Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1) straipsniu įstatymo projektas

Lietuva · XIIIP-2613 · 2018-09-28 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2018-09-28
  2. Lyginamasis variantas · 2018-11-21
  3. Aiškinamasis raštas · 2018-09-28
  4. Teisės departamento išvada · 2018-09-28
  5. Teisės departamento išvada · 2018-11-21
  6. Komiteto išvada · 2018-11-21

Lyginamasis variantas

2018-09-28 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsniŲ, 3 priedĖlio Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹ straipsniu įstatymas

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„4¹. Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis subjektas (toliau –

kontroliuojamasis užsienio subjektas):

1) kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas;

2) Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė, kurios pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.“

2. Papildyti 2 straipsnį 4²

dalimi:

„4². Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau –

kontroliuojamasis užsienio vienetas) – užsienio vienetas, kuriame Lietuvos vienetas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis paskutinę to užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“

3. Pakeisti

2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai) apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis patronuojantysis vienetas turi tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“

4. Pakeisti

2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:

„22. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška arba

Lietuvos vieneto veiklos užsienio valstybėje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą);, arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą;, arba gamtos išteklių tyrimui ištekliams tirti ar gavybai gauti naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą Nuolatinumą apibrėžia, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

5. Pakeisti

2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo užsienio vieneto subjekto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas šio Įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos ar jų dalis įskaitomos paskutinę kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai Lietuvos vieneto turimų valdomų akcijų (dalių, pajų), balsų balsavimo teisių ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui.“

6. Pakeisti 2 straipsnio 38

dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „38. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą. Į šį sąrašą užsienio valstybė arba zona įtraukiama, jeigu ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:“. 7. Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41.

Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau

  • Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau
  • Baudžiamasis kodeksas), Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme,

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos kino įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos šio Įstatymo 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.

Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šioje straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, kaip tai apibrėžta šioje dalyje, dalis apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu:

1) pajamas iš minėto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gauna tik jį sukūręs Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ir tik jie dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas ir

2) turtas yra pagal autorių teisęes saugoma kompiuterio programa ar patentabilumo kriterijus (naujumas, išradimo lygis, pramoninis pritaikomumas) atitinkantis išradimas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais. Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės sukurtas turtas yra jų naudojamas pagal išimtinę licenciją. Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, jau esant išduotam patentui, įsigaliojus papildomos apsaugos liudijimui ar kai yra suteikta išimtinė licencija. Formulė:

Tinkamos išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, priskirtinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų. Šios sąnaudos negali būti patirtos dėl susijusių asmenų veiklos. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau tokia padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą.

Visos išlaidos – visos sąnaudos, priskirtinos leidžiamiems atskaitymams ar ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, išskyrus palūkanas ir pastatų nusidėvėjimo sąnaudas. Pelnas iš turto naudojimo – apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš paties mokesčio mokėtojo vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. “

„8. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės sukurtas turtas yra jų naudojamas pagal išimtinę licenciją. Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, išduotas patentas, įsigaliojęs papildomos apsaugos liudijimas ar kai yra suteikta išimtinė licencija. Kai lengvata taikoma nuo patento paraiškos padavimo, o patentas nėra išduodamas, arba kai patentas pripažįstamas negaliojančiu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu papildomos apsaugos liudijimas arba išimtinė licencija yra negaliojanti, sumokėto pelno mokesčio dalis nuo apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalies, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, privalo būti perskaičiuota už visus mokestinius laikotarpius, kuriais buvo taikyta lengvata, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas.“

„9.

Apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalis apskaičiuojama pagal šią formulę: tinkamos finansuoti išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, priskiriamos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų, kurios vadovaujantis šio Įstatymo 17¹ straipsnio nuostatomis gali būti tris kartus atskaitomos iš pajamų, išskyrus tas sąnaudas, kurios patirtos dėl susijusių asmenų veiklos, ir turto, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, įsigijimo išlaidas. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų finansuoti išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau tokia padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą; visos išlaidos

  • tinkamos finansuoti išlaidos, turto, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, įsigijimo išlaidos ir kitos sąnaudos, priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų ar ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, įskaitant sąnaudas, patirtas dėl susijusių asmenų veiklos, išskyrus palūkanas ir pastatų nusidėvėjimo sąnaudas; pelnas iš turto naudojimo – apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš paties vieneto vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.“

„10.

Apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn daliai apskaičiuoti šio straipsnio 9 dalyje nustatyta formulė taikoma atskirai kiekvienam turtui, nurodytam šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, arba turtui (produktui) ar turto (produktų) grupei, kai šis turtas (produktas) ar turto (produktų) grupė sukuriami panaudojant kelis turto, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, vienetus ir vienetas gali pagrįsti, kad formulė dėl praktinių priežasčių negali būti taikoma atskirai kiekvienam turtui, nurodytam šio straipsnio 7 dalies 2 punkte. Visais atvejais vienetas turi turėti dokumentus, kuriais pagrindžiamas ryšys tarp tinkamų finansuoti išlaidų, visų išlaidų, turto, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, arba turto (produkto) ar turto (produktų) grupės, pelno iš turto naudojimo.“4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 8 dalimi: „8. Apskaičiuojant pelno mokestį, neatsižvelgiama į darinį ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“

5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Papildyti

17 straipsnio 2 dalį

13 punktu: „13) palūkanos.“6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

30 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1.

Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, ir nuostolius, patirtus dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę.“

2. Papildyti 30 straipsnį 2¹

dalimi: „2¹. Nuostoliai, patirti dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik pagal šio Įstatymo

5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno

dalimi.“

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu

„30¹ straipsnis. Palūkanos

1. Iš

pajamų atskaitomos palūkanų sąnaudos, neviršijančios palūkanų pajamų. 2. Jeigu vieneto palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, iš pajamų atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma, ne didesnė kaip 30 procentų vieneto apmokestinamojo EBITDA, t. y. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas. 3.

3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, iš pajamų gali būti

atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma (dalis), neviršijanti 3 000 000 eurų. 4. Jeigu vienetas priklauso vienetų grupei, šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje, išskyrus finansų įstaigas ir draudimo įmones. Jeigu vienetų grupės vienetų bendra palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma yra lygi arba mažesnė už pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas apskaičiuotą maksimalią vienetų grupei leidžiamą atskaityti palūkanų sumą, vienetų grupei priklausantys vienetai atskaito visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas. Vieneto atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, dalis nuo vienetų grupei taikant šio straipsnio nuostatas leidžiamos atskaityti palūkanų sąnaudų sumos apskaičiuojama proporcingai to vieneto palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, daliai nuo vienetų grupės vienetų, kurių palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, palūkanų pajamas viršijančios palūkanų sąnaudų sumos. 5. Jeigu vieneto finansinės ataskaitos įtrauktos į vienetų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tai toks vienetas turi galimybę, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, atskaityti visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas, jeigu gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis daugiau nei 2 procentiniais punktais nėra mažesnis už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis. Visas turtas ir įsipareigojimai vertinami taikant tą patį metodą (tuos pačius apskaitos standartus), kaip ir sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas. 6.

6. Į

palūkanas taip pat įtraukiama:

  • 1) atlygis už paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti skirstant pelną;
  • 2) atlygis už konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas;
  • 3) atlygis už finansavimą pagal islamo teisę;
  • 4) atlygis už lizingą (finansinę nuomą);

5) į turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos;

  • 6) palūkanos, susietos su skolinto kapitalo grąža (pelnu, pajamomis);
  • 7) sąlyginės išvestinių finansinių priemonių arba apsidraudimo sandorių, susijusių

su vieneto paskolomis, palūkanos;

  • 8) garantiniai mokėjimai pagal finansavimo sandorius;

9) kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms;

10) su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susiję administravimo mokesčiai;

11) su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susijusi užsienio valiutos kurso pasikeitimo suma. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos:

1) paskolų, skirtų ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams, kurių tikslas yra sukurti, modernizuoti, valdyti ir (arba) prižiūrėti turtą, skirtą viešiesiems interesams tenkinti, finansuoti, kai projekto vykdytojas, jo turtas yra, palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, palūkanoms. Projektų priskyrimo prie ilgalaikių viešosios infrastruktūros projektų kriterijus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

  • 2) finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms;
  • 3) vienetams, neturintiems susijusių asmenų (vienetų). 8. Kai

taikomas šio straipsnio 7 dalies 1 punktas, pajamos, gautos iš ilgalaikio viešosios infrastruktūros projekto, šio straipsnio taikymo tikslais apskaičiuojant apmokestinamąjį EBITDA neįtraukiamos. 9. Pagal šį straipsnį neatskaitytų palūkanų sąnaudų suma, kuri kitais šiame Įstatyme nustatytais atvejais galėtų būtų atskaitoma, gali būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laikotarpį ir atskaitoma iš tų mokestinių laikotarpių pajamų taikant šiame straipsnyje nustatytus apribojimus.“

8 straipsnis.

39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1. Kontroliuojamųjų užsienio

vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu. 2. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 4. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu:

1) vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;

2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba

2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų. 6.

6. Lietuvos vienetas turi teisę

nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. 7. Lietuvos vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. 39 straipsnis. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimas ir apmokestinimas 1.

Pozityviosios pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu:

1) kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba

2) kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinio laikotarpio pajamų ir

3) kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis nei 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal šio Įstatymo nuostatas. Taikant šį punktą, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Taikant šį punktą, į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu kontroliuojamasis užsienio subjektas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, kurioje šis kontroliuojamasis užsienio subjektas įregistruotas ar kitaip organizuotas. 3.

3. Pasyviosios

pajamos pagal šį straipsnį suprantamos kaip:

1) palūkanos ir kitos iš finansinio turto gaunamos pajamos;

2) honorarai ir bet kurios kitos pajamos iš intelektinės nuosavybės;

3) pajamos iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir Lietuvos vienetui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir turto vertės padidėjimo pajamos iš akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo;

4) pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;

5) vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamos. 4. Į pozityviąsias pajamas neįtraukiama:

1) išmokos, kurios laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir kurias kontroliuojamasis užsienio subjektas yra gavęs iš Lietuvos vieneto;

2) paskirstyti proporcingai Lietuvos vieneto valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui, tačiau neišmokėti šiam Lietuvos vienetui dividendai, jeigu jie neviršija prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 5 dalį, ir išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu šie dividendai per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius neišmokami, visi per tą laiką apskaičiuoti dividendai įtraukiami į pozityviąsias pajamas. 5. Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas, gali būti atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su tų pajamų uždirbimu, pagal šio Įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Jeigu apskaičiuojama neigiama suma, ši suma nemažina Lietuvos vieneto pajamų. 6.

6. Jeigu Lietuvos vienetas turi daugiau kaip vieną kontroliuojamąjį užsienio

subjektą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai. 7. Apskaičiuotos pozityviosios pajamos įtraukiamos į tą Lietuvos vieneto mokestinį laikotarpį, kurį baigiasi kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis. Jeigu kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis sutampa su Lietuvos vieneto mokestiniu laikotarpiu. 8. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti apmokestinamos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 9. Kontroliuojamojo užsienio vieneto Lietuvos vienetui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu tos pajamos, kurių pagrindu šie dividendai išmokėti, buvo įtrauktos į šio Lietuvos vieneto pajamas kaip pozityviosios pajamos. Tačiau jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto Lietuvos vienetui išmokėti dividendai viršija pajamas, kurios buvo įtrauktos į šio Lietuvos vieneto pajamas kaip pozityviosios pajamos, dividendų dalis, viršijanti Lietuvos vieneto pozityviąsias pajamas, apmokestinama pagal šio Įstatymo 35 straipsnį. 10. Kai Lietuvos vienetas perleidžia savo turimą kontroliuojamojo užsienio vieneto dalį arba per nuolatinę buveinę, nurodytą šio Įstatymo 2 straipsnio 4¹ dalies 2 punkte, vykdomą veiklą ir bet kuri iš perleidimo gautų pajamų dalis anksčiau buvo įtraukta į pozityviąsias pajamas, apskaičiuojant už šias pajamas mokėtino pelno mokesčio sumą, ta pajamų dalis neįtraukiama į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę. 11.

11. Lietuvos vienetas turi teisę nuo pozityviųjų pajamų toje valstybėje arba

zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio subjektas, sumokėto pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio dydžiu (jeigu tai kontroliuojamasis užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui) sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuotą pelno mokestį šio Įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuotą pelno mokestį mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas nuo pozityviųjų pajamų toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio subjektas, dydžiu. 12. Lietuvos vienetas turi teisę nuo pozityviųjų pajamų Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pozityviąsias pajamas ir apmokestintos pagal taisykles, analogiškas šiame straipsnyje nustatytoms taisyklėms, sumokėto pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuotą pelno mokestį šio Įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“

9 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 611 ir 712 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos mokesčio administratoriui pateikia ar nurodo:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto subjekto:

1) pavadinimą ir buveinės adresą;

2) valdytojų sąrašą (jeigu tai kontroliuojamasis užsienio vienetas);

3) balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą;

4) gautų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto bei sumokėto pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumas;

5) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumą;

56) nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.“10 straipsnis. Įstatymo 3 priedėlio pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedėlį 14 punktu:

„14. 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo

praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL 2016 L 193, p. 1).“

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

Šio įstatymo 3 ir 6 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto autorių teisės atsirado, patentas buvo išduotas ar papildomos apsaugos liudijimas įsigaliojo, ar išimtinė licencija buvo suteikta iki 2017 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalių nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei yra dokumentai, kuriais pagrindžiamas tinkamas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi pildomo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies taikymas. 4. Šio įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatos netaikomos sandorių, sudarytų iki šio įstatymo 5 ir 7 straipsnių įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai po šių straipsnių įsigaliojimo pakeičiamos sandorio sąlygos (sandorio trukmė ar suma), palūkanoms. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir finansų ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2018-11-21 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIIIP-2613ES(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsniŲ, 3 priedĖlio Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹ straipsniu įstatymas

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

„4¹. Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis subjektas (toliau –

kontroliuojamasis užsienio subjektas):

1) kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas;

2) Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė, kurios pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.“

2. Papildyti 2 straipsnį 4²

dalimi:

„4². Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau –

kontroliuojamasis užsienio vienetas) – užsienio vienetas, kuriame Lietuvos vienetas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis paskutinę to užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“

3. Pakeisti

2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai) apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis patronuojantysis vienetas turi tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“

4. Pakeisti

2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:

„22. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška arba

Lietuvos vieneto veiklos užsienio valstybėje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje nuolat vykdo veiklą arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą);, arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą;, arba gamtos išteklių tyrimui ištekliams tirti ar gavybai gauti naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą Nuolatinumą apibrėžia, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

5. Pakeisti

2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo užsienio vieneto subjekto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos ar jų dalis įskaitomos paskutinę kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai Lietuvos vieneto turimų valdomų akcijų (dalių, pajų), balsų balsavimo teisių ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui.“

6. Pakeisti 2 straipsnio 38

dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „38. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą. Į šį sąrašą užsienio valstybė arba zona įtraukiama, jeigu ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:“. 7. Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41.

Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau

  • Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau
  • Baudžiamasis kodeksas), Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme,

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos kino įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos šio Įstatymo 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.

Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šioje straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, kaip tai apibrėžta šioje dalyje, dalis apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu:

1) pajamas iš minėto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gauna tik jį sukūręs Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ir tik jie dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas ir

2) turtas yra pagal autorių teisęes saugoma kompiuterio programa ar patentabilumo kriterijus (naujumas, išradimo lygis, pramoninis pritaikomumas) atitinkantis išradimas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais. Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės sukurtas turtas yra jų naudojamas pagal išimtinę licenciją. Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, jau esant išduotam patentui, įsigaliojus papildomos apsaugos liudijimui ar kai yra suteikta išimtinė licencija. Formulė:

Tinkamos išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, priskirtinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų. Šios sąnaudos negali būti patirtos dėl susijusių asmenų veiklos. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau tokia padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą.

Visos išlaidos – visos sąnaudos, priskirtinos leidžiamiems atskaitymams ar ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, išskyrus palūkanas ir pastatų nusidėvėjimo sąnaudas. Pelnas iš turto naudojimo – apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš paties mokesčio mokėtojo vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. “

„8. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės sukurtas turtas yra jų naudojamas pagal išimtinę licenciją. Lengvata pradedama taikyti, kai jau yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, išduotas patentas, įsigaliojęs papildomos apsaugos liudijimas ar kai yra suteikta išimtinė licencija. Kai lengvata taikoma nuo patento paraiškos padavimo, o patentas nėra išduodamas arba kai patentas pripažįstamas negaliojančiu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu papildomos apsaugos liudijimas ar išimtinė licencija yra negaliojanti, sumokėto pelno mokesčio dalis nuo apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalies, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, privalo būti perskaičiuota už visus mokestinius laikotarpius, kuriais buvo taikyta lengvata, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas.“

„9.

Apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalis apskaičiuojama pagal šią formulę:

1) tinkamos finansuoti išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, priskiriamos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų dėl susijusių asmenų veiklos patirtas sąnaudas ir šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto, įsigijimo išlaidas. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų finansuoti išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau ši padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą;

2) visos išlaidos – tinkamos finansuoti išlaidos, šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, nurodyto turto įsigijimo išlaidos ir kitos sąnaudos, priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų ar ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, įskaitant dėl susijusių asmenų veiklos patirtas sąnaudas, išskyrus palūkanas ir pastatų nusidėvėjimo sąnaudas;

3) pelnas iš turto naudojimo – apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš paties vieneto vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.“

„10.

Apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn daliai apskaičiuoti šio straipsnio 9 dalyje nustatyta formulė taikoma atskirai kiekvienam šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytam turtui arba turtui (produktui) ar turto (produktų) grupei, kai šis turtas (produktas) ar turto (produktų) grupė sukuriami panaudojant kelis turto, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto vienetus ir vienetas gali pagrįsti, kad formulė dėl praktinių priežasčių negali būti taikoma atskirai kiekvienam šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytam turtui. Visais atvejais vienetas turi turėti dokumentus, kuriais pagrindžiamas ryšys tarp tinkamų finansuoti išlaidų, visų išlaidų šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto arba turto (produkto) ar turto (produktų) grupės, pelno iš turto naudojimo.“4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 8 dalimi: „8. Apskaičiuojant pelno mokestį, neatsižvelgiama į darinį ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti

17 straipsnio 2 dalį

13 punktu: „13) palūkanos.“6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

30 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1.

Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, ir nuostolius, patirtus dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę.“

2. Papildyti 30 straipsnį 2¹

dalimi: „2¹. Nuostoliai, patirti dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik pagal šio Įstatymo

5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno

dalimi.“

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. Palūkanos

1. Iš

pajamų atskaitomos palūkanų sąnaudos, neviršijančios palūkanų pajamų. 2. Jeigu vieneto palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, iš pajamų atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma, ne didesnė kaip 30 procentų vieneto apmokestinamojo EBITDA, t. y. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas. 3.

3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, iš pajamų gali būti

atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma, neviršijanti

3 000 000 eurų. 4. Jeigu

vienetas priklauso vienetų grupei, šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje, išskyrus finansų įstaigas ir draudimo įmones. Jeigu vienetų grupės vienetų bendra palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma yra lygi pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas apskaičiuotai maksimaliai vienetų grupei leidžiamai atskaityti palūkanų sumai arba už šią sumą mažesnė, vienetų grupės vienetai atskaito visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas. Vieneto atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, dalis nuo vienetų grupei taikant šio straipsnio nuostatas leidžiamos atskaityti palūkanų sąnaudų sumos apskaičiuojama proporcingai to vieneto palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, daliai nuo vienetų grupės vienetų, kurių palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, palūkanų pajamas viršijančios palūkanų sąnaudų sumos. 5. Vienetas, kurio finansinės ataskaitos įtrauktos į vienetų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, turi galimybę, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, atskaityti visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas, jeigu gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis nėra daugiau negu 2 procentiniais punktais mažesnis už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis. Vieneto turtas ir įsipareigojimai vertinami taikant tą patį metodą, kaip ir sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas. 6.

6. Šio

straipsnio taikymo tikslais, palūkanomis taip pat laikoma:

  • 1) atlygis už paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti skirstant pelną;
  • 2) atlygis už konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas;
  • 3) atlygis už finansavimą pagal islamo teisę;
  • 4) atlygis už lizingą (finansinę nuomą);

5) į turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos;

  • 6) palūkanos, susietos su skolinto kapitalo grąža (pelnu, pajamomis);
  • 7) sąlyginės išvestinių finansinių priemonių arba apsidraudimo sandorių, susijusių

su vieneto paskolomis, palūkanos;

  • 8) garantiniai mokėjimai pagal finansavimo sandorius;

9) kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms;

10) su visais šioje dalyje numatytais mokėjimais susiję administravimo mokesčiai;

11) su visais šioje dalyje numatytais mokėjimais susijusi užsienio valiutos kurso pasikeitimo suma. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos:

1) paskolų, skirtų ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams, kurių tikslas yra sukurti, modernizuoti, valdyti ir (arba) prižiūrėti viešiesiems interesams tenkinti skirtą turtą, finansuoti, kai projekto vykdytojas, jo turtas yra, palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, palūkanoms. Projektų priskyrimo prie ilgalaikių viešosios infrastruktūros projektų kriterijus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

  • 2) finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms;
  • 3) vienetams, neturintiems susijusių asmenų (vienetų). 8. Kai

taikomas šio straipsnio 7 dalies 1 punktas, pajamos, gautos iš ilgalaikio viešosios infrastruktūros projekto, šio straipsnio taikymo tikslais apskaičiuojant apmokestinamąjį EBITDA neįtraukiamos. 9. Pagal šį straipsnį neatskaitytų palūkanų sąnaudų suma, kuri kitais šiame Įstatyme nustatytais atvejais galėtų būtų atskaitoma, gali būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laikotarpį ir atskaitoma iš tų mokestinių laikotarpių pajamų taikant šiame straipsnyje nustatytus apribojimus.“

8 straipsnis.

39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1. Kontroliuojamųjų užsienio

vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu. 2. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 4. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu:

1) vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;

2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba

2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų. 6.

6. Lietuvos vienetas turi teisę

nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. 7. Lietuvos vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. 39 straipsnis. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimas ir apmokestinimas 1.

Pozityviosios pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu:

1) kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba

2) kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinio laikotarpio pajamų ir

3) kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal šio Įstatymo nuostatas. Taikant šį punktą, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Taikant šį punktą, į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, kurioje šis kontroliuojamasis užsienio subjektas įregistruotas ar kitaip organizuotas. 3.

3. Pasyviosiomis

pajamomis pagal šį straipsnį laikoma:

1) palūkanos ir kitos iš finansinio turto gaunamos pajamos;

2) honorarai ir bet kurios kitos pajamos iš intelektinės nuosavybės;

3) pajamos iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir Lietuvos vienetui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir turto vertės padidėjimo pajamos iš akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo;

4) pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;

5) vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamos. 4. Į pozityviąsias pajamas neįtraukiama:

1) išmokos, kurios laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir kurias kontroliuojamasis užsienio subjektas yra gavęs iš Lietuvos vieneto;

2) paskirstyti proporcingai Lietuvos vieneto valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui, tačiau neišmokėti šiam Lietuvos vienetui dividendai, kurie neviršija prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 5 dalį, ir išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu šie dividendai per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius neišmokami, visi per tą laiką apskaičiuoti dividendai įtraukiami į pozityviąsias pajamas. 5. Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas, gali būti atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su tų pajamų uždirbimu, pagal šio Įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Jeigu apskaičiuojama neigiama suma, ši suma nemažina Lietuvos vieneto pajamų. 6.

6. Jeigu Lietuvos vienetas turi daugiau kaip vieną kontroliuojamąjį užsienio

subjektą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai. 7. Apskaičiuotos pozityviosios pajamos įtraukiamos į tą Lietuvos vieneto mokestinį laikotarpį, kurį baigiasi kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis. Jeigu kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis sutampa su Lietuvos vieneto mokestiniu laikotarpiu. 8. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti apmokestinamos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 9. Kontroliuojamojo užsienio vieneto Lietuvos vienetui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu tos pajamos, kurių pagrindu šie dividendai išmokėti, buvo įtrauktos į šio Lietuvos vieneto pajamas kaip pozityviosios pajamos. Tačiau jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto Lietuvos vienetui išmokėti dividendai viršija pajamas, kurios buvo įtrauktos į šio Lietuvos vieneto pajamas kaip pozityviosios pajamos, išmokėtų dividendų dalis, viršijanti Lietuvos vieneto pozityviąsias pajamas, apmokestinama pagal šio Įstatymo 35 straipsnį. 10. Kai Lietuvos vienetas perleidžia savo turimą kontroliuojamojo užsienio vieneto dalį arba per nuolatinę buveinę, nurodytą šio Įstatymo 2 straipsnio 4¹ dalies 2 punkte, vykdomą veiklą ir bet kuri iš perleidimo gautų pajamų dalis anksčiau buvo įtraukta į pozityviąsias pajamas, apskaičiuojant už šias pajamas mokėtino pelno mokesčio sumą, ta pajamų dalis neįtraukiama į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę. 11.

11. Lietuvos vienetas turi teisę nuo pozityviųjų pajamų toje valstybėje arba

zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio subjektas, sumokėto pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio dydžiu (jeigu tai kontroliuojamasis užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui) šio Įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numatyta tos valstybės arba zonos įstatymuose, Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuotą pelno mokestį mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas nuo pozityviųjų pajamų toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio subjektas, dydžiu. 12. Lietuvos vienetas turi teisę nuo pozityviųjų pajamų Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pozityviąsias pajamas ir apmokestintos pagal taisykles, analogiškas šiame straipsnyje nustatytoms taisyklėms, sumokėto pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio dydžiu šio Įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuotą pelno mokestį.“

9 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 611 ir 712 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir kai Lietuvos vienetas vietos mokesčio administratoriui pateikia ar nurodo:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto subjekto:

1) pavadinimą ir buveinės adresą;

2) valdytojų sąrašą (jeigu tai kontroliuojamasis užsienio vienetas);

3) balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą;

4) gautų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumas;

5) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumą;

56) nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.“10 straipsnis. Įstatymo 3 priedėlio pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedėlį 14 punktu:

„14. 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo

praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL 2016 L 193, p. 1).“

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

Šio įstatymo 3 ir 6 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto autorių teisės atsirado, patentas buvo išduotas ar papildomos apsaugos liudijimas įsigaliojo, ar išimtinė licencija buvo suteikta iki 2017 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalių nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei yra dokumentai, kuriais pagrindžiamas tinkamas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi pildomo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies taikymas. 4. Šio įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatos netaikomos sandorių, sudarytų iki šio įstatymo 5 ir 7 straipsnių įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai po šių straipsnių įsigaliojimo pakeičiamos sandorio sąlygos (sandorio trukmė ar suma), palūkanoms. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2018-09-28 · oficialus registras ↗

1

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR.

iX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio Pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ

PAJAMŲ MOKESČIO

ĮSTATYMO NR.

iX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų

projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Pelno mokesčio įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nuostatas dėl savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimo ir mokesčių surinkimo gerinimo, nustatant papildomas kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemones atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų rezultatus. Pelno mokesčio įstatymo projektas parengtas perkeliant ir įgyvendinant dalį 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL 2016 L 193, p. 1) (toliau – Direktyva), nuostatų, kurių perkėlimo terminas pagal Direktyvos 11 straipsnį yra 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. Direktyvos nuostatas, reglamentuojančias palūkanų ribojimo taisyklės (angl. Interest limitation rule), bendrosios kovos su piktnaudžiavimu taisyklės (angl. General anti-abuse rule) ir kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto (toliau – kontroliuojamasis užsienio vienetas) pajamų apmokestinimo taisyklės (angl. Controlled foreign company rule) taikymą, taip pat įgyvendinant ES principus, nukreiptus prieš žalingą mokesčių praktiką.

Pelno mokesčio įstatymo projektas parengtas taip pat atsižvelgiant ir į EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtinto projekto dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting – BEPS) 3 veiksmo

„Efektyvių kontroliuojamųjų užsienio vienetų taisyklių projektavimas“ (angl. „Designing

Effective Controlled Foreign Company Rules“) rekomendacijas kontroliuojamųjų užsienio vienetų apmokestinimo srityje, 4 veiksmo „Bazės erozijos, pasitelkiant palūkanų atskaitymus ir kitas finansines priemones, ribojimas“ (angl. „Limiting Base Erosion Involving Interest Deductions and Other Financial Payments“) rekomendacijas palūkanų atskaitymo ribojimo srityje bei 5 veiksmo „Efektyvesnė kova su žalinga mokesčių praktika – atsižvelgiant į skaidrumą ir turinį“ (angl. „Countering Harmful Tax Practices More Effectively, Taking into Account Transparency and Substance“) minimalų standartą žalingos mokesčių praktikos srityje, kuriuos Lietuva, kaip EBPO narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti. Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės taikomos ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams, todėl kartu teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, siekiant teisinio aiškumo siūloma visas su nuolatinių Lietuvos gyventojų pozityviųjų pajamų apskaičiavimu susijusias nuostatas, analogiškas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo projekto nuostatoms, išdėstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Įstatymų projektų tikslai:

1) užkirsti kelią pelno mokesčio bazės erozijai ir pelno perkėlimui, vykstančiam dėl pelną mažinančių palūkanų mokėjimų tarp apmokestinamųjų vienetų (toliau – vienetas) grupės vienetų ir kitų vienetų ir skatinti didesnį verslo finansavimą naudojant nuosavą kapitalą.

Tuo tikslu Pelno mokesčio įstatyme nustatoma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė;

  • 2) užtikrinti, kad pelno mokesčio lengvatomis ir kitomis apmokestinimo išimtimis

nebūtų pasinaudota tais atvejais, kai yra siekiama mokestinės naudos, ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių sandorio, ūkinės operacijos ar pan. tikslų. Tuo tikslu Pelno mokesčio įstatyme nustatoma bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė;

  • 3) sudaryti sąlygas efektyvesniam šiuo metu taikomų

pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo taisyklių taikymui, siekiant didinti prevenciją tais atvejais, kai Lietuvos apmokestinamojo vieneto (toliau – Lietuvos vienetas) ar nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos dirbtinai perkeliamos į kontroliuojamuosius užsienio apmokestinamuosius vienetus ar tam tikras Lietuvos vieneto nuolatines buveines, įregistruotas ar kitaip organizuotas mažesnio apmokestinimo lygio valstybėse. Tuo tikslu keičiamas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis, nustatant individualaus vertinamojo pobūdžio sąlygas taikyti pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisykles, ir praplečiama šiuo metu taikomų pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtis, įtraukiant ir Lietuvos vienetų nuolatines buveines, kurių pajamos neįtraukiamos į pelno mokesčio bazę pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

  • 4) užtikrinti šiuo metu galiojančios pelno mokesčio lengvatos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau
  • MTEP) pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui visapusišką suderinamumą su EBPO ir ES principais žalingos mokesčių praktikos srityje, aiškiai nustatant šių principų būtinuosius elementus pačiame Pelno mokesčio įstatyme.

Tuo tikslu tikslinamos galiojančią pelno mokesčio lengvatą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui reglamentuojančios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas

  • Evaldas Putrimas, tel. 219 4476) vyriausiasis specialistas Vytenis Čepė (tel. 219 9324). 3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas

Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nėra nuostatų, ribojančių palūkanų atskaitymą, atsižvelgiant į vieneto apmokestinamojo pelno dydį.

Tačiau Pelno mokesčio įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos kitos palūkanų atskaitymą ribojančios taisyklės, kurios pagal Direktyvos preambulės 6 dalį, taip pat pagal EBPO BEPS 4 veiksmo rekomendacijas galėtų būti taikomos kaip Pelno mokesčio įstatymo projektu siūlomą taisyklę papildančios taisyklės:

1) taikoma kapitalo nepakankamumo (angl. thin capitalization) taisyklė – už kontroliuojamojo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamojo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų. Taisyklė netaikoma, jeigu Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta ir sandoriui vykstant tarp nesusijusių asmenų. Taip pat taisyklė netaikoma finansinėms įstaigoms, teikiančioms finansinės nuomos (lizingo) paslaugas;

2) prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskirtos tik tos palūkanų sąnaudos, kurios susijusios su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu ar kitos ekonominės naudos gavimu;

3) taikomas ištiestosios rankos principas, pagal kurį kontroliuojamųjų sandorių kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o atlikus kontroliuojamuosius sandorius uždirbtas pelnas arba gautos pajamos neturi skirtis nuo pelno, kuris būtų uždirbtas, ar pajamų, kurios būtų gautos, atlikus sandorį tikrąja rinkos kaina (iš pajamų gali būti atskaitomos tik rinkos sąlygomis mokamos palūkanos);

4) taikomi išskaičiuojamieji mokesčiai prie pajamų šaltinio palūkanoms, išmokamoms į ne Europos ekonominės erdvės valstybes, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių.

Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nuostoliai iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti taikant pelno mokesčio lengvatą pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą formulę, atskaitomi bendra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, nustatyta perkėlus 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2015 L 21, p. 1), nuostatas, taikoma tik iš užsienio apmokestinamųjų vienetų (toliau – užsienio vienetas) gaunamiems ir užsienio vienetams išmokamiems dividendams.

Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės taikomos Lietuvos vienetui, kontroliuojančiam užsienio vienetą, t. y. neapima tam tikrų Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių užsienio valstybėse, ir taikomos tik tuo, jeigu:

1) užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas vadinamajame baltajame sąraše nurodytose valstybėse arba zonose, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras (taisyklės taikomos ir tam Lietuvos vienetui, kuris kontroliuoja tikslinėje teritorijoje įregistruotą ar kitaip organizuotą kontroliuojamąjį užsienio vienetą);

2) užsienio vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančiojo Lietuvos vieneto pajamas tvarka, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšys nustatytos atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Kontroliuojamuoju užsienio vienetu laikomas užsienio vienetas, kuriame Lietuvos vienetas arba nuolatinis Lietuvos gyventojas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai, netiesiogiai arba kartu su susijusiais asmenims (kai paties tiesiogiai valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų) valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės netaikomos, jeigu:

  • 1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojančiojo vieneto

išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais;

  • 2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus

kontroliuojančiojo vieneto pajamų (t. y. taikoma de minimis išimtis).

Į pozityviąsias pajamas neįtraukiamos kontroliuojamojo užsienio vieneto aktyvios veiklos pajamos (t. y. kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos, išskyrus palūkanų pajamas, autorinius atlyginimus, finansinės nuomos (lizingo) bei turto vertės padidėjimo pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, įskaitant dividendus (iš kitų vienetų gautus dividendus ir kontroliuojančiajam Lietuvos vienetui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus), jeigu:

1) kontroliuojamajame užsienio vienete dirba tiek darbuotojų, kiek jų paprastai reikia kontroliuojamojo užsienio vieneto veiklai užtikrinti valstybėje arba zonoje, kurioje šis vienetas įsteigtas arba kitokiu būdu organizuotas, ir

2) ne daugiau kaip 10 procentų kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų uždirbta arba gauta iš ne tos valstybės arba zonos, kurioje kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas arba kitaip organizuotas, šaltinių, ir

3) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos, uždirbtos arba gautos sudarant sandorius su nepriklausomais (nesusijusiais) asmenimis, sudaro daugiau kaip 50 procentų visų kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų. Pagal galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kontroliuojančiojo vieneto mokestiniu laikotarpiu.

Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis visais atvejais sutampa su kalendoriniais metais, o mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančiojo Lietuvos vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pelno mokesčio įstatymo projektu, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, siūloma nustatyti palūkanų atskaitymo ribojimo taisykles, pagal kurias vienetas galėtų atskaityti palūkanų sąnaudas:

a) neviršijančias palūkanų pajamų ir

b) viršijančias palūkanų pajamas, tačiau ne didesnes kaip 30 proc. vieneto apmokestinamojo EBITDA, t. y. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, padidinto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų atskaitymo sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas.

Pelno mokesčio įstatymo projektu, siekiant sumažinti administracinę naštą ir eliminuoti mažesnės rizikos sandorius, siūloma leisti atskaityti 3

000 000 eurų palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, sumą, net ir

tuo atveju, kai palūkanų sąnaudos viršija 30 proc. vieneto EBITDA. Nors pagal EBPO rekomendacijas palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė turėtų riboti palūkanų atskaitymą apie 13 proc. visų palūkanų sąnaudas patiriančių vienetų, o Lietuvoje tai atitiktų 500 000 EUR palūkanų sąnaudų ribą, Pelno mokesčio įstatymo projekte pasirinkta Direktyvoje nustatyta maksimali leidžiama atskaityti palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma, įvertinus ir kitų šiuo metu jau taikomų palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklių poveikį. Taip pat taisyklės būtų netaikomos vienetams, neturintiems kitų susijusių vienetų (juridinių asmenų), nes tokie vienetai iš esmės nekelia mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rizikos.

Jeigu vienetas priklauso vienetų grupei, EBITDA ir leidžiama atskaityti palūkanų sąnaudų suma būtų apskaičiuojama bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvoje, o vieneto atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, dalis nuo vienetų grupei taikant šio straipsnio nuostatas leidžiamos atskaityti palūkanų sąnaudų sumos apskaičiuojama proporcingai to vieneto palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, daliai nuo vienetų grupės vienetų, kurių palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, palūkanų pajamas viršijančios palūkanų sąnaudų sumos. Į vienetų grupę šios taikylės taikymo tikslais neturėtų būti įtraukiamos finansų įstaigos ir draudimo įmonės, kurioms palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės netaikomos, tokiu būdu užtikrinant, kad mišrioje vienetų grupėje (kurioje yra ir finansų įstaiga ar draudimo įmonė) esantiems vienetams nebūtų suteikiama galimybė atskaityti didesnes, nei nustatyti apribojimai, palūkanų sąnaudas dėl didelio apmokestinamojo EBITDA (žemo palūkanų sąnaudų ir EBITDA santykio), atsirandančio dėl vienetų grupėje esančios finansų įstaigos ar draudimo įmonės (tokių įstaigų ar įmonių palūkanų pajamos paprastai viršija palūkanų sąnaudas). Šis atvejis, kaip viena iš galimų mokesčių piktnaudžiavimo rizikų, taikant palūkanų ribojimo taisyklę bendrai visai įmonių grupei, yra identifikuotas ir EBPO BEPS 4 veiksmo rekomendacijose. Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, tikslinamas (praplečiamas) vienetų grupės apibrėžimas, įtraukiant ir vienetus, valdomus netiesiogiai, taip pat vienetus, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma vienetų grupės vienetams, kurių finansinės ataskaitos patenka į vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, suteikti galimybę atskaityti visas palūkanų sąnaudas, jeigu vienetas gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis nėra mažesnis daugiau nei 2 procentiniais punktais už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis. Visas turtas ir įsipareigojimai vertinami taikant tą patį metodą (tuos pačius apskaitos standartus), kaip ir sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė nebūtų taikoma palūkanoms pagal sandorius, sudarytus iki šios taisyklės įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai po taisyklės įsigaliojimo pakeičiamos sandorio sąlygos (sandorio trukmė ar suma). Įvertinus viešųjų infrastruktūros projektų svarbą Lietuvai, taip pat atsižvelgiant į mažą mokesčių piktnaudžiavimo riziką, vykdant tokių projektų finansavimą, siūloma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės netaikyti palūkanoms pagal paskolas, skirtas ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams, kurių tikslas yra sukurti, modernizuoti, valdyti ir (arba) prižiūrėti turtą, skirtą viešiesiems interesams tenkinti, finansuoti, kai projekto vykdytojas, jo turtas yra, palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos Europos Sąjungoje.

Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad palūkanų ribojimo taisyklė neužkirs kelio ir neribos sklandaus Lietuvai svarbių ilgalaikių viešųjų infrastruktūros projektų finansavimo ir įgyvendinimo. Taikant šią išimtį, pajamos, gautos iš ilgalaikio viešosios infrastruktūros projekto, nebūtų įtraukiamos į apmokestinamąjį EBITDA. Atsižvelgiant į finansų įstaigų ir draudimo įmonių veiklos specifiką, taip pat įvertinus tai, kad finansų įstaigų ir draudimo įmonių palūkanų sąnaudos paprastai neviršija palūkanų pajamų, ir tai, kad šiems sektoriams jau yra taikomi griežti kapitalo sudėties reikalavimai, siūloma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės šiems vienetams netaikyti. EBPO BEPS 4 veiksmo rekomendacijose pateikiami 2 atvejai, kai finansų įstaigos ir draudimo įmonės kelia reikšmingą BEPS riziką, atlikdamos palūkanų mokėjimus. Vienas iš atvejų, kai mišrioje vienetų grupėje esantys vienetai gali atskaityti didesnes palūkanų sąnaudas dėl didesnio EBITDA, kaip paaiškinta pirmiau, sprendžiamas eliminuojant finansų įstaigas ir draudimo įmones iš vienetų grupės, kuriai palūkanų apribojimai taikomi bendrai. Kitas atvejis, kai paskolos su atskaitomomis palūkanomis panaudojamos neapmokestinamųjų pajamų srautui užtikrinti, jau yra išspręstas taikant šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Įvertinus galimus atvejus, kai vieneto apmokestinamasis EBITDA yra žemas arba neigiamas, o veikla, kuri finansuojama naudojant skolintą kapitalą, bus pelninga tik ateinančiais laikotarpiais, siūloma sudaryti galimybes perkelti nepanaudotą (neatskaitytą) palūkanų sąnaudų sumą, kuri kitais Pelno mokesčio įstatyme nustatytais atvejais galėtų būtų atskaitoma iš pajamų, į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laikotarpį ir atskaityti iš tų mokestinių laikotarpių pajamų taikant tuos pačius Pelno mokesčio įstatymo projektu siūlomus apribojimus. Siekiant užtikrinti, kad į taisyklės taikymo apimtį patektų visi mokėjimai, ekonomiškai lygiaverčiai palūkanoms, tokiu būdu sumažinant galimą mokesčių piktnaudžiavimo riziką, siūloma tik šios taisyklės taikymo tikslais praplėsti palūkanų sąvoką ir jomis taip pat laikyti:

  • 1) atlygį už paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti skirstant pelną;
  • 2) atlygį už konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas;
  • 3) atlygį už finansavimą pagal islamo teisę;
  • 4) atlygį už lizingą (finansinę nuomą);
  • 5) į turto balansinę vertę įtrauktas kapitalizuotas palūkanas;
  • 6) palūkanas, susietas su skolinto kapitalo grąža (pelnu, pajamomis);
  • 7) sąlygines išvestinių finansinių priemonių arba apsidraudimo sandorių, susijusių

su vieneto paskolomis, palūkanas;

  • 8) garantinius mokėjimus pagal finansavimo sandorius;
  • 9) kitą atlygį, ekonomiškai lygiavertį palūkanoms;
  • 10) su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susijusius administravimo mokesčius;
  • 11) su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susijusią užsienio valiutos kurso

pasikeitimo sumą. Pelno mokesčio įstatymo projektu siūlomos taisyklės neriboja kitų palūkanų atskaitymo ribojimų taisyklių, nustatytų Pelno mokesčio įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, taikymo.

Atsižvelgiant į EPBO ir ES principus žalingos mokesčių praktikos srityje Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma tikslinti galiojančią pelno mokesčio lengvatą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui reglamentuojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, t. y.:

  • nustatyti nuostolių, kurie apskaičiuojami taikant pelno mokesčio lengvatą įmonės pelnui, gaunamam įmonės veikloje panaudojus vykdant MTEP sukurtus patentais apsaugotus išradimus, autorių teisėmis apsaugotas kompiuterių programas ar kitą Pelno mokesčio įstatyme nurodytą nematerialųjį turtą, atskaitymo ribojimą: jie galėtų būt dengiami tik iš tos pačios veiklos gautu apmokestinamuoju pelnu;
  • įtvirtinti nuostatas, kuriomis vadovaujantis turėtų būti perskaičiuojama sumokėto pelno mokesčio dalis taikant minėtą pelno mokesčio lengvatą tais atvejais, kai ši lengvata buvo taikoma nuo patento paraiškos padavimo, o patentas nėra išduodamas, arba kai patentas pripažįstamas negaliojančiu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu papildomos apsaugos liudijimas arba išimtinė licencija yra negaliojanti;
  • nustatyti šios lengvatos taikymo tikslais formulės apskaičiavimo pagrindimo dokumentų reikalavimus ir jų būtinumą, jei lengvata taikoma panaudojus iki lengvatos įvedimo (2018 m. sausio 1 d.) išduotus patentus ar papildomos apsaugos liudijimus, atsiradusias autorių teises ar suteiktą išimtinę licenciją. Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma nustatyti bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, taikytiną visais atvejais (tai yra ne tik užsienio vienetams išmokamiems ar iš užsienio vienetų gaunamiems dividendams) apskaičiuojant pelno mokestį.

Taisyklė padės užtikrinti, kad pelno mokesčio lengvatomis ir kitomis apmokestinimo išimtimis nebus pasinaudota tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos, ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių darinio (t. y. sandorio, ūkinės operacijos ar pan.) ar kelių darinių tikslų. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį, t. y. būtų vertinami ir atskiri, pavieniai tam tikro darinio etapai ar dalys, nedarant poveikio likusiems darinio etapams ar dalims, tokiu būdu užtikrinant, kad prieš mokesčių piktnaudžiavimą nukreipta priemonė būtų taikoma proporcingai. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Taisyklė skirta, kad būtų užkirstas kelias mokesčių piktnaudžiavimo atvejams, kai vienetai pasinaudoja tam tikromis lengvatinėmis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir, Pelno mokesčio įstatyme nesant specialiųjų prieš mokesčių piktnaudžiavimą taikytinų nuostatų, išvengia apmokestinimo arba reikšmingai jį sumažina. Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti pozityviųjų pajamų apmokestinimo modelį:

a) praplėsti šiuo metu taikomų pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtį, t. y. taisykles taikyti ir Lietuvos vienetams, turintiems nuolatinių buveinių, kurių pajamos neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (kontroliuojamasis užsienio vienetas ir Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė, kurios pajamos neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tikslais būtų laikomos kontroliuojamaisiais užsienio subjektais).

Tokiu būdu sumažėtų mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rizika, kai veikla perkeliama į užsienio valstybėse, kuriose yra santykinai mažesnis pelno apmokestinimas, esančias Lietuvos vieneto nuolatines buveines. Taip pat siūloma kontroliuojamaisiais užsienio vienetais, be kita ko, laikyti visus užsienio vienetus, kuriuose Lietuvos vienetas kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, nepriklausomai nuo paties Lietuvos vieneto tiesiogiai valdomos dalies dydžio;

b) perkelti Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba Lietuvos nuolatinio gyventojo pajamas tvarką ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr.

517 „Dėl Pozityviųjų pajamų

apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba Lietuvos nuolatinio gyventojo pajamas tvarkos ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių patvirtinimo“, į Pelno mokesčio įstatymą, siekiant atsisakyti tam tikrų nuostatų dubliavimosi ir užtikrinti teisinį reglamentavimą įstatymo lygmeniu;

c) atsisakyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 24 „Dėl Užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, ir Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašų patvirtinimo“ patvirtintų sąrašų, nustatant individualaus vertinamojo pobūdžio sąlygas taikyti pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisykles Pelno mokesčio įstatyme. Siūloma, kad pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės visais atvejais būtų taikomos Lietuvos vienetams, valdantiems kontroliuojamuosius užsienio vienetus, įregistruotus ar kitaip organizuotus tikslinėse teritorijose.

Lietuvos vienetams, valdantiems kitose užsienio valstybėse esančius kontroliuojamuosius užsienio subjektus, taisyklės būtų taikomos tik tuo atveju, jeigu tenkinamos 2 sąlygos:

  • pirmiausia įvertinama de

minimis sąlyga, ar kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos iš pasyvios veiklos viršija 1/3 visų jo mokestinio laikotarpio pajamų. Tuo atveju, jeigu ši sąlyga tenkinama,

  • vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno

mokestis, apskaičiuotas nuo jo pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis nei 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo jo pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Tuo atveju, jeigu tenkinamos abi sąlygos, toliau į pozityviąsias pajamas būtų įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos, kurios apimtų:

1) palūkanas ir kitas iš finansinio turto gaunamas pajamas;

2) honorarus ir bet kurias kitas pajamas iš intelektinės nuosavybės;

3) pajamas iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir Lietuvos vienetui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir turto vertės padidėjimo pajamas iš akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo;

4) pajamas iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;

  • 5) vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš

prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamas.

Tokiu būdu būtų sukuriamas aiškesnis teisinis reglamentavimas, įtvirtinant visas su pozityviųjų pajamų apskaičiavimu ir apmokestinimu susijusias nuostatas įstatymo lygmeniu, kartu perkeliamomis Direktyvos nuostatomis didinant pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo efektyvumą: pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės būtų taikomos ne tik mažo nominalaus pelno mokesčio tarifo valstybėse įregistruotus ar kitaip organizuotus subjektus valdantiems Lietuvos vienetams, bet apimtų ir mažo apmokestinimo lygio valstybes, kuriose mažesnį apmokestinimo lygį dažnai nulemia taikomos mokesčių lengvatos, siaurinančios pelno mokesčio ar analogiško mokesčio bazę.

Be to, pakeičiant šiuo metu taikomą pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo de minimis išimtį Direktyvoje nustatyta de minimis išimtimi, kai prievolė apskaičiuoti pozityviąsias pajamas vertinama pagal kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų sudėtį, būtų suderinamos vidaus teisės aktų nuostatos su Direktyvos nuostatomis, taip pat sudaromos sąlygos, kad pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės būtų taikomos tik didesnės mokesčių vengimo rizikos atvejais, o kartu nedidinama administracinė našta (netenkinus pirmiau nurodytos de minimis išimties sąlygos, nereikėtų lyginti pajamų apmokestinimo pagal užsienio valstybėje ir Lietuvoje taikomas pelno mokesčio taisykles ir apmokestinti pozityviųjų pajamų);

d) siekiant netaikyti pozityviųjų pajamų apmokestinimo tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas vykdo faktinę ekonominę veiklą užsienio valstybėje, siūloma, į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvos nuostatas, nustatyti taisyklių taikymo išimtį, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti toje valstybėje.

Šios nuostatos nebūtų taikomos, jei kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje;

e) perkeliant Direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų, kai perleidžiama kontroliuojamojo užsienio vieneto dalis arba per nuolatinę buveinę vykdoma veikla, nustatyti, kad iš tokio perleidimo gautos pajamos (ar jų dalis), kurios anksčiau buvo įtrauktos į Lietuvos vieneto pajamas kaip pozityviosios pajamos, yra neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę.

Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad kontroliuojamųjų užsienio subjektų pajamos būtų įtraukiamos į tą Lietuvos vieneto mokestį laikotarpį, kurį baigiasi kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis, o nuolatinių Lietuvos gyventojų mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio diena. Tokiu būdu būtų nustatyta paprastesnė pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tvarka, kai kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba kitokiu nei kalendoriniai metai Lietuvos vienetui nustatytu mokestiniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės taikomos ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams, siekiant teisinio aiškumo, siūloma visas su nuolatinių Lietuvos gyventojų pozityviųjų pajamų apskaičiavimu susijusias nuostatas, analogiškas Pelno mokesčio įstatymo projekto nuostatoms, išdėstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, atsisakant Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme esančios nuorodos į Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.

7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priėmus Pelno mokesčio įstatymo projektą, vienetai būtų skatinami naudoti nuosavą kapitalą savo veiklai finansuoti. Taikant apribojimus, sumažėtų vienetų atskaitomų palūkanų sąnaudų suma. Didesnis poveikis būtų įmonėms, naudojančioms skolintą kapitalą savo veiklai finansuoti. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymų projektus, turės būti:

  • a) pripažinti netekusiais galios šie įgyvendinamieji teisės

aktai:

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio

12 d. nutarimas Nr. 517 „Dėl Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į

kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas tvarkos ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių patvirtinimo“;

  • Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m.

sausio 24 d. įsakymas Nr.

24 „Dėl Užsienio valstybių arba zonų, kuriose

įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, ir Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašų patvirtinimo“;

  • b) pakeisti Valstybinės

mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymai, susiję su pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio administravimu;

  • c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyti projektų priskyrimo prie ilgalaikių viešosios infrastruktūros projektų kriterijai ir tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Priėmus Įstatymų projektus, numatomas nežymiai teigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms (pavyzdžiui, nustačius palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklę, valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio per metus padidėtų apie 0,4 mln. eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai

„Palūkanos“, „EBITDA“, „vienetų grupė“, „viešoji infrastruktūra“, „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, „nuostoliai“, „pozityviosios pajamos“, „mokestinė nauda“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teisės departamento išvada

2018-09-28 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 4, 5,

11, 17, 30, 39, 55 STRAIPSNIŲ, 3

PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-10-12 Nr. XIIIP-2613

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo

įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje vartojamos naujos sąvokos „turtas (produktas)“,

„turto (produktų) grupė“, „turto vienetas“, kurių turinys nėra aiškus. Siekiant

teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šių sąvokų. 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje atsisakyti vertinamojo pobūdžio sąvokos „dėl praktinių priežasčių“. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo

17 straipsnio 2 dalyje pateikiamas ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų sąrašas

papildomas nauju punktu – palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje pateikiamame neleidžiamų atskaitymų sąraše 4 punkte taip pat yra įvardintos „palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje vartojamos naujos sąvokos „palūkanų sąnaudos“, „palūkanų pajamos“, kurių turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šių sąvokų. 5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos dėstomos 2 straipsnyje, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje pateiktą sąvoką „EBITDA” apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 6.

siūlytina patikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodant, kada galima neatsižvelgti į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, o šioje dalyje vartojamo žodžio „(dalis)“ atsisakyti kaip perteklinio. 7. Siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje esančios nuostatos „išskyrus finansų įstaigas ir draudimo įmones“ atsisakyti kaip perteklinės, nes ji dubliuoja šio straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą. 8. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes „vienetų grupės vienetų“, „vienetų grupei priklausantys vienetai“, „vienetai“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį, nurodant kam priklausantis „visas turtas ir įsipareigojimai“ yra vertinami. Be to, siūlytina pasirinkti vieną iš šiame sakinyje vartojamų formuluočių „tą patį metodą“ arba „tuos pačius apskaitos standartus“, o kitos atsisakyti kaip perteklinės. 10. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, jog palūkanos – „atlyginimas už pinigų skolinimą“. Pastebėtina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje palūkanų sąvoka yra ganėtinai išplečiama. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 11. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje vartojamos naujos sąvokos „konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas“, „kapitalizuotos palūkanos“, „finansavimą pagal islamo teisę“, „kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms“, kurių turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šių sąvokų. 12.

12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies

1 punkte vartojama nauja sąvoka „ilgalaikiai

viešosios infrastruktūros projektai“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šios sąvokos. 13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies 3 punkte esančio žodžio „(vienetų)“ kaip perteklinio. 14. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi nustatoma, jog projekto 3 ir 6 straipsnių nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, o šio straipsnio 2 dalimi nustatoma, kad šios nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Atkreiptinas dėmesys, į teisės aktų priėmimo procedūras ir terminus, t.y. šios normos greičiausiai įsigaliotų 2018 metų pabaigoje. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t.y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, ką ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos 15 d., gruodžio 1 d., 1998 m. kovo 25 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 15. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto autorių teisės atsirado, patentas buvo išduotas ar papildomos apsaugos liudijimas įsigaliojo, ar išimtinė licencija buvo suteikta iki 2017 m. gruodžio 31 d., projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalių nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei yra dokumentai, kuriais pagrindžiamas tinkamas projekto 3 straipsnio 4 dalimi pildomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies taikymas.

Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl teisinio reguliavimo terminas sietinas būtent su 2017 m. gruodžio 31 d. kalendorine data. 16. Svarstytina, ar projekto 11 straipsnyje neturėtų būti nuostatų, susijusių su projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies 1 punkto įgyvendinimu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-11-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-11-23 Nr. XIIIP-2613(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-11-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsniŲ, 3 priedĖlio Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹ straipsniu įstatymO PROJEKTO NR. XIIIP-2613ES 2018-11-14

Nr. 109-P-43

Vilnius

Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)34 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje

vartojamos naujos sąvokos „turtas (produktas)“, „turto (produktų) grupė“,

„turto vienetas“, kurių turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo,

svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šių sąvokų. Nepritarti Produktas iš esmės yra tas pats turtas (turto rūšis), tik jis sukurtas panaudojant kelis kitus turto vienetus (išradimus, patentus) – tai paaiškinama pačiose keičiamo įstatymo 5 str. 10 d. nuostatose („<...> formulė taikoma turtui (produktui) ar turto (produktų) grupei, kai šis turtas (produktas) ar turto (produktų) grupė sukuriami panaudojant kelis turto, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, vienetus“), todėl papildomi apibrėžimai yra netikslingi ir būtų pertekliniai.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)

34

2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo

įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje atsisakyti vertinamojo pobūdžio sąvokos „dėl praktinių priežasčių“. Nepritarti Sąvoka „dėl praktinių priežasčių“ neapriboja vienetų galimybės taikyti formulę produktui (turto grupei), esant kitokioms praktinėms priežastims, negu kad būtų apibrėžta PMĮ. Apibrėžus praktines priežastis (baigtinį jų sąrašą), vienetai negalėtų pritaikyti nuostatos, esant jų individualiai unikaliai praktinei priežasčiai. Formuluotė pasirinkta, atsižvelgiant į kitų valstybių (Belgijos) patirtį, taip pat tokia formuluotė yra suderinama su EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtinto projekto dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting) (toliau – BEPS) projekto 5 veiksmo

„Efektyvesnė kova su žalinga mokesčių praktika – atsižvelgiant į skaidrumą ir

turinį“ ataskaitoje nustatytą minimalų standartą žalingos mokesčių praktikos srityje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)5

3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje pateikiamas

ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų sąrašas papildomas nauju punktu – palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje pateikiamame neleidžiamų atskaitymų sąraše 4 punkte taip pat yra įvardintos

„palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų

nevykdymą“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 1 d.

1 d. 4 p. nurodytos prie neleidžiamų atskaitymų priskiriamos palūkanos

ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – tai yra papildoma specifinių palūkanų (Pelno mokesčio įstatymo tikslais laikytinų netesybomis) atskaitymą ribojanti taisyklė. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektu nustatoma nauja palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė nedraudžia taikyti kitų palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklių. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje vartojamos

naujos sąvokos „palūkanų sąnaudos“, „palūkanų pajamos“, kurių turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šių sąvokų. Nepritarti Įstatyme yra apibrėžtos sąnaudų, pajamų, palūkanų sąvokos, todėl atskirai apibrėžti palūkanų pajamas ir palūkanų sąnaudas nėra tikslinga. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje pateiktą sąvoką „EBITDA” apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Nepritarti EBITDA formuluotė atskleista keičiamo įstatymo 30¹ str. 2 d. ir ji vartojama tik šiame straipsnyje nustatytos taisyklės taikymo tikslais, todėl perkelti sąvoką į keičiamo įstatymo 2 str. būtų netikslinga:

„apmokestinamojo EBITDA, t. y. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš

pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas.“.

Tokiu pačiu principu reglamentuota ir apmokestinamojo pelno apskaičiavimo formulė Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 7 straipsniu

keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodant, kada galima neatsižvelgti į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, o šioje dalyje vartojamo žodžio „(dalis)“ atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti Komitetas siūlo patikslinti taip:

„3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies

nuostatas, iš pajamų gali būti atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma (dalis), neviršijanti 3 000 000 eurų.“

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2018-10-12)7

7. Siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4

dalyje esančios nuostatos „išskyrus finansų įstaigas ir draudimo įmones“ atsisakyti kaip perteklinės, nes ji dubliuoja šio straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą. Nepritarti Keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta šiame straipsnyje išdėstytų taisyklių taikymo išimtis finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms.

Keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta palūkanų atskaitymo ribojimo tvarka vienetams (ne finansų įstaigoms ir ne draudimo įmonėms), kurie priklauso vienetų grupei (kurioje gali būti finansų įstaiga ar draudimo įmonė). Todėl, apskaičiuojant vieneto, kuris priklauso vienetų grupei, leidžiamą atskaityti palūkanų sąnaudų sumą, iš bendro vienetų grupės rezultato turi būti eliminuojamas toje vienetų grupėje esančių finansų įstaigų ir draudimo įmonių rezultatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

8. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto 7 straipsniu

keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes

„vienetų grupės vienetų“, „vienetų grupei priklausantys vienetai“,

„vienetai“. Pritarti Komitetas siūlo patikslinti taip: „4. Jeigu vienetas priklauso vienetų grupei, šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje, išskyrus finansų įstaigas ir draudimo įmones. Jeigu vienetų grupės vienetų bendra palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma yra lygi arba mažesnė už pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas apskaičiuotą maksimalią vienetų grupei leidžiamą atskaityti palūkanų sumą, vienetų grupei priklausantys grupės vienetai atskaito visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas. Vieneto atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, dalis nuo vienetų grupei taikant šio straipsnio nuostatas leidžiamos atskaityti palūkanų sąnaudų sumos apskaičiuojama proporcingai to vieneto palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, daliai nuo vienetų grupės vienetų, kurių palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, palūkanų pajamas viršijančios palūkanų sąnaudų sumos.“ 9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 7 straipsniu

keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį, nurodant kam priklausantis „visas turtas ir įsipareigojimai“ yra vertinami. Be to, siūlytina pasirinkti vieną iš šiame sakinyje vartojamų formuluočių „tą patį metodą“ arba „tuos pačius apskaitos standartus“, o kitos atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Komitetas siūlo patikslinti taip: „5. Jeigu vieneto finansinės ataskaitos įtrauktos į vienetų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tai toks vienetas turi galimybę, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, atskaityti visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas, jeigu gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis daugiau nei 2 procentiniais punktais nėra mažesnis už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis. Visas Vieneto turtas ir įsipareigojimai vertinami taikant tą patį metodą (tuos pačius apskaitos standartus), kaip ir sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas.”

10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2018-10-12)7

10. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, jog palūkanos –

„atlyginimas už pinigų skolinimą“. Pastebėtina, jog projekto 7 straipsniu

keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje palūkanų sąvoka yra ganėtinai išplečiama. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių dviejų normų santykis. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.

Pritarti Platesnė palūkanų sąvoka taikoma tik keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio nuostatų taikymo tikslais. Komitetas siūlo patikslinti keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalį taip: “6. Į palūkanas taip pat įtraukiama Šio straipsnio taikymo tikslais, palūkanomis taip pat laikoma:

1) atlygis už paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti skirstant pelną;

2) atlygis už konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas;

3) atlygis už finansavimą pagal islamo teisę;

4) atlygis už lizingą (finansinę nuomą);

5) į turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos;

6) palūkanos, susietos su skolinto kapitalo grąža (pelnu, pajamomis);

7) sąlyginės išvestinių finansinių priemonių arba apsidraudimo sandorių, susijusių su vieneto paskolomis, palūkanos;

8) garantiniai mokėjimai pagal finansavimo sandorius;

9) kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms;

10) su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susiję administravimo mokesčiai;

11) su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susijusi užsienio valiutos kurso pasikeitimo suma. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

11. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje

vartojamos naujos sąvokos „konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas“, „kapitalizuotos palūkanos“, „finansavimą pagal islamo teisę“,

„kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms“, kurių turinys nėra

aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šių sąvokų. Nepritarti Keičiamo įstatymo 30¹ str. 6 d. vartojamos sąvokos, atitinka Direktyvoje, taip pat EBPO BEPS projekto 4 veiksmo „Bazės erozijos, pasitelkiant palūkanų atskaitymus ir kitas finansines priemones, ribojimas“ (angl. „Limiting Base Erosion Involving Interest Deductions and Other Financial Payments“) ataskaitos rekomendacijose pateikiamas sąvokas, kurios detaliau minėtuose dokumentuose nėra apibrėžiamos, siekiant kuo platesnės taisyklių taikymo apimties.

Apibrėžiant minėtas sąvokas, būtų neužtikrinamas minimalus Direktyvos įgyvendinimo lygis. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies 1

punkte vartojama nauja sąvoka „ilgalaikiai viešosios infrastruktūros projektai“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų apibrėžti šios sąvokos. Nepritarti Keičiamo įstatymo 30¹ str. 7 d. 1 p. vartojama sąvoka „ilgalaikis viešosios infrastruktūros projektas“ bus atskleista nustatant projektų priskyrimo prie ilgalaikių viešosios infrastruktūros projektų kriterijus ir tvarką: „Projektų priskyrimo prie ilgalaikių viešosios infrastruktūros projektų kriterijus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)7

13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti projekto 7 straipsniu

keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies 3 punkte esančio žodžio „(vienetų)“ kaip perteklinio. Nepritarti Keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta palūkanų atskaitymo ribojimo išimtis vienetams, neturintiems susijusių asmenų, kurie yra vienetai. Išbraukus žodį „vienetų“, išimtis būtų

„neveikianti“, nes visi vienetai turi susijusių fizinių asmenų. Minėtomis nuostatomis

perkeliama Direktyvoje nustatyta taisyklių taikymo išimtis „standalone“ įmonėms, arba kitaip tariant, įmonėms, kurios neturi susijusių įmonių. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)111 14.

Projekto 11 straipsnio 1 dalimi nustatoma, jog projekto 3 ir 6 straipsnių nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, o šio straipsnio 2 dalimi nustatoma, kad šios nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant

2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Atkreiptinas

dėmesys, į teisės aktų priėmimo procedūras ir terminus, t.y. šios normos greičiausiai įsigaliotų 2018 metų pabaigoje. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t.y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, ką ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos 15 d., gruodžio 1 d., 1998 m. kovo 25 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Nepritarti Pelno mokesčio lengvata, kurią reglamentuojančios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos yra keičiamos Projektu, įsigaliojo nuo 2018 m. pr., o pelno mokesčio deklaracija už 2018 m. mokestinį laikotarpį bus teikiama iki

2019 m. birželio 15 d., t. y. po Projekto nuostatų įsigaliojimo. Projekto

nuostatomis siūloma užtikrinti šiuo metu galiojančios pelno mokesčio lengvatos MTEP pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui visapusišką suderinamumą su EBPO ir ES principais žalingos mokesčių praktikos srityje, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti, aiškiai nustatydama šių principų būtinuosius elementus pačiame Pelno mokesčio įstatyme (iki šiol jie buvo įtvirtinti sistemiškai aiškinant bendrąsias Mokesčių administravimo įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatas). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)113 15.

Projekto 11 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto autorių teisės atsirado, patentas buvo išduotas ar papildomos apsaugos liudijimas įsigaliojo, ar išimtinė licencija buvo suteikta iki 2017 m. gruodžio 31 d., projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalių nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei yra dokumentai, kuriais pagrindžiamas tinkamas projekto 3 straipsnio 4 dalimi pildomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies taikymas. Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl teisinio reguliavimo terminas sietinas būtent su 2017 m. gruodžio 31 d. kalendorine data. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Pelno mokesčio lengvata, kurią reglamentuojančios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos yra keičiamos Projektu, įsigaliojo nuo 2018 m. pr., todėl Projekto

11 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinio reguliavimo terminas (siekiant

teisinio aiškumo, paaiškinama, kaip lengvata taikoma iki lengvatos įsigaliojimo sukurtiems išradimams, kurie pelną uždirba po lengvatos įsigaliojimo) siejamas su 2017 m. gruodžio 31 d. Papildomas paaiškinimas nėra reikalingas. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12)11

16. Svarstytina, ar projekto 11 straipsnyje neturėtų būti nuostatų, susijusių su

projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies 1 punkto įgyvendinimu. Nepritarti Keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad „Projektų priskyrimo prie ilgalaikių viešosios infrastruktūros projektų kriterijus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.

Atitinkamai, Projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir finansų ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos būtų perteklinės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Asociacija „Investuotojų forumas“

Siūlo neapmokestinti palūkanų už viešai platinamus skolos vertybinius popierius prie šaltinio. Siūlo pelno mokesčiu ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinti palūkanų už viešai platinamus ne nuosavybės vertybinius popierius. Pagrindinė problema, dėl kurios teikiamas siūlymas – palūkanos už viešai platinamus skolos vertybinius popierius, net ir tuo atveju kai išmokamos į EEE ar DAIS valstybę, yra apmokestinamos prie pajamų šaltinio, nes emitentas neturi prieigos prie informacijos apie galutinį naudos gavėją. Pažymima, kad mažėjant tradicinius finansavimo šaltinių teikėjų (bankų) skaičiui svarbu sudaryti tinkamas ir prieinamas sąlygas Lietuvos verslui skolintis alternatyviu būdu - kapitalo rinkose išleidžiant įmonių obligacijas, skirtas tiek vietinio, tiek ir užsienio kapitalo rinkos dalyviams.

Nepritarti

  • alternatyvaus finansavimo rinkos plėtra (verslo prieiga prie alternatyvaus finansavimo) šiuo metu užtikrinama kitomis mokestinėmis priemonėmis, t. y., atleidžiant visas kolektyvinių investavimo subjektų (KIS) bei rizikos ir privataus kapitalo subjektų (RPKS) gaunamas pajamas nuo pelno mokesčio (taip pat išmokas užsienio KIS ir RPKS nuo pelno mokesčio prie pajamų šaltinio), kartu neapmokestinant jų skirstomo pelno dalyviams – juridiniams asmenims;
  • tiek ES, tiek

EBPO pabrėžia, kad pirmenybė verslo finansavimo struktūroje turėtų būti teikiama finansavimui per nuosavą kapitalą. Tai atsispindi ir pastarojo laikotarpio iniciatyvose tarptautinio apmokestinimo kontekste, nustatant papildomas palūkanų atskaitymo ribojimo taisykles, taip pat sprendžiant dėl kitų priemonių ribojančių finansavimą per skolintą kapitalą nustatymo (pvz., apmokestinant visas palūkanas prie pajamų šaltinio ir kt.);

  • atleidžiant nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos gautas palūkanas už ne nuosavybės vertybinius popierius, nuo GPM, būtų diskriminuojami nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys šios rūšies palūkanas, kurioms taikoma tik Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalies 20 punkte nustatyta 500 eurų mokesčio lengvata. 2. UAB „Ernst & Young Baltic“ Pasiūlymas dėl susijusių asmenų sąvokos. Siūloma pažodžiui perkelti Direktyvoje įtvirtintą susijusių asmenų apibrėžimą, atsisakant šiuo metu PMĮ nustatyto platesnio susijusių asmenų apibrėžimo.

Nepritarti Pelno mokesčio įstatyme taikomas platesnis susijusių asmenų sąvokos apibrėžimas, sąlygotas nacionalinio pelno mokesčio apskaičiavimo reglamentavimo ypatumų, kuris efektyviam Direktyvos tikslų įgyvendinimui įtakos nedaro, be to yra būtinas PMĮ nuostatų tikslų įgyvendinimui;

  • susijusius asmenis apibrėžia ne tik Direktyva, tačiau ir kiti ES dokumentai, kurie numato kitokias susiejimo sąlygas;
  • susijusių asmenų sąvoka taikoma ne tik šių, Direktyvoje nustatytų ir į nacionalinę teisę perkeliamų nuostatų taikymo tikslais. Darbo grupės posėdžio metu, Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai informavo, kad šiuo metu susijusių asmenų sąvoka yra peržiūrima iš esmės, tačiau siekiant tinkamai įvertinti asmenų susiejimą, turėtų būti ne tik peržiūrėti praktiniai atvejai, kurie atskleistų dažniausias ir/ar rizikingiausias situacijas, tačiau taip pat ir užsienio šalių praktika, bei atitinkamai atliekamas galimų pakeitimų poveikio įvertinimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6 Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2613ES, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms

Komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms. ir par 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2613ES(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė