas yra valstybė arba savivaldybė nebeteks galimybės atnaujinti pasibaigusių panaudos sutarčių. Vadovaujantis bendrąja taisykle, sudarytos panaudos sutartys galios iki jų pabaigos dienos. Tačiau siekiant sudaryti sąlygas tokių viešųjų įstaigų veiklos tęstinumui, siūlytina nustatyti, kad pasibaigus tokių viešųjų įstaigų panaudos sutartims, subjektai galėtų aplikuoti dėl naujų panaudos sutarčių sudarymo, kurių terminas negalėtų būti ilgesnis negu iki 2024 m. liepos 1 d. Pritarus pasiūlymui viešosioms įstaigoms, bus sudarytos sąlygos pasibaigus panaudos sutartims, esant galimybei sudaryti naujas valstybės (savivaldybių) turto panaudos sutartis, kas leis viešojo sektoriaus subjektais nelaikomoms viešosiomis įstaigomis protingą terminą tęsti vykdomą veiklą naudojantis valstybės ar savivaldybių turtu. Pasiūlymas:
dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos
terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pasibaigimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos davėjai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įspėję panaudos gavėjus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nutraukia visas neterminuotas valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartis.“
nauja 5 dalimi:
„5. Įsigaliojus šiam įstatymui, viešosios
įstaigos, kurių bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, atstovaujamos atitinkamai valstybės arba savivaldybės institucijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nelaikomos viešojo sektoriaus subjektais, valstybės ir savivaldybių turtu gali naudotis panaudos pagrindais, tačiau valstybės (savivaldybės) panaudos sutartys gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip iki 2024 m. liepos 1 d. laikotarpiui.“
numeraciją. Pritarti
10Seimo Audito komitetas,
8 N Argumentai: Seimo Audito komitetas pasiūlė papildyti įstatymo projektą nuostatomis dėl privalomos valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto objektų nuomos, panaudos ir perleidimo patikėjimo teise sutarčių teisinės registracijos viešajame registre. Siekiant užtikrinti, kad būtų žinoma aktuali informacija apie valstybės ir savivaldybių turto sandorius, siūlytina įpareigoti valstybės ar savivaldybių turto valdytojus iki šios įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytas ir po įstatymo įsigaliojimo dar tęsiamas sutartis įregistruoti viešame registre.
Paviešinti informaciją apie po įstatymo įsigaliojimo galiojančias savivaldybių nekilnojamojo turto sutartis siūlytina ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad viešinimas nepareikalaus papildomų finansinių lėšų, dalis savivaldybių tokią informaciją jau viešina savo interneto svetainėse. O informacija apie valstybės nekilnojamojo turto sandorius turėtų būti paviešinta Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančios valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos, panaudos ir patikėjimo sutartys privalo būti įregistruotos viešajame registre iki 2021 m. liepos 1 d. Informacija apie iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančias valstybės nekilnojamojo turto nuomos, panaudos, pirkimo – pardavimo ir patikėjimo sutartis paskelbiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančias savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos, panaudos, pirkimo – pardavimo ir patikėjimo sutartis (nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, plotas, sutarties šalys, sutarties sudarymo ir galiojimo data, sutarties kaina, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9.
paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2); Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2622(2) lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė [1] Prieiga per internetą: https://www.vz.lt/pramone/2018/07/20/is-stigmos-vadovo-antikvariniu-automobiliu-kolekcijos-gimsta-muziejus [2] Prieiga per internetą: https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3706 [3] Jeigu būtų atsižvelgta į aukščiau pateiktą Konkurencijos tarybos siūlymą, tuomet šie veiklos tikslai būtų taikomi ir viešosioms įstaigoms. [4] Tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklų skatinimą; tenkinti meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklas. [5] Europos Komisijos 2001 m. kovo 25 d. sprendimas byloje N 118/00 ((2001) D/ 288165) – Prancūzija - Profesionalių sporto klubų finansavimas.