1Projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (4 dalis), o valstybė gina vartotojo interesus (5 dalis). Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Teikiamais įstatymų projektais siekiama sudaryti sąlygas geresnei sąžiningos konkurencijos apsaugai ir vartotojų interesų gynimui, pašalinant galiojančiuose įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių:
1) už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus nėra numatyta adekvati atsakomybė, todėl nukenčia vartotojai ir sąžiningai konkuruojantys ūkio subjektai;
2) Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos nesudaro galimybių atgrasyti įmones nuo konkurenciją ribojančių veiksmų ir žalos vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus baudą, pažeidėjai gali išvengti realios atsakomybės;
3) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos nenumato įpareigojimo vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai, todėl neužkertamas kelias teisės aktuose nustatyti konkurencijos ribojimus, kurie gali padaryti žalą valstybės ekonomikai.
1.1. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Reklamos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Galiojančiuose įstatymuose – Reklamos įstatyme ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, numatyti baudų dydžiai už reklamos taisyklių pažeidimus ir nesąžiningą komercinę veiklą nėra atgrasantys. Šiuo metu baudos už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus yra nustatomos absoliučiomis sumomis. Maksimali bauda gali siekti 8 688 eurus, o pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34 754 eurus, neviršijant atitinkamai 3 ir 6 proc. ūkio subjekto metinių pajamų praėjusiais metais.
Tai, kad esami baudų dydžiai nėra atgrasantys, patvirtina statistika:
komercinės veiklos bylų skaičius – nuo 7 (2015 m.) iki 30 (2017 m.);
komercinę veiklą skirtų baudų suma viršija per visus 2017 m. skirtų baudų sumą;
dėl pažeidimų požymių pagal Reklamos įstatymą – tai 14 proc. daugiau nei 2016 metais. Baudų dydžiai ypač nėra atgrasantys didesnėms įmonėms – jos linkusios pakartotinai pažeisti įstatymus. Pakartotinai buvo bausti dauguma prekybos tinklų ir kitos dideles apyvartas turinčios įmonės. Esamo baudų skaičiavimo modelio ydingumą gerai iliustruoja situacijos, kai bendrovės, reklamoje siūlydamos įsigyti butus, parduodavo viešbučio patalpas. Už klaidinančios reklamos skleidimą bendrovėms skirtos 8 688 eurų baudos (maksimalios). „Butai“ vidutiniškai kainavo apie 60 tūkst. eurų, jų buvo parduota beveik 100. Akivaizdu, kad skirtos baudos labai mažos, lyginant jas su bendrovių gautomis pajamomis. Baudų neadekvatumą šių dienų realijoms lemia ir tai, kad jų nominalūs dydžiai patvirtinti prieš daugiau nei dešimtmetį – Reklamos įstatyme baudų dydžiai nustatyti 2002 m., o Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme
Komisijos skelbiamame vartotojų sąlygų indekse Lietuva užima penktą vietą nuo galo. Nesąžininga komercinė veikla ir klaidinanti reklama taip pat kenkia įstatymų besilaikančioms sąžiningoms įmonėms – joms yra sunkiau konkuruoti rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, valstybė turi imtis veiksmų, nustatydama tokį ūkinės veiklos reguliavimą, kuris, nepažeidžiant ūkinės veiklos laisvės, neleistų ūkinės veiklos subjektams piktnaudžiauti vartotojų sąskaita. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams. Todėl valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, privalo garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią teisės pažeidimams (inter alia 2006 m. sausio 16 d.,
pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už <...> teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas, taip pat ir pinigines baudas, teisės pažeidėjams (Konstitucinio Teismo
taikoma skirtinga baudų ar kitų sankcijų skyrimo praktika ir dydžiai.
Tačiau ES šalių pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje šiuo metu įtvirtintos baudos yra bene mažiausios ES: Italijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą (įskaitant ir reklamą) siekia nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų; Latvijoje baudos už reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą siekia iki 14 tūkst. eurų; nesąžiningos komercinės veiklos atveju – iki 10 proc. įmonės pajamų, bet ne daugiau nei 100 tūkst. eurų; Airijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą siekia iki 60 tūkst. eurų bauda (arba įkalinimas iki 18 mėn.), pažeidimą atlikus pakartotinai – iki 100 tūkst. eurų (arba įkalinamas iki 24 mėn.); Graikijoje už nesąžiningą komercinę veiklą numatytos baudos nuo 1,5 tūkst. iki 1 mln. eurų ir itin griežtos sankcijos už pakartotinius pažeidimus; Nyderlanduose baudos už vartotojų teisės aktų pažeidimus siekia iki 1 proc. įmonės pajamų, už nesąžiningą komercinę veiklą – iki 10 proc., bet ne daugiau nei 900 tūkst. eurų už pažeidimą. Vartotojų teisių apsauga yra prioritetinė Europos Komisijos sritis. Europos Komisija konstatuoja, kad dabar įvairių ES šalių nacionalinėje teisėje nustatytos sankcijos, taikomos vartotojų apsaugos taisykles pažeidusiai įmonei, labai skiriasi ir dažnai yra per švelnios. Todėl jos nepadeda atgrasyti nesąžiningų prekiautojų nuo vartotojų apgaudinėjimo. Europos Komisija pasisako už baudų nuo apyvartos skačiavimo taikymą, plataus masto pažeidimo atveju siūlo taikyti 4 proc. apyvartos sudarančią baudą. Teikiamais Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Reklamos įstatymo projektais siekiama šių tikslų:
1) užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje;
vartotojų padėtį Lietuvoje. 1.2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.
Konkurencijos įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Konkurencijos įstatyme įtvirtinta, kad subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, tačiau kartu numatyta, kad apskundus tokį sprendimą baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas yra sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, kuris dažnai užtrunka 2–3 metus. Per tokį ilgą laiko tarpą gali susidaryti aplinkybės, dėl kurių, net ir priėmus galutinį teismo sprendimą, patvirtinantį Konkurencijos tarybos nutarimą, priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas gali tapti neįmanomas – ūkio subjektas gali bankrutuoti, perleisti savo turtą kitiems subjektams arba perkelti jį į kitą valstybę. Taigi galiojantis reguliavimas neatgraso įmonių nuo konkurenciją ribojančių veiksmų ir žalos vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus už jį baudą, ūkio ir viešojo administravimo subjektai gali išvengti baudos mokėjimo. Pažymėtina, kad administracinio proceso teisė sudaro palankias sąlygas kreiptis į teismą siekiant bylinėjimosi pagalba atitolinti ar išvengti baudos mokėjimo, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas tik 30 eurų žyminis mokestis. Sumokėjus itin nedidelį mokestį, visą bylinėjimosi laikotarpį galima nemokėti paskirtos baudos. Konkurencijos tarybos praktikoje yra buvę atvejų, kai ūkio subjektui apskundus nutarimą, tačiau galutiniu teismo sprendimu pripažinus, jog bauda buvo skirta pagrįstai, antstoliai neturi galimybių išieškoti baudos ir palūkanų dėl pablogėjusios ūkio subjekto finansinės padėties.
Pavyzdžiui, už konkurenciją ribojantį susitarimą uždarajai akcinei bendrovei buvo skirta 333,9 tūkst. eurų bauda; tačiau po dvejų metų bylinėjimosi teismui priėmus sprendimą, patvirtinusį Konkurencijos tarybos išvadas, išieškojimas tapo negalimas, kadangi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Baudos išieškojimas tampa itin komplikuotas ir tais atvejais, kai bauda yra skiriama užsienio šalyje registruotam ūkio subjektui. Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba už koncentracijos sąlygų vykdymo pažeidimą tokiai įmonei skyrė 35,7 mln. eurų baudą. Nutarimas buvo apskųstas teismui, tačiau teismo patvirtintas. Nepaisant to, iki šiol nepavyksta išieškoti baudos ir palūkanų. Bylinėjimuisi teisme užtrukus daugiau nei dvejus metus, užsienio šalyje registruota įmonė galėjo perkelti turtą į užsienio valstybę ir taip sudaryti sąlygas, kad antstoliai Lietuvos Respublikoje neturėtų galimybės išieškoti baudos ir palūkanų. Išieškojimas galėjo būti paprastesnis, jei baudos ir palūkanų suma būtų buvusi padengta banko garantija. Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai yra paremti Europos Komisijos praktika. Pagal ją bauda už konkurencijos teisės pažeidimą privalo būti sumokėta per tris mėnesius nuo pranešimo apie Europos Komisijos sprendimą ieškovui dienos. Nesumokėjus baudos, skaičiuojamos palūkanos. Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme iškeliama byla dėl Europos Komisijos sprendimo, skolininkas arba laikinai sumoka mokėtinas sumas į apskaitos pareigūno nurodytą banko sąskaitą, arba pateikia apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją. Daugumoje ES valstybių konkurencijos institucijos priimto nutarimo apskundimas teisme taip pat nesustabdo baudos išieškojimo.
Tokia praktika galioja Nyderlanduose, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje. Teikiamu Konkurencijos įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
1) nustatyti teisinį reglamentavimą, kuris užkirstų kelią subjektams nepagrįstai bylinėtis, siekiant išvengti baudų;
2) atgrasytų nuo pažeidimų darymo;
3) užtikrinti viešąjį interesą – baudų surinkimą į valstybės biudžetą. 1.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Efektyviausiai potencialias valstybinio reguliavimo sukeliamas konkurencijos problemas galima išspręsti teisės akto projekto rengimo stadijoje, tačiau šiuo metu teisės aktų projektų iniciatoriai teikdami projektus patys iš esmės neatlieka teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimo. 2017 m. Konkurencijos taryba įvertino 359 teisės aktų projektus ir turėjo esminių pastabų dėl 83 vertintų teisės aktų projektų galimo poveikio konkurencijai (2016 m. vertinti 384 teisės aktai, dėl 179 projektų Taryba turėjo esminių pastabų). Tai patvirtina, kad teisėkūros iniciatyvos itin dažnai gali sukelti konkurencijos problemų. Atliekant teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą jo rengimo metu, galima geriau įvertinti teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti tą, kuri pasiekia reguliavimo tikslus kuo mažiau ribodama konkurenciją. Konkurencijos tarybos vėlesnis įvertinimas dažniausiai yra mažiau efektyvus. Todėl yra būtina sukurti veiksmingą mechanizmą, kuris leistų tinkamai atlikti svarstomų teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą.
Pavyzdžiui, poveikio konkurencijai vertinimas būtų buvęs naudingas rengiant teisės aktus dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimų, alkoholio prekybos suvaržymų, valstybinių vaistinių steigimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) valstybėms narėms taip pat rekomenduoja nustatyti tinkamą procesą identifikuojant pasiūlytas politines iniciatyvas, kurios nederamai riboja konkurenciją, ir sukurti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos turi būti atliekamas poveikio konkurencijai vertinimas. Rekomenduojama vertinimą atlikti ankstyvoje teisėkūros proceso stadijoje. EBPO Konkurencijos komitetas Lietuvos stojimo į EBPO apžvalgoje siūlo Lietuvai nustatyti papildomas priemones vertinant teisės aktus, kurie nulemia konkurencijos problemas. EBPO duomenys pagrindžia, kad atsisakius konkurencijos ribojimų šalis gauna didelę ekonominę naudą. Pavyzdžiui, EBPO 2016 m. paskaičiavo, kad jei Rumunija įgyvendintų ekspertų siūlymus dėl teisinio reguliavimo maisto perdirbimo, statybų ir krovinių vežimo srityse, šalies ekonomika kasmet gautų
konkurencijai vertinimo vadove pateikta metodologija, kurią teikiamu įstatymo projektu siekiama pradėti platesniu mastu naudoti Lietuvoje. Teikiamu Teisėkūros pagrindų įstatymo projektu siekiama, kad teisės aktų rengėjai tinkamai atliktų teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimą ir taip sumažėtų atvejų, kai teisinis reguliavimas nulemia konkurencijos apribojimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė ir Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu baudos už reklamos ir komercinės veiklos pažeidimus nustatomos absoliučiomis sumomis.
Maksimali bauda gali siekti 8688 eurus, pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34 754 eurus, neviršijant atitinkamai 3 ir
eurus, baudos buvo perskaičiuotos euro tikslumu, jų nesuapvalinant, ir tai šiuo metu kelia nepatogumų skaičiuojant baudų dydį. Skirtingai nei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, Reklamos įstatyme nėra galimybės subjektams už nedidelius pažeidimus skirti ne baudą, o įspėjimą. Šiuo metu už pakartotinai nustatytą klaidinančią ir lyginamąją reklamą numatyti baudų dydžiai skiriasi nuo baudų, skiriamų už pakartotinai padarytus kitus reklamos reikalavimų pažeidimus. Konkrečiai, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reklaminės veiklos subjektams už Reklamos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 eurų. Tais atvejais kai reklaminės veiklos subjektai pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo skleidžia klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą, jiems gali būti skiriama didesnė, iki
numatyta, kad skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 proc. reklaminės veiklos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o tais atvejais, jei skiriama bauda už pakartotinį pažeidimą, skiriamos baudos dydis neturi viršyti 6 proc. reklaminės veiklos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, už priežiūros institucijų laikino įpareigojimo sustabdyti reklamos skleidimą nevykdymą, įpareigojimo nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną. Pagal to paties straipsnio 3 dalį už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už išorinės reklamos reikalavimų, nustatytų Reklamos įstatymo 12 straipsnyje, nesilaikymą, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama nuo 289 iki 8688 eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą gali būti skiriama didesnė, iki 34754 eurų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Komercinės veiklos subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą trumpiau negu vienus metus, didžiausia galima skirti bauda apskaičiuojama pagal jo einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Tarnybos sprendimo dėl laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą arba netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. Remiantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkio ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Remiantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad, suėjus trijų mėnesių terminui sumokėti skirtą baudą, Konkurencijos taryba negali kreiptis į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, jei Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo skiriama bauda, yra apskundžiamas teismui. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ redakcijoje nustatytas pavedimas ministrams ir kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų vadovams, rengiant teisės aktų projektus, vadovautis metodikos nuostatomis. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams tik rekomenduojama atlikti tokį vertinimą. Šios metodikos 1 priedo IV skyriaus („Poveikis ekonomikai“) III poskyryje yra numatyti kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas poveikis konkurencijos sąlygoms.
Teisėkūros pagrindų įstatymo abstrakti nuostata dėl poveikio ekonomikai vertinimo ir detalesnės poveikio konkurencijai vertinimo taisyklės nutarime nesudaro sąlygų nuosekliai ir veiksmingai poveikio konkurencijai vertinimo sistemai. Nesant įstatyminiu lygiu sukonkretintos pareigos vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai, iš įstatymų rengėjų paprastai nereikalaujama, kad būtų atlikta įstatymų projektų poveikio konkurencijai analizė. Kita vertus, įprasta reikalauti antikorupcinės analizės, nes tokios analizės būtinumą aiškiai nustato Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Reklamos įstatymo ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projektais siūloma baudas, skiriamas už daugelį reklamos taisyklių pažeidimų ir nesąžiningą komercinę veiklą, susieti su ūkio subjekto metinėmis pajamomis. Siūloma nustatyti, kad už reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 100 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo, ūkio subjektui gali būti skiriama bauda iki 6 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 200 tūkst. eurų. Nustatant baudų dydžius ir modelį (t. y. siejimą su pajamomis) įvertinta ES valstybių narių praktika ir Europos Komisijos rekomendacijos, atsižvelgta į tai, kad nesąžininga komercinė veikla ar klaidinanti reklama laikytina nesąžiningos konkurencijos forma, o Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos dydis už nesąžiningos konkurencijos veiksmus yra iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais metais.
Tais atvejais, kai ūkio subjektas nepateikia informacijos apie pajamas (praktikoje paprastai - piktybiškai), siūloma skirti 100 tūkst. eurų baudą, esant pakartotiniam pažeidimui – 200 tūkst. eurų baudą. Įstatymų projektais siūloma keisti baudų skaičiavimo tvarką, atsisakant nuostatos skaičiuoti baudą nuo mažiausios ir didžiausios vidurkio, kadangi toks reglamentavimas neleidžia efektyviai individualizuoti baudų. Vyriausybė Įspėjimų ir baudų už įstatymų pažeidimus skyrimo tvarkos aprašuose galės nustatyti proporcingus bazinius baudų dydžius („atskaitos tašką“), pavyzdžiui, 0,5 ar 1 proc. metinių pajamų, kurie būtų tikslinami, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai užtikrintų skiriamos baudos adekvatumą pažeidimo dydžiui. Siekiant, kad kontrolės institucijos galėtų efektyviau panaudoti turimus išteklius, o subjektai nebūtų baudžiami už mažareikšmius pažeidimus, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad skundo nagrinėjimo procedūra tais atvejais, kai faktai skunde yra mažareikšmiai, gali būti nepradedama. Analogiška nuostata yra numatyta dabar galiojančiame Reklamos įstatyme. Reklamos įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, kada pažeidimas esminės žalos vartotojų interesams nepadaro, reklamos veiklos subjektams gali būti taikoma nuobauda – įspėjimas, neskiriant baudos. Analogiška nuostata yra numatyta dabar galiojančiame Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, kad, įvedus eurą, baudos buvo perskaičiuotos euro tikslumu, ir tai kelia nepatogumų skaičiuojant baudų dydį, siūloma suapvalinti absoliučiais dydžiais nustatytas baudas. Siekiant baudų skaičiavimo supaprastinimo, taip pat atsisakoma minimalios baudos „kartelės“. Siūlomi Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimai būtų analogiški Europos Komisijos taikomai procedūrai. Apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo paskirta bauda, teismui, bauda turėtų būti sumokama (per 3 mėn. nuo nutarimo paskalbimo) arba turėtų būti pateikiama banko garantija, kuria bankas ar kita kredito įstaiga raštu įsipareigotų sumokėti skolininko kreditoriui skirtą baudą ir palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį pagal kreditoriaus reikalavimą. Šiuo pakeitimu užtikrinama, kad baudos už konkurencijos teisės pažeidimus būtų sumokamos į valstybės biudžetą, o ūkio ar viešojo administravimo subjektai turėtų galimybę įvertinti jiems palankiausią baudos mokėjimo būdą – sumokėti baudą per tris mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo paskirta bauda, paskelbimo ar nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, pateikiant banko garantiją. Teisėkūros pagrindų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisės aktų projektų poveikis konkurencijai būtų atliekamas tais atvejais, kai teisės aktų projektai susiję su vienu ar keliais kriterijais, rodančiais potencialų poveikį konkurencijai (pavyzdžiui, išimtinių teisių suteikimas subjektui vykdyti ūkinę veiklą, ūkio subjektų atžvilgiu nustatomas apribojimas laisvai nustatyti prekių ar paslaugų kainas ir t. t.). Teisės aktų projektų iniciatoriams tinkamai atliekant poveikio konkurencijai vertinimą, sumažės atvejų, kai teisinis reguliavimas nulemia konkurencijos ribojimus, kurie darytų žalą Lietuvos ekonomikai ir didintų kainas vartotojams. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymų projektus būtų geriau apginti vartotojų interesai ir užtikrinta geresnė sąžiningos konkurencijos apsauga. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai:
1) bus sudarytos palankios verslo sąlygos ūkio subjektams;
2) didės vartotojų pasitikėjimas ūkio subjektais;
3) sumažės valstybinio reguliavimo sukeliamo tam tikrų ūkio subjektų privilegijavimo ar diskriminavimo, neproporcingų kliūčių patekimui į rinką, nepagrįstų reikalavimų ūkinės veiklos vykdymui ir kitų žalingų ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos ribojimų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. Siekiant suderinti Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto nuostatas su bendraisiais reikalavimais įstatymų projektų aiškinamiesiems raštams, reikės papildyti Seimo statuto 135 straipsnį, numatant jame reikalavimą įvertinti, ar įstatymo projektas turės poveikį konkurencijai. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų patvirtinti Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose turėtų būti detalizuota įspėjimų ir baudų skyrimo tvarka, kuri padėtų individualizuoti nuobaudas. Priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus teikiamus Lietuvos Respublikos reklamos, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Konkurencijos įstatymų projektus, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. Priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, padidės Konkurencijos tarybos konsultacijų teisės aktų projektų iniciatoriams poreikis. Tai pareikalaus papildomų lėšų, nes Konkurencijos taryba turės papildomai įdarbinti vieną teisininką ir vieną ekonomistą. Darbo vietoms išlaikyti reikės iki 52 tūkst. eurų per metus. Tačiau EBPO tyrimais įrodyta (minėti anksčiau), kad, atsisakius konkurencinių ribojimų reguliavime, šalies ekonomika gauna didelę ekonominę naudą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo konsultuotasi su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Lietuvos Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai „Ekonominė sankcija“, „bauda“, „reklamos reikalavimų pažeidimas“, „nesąžininga komercinė veikla“,
„banko garantija“, „bauda už konkurencijos teisės pažeidimus“, „konkurencija“,
„konkurencijos teisė“, „konkurencijos politika“, „poveikio
konkurencijai vertinimas“, „konkurencija“, „teisės aktų projektai“, „teisinis reguliavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01
Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO Nr. XIIIP‑2582 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2582, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė vyr. patarėja Lina Antanavičienė, patarėja Kristina Biraitė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, grupės vadovas Pavel Jacunskij, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė, Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė, Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai: Andrius Raščius, Marius Juonys, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykd. direktorė Rūta Vainienė ir atstovas Arkadij Freidenzon, Maisto papildų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, įtvirtinat joje imperatyvią nuostatą - skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo. Manytume, kad tokia nuostata pernelyg suvaržo teismo diskreciją, be to, neaiškus jos santykis su projekto 2 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalies nuostata dėl termino vykdomajam dokumentui vykdyti pateikimo antstoliui pratęsimo teismui laikinai sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą. Atsižvelgdami į tai, siūlytume vertinamą straipsnio dalį papildyti nuostata „jeigu teismas nenusprendžia kitaip“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai įstatymo straipsnis turi vieną dalį, jos numeruoti nereikia. Pritarti Pasiūlymas: „1 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo
baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 2.
Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 39 straipsnį 8 dalimi: „Konkurencijos taryba sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą, jei Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo skirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai banko garantiją, padengiančią baudos ir palūkanų sumą visam bylinėjimosi laikotarpiui.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, atsižvelgdami į tai, kad įstatymuose (Mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnis, Energetikos įstatymo 24 straipsnis ir kt.) įtvirtinant prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus paprastai neapsiribojama vienu jų – banko garantija, siūlytume tobulinant projektą nustatyti, kad ūkio ar viešojo administravimo subjektas gali pateikti Konkurencijos tarybai laidavimo ar garantijos dokumentą, kuriuo laiduotojas ar garantas įsipareigoja padengti ūkio ar viešojo administravimo subjektui paskirtos baudos ir palūkanų sumą visam bylinėjimosi laikotarpiui. Pritarti Pasiūlymai:
1Papildyti 39 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Konkurencijos taryba priima sprendimą
nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą.“
laikyti 8 dalimi. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Antra, neaiškus nuostatos „Konkurencijos taryba sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą“ turinys: ar šiuo atveju priverstinio išieškojimo sustabdymas reiškia, jog Konkurencijos taryba, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, nepateikia antstoliui vykdyti Konkurencijos tarybos nutarimo, ar toks
„sustabdymas“ bus galimas ir tada, kai Konkurencijos taryba jau yra pateikusi
savo nutarimą antstoliui vykdyti, o šis jį priėmė ir pradėjo vykdyti. Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus priverstinį išieškojimą vykdo antstolis, o ne Konkurencijos taryba. Taigi tik antstolis, vadovaudamasis įstatymu, gali sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 627 straipsnį, antstolis turi teisę, o ne pareigą sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai to raštu prašo išieškotojas. Projektas tobulintinas, derinant jį su nurodytomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pritarti Siūloma formuluotė pateikta prie antros Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar „sustabdyti“ baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą, esant keičiamo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje nurodytoms sąlygoms, yra Konkurencijos tarybos teisė ar pareiga ir kokia tvarka ji įgyvendinama, t.y. ar ūkio ar viešojo administravimo subjektas turės teikti prašymą Konkurencijos tarybai sustabdyti baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą, kuris bus nagrinėjamas atitinkama tvarka ir terminais, ar prašymo teikti nereikės, pakaks pateikti garantiją, kas ir kokiais terminais turės priimti sprendimą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo sustabdymo bei kas ir per kokį terminą pateiks antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Pritarti Žr. argumentus dėl antros Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Šio įstatymo nuostatos taikomos dėl skundų, pateiktų po įstatymo įsigaliojimo“. Pastebėtina, kad įstatymo projektu siūloma keisti ne skundų padavimo tvarką, bet Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2 dalį: „2. Šio įstatymo nuostatos taikomos Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymui, kai skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo paduotas po įstatymo įsigaliojimo.“
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-10-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2582, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2018-11-20 (...) pagrindinis ir esminis Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 str. pakeitimų aspektas yra tai, jog įsigaliojus šiems pakeitimams, ūkio ar viešojo administravimo subjektas, kurio atžvilgiu Konkurencijos taryba skyrė baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, turi sumokėti baudą per 3 mėnesius nuo nutarimo paskelbimo, nebent šis ūkio ar viešojo administravimo subjektas ne tik apskundžia nutarimą teismui, bet ir Konkurencijos tarybai pateikia banko garantiją, padengiančią baudos ir palūkanų sumą visam bylinėjimosi laikotarpiui.
Kitaip tariant, Konkurencijos įstatyme, įsigaliojus pakeitimams, atsiranda papildoma sąlyga, ūkio ir viešojo administravimo subjektams norint nemokėti Konkurencijos tarybos baudos, tai yra banko garantijos pateikimas. (...)Pirma, toks siūlymas yra nesąžiningas vien dėl to, kad jis neužtikrina sąžiningo valstybės ir ūkio ar viešo administravimo subjekto, kuriam paskirta sankcija, interesų balanso. Taip pat jis nenumato jokio adekvataus galimai padarytos žalos kompensavimo mechanizmo tais atvejais, kai paaiškėtų, jog bauda į valstybės biudžetą buvo sumokėta nepagrįstai. Įsigaliojus siūlomiems Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnio pakeitimams atsiras prielaida situacijai, kai valstybė naudosis ūkio subjekto lėšomis nepaisant to, jog Konkurencijos tarybos nutarimas yra apskųstas. Tuo tarpu teismui panaikinus Konkurencijos tarybos nutarimą, paaiškėtų, jog valstybė disponavo ūkio ar viešojo administravimo subjekto turtu be jokio teisėto pagrindo.
Be to, kad tokia situacija savaime yra ydinga, siūlomas teisinis reglamentavimas nesukuria jokių teisinių instrumentų ūkio ar viešojo administravimo subjektui prisiteisti patirtos žalos, atsiradusios dėl valstybės neteisėto naudojimosi jo nuosavybės teise priklausančiu turtu, atlyginimą. (...) nepagrįstai paskyrus baudą, ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas tiesiog nemokamai kelis metus kredituos valstybę. (...) mokesčių teisėje galioja taisyklė, kad apskundus mokesčių administratoriaus (VMI, Muitinės, kt.) priskaičiuotus papildomus mokesčius ir baudas, jų išieškojimas sustabdomas iki galutinio ginčo išsprendimo. Aiškinamajame rašte nėra argumentuojama, kodėl apskundus kitokio pobūdžio baudas, turėtų būti laikoma kitokio principo. (...) toks reglamentavimas, kokį siūlo įtvirtinti Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2014 metų (to meto redakcijos Konkurencijos įstatymo 33 str. 3 d. taip pat nustatė, jog skundo padavimas teismui nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip). Vis dėlto, atsižvelgiant į šio reglamentavimo ydingumą, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. gruodžio 23 d. Konkurencijos įstatymo 33, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-743 pakeitė 33 straipsnį, įtvirtinant, jog skundo padavimas sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
aiškiai nurodoma, jog: „Tokiu LR konkurencijos įstatymo projektu yra siekiama išvengti situacijų, kai nesant galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo ūkio subjektai privalo sumokėti tokio dydžio baudas, kurių sumokėjimas galėtų nepagrįstai apriboti ūkio subjektų ūkinę komercinę veiklą, sustabdyti plėtrą bei investicijas, įskaitant investicijas į naujų darbo vietų kūrimą ar visiškai sutrikdyti ūkio subjekto veiklą, ypatingai tais atvejais, kai teismas, kuris nagrinėja skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, sumažina Konkurencijos tarybos nutarimu ūkio subjektui paskirtą baudą arba nusprendžia, jog ūkio subjektas apskritai nepadarė konkurencijos teisės pažeidimo ir jam Konkurencijos taryba nepagrįstai paskyrė piniginę baudą.“(...) Konkurencijos taryba nėra priskiriama nei teisminei valdžiai, nei gali būti laikoma teismine institucija, todėl jos priimti dokumentai negali būti laikomi galutiniais, t. y. prilyginami teismo sprendimui. Dėl šios priežasties manytina, jog tol, kol nėra priimamas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ūkio subjektams neturėtų būti nustatoma nepagrįsta pareiga sumokėti baudas už konkurencijos teisės institucijų konstatuotus, tačiau dar teismo nepatvirtintus konkurencijos teisės pažeidimus. (...) argumentų kontekste manytume, jog taip pat nereikia pamiršti, jog vadovaujantis konkurencijos teisėje pripažįstama nekaltumo prezumpcija , ūkio ar viešojo administravimo subjektas laikomas nekaltu kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Todėl įstatyminis reglamentavimas, kurio pagrindu, dar nepriėmus ir neįsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų konstatuojamas konkurencijos teisės pažeidimas, reikalaujama ūkio ar viešojo administravimo subjekto vykdyti jam Konkurencijos tarybos nutarime nustatytą sankciją, kelia tam tikrų abejonių dėl suderinamumo su nekaltumo prezumpcija, kuri be kita ko įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. (...) verslo subjektas gali būti bankrutavęs ir nebesulaukti savo bylos laimėjimo bei jam teisėtai priklausančių grąžintinų lėšų. (...)Nuostata, kad Konkurencijos taryba sustabdo baudos priverstinį išieškojimą, jei baudos dydžiui pateikiama garantija kelia abejonių dėl atitikimo Civiliniam kodeksui bei apskritai civilinės ir viešosios teisės principams. Banko garantija paprastai duodama iš civilinių santykių kildinamai prievolei užtikrinti, o ne valstybės institucijų paskirtoms baudoms užtikrinti (CK 6.93-6.97 str.). Bankui regreso tvarka pereina užtikrinamas reikalavimas. Todėl bankui sumokėjus už ūkio subjektą Konkurencijos tarybos paskirtą baudą, bankui pereitų baudos reikalavimo regreso teisė, t. y. ne iš civilinių santykių, o iš valstybės institucijų valdingų funkcijų atsiradęs reikalavimas. Ketvirta, tikėtina, jog projekto rengėjai neanalizavo kokiomis sąlygomis Lietuvoje yra teikiamos bankų garantijos.
Be to, kad smulkiam ir vidutiniam verslui banko garantijos gavimas gali būti itin apsunkintas, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ūkio ar viešojo administravimo subjektai, norintys gauti banko garantiją, privalo ne tik atitikti banko nustatytus reikalavimus, bet ir mokėti tam tikrą pinigų sumą bankui. (...)Net ir sugebėjus pateikti garantiją, lėšų deponavimas banke reikštų, kad įmonės pinigai įšaldomi neapibrėžtam ir dažniausiai ilgam laikotarpiui, kas gali lemti apyvartinių lėšų stygių ir neretai gali privesti įmonę prie bankroto, priklausomai nuo deponuotos sumos dydžio ir to meto aplinkybių. (...)šiuo Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymu iš esmės siekiama kompensuoti kitų įstatymų, kaip kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar Administracinių bylų teisenos įstatymo, ydingumus, o atitinkamai kitų teisės aktų ydingumas ir netinkamas taikymas praktikoje negali būti pagrindas keisti Konkurencijos įstatymą. (...) pažymėtina, jog yra teisiškai nepagrįsta teisėkūros principų požiūriu naikinti ir keisti teisėtai galiojančius įstatymus kitų neveiksmingų įstatymų sąskaitą. Atitinkamai, siekiant veiksmingo vykdymo turėtų būti keičiami teismo sprendimų vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, o ne Konkurencijos įstatymas. (...)manytume, kad Konkurencijos įstatymo pakeitimų tikslas – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, negali būti siekiamas aukojant pačios teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų apsunkinimą ar suvaržymą. (...) nesutinkame su siūlomais Konkurencijos įstatymo pakeitimais, nes: 35.1. Naujais Konkurencijos reglamentavimas nulems situacijas, kuomet valstybė neturėdama teisinio pagrindo disponuos, naudos ir valdys ūkio ar viešojo administravimo subjektų turtą, o pastarieji dėl jų turto neteisėto naudojimo patirs nepataisomą žalą, kurios kompensavimo siūlomi įstatymo pakeitimai nenumato. 35.2.
administravimo subjektas vis tiek moka tam tikrą pinigų sumą bankui ir dažnu atveju deponuoja lėšas ar pateikia kitas užtikrinimo priemones, atitinkamai reiškia, jog ūkio ar viešojo administravimo subjektas vis tiek sumoka bent baudos dalį. Be to, banko garantijos gavimas apskritai gali būti sudėtingas smulkiam ir vidutiniam verslui. 35.3. Siekiant Konkurencijos įstatymo pakeitimo vienkartinius atvejus, kuomet valstybė negalėjo išsiieškoti Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, bandoma pritaikyti visoms rinkoje egzistuojančioms situacijoms. Be to, Konkurencijos tarybos baudų panaikinimo ar mažinimo statika rodo, jog nemaža dalis paskirtų baudų vėliau yra arba panaikinamos, arba ženkliai sumažinamos. Taigi realybėje, priėmus siūlomus pakeitimus, susidurtume su visiškai kito pobūdžio problema – daug baudų būtų sumokama į valstybės biudžetą nepagrįstai. 35.4. Šiais Konkurencijos įstatymo pakeitimais bandoma kompensuoti kitų įstatymų trūkumus praktikoje, o tai negali būti pateisinama teisėkūros principų požiūriu. 35.5. Valstybės finansinis interesas jau yra užtikrinamas Konkurencijos įstatymo 39 str. 2 d. ir Civilinio kodekso 6.210 str. 2 d. įtvirtintų palūkanų mokėjimu, todėl „dvigubas“ finansinio intereso užtikrinimas, manytina, yra nepagrįstas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlytina nustatyti, kad tais atvejais, kai yra pateikiama finansų įstaigos finansinė garantija ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimas, kuris padengtų paskirtos baudos sumą, palūkanos nebūtų skaičiuojamos. Tokiu atveju būtų užtikrinamas tiek valstybės interesas, kad paskirta bauda būtų sumokėta, tiek ūkio ar viešojo administravimo subjekto interesas, t. y. nebūtų skaičiuojamos KĮ nustatytos palūkanos. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalimi. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo.“ Nors Mokesčių administravimo įstatyme (MAĮ) ir nurodyta, jog išieškojimas kreipusis į teismą yra sustabdomas, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, pavyzdžiui turto areštą, hipoteką, garantiją ir pan. Tai reiškia, jog šiuo atveju iš esmės siekiama įtvirtinti panašų reglamentavimą, t. y. kad priverstinis išieškojimas nebūtų pradedamas, jei yra pateikiama banko finansinė garantija ar draudimo įmonės laidavimo dokumentas. Pastebėtina, jog 2013 metų projektas buvo grįstas Latvijos, Estijos ir net Rusijos Federacijos teisinio reglamentavimo analize (Estijoje už konkurencijos teisės pažeidimus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl teisės normos skiriasi). Pusėje ES valstybių baudos apskundimas teismui taip pat nesustabdo baudos išieškojimo (Nyderlanduose, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje). Tokia praktiką taip pat taiko Europos Komisija.
Pažymėtina, jog Konkurencijos taryba nustato pažeidimą ir skiria baudą, t. y. priešingai nei taikant Baudžiamąjį kodeksą, kai galutinę bausmę skiria teismas. Taip pat akcentuotina, jog administraciniai teismai tik atlieka Konkurencijos tarybos nutarimų teisėtumo kontrolę, todėl patys baudų neskiria. Pagal MAĮ subjektas gali būti įpareigojimas pateikti banko garantiją, siekiant užtikrinti prievolės įvykdymą. Tuo atveju jeigu bus pateikiama finansų įstaigos finansinė garantija ir (arba) draudimo įmonės laidavimo dokumentas, valstybė negalės „disponuoti“ lėšomis. Pažymėtina, kad:
KT skirtas baudas – analizuojant statistiką nuo 2014 m., matyti, kad tik 5 subjektams iš 64-ių baudos buvo sumažintos; atvejų kai bauda buvo panaikinta apskritai nebuvo. Nesutinkant su pastabų autoriais, pažymėtina, kad šiuo Įstatymo projektu nėra siekiama kompensuoti kitų įstatymų trūkumus praktikoje. Priešingai, praktika rodo, kad teisinis reguliavimas, susijęs su baudų už konkurencijos pažeidimus skyrimu ir jų sumokėjimu valstybės naudai, šiandien yra neefektyvus, neatgraso ir leidžia išvengti atsakomybės pažeidėjams. Dėl šios priežastis, neefektyvus galiojantis teisinis reguliavimas yra koreguojamas, remiantis geriausia ES valstybių narių patirtimi. Palūkanos kompensuoja tai, jog bauda nebuvo laiku sumokėta, tačiau neužtikrina, jog bauda bus sumokėta.
Be to, siūloma, jog palūkanos nebūtų skaičiuojamos tais atvejais, kai teikiama finansų įstaigos finansinė garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimas, kurie padengtų paskirtos baudos sumą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nutarimas Nr.27333 „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti <...> Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2582 <...> ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582 <...> pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
projekto Nr. XIIIP- 2582 1 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą – skundo padavimas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo (t. y. nėra numatyta jokių išimčių, kurios galėtų stabdyti priimto nutarimo vykdymą). Tačiau Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2582
dalyje nustatyta, kad teismas gali laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau minėtos nuostatos yra prieštaraujančios viena kitai, taip pat į šio nutarimo projekto 2 punkte pateiktą siūlymą tikslinti keičiamą Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio
straipsniu keičiamą Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 8 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nutarimas Nr.27397
projekto Nr. XIIIP-2582 2 straipsnio 3 dalimi siūloma keičiamo Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti, kad Konkurencijos taryba sustabdo priverstinį išieškojimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, priverstinį išieškojimą atlieka antstoliai. Taip pat antstoliai yra įgalioti priimti sprendimus (patvarkymus) dėl sustabdymo. Pagal Civilinio proceso kodekso 627 straipsnio 1 punktą, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai to raštu prašo išieškotojas. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2582 2 straipsniu keičiamą Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nutarimas Nr.2732
projekto Nr. XIIIP-2582 2 straipsniu siūloma keisti ne skundų padavimo tvarką, o Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2582 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos po įstatymo įsigaliojimo priimtiems Konkurencijos tarybos nutarimams. <...>“. Pritarti iš dalies Žr. argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 5, taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-03-22 Nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2582. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė