Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Socialinė įmonė
nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas (toliau – juridinis asmuo), kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) darbuotojai, priklausantys šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms nurodytai socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 40 30 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, o kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas yra pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė;
3) nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų, taip pat nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos. 2.
šio įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijęs juridinis asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas;
2) darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami neįgalūs darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. 3. Kai šiame įstatyme vartojama sąvoka „socialinė įmonė“, ta norma yra bendroji, taikoma ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms, o kai norma yra specialioji, taikoma tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, tai vartojama sąvoka „neįgaliųjų socialinės įmonės“. 4 2. Valstybė įstatymų nustatytomis priemonėmis teikia pagalbą juridiniams asmenims, turintiems socialinės įmonės statusą.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės tikslinė grupė
įmonėse remiamas įdarbinimas asmenų, kurie priklauso bent vienai iš šių tikslinių grupių neįgaliųjų, turinčių sunkų neįgalumo lygį, ar neįgaliųjų kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis:.
1) neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis;
2) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai;
3) vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai;
4) vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalųjį šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai;
5) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, ir jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai;
6) asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai. 2.
2Neįgalieji, turintys sunkų,
vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, darbo biržoje įsiregistruoti neprivalo. Jie turi pateikti darbdaviui neįgaliojo pažymėjimą. 3. Užimtumo tarnyba privalo parengti turimą informaciją apie šioje darbo biržoje įregistruotus, šio straipsnio 1 dalies dalyje 2–6 punktuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančius asmenis, jeigu tokios informacijos pageidauja socialinės įmonės statuso siekiantis ar jį turintis juridinis asmuo. 4. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose dalyje nurodyti asmenys priskiriami nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei dar vienus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo socialinėje įmonėje, ar ne neterminuotai. 5. Užimtumo tarnyba teikia rekomendacijas socialinei įmonei dėl konkrečių asmenų, priklausančių tikslinėms asmenų grupėms tikslinei grupei, įdarbinimo.“
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Socialinės įmonės pažymėjimas
sprendimą suteikti socialinės įmonės statusą, juridiniam asmeniui išduodamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos pažymėjimas. 2. Priėmus sprendimą juridinį asmenį pripažinti neįgaliųjų socialine įmone, jam išduodamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos pažymėjimas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Valstybės pagalbos socialinei įmonei rūšys 1.
Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba:
1) subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms;
2) subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;
3) subsidija tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausantiems darbuotojams mokyti. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės pagalbos rūšių, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma šių rūšių valstybės pagalba:
pritaikyti;
straipsnio pakeitimas
taip: „14 straipsnis. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms
valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, kompensuoti. 2. Darbo įstatymų nustatyta tvarka tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogišką darbą dirbantiesiems toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas. 3.
nurodyta subsidija yra skiriama įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje dalies 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją. ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo. Tuo atveju, kai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, įdarbinus neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis
poreikių lygis, yra skiriama ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po įdarbinimo. 4. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis padidėja atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių.
Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms taip pat yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių, nepadidėja dėl darbuotojų atleidimo Darbo kodekso 55, 56, 58 ir 60 straipsniuose nustatytais pagrindais. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus) dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 6.
lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 75 procentus šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 7. Už kiekvieną vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją, ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją, skiriama kompensacija sudaro 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. Už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 70 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 8. Už kiekvieną lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 60 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 9. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro
taip: „14 straipsnis. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms
valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, kompensuoti. 2.
tvarka tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogišką darbą dirbantiesiems toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija yra skiriama įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dalyje 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip
2–6 punktuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį. 4. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis padidėja atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių.
Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms taip pat yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių, nepadidėja dėl darbuotojų atleidimo Darbo kodekso 55, 56, 58 ir 60 straipsniuose nustatytais pagrindais. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus) dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 6.
lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 75 procentus šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 7. Už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 70 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 8. Už kiekvieną lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 60 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos. 9. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti
darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti gali būti skiriama, kai yra visos šios sąlygos:
1) jeigu ją įsteigus vidutinis socialinės įmonės sąrašuose esančių darbuotojų skaičius padidėja, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių;
2) ši darbo vieta bus išlaikyta ne trumpiau kaip 36 mėnesius;
3) į šią darbo vietą įdarbinami šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte dalyje nurodyti asmenys. 2.
darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti gali būti skiriama, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos ir šios išlaidos reikalingos kliūtims, atsirandančioms socialinėje įmonėje dėl darbuotojų negalios ir trukdančioms jiems atlikti darbo funkcijas, pašalinti. 3. Subsidijos dydis neįgalaus darbuotojo, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti sudaro 80 procentų visų tam tikslui reikalingų išlaidų. 4. Subsidijos dydis neįgalaus darbuotojo, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti sudaro 70 procentų visų tam tikslui reikalingų išlaidų. 5. Subsidijos dydis neįgalaus darbuotojo, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis, darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti sudaro 65 procentus visų tam tikslui reikalingų išlaidų. 6 4. Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti negali būti didesnė kaip 31,03 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. 7 5. Darbdavys į atsilaisvinusią darbo vietą, kurioje dirbo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantis darbuotojas ir kuriai įsteigti buvo skirta valstybės pagalba, per 30 darbo dienų nuo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančio darbuotojo atleidimo dienos privalo priimti kitą socialinėje įmonėje nedirbantį ir šiai tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją.
Jeigu per nurodytą laikotarpį į atsilaisvinusią darbo vietą, kuriai įsteigti buvo skirta valstybės pagalba, neįdarbinamas kitas socialinėje įmonėje nedirbantis ir šiai tikslinei asmenų grupei priklausantis darbuotojas, laikoma, kad socialinė įmonė panaikino darbo vietą, kuriai įsteigti buvo skirta subsidija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Subsidija tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausantiems darbuotojams mokyti
socialinių įmonių išlaidas tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausantiems darbuotojams mokyti, šioms įmonėms gali būti skiriama subsidija. Šie mokymai turi būti skiriami socialinės įmonės veiklai reikalingai darbuotojų kvalifikacijai kelti. 2. Subsidija tikslinėms asmenų grupėms tikslinei asmenų grupei priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 60 procentų šiam mokymui reikalingų išlaidų. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms. 3.
reikalingos išlaidos:
1) mokytojų (auklėtojų, instruktorių, socialinių darbuotojų) darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo už tą laiką, kai jie tiesiogiai dirba su asmenimis, kurie mokosi, išlaidos;
2) mokytojų (auklėtojų, instruktorių, socialinių darbuotojų) ir asmenų, kurie mokosi, kelionių, susijusių su mokymu, išlaidos;
3) kitos būtinos išlaidos (metodinė literatūra, smulkios priemonės, darbo medžiaga ir panašiai);
4) darbo užmokestis asmenims, kurie mokosi, apskaičiuotas už jų mokymosi laiką. 4. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų bendra suma negali viršyti bendros šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų išlaidų sumos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:17 straipsnis. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti „1. Siekiant kompensuoti neįgaliųjų socialinių įmonių išlaidas, skirtas kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti, skiriama subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti. 2. Subsidija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis sudaro 80 procentų; už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 70 procentų šių išlaidų sumos. Subsidija vieno neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti didesnė kaip 4,65 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius.“
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms
socialinių įmonių papildomas administravimo išlaidas, susidarančias dėl neįgalių darbuotojų darbo, skiriama subsidija papildomoms administracinėms išlaidoms. 2. Jeigu neįgaliųjų socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas neviršijantis 40 25 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šių neįgalių darbuotojų darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto kuro išlaidoms. 3. Kiekvienos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subsidijų dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų visų reikalingų administracinių ir transporto išlaidų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms
neįgalumo lygį turintiems neįgaliems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 40 25 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darbo funkcijoms atlikti būtina asistento (gestų kalbos vertėjo) pagalba, neįgaliųjų socialinei įmonei skiriama subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms. 2.
nurodyta subsidija sudaro 31,03 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 procentų už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Siekdamos gauti šiame įstatyme nustatytą valstybės pagalbą, socialinės įmonės pateikia nustatytus dokumentus, pagrindžiančius subsidijuojamų išlaidų poreikį, Vyriausybės įgaliotai institucijai. Paraiškos gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 2–4 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nurodytas subsidijas priimamos nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte dalyje nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus. Kitų rūšių valstybės pagalba, skiriama neįgaliųjų socialinei įmonei, negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus. 2. Socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 5 000 000 eurų per metus. 3. 2. Valstybės pagalba mokymui negali sudaryti daugiau kaip 2 000 000 eurų vienam mokymo projektui. 4. 3.
pagalbos suma viršija leistinas ribas, tai per vieną mėnesį nuo ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie gautą ir panaudotą pagalbą, pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai termino ši perviršio suma turi būti grąžinama valstybės pagalbos teikėjui.“
d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos socialinėse įmonėse įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, yra taikomos nuo 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narys Tomas Tomilinas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17,18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti išnagrinėjus praktikoje kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, pateiktas 2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl nekintamai akcentuojamos segreguotos darbo aplinkos kaip socialinės įmonės (toliau – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai).
Įstatymų projektuose siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama skatinti neįgaliųjų integraciją į atvirą darbo rinką ir sunkiausią negalią turinčių neįgaliųjų užimtumą bei užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą socialinių įmonių tikslą – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius
Atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos suvestinės ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą ir valstybės pagalbos lėšų panaudojimą už 2018 m. sausio–rugpjūčio mėnesius duomenis (toliau – ataskaita apie socialinių įmonių veiklą), Lietuvoje veikia 182 socialinės įmonės, iš kurių 61
Socialinių įmonių skaičius nuo 2004 m. išaugo 14 kartų, tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius – 11 kartų, tačiau valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms išaugo net 26 kartus. Nors Įstatymas nustato du skirtingus socialinių įmonių tipus – socialinę įmonę ir neįgaliųjų socialinę įmonę bei šešias tikslines grupes, kurių įdarbinimas socialinėje įmonėje yra remiamas valstybės biudžeto lėšomis, socialinėse įmonėse dirba tik neįgalūs darbuotojai, kurie atsižvelgiant į ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenis, sudaro 91 procentą tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, ir vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai. Kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys socialinėse įmonėse nėra įdarbinami. Valstybės pagalbos teikimo laikotarpis socialinėje įmonėje įdarbinus neįgalų darbuotoją nėra diferencijuojamas atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančio darbuotojo negalią. Todėl nors neįgalieji, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, socialinėje įmonėje įgiję reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius galėtų be valstybės pagalbos integruotis atviroje darbo rinkoje, valstybės pagalba jiems yra teikiama neterminuotą laikotarpį, kol jie dirba socialinėje įmonėje. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) 2018 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje dirba tik 28 procentai visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Nors valstybės pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumą ir užtikrinti asmenų pajėgumą įgyvendinti įgytą profesinę kvalifikaciją ar įgūdžius, socialinėse įmonėse neterminuotai remiamas neįgalių asmenų, sukakusių pensinį amžių, įdarbinimas.
Valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis yra 9 kartus didesnė, nei valstybės teikiama pagalba socialinės įmonės statuso neturinčioms įmonėms, įdarbinančioms negalią turinčius asmenis atviroje darbo rinkoje. Socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo turi tenkinti Įstatyme nustatytus reikalavimus dėl socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių. Darbuotojai, priklausantys Įstatyme nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi. Darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, neįgaliųjų socialinėje įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir neįgaliųjų tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius negali būti mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Įstatymas, be neįgaliųjų tikslinei grupei priklausančių asmenų, nustato ir kitas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes (ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaiką ir kt.).
Šioms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų įdarbinimas yra remiamas valstybės, tačiau socialinėms įmonėms nėra nustatytas reikalavimas įdarbinti kitoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Juridiniam asmeniui, kuris netenkina neįgaliųjų socialinei įmonei Įstatyme nustatyto reikalavimo įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, kurie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, gali būti suteikiamas socialinės įmonės statusas, kai įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklauso lengviausią negalią turintys darbuotojai, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų neviršijantis darbingumo lygis. Vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai, ir vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis neįgalų šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai, yra priskiriami nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms dar vienus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo socialinėje įmonėje, ar ne.
Įstatyme nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio ir tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms įdarbinus neįgalų darbuotoją yra skiriama ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus ši subsidija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo.
Jeigu socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinių grupių asmenų nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį. Subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, kompensacijos dydis sudaro 75 procentus; už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 70 procentų; už kiekvieną lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 60 procentų; už kiekvieną Įstatymo
asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją – 50 procentų nurodytos sumos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Pirkimuose, kuriuose dalyvauja neįgaliųjų socialinės įmonės, pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kitais atvejais – tiekėjo patvirtinta deklaracija
rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad socialinėse įmonėse daugiausiai dirba neįgalūs darbuotojai, kurie, atsižvelgiant į ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenis, sudaro 91 procentą tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, ir vyresni kaip 50 metų asmenys, taip pat įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai ir siekiant skatinti negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama įdarbinus darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis. Neįgalūs darbuotojai, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, t. y. neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebus priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriama senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, jei nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, kurie netekto darbingumo pensijos gavimo metu sukako senatvės pensijos amžių, netekto darbingumo pensija yra didesnė nei paskirtoji senatvės pensija. Kadangi Įstatymo projektu Nr. 1 numatoma socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskirti tik neįgalius darbingo amžiaus darbuotojus, atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, tik 3 procentai darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis dirba. Siekiant skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų užimtumą ir atsižvelgiant į 2014 m. birželio
pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) globojamo užimtumo apibrėžimą, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinei grupei priklausantys darbuotojai, t.y. neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių socialinės įmonės darbuotojų skaičiaus. Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų užimtumą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti diferencijuotą subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėjimo laikotarpį.
Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, įdarbinus neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis būtų mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po įdarbinimo. Už kiekvieną nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantį asmenį, išskyrus neįgalius darbuotojus, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, skiriama kompensacija sudarytų 50 procentų nurodytos sumos. Už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, ar sunkus neįgalumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudarytų 75 procentus nurodytos sumos. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti vienodą subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensavimo procentą, koks yra siūlomas teikiamame Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴straipsniais įstatymo projekte. Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2019 m. gegužės 1 d. Iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos socialinėse įmonėse įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, ši nuostata būtų taikoma nuo 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad valstybės pagalba socialinei įmonei gali būti skiriama tik įdarbinus sunkiausią negalią turinčius asmenis, t.y. neįgaliuosius, kuriems nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, Įstatymo projekte Nr.
1, Įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms valstybės pagalbos rūšims, siūloma palikti Įstatyme nustatytą valstybės pagalbos dydį ir kompensavimo procentą, jei yra įdarbinami asmenys, kuriems yra nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti diferencijuotą maksimalų subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, siūloma nustatyti skirtingus leistinos subsidijos dydžius kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbuotojams. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus). Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr.
organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektai, išskyrus anksčiau aptartų siūlymų pereinamųjų laikotarpių nuostatas, įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. Priėmus Įstatymų projektus, tikimasi:
1) užtikrinti, kad besisteigiančios ir veikiančios socialinės įmonės siektų Įstatyme nustatyto socialinių įmonių tikslo – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį;
2) padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų sunkiausią negalią turinčių asmenų skaičių;
3) nuo segreguotos darbo aplinkos pereiti prie integracijos į atvirą darbo rinką modelio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, gali kilti šios neigiamos pasekmės:
1Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių,
nebūtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms ir nustačius, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms būtų priskiriami tik neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, ne visos socialinės įmonės gali būti pajėgios padidinti darbuotojų skaičių, kad atitiktų nustatytus reikalavimus.
Siekdamos išlaikyti socialinės įmonės statusą, socialinės įmonės gali atleisti įdarbintus neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ar kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus, kad į jų vietą priimtų neįgalius darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. 2. Atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams, išskyrus neįgaliuosius, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, būtų skiriama ne ilgiau šešis mėnesius, galimas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų atleidimas, kai valstybės pagalba už šiuos įdarbintus neįgalius darbuotojus nebebus teikiama. Socialinės įmonės rinkoje veikia ir kaip rinkos dalyviai, todėl turi prisiimti ir veiklos vykdymo riziką, kuri yra verslo sudedamoji dalis. Iš valstybės gaunama parama negali būti vienintelis socialinių įmonių lėšų šaltinis.
Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, siūloma, kad iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos socialinėse įmonėse įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, ši nuostata būtų taikoma nuo 2019 m. gegužės 1 d. Iš socialinių įmonių atleistiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, bus taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslą ir jo plėtrą įstatymas ilgalaikėje perspektyvoje įtakos teigiamai, nes teisinio reguliavimo priemonėmis bus nuosekliai pereinama nuo segreguotos darbo aplinkos prie integracijos į atvirą darbo rinką modelio, bus sudarytos sąlygos į atvirą darbo rinką integruotis didesniam skaičiui socialiai pažeidžiamų asmenų. Todėl įmonėse bus įdarbinta daugiau sunkią negalią turinčių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, įsteigta daugiau darbo vietų, kas įtakos šių asmenų grįžimą į atvirą darbo rinką, skatins jų socialinę integraciją bei mažins socialinę atskirtį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamas Įstatymo projektas Nr. 2 – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Įstatymo projektas Nr.
pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – kurie yra Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamieji teisės aktai. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ pakeitimo projektą ir iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr.
A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 2 ir Įstatymo projektą Nr. 3, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik sunkiausią negalią turintiems darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymų projektus prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms 2019 m. sudarys – 25 mln., 2020 ir 2021 – po 7 mln. Eur. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinė įmonė“, „valstybės pagalba“, „subsidija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
LR Seimo narys Tomas Tomilinas
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 6, 7, 14 ir
sąvoka ,,darbo birža“ pakeista į ,,Užimtumo tarnybą“. Kartu atitinkamai turėtų būti patikslintas projekto lyginamasis variantas. 2. Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio ir sveikatos draudimo įmokos bus perkeltos iš darbdavio darbuotojui ir dėl to numatyta darbdaviui pareiga perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidinant 1,289 karto, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
mėnesinės algos dydžio. 3. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje (abejose šių dalių redakcijose) neatsispindi Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1346, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai (šio straipsnio lyginamasis variantas parengtas ne pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią šio straipsnio 5 dalies redakciją). 4.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai ,,arba didelių specialiųjų poreikių lygis“, kadangi pagal šio straipsnio 3 dalį, subsidija bus skiriama tik įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis (neįgaliuosius, turinčius sunkų neįgalumo lygį ir neįgaliuosius, kuriems nustatytas, neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis). 5. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias subsidija paskaičiuojama už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, atitinkamai turėtų būti tikslinama šio straipsnio 1 dalis (joje nustatytas siauresnis asmenų ratas, t.y. jis taikomas tik sunkų neįgalumo lygį turintiems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tačiau jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui. 6. Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į ,,neįgaliųjų socialinę įmonę“, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsniu siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo. 7. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tik vieną tikslinę asmenų grupę, todėl siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo reikėtų atitinkamai keisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius, kuriuose vartojama formuluotės daugiskaita –
„tikslinės asmenų grupės“ (pvz., keičiamo įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 26
straipsnius). 8.
straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 22 straipsnio tekstą, įrašytinas šio straipsnio pavadinimas. 9. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje tikslintinos nuorodos į šio straipsnio dalių ankstesnį įsigaliojimą, t.y. ir šio straipsnio 4 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas keičiamas įstatymas. 10. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. Vadovaujantis Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos, turi būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atkreiptinas dėmesys, jog prie teikiamo įstatymo projekto minėta atitikties lentelė nėra pridėta, todėl tinkamai įvertinti įstatymo projekto atitiktį įgyvendinamam 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentui (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) nėra galimybės. 11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1530), kuriuo keičiamas įstatymas dėstomas nauja redakcija ir kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01 Nr. S-2018-7097 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL lietuvos respublikos Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnis yra dėstomas dviem redakcijom: Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamas Įstatymo 14 straipsnis galios nuo 2019 m. gegužės
tai, kad Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 5 ir 7 dalyse yra daroma nuoroda į įstatymo
straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytas tikslines grupes. Šiame kontekste pažymime, jog priėmus Projektą, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje būtų nurodyta tik viena tikslinė grupė. Atitinkamai, Įstatymo 14 straipsnio 5 ir 7 dalyse daroma nuoroda į kitas tikslines grupes netektų prasmės. Todėl siūlome Projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 4 straipsnį taip pat išdėstyti dviem redakcijom pagal atitinkamą galiojimo datą. 2.
išbraukiant nuostatą, numatančią, kad [s]ocialinei įmonei skiriama valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 5 000 000 eurų per metus. Šiame kontekste pažymime, kad tol, kol galios Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamas Įstatymo 14 straipsnis (šio straipsnio 7 dalyje yra numatoma, jog už šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos), minėta nuostata vis dar bus aktuali. Todėl siūlome šios nuostatos neatsisakyti tam, kad būtų užtikrinta Įstatymo atitiktis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 4 straipsnio 1 dalies o) punktui, numatančiam, kad šis reglamentas netaikomas nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbai, kuri viršija 5 mln. EUR vienai įmonei per metus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-07-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Kudžmienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktorė, E. Merkininkienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja, J. Bernatavičius – Ministro Pirmininko patarėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, J. Valalytė – Užimtumo tarnybos direktorė, J. Stankevičienė
asociacijos vadovė, D. Burokienė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos narys, I. Tarvydienė – Socialinių įmonių asociacijos vadovė, E. Žakaris – VšĮ Aksida vadovas, V. Giedraitis – Socialinių įmonių asociacijos narys, D. Kučinskienė – UAB „Atropa“ vadovė, G. Bartkus – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas, A. Šidla – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, L. Bilotas – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, I. Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė, H. Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 6, 7, 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-942, kuris įsigaliojo 2018 m. spalio 1 d., keičiamo įstatymo 4 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija ir jame sąvoka ,,darbo birža“ pakeista į ,,Užimtumo tarnybą“. Kartu atitinkamai turėtų būti patikslintas projekto lyginamasis variantas. Nesvarstyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 siūloma atmesti ir pritarti Vyriausybės pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530(2). 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio ir sveikatos draudimo įmokos bus perkeltos iš darbdavio darbuotojui ir dėl to numatyta darbdaviui pareiga perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidinant 1,289 karto, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje (abejose šių dalių redakcijose) nustatyto minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 3.
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje (abejose šių dalių redakcijose) neatsispindi Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1346, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai (šio straipsnio lyginamasis variantas parengtas ne pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią šio straipsnio 5 dalies redakciją). Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
didelių specialiųjų poreikių lygis“, kadangi pagal šio straipsnio 3 dalį, subsidija bus skiriama tik įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis (neįgaliuosius, turinčius sunkų neįgalumo lygį ir neįgaliuosius, kuriems nustatytas, neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis). Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias subsidija paskaičiuojama už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, atitinkamai turėtų būti tikslinama šio straipsnio 1 dalis (joje nustatytas siauresnis asmenų ratas, t.y. jis taikomas tik sunkų neįgalumo lygį turintiems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
Tačiau jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į ,,neįgaliųjų socialinę įmonę“, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsniu siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
grupę, todėl siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo reikėtų atitinkamai keisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius, kuriuose vartojama formuluotės daugiskaita – „tikslinės asmenų grupės“ (pvz., keičiamo įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 26 straipsnius). Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 22 straipsnio tekstą, įrašytinas šio straipsnio pavadinimas. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 9. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
straipsnio 1 dalyje tikslintinos nuorodos į šio straipsnio dalių ankstesnį įsigaliojimą, t.y. ir šio straipsnio 4 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas keičiamas įstatymas. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 10. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 10.
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. Vadovaujantis Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos, turi būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atkreiptinas dėmesys, jog prie teikiamo įstatymo projekto minėta atitikties lentelė nėra pridėta, todėl tinkamai įvertinti įstatymo projekto atitiktį įgyvendinamam 2014 m. birželio
pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) nėra galimybės. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
11Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1530), kuriuo keičiamas įstatymas dėstomas nauja redakcija ir kuris yra įtrauktas į
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga (2018-11-09 Nr. G-2018-10536), <...> Nepritarti Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, nes juo būtų iš esmės sunaikinamos socialinės įmonės ir sugriaunama veikianti neįgaliųjų įdarbinimo sistema.<...> (žr. pilnas kreipimosi tekstas Komiteto išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1530(2).) Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2617 siūloma atmesti ir pritarti Vyriausybės pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530(2). 2. Socialinės įmonės ,,Aksida“ darbuotojai (2018-11-23 Nr. G-2018-11066) <...> Mes, socialinės įmonės darbuotojai, esame pasipiktinę 2 projektais, ypač Seimo nario Tomo Tomilino projektu, kuris diskriminuoja neįgaliuosius pagal nustatytą neįgalumo lygį. Mūsų socialinėje įmonėje dirba 117 žmonių, iš jų 55 turi nuo 30 % iki 40 % neviršijantį darbingumo lygį, esantys su sunkia negalia: regėjimu, klausa, kalba. Pradžioje jiems buvo nustatytas nuo 10 % iki 25 % neviršijantis darbingumo lygis, o dabar jiems nustatytas nuo 30 % iki 40 % neviršijantis darbingumo lygis. Ir į laisvą rinką niekas nepriims, tik teoriškai. 23 žmonės turi nuo 45 % iki 55 % neviršijantį neįgalumo lygį. Ir tik 30 žmonių turi nuo 10 % iki 25 % neviršijantį darbingumo lygį, kurie bus remiami neterminuotai pagal projektą. Viso mūsų įmonėje su negalia dirba 108 žmonės. Priėmus tokį projektą, mūsų įmonei tektų užsidaryti ir neįgalieji būtų pasmerkti prašyti išmaldos iš socialinių paramų skyrių, užsipildytų globos namai, nebeišgyventų iš tokios skurdžios neįgalumo pensijos. Į laisvą rinką niekas nepriims, tik teoriškai. Kai kurių Seimo narių, galimai, nepagarba ir neišmanymas neįgaliųjų atžvilgiu gali privesti prie katastrofos. Ir mokesčių mokėtojams kainuos žymiai daugiau, negu dabar. Eidami į darbą jaučiamės pilnaverčiais Lietuvos piliečiais. Galimai, siekiama sužlugdyti neįgaliųjų pasitikėjimą savimi, naikinami jų socialiniai ryšiai. Kiek metu bandžiau išeiti į laisvą rinką, veltui. Darbdaviai tik sužinoję apie neįgalumą pasakydavo - nereikia. Mes neišeisime į laisvą rinką, tik teoriškai. Būsime pasmerkti. Neįgalieji, kurie dirba laisvoje rinkoje, slepia nuo darbdavių, kad turi neįgalumą, todėl ir įsidarbina ir, be to, turi lengvą neįgalumą.
Mes, socialinės įmonės darbuotojai, primygtinai prašome, kad neįgalieji, kuriems nustatytas nuo 30 % iki 40 % neviršijantis darbingumo lygis, būtų remiami neterminuotai! Neįgalieji, kuriems nustatytas nuo 45 % iki 55 % neviršijantis darbingumo lygis, būtų remiami 24 mėn. Finansavimą palikti tą patį! Primygtinai prašome vadovautis Europos Komisijos reglamentu Nr.651/2014. Ir nenustatyti subsidijavimo terminų. Jei butu priimtas toks projektas, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jei reikės – į Europos žmogaus teisių teismą, "Strasbūrą". Skandinavijos šalyse teisingumas buvo pasiektas visuotinais streikais. Galimai, stengiamasi sunaikinti socialines įmones, privatizuoti socialinių įmonių pastatus ir taip pasipelnyti neįgaliųjų sąskaita. Neišpasakytas godumas sunaikins pasaulį. Gerai pagalvokite prieš balsuodami už toki projektą, Seimo nariai! Be to, ministras Kukuraitis turėtų palaikyti Vyriausybes projektą. Žmonės pasipiktinę, kad norima taupyti skurdžiausio sluoksnio, neįgaliųjų sąskaita. Ir taip likimo nuskriausti, ir dar paprasti mirtingieji nori nuskriausti. Mano galva, kad sveikas protas nugalės! Pritarti iš dalies Įstatymo projektą
siūloma atmesti, tačiau siūloma pritarti Vyriausybės pateiktame bei komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-1530(2) nustatomiems subsidijų dydžiams ir rėmimo laikotarpiams. 3. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (2018-11-20 Nr. G-2018-10943) Dėl socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4 , 10, 13, 14 , 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga prašo nepritarti Seimo nario Tomo Tomilino pateiktam Lietuvos Respublikos Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2617, kadangi priėmus šį projektą didelė dalis regėjimo negalią turinčių asmenų netektų darbo, o ir negalėtų įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, tai patvirtina iki šiol mūsų asociacijos turima patirtis. LR Vyriausybės pateiktą LR Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. X IIIP-1530, prašome priimti su pakeitimais, nustatančiais, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 40 proc. neviršijantis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis būtų mokama neterminuotai. Pritarti iš dalies Įstatymo projektą
siūloma atmesti, tačiau siūloma pritarti Vyriausybės pateiktame bei komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-1530(2) nustatomiems subsidijų dydžiams ir rėmimo laikotarpiams. 4. Socialinių įmonių asociacija, Lietuvos socialinių įmonių asociacija (2018-11-28 Nr. G-2018-11284) Prašo atmesti Seime pateiktą ir pradėtą nagrinėti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. lX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XlllP-2617 (Seimo nario T. Tomilino projektas). Šio projekto įgyvendinimas realybėje turėtų labai neigiamas pasekmes, sukeltų masinius socialinių įmonių neįgaliųjų darbuotojų atleidimus ir socialinių įmonių likvidaciją, kadangi šio projekto nuostatos visai neskatina neįgaliųjų asmenų integracijos net ir su pačia sunkiausia negalia. Nejaugi dirbantys neįgalieji mūsų šalyje pasidarė tokia sunki našta valstybei, skirtingai nuo užsienio valstybių, kur neįgaliųjų asmenų integracija yra skatinama ir remiama kasmet vis daugiau. Prašome pradėti nagrinėti LR vyriausybės pateiktą LR socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1530 su mūsų siūlomais pakeitimais: 1.
Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 40 proc. neviršijantis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, būtų mokama neterminuotai. 2. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, būtų mokama 24 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įstatymo įsigaliojimo ar jų įsidarbinimo po įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Ne mažiau kaip 15 % socialinių įmonių grynojo ataskaitinio pelno turi būti naudojama socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinės įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu. komentaras prie 3 punkto: Kadangi nuo 2018 m. sausio l d. visos socialinės įmonės kaip ir paprastos įmonės privalo mokėti 15 % pelno mokestį, tai dabartinis reikalavimas skirti ne mažiau
perteklinis. Pritarti iš dalies Įstatymo projektą
siūloma atmesti, tačiau siūloma pritarti Vyriausybės pateiktame bei komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-1530(2) nustatomiems subsidijų dydžiams ir rėmimo laikotarpiams bei pelno reinvestavimo procentui. 5. Lietuvos negalios forumas (2018-12-19 Nr. G-2018-12110)
<...>.
Toliau išdėstome argumentus, lėmusius Lietuvos negalios organizacijų forumo poziciją dabar veikiančios žmonių su negalia įdarbinimo sistemos atžvilgiu ir reikalavimus dėl būtinų reformų. 1. Lietuvoje yra apie 245 000 žmonių su negalia, iš jų apie 164 000 darbingo amžiaus. Dirba - tik apie 27 procentus (ES vidurkis - apie 40 proc.). Lietuvoje nedirba apie 70 proc. žmonių su negalia. Pagrindinės priežastys, lemiančios tokį aukštą nedarbą yra paslaugų ir pagalbos trūkumas įsidarbinimo procese. Tokios kaip lydimosios pagalbos (ne visiems) nebuvimą, kai kuriais atvejais darbo proceso koregavimo priimant darbuotojus su negalia. Aukštą nedarbą taip pat lemia menkas darbdavių supratimas apie žmonių su negalia darbines galimybes. Kol kas žmonių su negalia įdarbinimo problema sprendžiama tik epizodinėmis užimtumo organizavimo veiklomis, nesuderintomis su motyvacija įsidarbinti ir išmokų mokėjimo sistema. Tokia kryptis neorientuota į neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką ir integraciją visuomenėje. Lietuvoje yra trys žmonių su negalia užimtumo formos: Darbas atviroje rinkoje, darbas (ar užimtumas) socialinėse įmonėse, užimtumas/darbas dienos centruose. Valstybės parama žmonių su negalia įdarbinimui/užimtumui yra skiriama per Socialinių įmonių bei Užimtumo įstatymus, taip pat užimtumo funkcijas atlieka žmonių su negalia dienos centrai. Tačiau finansavimas/subsidijavimas šioms skirtingoms užimtumo formoms skiriasi. 1. Už užimtumą/darbą dienos centruose žmonės su negalia (su įvairia negalia, tame tarpe ir sunkia) susimoka iš savo pajamų.
Vadinasi, tam, kad galėtų užsiimti darbine veikla, žmonės su negalia perka sau darbo/užimtumo vietą. (tokių neįgaliųjų yra apie 15 000)
negalios), kurie įsidarbina socialinėse įmonėse, darbdaviams mokamos darbo užmokesčio subsidijos. Taigi, sunkios negalios žmonės už savo darbą/užimtumą dienos centre susimoka patys, o lengvesnės negalios žmonės, kurie su nedidele pagalba (arba visai be jos) gali dirbti, valstybės politikos yra nukreipiami į uždaras socialines įmones, kurioms mokamos milžiniškos subsidijos. Subsidijos, kitaip nei pagalbos paslaugos darbo vietoje, yra parama verslui, o ne patiems žmonėms su negalia - tokia yra ir viena iš Specialiųjų tyrimo tarnybos vertinimo išvadų (Socialinėse įmonėse dirba 5887 darbuotojai su negalia (2018 m. lapkričio mėn. duomenys). 3. Atviroje darbo rinkoje, kur dirba dauguma žmonių su negalia, taip pat galima gauti subsidijas darbo užmokesčiui, tačiau atviros darbo rinkos darbdaviai, kitaip nei socialinių įmonių, ja naudotis gali labai ribotai dėl žemiau dėstomų priežasčių. Ne socialinėse įmonėse dirba 42 194 žmonės su negalia, tačiau subsidijuojamas darbo užmokestis tik
Tokia valstybės politika yra galimai diskriminuojanti dalį žmonių su negalia ir pažeidžianti jų teisę į darbą. <...>. Nėra statistinių duomenų, kiek žmonių su negalia dirba turėdami slaugą ar priežiūrą. Slauga ar priežiūra yra skiriama Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos esant sveikatos sutrikimams, reikalaujantiems papildomos išorinės priežiūros (Plačiau: http://www.negalia.lt/naudingainfo/specialieji-poreikiai/prieziuros-pagalbos-islaidu-tiksline-kompensacija/).
LNF atliktos apklausos pagrindu galima įvardinti, kad daugiau nei 400 žmonių su sunkia negalia ir su slauga/priežiūra dirba atviroje darbo rinkoje ir tik darbdavių/šeimos narių iniciatyva suteikiamos papildomos pagalbos paslaugos - asistavimas dėl sveikatos (apsitarnauti higienos srityje, atvykti į darbą ir pan.) Tačiau socialinėse įmonėse tokios negalios žmonės praktiškai nedirba, nes pačių socialinių įmonių veikla neorientuota įdarbinti šios negalios žmones ir suteikti jiems pagalbą (tą rodo pav. 5) Socialinėse įmonės dirba 5887 darbuotojai su negalia. Daugiau nei pusė (per 3000 darbuotojų) socialinėse įmonėse dirbančių žmonių su negalia yra įdarbinti patalpų valymo srityje (valytojais), populiarios veiklos kitose įmonėse yra medienos apdirbimas ir baldų gamyba, pastatų statyba, rekonstrukcija ir restauravimas, keletas įmonių užsiima miško kirtimo darbais. Šios veiklos rūšys bendrąja prasme nesuderinamos su negalia, tačiau šiose įmonėse gali dirbti žmonės, kurių darbinė veikla nėra įtakojama negalios, t.y. valytojai su negalia išvalo patalpas taip pat kaip ir valytojas be negalios ir pan.
Būtina pažymėti, kad dabar veikiančios socialinės įmonės neatitinka Socialinių įmonių įstatyme apibrėžto tikslo - “Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį” (https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.235368/SYQSnwxNDt) nes nevertinami darbuotojo gebėjimai, ar prarastas profesinės kompetencijos, ar prarastas bendrasis darbingumas. Daroma prielaida, kad visi neįgalieji yra šio įstatymo objektai, tačiau tam prieštarauja esama situacija, kada daugiau nei 40 000 žmonių su negalia dirba be jokių subsidijų ir be jokių pagalbos formų apskritai. 3. Dabartinė valstybės parama neadekvačiai orientuota į žmonių su negalia koncentraciją socialinėse įmonėse, neužtikrinant žmonėms su negalia teisės dirbti atviroje darbo rinkoje. Tai rodo ne tik Socialinių įmonių ir Užimtumo įstatymo neproporcingas rėmimas (35 mln. vs 3,5 mln), tačiau ir paslaugų/pagalbos priemonių neįteisinimas užimtumo įstatyme lyginant su socialinių įmonių įstatymu. Pavyzdžiui, Socialinės įmonėse įstatymu užtikrinama galimybė įdarbinti asistentą (gestų kalbos vertėją) ir gauti valstybės subsidiją šioms išlaidoms padengti, o užimtumo įstatyme tokios nuostatos nėra. Tik socialinės įmonės gali darbo skelbimuose įvardinti, kad ieško darbuotojo su negalia, tačiau ne socialinės įmonės to negali daryti, tai traktuojama kaip galima diskriminacija.
Dabartinė užimtumo sistema-modelis veikia daugiau nei 10 metų ir remiantis nekintančia žmonių su negalia įsidarbinimo situacija galima teigti, kad ji yra neefektyvi (sukurtas pagalbos modelis neužtikrina įvairios negalios žmonių su negalia įtraukimo į darbo rinką), per brangi (esamų rezultatų kontekste), ir yra galimai diskriminuojantis žmonių su negalia valstybės paramos/pagalbos teikimo atžvilgiu (dalis žmonių su negalia už savo galimai nenašų darbą dienos centruose sumoka iš savo pajamų (tame tarpe ir negalios pašalpų, našlaičio pensijos ir darbinių pajamų, jeigu įsidarbintų).Reikia pažymėti, kad valstybės parama socialinėms įmonėms nesibaigia socialinių įmonių įstatymu. Jie gauna ir kitas lengvatas, kurios išaugina Socialinių įmonių finansavimą iki 50 000 000 eur. per metus. Tokia suma susidaro valstybiniam sektoriui perkant paslaugas viešųjų pirkimų būdu iš socialinių įmonių. Tokiu būdu už įsteigtą (lengvos ir vidutinės negalios) neįgaliajam darbo vietą valstybė sumoka ir antrą kartą:
formoms:
įmonės nuolat atleidžia darbuotojus su negalia, taigi tai nėra saugi ir stabili darbo vieta. Remiantis LNF gaunamais skundais iš socialinėse įmonėse dirbančių darbuotojų, žmonėms su negalia socialinėse įmonėse suteikiami tokie pat darbo krūviai, kaip ir kitiems dirbantiesiems, neorganizuojama jokia pagalba (lydėjimas ir pan.), jokios papildomos socialinės integracijos priemonės ir darbuotojai su negalia tiesiog iškrenta. 4 pav. Darbo sutarčių socialinėse įmonėse nutraukimo tendencijos Socialinėse įmonėse (pav.
Patalpų valymo veikla užsiimančiose) atleidžiama iki 49 proc. darbuotojų ir iškritęs iš socialinės įmonės - žmogus su negalia netenka galimybių gauti jam (pagal poreikį) reikalingą pagalbą įsidarbinti ir išlikti kitoje darbo vietoje, nes Užimtumo įstatymas to neužtikrina. Vien 2018 metais buvo panaikintas socialinės įmonės statusas 10-čiai įmonių ir dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia socialinėse įmonėse sumažėjo iki 5 880 darbuotojų (sumažėjo apie 1 tūkst. neįgaliųjų). Kokia pagalba buvo suteikta tiems jau atleistiems žmonėms su negalia? Nes remiantis socialinių įmonių įstatymo nuostata galėtume teigti, kad atleisti darbuotojai negalėjo niekur kitur dirbti - tik socialinėse įmonėse ir kad jie nepajėgūs konkuruoti darbo rinkoje, taip pat praradę profesines ir darbines kompetencijas ir t.t. Koks įstatymas gina šiuos žmones su negalia ir padeda jiem įsidarbinti ir nebeiškristi iš darbo rinkos? 5. Socialinių įmonių įstatyme reglamentuojamos paramos socialinėms įmonėms kryptys - apie 90 proc. visų socialinėms įmonėms skiriamų lėšų panaudojama darbo užmokesčiui subsidijuoti. Nepaisant to, kad įstatyme yra įteisintos kitos pagalbos priemonės ir joms skirtina finansinė parama, mažai naudojamos asmeninio asistento, darbo vietų steigimo, transporto, darbo aplinkos pritaikymo išlaidos. Reikia pažymėti, kad darbo užmokestis subsidijuojamas už jau atliktą darbą. Ir galima teigti, kad darbo užmokesčio subsidijos skyrimas socialinėms įmonėms neatitinka Socialinių įmonių įstatymo nuostatų. 5 pav. (2017 m duomenys) Paramos socialinėms įmonėms pasiskirstymas pagal dotacijos rūšis
reglamentu, t.y. KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2014 (toliau Reglamentas), kuris apima tiek darbo užmokesčio subsidijavimą, tiek įvairių pagalbos formų organizavimą įvairioms pažeidžiamoms grupėms, taip pat ir žmonėms su negalia.
Reikia pažymėti, kad Reglamentas 33 str. 3 punktu įtvirtina nuostatą, kad darbo užmokesčio subsidija negali būti naudojama didėjant darbuotojų skaičiui, t.y. Skirti darbo užmokesčio subsidijas galima tada, kai įmonė atitinka sąlygą: “Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotoj ų skaičiumi, per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, negalios, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.” Išskyrus tuos atvejus, kada pagalbos gavėjas (t.y. socialinė įmonė) užtikrina globojamąjį užimtumą. Tačiau tokiu atveju užimtumas turėtų būti sietinas su globos/slaugo/priežiūros reikalaujančiais neįgaliaisiais.7. 2018 metų sausio 1 d. STT pateikė išvadą dėl Socialinių įmonių teisinio reglamentavimo. Socialinių įmonių įstatymas sudaro sąlygas neefektyviam ir neskaidriam valstybės lėšų naudojimui. Išvadoje pažymima, kad:
Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau Konvencija) ir tuo pripažino, kad prisiims įsipareigojimus užtikrinti konvencijos nuostatų įgyvendinimą. Reikia pažymėti, kad nuo pat Konvencijos ratifikavimo užimtumo sistema žmonėms su negalia nebuvo keičiama, todėl prašome LR Prezidentės D. Grybauskaitės, LR Vyriausybės, LR Seimo narių įgyvendinti šią valstybės prisiimtą atsakomybę keisti esamą situaciją, kad būtų užtikrintos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai, už kurių įgyvendinimą LR Vyriausybė privalės atsiskaityti:
“Komitetas reiškia didelį susirūpinimą dėl
bendrai taikomos sąvokos „nedarbingumas“ ir dėl to matomo žemo neįgaliųjų užimtumo lygio ir susirūpinimą dėl nekintamai akcentuojamos segreguotos darbo aplinkos, tokios kaip socialinės įmonės, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pašalinti „nedarbingumo“ sąvoką, taikomą neįgaliesiems, ir parengti bei įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, skirtas neįgaliųjų užimtumui padidinti atviroje darbo rinkoje, panaikinus segreguotas darbo aplinkas ir nukreipus investicijas taip, kad būtų skatinamas profesinis rengimas, galimybė naudotis pritaikymais darbo vietoje, tinkamų sąlygų patalpose sudarymas ir privačių bei valstybinių darbdavių mokymas, kaip nustatyta Darnaus vystymosi tikslo Nr. 8 8.5 uždavinyje.” Nuo ateinančių metų sąvoka
“nedarbingas” yra panaikinama, tačiau visos kitos rekomendacijos nuostatos
iki šio nepradedamos įgyvendinti. 9. Dar 2016 m. Prezidentė D. Grybauskaitė kalbėdama apie rudens Seimo sesiją siūlė pirmiausia užkirsti kelią piktnaudžiavimui socialinių įmonių statusu: “tokios įmonės įdarbina žmones su nedidele socialine negalia ir naudojasi mokesčių lengvatomis, o valstybė iš esmės kompensuoja tokių neįgalių asmenų darbo užmokestį.
Pačios įmonės retai investuoja į neįgalius darbuotojus, be to, dažniausiai įdarbina tik tuos, kurie lengvai galėtų pritapti darbo rinkoje ir paprastoje įmonėje. Dažnai tai valymo paslaugų įmonės. Lietuvoje yra apie 47 tūkst. žmonių su negalia, iš jų socialinėse įmonėse dirba - apie 6 tūkst. 92 proc. šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų nueina tik darbo užmokesčio mokėjimui. Tai reiškia, kad įmonės nesiekia pritaikyti darbo vietos žmogui su negalia ir nekelia sau kitų tikslų”... 10. Teikiame išvadas ir siūlymus, parengtus konsultuojantis su Lietuvos negalios organizacijų forumo nariais:
Didelė darbuotojų kaita socialinėse įmonėse atspindi, kad nėra reikiamos pagalbos ir požiūrio įdarbinant neįgalųjį, bei puikiai iliustruoja darbo vietos subsidijavimo priemonės neefektyvumą.
Lietuvoje, kas gali sudaryti prielaidas Lietuvai ES lėšų grąžinimą. Būtina:
reabilitacijos sistemą pritaikant ją individualiems negalios poreikiams ir priartinant prie darbo rinkos, nes dabartinė sistema nukreipta daugiausiai į gebėjimų ugdymą nesiejant to su darbo vieta, todėl neužtikrina tvaraus įsidarbinimo. 2. Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertai vasaros metu kartu su Užimtumo tarnyba parengė profesinės reabilitacijos modelio keitimo pasiūlymus-modelį, kuris apima: a. Atvejo vadybos principų taikymą kiekvienam potencialiam darbo rinkos dalyviui su negalia; b. Darbo vietos įvertinimą: darbuotojo su negalia gebėjimų/galimybių ir darbo vietos keliamų reikalavimų įvertinimas ir palyginimas; išvadų bei rekomendacijų dėl darbo vietos pritaikymo ir/ar subsidijos poreikio parengimą; c. Darbo vietos/proceso pritaikymą; d. Apmokymą darbo vietoje; e. Lydimosios pagalbos organizavimo užtikrinimą. 3.
ne tik socialinių įmonių darbdaviams legaliai ieškoti darbuotojų su negalia (pvz. darbo skelbimuose);
dalyvauti socialinėms įmonėms viešuosiuose pirkimuose (taip bus sustabdytas dvigubas darbo vietos apmokėjimas);
ir atitikimą darbuotojui su negalia ir tokiu būdu užtikrinti efektyvų valstybės lėšų skyrimą darbo užmokesčio subsidijai nesvarbu, kur žmogus su negalia dirba ar yra užimtas. 6. Panaikinti diskriminacines nuostatas dėl užimtumo sistemų rėmimo skirtumų;
sistemą;
Komisijos parengtą Atskirties grupių įdarbinimo koncepcijos įgyvendinimą (STT rekomendacija). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad po ilgų nebendradarbiavimo metų, ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, t.y. ministras Linas Kukuraitis dirba su LNF ir konsultuojasi. Taip pat glaudžiai dirbame su Užimtumo tarnyba ir visi kryptingai siekiame žmonių su negalia įsidarbinimo didėjimo. Norime pažymėti, kad dabartiniai reforminiai siūlymai yra parengti konsultuojantis su neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis. Seimo narys Tomas Tomilimas Seimui yra pateikęs Socialinių įmonių, Užimtumo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas. Tačiau pabrėžiame, kad pagrindinis reformų tikslas turi būti didėjantis žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje rodiklis su reikiama (jeigu tai būtina) pagalba ar parama. Įvertinta Komitetas siūlo LNF pateiktą poziciją papildomai įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reformuojant neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemą, profesinės reabilitacijos sistemą, rengiant įstatymų projektus. Tačiau Komitetas siūlo Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1531(2) reglamentuoti įdarbinimo su pagalba paslaugas, kurias sudarytų:
1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
2) lydimoji pagalba įsidarbinus. Žr. komiteto išvadą ir įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1531(2). Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 Komitetas siūlo atmesti (žr. komiteto sprendimą). 8. Dirbančių neįgaliųjų asociacija (2019-02-04 Nr. G-2019-1031; 2018-10-09 Nr. G-2018-10525;) Dėl Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 <...> įstatymo projektas iš esmės panaikina galimybes neįgaliesiems, kuriems nėra nustatyta sunkiausia negalia, įsidarbinti socialinėse įmonėse. Dirbantys neįgalieji, atstovaujami Dirbančių neįgaliųjų asociacijos, iš esmės nepritaria šiam projektui. Jei jame numatytas teisinis reguliavimas būtų priimtas, darbo netektų tūkstančiai šiuo metu socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų, o įstatymo projekto rengėjų nurodyti argumentai, kad šie žmonės galės įsidarbinti darbo rinkoje, yra nepagrįsti ir kelia abejonių.<...>. (žr. pilnas kreipimosi tekstas Komiteto išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1530(2).) Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 siūloma atmesti ir pritarti Vyriausybės pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2019-02-04 Nr. G-2019-1000)
<...>
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Tomo Tomilino registruotų projektų Atlikę projektų Nr. XIIIP-2617 – 2621 antikorupcinį vertinimą antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos RespublikosVyriausybė,
2019-01-23 (TAR, 2019-01-25, Nr. 1157) Nutarimas Nr. 52 dėl įstatymų projektų
<...> Vyriausybė nutaria:
socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491
Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2621) tikslui – skatinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje bei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2621 siūlomam nustatyti individualizuotos valstybės pagalbos teikimo, įdarbinant neįgaliuosius socialinėse įmonėse ar šio statuso neturinčiose įmonėse ir kitose organizacijose, mechanizmui, vertinant neįgaliojo pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir individualiai nustatant, kokių paslaugų ir (ar) priemonių jam reikia darbui konkrečioje darbo vietoje, bet siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime registruotu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1530 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1531 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1531). 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2620 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2620) tikslui – skatinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2620 tobulinti, nes, vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, nėra aišku, kaip darbdavys turėtų išlaikyti reikiamą neįgaliųjų skaičių ir kokių pasekmių būtų darbdaviui, jeigu jam nepavyktų šio reikalavimo įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, per kiek laiko darbdavys turi pasiekti nustatytą neįgaliųjų įdarbinimo kvotą. Atsižvelgiant į tai ir į Nyderlandų Karalystės (savanoriška įdarbinimo kvotų sistema), Vokietijos Federacinės Respublikos (taikoma 5 procentų įdarbinimo kvota visiems ūkio subjektams, turintiems 20 ir daugiau darbuotojų), Lenkijos Respublikos (taikoma 2 procentų įdarbinimo kvota valstybės sektoriui ir 6 procentų įdarbinimo kvota privačiam sektoriui, turinčiam 25 ir daugiau darbuotojų), Austrijos Respublikos (taikoma 5 procentų įdarbinimo kvota visiems ūkio subjektams, turintiems 25 ir daugiau darbuotojų), taikančių neįgaliųjų įdarbinimo kvotų sistemą, patirtį, kur neįgaliųjų įdarbinimo santykis su dirbančiaisiais priklauso nuo bendro darbuotojų skaičiaus darbovietėje, siūlyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2620 tikslui pasiekti pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti rekomendacinį modelį, t. y. numatyti rekomendacinio pobūdžio įpareigojimą darbdaviams darbovietėje numatyti minimalų procentą neįgaliesiems skirtų darbo vietų, kuris būtų taikomas ne tik viešojo sektoriaus organizacijoms, bet visiems ūkio subjektams.
Įvertinus tai, kad, pagal Lietuvos statistikos departamento informaciją, 2018 m. pradžioje šalyje veikė 9 118 ūkio subjektų, turinčių 25 ir daugiau darbuotojų, ir tai, kad, 2018 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 158
skatinti darbdavių socialinę atsakomybę, darbdavių ir socialiai pažeidžiamų asmenų dialogą, netaikant privalomo modelio bei sankcijų, neįgaliųjų motyvaciją mokytis ir dalyvauti darbo rinkoje, siūlyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2620 1 straipsnyje pateikiamą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Darbdaviams, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra
dvidešimt penki ir daugiau, rekomenduojama, kad neįgalieji sudarytų ne mažiau kaip 4 procentus metinio bendro darbuotojų skaičiaus.“ Minėtos rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną galėtų vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija. 3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, įvertinus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 siūlomas nuostatas, papildomų valstybės biudžeto lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2617 įgyvendinti nereikės. Priėmus Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617, prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti
mln. eurų (bus sutaupyta 30 mln. eurų), 2021 m. – 7 mln. eurų (bus sutaupyta 33 mln. eurų). Įvertinus Įstatymo projekto Nr.
nuostatas, kuriomis siūloma reglamentuoti naujas įdarbinimo su pagalba paslaugas, prognozuojama, kad kasmet reikės apie 17 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Prognozuojama, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1530 nuostatoms įgyvendinti
17,6 mln. eurų (bus sutaupyta 23,4 mln. eurų), 2021 m. – 14,8 mln. eurų (bus sutaupyta 29,2 mln. eurų). Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1531 nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 siūloma atmesti ir pritarti Vyriausybės pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Ekonomikos komitetas, 2019-01-30 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė.
teisių komisija, 2019-02-05 Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Vyriausybės pastabas.
Nepritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti. Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės pateiktam ir Komiteto patobulintam Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530(2), kuriuo sistemiškai tobulinamas socialinių įmonių teisinis reguliavimas siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę. Taip pat atsižvelgta į šiam projektui svarstyti paskirto papildomo Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2019-01-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovė Simona Kunigonytė, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos atstovas Aivaras Šidla ir lobistas Mantas Zakarka, Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Natalija Tarvydienė ir Vitaresta Projektai, UAB direktorė Jovita Ratkevičienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovės Henrika Varnienė ir Dovilė Juodkaitė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Žydrūnas Plytnikas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos grupės vyr. patarėjas Marius Rakštelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-054 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 6, 7, 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-942, kuris įsigaliojo 2018 m. spalio 1 d., keičiamo įstatymo 4 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija ir jame sąvoka ,,darbo birža“ pakeista į ,,Užimtumo tarnybą“. Kartu atitinkamai turėtų būti patikslintas projekto lyginamasis variantas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05145 Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir
kurias nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio ir sveikatos draudimo įmokos bus perkeltos iš darbdavio darbuotojui ir dėl to numatyta darbdaviui pareiga perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidinant 1,289 karto, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje (abejose šių dalių redakcijose) nustatyto minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05145 Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1346, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai (šio straipsnio lyginamasis variantas parengtas ne pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią šio straipsnio 5 dalies redakciją). Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05146 Įstatymo projekto 5 straipsnio
14 straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai ,,arba didelių specialiųjų poreikių lygis“, kadangi pagal šio straipsnio 3 dalį, subsidija bus skiriama tik įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis (neįgaliuosius, turinčius sunkų neįgalumo lygį ir neįgaliuosius, kuriems nustatytas, neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05191 Atsižvelgiant į įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias subsidija paskaičiuojama už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, atitinkamai turėtų būti tikslinama šio straipsnio 1 dalis (joje nustatytas siauresnis asmenų ratas, t.y. jis taikomas tik sunkų neįgalumo lygį turintiems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tačiau jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05191 Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į ,,neįgaliųjų socialinę įmonę“, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsniu siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo. Pritarti 7.
Teisės departamentas 2018-10-05 Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tik vieną tikslinę asmenų grupę, todėl siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo reikėtų atitinkamai keisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius, kuriuose vartojama formuluotės daugiskaita – „tikslinės asmenų grupės“ (pvz., keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-0522 Įstatymo projekto 12 straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 22 straipsnio tekstą, įrašytinas šio straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05131 Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje tikslintinos nuorodos į šio straipsnio dalių ankstesnį įsigaliojimą, t.y. ir šio straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 Keičiamo įstatymo 1 straipsnio
priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. Vadovaujantis Seimo Statuto
teisės normos, turi būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atkreiptinas dėmesys, jog prie teikiamo įstatymo projekto minėta atitikties lentelė nėra pridėta, todėl tinkamai įvertinti įstatymo projekto atitiktį įgyvendinamam 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentui (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) nėra galimybės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1530), kuriuo keičiamas įstatymas dėstomas nauja redakcija ir kuris yra įtrauktas į Lietuvos
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-10-1614 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 (toliau
Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamas Įstatymo 14 straipsnis galios nuo
Įstatymo 14 straipsnis galios nuo 2020 m. liepos 1 dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 5 ir 7 dalyse yra daroma nuoroda į įstatymo
straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytas tikslines grupes. Šiame kontekste pažymime, jog priėmus Projektą, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje būtų nurodyta tik viena tikslinė grupė. Atitinkamai, Įstatymo 14 straipsnio 5 ir 7 dalyse daroma nuoroda į kitas tikslines grupes netektų prasmės. Todėl siūlome Projekto
pagal atitinkamą galiojimo datą. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 13.
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2 Atsižvelgdami į pirmąją pastabą, taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 12 straipsnį, kuriuo siūloma atsisakyti Įstatymo 22 straipsnio
skiriama valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip
Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamas Įstatymo
straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos), minėta nuostata vis dar bus aktuali. Todėl siūlome šios nuostatos neatsisakyti tam, kad būtų užtikrinta Įstatymo atitiktis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 4 straipsnio 1 dalies
o) punktui, numatančiam, kad šis reglamentas netaikomas nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbai, kuri viršija 5 mln. EUR vienai įmonei per metus. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-11-09 Nr. g-2018-10525 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams, Seimo Ekonomikos komiteto nariams
Dėl socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektų Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530 (toliau - Pirmasis įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617 (toliau - Antrasis įstatymo projektas). Šiais projektais yra siūloma iš esmės keisti neįgaliųjų įdarbinimo skatinimo teisinį reguliavimą, tačiau būdai, kaip tai siūloma daryti, abiejuose projektuose kardinaliai skiriasi. Antrasis įstatymo projektas iš esmės panaikina galimybes neįgaliesiems, kuriems nėra nustatyta sunkiausia negalia, įsidarbinti socialinėse įmonėse. Dirbantys neįgalieji, atstovaujami Dirbančių neįgaliųjų asociacijos, iš esmės nepritaria šiam projektui. Jei jame numatytas teisinis reguliavimas būtų priimtas, darbo netektų tūkstančiai šiuo metu socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų, o Antrojo įstatymo projekto rengėjų nurodyti argumentai, kad šie žmonės galės įsidarbinti darbo rinkoje, yra nepagrįsti ir kelia abejonių. Mes, dirbantys neįgalieji, labai gerai žinome negalią turinčių žmonių galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ar socialinėse įmonėse ir galime užtikrintai, remdamiesi savo patirtimi, pasakyti, kad absoliuti dauguma tų dirbančių neįgaliųjų, kurie dėl šio įstatymo projekto prarastų galimybes dirbti socialinėse įmonėse, nebūtų darbdavių pageidaujami atviroje darbo rinkoje. Jie taptų socialiniais išlaikytiniais arba tektų skursti. Dėl šios priežasties siūlome kaip reformos pagrindą imti Pirmąjį įstatymo projektą ir jį koreguoti svarstant komitetuose.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pagrindiniai aspektai, kurie mums kelia nerimą Pirmajame įstatymo projekte, yra šie:
Sąjunga neskirsto terminų, kuriais leidžiama subsidijuoti neįgaliųjų įdarbinimą, pagal neįgalių darbuotojų neįgalumo lygį, dėl to primygtinai prašome vadovautis Europos Komisijos reglamentu Nr. 651/2014 ir nenustatyti subsidijavimo terminų. Pažymėtina, kad, net ir įskaičiuojant subsidijas, dirbantis socialinėje įmonėje neįgalusis valstybei kainuoja pigiau nei bedarbis. Be to, neįgaliesiems nedirbant yra naikinami jų socialiniai ryšiai, žlugdomas pasitikėjimas savimi.
Įsigaliojus siūlomai nuostatai, šių darbuotojų atžvilgiu būtų sukurta situacija, kad valstybė teoriškai leidžia jiems dirbti (nors ir ribotą laiką per mėnesį), tačiau ta pati valstybė nesuteikia jiems galimybės dirbti socialinėje įmonėje, nes jiems leidžiamas dirbti darbo valandų per mėnesį skaičius yra mažesnis nei minimalus numatytas įstatyme.
terminai yra neįmanomi, nes dalis jų jau yra praėję. Visgi, prašome gerb. Seimo narių numatyti tokius įstatymo įsigaliojimo terminus, kad neįgaliuosius įdarbinančios įmonės turėtų protingą laikotarpį pasirengti pokyčiams ir taip išsaugoti neįgaliųjų darbo vietas. Nes kiekviena prarasta neįgalaus darbuotojo darbo vieta yra itin skausminga. Dėl šios priežasties prašome nustatyti, kad bet kokie pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau, kaip po metų. Manome, kad nepaskaičiuotas ir skubotas įstatymų keitimas gali turėti daug neigiamų pasekmių, nes jis, visų pirma, liečia socialiai pažeidžiamos grupės interesus, todėl tikimės, kad į mūsų prašymus bus atsižvelgta. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, nes yra pritariama Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos socialinių įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė. 2. VšĮ „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga“ 2018-11-09 Nr. g-2018-10536 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Rimantui Sinkevičiui, Seimo Ekonomikos komiteto nariams
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Ekonomikos komitetai paskirti svarstyti Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą, reg. Nr.
Nr. XIIIP-l530 (toliau - įstatymo projektas I) ir Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-2617 (toliau - Įstatymo projektas II). Atsižvelgdami į pakartotinai komitetams siųstus raštus su pastabomis ir pasiūlymais šiems projektams ir į kitų suinteresuotų institucijų, organizacijų ir asmenų pastabas, teikiame esminius pasiūlymus komitetams dėl minėtų įstatymo projektų svarstymo (juos pagrindžiantys argumentai Jums buvo teikti ankstesniais, neįgaliuosius įdarbinančias įmones vienijančių, asociacijų raštais). 1. Nepritarti Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, nes juo būtų iš esmės sunaikinamos socialinės įmonės ir sugriaunama veikianti neįgaliųjų įdarbinimo sistema. 2. Svarstant Įstatymo projektą I nustatyti tokią Įstatymo projekto 23 str. 4 d. redakciją: „Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpi. Įdarbinus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama dvejus metus, po to, kai pirma kartą po šio įstatymo įsigaliojimo įsidarbino socialinėje įmonėje. Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilsiau kaip šešis mėnesius po to, kai pirmą karta po šio įstatymo įsigaliojimo įsidarbino socialinėje įmonėje.“ 3.
Svarstant Įstatymo projektą I nustatyti vieną iš dviejų alternatyvų dėl socialinių įmonių pelno naudojimo:
a) Nustatyti, kad “Ne mažiau kaip 15 procentų socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno turi būti reinvestuojama ir naudojama neįgaliųjų įdarbinimui didinti“ ir kartu grąžinti pelno mokesčio lengvatą socialinėms įmonėms;
b) Atsisakyti įstatymo projekto 27 str. ir negrąžinti pelno mokesčio lengvatos socialinėms įmonėms. Tokiu atveju valstybė pati paims iš socialiniu įmonių pelno minimus 15% ir galės juos naudoti savo nuožiūra, tame tarpe ir neįgaliųjų užimtumo įdarbinimui skatinti. 4. Svarstant Įstatymo projektą I pakeisti Įstatymo projekto
numatyti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) pabaigą nustatant negalią turinčių darbuotojų proporcijas artimesnes realiai darbo rinkai ir išdėstyti šio punkto pabaigą taip: “Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentu darbingumo lygis, sudaro ne mažiau kaip 25 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančiu darbuotoju skaičiaus, iš kuriu neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis sudaro 10 procentu metinio vidutinio sąrašuose esančiu darbuotojų skaičiaus, jei šioms tikslinėms grupėms priklausančiu asmenų yra registruotų teritorinėje darbo biržoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje numatoma įdarbinti neįgalų darbuotoją.
Jei šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų, registruotų teritorinėje darbo biržoje. kurios aptarnaujamoje teritorijoje numatoma įdarbinti neįgalų darbuotoją nėra, šio įstatymo 4 straipsnio l dalyje nurodyti tikslinei grupei priklausantys darbuotojai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančiu darbuotojų skaičiaus“. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (Žin. 2012-09-22, Nr. 110-5564) 20 str. 4 d. nurodyta, kad: “Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pūgai Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas”. Atsižvelgus į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str.
galėtu būti priimtas (2018 m. gruodžio mėnuo arba 2019 m. kovo mėnuo), reikėtų vietoje dabar Įstatymo projekte I numatytu įsigaliojimo terminu (2018 m. gegužės 1 d. ir 2018 m. lapkričio 1 d.) numatyti Teisėkūros pagrindų įstatymą atitinkančias Įstatymo projekto įsigaliojimo datas: 2019 m. gegužės
teiktus pasiūlymus ir į įstatymo projekto I nuostatas, su kuriomis sutinkame, darytina pagrįsta išvada, kad visa tai kartu leistų per metus sutaupyti apie
Socialinių įmonių įstatymą, o tai yra daugiau nei ketvirtadalis visų išlaidų. Minima sutaupytina suma pasiskirstytu taip:
MMA (Įstatymo projekto 15 str.) leis sutaupyti apie 2 700 000 (du milijonus septynis šimtus tūkstančių) eurų kasmet;
Minimas apytikslis 7 000 000 eurų per metus sutaupymas pasireikštų nuo pirmųjų naujo įstatyminio reguliavimo taikymo metų, tačiau jis dar labiau pradėtų didėti vykdant įstatymą kelerius metus, kuomet įsijungtų 2 metų subsidijų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms už įdarbintus lengvą neįgalumo lygį turinčius darbuotojus terminas. Atsižvelgiant į tai galima pagrįstai teigti, kad mūsų siūlomi pataisymai leidžia, iš vienos pusės, Įstatymo projektu I sudaryti galimybes ilgesniam laikui įdarbinti neįgaliuosius ir taip užtikrinti pagrindinio Įstatymo projekto I tikslo - neįgaliųjų įdarbinimo - pasiekimu ir, iš kitos pusės, leidžia valstybei ženkliai m alinti savo išlaidas Socialiniu įmonių įstatymo įgyvendinimui.
Tikimės, kad Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Ekonomikos komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija atsižvelgs į šiuos pasiūlymus ir priimtas naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymas atlieps tiek savo pagrindinį tikslą - neįgaliųjų įdarbinimo skatinimą, tiek socialinių įmonių kaip verslo teisėtus lūkesčius, tiek valstybės poreikį mažinti išlaidas Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimui. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, nes yra pritariama Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos socialinių įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė. 3. Socialinių įmonių asociacija 2018-11-20 Nr. g-2018-10938 Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui Prašymai neįgaliųjų dirbančių socialinėse ir socialinėse neįgaliųjų įmonėse Dirbantieji socialinėse ir socialinėse neįgaliųjų įmonėse baiminasi netekti darbo dėl šiuo metu Seimui pateiktų socialinių įmonių įstatymo projektų ir teikia prašymus su parašais. Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui, Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui
Mes, žemiau pasirašę socialinių įmonių neįgalieji, prašome atmesti Lietuvos Respublikos Socialinių įmonių Įstatymo Nr. IX -225l 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617, kadangi jis sukeltų visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių bankrotą ir daugiau kaip 7000 dirbančių neįgaliųjų netektų darbo. Vyriausybės pateiktą Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1530, prašome priimti su pakeitimais, nustatančiais, kad:
draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 40 proc. neviršijantis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįglumo lygis, būtų mokama neterminuotai;
draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45 - 55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįglumo lygis - 24 mėnesius šį terminą skaičiuojant nuo įstatymo įsigaliojimo ar jų įsidarbinimo po įstatymo įsigaliojimo dienos. (28 parašai). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, nes yra pritariama Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos socialinių įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė. 4. Vytautas Giedraitis 2018-11-23 Nr. g-2018-11066 Prezidentei D. Grybauskaitei Socialinių įmonių naikinimo projektai Gerb. Prezidente, Gelbėkite neįgaliuosius! Rašo darbuotojas iš socialines įmonės „Aksida“. Mes, socialinės įmonės darbuotojai, esame pasipiktinę 2 projektais, ypač Seimo nario Tomo Tomilino projektu, kuris diskriminuoja neįgaliuosius pagal nustatytą neįgalumo lygį. Mūsų socialinėje įmonėje dirba 117 žmonių, iš jų 55 turi nuo 30 % iki 40 % neviršijantį darbingumo lygį, esantys su sunkia negalia: regėjimu, klausa, kalba. Pradžioje jiems buvo nustatytas nuo 10 % iki 25 % neviršijantis darbingumo lygis, o dabar jiems nustatytas nuo 30 % iki 40 % neviršijantis darbingumo lygis. Ir į laisvą rinką niekas nepriims, tik teoriškai. 23 žmonės turi nuo 45 % iki 55 % neviršijantį neįgalumo lygį. Ir tik 30 žmonių turi nuo 10 % iki 25 % neviršijantį darbingumo lygį, kurie bus remiami neterminuotai pagal projektą. Viso mūsų įmonėje su negalia dirba 108 žmonės.
Priėmus tokį projektą, mūsų įmonei tektų užsidaryti ir neįgalieji būtų pasmerkti prašyti išmaldos iš socialinių paramų skyrių, užsipildytų globos namai, nebeišgyventų iš tokios skurdžios neįgalumo pensijos. Į laisvą rinką niekas nepriims, tik teoriškai. Kai kurių Seimo narių, galimai, nepagarba ir neišmanymas neįgaliųjų atžvilgiu gali privesti prie katastrofos. Ir mokesčių mokėtojams kainuos žymiai daugiau, negu dabar. Eidami į darbą jaučiamės pilnaverčiais Lietuvos piliečiais. Galimai, siekiama sužlugdyti neįgaliųjų pasitikėjimą savimi, naikinami jų socialiniai ryšiai. Kiek metu bandžiau išeiti į laisvą rinką, veltui. Darbdaviai tik sužinoję apie neįgalumą pasakydavo - nereikia. Mes neišeisime į laisvą rinką, tik teoriškai. Būsime pasmerkti. Neįgalieji, kurie dirba laisvoje rinkoje, slepia nuo darbdavių, kad turi neįgalumą, todėl ir įsidarbina ir, be to, turi lengvą neįgalumą. Mes, socialinės įmonės darbuotojai, primygtinai prašome, kad neįgalieji, kuriems nustatytas nuo 30 % iki 40 % neviršijantis darbingumo lygis, būtų remiami neterminuotai! Neįgalieji, kuriems nustatytas nuo 45 % iki 55 % neviršijantis darbingumo lygis, būtų remiami 24 mėn. Finansavimą palikti tą patį! Primygtinai prašome vadovautis Europos Komisijos reglamentu Nr.651/2014. Ir nenustatyti subsidijavimo terminų. Jei butu priimtas toks projektas, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jei reikės – į Europos žmogaus teisių teismą, „Strasbūrą“. Skandinavijos šalyse teisingumas buvo pasiektas visuotinais streikais. Galimai, stengiamasi sunaikinti socialines įmones, privatizuoti socialinių įmonių pastatus ir taip pasipelnyti neįgaliųjų sąskaita. Neišpasakytas godumas sunaikins pasaulį. Gerai pagalvokite prieš balsuodami už toki projektą, Seimo nariai! Be to, ministras Kukuraitis turėtų palaikyti Vyriausybes projektą. Žmonės pasipiktinę, kad norima taupyti skurdžiausio sluoksnio, neįgaliųjų sąskaita.
Ir taip likimo nuskriausti, ir dar paprasti mirtingieji nori nuskriausti. Mano galva, kad sveikas protas nugalės! Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, nes yra pritariama Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos socialinių įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė. 5. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 2018-11-20 Nr. g-2018-10943 Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga prašo nepritarti Seimo nario Tomo Tomilino pateiktam Lietuvos Respublikos Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2617, kadangi priėmus šį projektą didelė dalis regėjimo negalią turinčių asmenų netektų darbo, o ir negalėtų įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, tai patvirtina iki šiol mūsų asociacijos turima patirtis. Vyriausybės pateiktą Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. X IIIP-1530, prašome priimti su pakeitimais, nustatančiais, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 40 proc. neviršijantis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis būtų mokama neterminuotai. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, nes yra pritariama Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos socialinių įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė. 6. Socialinių įmonių asociacija, Lietuvos socialinių įmonių asociacija 2018-11-28 Nr. G-2018-11284 Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L.
Kukuraičiui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei R. Šalaševičiūtei
Socialinių įmonių Asociacija, atstovaujama I. Tarvydienės, ir Lietuvos socialinių įmonių asociacija, atstovaujama Leono Kirkilovskio, prašo atmesti Seime pateiktą ir pradėtą nagrinėti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. lX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XlllP-2617 (Seimo nario T. Tomilino projektas). Šio projekto įgyvendinimas realybėje turėtų labai neigiamas pasekmes, sukeltų masinius socialinių įmonių neįgaliųjų darbuotojų atleidimus ir socialinių įmonių likvidaciją, kadangi šio projekto nuostatos visai neskatina neįgaliųjų asmenų integracijos net ir su pačia sunkiausia negalia. Nejaugi dirbantys neįgalieji mūsų šalyje pasidarė tokia sunki našta valstybei, skirtingai nuo užsienio valstybių, kur neįgaliųjų asmenų integracija yra skatinama ir remiama kasmet vis daugiau. Prašome pradėti nagrinėti vyriausybės pateiktą Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1530 su mūsų siūlomais pakeitimais:
draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 40 proc. neviršijantis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, būtų mokama neterminuotai. 2. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, būtų mokama
įsidarbinimo po įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Ne mažiau kaip 15 % socialinių įmonių grynojo ataskaitinio pelno turi būti naudojama socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinės įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu.
Komentaras prie 3 punkto: kadangi nuo 2018 m. sausio l d. visos socialinės įmonės kaip ir paprastos įmonės privalo mokėti 15 % pelno mokestį, tai dabartinis reikalavimas skirti ne mažiau
perteklinis. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, nes yra pritariama Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos socialinių įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė. 7. Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ 2018-12-19 Nr. G-2018-12110
Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas” (toliau - LNF), atstovaujanti daugiau nei 300 000 žmonių su negalia ir jų šeimų interesams, informuoja apie viešoje erdvėje pasirodžiusią tendencingą informaciją, susijusią su socialinių įmonių reforma, profesinės reabilitacijos sistema ir užimtumo įstatymo pakeitimais. Primename, kad neįgaliųjų bendruomenės atstovai jau keletą metų siekia pakeisti esamą situaciją, nes ji netenkina mūsų interesų ir neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijos nuostatų bei rekomendacijų Lietuvai.
tinkle Facebook paskyroje Socialinės įmonės (@socimones) pateikta informacija apie galimą organizuoti piketą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų valstybės institucijų ir siūlymas visiems nepritariantiems socialinių įmonių reformai siųsti laiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui su žodžiu NE. Be to, pranešime viešai neadekvačiai eskaluojama Norvegijos ekonominė parama su žmogaus teisėmis dirbančioms organizacijoms yra nelogiškas ir galimai vertintinas kaip piktybiškas elgesys šalies donorės atžvilgiu. Toliau išdėstome argumentus, lėmusius Lietuvos negalios organizacijų forumo poziciją dabar veikiančios žmonių su negalia įdarbinimo sistemos atžvilgiu ir reikalavimus dėl būtinų reformų. 1. Lietuvoje yra apie 245 000 žmonių su negalia, iš jų apie 164 000 darbingo amžiaus. Dirba - tik apie 27 procentus (ES vidurkis - apie 40 proc.). Lietuvoje nedirba apie 70 proc. žmonių su negalia. Pagrindinės priežastys, lemiančios tokį aukštą nedarbą yra paslaugų ir pagalbos trūkumas įsidarbinimo procese. Tokios kaip lydimosios pagalbos (ne visiems) nebuvimą, kai kuriais atvejais darbo proceso koregavimo priimant darbuotojus su negalia. Aukštą nedarbą taip pat lemia menkas darbdavių supratimas apie žmonių su negalia darbines galimybes. Kol kas žmonių su negalia įdarbinimo problema sprendžiama tik epizodinėmis užimtumo organizavimo veiklomis, nesuderintomis su motyvacija įsidarbinti ir išmokų mokėjimo sistema. Tokia kryptis neorientuota į neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką ir integraciją visuomenėje. Lietuvoje yra trys žmonių su negalia užimtumo formos: Darbas atviroje rinkoje, darbas (ar užimtumas) socialinėse įmonėse, užimtumas/darbas dienos centruose.
Valstybės parama žmonių su negalia įdarbinimui/užimtumui yra skiriama per Socialinių įmonių bei Užimtumo įstatymus, taip pat užimtumo funkcijas atlieka žmonių su negalia dienos centrai. Tačiau finansavimas/subsidijavimas šioms skirtingoms užimtumo formoms skiriasi. 1. Už užimtumą/darbą dienos centruose žmonės su negalia (su įvairia negalia, tame tarpe ir sunkia) susimoka iš savo pajamų. Vadinasi, tam, kad galėtų užsiimti darbine veikla, žmonės su negalia perka sau darbo/užimtumo vietą. (tokių neįgaliųjų yra apie 15 000)
ar vidutinės negalios), kurie įsidarbina socialinėse įmonėse, darbdaviams mokamos darbo užmokesčio subsidijos. Taigi, sunkios negalios žmonės už savo darbą/užimtumą dienos centre susimoka patys, o lengvesnės negalios žmonės, kurie su nedidele pagalba (arba visai be jos) gali dirbti, valstybės politikos yra nukreipiami į uždaras socialines įmones, kurioms mokamos milžiniškos subsidijos. Subsidijos, kitaip nei pagalbos paslaugos darbo vietoje, yra parama verslui, o ne patiems žmonėms su negalia - tokia yra ir viena iš Specialiųjų tyrimo tarnybos vertinimo išvadų (Socialinėse įmonėse dirba 5887 darbuotojai su negalia (2018 m. lapkričio mėn. duomenys). 3. Atviroje darbo rinkoje, kur dirba dauguma žmonių su negalia, taip pat galima gauti subsidijas darbo užmokesčiui, tačiau atviros darbo rinkos darbdaviai, kitaip nei socialinių įmonių, ja naudotis gali labai ribotai dėl žemiau dėstomų priežasčių. Ne socialinėse įmonėse dirba 42 194 žmonės su negalia, tačiau subsidijuojamas darbo užmokestis tik 574 darbuotojams (2018 m. lapkričio mėn. duomenys) Tokia valstybės politika yra galimai diskriminuojanti dalį žmonių su negalia ir pažeidžianti jų teisę į darbą. ŽMONIŲ SU NEGALIA UŽIMTUMAS (1 pav.) 2.
Bendrai darbingo amžiaus žmonių su negalia populiacija (pasiskirstymas pagal darbingumo grupes) 2 pav. Nėra statistinių duomenų, kiek žmonių su negalia dirba turėdami slaugą ar priežiūrą. Slauga ar priežiūra yra skiriama Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos esant sveikatos sutrikimams, reikalaujantiems papildomos išorinės priežiūros (Plačiau: http://www.negalia.lt/naudingainfo/specialieji-poreikiai/prieziuros-pagalbos-islaidu-tiksline-kompensacija/). LNF atliktos apklausos pagrindu galima įvardinti, kad daugiau nei 400 žmonių su sunkia negalia ir su slauga/priežiūra dirba atviroje darbo rinkoje ir tik darbdavių/šeimos narių iniciatyva suteikiamos papildomos pagalbos paslaugos - asistavimas dėl sveikatos (apsitarnauti higienos srityje, atvykti į darbą ir pan.) Tačiau socialinėse įmonėse tokios negalios žmonės praktiškai nedirba, nes pačių socialinių įmonių veikla neorientuota įdarbinti šios negalios žmones ir suteikti jiems pagalbą (tą rodo pav. 5) Socialinėse įmonės dirba 5887 darbuotojai su negalia. Daugiau nei pusė (per 3000 darbuotojų) socialinėse įmonėse dirbančių žmonių su negalia yra įdarbinti patalpų valymo srityje (valytojais), populiarios veiklos kitose įmonėse yra medienos apdirbimas ir baldų gamyba, pastatų statyba, rekonstrukcija ir restauravimas, keletas įmonių užsiima miško kirtimo darbais. Šios veiklos rūšys bendrąja prasme nesuderinamos su negalia, tačiau šiose įmonėse gali dirbti žmonės, kurių darbinė veikla nėra įtakojama negalios, t.y. valytojai su negalia išvalo patalpas taip pat kaip ir valytojas be negalios ir pan.
Būtina pažymėti, kad dabar veikiančios socialinės įmonės neatitinka Socialinių įmonių įstatyme apibrėžto tikslo - “Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį” https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.235368/SYQSnwxNDt) nes nevertinami darbuotojo gebėjimai, ar prarastas profesinės kompetencijos, ar prarastas bendrasis darbingumas. Daroma prielaida, kad visi neįgalieji yra šio įstatymo objektai, tačiau tam prieštarauja esama situacija, kada daugiau nei 40 000 žmonių su negalia dirba be jokių subsidijų ir be jokių pagalbos formų apskritai. 3. Dabartinė valstybės parama neadekvačiai orientuota į žmonių su negalia koncentraciją socialinėse įmonėse, neužtikrinant žmonėms su negalia teisės dirbti atviroje darbo rinkoje. Tai rodo ne tik Socialinių įmonių ir Užimtumo įstatymo neproporcingas rėmimas (35 mln. vs 3,5 mln.), tačiau ir paslaugų/pagalbos priemonių neįteisinimas užimtumo įstatyme lyginant su socialinių įmonių įstatymu. Pavyzdžiui, Socialinės įmonėse įstatymu užtikrinama galimybė įdarbinti asistentą (gestų kalbos vertėją) ir gauti valstybės subsidiją šioms išlaidoms padengti, o užimtumo įstatyme tokios nuostatos nėra. Tik socialinės įmonės gali darbo skelbimuose įvardinti, kad ieško darbuotojo su negalia, tačiau ne socialinės įmonės to negali daryti, tai traktuojama kaip galima diskriminacija.
Dabartinė užimtumo sistema-modelis veikia daugiau nei
galima teigti, kad ji yra neefektyvi (sukurtas pagalbos modelis neužtikrina įvairios negalios žmonių su negalia įtraukimo į darbo rinką), per brangi (esamų rezultatų kontekste), ir yra galimai diskriminuojantis žmonių su negalia valstybės paramos/pagalbos teikimo atžvilgiu (dalis žmonių su negalia už savo galimai nenašų darbą dienos centruose sumoka iš savo pajamų (tame tarpe ir negalios pašalpų, našlaičio pensijos ir darbinių pajamų, jeigu įsidarbintų). Reikia pažymėti, kad valstybės parama socialinėms įmonėms nesibaigia socialinių įmonių įstatymu. Jie gauna ir kitas lengvatas, kurios išaugina Socialinių įmonių finansavimą iki 50 000 000 Eur per metus. Tokia suma susidaro valstybiniam sektoriui perkant paslaugas viešųjų pirkimų būdu iš socialinių įmonių. Tokiu būdu už įsteigtą (lengvos ir vidutinės negalios) neįgaliajam darbo vietą valstybė sumoka ir antrą kartą:
įvairioms užimtumo formoms: {Socialinių įmonių įstatymo finansavimas: apie 35 mln. – 50 mln. Eur (5887 darbuotojų); Užimtumo įstatymo finansavimas: apie 3,5 mln. Eur (574 darbuotojų); Užimtumo dienos centruose finansavimas: valstybė surenka apie 1,5 mln. Eur (apie 15000 potencialių darbuotojų (su savo įmokomis) preliminariais duomenimis}. 4. Nepaisant finansavimo apimčių - Socialinės įmonės nuolat atleidžia darbuotojus su negalia, taigi tai nėra saugi ir stabili darbo vieta.
Remiantis LNF gaunamais skundais iš socialinėse įmonėse dirbančių darbuotojų, žmonėms su negalia socialinėse įmonėse suteikiami tokie pat darbo krūviai, kaip ir kitiems dirbantiesiems, neorganizuojama jokia pagalba (lydėjimas ir pan.), jokios papildomos socialinės integracijos priemonės ir darbuotojai su negalia tiesiog iškrenta. 4 pav. Darbo sutarčių socialinėse įmonėse nutraukimo tendencijos Socialinėse įmonėse (pav. Patalpų valymo veikla užsiimančiose) atleidžiama iki 49 proc. darbuotojų ir iškritęs iš socialinės įmonės - žmogus su negalia netenka galimybių gauti jam (pagal poreikį) reikalingą pagalbą įsidarbinti ir išlikti kitoje darbo vietoje, nes Užimtumo įstatymas to neužtikrina. Vien
dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia socialinėse įmonėse sumažėjo iki
suteikta tiems jau atleistiems žmonėms su negalia? Nes remiantis socialinių įmonių įstatymo nuostata galėtume teigti, kad atleisti darbuotojai negalėjo niekur kitur dirbti - tik socialinėse įmonėse ir kad jie nepajėgūs konkuruoti darbo rinkoje, taip pat praradę profesines ir darbines kompetencijas ir t.t. Koks įstatymas gina šiuos žmones su negalia ir padeda jiems įsidarbinti ir nebeiškristi iš darbo rinkos? 5. Socialinių įmonių įstatyme reglamentuojamos paramos socialinėms įmonėms kryptys - apie 90 proc. visų socialinėms įmonėms skiriamų lėšų panaudojama darbo užmokesčiui subsidijuoti. Nepaisant to, kad įstatyme yra įteisintos kitos pagalbos priemonės ir joms skirtina finansinė parama, mažai naudojamos asmeninio asistento, darbo vietų steigimo, transporto, darbo aplinkos pritaikymo išlaidos. Reikia pažymėti, kad darbo užmokestis subsidijuojamas už jau atliktą darbą.
Ir galima teigti, kad darbo užmokesčio subsidijos skyrimas socialinėms įmonėms neatitinka
socialinėms įmonėms pasiskirstymas pagal dotacijos rūšis
Europiniu reglamentu, t.y. KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2014 (toliau Reglamentas), kuris apima tiek darbo užmokesčio subsidijavimą, tiek įvairių pagalbos formų organizavimą įvairioms pažeidžiamoms grupėms, taip pat ir žmonėms su negalia. Reikia pažymėti, kad Reglamentas 33 str. 3 punktu įtvirtina nuostatą, kad darbo užmokesčio subsidija negali būti naudojama didėjant darbuotojų skaičiui, t.y. Skirti darbo užmokesčio subsidijas galima tada, kai įmonė atitinka sąlygą: “Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi, per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, negalios, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.” Išskyrus tuos atvejus, kada pagalbos gavėjas (t.y. socialinė įmonė) užtikrina globojamąjį užimtumą. Tačiau tokiu atveju užimtumas turėtų būti sietinas su globos/slaugo/priežiūros reikalaujančiais neįgaliaisiais. 7. 2018 metų sausio 1 d. STT pateikė išvadą dėl Socialinių įmonių teisinio reglamentavimo. Socialinių įmonių įstatymas sudaro sąlygas neefektyviam ir neskaidriam valstybės lėšų naudojimui.
Išvadoje pažymima, kad:
D. Grybauskaitės, Vyriausybės, Seimo narių įgyvendinti šią valstybės prisiimtą atsakomybę keisti esamą situaciją, kad būtų užtikrintos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai, už kurių įgyvendinimą LR Vyriausybė privalės atsiskaityti: “Komitetas reiškia didelį susirūpinimą dėl bendrai taikomos sąvokos „nedarbingumas“ ir dėl to matomo žemo neįgaliųjų užimtumo lygio ir susirūpinimą dėl nekintamai akcentuojamos segreguotos darbo aplinkos, tokios kaip socialinės įmonės, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos.
Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pašalinti „nedarbingumo“ sąvoką, taikomą neįgaliesiems, ir parengti bei įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, skirtas neįgaliųjų užimtumui padidinti atviroje darbo rinkoje, panaikinus segreguotas darbo aplinkas ir nukreipus investicijas taip, kad būtų skatinamas profesinis rengimas, galimybė naudotis pritaikymais darbo vietoje, tinkamų sąlygų patalpose sudarymas ir privačių bei valstybinių darbdavių mokymas, kaip nustatyta Darnaus vystymosi tikslo Nr. 8 8.5 uždavinyje.” Nuo ateinančių metų sąvoka
“nedarbingas” yra panaikinama, tačiau visos kitos rekomendacijos nuostatos
iki šio nepradedamos įgyvendinti. 9. Dar 2016 m. Prezidentė D. Grybauskaitė kalbėdama apie rudens Seimo sesiją siūlė pirmiausia užkirsti kelią piktnaudžiavimui socialinių įmonių statusu: “tokios įmonės įdarbina žmones su nedidele socialine negalia ir naudojasi mokesčių lengvatomis, o valstybė iš esmės kompensuoja tokių neįgalių asmenų darbo užmokestį. Pačios įmonės retai investuoja į neįgalius darbuotojus, be to, dažniausiai įdarbina tik tuos, kurie lengvai galėtų pritapti darbo rinkoje ir paprastoje įmonėje. Dažnai tai valymo paslaugų įmonės. Lietuvoje yra apie 47 tūkst. žmonių su negalia, iš jų socialinėse įmonėse dirba - apie 6 tūkst. 92 proc. šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų nueina tik darbo užmokesčio mokėjimui.
Tai reiškia, kad įmonės nesiekia pritaikyti darbo vietos žmogui su negalia ir nekelia sau kitų tikslų”. 10. Teikiame išvadas ir siūlymus, parengtus konsultuojantis su Lietuvos negalios organizacijų forumo nariais:
Lietuvoje, kas gali sudaryti prielaidas Lietuvai ES lėšų grąžinimą. Būtina: 1.
Būtina:
reabilitacijos sistemą pritaikant ją individualiems negalios poreikiams ir priartinant prie darbo rinkos, nes dabartinė sistema nukreipta daugiausiai į gebėjimų ugdymą nesiejant to su darbo vieta, todėl neužtikrina tvaraus įsidarbinimo. 2. Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertai vasaros metu kartu su Užimtumo tarnyba parengė profesinės reabilitacijos modelio keitimo pasiūlymus-modelį, kuris apima: a. Atvejo vadybos principų taikymą kiekvienam potencialiam darbo rinkos dalyviui su negalia; b. Darbo vietos įvertinimą: darbuotojo su negalia gebėjimų/galimybių ir darbo vietos keliamų reikalavimų įvertinimas ir palyginimas; išvadų bei rekomendacijų dėl darbo vietos pritaikymo ir/ar subsidijos poreikio parengimą; c. Darbo vietos/proceso pritaikymą; d. Apmokymą darbo vietoje; e. Lydimosios pagalbos organizavimo užtikrinimą. 3. Diegti kvotų sistemą, leisiančią ne tik socialinių įmonių darbdaviams legaliai ieškoti darbuotojų su negalia (pvz. darbo skelbimuose);
dalyvauti socialinėms įmonėms viešuosiuose pirkimuose (taip bus sustabdytas dvigubas darbo vietos apmokėjimas);
ir atitikimą darbuotojui su negalia ir tokiu būdu užtikrinti efektyvų valstybės lėšų skyrimą darbo užmokesčio subsidijai nesvarbu, kur žmogus su negalia dirba ar yra užimtas. 6. Panaikinti diskriminacines nuostatas dėl užimtumo sistemų rėmimo skirtumų;
sistemą;
Komisijos parengtą Atskirties grupių įdarbinimo koncepcijos įgyvendinimą (STT ekomendacija). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad po ilgų nebendradarbiavimo metų, ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, t.y. ministras Linas Kukuraitis dirba su LNF ir konsultuojasi. Taip pat glaudžiai dirbame su Užimtumo tarnyba ir visi kryptingai siekiame žmonių su negalia įsidarbinimo didėjimo.
Norime pažymėti, kad dabartiniai reforminiai siūlymai yra parengti konsultuojantis su neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis. Seimo narys Tomas Tomilinas Seimui yra pateikęs Socialinių įmonių, Užimtumo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas. Tačiau pabrėžiame, kad pagrindinis reformų tikslas turi būti didėjantis žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje rodiklis su reikiama (jeigu tai būtina) pagalba ar parama. Atsižvelgti Konkretūs pasiūlymai nėra suformuluoti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija 2019-01-28 Nr. g-2019-758 DĖL siūlymo papildyti lietuvos respublikos socialinių įmonių įstatymĄ Teisingumo ministerija, siekdama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.1 papunktyje nurodytą darbą (veiksmingos ir socialiai orientuotos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų užimtumo darbo ir kita prasminga veikla sistemos sukūrimas), atsižvelgdama į būtinybę didinti laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų užimtumą ir įvertinusi galiojančio teisinio reguliavimo galimybes, atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neskatina darbo vietų kūrimo laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, dėl ko bendras įdarbintų nuteistųjų skaičius Lietuvoje (40,8 proc.) atsilieka nuo daugelyje Europos Sąjungos valstybėse įdarbinamų nuteistųjų rodiklių (pavyzdžiui, Danijoje – 45 proc., Norvegijoje – 50 proc., Švedijoje
Pastebėtina, kad tik labai nedidelis įkalintų asmenų skaičius darbine veikla užsiima už pataisos įstaigos teritorijos ribų veikiančiuose ūkio subjektuose (6,3 proc.), kai, pavyzdžiui, Čekijos Respublikoje tokie nuteistieji sudaro 42 proc. visų įdarbintų nuteistųjų vyrų ir 63 proc. visų įdarbintų nuteistųjų moterų. Atsižvelgiant į tai, kad įkalintų asmenų užimtumas darbine veikla yra viena svarbiausių jų resocializacijos priemonių, tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą) Lietuvai taip pat nuolat teikia rekomendacijas reikšmingai padidinti nuteistiesiems taikomų užimtumo priemonių apimtis.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, šiuo metu remiamas tik asmenų, grįžusiu iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, jeigu jie ne trumpiau kaip šešis mėnesius įsiregistravę Užimtumo tarnyboje, įdarbinimas. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius įdarbinančios įmonės negali pretenduoti įgyti socialinės įmonės statusą ir atitinkamai gauti skatinamosios valstybės paramos. Todėl, įvertinus tai, kad dėl turimos žemos kvalifikacijos ar darbinių (profesinių) įgūdžių stokos įkalintų asmenų pagaminta produkcija ar teikiamos paslaugos negali konkuruoti su rinkoje pagaminta produkcija ar paslaugomis, šių asmenų įdarbinimas, o ypač, kvalifikacijos kėlimas, valstybės turėtų būti remiamas analogiškai, kaip ir iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti yra pateiktas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3173, kurio nuostatų įgyvendinimas, be kita ko, susijęs ir su atviro tipo pataisos įstaigų, kuriose laikomi gerai besielgiantys, nuteisti už nesunkius nusikaltimus, perkelti artėjant lygtinio paleidimo terminui nuteistieji, plėtra.
Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus šiuos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, atviro tipo pataisos įstaigose laikomų asmenų skaičius turėtų išaugti iki 6 kartų, o minėtus nuteistuosius yra tikslingiau įdarbinti laisvėje esančiuose ūkio subjektuose (jiems reikalinga minimali apsauga ir kontrolė), valstybės pagalbos teikimo galimybių įteisinimas tokius asmenis įdarbinančioms įmonėms būti itin aktualus. Pritarus teikiamiems Teisingumo ministerijos siūlymams, ženkliai pagerėtų tiek nuteistuosius įdarbinančios valstybės įmonės „Mūsų amatai (specializuojasi nuteistųjų užimtumu darbine veikla laisvės atėmimo įstaigų viduje), tiek ir kitų ūkio subjektų, galinčių įdarbinti nuteistuosius už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, galimybės kurti daugiau darbo vietų nuteistiesiems. Tikėtina, kad socialinės įmonės statuso pranašumai taip pat skatintų minėtus ūkio subjektus daugiau investuoti į nuteistųjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Tai atneštų ir akivaizdžią socialinę naudą – atlikę laisvės atėmimo bausmę nuteistieji būtų ne tik sukaupę reikalingos darbinės patirties, bet ir įgiję darbo rinkoje paklausias profesines kompetencijas, kas neabejotinai leistų jiems geriau integruotis į visuomenę, sumažintų tikimybę, kad jie darys naujus nusikaltimus. Be to, turėdami daugiau galimybių dirbti ir už tai gauti atitinkamą atlygį, nuteistieji galėtų greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą nukentėjusiesiems ir valstybei. Kartu pažymėtina, kad siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus Teisingumo ministerija yra aptarusi su Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, taip pat Konkurencijos tarybos ir Europos teisės departamento atstovais.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų įdarbinimas, visų pirma yra jų socialinės reabilitacijos priemonė ir organizuojant šią veiklą valstybei netaikomi Europos Sąjungos konkurencijos teisę reglamentuojančios nuostatos, taip pat atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį, tokiai įkalintų asmenų užimtumo skatinimo priemonei pritarta. Todėl siūlytume Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, pagal kurias laisvės atėmimo įstaigose laikomus asmenis įdarbinančioms įmonėms galėtų būti suteikiamas socialinės įmonės statusas ir išdėstyti taip:
ir jį išdėstyti taip:
„5) asmenys, grįžę iš atliekantys ar atlikę laisvės
atėmimo vietų bausmes, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos įsiregistravę Užimtumo tarnyboje, ir jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai;“
išdėstyti taip:
„1. Darbo santykius socialinėje įmonėje nustato Lietuvos Respublikos
darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir šis įstatymas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų užimtumo darbine veikla ypatumus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maloniai prašytume apsvarstyti galimybę siūlomomis nuostatomis atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete artimiausiu metu planuojamus svarstyti socialinių įmonių statusą reguliuojančių teisės aktų pakeitimus
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2019-01-23 Nutarimas Nr. 52 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7–11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20,
projektas Nr. XIIIP-2617), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2619, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2621) tikslui – skatinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje bei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2621 siūlomam nustatyti individualizuotos valstybės pagalbos teikimo, įdarbinant neįgaliuosius socialinėse įmonėse ar šio statuso neturinčiose įmonėse ir kitose organizacijose, mechanizmui, vertinant neįgaliojo pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir individualiai nustatant, kokių paslaugų ir (ar) priemonių jam reikia darbui konkrečioje darbo vietoje, bet siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime registruotu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1530 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1531 (toliau –
Respublikos Vyriausybė 2019-01-23 Nutarimas Nr. 52 Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, įvertinus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 siūlomas nuostatas, papildomų valstybės biudžeto lėšų einamaisiais ir artimiausiais
nereikės. Priėmus Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617, prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti 2019 m. bus 25 mln. eurų (bus sutaupyta 9 mln. eurų), 2020 m. – 7 mln. eurų (bus sutaupyta 30 mln. eurų), 2021 m. – 7 mln. eurų (bus sutaupyta
nuostatas, kuriomis siūloma reglamentuoti naujas įdarbinimo su pagalba paslaugas, prognozuojama, kad kasmet reikės apie 17 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Prognozuojama, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1530 nuostatoms įgyvendinti
17,6 mln. eurų (bus sutaupyta 23,4 mln. eurų), 2021 m. – 14,8 mln. eurų (bus sutaupyta 29,2 mln. eurų). Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1531 nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam naujos redakcijos Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530 su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1. 8.
paskirti pranešėjai: Bronius Markauskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė