Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 PAPILDYMO 16¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 16¹ straipsniu Papildyti įstatymą 16¹ straipsniu:
„16¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas 1.
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:
vykdyti ūkinę veiklą;
vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;
teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;
ūkinę veiklą;
siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus;
paslaugų pardavimui, investicijoms ar darbuotojų judėjimui;
savo prekių ar paslaugų kainas;
subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais;
savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus;
standartus;
informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis;
mechanizmą;
ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas;
vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus, ar kitais būdais;
nustatyti egzistuojančių rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą);
klausimus;
klausimus;
tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti;
valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla;
ūkio subjektų steigimu;
jų vykdomiems projektams suteikia išskirtinį statusą;
nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas gali daryti poveikį verslui, vartotojams ar šalies ekonomikai.
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:
vykdyti ūkinę veiklą;
vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;
teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;
ūkinę veiklą;
siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus;
paslaugų pardavimui, investicijoms ar darbuotojų judėjimui;
savo prekių ar paslaugų kainas;
subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais;
savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus;
standartus;
informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis;
mechanizmą;
ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas;
vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus, ar kitais būdais;
nustatyti egzistuojančių rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą);
klausimus;
klausimus;
tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti;
valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla;
ūkio subjektų steigimu;
jų vykdomiems projektams suteikia išskirtinį statusą;
nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas gali daryti poveikį verslui, vartotojams ar šalies ekonomikai. 2.
jiems konsultacijas dėl poveikio konkurencijai vertinimo metodų. 3. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 30 d. priima
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio
vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.“
papildymas 16¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 30 d. priima
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (4 dalis), o valstybė gina vartotojo interesus (5 dalis). Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Teikiamais įstatymų projektais siekiama sudaryti sąlygas geresnei sąžiningos konkurencijos apsaugai ir vartotojų interesų gynimui, pašalinant galiojančiuose įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių:
1) už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus nėra numatyta adekvati atsakomybė, todėl nukenčia vartotojai ir sąžiningai konkuruojantys ūkio subjektai;
2) Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos nesudaro galimybių atgrasyti įmones nuo konkurenciją ribojančių veiksmų ir žalos vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus baudą, pažeidėjai gali išvengti realios atsakomybės;
3) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos nenumato įpareigojimo vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai, todėl neužkertamas kelias teisės aktuose nustatyti konkurencijos ribojimus, kurie gali padaryti žalą valstybės ekonomikai.
1.1. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Reklamos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Galiojančiuose įstatymuose – Reklamos įstatyme ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, numatyti baudų dydžiai už reklamos taisyklių pažeidimus ir nesąžiningą komercinę veiklą nėra atgrasantys. Šiuo metu baudos už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus yra nustatomos absoliučiomis sumomis. Maksimali bauda gali siekti 8 688 eurus, o pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34 754 eurus, neviršijant atitinkamai 3 ir 6 proc. ūkio subjekto metinių pajamų praėjusiais metais.
Tai, kad esami baudų dydžiai nėra atgrasantys, patvirtina statistika:
komercinės veiklos bylų skaičius – nuo 7 (2015 m.) iki 30 (2017 m.);
komercinę veiklą skirtų baudų suma viršija per visus 2017 m. skirtų baudų sumą;
dėl pažeidimų požymių pagal Reklamos įstatymą – tai 14 proc. daugiau nei 2016 metais. Baudų dydžiai ypač nėra atgrasantys didesnėms įmonėms – jos linkusios pakartotinai pažeisti įstatymus. Pakartotinai buvo bausti dauguma prekybos tinklų ir kitos dideles apyvartas turinčios įmonės. Esamo baudų skaičiavimo modelio ydingumą gerai iliustruoja situacijos, kai bendrovės, reklamoje siūlydamos įsigyti butus, parduodavo viešbučio patalpas. Už klaidinančios reklamos skleidimą bendrovėms skirtos 8 688 eurų baudos (maksimalios). „Butai“ vidutiniškai kainavo apie 60 tūkst. eurų, jų buvo parduota beveik 100. Akivaizdu, kad skirtos baudos labai mažos, lyginant jas su bendrovių gautomis pajamomis. Baudų neadekvatumą šių dienų realijoms lemia ir tai, kad jų nominalūs dydžiai patvirtinti prieš daugiau nei dešimtmetį – Reklamos įstatyme baudų dydžiai nustatyti 2002 m., o Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme
Komisijos skelbiamame vartotojų sąlygų indekse Lietuva užima penktą vietą nuo galo. Nesąžininga komercinė veikla ir klaidinanti reklama taip pat kenkia įstatymų besilaikančioms sąžiningoms įmonėms – joms yra sunkiau konkuruoti rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, valstybė turi imtis veiksmų, nustatydama tokį ūkinės veiklos reguliavimą, kuris, nepažeidžiant ūkinės veiklos laisvės, neleistų ūkinės veiklos subjektams piktnaudžiauti vartotojų sąskaita. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams. Todėl valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, privalo garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią teisės pažeidimams (inter alia 2006 m. sausio 16 d.,
pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už <...> teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas, taip pat ir pinigines baudas, teisės pažeidėjams (Konstitucinio Teismo
taikoma skirtinga baudų ar kitų sankcijų skyrimo praktika ir dydžiai.
Tačiau ES šalių pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje šiuo metu įtvirtintos baudos yra bene mažiausios ES: Italijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą (įskaitant ir reklamą) siekia nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų; Latvijoje baudos už reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą siekia iki 14 tūkst. eurų; nesąžiningos komercinės veiklos atveju – iki 10 proc. įmonės pajamų, bet ne daugiau nei 100 tūkst. eurų; Airijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą siekia iki 60 tūkst. eurų bauda (arba įkalinimas iki 18 mėn.), pažeidimą atlikus pakartotinai – iki 100 tūkst. eurų (arba įkalinamas iki 24 mėn.); Graikijoje už nesąžiningą komercinę veiklą numatytos baudos nuo 1,5 tūkst. iki 1 mln. eurų ir itin griežtos sankcijos už pakartotinius pažeidimus; Nyderlanduose baudos už vartotojų teisės aktų pažeidimus siekia iki 1 proc. įmonės pajamų, už nesąžiningą komercinę veiklą – iki 10 proc., bet ne daugiau nei 900 tūkst. eurų už pažeidimą. Vartotojų teisių apsauga yra prioritetinė Europos Komisijos sritis. Europos Komisija konstatuoja, kad dabar įvairių ES šalių nacionalinėje teisėje nustatytos sankcijos, taikomos vartotojų apsaugos taisykles pažeidusiai įmonei, labai skiriasi ir dažnai yra per švelnios. Todėl jos nepadeda atgrasyti nesąžiningų prekiautojų nuo vartotojų apgaudinėjimo. Europos Komisija pasisako už baudų nuo apyvartos skačiavimo taikymą, plataus masto pažeidimo atveju siūlo taikyti 4 proc. apyvartos sudarančią baudą. Teikiamais Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Reklamos įstatymo projektais siekiama šių tikslų:
1) užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje;
vartotojų padėtį Lietuvoje. 1.2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.
Konkurencijos įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Konkurencijos įstatyme įtvirtinta, kad subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, tačiau kartu numatyta, kad apskundus tokį sprendimą baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas yra sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, kuris dažnai užtrunka 2–3 metus. Per tokį ilgą laiko tarpą gali susidaryti aplinkybės, dėl kurių, net ir priėmus galutinį teismo sprendimą, patvirtinantį Konkurencijos tarybos nutarimą, priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas gali tapti neįmanomas – ūkio subjektas gali bankrutuoti, perleisti savo turtą kitiems subjektams arba perkelti jį į kitą valstybę. Taigi galiojantis reguliavimas neatgraso įmonių nuo konkurenciją ribojančių veiksmų ir žalos vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus už jį baudą, ūkio ir viešojo administravimo subjektai gali išvengti baudos mokėjimo. Pažymėtina, kad administracinio proceso teisė sudaro palankias sąlygas kreiptis į teismą siekiant bylinėjimosi pagalba atitolinti ar išvengti baudos mokėjimo, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas tik 30 eurų žyminis mokestis. Sumokėjus itin nedidelį mokestį, visą bylinėjimosi laikotarpį galima nemokėti paskirtos baudos. Konkurencijos tarybos praktikoje yra buvę atvejų, kai ūkio subjektui apskundus nutarimą, tačiau galutiniu teismo sprendimu pripažinus, jog bauda buvo skirta pagrįstai, antstoliai neturi galimybių išieškoti baudos ir palūkanų dėl pablogėjusios ūkio subjekto finansinės padėties.
Pavyzdžiui, už konkurenciją ribojantį susitarimą uždarajai akcinei bendrovei buvo skirta 333,9 tūkst. eurų bauda; tačiau po dvejų metų bylinėjimosi teismui priėmus sprendimą, patvirtinusį Konkurencijos tarybos išvadas, išieškojimas tapo negalimas, kadangi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Baudos išieškojimas tampa itin komplikuotas ir tais atvejais, kai bauda yra skiriama užsienio šalyje registruotam ūkio subjektui. Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba už koncentracijos sąlygų vykdymo pažeidimą tokiai įmonei skyrė 35,7 mln. eurų baudą. Nutarimas buvo apskųstas teismui, tačiau teismo patvirtintas. Nepaisant to, iki šiol nepavyksta išieškoti baudos ir palūkanų. Bylinėjimuisi teisme užtrukus daugiau nei dvejus metus, užsienio šalyje registruota įmonė galėjo perkelti turtą į užsienio valstybę ir taip sudaryti sąlygas, kad antstoliai Lietuvos Respublikoje neturėtų galimybės išieškoti baudos ir palūkanų. Išieškojimas galėjo būti paprastesnis, jei baudos ir palūkanų suma būtų buvusi padengta banko garantija. Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai yra paremti Europos Komisijos praktika. Pagal ją bauda už konkurencijos teisės pažeidimą privalo būti sumokėta per tris mėnesius nuo pranešimo apie Europos Komisijos sprendimą ieškovui dienos. Nesumokėjus baudos, skaičiuojamos palūkanos. Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme iškeliama byla dėl Europos Komisijos sprendimo, skolininkas arba laikinai sumoka mokėtinas sumas į apskaitos pareigūno nurodytą banko sąskaitą, arba pateikia apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją. Daugumoje ES valstybių konkurencijos institucijos priimto nutarimo apskundimas teisme taip pat nesustabdo baudos išieškojimo.
Tokia praktika galioja Nyderlanduose, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje. Teikiamu Konkurencijos įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
1) nustatyti teisinį reglamentavimą, kuris užkirstų kelią subjektams nepagrįstai bylinėtis, siekiant išvengti baudų;
2) atgrasytų nuo pažeidimų darymo;
3) užtikrinti viešąjį interesą – baudų surinkimą į valstybės biudžetą. 1.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Efektyviausiai potencialias valstybinio reguliavimo sukeliamas konkurencijos problemas galima išspręsti teisės akto projekto rengimo stadijoje, tačiau šiuo metu teisės aktų projektų iniciatoriai teikdami projektus patys iš esmės neatlieka teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimo. 2017 m. Konkurencijos taryba įvertino 359 teisės aktų projektus ir turėjo esminių pastabų dėl 83 vertintų teisės aktų projektų galimo poveikio konkurencijai (2016 m. vertinti 384 teisės aktai, dėl 179 projektų Taryba turėjo esminių pastabų). Tai patvirtina, kad teisėkūros iniciatyvos itin dažnai gali sukelti konkurencijos problemų. Atliekant teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą jo rengimo metu, galima geriau įvertinti teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti tą, kuri pasiekia reguliavimo tikslus kuo mažiau ribodama konkurenciją. Konkurencijos tarybos vėlesnis įvertinimas dažniausiai yra mažiau efektyvus. Todėl yra būtina sukurti veiksmingą mechanizmą, kuris leistų tinkamai atlikti svarstomų teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą.
Pavyzdžiui, poveikio konkurencijai vertinimas būtų buvęs naudingas rengiant teisės aktus dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimų, alkoholio prekybos suvaržymų, valstybinių vaistinių steigimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) valstybėms narėms taip pat rekomenduoja nustatyti tinkamą procesą identifikuojant pasiūlytas politines iniciatyvas, kurios nederamai riboja konkurenciją, ir sukurti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos turi būti atliekamas poveikio konkurencijai vertinimas. Rekomenduojama vertinimą atlikti ankstyvoje teisėkūros proceso stadijoje. EBPO Konkurencijos komitetas Lietuvos stojimo į EBPO apžvalgoje siūlo Lietuvai nustatyti papildomas priemones vertinant teisės aktus, kurie nulemia konkurencijos problemas. EBPO duomenys pagrindžia, kad atsisakius konkurencijos ribojimų šalis gauna didelę ekonominę naudą. Pavyzdžiui, EBPO 2016 m. paskaičiavo, kad jei Rumunija įgyvendintų ekspertų siūlymus dėl teisinio reguliavimo maisto perdirbimo, statybų ir krovinių vežimo srityse, šalies ekonomika kasmet gautų
konkurencijai vertinimo vadove pateikta metodologija, kurią teikiamu įstatymo projektu siekiama pradėti platesniu mastu naudoti Lietuvoje. Teikiamu Teisėkūros pagrindų įstatymo projektu siekiama, kad teisės aktų rengėjai tinkamai atliktų teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimą ir taip sumažėtų atvejų, kai teisinis reguliavimas nulemia konkurencijos apribojimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė ir Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu baudos už reklamos ir komercinės veiklos pažeidimus nustatomos absoliučiomis sumomis.
Maksimali bauda gali siekti 8688 eurus, pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34 754 eurus, neviršijant atitinkamai 3 ir
eurus, baudos buvo perskaičiuotos euro tikslumu, jų nesuapvalinant, ir tai šiuo metu kelia nepatogumų skaičiuojant baudų dydį. Skirtingai nei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, Reklamos įstatyme nėra galimybės subjektams už nedidelius pažeidimus skirti ne baudą, o įspėjimą. Šiuo metu už pakartotinai nustatytą klaidinančią ir lyginamąją reklamą numatyti baudų dydžiai skiriasi nuo baudų, skiriamų už pakartotinai padarytus kitus reklamos reikalavimų pažeidimus. Konkrečiai, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reklaminės veiklos subjektams už Reklamos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 eurų. Tais atvejais kai reklaminės veiklos subjektai pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo skleidžia klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą, jiems gali būti skiriama didesnė, iki
numatyta, kad skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 proc. reklaminės veiklos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o tais atvejais, jei skiriama bauda už pakartotinį pažeidimą, skiriamos baudos dydis neturi viršyti 6 proc. reklaminės veiklos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, už priežiūros institucijų laikino įpareigojimo sustabdyti reklamos skleidimą nevykdymą, įpareigojimo nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną. Pagal to paties straipsnio 3 dalį už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už išorinės reklamos reikalavimų, nustatytų Reklamos įstatymo 12 straipsnyje, nesilaikymą, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama nuo 289 iki 8688 eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą gali būti skiriama didesnė, iki 34754 eurų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Komercinės veiklos subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą trumpiau negu vienus metus, didžiausia galima skirti bauda apskaičiuojama pagal jo einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Tarnybos sprendimo dėl laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą arba netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. Remiantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkio ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Remiantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad, suėjus trijų mėnesių terminui sumokėti skirtą baudą, Konkurencijos taryba negali kreiptis į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, jei Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo skiriama bauda, yra apskundžiamas teismui. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ redakcijoje nustatytas pavedimas ministrams ir kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų vadovams, rengiant teisės aktų projektus, vadovautis metodikos nuostatomis. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams tik rekomenduojama atlikti tokį vertinimą. Šios metodikos 1 priedo IV skyriaus („Poveikis ekonomikai“) III poskyryje yra numatyti kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas poveikis konkurencijos sąlygoms.
Teisėkūros pagrindų įstatymo abstrakti nuostata dėl poveikio ekonomikai vertinimo ir detalesnės poveikio konkurencijai vertinimo taisyklės nutarime nesudaro sąlygų nuosekliai ir veiksmingai poveikio konkurencijai vertinimo sistemai. Nesant įstatyminiu lygiu sukonkretintos pareigos vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai, iš įstatymų rengėjų paprastai nereikalaujama, kad būtų atlikta įstatymų projektų poveikio konkurencijai analizė. Kita vertus, įprasta reikalauti antikorupcinės analizės, nes tokios analizės būtinumą aiškiai nustato Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Reklamos įstatymo ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projektais siūloma baudas, skiriamas už daugelį reklamos taisyklių pažeidimų ir nesąžiningą komercinę veiklą, susieti su ūkio subjekto metinėmis pajamomis. Siūloma nustatyti, kad už reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 100 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo, ūkio subjektui gali būti skiriama bauda iki 6 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 200 tūkst. eurų. Nustatant baudų dydžius ir modelį (t. y. siejimą su pajamomis) įvertinta ES valstybių narių praktika ir Europos Komisijos rekomendacijos, atsižvelgta į tai, kad nesąžininga komercinė veikla ar klaidinanti reklama laikytina nesąžiningos konkurencijos forma, o Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos dydis už nesąžiningos konkurencijos veiksmus yra iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais metais.
Tais atvejais, kai ūkio subjektas nepateikia informacijos apie pajamas (praktikoje paprastai - piktybiškai), siūloma skirti 100 tūkst. eurų baudą, esant pakartotiniam pažeidimui – 200 tūkst. eurų baudą. Įstatymų projektais siūloma keisti baudų skaičiavimo tvarką, atsisakant nuostatos skaičiuoti baudą nuo mažiausios ir didžiausios vidurkio, kadangi toks reglamentavimas neleidžia efektyviai individualizuoti baudų. Vyriausybė Įspėjimų ir baudų už įstatymų pažeidimus skyrimo tvarkos aprašuose galės nustatyti proporcingus bazinius baudų dydžius („atskaitos tašką“), pavyzdžiui, 0,5 ar 1 proc. metinių pajamų, kurie būtų tikslinami, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai užtikrintų skiriamos baudos adekvatumą pažeidimo dydžiui. Siekiant, kad kontrolės institucijos galėtų efektyviau panaudoti turimus išteklius, o subjektai nebūtų baudžiami už mažareikšmius pažeidimus, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad skundo nagrinėjimo procedūra tais atvejais, kai faktai skunde yra mažareikšmiai, gali būti nepradedama. Analogiška nuostata yra numatyta dabar galiojančiame Reklamos įstatyme. Reklamos įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, kada pažeidimas esminės žalos vartotojų interesams nepadaro, reklamos veiklos subjektams gali būti taikoma nuobauda – įspėjimas, neskiriant baudos. Analogiška nuostata yra numatyta dabar galiojančiame Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, kad, įvedus eurą, baudos buvo perskaičiuotos euro tikslumu, ir tai kelia nepatogumų skaičiuojant baudų dydį, siūloma suapvalinti absoliučiais dydžiais nustatytas baudas. Siekiant baudų skaičiavimo supaprastinimo, taip pat atsisakoma minimalios baudos „kartelės“. Siūlomi Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimai būtų analogiški Europos Komisijos taikomai procedūrai. Apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo paskirta bauda, teismui, bauda turėtų būti sumokama (per 3 mėn. nuo nutarimo paskalbimo) arba turėtų būti pateikiama banko garantija, kuria bankas ar kita kredito įstaiga raštu įsipareigotų sumokėti skolininko kreditoriui skirtą baudą ir palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį pagal kreditoriaus reikalavimą. Šiuo pakeitimu užtikrinama, kad baudos už konkurencijos teisės pažeidimus būtų sumokamos į valstybės biudžetą, o ūkio ar viešojo administravimo subjektai turėtų galimybę įvertinti jiems palankiausią baudos mokėjimo būdą – sumokėti baudą per tris mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo paskirta bauda, paskelbimo ar nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, pateikiant banko garantiją. Teisėkūros pagrindų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisės aktų projektų poveikis konkurencijai būtų atliekamas tais atvejais, kai teisės aktų projektai susiję su vienu ar keliais kriterijais, rodančiais potencialų poveikį konkurencijai (pavyzdžiui, išimtinių teisių suteikimas subjektui vykdyti ūkinę veiklą, ūkio subjektų atžvilgiu nustatomas apribojimas laisvai nustatyti prekių ar paslaugų kainas ir t. t.). Teisės aktų projektų iniciatoriams tinkamai atliekant poveikio konkurencijai vertinimą, sumažės atvejų, kai teisinis reguliavimas nulemia konkurencijos ribojimus, kurie darytų žalą Lietuvos ekonomikai ir didintų kainas vartotojams. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymų projektus būtų geriau apginti vartotojų interesai ir užtikrinta geresnė sąžiningos konkurencijos apsauga. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai:
1) bus sudarytos palankios verslo sąlygos ūkio subjektams;
2) didės vartotojų pasitikėjimas ūkio subjektais;
3) sumažės valstybinio reguliavimo sukeliamo tam tikrų ūkio subjektų privilegijavimo ar diskriminavimo, neproporcingų kliūčių patekimui į rinką, nepagrįstų reikalavimų ūkinės veiklos vykdymui ir kitų žalingų ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos ribojimų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. Siekiant suderinti Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto nuostatas su bendraisiais reikalavimais įstatymų projektų aiškinamiesiems raštams, reikės papildyti Seimo statuto 135 straipsnį, numatant jame reikalavimą įvertinti, ar įstatymo projektas turės poveikį konkurencijai. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų patvirtinti Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose turėtų būti detalizuota įspėjimų ir baudų skyrimo tvarka, kuri padėtų individualizuoti nuobaudas. Priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus teikiamus Lietuvos Respublikos reklamos, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Konkurencijos įstatymų projektus, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. Priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, padidės Konkurencijos tarybos konsultacijų teisės aktų projektų iniciatoriams poreikis. Tai pareikalaus papildomų lėšų, nes Konkurencijos taryba turės papildomai įdarbinti vieną teisininką ir vieną ekonomistą. Darbo vietoms išlaikyti reikės iki 52 tūkst. eurų per metus. Tačiau EBPO tyrimais įrodyta (minėti anksčiau), kad, atsisakius konkurencinių ribojimų reguliavime, šalies ekonomika gauna didelę ekonominę naudą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo konsultuotasi su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Lietuvos Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai „Ekonominė sankcija“, „bauda“, „reklamos reikalavimų pažeidimas“, „nesąžininga komercinė veikla“,
„banko garantija“, „bauda už konkurencijos teisės pažeidimus“, „konkurencija“,
„konkurencijos teisė“, „konkurencijos politika“, „poveikio
konkurencijai vertinimas“, „konkurencija“, „teisės aktų projektai“, „teisinis reguliavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01
Lietuvos Respublikos Seimui
Nr. XIIIP‑2583 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2583, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė vyr. patarėja Lina Antanavičienė, patarėja Kristina Biraitė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, grupės vadovas Pavel Jacunskij, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė, Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė, Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai: Andrius Raščius, Marius Juonys, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykd. direktorė Rūta Vainienė ir atstovas Arkadij Freidenzon, Maisto papildų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-051 (16¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymą 16¹straipsniu nustatant, kad šiame straipsnyje numatytais atvejais rengiant įstatymo projektą būtų atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 16¹straipsnio formuluotė yra labai plati, apimanti daug reguliuojamų sričių ir subjektyvių vertinamųjų nuostatų („apriboja galimybes“, „reikšmingai padidina“, „riboja galimybę“, „gali padidinti“ ir t.t.). Be to, 16¹straipsnio 1 dalies 1-21 punktuose išvardintos aplinkybės savo turiniu patenka į minėto straipsnio 1 dalies 22 punkto reguliavimą, t. y. numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas turėtų būti atliekamas ir
„kitais atvejais, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar
panaikinamas reguliavimas gali daryti poveikį verslui, vartotojams ar šalies ekonomikai“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia plati straipsnio formuluotė suponuoja prielaidą, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas iš principo turėtų būti atliekamas visiems rengiamiems teisės aktų projektams, nes būtų sudėtinga rasti sritį, kurioje pakeitus ar panaikinus teisinį reguliavimą, tai neturėtų jokios įtakos verslui, vartotojams ar ekonomikai. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes manytina, jog projektu siūloma Teisėkūros įstatymo 16¹straipsnio formuluotė būtų tikslinama, atsisakant perteklinių nuostatų. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą. Perkėlus į Konkurencijos įstatymą kriterijus, 22 punktas bus susiaurintas: „kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją“.
Projekte nurodytos sąlygos paimtos tiesiogiai iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) dokumento[1] (pavyzdžiui, A4 dėl reikšmingo padidinimo ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštų, arba A3 dėl ūkio subjektų galimybių vykdyti ūkinę veiklą apribojimo), kuriame nurodytos rekomendacijos, kada reikalingas poveikio konkurencijai vertinimas. Šios rekomendacijos (jų formuluotės) paremtos geriausia ilgamete EBPO narių praktika. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Antra, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą siekiama išskirti ir detalizuoti atskiru straipsniu, o ne pildyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims. Taigi nėra aišku, kuo poveikis konkurencijai, neginčijant jo svarbumo, yra išskirtinis. Pastebėtina ir tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sritims poveikio vertinimas turi būti atliekamas ne visais atvejais, o tik esant poreikiui atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį ir mastą, t. y. proporcingai numatomoms teisinio reguliavimo pasekmėms, tuo tarpu projekto 1 straipsniu siūlomu reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas turėtų būti atliekamas visais atvejais. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
Rengiant siūlomą teisinį reguliavimą dėl poveikio konkurencijai vertinimo buvo remtasi esamu reguliavimu dėl poveikio korupcijos mastui. Poreikis atlikti teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimą atsispindi tiek Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, tiek 16 straipsnyje. Išskyrimas į atskirą straipsnį atspindi didelį dėmesį, skiriamą poveikio korupcijos mastui. Išskyrus poveikio konkurencijai vertinimą į atskirą straipsnį, tikimasi, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas ir jam. Teisėkūros iniciatyvos itin dažnai gali sukelti konkurencijos problemų:
po 400 teisės aktų projektų. Esminių pastabų Konkurencijos taryba 2018 m. turėjo dėl 69 projektų galimo poveikio konkurencijai, 2017 m. – dėl 83 projektų; 2016 m. pastabos pateiktos net dėl 179 projektų. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba nėra gavusi nei vieno teisės aktų projekto, kur būtų atliktas vertinimas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką (t. y. dabartinis reglamentavimas nėra efektyvus). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo tikslas yra nustatyti teisėkūros pagrindus – teisėkūros principus, stadijas, teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Todėl galiojančios įstatymo nuostatos dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo yra glaustos, jose įtvirtinami poveikio vertinimo pagrindai, principai ir tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, siūlytume atsisakyti pavyzdinio teisinio reguliavimo sričių vardijimo. Kitu atveju teisinis reguliavimas taptų nenuoseklus, būtų neaišku, kodėl įstatymo leidėjas išskiria tik vieną, kad ir labai svarbią, visuomeninių santykių sritį. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
Atsisakius pavyzdinio sąrašo, teisės aktų projektų rengėjams bus sudėtinga įvertinti, kada poveikio konkurencijai vertinimas turi būti atliekamas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad poveikio korupcijos mastui atveju pavyzdinis sąrašas įtvirtintas Korupcijos prevencijos įstatyme, analogiškai poveikio konkurencijai vertinimo atvejų sąrašą siūlytina įtvirtinti Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnyje, t. y. papildyti į paketą įtrauktą Konkurencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582:
„4¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas
1.
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:
1) suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą;
2) nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;
3) susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;
4) apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą;
5) reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus;
6) nustato geografinius ribojimus prekių ar paslaugų pardavimui, investicijoms ar darbuotojų judėjimui;
7) riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas;
8) padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais;
9) riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus;
10) nustato prekių ar paslaugų kokybės standartus;
11) reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis;
12) reglamentuoja ūkio subjektų savireguliacijos mechanizmą;
13) riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas;
14) mažina vartotojų mobilumą, padidinant vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus, ar kitais būdais;
15) gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti egzistuojančių rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą);
16) reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės klausimus;
17) reglamentuoja viešųjų pirkimų ar koncesijų klausimus;
18) susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti;
19) susijęs su viešųjų paslaugų teikimu arba valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla;
20) susijęs su valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų steigimu;
21) tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams suteikia išskirtinį statusą;
22) kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją.
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:
1) suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą;
2) nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;
3) susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;
4) apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą;
5) reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus;
6) nustato geografinius ribojimus prekių ar paslaugų pardavimui, investicijoms ar darbuotojų judėjimui;
7) riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas;
8) padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais;
9) riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus;
10) nustato prekių ar paslaugų kokybės standartus;
11) reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis;
12) reglamentuoja ūkio subjektų savireguliacijos mechanizmą;
13) riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas;
14) mažina vartotojų mobilumą, padidinant vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus, ar kitais būdais;
15) gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti egzistuojančių rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą);
16) reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės klausimus;
17) reglamentuoja viešųjų pirkimų ar koncesijų klausimus;
18) susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti;
19) susijęs su viešųjų paslaugų teikimu arba valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla;
20) susijęs su valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų steigimu;
21) tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams suteikia išskirtinį statusą;
22) kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją. 2.
jiems konsultacijas dėl poveikio konkurencijai vertinimo metodų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Ketvirta, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, manytume, pakaktų tobulinti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad peržvelgus kitų valstybių, Europos Komisijos gerąją praktiką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo srityje, darytina išvada, kad poveikio konkurencijai vertinimas yra sudėtinė kompleksinio poveikio vertinimo dalis, atliekant poveikio konkurencijai vertinimą turi būti analizuojama, kaip numatomas teisinis reguliavimas paveiktų konkurenciją, ar nepadarytų jai neigiamos įtakos, tačiau nėra išskiriamos konkrečios visuomeninių santykių sritys, kaip tai siūloma teikiamu projektu[i]. Nepritarti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje jau dabar aptariamas poveikio konkurencijai vertinimas, tačiau nepaisant to, teisėkūros praktikoje toks vertinimas iš esmės neatliekamas. Todėl siūlomu reguliavimu siekiama įstatyminiu lygmeniu nustatyti pareigą atlikti tokį vertinimą, kad nekiltų abejonių dėl jo privalomumo. Vis dėlto įstatyminė pareiga atlikti poveikio konkurencijai vertinimą nereiškia, kad šis vertinimas turi būti atsietas nuo bendros sistemos. Projekto aiškinamojo rašto 11 dalyje jau yra nurodyta, kad priėmus projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276
„Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos
patvirtinimo“. Tai yra, poveikio konkurencijai vertinimo metodai bus detalizuojami metodikoje, inkorporuojant juos į bendrą teisės akto projekto poveikio vertinimo sistemą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 2.
Tikslintina projekto 2 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „3 dalį“ įrašant žodžius „2 dalį“. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą
projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Edas Kizelevičius, 2018-10-121 (16¹) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pateikiu pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583. 1. Siūlau Projekto 1 straipsnyje dėstomą 16¹ straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo metodiką
parengia Konkurencijos taryba. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo metodika nėra teisės aktas. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo metodika skelbiama Teisės aktų informacinės sistemos valdytojo interneto svetainėje.“. Nepritarti Šiuo metu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Numatoma, kad poveikio konkurencijai vertinimas bus atliekamas šioje metodikoje numatyta tvarka, ją patobulinus pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas.
Taigi poveikio konkurencijai vertinimo tvarką numatyta inkorporuoti į bendrą teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarką. Tokiu būdu vertinimas bus atliekamas kompleksiškai, vertinant skirtingus interesus ir įvairias reglamentavimo galimybes, ieškant tinkamos pusiausvyros. 2. Edas Kizelevičius, 2018-10-121 (16¹)
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos nustatyta tvarka. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvos savivaldybių asociacijos nustatyta tvarka atliekamas net ir tuo atveju, kai savivaldybės įgaliojimai Lietuvos savivaldybių asociacijoje yra sustabdyti. Jeigu savivaldybė nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas tos savivaldybės, kuri nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybės, kuri nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, teritorijoje laikinai įvedus tiesioginį valdymą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas iki laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės, kuri nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, tarybos nustatyta tvarka.“. Nepritarti Poveikio konkurencijai vertinimo standartas turi būti vienodas tiek valstybinių, tiek savivaldybių lygmeniu. Tai patvirtina EBPO parengti dokumentai, kuriuose nediferencijuojami poveikio konkurencijai vertinimo metodai priklausomai nuo to, kokiu lygmeniu jie taikomi. 3. Edas Kizelevičius,
išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo metodika
iki 2019 m. gegužės 1 d. 2
asociacija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“. Nepritarti Žr. argumentus dėl pirmos Edo Kizelevičiaus pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-16 nutarimas Nr.27 „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti <...> Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2583 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2583) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti <...> Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2583 pagal šias pastabas ir pasiūlymus: „<...> 4. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą 16¹ straipsniu, kuriame būtų detalizuojamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas. Šiuo metu galiojančio Teisėkūros pagrindų įstatymo
vertinimo taisykles.
Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį ir mastą, turi būti įvertinamas poveikis atitinkamoms sritims, pavyzdžiui, ekonomikai, valstybės finansams ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai yra vertintinas pagal tas pačias bendras taisykles, kaip ir poveikis kitoms sritims, taip pat siekiant užtikrinti, kad teisės akto tekstas būtų dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, siūloma poveikio konkurencijai vertinimą dėstyti ne atskirame straipsnyje, o papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnį. Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 1 priede pateikiamas klausimynas, kuris, be kita ko, skirtas konkurencijai daromam numatomo teisinio reguliavimo poveikiui įvertinti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 1 straipsnyje dėstomas Teisėkūros pagrindų įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies nuostatas nustatyti ne įstatyme, o Metodikoje, įvertinus kiekvieno minėtos dalies punkto turinį. Metodika galėtų būti atitinkamai patikslinta, Seimui priėmus Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2583.
XIIIP-2583. Atsižvelgiant į tai, siūloma Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį ir mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.“
lygmeniu nustatyti pareigą atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kad nekiltų abejonių dėl jo privalomumo. Išskyrimas į atskirą straipsnį Teisėkūros pagrindų įstatyme atspindi didelį dėmesį, skiriamą poveikio korupcijos mastui vertinimui. Išskyrus poveikio konkurencijai vertinimo reglamentavimą į atskirą Teisėkūros pagrindų įstatymo straipsnį, tikimasi, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas ir jam (šiuo metu poveikio konkurencijai vertinimo praktika akivaizdžiai nepakankama). 2. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje jau dabar aptariamas poveikio konkurencijai vertinimas, tačiau nepaisant to, teisėkūros praktikoje toks vertinimas iš esmės neatliekamas. 3. Įstatyminė pareiga atlikti poveikio konkurencijai vertinimą nereiškia, kad šis vertinimas turi būti atsietas nuo bendros sistemos. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 aiškinamojo rašto 11 dalyje jau yra nurodyta, kad priėmus projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Tai yra, poveikio konkurencijai vertinimo metodai bus detalizuojami metodikoje, inkorporuojant juos į bendrą teisės akto projekto poveikio vertinimo sistemą. 4.
pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, šis projektas būtų glaustesnis ir aiškesnis. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2019-05-081 (16¹) Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, jog galiojančios Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo yra glaustos, jose įtvirtinami poveikio vertinimo pagrindai, principai ir tikslai, taip pat į tai, kad teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, siūlytina atsisakyti pavyzdinio teisinio reguliavimo sričių vardijimo Teisėkūros pagrindų įstatyme, jas perkeliant į Konkurencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582. Atitinkamai reikalinga patikslinti Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 nuostatas. Pasiūlymai:
straipsnį, kuriuo įstatymas pildomas 16¹straipsniu: „1 straipsnis. Įstatymo papildymas 16¹ straipsniu Papildyti įstatymą 16¹straipsniu: „16¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.““
suformuluotam Ekonomikos komiteto pasiūlymui būtų pritarta, atitinkamai, papildymai dėl pavyzdinio sričių sąrašo turėtų būti perkelti į Konkurencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582 (žr. argumentus dėl 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos). Pritarti
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirtas pranešėjas:
Virgilijus Poderys. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė [1] http://www.oecd.org/daf/competition/46193173.pdf, 2 psl.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
papildymo 16¹straipsniu
2019-06-05
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjos: Kristina Biraitė, Gabija Grigaitė – Daugirdė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-10-052 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymą 16¹straipsniu nustatant, kad šiame straipsnyje numatytais atvejais rengiant įstatymo projektą būtų atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 16¹straipsnio formuluotė yra labai plati, apimanti daug reguliuojamų sričių ir subjektyvių vertinamųjų nuostatų („apriboja galimybes“, „reikšmingai padidina“, „riboja galimybę“, „gali padidinti“ ir t.t.).
Be to, 16¹straipsnio 1 dalies 1-21 punktuose išvardintos aplinkybės savo turiniu patenka į minėto straipsnio 1 dalies 22 punkto reguliavimą, t.y. numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas turėtų būti atliekamas ir „kitais atvejais, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas gali daryti poveikį verslui, vartotojams ar šalies ekonomikai“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia plati straipsnio formuluotė suponuoja prielaidą, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas iš principo turėtų būti atliekamas visiems rengiamiems teisės aktų projektams, nes būtų sudėtinga rasti sritį, kurioje pakeitus ar panaikinus teisinį reguliavimą, tai neturėtų jokios įtakos verslui, vartotojams ar ekonomikai. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes manytina, jog projektu siūloma Teisėkūros įstatymo 16¹straipsnio formuluotė būtų tikslinama, atsisakant perteklinių nuostatų. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta atsisakyti nuostatų, susijusių su poveikio korupcijos mastui pavyzdiniu sąrašu. Šias nuostatas pasiūlyta įtvirtinti Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnyje, t. y. pateiktas pasiūlymas pakete esančiam Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2582(2) (pasiūlymas prie 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos). Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, teikiamame siūlyme 22 punkto formuluotė bus susiaurinta: „kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją“. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 2 straipsnį išdėstyti taip: „16¹ straipsnis.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
2018-10-052 Antra, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą siekiama išskirti ir detalizuoti atskiru straipsniu, o ne pildyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims. Taigi nėra aišku, kuo poveikis konkurencijai, neginčijant jo svarbumo, yra išskirtinis. Pastebėtina ir tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sritims poveikio vertinimas turi būti atliekamas ne visais atvejais, o tik esant poreikiui atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį ir mastą, t.y. proporcingai numatomoms teisinio reguliavimo pasekmėms, tuo tarpu projekto 1 straipsniu siūlomu reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas turėtų būti atliekamas visais atvejais. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto iniciatorių nuomone, rengiant siūlomą teisinį reguliavimą dėl poveikio konkurencijai vertinimo buvo remtasi esamu reguliavimu dėl poveikio korupcijos mastui. Poreikis atlikti teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimą atsispindi tiek Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, tiek 16 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siekiama skirti didesnį dėmesį poveikio konkurencijai vertinimui, Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta teisinį reguliavimą dėl poveikio konkurencijai vertinimo išskirti ir detalizuoti atskirame straipsnyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui pakeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-02 Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo tikslas yra nustatyti teisėkūros pagrindus – teisėkūros principus, stadijas, teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Todėl galiojančios įstatymo nuostatos dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo yra glaustos, jose įtvirtinami poveikio vertinimo pagrindai, principai ir tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, siūlytume atsisakyti pavyzdinio teisinio reguliavimo sričių vardijimo. Kitu atveju teisinis reguliavimas taptų nenuoseklus, būtų neaišku, kodėl įstatymo leidėjas išskiria tik vieną, kad ir labai svarbią, visuomeninių santykių sritį. Pritarti iš dalies Siūlomu reguliavimu siekiama įstatyminiu lygmeniu nustatyti pareigą atlikti tokį vertinimą, kad nekiltų abejonių dėl jo privalomumo. Todėl atsižvelgiant į įstatymų projektų paketo Nr. XIIIP-2580-XIIIP-2583 tikslus ir į tai, kad atsisakius pavyzdinio sąrašo, teisės aktų projektų rengėjams bus sudėtinga įvertinti, kada poveikio konkurencijai vertinimas turi būti atliekamas, Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta įregistruoti pasiūlymą ir poveikio konkurencijai vertinimo atvejų sąrašą įtvirtinti Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnyje, t. y. papildant pakete esantį Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
„4¹ straipsnis.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas 1.
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:
1) suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą;
2) nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;
3) susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;
4) apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą;
5) reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus;
6) nustato geografinius ribojimus prekių ar paslaugų pardavimui, investicijoms ar darbuotojų judėjimui;
7) riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas;
8) padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais;
9) riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus;
10) nustato prekių ar paslaugų kokybės standartus;
11) reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis;
12) reglamentuoja ūkio subjektų savireguliacijos mechanizmą;
13) riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas;
14) mažina vartotojų mobilumą, padidinant vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus, ar kitais būdais;
15) gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti egzistuojančių rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą);
16) reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės klausimus;
17) reglamentuoja viešųjų pirkimų ar koncesijų klausimus;
18) susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti;
19) susijęs su viešųjų paslaugų teikimu arba valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla;
20) susijęs su valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų steigimu;
21) tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams suteikia išskirtinį statusą;
22) kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją.
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:
1) suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą;
2) nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;
3) susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;
4) apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą;
5) reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus;
6) nustato geografinius ribojimus prekių ar paslaugų pardavimui, investicijoms ar darbuotojų judėjimui;
7) riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas;
8) padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais;
9) riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus;
10) nustato prekių ar paslaugų kokybės standartus;
11) reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis;
12) reglamentuoja ūkio subjektų savireguliacijos mechanizmą;
13) riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas;
14) mažina vartotojų mobilumą, padidinant vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus, ar kitais būdais;
15) gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti egzistuojančių rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą);
16) reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės klausimus;
17) reglamentuoja viešųjų pirkimų ar koncesijų klausimus;
18) susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti;
19) susijęs su viešųjų paslaugų teikimu arba valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla;
20) susijęs su valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų steigimu;
21) tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams suteikia išskirtinį statusą;
22) kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją. 2.
jiems konsultacijas dėl poveikio konkurencijai vertinimo metodų.“
2018-10-02 Ketvirta, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, manytume, pakaktų tobulinti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad peržvelgus kitų valstybių, Europos Komisijos gerąją praktiką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo srityje, darytina išvada, kad poveikio konkurencijai vertinimas yra sudėtinė kompleksinio poveikio vertinimo dalis, atliekant poveikio konkurencijai vertinimą turi būti analizuojama, kaip numatomas teisinis reguliavimas paveiktų konkurenciją, ar nepadarytų jai neigiamos įtakos, tačiau nėra išskiriamos konkrečios visuomeninių santykių sritys, kaip tai siūloma teikiamu projektu.[1] Pritarti iš dalies Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje jau dabar aptariamas poveikio konkurencijai vertinimas, tačiau nepaisant to, teisėkūros praktikoje toks vertinimas iš esmės neatliekamas. Todėl siūlomu reguliavimu siekiama įstatyminiu lygmeniu nustatyti pareigą atlikti tokį vertinimą, kad nekiltų abejonių dėl jo privalomumo. Projektų paketo aiškinamojo rašto 11 punkte yra nurodyta, kad priėmus projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Tai yra, poveikio konkurencijai vertinimo metodai bus detalizuojami metodikoje, inkorporuojant juos į bendrą teisės akto projekto poveikio vertinimo sistemą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „3 dalį“ įrašant žodžius „2 dalį“. Pritarti 6.
Respublikos teisingumo ministerijos 2018-10-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2583, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-10-112 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pateikiu pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583. 1. Siūlau Projekto 1 straipsnyje dėstomą 16¹ straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo
metodiką parengia Konkurencijos taryba. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo metodika nėra teisės aktas. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo metodika skelbiama Teisės aktų informacinės sistemos valdytojo interneto svetainėje.“. Nepritarti Šiuo metu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Numatoma, kad poveikio konkurencijai vertinimas bus atliekamas šioje metodikoje numatyta tvarka, ją patobulinus pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Taigi poveikio konkurencijai vertinimo tvarką numatyta inkorporuoti į bendrą teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarką.
Tokiu būdu vertinimas bus atliekamas kompleksiškai, vertinant skirtingus interesus ir įvairias reglamentavimo galimybes, ieškant tinkamos pusiausvyros. 2. Edas Kizelevičius
dalį laikyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas
Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos nustatyta tvarka. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvos savivaldybių asociacijos nustatyta tvarka atliekamas net ir tuo atveju, kai savivaldybės įgaliojimai Lietuvos savivaldybių asociacijoje yra sustabdyti. Jeigu savivaldybė nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas tos savivaldybės, kuri nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybės, kuri nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, teritorijoje laikinai įvedus tiesioginį valdymą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas iki laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės, kuri nėra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė, tarybos nustatyta tvarka.“. Nepritarti Poveikio konkurencijai vertinimo standartas turi būti vienodas tiek valstybinių, tiek savivaldybių lygmeniu. Tai patvirtina EBPO parengti dokumentai, kuriuose nediferencijuojami poveikio konkurencijai vertinimo metodai priklausomai nuo to, kokiu lygmeniu jie taikomi. 3. Edas Kizelevičius
3Siūlau Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2.
metodika Teisės aktų informacinės sistemos valdytojo interneto svetainėje paskelbiama iki 2019 m. gegužės 1 d. 2 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos savivaldybių asociacija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“. Nepritarti Žr. argumentus prie Edo Kizelevičiaus 1 pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 Nutarimas Nr. 272 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2580, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2581, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2582 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2582) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2583 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2583) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582 ir Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2583 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą 16¹ straipsniu, kuriame būtų detalizuojamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas.
Šiuo metu galiojančio Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnis nustato bendras numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo taisykles. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį ir mastą, turi būti įvertinamas poveikis atitinkamoms sritims, pavyzdžiui, ekonomikai, valstybės finansams ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai yra vertintinas pagal tas pačias bendras taisykles, kaip ir poveikis kitoms sritims, taip pat siekiant užtikrinti, kad teisės akto tekstas būtų dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, siūloma poveikio konkurencijai vertinimą dėstyti ne atskirame straipsnyje, o papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnį. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto iniciatorių nuomone, rengiant siūlomą teisinį reguliavimą dėl poveikio konkurencijai vertinimo buvo remtasi esamu reguliavimu dėl poveikio korupcijos mastui. Poreikis atlikti teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimą atsispindi tiek Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, tiek 16 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siekiama skirti didesnį dėmesį poveikio konkurencijai vertinimui, Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą išskirti ir detalizuoti atskirame straipsnyje, atsisakant nuostatų, susijusių su pavyzdiniu poveikio korupcijos mastui sąrašu. Šias nuostatas pasiūlyta įtvirtinti Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnyje, t. y. pateiktas pasiūlymas pakete esančiam Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2582(2) (pasiūlymas prie 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos).
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, teikiamame siūlyme 22 punkto formuluotė bus susiaurinta: „kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 2 straipsnį išdėstyti taip: „16¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 Nutarimas Nr. 271 Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika),
konkurencijai daromam numatomo teisinio reguliavimo poveikiui įvertinti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 1 straipsnyje dėstomas Teisėkūros pagrindų įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies nuostatas nustatyti ne įstatyme, o Metodikoje, įvertinus kiekvieno minėtos dalies punkto turinį. Metodika galėtų būti atitinkamai patikslinta, Seimui priėmus Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2583. Atsižvelgiant į tai, siūloma Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „2.
Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį ir mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.“ Pritarti iš dalies Pritarta siūlymui patikslinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu siekiama įstatyminiu lygmeniu nustatyti pareigą atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kad nekiltų abejonių dėl jo privalomumo. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje jau dabar aptariamas poveikio konkurencijai vertinimas, tačiau teisėkūros praktikoje toks vertinimas iš esmės neatliekamas. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 aiškinamojo rašto 11 punkte yra nurodyta, kad priėmus projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. Tai yra, poveikio konkurencijai vertinimo metodai bus detalizuojami metodikoje, inkorporuojant juos į bendrą teisės akto projekto poveikio vertinimo sistemą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas 2019-05-08 * Pasiūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Atsižvelgti 2.
Ekonomikos komitetas 2019-05-082 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, jog galiojančios Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo yra glaustos, jose įtvirtinami poveikio vertinimo pagrindai, principai ir tikslai, taip pat į tai, kad teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, siūlytina atsisakyti pavyzdinio teisinio reguliavimo sričių vardijimo Teisėkūros pagrindų įstatyme, jas perkeliant į Konkurencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582. Atitinkamai reikalinga patikslinti Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2583 nuostatas. Pasiūlymai:
Projekto 1 straipsnį, kuriuo įstatymas pildomas 16¹straipsniu:
„1 straipsnis. Įstatymo papildymas 16¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 16¹straipsniu: „16¹ straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
pritarta, atitinkamai, papildymai dėl pavyzdinio sričių sąrašo turėtų būti perkelti į Konkurencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582 (žr. argumentus dėl
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2583(2)
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Prieiga per internetą: www.oecd.org/gov/regulatory-policy/ria.htm.